32002R1799

Tarybos reglamentas (EB) nr. 1799/2002

2002 m. spalio 8 d.

įvedantis galutinį antidempingo muitą Baltarusijos kilmės poliesterių štapelio pluošto importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1] (toliau – Pagrindinis reglamentas), ypač jo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 13 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesni tyrimai

(1) 1996 m. liepą Reglamentu (EB) Nr. 1490/96 [2] buvo įvestas nuolatinis antidempingo muitas Baltarusijos kilmės poliesterių štapelio pluošto (PŠP) importui. 1997 m. Reglamentu (EB) Nr. 2513/97 [3] priemonės buvo išplėstos, kad apimtų Baltarusijos kilmės poliesterių siūlų gniužulų (PSG), kurie buvo gaminami siekiant apeiti pradines priemones, importą.

2. Su kitomis valstybėmis susiję tyrimai

(2) Šiuo metu galioja nuolatinės antidempingo priemonės Taivano kilmės (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1728/1999 [4]), Australijos, Indonezijos ir Tailando kilmės (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1522/2000 [5]), taip pat Pietų Korėjos ir Indijos kilmės (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2852/2000 [6]) PŠP importui.

(3) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 902/2001 [7] buvo įvesti galutiniai kompensaciniai muitai Australijos ir Indonezijos kilmės PŠP importui.

3. Dabartinis tyrimas

3.1. Prašymai atlikti tarpinę peržiūrą ir peržiūrą dėl priemonės pratęsimo

(4) 1999 m. spalį Komisija gavo prašymą pradėti tarpinę galiojančių galutinių antidempingo muitų (Reglamentas (EB) Nr. 1490/96), susijusių su Baltarusijos kilmės PŠP importo į Bendriją, peržiūrą. Po šio prašymo 2001 m. balandžio 27 d. buvo pateiktas prašymas pradėti peržiūrą dėl priemonės pratęsimo.

(5) Prašymą dėl tarpinės peržiūros pateikė vienintelis eksportuotojas Baltarusijoje, Khimvolokno Industrial Group VSV Trading Co. (toliau – Khimvolokno). Prašymas dėl tarpinės peržiūros buvo paremtas pareiškėjo pateiktais akivaizdžiais įrodymais, kad aplinkybės, inter alia vidaus kainos analogiškoje šalyje, kurių pagrindu buvo priimtos priemonės, pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(6) Prašymą dėl peržiūros dėl priemonės pratęsimo Bendrijos gamintojų, sudarančių didžiausią visos Bendrijos PŠP gamybos dalį, vardu pateikė Tarptautinis viskozės ir sintetinių pluoštų komitetas (TVSPK). Prašymas dėl peržiūros dėl priemonės pratęsimo buvo pateiktas remiantis tuo, kad priemonei nustojus galioti būtų labai tikėtina, jog pasikartos dempingas ir žala Bendrijos pramonei.

3.2. Pranešimai apie tyrimų pradžią

(7) Nustačiusi, kad trapinei peržiūrai pradėti įrodymų pakanka, ir pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu [8] (pranešimas apie tyrimo pradžią) paskelbė, jog pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pradėtas Baltarusijos kilmės PŠP importo į Bendriją tyrimas, apsiribojantis dempingo nagrinėjimu.

(8) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje išspausdintu pranešimu apie tyrimo pradžią [9] paskelbė, jog pagal Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį pradėtas Baltarusijos kilmės PŠP importo į Bendriją tyrimas.

3.3. Tyrimo laikotarpis

(9) Tarpinei peržiūrai skirtas dempingo tyrimo laikotarpis trunka nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 30 d. (tarpinis TL). Peržiūrai dėl priemonės pratęsimo skirtas dempingo tyrimo laikotarpis trunka nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d. (galiojimo pabaigos TL). Laikotarpis, skirtas Bendrijos pramonės, kaip buvo taikoma peržiūroje dėl priemonės pratęsimo, padėčiai įvertinti, apėmė laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki galiojimo pabaigos TL pabaigos (svarstomas laikotarpis).

Kadangi tarpinis TL ir galiojimo pabaigos TL iš dalies sutampa, buvo nuspręsta, jog, siekiant valdymo efektyvumo, tikslinga du tyrimus sujungti į vieną.

4. Tyrimu suinteresuotos šalys

(10) Komisija Baltarusijos eksportuojančiam gamintojui pareiškėjui, TVSPK ir Bendrijos gamintojams pareiškėjams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir importuotojams, eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ir jų atstovams, žinomiems suinteresuotiems Bendrijos vartotojams ir asociacijoms oficialiai pranešė apie peržiūrų pradžią. Tiesiogiai susijusioms šalims buvo suteikta galimybė per galiojančiame pranešime apie tyrimo pradžią nurodytą laikotarpį pateikti savo nuomonę raštu ir paprašyti jas išklausyti.

(11) Komisija visoms žinomoms suinteresuotoms šalims išsiuntė klausimynus ir gavo atsakymus iš keturių Bendrijos gamintojų pareiškėjų, vienintelio Baltarusijos eksportuojančio gamintojo, vieno analogiškos valstybės – Lenkijos – gamintojo ir dviejų importuotojų.

(12) Baltarusijos eksportuojantis gamintojas, Bendrijos gamintojai pareiškėjai, Bendrijos vartotojai ir importuotojai pateikė savo nuomonę raštu. Visos šalys, kurios nustatytu laikotarpiu to paprašė, ir kurios nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos.

(13) Komisija surinko ir patvirtino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina besitęsiančiam ar pasikartojančiam dempingui ir žalai bei Bendrijos interesams nustatyti, ir atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

a) Bendrijos gamintojai:

- Wellman International Ltd, Co. Meath, Airija,

- Trevira GmbH & Co., Frankfurtas prie Maino, Vokietija,

- Trevira Fibras, SA, Portalegras, Portugalija,

- Montefibre SpA, Milanas, Italija;

b) nesusijęs importuotojas Bendrijoje:

- Barnett Europe, Achenas, Vokietija;

c) gamintojas analogiškoje valstybėje:

- Elan SA, Torunas, Lenkija.

B. SVARSTOMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Svarstomas produktas

(14) Svarstomas produktas yra neverptas, nešukuotas ar kitu būdu neparuoštas verpimui sintetinis poliesterių štapelio pluoštas, kuriam šiuo metu taikomas KN kodas 55032000. Jo bendras pavadinimas – poliesterių štapelio pluoštas arba PŠP. Yra žinoma, kad dėl priemonių apėjimo priemonės buvo išplėstos, kad galėtų būti taikomos poliesterių siūlų gniužulams, sutrumpintai PSG, kuriems taikomas KN kodas 55012000, Bendrijoje naudojamiems perdirbimui į PŠP.

(15) Produktas yra pagrindinė žaliava, naudojama įvairiose tekstilės produktų gamybos proceso stadijose. Bendrijoje PŠP naudojamas verpimui, t. y. gaminant siūlus tekstilės gaminiams, maišytus arba ne su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ir vilna, arba taikomas ne audimui, o kimšimui (sintetinis kamšalas), t. y. tam tikriems tekstilės gaminiams, tokiems kaip pagalvėlės, automobilių sėdynės ir striukės, kimšti.

(16) Parduodami įvairūs produkto tipai, kuriuos galima nustatyti pagal skirtingas charakteristikas, tokias kaip storis, ilgis, tvirtumas, susitraukimas, blizgesys ir apdorojimas silikonu arba suskirstymą į produktų šeimas, pavyzdžiui, įprastų, tuščiavidurių, spiralinių ir dviejų dalių pluoštų, bei pluoštų ypatybes, tokias kaip spalvoti, firminiai ir triskiaučiai pluoštai.

(17) Tyrime įvairūs tipai laikomi viena produktų šeima, kadangi skirtingų tipų pagrindinės fizinės charakteristikos neturi jokių didelių skirtumų, net jei skirtųsi parduodamo PŠP naudojimo būdai ir kokybė. Nėra aiškios skiriamosios linijos tarp įvairių tipų, kadangi tarp gretimų tipų yra daug sutapimų ir dėl to kylančios konkurencijos.

