32002R0314

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 314/2002

2002 m. vasario 20 d.

nustatantis išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus rinkų organizavimo [1], ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 8 dalį, 16 straipsnio 5 dalį, 18 straipsnio 5 dalį ir 41 straipsnio antrą pastraipą,

kadangi:

(1) Neseniai Reglamentu (EB) Nr. 1260/2001 padaryti pakeitimai, susiję su bendru cukraus rinkos organizavimu nuo 2001–2002 iki 2005–2006 cukraus prekybos metų, reikalauja pakeisti kai kurias kvotų sistemos įgyvendinimo priemones. Be to, keletą kartų atlikus esminius 1982 m. birželio 8 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1443/82, nustatančio išsamias kvotų sistemos taikymo cukraus sektoriuje taisykles [2], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 392/94 [3], pakeitimus, dėl aiškumo tam reglamentui reikėtų suteikti naują formą.

(2) Cukraus sektoriuje taikant kvotų sistemą, būtina pateikti tikslias įmonių gaminamo cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo ir vartojimo Bendrijos viduje sąvokas. Tam tikslui visas baltasis, žaliavinis, invertuotasis cukrus ir sirupai, kuriuos faktiškai pagamino įmonė, turi būti laikomi tos įmonės produkcija. Tik ypatingais atvejais vienos įmonės produkcijos dalis gali būti priskirta kitai įmonei, pagaminusiai cukrų pagal gamybos sutartį. Nepažeidžiant force majeure, šie atvejai turi būti nustatomi taip, kad cukraus sektoriui nekiltų finansinių padarinių.

(3) Sklandžiam ir veiksmingam kvotų sistemos taikymui Bendrijoje reikia sukurti sacharozės sirupų, izogliukozės ir inulino sirupo produkcijos registravimo metodą.

(4) Izogliukozės gamyba laikoma užbaigta, kai tik įvyksta taip vadinamas gliukozės arba polimerų "izomericacijos" procesas. Taigi, norint išvengti savavališko pasirinkimo registruojant produkciją, ji registruojama vos tik pasibaigus izomerizacijai ir prieš pat atskiriant gliukozės bei fruktozės sudedamąsias dalis arba prieš gaminant mišinius. Kad ši kontrolė būtų kuo veiksmingesnė, turėtų būti reikalaujama, kad Bendrijos izogliukozės gamintojai praneštų atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną jų taikytą izomerizacijos įrangą.

(5) Inulino sirupas kaip produktas atsiranda įvykus inulino arba jo oligofruktozių hidrolizei ir pirmajam išgarinimui. Tai reiškia, kad produkcija turi būti užregistruota vos tik pasibaigus hidrolizei ir pirmajam išgarinimui ir prieš gliukozės bei fruktozės sudedamųjų dalių atskyrimą arba produktų sumaišymą.

(6) Kad valstybės narės galėtų teisingai ir aiškiai nustatyti inulino sirupo produkciją, reikėtų nurodyti, ypač remiantis ankstesne patirtimi, kad ši operacija turi būti atliekama remiantis inulino sirupu, kuriame yra 80 % fruktozės, ir cukraus arba izogliukozės ekvivalentą, apskaičiuotą taikant koeficientą 1,9.

(7) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnyje numatytų gamybos mokesčių neįmanoma nustatyti nepasibaigus prekybos metams, nes didelė dalis eksporto įsipareigojimų prisiimama antrojoje prekybos metų pusmetyje ir tik tada yra prieinami gamybos mokesčiams nustatyti reikalingi duomenys. Todėl tam, kad būtų kuo greičiau įgyvendintas finansinis gamintojų įsipareigojimas, mokesčiai, apskaičiuoti remiantis sąmatomis, turėtų būti sumokėti likus pakankamai laiko iki prekybos metų pabaigos. Kadangi pagrindinis B izogliukozės kiekis apskritai negaminamas iki paskutiniųjų prekybos metų mėnesių, avansinį mokestį už pagrindinę produkciją turėtų būti reikalaujama sumokėti tik už izogliukozę, pagamintą iki konkrečių prekybos metų kovo 1 d. Mokesčių nereikėtų nustatinėti arba rinkti tol, kol negauta kiek įmanoma tikslesnė informacija, ypač apie suvartojimą.

