Vyberte si experimentálne prvky, ktoré chcete vyskúšať

Tento dokument je výňatok z webového sídla EUR-Lex

Dokument 32000R2604

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2604/2000, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, taikomą tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanis ir Tailandas, importui

OL L 301, 2000 11 30, s. 21 – 41 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Specialusis leidimas slovakų kalba: skyrius 11 tomas 034 p. 261 - 281

Kiti specialieji leidimai (CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SL, BG, RO)

Právny stav dokumentu Už nie je účinné, Dátum ukončenia platnosti: 01/03/2007: Tento akt bol zmenený. Aktuálne konsolidované znenie: 12/10/2005

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2000/2604/oj

32000R2604



Oficialusis leidinys L 301 , 30/11/2000 p. 0021 - 0041


Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2604/2000

2000 m. lapkričio 27 d.

nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, taikomą tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanis ir Tailandas, importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 9 straipsnį ir 10 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Reglamentu (EB) Nr. 1742/2000 [2] ("Laikinuoju reglamentu") Komisija nustatė laikinuosius antidempingo muitus tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanis ir Tailandas, importui.

(2) Be antisubsidinių veiksmų, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1741/2000 [3] nustatė ir laikinąjį kompensacinį muitą tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Malaizija, Taivanis ir Tailandas, importui.

(3) Primenama, kad dempingo ir žalos tyrimas vyko nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. rugsėjo 30 d. ("TL"). Žalos analizei svarbių tendencijų nagrinėjimas vyko nuo 1996 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos ("analizės laikotarpis").

B. TOLESNĖ TVARKA

(4) Atskleidus esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo nuspręsta taikyti antidempingo priemones, kai kurios suinteresuotos šalys raštu pateikė pastabas. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 384/96 ("Pagrindinio Reglamento") 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, visoms suinteresuotoms šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms Komisijos.

(5) Komisija ir toliau ieškojo ir tikrino informaciją, kurią laikė reikalinga savo galutinėms išvadoms pagrįsti.

(6) Šios su Korėjos eksportuojančiu gamintoju, atsakiusiu į klausimyną, susijusios įmonės patalpose buvo atliktas papildomas patikrinamasis vizitas:

- "SK Global Belgium NV" (Antverpenas).

(7) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti taikyti galutinius antidempingo muitus ir atlikti mokesčių kaip laikinųjų muitų galutinį surinkimą. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, kad po šio atskleidimo jos galėtų pateikti protestus.

(8) Buvo apsvarstyti šalių pateikti rašytiniai ir žodiniai įrodymai ir tam tikrais atvejais, kai tai tikslinga, į juos buvo atsižvelgta darant galutines išvadas.

(9) Dar kartą peržiūrėjus preliminarias išvadas, padarytas nuo to laiko surinktos informacijos pagrindu, nuspręsta, kad Laikinajame Reglamente pateiktos pagrindinės išvados turėtų būti patvirtintos.

C. APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Panašus produktas

(10) Laikinajame Reglamente aptariamas produktas buvo nurodytas kaip polietileno tereftalatas ("PET"), kurio klampumo koeficientas pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728 yra 78ml/g ar daugiau ir kuris klasifikuojamas pagal KN kodą 39076020 ir KN kodą ex39076080 (TARIC kodas 3907608010). Kadangi nebuvo gauta naujų pastabų dėl šios sąvokos, patvirtinamos preliminarios išvados dėl aptariamo produkto.

2. Panašus produktas

(11) Laikinojo Reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad Bendrijos pramonės pagamintas ir Bendrijos rinkoje parduodamas PET bei atitinkamoje šalyse pagamintas ir į Bendriją eksportuojamas PET buvo panašūs produktai, kadangi įvairių esamų PET rūšių pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo būdai nesiskyrė. Kadangi dėl to nepateikta naujų įrodymų, patvirtinamos preliminarios išvados dėl panašaus produkto.