(18) Kaip ir per ankstesnius su PŠP susijusius anitdempingo tyrimus, kai kurios šalys, ypač vartotojų pramonė, teigė, kad turi būti atliekama diferenciacija pagal PŠP panaudojimą verpimui ir ne verpimui, kadangi kiekvienam naudojimo atvejui kaina nustatoma visiškai skirtingai. Jie siūlė, kad PŠP KN kodas turėtų būti padalytas į tris ar keturis skirtingus pakodžius pagal denjė (tankio) skirtumą ir kad Bendrijoje gaminamo PŠP ir importuojamo į Bendriją PŠP palyginimas kiekviename pakodyje būtų atliekamas atskirai.

(19) Reglamento (EB) Nr. 2852/2000 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad buvo nustatyta, jog tarp skirtingų PŠP yra itin daug sutapimų dėl jų pakeičiamumo ir konkurencijos. Dabartinis tyrimas patvirtino šiuos duomenis. Dar jis patvirtino tai, kad tarp įvairių PŠP tipų nėra aiškios skiriamosios linijos, leidžiančios nustatyti specifinį fizinių produkto charakteristikų ir jo naudojimo ryšį. Todėl, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, produktų diferencijuoti neįmanoma. Be to, reikėtų priminti, kad laboratoriniais tyrimais negalima besąlygiškai nustatyti galutinį PŠP naudojimo būdą.

(20) Šiuo atveju taip pat reikėtų nurodyti, kad nė viena šalis nepateikė įtikinamų argumentų ar kriterijų, kurie leistų PŠP perklasifikuoti į pakodžius. Iš tikrųjų, kaip išdėstyta aukščiau, fizinės chrakteristikos nebūtinai lemia galutinį produkto naudojimo būdą, o tankis (denjė) yra tik viena iš produkto charakteristikų.

(21) Remiantis anksčiau pateiktais duomenimis ir argumentais, patvirtinama, kad šiame procese tiriami įvairūs PŠP tipai sudaro vieną ir tą patį produktą.

2. Panašus produktas

(22) Pradiniame tyrime buvo prieita prie išvados, Reglamento (EB) Nr. 1490/96 6 konstatuojamoji dalis, kad ir Bendrijos pramonės gaminamas bei Bendrijos rinkoje parduodamas PŠP, ir analogiškoje valstybėje gaminamas bei jos rinkoje parduodamas PŠP, Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalies nuostatų atžvilgiu, yra panašūs į iš Baltarusijos į Bendriją importuojamą PŠP. Iš tikrųjų, į Bendriją iš Baltarusijos importuojamo PŠP ir Bendrijos gamintojų pareiškėjų gaminamo bei Bendrijos rinkoje parduodamo PŠP pagrindinės fizinės charakteristikos ir naudojimo būdai visiškai nesiskiria. Baltarusijos kilmės PŠP pagrindinės charakteristikos ir naudojimo būdai taip pat buvo panašūs į analogiškoje šalyje gaminamo ir parduodamo PŠP. Nebuvo pateikta jokių naujų argumentų šioms išvadoms pakeisti, todėl jos patvirtinamos.

C. DEMPIGO TĘSIMASIS IR JO TĘSIMOSI AR PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1. Tarpinė peržiūra

1.1. Analogiška valstybė

(23) Kadangi Baltarusija yra ne rinkos ekonomikos valstybė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies nuostatų atžvilgiu, normalioji vertė turėjo būti pagrįsta informacija, gauta atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje, kurioje produktas buvo gaminamas ir parduodamas. Pranešime apie tarpinės peržiūros pradžią Komisija siūlė Taivaną kaip tinkamą analogišką valstybę, nes prašymas atlikti tarpinę peržiūrą buvo paremtas, inter alia, tuo, kad analogiškos valstybės Taivano vidaus kainos, kurios anksteniuose tyrimuose buvo naudojamos normaliajai vertei nustatyti, ženkliai išaugo.

(24) Žinomiems produkto gamintojams Taivane buvo nusiųsti klausimynai, tačiau, nežiūrint didelių Komisijos pastangų, nebuvo susitarta dėl bendradarbiavimo. Komisija siekė bendradarbiauti su kitais žinomais svarstomo produkto gamintojais kitose šešiose rinkos ekonomikos valstybėse. Tik vienas Lenkijos gamintojas buvo pasiruošęs visapusiškai bendradarbiauti ir pateikė reikiamą informaciją, kuri vėliau buvo patikrinta.

(25) Bendradarbiaujančios Lenkijos bendrovės pateikta informacija parodė, kad Lenkija yra atitinkama analogiška valstybė dėl šių priežasčių:

- gamybos procesas ir galimybė įsigyti žaliavos didele dalimi buvo tokie patys ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje,

- Lenkijos gamintojas gamino ir prekiavo produktu dideliais kiekiais,

- nors Lenkijoje buvo tik vienas šio produkto gamintojas, ir nepaisant importo mokesčių šio produkto importui iš kitų valstybių, šis produktas Lenkijos vidaus rinkoje turėjo normalias sąlygas konkurencijai, o dideli šio produkto kiekiai, kuriems nebuvo taikomi jokie importo mokesčiai, buvo importuojami iš įvairių kilmės valstybių.

1.2. Normalioji vertė

(26) Kaip pasakyta anksčiau, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais tyrime visapusiškai bendradarbiavusio Lenkijos gamintojo patalpose.

(27) Pirmiausia buvo patikrinta, ar Lenkijos gamintojo visas PŠP ir PSG pardavimas yra pakankamai didelis, kad sudarytų patikimą pagrindą normaliajai vertei nustatyti. Kadangi ji prekiavo dideliais kiekiais vidaus rinkoje, buvo prieita prie išvados, jog šis atvejis tinka.

(28) Toliau buvo patikrinta, ar Lenkijoje gaminami ir parduodami PŠP ir PSG galėtų būti laikomi identiškais ar tiesiogiai lygintinais su Baltarusijos eksportuotojo parduodamais eksportui į Bendriją PŠP ir PSG. Kadangi kiekvienas jų tipas turėjo tas pačias chemines savybes ir fizines charakteristikas, lenkiški ir baltarusiški produktai laikomi lygintinais produktais.

(29) Kiekvienam Lenkijos rinkoje parduodamam Lenkijos gamintojo produkto tipui buvo nustatyta, ar jo pardavimai Lenkijos rinkoje buvo pakankamai dideli, kad sudarytų patikimą pagrindą normaliajai vertei nustatyti. Buvo nustatyta, jog taip ir yra.

(30) Galiausiai buvo ištirta, ar Lenkijos gamintojo produkto pardavimai Lenkijos rinkoje galėtų būti laikomi kaip atlikti įprastomis prekybos sąlygomis, patikrinant tiriamo tipo pelningų pardavimų proporciją.

(31) Tais atvejais, kai kiekvieno tipo pelningi pardavimai sudarė 80 % ar daugiau viso pardavimų kiekio, normalioji vertė buvo paremta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip visų tiriamo tipo vidaus pardavimų per atitinkamą TL (arba tarpinį TL, arba galiojimo pabaigos TL) kainų svertinis vidurkis, nepriklausomai nuo to, ar šie pardavimai buvo pelningi, ar ne. Tais atvejais, kai pelningi pardavimai sudarė mažiau kaip 80 %, bet daugiau kaip 10 % visų kiekvieno tipo pardavimo kiekių, normalioji vertė buvo paremta faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip tik pelningų pardavimų svertinis vidurkis.

(32) Tais atvejais, kai bet kurio tipo produkto pelningų pardavimų kiekis buvo mažiau kaip 10 % visų pardavimų kiekio, buvo nuspręsta, kad šis konkretus tipas buvo parduodamas nepakankamais kiekiais, kad vidaus kaina būtų tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti.

(33) Tiems tipams, kuriems normalioji vertė negalėjo būti paremta vidaus kainomis, normalioji vetė buvo sudaryta pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai buvo atlikta prie Lenkijos gamintojo kiekvieno tipo gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PB ir A) sumą bei pagrįstą pelną. Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, PB ir A išlaidų sumos bei pelnas buvo paremti pardavimais, kuriuos atliko Lenkijos gamintojas įprastomis panašaus produkto prekybos sąlygomis.