(8) Turėtų būti nustatyta papildoma kaina už runkelius, jei gamybos mokestis yra mažesnis už maksimalų dydį, be to, dar reikėtų numatyti papildomą mokėjimą atsižvelgiant pirmiausia į laikotarpį nuo gamintojo sumokėjimo už runkelius dienos iki gamybos mokesčio sumokėjimo dienos.

(9) Siekiant palengvinti deramą kvotų sistemos valdymą, turėtų būti nustatyti terminai, būtini produkcijai užregistruoti ir atitinkamiems duomenims perduoti, taip pat prireikus numatytos atitinkamos valstybių narių kontrolės priemonės.

(10) Nuo 2001 m. liepos 1 d. panaikinus sandėliavimo išlaidų kompensavimo sistemą, nebuvo gauta statistinių duomenų apie Bendrijos cukraus atsargas ir cukraus realizavimą Bendrijoje. Atsižvelgiant į šios statistikos svarbą norint gerai valdyti kvotų sistemą, ypač norint nustatyti kas mėnesį suvartojamo cukraus kiekį ir parengti atsargų balansą, turėtų būti nustatyta, kad Bendrijos cukraus gamintojai ir rafinuotojai ir toliau teiktų valstybėms narėms duomenis apie kiekvieno mėnesio cukraus atsargas ir realizuotą cukrų.

(11) Viena iš cukraus sektoriaus organizavimo savybių yra ta, kad cukraus gamintojų ir runkelių augintojų santykius, ypač susijusius su cukrinių runkelių pristatymu ir apmokėjimu, bendrai reguliuoja tarpusavio prekybiniai susitarimai, sudaryti remiantis Bendrijos teisės aktais. Šiuose tarpusavio prekybiniuose susitarimuose gali būti numatytos priemonės, taikomos atsižvelgiant į konkrečią regiono padėtį. Todėl, kalbant apie gamintojams suteiktą galimybę priversti runkelių augintojus prisidėti prie papildomo mokesčio mokėjimo, reikėtų numatyti, kad tarpusavio prekybiniuose susitarimuose, sudarytuose remiantis Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 3 dalimi, būtų įtvirtintos nuostatos dėl minėto prisidėjimo įmokų.

(12) Izogliukozę gaminančioms įmonėms, skirtingai negu įmonėms, gaminančioms cukrų ir priklausomoms nuo cukrinių runkelių arba cukranendrių produkcijos, nesuteikiama galimybė perkelti produkciją iš vienų metų į kitus.

(13) izogliuozė gaminama nuolat ištisus prekybos metus tam, kad skubiai ir be pertrūkių galėtų reaguoti į paklausos svyravimus, didžiausius prekybos metų pradžioje ir pabaigoje. Tačiau pagamintą izogliukozę sunku sandėliuoti kiekiais, pakankamais norint reaguoti į šiuos paklausos pikus, kadangi užtęstas didelių kiekių sandėliavimas kelia pavojų esminiam produkto sterilumui. Tokiomis aplinkybėmis izogliukozę gaminančios įmonės prekybos metų pabaigoje turi nutraukti gamybą, kad išvengtų C izogliukozės, kurios neįmanoma realizuoti Bendrijoje. Ši padėtis yra žalinga izogliukozę gaminančioms įmonėms, todėl būtina numatyti tam tikrą lankstumą kas mėnesį registruojant izogliukozės produkciją. Tačiau minėtas lankstumas turėtų būti ribotas, siekiant išvengti paslėptos perkėlimo į kitus metus sistemos ir atitinkamai netiesioginio tų įmonių gamybos kvotų padidinimo.

(14) Taikant kvotų sistemą, gali būti vėluojama surinkti gamybos mokesčius. Siekiant užtikrinti harmoningą ir savalaikį šių sumų surinkimą, reikėtų nustatyti gamybos mokesčių nustatymo ir surinkimo taisykles.

(15) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13–18 straipsniuose "cukraus produkcija" reiškia visą kiekį, išreikštą baltuoju cukrumi, kurį sudaro:

a) baltasis cukrus;

b) žaliavinis cukrus;

c) invertuotasis cukrus;

d) vienai iš toliau nurodytų kategorijų priskiriami sirupai (toliau – sirupai):

- sacharozės ar invertuotojo cukraus sirupai, turintys ne mažiau kaip 70 % cukraus ir pagaminti iš cukrinių runkelių,

- sacharozės ar invertuotojo cukraus sirupai, turintys ne mažiau kaip 75 % cukraus ir pagaminti iš cukranendrių.