D. DEMPINGAS

1. Normalioji vertė

(12) Eksportuojantis Indonezijos gamintojas, kuriam, nustačius, kad jis pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją, buvo pritaikyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis, užprotestavo Komisijos išvadas. Jis laikėsi nuomonės, kad 18 straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai ir kad jo pardavimo, bendrųjų ir administravimo ("PBA") išlaidų nepripažinimas buvo pernelyg griežta priemonė.

(13) Komisija dar kartą išnagrinėjo visą atsakant į klausimyną ir patikros vietoje metu įmonės pateiktą informaciją. Buvo patvirtinta, kad įmonės organizacinio padalinio, kuris tariamai vykdė tik finansinę veiklą ir kuris galbūt nebuvo susijęs su aptariamu produktu, veikla buvo kur kas platesnė, negu pranešta. Tiesą sakant, šis padalinys vykdė visą pagrindinei buveinei būdingą veiklą. Taip pat buvo patvirtinta, kad šio padalinio veikla ir išlaidos negalėtų būti laikomos visiškai nesusijusios su aptariamo produkto gamyba ir pardavimu. Taip pat akivaizdu, kad įmonė pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją dėl pagrindinės buveinės vykdomos veiklos.

(14) Todėl įmonės praneštos PBA išlaidos buvo nepripažintos visiškai pagrįstai, laikantis Pagrindinio Reglamento 18 straipsnio 1 dalies.

Normalioji vertė, nustatyta remiantis vidaus pardavimais

(15) Dvi Taivanio įmonės kreipėsi su prašymu, kad įprastos prekybos metu vykdomi pardavimai būtų nustatomi kas ketvirtį, o ne kas metai. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad tyrimo laikotarpiu aptariamo produkto išlaidos ir kainos labai svyravo, daugiausia dėl žaliavų kainos pokyčių.

(16) Išlaidų ir kainų svyravimai tyrimo laikotarpiu yra beveik neišvengiami atliekant bet kokį antidempingo tyrimą. Kad į juos būtų atsižvelgta, norint nustatyti, kurie pardavimai buvo vykdomi įprastos prekybos metu, Komisija nuosekliai taikė atskirų kainų eksportuojančios šalies rinkoje palyginimo su svertinėmis vidutinėmis TL gamybos sąnaudomis metodologiją. Manoma, kad ypatinga dviejų prašymą pateikusių įmonių padėtis nepateisina nuokrypio nuo visoms šios procedūros metu nagrinėjamoms įmonėms taikomoms metodologijos. Be to, tai prieštarautų nuosekliai Komisijos taikomai praktikai taikyti skirtingus terminus atliekant "įprastos prekybos testą" (kas ketvirtį) ir kitiems dempingo apskaičiavimo etapams (kas metai).

(17) Galiausiai, pažymėtina, kad, paskelbus preliminarias išvadas, reikiama informacija (pvz., duomenys apie ketvirčio gamybos sąnaudas) buvo pateikta pirmą kartą. Tai padaryta, neatsižvelgiant į tai, kad ši informacija įmonėms buvo gerai žinoma prieš patikrą vietoje arba prieš joms atsakant į klausimyną. Todėl Komisija šio tyrimo etapo metu nebūtų galėjusi patikrinti didelės informacijos, reikalingos pakeisti metodologijai, naudojamai vidaus pardavimų pelningumui nustatyti, dalies.

(18) Viena Korėjos įmonė užginčijo Komisijos PBA sumos paskirstymo metodologiją, kaip nustatyta Laikinojo Reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje.

(19) Paskelbus preliminarias išvadas, eksportuojantis gamintojas pateikė naujus skaičius, bet, neatsižvelgdamas į Komisijos prašymą, nepateikė naudojamos paskirstymo metodologijos įrodymų arba paaiškinimo. Todėl įmonės reikalavimas buvo atmestas.

Apskaičiuota normalioji vertė

(20) Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas užprotestavo procentinį prekybos pelną, taikomą jos į Bendriją eksportuojamo vienos rūšies PET normaliajai vertei apskaičiuoti.