1.3. Eksporto kaina

(34) Khimvolokno, Baltarusijos eksportuojantis gamintojas, pareiškė, kad jis tarpiniu TL į Bendriją eksportavo didelį kiekį produkto. Tačiau šie "eksportai" iš tikrųjų buvo parduodami barterinės prekybos sąlygomis vienai nesusijusiai Bendrijos bendrovei per Šveicarijos prekybos bendrovę, imančią nedidelę maržą. Likusi dalis buvo parduodama kitiems trims nesusijusiems Bendrijos prekybininkams. Pagal barterinės prekybos susitarimus nustatytos kainos paprastai laikomos nepatikimomis. Tokiais atvejais eksporto kaina turi būti sudaryta, pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, remiantis pirmuoju pardavimu, atliku patikimomis kainomis. Šiuo atveju eksporto kaina galėjo būti iš esmės atkurta, ištiriant operacijas, kurias atliko Khimvolokno su Šveicarijos prekybos bendrove ir toliau su nesusijusia Bendrijos bendrove. Iš tikrųjų, buvo galima nustatyti eksporto kainą Bendrijai iš nesusijusiai Bendrijos bendrovei nustatytos kainos atimant šveicarų tarpininko maržą. Tada ši kaina atitiko tą, kurią Khimvolokno taikė Šveicarijos bendrovei, ir galėjo būti laikoma eksporto kaina, kaip abibūdinta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(35) Ir Šveicarijos bendrovė tarpininkė, ir nesusijusi Bendrijos bendrovė bendradarbiavo procese ir atsakė į Komisijos atsiųstą klausimyną. Patikrinimas nesusijusios Bendrijos bendrovės patalpose parodė, kad visas kiekis, kurį ši bendrovė nupirko per tarpinį TL, buvo skirtas rinkoms už Bendrijos ribų, daugiausiai Jungtinių Amerikos Valstijų, ir iš tikrųjų nebuvo importuojamas į Bendriją. Pagal Eurostat duomenis, tarpiniu TL į Bendriją Baltarusijos kilmės PŠP ir PSG importuojami nebuvo. Vadinasi, daroma išvada, kad likusieji kiekiai, apie kuriuos Khimvolokno pranešė kaip apie parduotus Bendrijoje, iš tikrųjų taip pat nebuvo importuojami į Bendriją. Tačiau reikėtų pasakyti, jog akivaizdu, kad Khimvolokno apie šiuos pardavimus kaip apie eksportą pranešė sąžiningai, ir nežinojo, kad šie produktai iš tikrųjų nebuvo importuojami į Bendriją.

(36) Remiantis išdėstytu, kadangi iš tikrųjų eksporto į Bendriją nebuvo, Khimvolokno pardavimų Bendrijai eksporto kaina tarpiniu TL negalėjo būti nustatyta.

(37) Nepaisant to, atrodo, kad jeigu Baltarusijos eksportuojantis gamintojas svarstomą produktą iš tikrųjų eksportavo į Bendriją, tai buvo vykdoma tokiomis kainomis, kurios lėmė, kad dempingo skirtumas buvo mažesnis už faktiškai galiojusį 43,5 % muitą. Iš tikrųjų, kiekių, apie kuriuos Khimvolokno pranešė kaip apie tariamai eksportuotus į Bendriją tarpiniu TL, kainos rodo žymiai mažesnį nei galiojęs faktinis muitas dempingo skirtumą. Be to, prašymai grąžinti antidempingo muitus, kuriuos iki tarpinio TL, būtent - nuo 1997 m. balandžio iki 1997 m. spalio, už importą sumokėjo Vokietijos importuotojas, taip pat parodė, kad dempingas, tikrai vykdytas tuo laikotarpiu, buvo mažesnis nei galioję faktiniai muitai.

(38) Todėl buvo nuspręsta produkto, tariamai eksportuoto į Bendriją tarpiniu TL, kainas naudoti kaip pagrindą nustatant eksporto kainą Bendrijai, kadangi šios kainos šiuo konkrečiu atveju pateikia patikimiausios informacijos ir parodo, kad su dempingu susijusios aplinkybės smarkiai pasikeitė, kaip to reikalauja Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

(39) Žinant, kad Baltarusija yra laikoma ne rinkos valstybe, paprastai turi būti nustatyta atskira eksporto kaina visai valstybei. Šiuo atžvilgiu, kadangi Khimvolokno yra vienintelis žinomas eksportuojantis baltarusiško produkto gamintojas, šios bendrovės eksportas buvo laikomas atstovaujančiu visam Baltarusijos eksportui į Bendriją, ir todėl šios bendrovės pateikta informacija buvo naudojama produkto iš Baltarusijos eksporto kainai nustatyti.

1.4. Palyginimas

(40) Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikį kainų palyginimui pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkamos korekcijos buvo padarytos visais atvejais, kai buvo nustatyta, jog jos yra pagrįstos, tikslios ir paremtos įrodymais, kaip buvo transporto ir kredito išlaidų atveju.

1.5. Dempingo skirtumas

(41) Dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis kiekvieno tipo normaliosios vertės svertinio vidurkio ir eksporto kainos svertinio vidurkio pagal produkto tipą palyginimu. Šiuo atveju šis metodas atspindi visą taikyto dempingo lygį. Tarpiniu TL nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF neto laisvos Bendrijos pasienio kainos be muito procentais, yra 21,0 %.

1.6. Peržiūrimų priemonių koregavimas

(42) Pagal Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, muitai neturi viršyti nustatyto dempingo skirtumo, bet turėtų būti mažesni už šį skirtumą, jei tokio mažesnio muito dydžio pakaktų pašalinti žalą Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į tai, kad ši peržiūra apsiriboja dempingo aspektų tyrimu, įvestų muitų lygis neturėtų būti aukštesnis nei žalos skirtumas, nustatytas pirmojo tyrimo metu.

(43) Kadangi pirmojo tyrimo metu nustatytas žalos lygis yra didesnis nei šioje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas, muitų lygis turėtų būti nustatytas toks pat kaip ir nustatytas dempingo skirtumas, būtent - 21,0 %.

2. Peržiūra dėl priemonės pratęsimo

2.1. Analogiška valstybė

(44) Dėl 23–25 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių Lenkija taip pat buvo naudojama kaip atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė normaliajai verčiai, skirtai peržiūrai dėl priemonės pabaigos, nustatyti.

2.2. Normalioji vertė

(45) Peržiūrai dėl priemonės pabaigos normalioji vertė buvo nustatyta remiantis tuo pačiu pagrindu kaip tarpinei peržiūrai, kaip abibūdinta 26–33 konstatuojamosiose dalyse.

2.3. Eksporto kaina

(46) Vienintelis Baltarusijos eksportuojantis gamintojas Khimvolokno tvirtino, kad galiojimo pabaigos TL į Bendriją eksportavo didelį produkto kiekį.

(47) Patikrinimas nesusijusios EB bendrovės, kuri tariamai importavo didelį baltarusiško produkto kiekį, patalpose patvirtino, kad galiojimo pabaigos TL nė vienas iš šios bendrovės nupirktų kiekių iš tikrųjų nebuvo importuojamas į Bendriją. Tačiau, remiantis Eurostat duomenimis, galiojimo pabaigos TL į Bendriją buvo importuojama mažiau nei 10 tonų PSG, t. y. mažiau nei 1 % kiekio, apie kurį pranešė eksportuojantis gamintojas.

(48) Šios mažiau nei 10 tonų galėtų būti pripažintos kaip vienas pareiškėjo sandoris su vienu iš Bendrijos nesusijusių importuotojų. Šio sandorio eksporto kaina buvo naudojama kaip eksporto kaina Bendrijai, pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(49) Žinant, kad Baltarusija yra laikoma ne rinkos valstybe, paprastai turi būti nustatyta atskira eksporto kaina visai valstybei. Šiuo atžvilgiu, kadangi Khimvolokno yra vienintelis žinomas eksportuojantis baltarusiško produkto gamintojas, šios bendrovės eksportas buvo laikomas atstovaujančiu visam Baltarusijos eksportui į Bendriją, ir todėl buvo naudojama informacija, pateikta produkto iš Baltarusijos eksporto kainai nustatyti.

2.4. Palyginimas

(50) Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikį kainų palyginimui pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami pakeitimai buvo padaryti visais atvejais, kai buvo nustatyta, jog jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti įrodymais. Taip buvo transporto ir kredito kaštų atveju.

2.5. Dempingo skirtumas

(51) Dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis kiekvieno tipo normaliosios vertės svertinio vidurkio ir eksporto kainos svertinio vidurkio pagal produkto tipą palyginimu. Šiuo atveju šis metodas atspindi visą taikyto dempingo lygį. Tarpiniu TL nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF neto laisvos Bendrijos pasienio kainos be muito procentais, yra 6,2 %.