2. Tačiau, apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kiekį, neatsižvelgiama į:

a) baltojo cukraus kiekį, pagamintą iš žaliavinio cukraus arba sirupų, kurie nebuvo pagaminti toje pačioje įmonėje kaip šis baltasis cukrus;

b) baltojo cukraus kiekį, pagamintą iš žaliavinio cukraus, sirupų arba cukraus atliekų, pagamintų ne tais pačiais prekybos metais kaip šis baltasis cukrus;

c) žaliavinio cukraus kiekį, pagamintą iš sirupų, kurie buvo pagaminti ne toje pačioje įmonėje kaip šis žaliavinis cukrus;

d) žaliavinio cukraus kiekį, pagamintą iš sirupų kitais prekybos metais nei tie, kuriais buvo pagamintas šis žaliavinis cukrus;

e) žaliavinio cukraus kiekį, kurį jį pagaminusi įmonė konkrečiais prekybos metais perdirbo į baltąjį cukrų;

f) invertuotojo cukraus ir sirupų kiekį, perdirbtą į alkoholį ar romą;

g) sirupų kiekį, kurį juos pagaminusi įmonė konkrečiais prekybos metais perdirbo į cukrų ar invertuotąjį cukrų;

h) sirupų, skirtų tepti ir perdirbti į "Rinse Appelstroop", kiekį;

i) cukraus, invertuotojo cukraus ir sirupų kiekį, pagamintą pagal įvežimo perdirbti tvarką;

j) invertuotojo cukraus kiekį, pagamintą iš sirupų, kuriuos pagamino kita įmonė, nei pagaminusioji šį invertuotąjį cukrų;

k) invertuotojo cukraus kiekį, pagamintą iš sirupų, kurie buvo pagaminti kitais prekybos metais nei tie, kuriais buvo pagamintas šis invertuotasis cukrus.

3. Produkcija į baltąjį cukrų perskaičiuojama taip:

a) baltasis cukrus – neatsižvelgiant į kokybės skirtumus;

b) žaliavinis cukrus – remiantis produkcijos išeiga, nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedą;

c) invertuotasis cukrus – produkciją dauginant iš koeficiento 1;

d) sirupai kaip tarpiniai produktai – remiantis išgaunamo cukraus kiekiu, nustatomu pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas;

e) sirupai, kurie nėra tarpiniai produktai – remiantis cukraus kiekiu, išreikštu sacharoze pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio 2 dalį [4].

4. Praėjusiais cukraus metais pagaminto cukraus atliekos perskaičiuojamos į baltąjį cukrų proporcingai sacharozės kiekiui.

5. Sirupų grynumas apskaičiuojamas visą cukraus kiekį dalijant iš sausosios medžiagos kiekio.

Išgaunamo cukraus kiekis skaičiuojamas sausosios medžiagos kiekio ir poliarimetrinių rodmenų skirtumą, padaugintą iš 1,70, atimant iš sirupo poliarimetrinių rodmenų. Sausosios medžiagos kiekis nustatomas areometriniu metodu.

Tačiau per visus prekybos metus išgautinas cukraus kiekis gali būti nustatytas pagal faktišką sirupų išeigą.

2 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13–18 straipsniuose "izogliukozės produkcija" reiškia visą produkto kiekį, pagamintą iš gliukozės ar jos polimerų, kurių sausame pavidale pagal svorį yra ne mažiau kaip 10 % fruktozės, neatsižvelgiant į fruktozės kiekį, viršijantį nustatytą ribą, išreikštą sausąja medžiaga ir užregistruotą remiantis šio straipsnio 2 dalies nuostata.

2. Izogliukozės produkcija užregistruojama vos tik pasibaigus izomerizacijos procesui ir prieš pradedant atskirti gliukozės bei fruktozės sudedamąsias dalis arba gaminti mišinius, fiziškai matuojant produkto kiekį ir refraktometrijos būdu nustatant sausosios medžiagos kiekį.

3. Reikalaujama, kad kiekvienas izogliukozės gamintojas nedelsdamas praneštų apie visus savo įrenginius, kuriuos galima panaudoti gliukozei ar jos polimerams izomerizuoti.

Valstybei narei, kurios teritorijoje yra kiekvienas įrenginys, siunčiamas pranešimas. Valstybė narė gali paprašyti gamintojo pateikti papildomos informacijos šiuo klausimu.