(21) Komisijos metodas, remiantis kuriuo taikomas šio eksportuojančio gamintojo jo vidaus rinkoje įprastos prekybos metu vykdomų kitų rūšių PET pardavimų tikrasis procentinis prekybos pelnas, visiškai atitinka Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 6 dalį (žr. Laikinojo Reglamento 21 konstatuojamąją dalį). Todėl preliminarios išvados patvirtinamos.

(22) Vienas iš Malaizijos eksportuojančių gamintojų užginčijo Komisijos tam tikroms PBA išlaidoms paskirstyti taikomą apyvarta paremtą metodologiją, taikomą normaliajai vertei apskaičiuoti pagal Laikinąjį Reglamentą.

(23) Patikros metu nustatyta, kad atsakant į klausimyną įmonės tam tikroms išlaidoms pritaikytas paskirstymo vardiklis buvo netikslus ir netinkamas bei nebuvo taikytas anksčiau. Todėl, kadangi nebuvo tinkamesnio paskirstymo vardiklio, pagal Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 5 dalį, atitinkamos PBA išlaidos buvo perskirstytos remiantis apyvarta. Taigi patvirtinamas Laikinajame Reglamente tam nustatytas metodas.

(24) Du Indonezijos eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad, laikantis Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 1 dalies, įmonių, nevykdančių įprastos prekybos pardavimų savo vidaus rinkoje, normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama remiantis kitos įmonės pardavimų savo vidaus rinkoje kainomis, o ne apskaičiuota normaliąja verte.

(25) Laikinojo Reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje jau buvo paaiškinta, kodėl negalėtų būti taikomos kitos įmonės vidaus pardavimų kainos. Nė vienas iš dviejų pirma nurodytų eksportuojančių gamintojų nepateikė įrodymų, paneigiančių Komisijos argumentus dėl apskaičiuotosios normaliosios vertės taikymo. Vis dėlto, iš naujo išnagrinėjusi visą pateiktą informaciją, Komisija patvirtino laikinosioms priemonėms nustatyti naudojamą metodologiją.

(26) Viena Korėjos įmonė įrodinėjo, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija neturėjo naudoti jos pačios PBA išlaidų, nes vidaus pardavimai, su kuriais šios išlaidos susijusios, nebuvo vykdomi įprastos prekybos metu. Įmonė įrodinėjo, kad tai prieštarauja Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 6 daliai.

(27) Kaip nurodyta ir Laikinojo Reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nuosekliai laiko faktines PBA vidaus išlaidas pripažintinomis, jei bendra atitinkamos įmonės vidaus pardavimų apimtis yra tipiška, palyginus su pardavimų eksportui į Bendriją apimtimi. Tiesą sakant, lemiamas veiksnys PBA išlaidoms pripažinti tinkamomis, yra ne tai, ar tokie pardavimai buvo pelningi, bet kad pakankamai tipinio kiekio pardavimai buvo atlikti nepriklausomai. Todėl patvirtinamos preliminarios išvados.

(28) Viena Taivanio įmonė kreipėsi su prašymu, kad į 1999 m. rugsėjo mėn. gamybos sąnaudas nebūtų atsižvelgiama dėl Taivanyje įvykusio žemės drebėjimo.

(29) Tačiau neatsižvelgiant į tai, ar dėl žemės drebėjimų ar panašių force majeure aplinkybių toks patikslinimas galėtų būti pritaikytas, įmonė negalėtų įrodyti, ar žemės drebėjimas turėjo ir kokia apimtimi turėjo įtakos išlaidoms. Be to, Komisija savo iniciatyva išanalizavo tariamą poveikį gamybos sąnaudoms ir nustatė, kad 1999 m. rugsėjį pagamintos produkcijos kiekis viršijo per kelis kitus TL mėnesius pagamintos produkcijos kiekį, o išlaidos nebuvo didesnės negu kitais TL mėnesiais. Todėl nei 1999 m. rugsėjį pagamintos produkcijos kiekis, nei išlaidos negalėtų būti laikomos išimtinėmis. Todėl įmonės reikalavimas turėjo būti atmestas.

2. Eksporto kaina

(30) Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad, laikantis Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 9 dalies, norėdama apskaičiuoti jo eksporto kainas, Komisija atskaičiavo per didelę susijusio importuotojo vykdytos veiklos PBA išlaidų ir pelno sumą.