2.6. Dempingo pasikartojimo tikimybė

(52) Buvo ištirta dempingo pasikartojimo dideliais kiekiais tikimybė, jei būtų nebetaikomos svarstomos priemonės. Šiuo atžvilgiu prašymas dėl peržiūros dėl priemonės pratęsimo buvo daugiausia paremtas tuo, kad Baltarusijos produkto eksportas į trečiąsias šalis buvo atliekamas dempingo kainomis ir kad eksportuojantis gamintojas turi didelius papildomus gamybinius pajėgumus.

(53) Tyrimas patvirtino ankstesnius teiginius. Ypač buvo nustatyta, kad:

- eksporto į trečiąsias valstybes kainos buvo žemesnės už normaliąją vertę analogiškoje valstybėje ir lėmė didelį dempingą,

- vienintelis eksportuojantis gamintojas turi didelius papildomus gamybinius pajėgumus.

(54) Eksportuojančių gamintojų pareiškėjų pardavimus į trečiąsias valstybes sudarė:

- pardavimai į Bendriją, kuriuos tiriant buvo nustatyta, kad tai iš tikrųjų nebuvo importas į Bendriją. Šio eksporto dempingo skirtumas, nustatytas taikant 40–46 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą metodą, yra didelis, būtent apie 20 %, išreikštas kaip CIF neto laisvos Bendrijos pasienio kainos be muito procentais,

- eksporto pardavimai, apie kuriuos buvo pranešta kaip apie atliktus kitose trečiosiose valstybėse, kartu pateikiant penkių pagrindinių rinkų už Bendrijos ribų sąrašą. Šie pardavimai atlikti tokiais lygiais, kurie nelabai skiriasi nuo pateiktų eksporto kainų Bendrijai, ir taip pat atlikti dempingo kainomis, išskyrus pardavimus Turkijai, kurioje galioja antidempigo priemonės Baltarusijos kilmės PŠP.

(55) Nagrinėjant gamybinį pajėgumą ir gamybinio pajėgumo panaudojimą, buvo nustatyta, kad galiojimo pabaigos TL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas naudojo mažiau kaip 60 % savo gamybinio pajėgumo.

(56) Todėl galima daryti išvadą, kad, jei priemonės nustotų galioti, yra tikimybė, jog pasikartotų dideli kiekiai eksporto dempingo kainomis į Bendriją.

D. BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(57) Prašymą atlikti peržiūrą dėl priemonės pratęsimo pateikė septyni iš 13 žinomų PŠP gamintojų Bendrijoje. Du iš gamintojų pareiškėjų nepateikė atsakymų į Komisijos klausimyną, ir todėl nebuvo laikomi Bendrijos pramonės dalimi. Trečias gamintojas pareiškėjas nepateikė informacijos, kurios buvo prašoma iki pratęsto galutinio termino pabaigos, ir todėl taip pat nebuvo laikomas Bendrijos pramonės dalimi.

(58) Likusieji keturi Bendrijos gamintojai pareiškėjai atsakė į Komisijos klausimynus ir bendradarbiavo tyrime. Jie sudaro daugiau kaip 52 % PŠP gamybos Bendrijoje, ir todėl sudaro Bendrijos pramonę Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų atžvilgiu.

E. BENDRIJOS PŠP RINKA

1. Suvartojimas Bendrijoje

(59) PŠP suvartojimas Bendrijoje buvo apskaičiuotas pagal Bendrijos pramonės ir į Bendrijos pramonės apibrėžimą neįtrauktų gamintojų pareiškėjų faktinį pardavimų kiekį, likusių Bendrijos gamintojų pardavimų įvertinimą ir Eurostat importo duomenis apie visų trečiųjų šalių pardavimo kiekius. Reikėtų pažymėti, kad dabartinio tyrimo metu Regalmente (EB) Nr. 2852/2000 paskelbti 1997–1998 m. suvartojimo duomenys buvo šiek tiek pakeisti, kadangi kai kurie duomenys buvo atnaujinti. Šios nedidelės pataisos neturi poveikio minėto reglamento duomenims.

(60) Remiantis išdėstytu, svarstomu laikotarpiu suvartojimas Bendrijoje kito taip:

PŠP suvartojimas | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Tonos | 523832 | 598882 | 649129 | 646656 | 607286 |

Indeksas | 100 | 114 | 124 | 123 | 116 |

(61) Svarstomu laikotarpiu bendras suvartojimo kiekis išaugo 16 %. Didžiausias augimas buvo 1997–1998 m., kai suvartojimas padidėjo apytikriai nuo 524000 iki 599000 tonų. Didžiausias suvartojimas buvo pasiektas 1999 m. – apie 649000 tonų, o po to galiojimo pabaigos TL jis sumažėjo iki 607000 tonų.

2. PŠP importas iš Baltarusijos

Įvadinė pastaba

(62) Kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad galiojimo pabaigos TL eksporto iš Baltarusijos į Bendriją kiekiai buvo nedideli.

Kiekis ir rinkos dalis

(63) 1996 m. įvedus antidempingo priemones, svarstomu laikotarpiu importo kiekis buvo apribotas. Priemonių apėjimas Baltarusijos eksportuojančiam gamintojui 1997 m. leido eksportuoti į Bendriją daugiau kaip 9000 tonų PSG, tačiau ištyrus 1 konstatuojamojoje dalyje minėtą priemonių apėjimą ir išplėtus muitų taikymą, kiekiai sumažėjo ir tik nedideli PŠP kiekiai iš Baltarusijos galiojimo pabaigos TL buvo eksportuojami į Bendriją.

Eksportuojančio gamintojo kainos pokyčiai

(64) Kadangi galiojimo pabaigos TL eksporto iš Baltarusijos kiekiai buvo nedideli, dabartiniame tyrime kainas mažinantys skirtumai skaičiuojami nebuvo. Nepaisant to, buvo pastebėta, kad vidutinė Baltarusijos kilmės PŠP kaina buvo kur kas mažesnė už Bendrijos pramonės nustatytą vidutinę kainą. Panašiai PŠP eksporto iš Baltarusijos į kitas trečiąsias valstybes kainos taip pat buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas.

(65) Todėl aišku, kad jeigu galiojimo pabaigos TL Baltarusijos eksportuojantis gamintojas savo gamybos PŠP eksportavo į Bendrijos rinką, tai buvo atliekama smarkiai sumažinus kainas.

3. Importas iš kitų trečiųjų valstybių

(66) Galiojimo pabaigos TL pagrindiniai PŠP importo į Bendriją šaltiniai, vardyjant pagal svarbumą, buvo Korėjos Respublika, Taivanis ir Jungtinės Amerikos Valstijos, apimantys apytikriai 70 % viso importo arba 25,4 % viso suvartojimo Bendrijoje. Bendras importo kiekis iš kitų trečiųjų šalių galiojimo pabaigos TL sudarė apie 36,3 % suvartojimo Bendrijoje ir kito taip:

Bendras PŠP importas | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Tonos | 152878 | 234266 | 263780 | 260785 | 220511 |

Indeksas | 100 | 153 | 173 | 171 | 144 |

(67) PŠP importas iš visų kitų trečiųjų valstybių išaugo apytikriai nuo 153000 tonų 1997 m. iki 220000 tonų galiojimo pabaigos TL, arba iki 44 %. Anksčiau pateiktoje lentelėje matyti, kad 1997–1999 m. importas stipriai išaugo ir sudarė 72 %, o po to turėjo mažėjančią tendenciją ir iki galiojimo pabaigos TL sumažėjo iki 16 %. Šis sumažėjimas sutampa su antidempingo priemonių įvedimu 2000 m. tam tikroms trečiosioms valstybėms, minėtoms 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse.

(68) Nežiūrint kritimo 1998–1999 m., iš kitų trečiųjų valstybių importuojamo PŠP kainos nuo 1997 m. ir per galiojimo pabaigos TL pakilo. Kitų trečiųjų šalių kilmės PŠP vidutinė kaina galiojimo pabaigos TL buvo 12 % aukštesnė nei 1997 m. Atitinkamai atsižvelgiant į muitus ir antidempindo muitus, vidutinė importo kaina vis dėlto lieka šiek tiek žemesnė už Bendrijos pramonės kainą.