3 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13–18 straipsniuose "inulino sirupo produkcija" reiškia produkto kiekį, pagamintą hidrolizuojant inuliną arba oligofruktozes, kurių sausame pavidale pagal svorį yra ne mažiau kaip 10 % fruktozės, laisvame arba sacharozės pavidale, neatsižvelgiant į fruktozės kiekį, viršijantį tą ribą, išreikštą sausosios medžiagos cukraus/izogliukozės ekvivalentu ir kiekvienai inulino sirupą gaminančiai įmonei nustatytą remiantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

2. Inulino sirupo produkcija užregistruojama derinant šiuos veiksmus:

a) fiziškai matuojant patį produktą vos išėmus jį iš pirmojo garintuvo, po kiekvieno hidrolizės proceso ir kiekvienąkart prieš atskiriant gliukozės bei fruktozės sudedamąsias dalis arba prieš pradedant gaminti mišinius;

b) refraktometrijos būdu nustatant sausosios medžiagos kiekį ir matuojant sacharozės kiekį pagal svorį sausame pavidale, remiantis kasdieniniu tipinių bandinių ėmimu;

c) perskaičiuojant fruktozės kiekį iki 80 % pagal svorį sausame pavidale, sausojoje medžiagoje nustatytą kiekį dauginant iš koeficiento, kuris išreiškia išmatuoto fruktozės kiekio tame sirupo kiekyje ir 80 % santykį;

d) išreiškiant cukraus/izogliukozės ekvivalentu taikant koeficientą 1,9.

4 straipsnis

1. Kasmet iki vasario 15 d. valstybės narės kiekvienai jų teritorijoje esančiai įmonei nustato laikinas cukraus produkcijos kainas einamiesiems rinkos metams.

Prancūzijos Gvadelupos ir Martinikos departamentams ši produkcijos užregistravimo data pakeičiama į gegužės 15 d.

2. Kiekvieną mėnesį iki 15 d. visos izogliukozę gaminančios įmonės pateikia valstybei narei, kurios teritorijoje buvo pagaminta izogliukozė, per praėjusį kalendorinį mėnesį faktiškai pagamintos produkcijos kiekius, išreikštus sausąja medžiaga.

Remdamosi šiais pranešimais, valstybės narės nustato kiekvienos įmonės kiekvieną mėnesį pagamintos izogliukozės kiekį ne vėliau kaip iki antrojo mėnesio, einančio po referencinio mėnesio, 15 d.

Apskaičiuojant ankstesnėje pastraipoje minėtą produkciją, neatsižvelgiama į izogliukozės kiekį, pagamintą taikant įvežimo perdirbti tvarką.

3. Nepaisydamos šio straipsnio 2 dalies pirmosios ir antrosios pastraipų nuostatų, valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi tinkamai pagrįstu išankstiniu raštišku izogliukozę gaminančios įmonės prašymu, jos atžvilgiu gali nuspręsti:

a) sujungti prekybos metų gegužės ir birželio mėnesių produkciją apskaičiuojant už minimus prekybos metus;

b) sujungti visą arba dalį prekybos metų birželio mėnesio produkcijos su kitų rinkos metų liepos mėnesio produkcija apskaičiuojant už pastaruosius prekybos metus. Prašyme dėl sujungimo turi būti nurodytas bent jau birželio mėnesio produkcijos kiekis, kurį reikia sujungti su liepos mėnesio produkcija. Šis kiekis neturi sudaryti daugiau kaip 7 % konkrečios įmonės A ir B kvotų sumos tiems prekybos metams, kuriais prašoma sujungimo. Taip sujungtas kiekis laikomas pirmąja produkcija, pagaminta pagal šios įmonės kvotas.

Valstybė narė, atsižvelgdama į įmonės gaminamą produkciją ir paklausą rinkoje, ypač į kvotas ir gamybos mokesčius, įvertina, ar prašymas yra pagrįstas. Konkrečiai įmonei konkrečiais metais gali būti taikomas tik vienas pirmojoje pastraipoje nurodytas sujungimo būdas.

Valstybei narei sutikus, konkreti izogliukozę gaminanti įmonė iki kito liepos mėn. 15 d. pirmosios pastraipos a punkte nurodytu atveju ir iki kito rugpjūčio mėn. 15 d. b punkte nurodytu atveju praneša valstybei narei apie kiekius, išreikštus sausąja medžiaga, faktiškai pagamintus per atitinkamus du mėnesius, prireikus atsižvelgdama į kiekius, kurie sujungtini pagal pirmosios pastraipos b punktą.