(31) Įvertindama atskaičiuotų PBA išlaidų procentą, Komisija turėjo remtis tik pateikta informacija, t. y. audituota susijusios prekybos įmonės atskaitomybe. Pažymėtina, kad konkrečios informacijos apie produkto PBA išlaidas nebuvo pateikta, neatsižvelgiant į konkretų klausimyne pateiktą prašymą tai padaryti. Todėl atskaičiuota PBA išlaidų suma buvo nustatyta remiantis apyvarta.

(32) Laikinojo Reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad 5 % lygus išskaitytas procentinis prekybos pelnas buvo laikomas pagrįstu prekiautojo vykdytų funkcijų atžvilgiu. Kadangi nebuvo pateikta jokios kitos patikrinamos informacijos, šis metodas yra patvirtinamas.

3. Palyginimas

(33) Vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas pateikė skundą, kad Komisija nekreipė dėmesio į jo prašymus dėl normaliosios vertės patikslinimų.

(34) Šios įmonės normaliąją vertę Komisija apskaičiavo laikydamasi Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 3 dalies. Laikantis 2 straipsnio 6 dalies a punkto, PBA išlaidų ir pelno sumos buvo nustatytos remiantis faktinių nustatytų kitų eksportuojančių gamintojų, kurių panašaus produkto gamyba ir pardavimai Indonezijoje buvo tirti, sumų svertiniu vidurkiu. Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 10 dalyje teigiama, kad patikslinimais turi būti tinkamai atsižvelgiama į kainai ir kainų palyginamumui įtakos turinčių veiksnių skirtumus. Kadangi atitinkamos įmonės vidaus pardavimo kainos nebuvo taikytos, šiuo atveju įtakos kainų palyginamumui turintys patikslinimai buvo susiję su kitų įmonių PBA išlaidomis, kurios buvo naudotos apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl taikytas laikino nustatymo metodas yra patvirtinamas.

Fizinės savybės

(35) Vienas iš Malaizijos eksportuojančių gamintojų pareiškė, kad vidaus rinkoje parduodamos rūšies PET rinkos vertė didesnė nei į Bendriją eksportuojamo PET ir kad todėl normalioji vertė turėtų būti atitinkamai pakoreguota.

(36) Tačiau eksportuojantis gamintojas nei atsakydamas į klausimyną, nei patikros vietoje metu nereikalavo patikslinimų dėl fizinių skirtumų. Jis taip pat neįvertino ir tariamo skirtumo rinkos vertės. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta ar pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą. Atsižvelgiant į šiuos faktus, šis reikalavimas turėjo būti atmestas.

Importo mokesčiai ir netiesioginiai mokesčiai

(37) Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas įrodinėjo, kad reikalavimas dėl muito sugrąžinimo turėjo būti patenkintas, nes eksportavus importo muitai buvo sugrąžinti, o už vidaus pardavimus tokios grąžinamosios išmokos nedaromos, todėl tai turi įtakos kainų palyginamumui. Be to, eksportuotojas pareiškė, kad patikslinimas turėjo būti leistas neatsižvelgiant į tai, ar importuojant žaliavas buvo sumokėti muitai, bei neatsižvelgiant į tai, ar tos žaliavos buvo fiziškai panaudotos gaminant vidaus rinkoje parduodamą panašų produktą.

(38) Laikantis Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto, pakoreguoti normaliąją vertę gali būti leisti tik tuomet, jei panašus produktas ir jo sudėtyje fiziškai esančios žaliavos apmuitinami importo muitais ir jei produktas skirtas naudoti eksportuojančioje šalyje, o į Bendriją eksportuojamo produkto muitai grąžinami (ar nerenkami). Pažymėtina, kad šiuo atveju eksportuotojas savo reikalavimą dėl muito sugrąžinimo grindė vien PET eksportavus grąžintų importo muitų suma. Laikantis įmonei taikomos Prekių teisės į muitą knygelės schemos ("PTMK schema"), eksportavus grąžinamoji muito išmoka buvo skirta, neatsižvelgiant į tai, ar žaliavos panašiam produktui gaminti buvo importuotos. Be to, faktinė atitinkamų importo mokesčių suma, sumokėta už vidaus rinkoje parduodamo PET žaliavas per TL ir grąžinta arba nesurinkta aptariamą produktą eksportuojant į Bendriją nebuvo įmonės pateikta atsakant į klausimyną arba patikros vietoje metu. Daroma išvada, kad įmonė negalėjo įrodyti, kad grąžinti importo muitai buvo įtraukti į vidaus kainą. Todėl nebuvo galima nustatyti, kad tai turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir reikalavimas turėjo būti atmestas.