Importo kaina | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

EUR už toną | 1112 | 985 | 917 | 1178 | 1246 |

Indeksas | 100 | 89 | 82 | 106 | 112 |

4. Bendrijos pramonės padėtis

Įvadas

(69) Žinoma, kad Bendrijos pramonės ekonominės padėties raidos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1997 m. iki galiojimo pabaigos TL pabaigos, būtent – iki 2001 m. liepos mėn. Kaip minėta 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, galutinės antidempingo priemonės 2000 m. buvo įvestos Australijai, Indijai, Indonezijai, Pietų Korėjai, Taivaniui ir Tailandui, ir todėl galiojo galiojimo pabaigos TL. Ši situacija labai tinkama toliau apibūdintai raidai suprasti.

Gamyba, gamybinis pajėgumas ir gamybinio pajėgumo panaudojimas

(70) Bendrijos pramonės gamybos raida vyko taip:

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Gamyba tonomis | 212543 | 210153 | 211255 | 211208 | 214103 |

Indeksas | 100 | 99 | 99 | 99 | 101 |

Gamybinis pajėgumas tonomis | 264439 | 246939 | 253939 | 254939 | 256034 |

Indeksas | 100 | 93 | 96 | 96 | 97 |

Gamybinio pajėgumo panaudojimas | 80 % | 85 % | 83 % | 83 % | 84 % |

(71) Bendrai, svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonės produkcijos kiekis šiek tiek padidėjo - 1 %. 1997 m. Bendrijos pramonė pagamino 213000 tonų PŠP, o po to kitais metais produkcijos kiekis po truputį mažėjo. Galiojimo pabaigos TL produkcijos kiekis šiek tiek padidėjo iki 214000 tonų. Tai gali būti sugretinama su 16 % suvartojimu Bendrijoje per tą patį laikotarpį.

(72) Panašiai, tyrimas parodė, kad 1997–1998 m. gamybos pajėgumas sumažėjo. Bendras gamybos pajėgumų sumažėjimas labiausiai išryškėjo 1998 m., kai sumažėjo nuo 264000 tonų, pagamintų 1997 m., iki 247000 tonų. Tai paaiškina, kodėl po 1997 m. buvo pasiektas aukštesnis gamybinio pajėgumo panaudojimo koeficientas. 1999 m. Bendrijos pramonė vėl pasiekė dalį savo gamybinio pajėgumo (254000 tonų), o galiojimo pabaigos TLpasiekė iš viso 256000 tonų. Tyrimas parodė, kad, kai tai buvo įmanoma, dauguma į Bendrijos pramonės apibrėžimą įtrauktų gamintojų buvo linkę geriau uždaryti tam tikras PŠP gamybos linijas ar gamyklas arba pertvarkyti jas į kitas linijas, gaminančias produktus, kurių neapima dabartinis tyrimas ir kurie duoda didesnį pelną. Tačiau vienas Bendrijos gamintojas nusprendė kurti naują gamybinį pajėgumą. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant geriau patenkinti Bendrijos pirkėjų reikalavimus dėl PŠP kiekių ir tipų bei paaiškina gamybos pajėgumo kilimą nuo 1998 m. iki galiojimo pabaigos TL.

Atsargos

(73) Tyrimas parodė, kad galiojimo pabaigos TL pabaigoje (būtent 2001 m. liepą) PŠP atsargos pasiekė 25000 tonų ir buvo 24 % didesnės nei 1997 m. gruodį (20000 tonų). Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsargų lygiai birželio pabaigoje yra tradiciškai aukštesni nei fiskalinių metų pabaigoje, t. y. gruodžio mėn. Taip yra todėl, kad iki liepos – rugpjūčio laikotarpiu, kai gamyba stabdoma įrenginių smulkiam remontui ir priežiūrai, Bendrijos pramonė turėjo gaminti atsargastam, kad aptarnauti savo klientus. Palyginamasis skaičius 2000 m. pabaigoje parodė, kad atsargos, palyginti su 1997 m., padidėjo 4 %.

Pardavimo kiekiai, rinkos dalis ir augimas

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Pardavimas tonomis | 190308 | 186601 | 192546 | 192865 | 197077 |

Indeksas | 100 | 98 | 101 | 101 | 104 |

Rinkos dalis | 37,8 % | 32,2 % | 30,6 % | 30,6 % | 33,4 % |

(74) Svarstomu laikotarpiu savo vidaus rinkoje Bendrijos pramonė pardavimo kiekį sugebėjo padidinti 4 %, tuo pačiu prarasdama panašų pardavimo kiekį savo eksporto rinkoje. Tai atitinka nustatytus duomenis apie pastovius produkcijos kiekius ir atsargas tuo pačiu laikotarpiu.

(75) Bendrijos pramonės pardavimas iš esmės buvo pastovus iki 2000 m., o nuo 2000 m. iki galiojimo pabaigos TL išaugo 3 %. Šis padidėjimas sutapo su 2000 m. įvestais antidempingo muitais importui iš tam tikrų trečiųjų valstybių. Verta pažymėti, kad pardavimo kiekio tendencija skyrėsi nuo suvartojimo Bendrijoje tendencijos, kaip nurodyta 59 ir 61 konstatuojamosiose dalyse. Tai skiriasi nuo suvartojimo, kuris daugiausiai padidėjo 1997–1999 m. (+ 24 %), o nuo 2000 m. iki galiojimo pabaigos TL sumažėjo (- 7 %).

(76) Tačiau Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 37,8 %, turėtų 1997 m., iki 33,4 % galiojimo pabaigos TL. 1997–1999 m. ji nuolat mažėjo, todėl buvo prarasti daugiau kaip 7 procentiniai punktai. 2000 m. įvedus antidempingo priemones, galiojimo pabaigos TL rinkos dalies buvo atgauta 2,8 procentiniai punktai. Nepaisant to, svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonė neteko iš viso 4,4 procentinių punktų rinkos dalies. Šis rinkos dalies sumažėjimas atitinka 59, 61, 74 ir 75 konstatuojamosiose dalyse pateiktus duomenis.

(77) Tyrimas parodė, kad svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonė neturėjo naudos iš rinkos augimo. Nors 1997–1999 m. suvartojimas padidėjo 16 %, Bendrijos pramonė neteko daugiau kaip 7 procentinių punktų rinkos dalies. Nors 2000 m. ir galiojimo pabaigos TL suvartojimas sumažėjo 6 %, būtent po to, kai buvo įvestos 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse minėtos antidempingo priemonės, Bendrijos pramonė padidino savo pardavimo kiekį 3 %, o tai leido atgauti 2,8 procentinius punktus rinkos dalies. Nepaisant šio atgavimo, Bendrijos pramonės augimas svarstomu laikotarpiu buvo ypač menkas, palyginti su suvartojimo didėjimu.

Kainų raida ir gamybos sąnaudos

| 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

EUR už toną | 1306 | 1279 | 1147 | 1392 | 1439 |

Indeksas | 100 | 98 | 88 | 107 | 110 |

Gamybos sąnaudos EUR už toną | 1014 | 1017 | 962 | 1176 | 1214 |

Indeksas | 100 | 100 | 95 | 116 | 120 |

(78) Viršuje pateiktoje lentelėje matyti, kad svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonės vidutinė pardavimo kaina už toną nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje išaugo vidutiniškai 10 %. 1997–1999 m. vidutinės kainos nukrito 12 %. Po to, 2000 m. ir galiojimo pabaigos TL, kainos vėl ženkliai padidėjo. Tačiau tyrimas parodė, kad pardavimo kainos padidėjimas buvo susijęs su gamybos sąnaudų padidėjimu, apie kurį yra paaiškinta toliau. Bendrijos pramonė tvirtino, kad nepakankamą kainų didėjimą palyginti su sąnaudomis lėmė didelė kainų konkurencija Bendrijos rinkoje, ypač iki antidempingo priemonių įvedimo 2000 m.

(79) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės PŠP rinka yra jautri kainoms, ir kad, kaip nurodyta 68 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant tolygaus proporcingo kainų augimo, importuojamo PŠP kainos lieka žemesnio lygio nei Bendrijos pramonės kainos.