Valstybė narė, remdamasi šiais pranešimais, nustato konkrečios įmonės sujungtą izogliukozės produkciją per du mėnesius apskaičiuojant už visus konkrečius prekybos metus pagal pirmosios pastraipos a arba b punktą.. Valstybė narė praneša apie šią produkciją Komisijai.

Pirmosios pastraipos b punkto nuostatos netaikytinos paskutiniams prekybos metams, kuriuos apima Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis.

4. Kasmet iki rugsėjo 15 d. valstybės narės nustato galutinius cukraus, izogliukozės ir inulino produkcijos kiekius, kiekvienoje jų teritorijoje esančioje įmonėje pagamintus ankstesniais prekybos metais.

5. Jei, nustačius šio straipsnio 4 dalyje minimus galutinės cukraus produkcijos skaičius, aptinkami skirtumai, į juos atsižvelgiama nustatant galutinius produkcijos skaičius tiems prekybos metams, kuriais šie skirtumai buvo aptikti.

6. Kiekvieną mėnesį iki 25 d. visi cukraus gamintojai praneša valstybės narės, kurios teritorijoje vyksta gamyba, kompetentingai institucijai arba tos valstybės narės institucijai, atsakingai už intervenciją į minimo produkto rinką, nurodydami kiekius, kurie yra jų nuosavybė arba kitaip:

a) cukraus, išreikšto baltuoju cukrumi, kiekius, sandėliuotus jiems priklausančiose patalpose ankstesnio kalendorinio mėnesio pabaigoje;

b) cukraus, išreikšto baltuoju cukrumi, kiekius, iš jiems priklausančių patalpų išvežtus ankstesnį kalendorinį mėnesį.

Šiame pranešime cukraus kiekiai turėtų būti suskirstyti į pagamintus pagal A ir B kvotas, perkeltus į kitus metus remiantis Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 14 straipsniu ir virškvotinio cukraus kiekius.

Pirmoje pastraipoje minėta institucija gali paprašyti gamintojo pateikti papildomų duomenų apie jo turimas atsargas ir iš jo patalpų išvežamus kiekius.

7. Kiekvieną mėnesį iki 25 d. visi žaliavinio cukraus rafinuotojai praneša valstybės narės, kurios teritorijoje vyksta rafinavimas, kompetentingai institucijai arba tos valstybės narės institucijai, atsakingai už intervenciją į minimo produkto rinką, nurodydami kiekius, kurie yra jų nuosavybė arba kitaip:

a) cukraus, išreikšto baltuoju cukrumi, kiekius, sandėliuotus jiems priklausančiose patalpose ankstesnio kalendorinio mėnesio pabaigoje;

b) cukraus, išreikšto baltuoju cukrumi, kiekius, išvežtus iš jiems priklausančių patalpų ankstesnį kalendorinį mėnesį.

Šiame pranešime turi būti atskirai nurodyti kiekiai, kuriems taikoma įvežimo perdirbti tvarka.

Pirmoje pastraipoje minėta institucija gali paprašyti rafinuotojo pateikti papildomų duomenų apie jo turimas atsargas ir iš jo patalpų išvežamus kiekius.

5 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 13–18 straipsniuose atsižvelgiant į šio straipsnio 2–5 dalis, įmonės cukraus arba izogliukozės produkcija reiškia įmonės faktiškai pagamintą cukraus ar izogliukozės kiekį.

2. Konkrečiais prekybos metais įmonės bendra cukraus produkcija yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta produkcija, prie jos pridėjus į tuos prekybos metus perkeltą kiekį ir atėmus į kitus prekybos metus perkeltą kiekį.

3. Jei du gamintojai suinteresuotai atitinkamai valstybei narei įteikia raštišką abiejų pasirašytą prašymą, įmonės (toliau – perdirbėjo) pagal sutartį iš patiektų žaliavų pagaminto cukraus kiekis laikomas įmonės (toliau – pagrindinė įmonė), pagaminusios šį cukrų pagal minėtą sutartį, produkcijos dalimi, jei laikomasi vienos iš toliau nurodytų sąlygų:

a) bendra cukraus perdirbėjo produkcija yra mažesnė už jo kvotą;

b) bendra cukraus perdirbėjo produkcija yra didesnė nei jo kvota, bet mažesnė nei A ir B kvotų suma, ir pagrindinės įmonės bendra cukraus produkcija viršija jos kvotą;

c) perdirbėjo ir pagrindinės įmonės bendra cukraus produkcija viršija jų atitinkamų A ir B kvotų sumą.