(39) Galiausiai, tas pats eksportuojantis Indijos gamintojas pareiškė, kad preliminarios antidempingo tyrimo išvados prieštaravo preliminarioms tuo pat metu atliekamo antidempingo tyrimo išvadoms. Jis įrodinėjo, kad, vykdant antidempingo tyrimą, būtų neteisinga atmesti įmonės reikalavimą dėl muito sugrąžinimo patikslinimo, jei, vykdant antisubsidinius veiksmus tuo pat metu PTMK schema, kuria įmonė naudojasi, buvo traktuojama kaip eksporto subsidija.

(40) Su tokiu argumentu negalima sutikti. Tiesą sakant, tuo pat metu atliekant antisubsidinį tyrimą, nustatyta, kad schema, pagal kurią atitinkamai suteikta teisė į muito grąžinamąją išmoką ar importą be muito, yra kompensacinė eksporto subsidija, o ne bona fide muito sugrąžinimo schema pagal 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [4] ("Pagrindinis antisubsidijų reglamentas"). Pagal Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį, šis kompensacinis muitas bus atskaičiuotas iš antidempingo muito. Taigi, jei, be šio atskaičiavimo, būtų dar padarytas ir prašomas patikslinimas, tai prilygtų dvigubam patikslinimui, o tai prieštarautų antisubsidijų tyrimo rezultatams.

(41) Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, Komisijos preliminarios išvados patvirtinamos, t. y. įmonės reikalavimas dėl patikslinimo, atsižvelgiant į importo mokesčių ir netiesioginių mokesčių skirtumus, nebuvo pagrįstas ir todėl turėjo būti atmestas.

(42) Viena Korėjos įmonė užginčijo Komisijos atlikto muito sugrąžinimo patikslinimo apskaičiavimo būdą, kuris, kaip teigė įmonė, neatspindėjo faktinės tyrimo laikotarpiu sugrąžintos muito sumos.

(43) Tyrimo metu įmonė nepateikė sąryšio tarp faktiškai sugrąžintos muito sumos ir fiziškai produkto sudėtyje panaudotų žaliavų įrodymų. Kadangi nebuvo pateikta naujų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti eksportuojančio gamintojo reikalavimą, metodas, pateiktas Laikinojo Reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinamas.

(44) Kita Korėjos įmonė prieštaravo Komisijos sprendimui nepripažinti visų muito sugrąžinimo patikslinimų (žr. Laikinojo Reglamento 58 konstatuojamąją dalį).

(45) Atsižvelgdama į paskelbus Laikinąjį Reglamentą įmonės pateiktus paaiškinimus ir tyrimo metu surinktą informaciją, Komisija galėtų perskaičiuoti muito sugrąžinimo patikslinimo sumą, siekdama atsižvelgti į už tyrimo laikotarpiu importuotas žaliavas sumokėtą muitą. Todėl buvo leista daryti patikslinimą, bet tik tokia apimtimi, kiek tai galėtų būti patikrinta.

(46) Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas užginčijo tai, kad, nustatydama vidaus pardavimų kainas, Komisija neatsižvelgė į pardavimo mokesčius. Buvo įrodinėjama, kad, nors tyrimo laikotarpiu įmonė buvo atleista nuo pardavimo mokesčių, į pirkėjams pateikiamoje tiekėjo sąskaitoje faktūroje nurodytą prekės kainą buvo viskas įskaičiuota ir kad pardavimo mokesčiai faktiškai buvo gauti iš pirkėjų ir vėliau sumokėti valstybei.