(80) Svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonės gaminamo PŠP vienos tonos vidutinės pardavimų sąnaudos padidėjo 23 %. 1997–1999 m. gamybos sąnaudos išliko pastovios. Tačiau 1999 m. ir galiojimo pabaigos TL jos ženkliai išaugo – iki 23 %. Tyrimas parodė, kad ženklus gamybos sąnaudų padidėjimas yra susijęs su tam tikrų žaliavų, tokių kaip paraksileno ir etileno glikolio, kainų pokyčiais, kuriems tiesioginę įtaką turėjo naftos kaina.

Pelningumas ir pinigų srautai

Pelningumas | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Pelnas nuo bendrosios apyvartos | 9,1 % | 4,8 % | 4,6 % | 5,0 % |

(81) Pažymėtina, kad vienas į Bendrijos pramonės apibrėžimą įtrauktas gamintojas buvo naujai įkurtas 1998 m., todėl nebuvo jokių duomenų apie pelningumą 1997 m. Dėl šios priežasties pelningumo ir pinigų srautų tyrimas apėmė laikotarpį nuo1998 m. iki galiojimo pabaigos TL. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tendencijos, tirtos remiantis svarstomu laikotarpiu turimais duomenimis, atitinka tendencijas, matomas pirmiau pateiktoje lentelėje.

(82) Bendrijos pramonės pelningumas 1998 m. buvo labai geras. Šis pelningumo lygis būtent buvo pasiektas dėl ypač žemos žaliavinės naftos kainos tais metais. Po to pelningumas sumažėjo dėl naftos kainos padidėjimo ir todėl proporcingas pardavimo kainos didėjimas negalėjo kompensuoti gamybos sąnaudų. Nepaisant to, 2000 m. ir galiojimo pabaigos TL pasiektas pelningumas buvo labai geras, turint omenyje ženkliai išaugusias gamybos sąnaudas (iki 20 %). Tai rodo, kad Bendrijos pramonė galėjo kontroliuoti savo sąnaudas, kad stabilizuotų pelną maždaug ties 5 %.

(83) Nuo 1998 m. iki galiojimo pabaigos TL pinigų srautai turėjo tą pačią tendenciją kaip pelningumas. Pinigai, gauti atliekant su PŠP susijusias operacijas, svarstomu laikotarpiu sumažėjo iki 44 % arba nuo 44,5 milijonų EUR 1998 m. iki 24,8 milijonų EUR galiojimo pabaigos TL. Tai daugiausia yra susiję su sumažėjusiu pelningumu, pastebėtu tuo pačiu laikotarpiu.

Galimybės pritraukti kapitalo

(84) Atsižvelgiant į dabartiniame tyrime, ypač 89 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą sunkią PŠP rinkos Bendrijoje padėtį, dauguma į Bendrijos pramonės apibrėžimą įtrauktų bendrovių susidūrė su sunkumais pritraukiant reikiamo kapitalo savo investicijoms ir pertvarkai finansuoti. 1999–2000 m. sumažėjęs pelningumas daugumai iš šių bendrovių sutrukdė įgyvendinti savo investicijų programą, kurią dauguma pradėjo 1998 m. Kaip toliau minima 88 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas Bendrijos gamintojas svarstomu laikotarpiu galėjo pritraukti kapitalo ir rizikavo užbaigti savo planuotas investicijas.

Užimtumas ir darbo našumas

Užimtumas | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

Darbuotojų skaičius | 1205 | 1119 | 1197 | 1184 | 1173 |

Indeksas | 100 | 93 | 99 | 98 | 97 |

(85) Bendrai, PŠP gamyboje dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo 3 %, atspindėdamas Bendrijos pramonėje atliekamą apimčių mažinimą ir pertvarką. 1998 m. užimtumas sumažėjo net 7 %, tačiau 1999 m. Bendrijos pramonė vėl ėmė didinti darbuotojų skaičių.

(86) Turint omenyje PŠP produkcijos kiekio didėjimą, kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje, svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonės darbo našumas pakilo.

Investicijos ir investicijų grąža

(87) Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kad svarstomu laikotarpiu investicijos į svarstomą produktą ženkliai išaugo:

Investicijos | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | Galiojimo pabaigos TL |

(1000 EUR) | 4738 | 14796 | 14229 | 8009 | 17954 |

Indeksas | 100 | 312 | 300 | 169 | 379 |

(88) Investicijų lygis, kuris 1997 m. buvo ypač žemas, 1998 m. stipriai pakilo, ir tai buvo sėkmingi metai pramonei bei paskatino kai kuriuos gamintojus investuoti į svarstomą produktą. Tačiau, kaip minėta 82 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, ir Bendrijos pramonės pelningumas, ir svarstomo produkto rinkos padėtis tolesniais metais blogėjo. Tai paaiškina, kodėl 1999 m. investicijos nepadidėjo, o 2000 m. vėl ženkliai sumažėjo. Galiojimo pabaigos TL investicijos vėl labai padidėjo, kadangi vienas iš Bendrijos pramonės gamintojų, įtrauktų į Bendrijos sąvokos apibrėžimą, rizikavo įgyvendinti savo investicijų programą. Tačiau reikia pabrėžti, kad galiojimo pabaigos TL investicijų lygis sudarė 6 % visos Bendrijos pramonės apyvartos.

(89) Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad kelerius metus Bendrijos rinkoje buvo ir grėsė importas dempingo kainomis iš tam tikrų trečiųjų valstybių. Naftos kainų svyravimas svarstomu laikotarpiu prisidėjo prie sunkumų, su kuriais susidūrė operatoriai gamindami, pirkdami ir naudodami PŠP, ypač Bendrijos pramonė, kuri nežinojo, ar, esant importui žemomis dempingo kainomis, ji galės žaliavų kainų padidėjimą pagrįstai atspindėti pardavimo kainose. Bendrijos pramonės investicijoms įtakos taip pat galėjo turėti kelerius metus rinkai būdingas neaiškumas.

(90) Investicijų grąžos tendencija buvo panaši į pelningumo.

Dempingo skirtumo dydis, padėties pagerėjimas po buvusio dempingo, priemonių apėjimas

(91) Svarstomu laikotarpiu įvedus antidempingo priemones, Bendrijos pramonės padėtis tam tikru mastu pagerėjo, tačiau pramonė po buvusio dempingo iš tam tikrų trečiųjų valstybių, įskaitant Baltarusiją, ir 1997 m. nustatyto priemonių apėjimo, susijusio su Baltarusijos kilmės PSG, savo buvusio lygio nepasiekė. Tai iš esmės įrodo ypač 1998 ir 1999 m. bloga Bendrijos pramonės ekonominė padėtis. Nepaisant tais metais stipriai padidėjusio suvartojimo, produkcija, gamybos pajėgumas, investicijos, rinkos dalis, pardavimo kainos ir pelnai turėjo mažėjančią tendenciją.

(92) Faktinio dempingo skirtumo poveikis padėčiai Bendrijos pramonėjeTL nelaikomas svarbiu veiksniu dabartiniuose peržiūros tyrimuose, kadangi antidempingo muitų įvedimas 1997 m. ir paskesnis priemonių apėjimas praktiškai sustabdė importą iš Baltarusijos.

5. Išvada dėl Bendrijos pramonės padėties

(93) Kaip jau minėta 69 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės ekonominę padėtį reikia nagrinėti atsižvelgiant į vykstančius antidempingo tyrimus svarstomu laikotarpiu ir 2000 m. įvestas antidempingo priemones.

(94) Svarstomu laikotarpiu Bendrijos pramonės produkcija padidėjo tik 1 %. Gamybos pajėgumo sunaudojimas ir darbo našumas padidėjo dėl sumažintų gamybos pajėgumo ir užimtumo lygių.

(95) Tyrimas taip pat parodė, kad svarstomu laikotarpiu Bendrijos rinka vystėsi teigiama linkme kiekių prasme, ypač iki 2000 m. Palyginti su 2000 m., galiojimo pabaigos TL suvartojimas sumažėjo, bet bendrai svarstomu laikotarpiu jis pakilo 16 %. Tačiau šiame rinkos augime Bendrijos pramonė visapusiškai dalyvauti negalėjo. Priešingai, nepaisant padidėjusių pardavimo kiekių, ji prarado 3 procentinius punktus rinkos dalies.