4. Jie pagrindinės įmonės ir perdirbėjo gamyklos yra skirtingose valstybėse narėse, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas turi būti įteiktas abejoms valstybėms narėms. Šiuo atveju abi valstybės narės veikia drauge ir imasi būtinų priemonių, kad įsitikintų, jog laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų.

5. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka perdirbėjo pagamintas cukraus kiekis gali būti laikomas pagrindinės įmonės pagamintu kiekiu, jei dėl force majeure cukrinius runkelius, cukranendres ar melasą teko perdirbti į cukrų ne pagrindinėje įmonėje.

6 straipsnis

1. Iki balandžio 1 d. einamųjų prekybos metų atžvilgiu imamasi šių veiksmų:

a) remiantis Reglamento (EB) Nr.1260/2001 15 straipsniu nustatomas pagrindinės produkcijos mokestis ir cukraus B mokestis;

b) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos pagal šio reglamento 7 straipsnio nuostatas nustatomos vienetinės sumos, kurias cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamintojai turi sumokėti kaip išankstinę įmoką.

2. Iki einamųjų prekybos metų balandžio 15 d. valstybės narės nustato išankstines įmokas, kurias už tuos prekybos metus turi sumokėti kiekviena cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą gaminanti įmonė.

Cukranendrių cukrų gaminantiems Prancūzijos Gvadelupos ir Martinikos departamentams ir Ispanijai ši išankstinių mokėjimų data iš balandžio 15 d. nukeliama į einamųjų prekybos metų rugpjūčio 15 d.

Kai gaminamas cukrus ir inulino sirupas, išankstinė įmoka nustatoma:

a) laikinajai A cukraus bei A ir B cukraus bei B inulino produkcijai, nustatytai pagal 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagrindinės produkcijos mokesčio išankstinę vienetinę įmoką;

b) laikinajai B cukraus ir B inulino sirupo produkcijai, nustatytai pagal 4 straipsnio 1 dalį, taikant B mokesčio išankstinę vienetinę įmoką.

Kai gaminama izogliukozė, einamųjų prekybos metų išankstinė įmoka nustatoma nuo liepos 1 d. ir kito vasario mėnesio pabaigos gamintai produkcijai taikant pagrindinės produkcijos mokesčio už izogliukozę išankstinę vienetinę įmoką.

3. Valstybės narės surenka šias avansines įmokas iki einamųjų prekybos metų birželio 1 d.

Prancūzijos Gvadelupos bei Martinikos departamentų ir Ispanijos avansinės įmokos už cukranendrių cukrų surenkamos iki einamųjų rinkos metų rugsėjo 1 d.

4. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies b punkte reglamentuojami kiekiai nustatomi remiantis šių kiekių suma:

a) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo, Bendrijoje parduoto tiesioginiam vartojimui arba vartojimui perdirbus vartotojo pramonės įmonėse;

b) denatūruoto cukraus kiekio;

c) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekio, perdirbtų produktų pavidalu importuoto iš Bendrijai nepriklausančių šalių.

Iš pirmojoje pastraipoje nurodytos sumos atimamas cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekis, perdirbtų produktų pavidalu eksportuotas į Bendrijai nepriklausančias šalis, ir baltuoju cukrumi išreikštų pagrindinių produktų, kuriems išduoti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 sertifikatai 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms gamybos grąžinamosioms išmokoms gauti, kiekis.

5. Kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punkte, eksporto įsipareigojimais, kuriuos būtina įvykdyti per einamuosius prekybos metus, laikomi:

a) visas natūraliu pavidalu eksportuotino cukraus kiekis su eksporto grąžinamosiomis išmokomis arba mokesčiais, nustatomais konkursais, kurie skelbiami tiems prekybos metams;

b) visas natūraliu pavidalu eksportuotino cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekis su eksporto grąžinamosiomis išmokomis arba mokesčiais, periodiškai nustatomais remiantis tais prekybos metais išduotomis eksporto licencijomis;

c) visas perdirbtų produktų pavidalu numatomas eksportuoti cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekis su eksporto grąžinamosiomis išmokomis ar mokesčiais, nustatytomis tam tikslui tais prekybos metais, vienodai išskirstytas tuose prekybos metuose.