(96) Svarstomu laikotarpiu eksporto iš Baltarusijos beveik nebebuvo, bet kaip parodė mėginimai apeiti priemones, šiam importui Bendrijos rinka yra labai patraukli. Iš 54 konstatuojamosios dalies aišku, kad Baltarusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra daug žemesnės nei Bendrijos pramonės vidutinė kaina. Taip pat reikėtų priminti, kad iki 2000 m. Bendrijos PŠP rinkoje buvo importo žemomis dempingo kainomis, o tai, nepaisant didėjančių sąnaudų, numušė pardavimo kainas 12 %.

(97) 2000 m. ir galiojimo pabaigos TL padidėjo ir Bendrijos pramonės PŠP pardavimo kainos, ir gamybos sąnaudos. Tai, kad kainos didėjo daug lėčiau nei sąnaudos, lėmė pelno mažėjimą ir pakenkė Bendrijos pramonės galimybėms pritraukti kapitalo. Tai prisidėjo prie sunkumų, su kuriais, dirbdama sunkiomis rinkos sąlygomis, Bendrijos pramonė susidūrė svarstomu laikotarpiu. Pelningumo ir pinigų srautų, sukauptų galiojimo pabaigos TL, nepakako vidutinės trukmės investicijoms išlaikyti.

(98) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ypač sumažėjusia rinkos dalimi ir nepakankamu pardavimo kainų lygiu bei pelnu, manoma, kad Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama.

F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(99) Žinoma, kad 56 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog yra tikimybė, kad gali pasikartoti Baltarusijos kilmės PŠP dempingas dideliais kiekiais.

(100) 98 konstatuojamojoje dalyje taip pat buvo padaryta išvada, kad galiojimo pabaigos TL Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama.

(101) Be to, žinoma, kad galiojimo pabaigos TL Bendrijoje praktiškai nebuvo jokio importo iš Baltarusijos. Tai skiriasi nuo padėties pirmosios bylos tyrimo laikotarpiu, kai į Bendrijos rinką pateko daugiau kaip 32000 tonų Baltarusijos kilmės PŠP importo žemomis dempingo kainomis. Tuo pat metu Bendrijos rinka neteko 4 % pardavimo kiekio ir 5,6 procentinių punktų rinkos dalies, o jos gamybos sąnaudos ženkliai padidėjo. Dėl to pelningumas labai nukrito, o 25 % PŠP sektoriuje dirbusių darbuotojų buvo atleisti.

(102) Bendrijos PŠP rinka yra labai patraukli eksportuojantiems gamintojams, ir buvo nustatyta, kad daugelis iš jų naudojo dempingą rinkos daliai užimti. Dabartinis tyrimas parodė, kad įvedus antidempingo priemones 2000 m., padėtis Bendrijos rinkoje pagerėjo. Manoma, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms PŠP importui iš Baltarusijos, šis importas galėtų sutrikdyti pastebimą teigiamą Bendrijos rinkos raidą ir užimti daugiau jau esančios pavojuje Bendrijos pramonės rinkos dalies.

(103) Iš tikrųjų, kaip nurodyta 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse, pasirodo, kad, net jei Baltarusijos eksportuojantis gamintojas tikriausiai pakels eksporto kainas ir taip sumažins dempingo lygį, nustatytos kainos vis dar bus dempingo ir numuš Bendrijos pramonės kainas. Aišku, kad siekdamas atgauti rinkos dalį, eksportuojantis gamintojas turės sumažinti Bendrijos pramonės kainas.

(104) Esant tokioms aplinkybėms, ir žinant, kaip nurodyta 78 konstatuojamojoje dalyje, kad Bendrijos rinka yra jautri kainoms, Bendrijos pramonė negalėtų konkuruoti su Baltarusijos kilmės PŠP importu žemomis dempingo kainomis. Baltarusijos turimų gamybinių pajėgumų kiekis ir dirbtinis kainų sumažinimas, kurį turbūt naudos eksportuojantis gamintojas, tikriausiai padarys materialinės žalos Bendrijos pramonei. Iš tikrųjų, manoma, kad susidūrusi su Baltarusijos kilmės importu žemomis dempingo kainomis, Bendrijos pramonė neturės kito pasirinkimo kaip tiktai sumažinti savo kainas ir taip išsaugoti rinkos dalį, arba išlaikyti kainas ir prarasti rinkos dalį. Abu atvejai turės didelį poveikį finansinei Bendrijos pramonės padėčiai, ypač jos pelningumui, investicijų grąžai, pinigų srautams ir galimybėms pritraukti kapitalo.

(105) Tai būtų ypač žalinga Bendrijos pramonei, kuriai pavyko išlikti ir persitvarkyti, nepaisant buvusio importo dempingo kainomis, nors ir mažesnio, koks būtų, jei dabartinė priemonė nustotų galioti, ir didelio naftos kainos svyravimo. Bendrijos pramonė baigia savo pertvarką, atnaujino gamybos linijas, o nepelningas – uždarė. Todėl aišku, kad Bendrijos pramonė turi mažai papildomos erdvės veiksmams, kad galėtų susidoroti su staiga atsinaujinusia importo žemomis dempingo kainomis banga, ir kad materialinė žala pasikartotų.

(106) Remiantis anksčiau nustatytais duomenimis daroma išvada, kad importui iš Baltarusijos įvestoms priemonėms nustojus galios, yra tikimybė, kad dėl to Baltarusijos kilmės importas vėl padarytų materialinės žalos Bendrijos pramonei.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Bendrosios pastabos

(107) Taip pat buvo ištirta, ar antidempingo priemonių PŠP importui iš Baltarusijos tęsimas atitiktų Bendrijos pramonės interesus. Kadangi buvo nustatyta, kad yra žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė, tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjama, yra ar nėra svarbesnių interesų prieš priemonių tęsimą, bei atsižvelgiama į ankstesnį antidempingo priemonių poveikį visiems įvairių dalyvių interesams, ypač vartotojų bei importuotojų/prekybininkų.

(108) Siekiant išnagrinėti Bendrijos interesus šiuo konkrečiu atveju, buvo paprašyta informacijos iš visų suinteresuotų šalių, apie kurias arba buvo žinoma, kad yra susijusios, arba jos apie tai pranešė pačios. Komisija nusiuntė klausimynus Bendrijos pramonei, kitiems devyniems Bendrijos gamintojams, 10 importuotojų/prekybininkų (vienas iš jų įsikūręs už Bendrijos ribų, tačiau atlieka tiekimą Bendrijoje įsikūrusiam prekybininkui), nesusijusių su Baltarusijos eksportuojančiu gamintoju, trims svarstomo produkto vartotojams ir trims vartotojų asociacijoms.

(109) Be atsakymų, kuriuos atsiuntė Bendrijos pramonė, į Komisijos klausimyną atsakė anksčiau minėtas ne Bendrijoje įsikūręs importuotojas, vienas prekiautojas ir vienas į Bendrijos pramonės apibrėžimą neįtrauktas gamintojas. Nė vienas iš vartotojų ar vartotojų asociacijų nepateikė atsakymų į klausimyną, nors dvi asociacijos padarė bendrą pareiškimą.

(110) Reikėtų priminti, kad ankstesniuose tyrimuose buvo manoma, jog priemonių priėmimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

2. Bendrijos pramonės interesai

(111) Kelerius metus Bendrijos pramonė susidūrė su PŠP importu žemomis dempingo kainomis, dėl kurio susidarė padėtis, kai įprasto pluošto pardavimas nebuvo pelningas. Nors Bendrijos pramonė toliau plėtojo aukštesnės pridėtinės vertės PŠP pluoštų, tokių kaip dviejų dalių ir triskiaučių, dažytų, turinčių ypatingų savybių, pvz., nedegių, ir kokybinius pluoštus, šių pluoštų dalis bendrame pardavimo kiekyje yra gana ribota. Todėl pagrindinis PŠP verslas ir toliau vykdomas įprastais verptais ir neverptais pluoštais. Šie sektoriai tiesiogiai susiduria su importo dempingo kainomis konkurencija.

(112) Todėl aišku, kad, norėdama išlikti versle, Bendrijos pramonė taip pat turi gaminti visų tipų PŠP pluoštus. Siekdami užtikrinti pristatymus, patys klientai reikalauja, kad būtų visas pluoštų asortimentas. Dėl šios priežasties Bendrijos pramonė nėra pasiruošusi arba neturi galimybės nustoti gaminti įprastą PŠP.

(113) Kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė, mažindama apimtį, galėjo pagerinti savo gamybinio pajėgumo panaudojimą ir darbo našumą. Tuo pat metu, atliekant pertvarką ir specializuojantis, pastaraisiais metais pelningumas, nors ir nepakankamo lygio, liko teigiamas. Taip pat reikėtų pasakyti, kad Bendrijos pramonė aprūpina maždaug 33 % Bendrijos rinkos.

(114) Turint omenyje pirmiau aptartą padėtį, manoma, kad netaikant priemonių Baltarusijos kilmės PŠP importui, materialinė žala Bendrijos pramonei gali pasikartoti. Tikėtina, kad dėl to jos finansinė padėtis labai pablogėtų, atsirastų reali galimybė toliau mažėti užimtumui ir gamybos linijoms uždaryti.

3. Importuotojų/prekybininkų interesai

(115) Kaip minima 64 konstatuojamojoje dalyje, galiojimo pabaigos TL Baltarusijos kilmės PŠP importo beveik nebuvo. Tyrimas parodė, kad tik vienas Bendrijos prekiautojas per trečiąją valstybę importuotoją pirko didelius kiekius Baltarusijos kilmės PŠP, tačiau jie tuojau pat būdavo išvežami iš Bendrijos. Tyrimas parodė, kad Bendrijoje įsikūręs prekiautojas savo įsigytam Baltarusijos kilmės PŠP rado alternatyvias rinkas, taip pat rado alternatyvius importo šaltinius.

(116) Atsižvelgiant į tai, kas aptarta pirmiau,, ir į tai, kad kiti aštuoni klausimynus gavę importuotojai ir prekiautojai nebendradarbiavo, reiškia,, kad Baltarusijos kilmės importui galiojančios priemonės Bendrijos importuotojų/prekybininkų padėčiai didelio poveikio tikriausiai neturėjo.

4. Vartotojų interesai

(117) Nė vienas vartotojas ar vartotojų asociacija nepateikė atsakymo į klausimyną, skirtą Bendrijos interesams įvertinti. Tačiau dvi asociacijos atsiuntė pareiškimus, vieną su verpimo pramonėje dirbančių vartotojų nuomone, o kitą –vartotojų, produktą naudojančių ne audimo pramonėje, o daugiausia kimšimui, vardu.

(118) Abi asociacijos pasisakė prieš antidempingo priemonių Baltarusijai tęsimą, kadangi tvirtino, kad šių priemonių baudžiamasis pobūdis Bendrijos vartotojams praktiškai uždarė vieną tiekimo šaltinį. Be to, buvo tvirtinama, kad dėl to, jog Bendrijos pramonė pateikia ne visus PŠP tipus arba pateikiamo kiekio nepakanka, Bendrijos vartotojai patyrė žalą dėl padidėjusios jų galutinio produkto konkurencijos su trečiosiomis šalimis. Tuo pat metu vartotojai tapo mažiau konkurencingi dėl padidėjusių žaliavos kainų. Šį argumentą ypač pabrėžė siūlus gaminanti verpimo pramonė.

(119) Kalbant apie visų tipų PŠP pluoštų gamybą, tyrimas patvirtino, kad vieno tipo PŠP gaminančius įrenginius pritaikant gaminti kitam tipui reikia tik nedidelių pakeitimų, tokių kaip kito tipo verptuvas. Anksteniame tyrime šią pastabą taip pat pateikė pačios vartotojų asociacijos. Tyrimas parodė, kad į Bendrijos pramonės apibrėžimą įtraukti gamintojai turi technines priemones visų tipų PŠP gaminti. Tikriau sakant, Bendrijos pramonė teigė, kad ji negalėjo tiekti PŠP žemomis kainomis, kurias nustatė potencialūs pirkėjai.

(120) Toliau tyrimas parodė, kad Baltarusijai įvestų antidempingo priemonių nutraukimas tikriausiai sukeltų didelius rinkos sutrikdymus ir iš tikrųjų galėtų lemti gamybos linijų uždarymą Bendrijoje. Tai neatitiktų ilagalaikių vartotojų pramonės, kuri, vis dėlto, iš Bendrijos pramonės perka daugiau kaip 33 % savo PŠP, kurio dalį sudaro tam tikri iš trečiųjų šalių negaunami tipai, interesų.

(121) Kadangi vartotojai nebendradarbiavo, šiam tyrimui buvo neįmanoma tiksliai nustatyti galimo pasiūlytų priemonių poveikio arba, iš tikrųjų, dabartinių priemonių poveikio. Tačiau, kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, galiojimo pabaigos tyrimo laikotarpiu tik nedidelė dalis PŠP importo iš Baltarusijos buvo parduodama Bendrijoje.

(122) Taip pat manoma, kad iš pradžių Baltarusijos kilmės PŠP įvestas muitas buvo nustatytas tokiu lygiu, koks būtinas šio importo žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. Šiam eksportui Bendrijos rinka nebuvo uždaryta, tačiau labai tikėtina, kad Baltarusijos eksportuojantis gamintojas rado daug patrauklesnes rinkas, būtent Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją. Turint omenyje pasiūlymą sumažinti antidempingo muitą, labai tikėtina, kad importas iš Baltarusijos, palyginti su kitais tiekimo šaltiniais, kai kuriems Bendrijos vartotojams taptų patrauklesnis. Tai lemtų jų sąnaidų sumažėjimą.

(123) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, nors ir užkirsdamos kelią dideliems trikdymams, kuriuos sukėlė pasikartoję dideli Baltarusijos kilmės importo dempingo kainomis kiekiai, tikėtina, kad pasiūlytos priemonės padidins konkurenciją Bendrijos rinkoje.

5. Išvada

(124) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių pratęsimas prieštarautų Bendrijos interesams.

H. MUITAI

(125) Remiantis duomenimis, skirtais peržiūrai dėl priemonės pratęsimo, ir kaip numatyta Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, Baltarusijos kilmės poliesterių štapelio pluošto importui taikomos antidempingo priemonės turėtų būti tęsiamos.

(126) Kadangi PŠP galiojantis antidempingo muitas Reglamentu (EB) Nr. 2513/97 buvo išplėstas, kad apimtų ir Baltarusijos kilmės PSG, šios priemonės taip pat turėtų būti tęsiamos.

(127) Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius duomenis ir svarstymus, kurių pagrindu ketinama pakeisti galiojančių priemonių lygį. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis pareiškimams po šio atskleidimo pateikti. Nebuvo gauta jokių pastabų, kurios galėtų pakeisti anksčiau pateiktas išvadas.

(128) Iš to, kas nustatyta pirmiau, darytina išvada, kad, remiantis tarpinės peržiūros duomenimis (žr. 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis), ir kaip numato Pagrindinio reglamento 113 straipsnio 3 dalis, Reglamentu (EB) Nr. 1490/69, išplėstu Reglamentu (EB) Nr. 2513/97, įvesti antidempingo muitai turėtų būti sumažinti iki 21,0 %, išreiškiant neto laisvos Bendrijos pasienio kainos be muito procentais, nustatytais tarpinėje peržiūroje tarpiniu TL. Šis muito lygis turėtų būti taikomas Baltarusijos kilmės PŠP ir PSG importui,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Baltarusijos kilmės nekarštam, nešukuotam ir kitu būdu neparuoštam verpimui poliesterių sintetinių štapelio pluoštui, kuriam šiuo metu taikomas KN kodas 55032000, importui įvedamas galutinis antidempingo muitas.

2. Baltarusijos kilmės poliesterių siūlų gniužulų, kuriems šiuo metu taikomas KN kodas 55012000, importui antidempingo muitas praplečiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytu tarifu.

3. 1 ir 2 dalyse apibūdintų produktų neto laisvai Bendrijos pasienio kainai, be muito, taikomo galutinio antidempingo muito tarifas yra 21,0 %.

2 straipsnis

Jei nenustatyta kitaip, taikomos nuostatos, galiojančios muito mokesčiams.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2002 m. spalio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. Pedersen

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 189, 1996 7 30, p. 13.

[3] OL L 346, 1997 12 17, p. 1.

[4] OL L 204, 1999 8 4, p. 3.

[5] OL L 175, 2000 7 14, p. 10.

[6] OL L 332, 2000 12 28, p. 17.

[7] OL L 127, 2001 5 9, p. 20.

[8] OL C 352, 2000 12 8, p. 6.

[9] OL C 211, 2001 7 28, p. 51.

--------------------------------------------------