7 straipsnis

1. Kai cukraus ir inulino sirupo pagrindinės produkcijos mokesčio sąmata sudaro ne mažiau kaip 60 % Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos maksimalios sumos, vienetinė avansinė įmoka turi sudaryti 50 % tos maksimalios sumos.

Kai minima sąmata sudaro mažiau kaip 60 % minėtos maksimalios sumos, išankstinė vienetinė įmoka turi sudaryti 80 % tos sąmatos.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata dar taikoma nustatant B mokesčio už cukrų ir inulino sirupą išankstinę vienetinę įmoką, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytą maksimalią sumą.

3. Mokesčio už pagrindinę izogliukozės produkciją išankstinė vienetinė įmoka sudaro 40 % nustatytos pagrindinės cukraus produkcijos mokesčio, apskaičiuoto pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą, vienetinės įmokos.

8 straipsnis

1. Iki spalio 15 d. už ankstesnius prekybos metus pagamintą cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą nustatoma:

a) pagrindinės produkcijos mokesčio ir B mokesčio sumos;

b) prireikus Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas koeficientas.

2. Iki lapkričio 1 d. valstybės narės, atsižvelgdamos į išankstines įmokas, surinktas remiantis 6 straipsniu, nustato kiekvienos cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą gaminančios įmonės praėjusiais prekybos metais nesumokėtų mokesčių likutį.

Šios dalies pirmoje pastraipoje minėti įmonės arba valstybės narės likučiai sumokamai iki gruodžio 15 d., pasibaigus jų nustatymo terminui.

3. Jei Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamas koeficientas, valstybės narės, laikydamosi tos dalies nuostatų, iki lapkričio 1 d. kiekvienai cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą gaminančiai įmonei nustato papildomą mokestį, kurį šie gamintojai turi sumokėti už ankstesnius prekybos metus. Šis mokestis renkamas tuo pačiu metu kaip ir tų prekybos metų gamybos mokesčių likutis.

4. Jei mokesčių, kuriuos turi sumokėti gaminanti įmonė, suma nustatyta neteisingai, teisinga suma arba likutis turi būti nustatytas per 30 dienų nuo tos dienos, kurią valstybė narė pastebėjo klaidą ir dabar gali apskaičiuoti teisėtą sumą.

Pirmoje pastraipoje minėtas sumas valstybės narės surenka per 30 dienų nuo jų nustatymo datos.

9 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalyje minimos sumos nustatomos tuo pačiu metu kaip ir šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai, laikantis tos pačios tvarkos.

2. Jei cukraus gamintojas runkelių pardavėjui sumoka mažiau už nustatytą bazinę runkelių kainą, gamintojas išmoka runkelių pardavėjui padidėjusios cukraus vertės dalį proporcingai šiam skirtumui, atsižvelgdamas į intervencinę kainą.

Apskaičiuodamas šią dalį atitinkančią sumą, gamintojas atsižvelgia į:

a) laikotarpius nuo įmokoms už runkelius ir avansinėms įmokoms nustatytų datų iki gamybos mokesčių likučių ir papildomo mokesčio sumokėjimo;

b) Europos centrinio banko palūkanų normą už pagrindines refinansavimo operacijas a punkte nurodytais laikotarpiais. Trečiame ekonominės ir monetarinės sąjungos etape nedalyvaujančios valstybės narės referencinė norma yra jos nacionalinio centrinio banko nustatyta ekvivalentinė norma;

c) Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą procentą;

d) runkelių išeigą, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą ir 2 dalyje nurodytą dalį cukraus gamintojas sumoka runkelių pardavėjui per keturias savaites nuo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų mokesčių nustatymo dienos.

4. Tarpusavio prekybiniai susitarimai gali nukrypti nuo 2 ir 3 dalių nuostatų.

10 straipsnis

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų taikoma produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, registravimo kontrolė.

11 straipsnis

Nepažeidžiant šių nuostatų, Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 3 dalies antroje ir trečioje pastraipose minimas kompensavimas gali būti vykdomas laikantis tarpusavio prekybiniame susitarime apibrėžtų taisyklių.

12 straipsnis

1. Reglamentas (EEB) Nr.1443/82 šiuo reglamentu panaikinamas.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. vasario 20 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 178, 2001 6 30, p. 1.

[2] OL L 158, 1982 6 9, p. 17.

[3] OL L 53, 1994 2 24, p. 7.

[4] OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

--------------------------------------------------