(47) Įvedus laikinąsias priemones gamintojo pateikta informacija prieštarauja surinktai ir vietoje patikrintai informacijai, kuria buvo grindžiamos preliminarios išvados. Be to, nebuvo pateikta įrodymų teiginiui, kad pardavimo mokestis iš tiesų buvo surinktas iš pirkėjų ir iš tiesų sumokėtas valstybei, pagrįsti. Tyrimo metu aiškiai nustatyta, kad atitinkama įmonė naudojosi atleidimo nuo pardavimo mokesčio schema, kuri buvo taikoma tyrimo laikotarpiu perkamam ir parduodamam aptariamam produktui. Buvo nustatyta, kad komercinėse sąskaitose-faktūrose nurodytos pardavimo kainos yra "be pardavimo mokesčio", o atitinkami vidaus kainodaros politikos dokumentai rodo, kad pardavimo mokestis buvo "šiuo metu lygus nuliui". Be to, išsamiai išnagrinėjus teisines atleidimo nuo pardavimo mokesčio schemos nuostatas, nebuvo rasta įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti naujus įmonės reikalavimus. Todėl yra patvirtinamos preliminarios išvados.

Prekybos lygis

(48) Vienas eksportuojantis Malaizijos gamintojas pakartotinai atsiuntė savo reikalavimą dėl patikslinimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į skirtingą prekybos aptariamu produktu vidaus rinkoje ir eksporto rinkose lygio.

(49) Kadangi nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių nuoseklius ir ryškius skirtumus tarp pardavėjo funkcijų ir kainų dėl tariamai skirtingo prekybos lygio eksportuojančios šalies vidaus rinkoje, preliminarios išvados, kaip nurodyta Laikinojo Reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinamos.

Kreditavimo išlaidos

(50) Vienas eksportuojantis Malaizijos gamintojas pareiškė, kad nebuvo atsižvelgta į tyrimo laikotarpiu sudarytų vidaus pardavimų sandorių kreditavimo išlaidas.

(51) Kadangi per nustatytus terminus nebuvo pateikta pagrįsto reikalavimo dėl patikslinimo, atsižvelgiant į kreditavimo išlaidų skirtumus, reikalavimas negalėjo būti patikrintas ir todėl turėtų būti atmestas.

(52) Kitas eksportuojantis Malaizijos gamintojas pareiškė, kad Laikinajame Reglamente eksporto kreditavimo išlaidoms apskaičiuoti taikyta palūkanų norma buvo netiksli.

(53) Dar kartą išnagrinėjus preliminarias išvadas šiuo klausimu, buvo padaryta išvada, kad atsakant į klausimyną įmonės taikyta palūkanų norma iš tiesų buvo tinkamesnė ir apskaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti.

Nuolaidos ir grąžinimai

(54) Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas pakartotinai atsiuntė savo reikalavimą, kad normalioji vertė turėtų būti pakoreguota vidaus rinkoje tam tikriems pirkėjams suteiktos "lojalumo nuolaidos" suma.

(55) Nustatyta, kad atitinkama nuolaida turėjo būti mokama pasibaigus tyrimo laikotarpiui, laikantis konkrečių sąlygų. Kaip minėta Laikinojo Reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įrodymų, kad nuolaidų schema buvo taikoma nuosekliai ir kad ji buvo taikoma anksčiau. Faktiškai pagal šią schemą nebuvo atliktos jokios išmokos. Todėl, vadovaujantis Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 10 dalies c punktu, kuriame teigiama, kad pakoreguoti gali būti leista tik tuomet, kai reikalavimas grindžiamas nuoseklia ankstesnių laikotarpių praktika, įskaitant sąlygų, kurias įvykdžius įgyjama teisė į nuolaidą, vykdymą, reikalavimas turėjo būti atmestas.

Pakrovimo išlaidos

(56) Pastebėta kanceliarinė klaida, padaryta skaičiuojant vienam eksportuojančiam Indijos gamintojui leistiną patikslinimą dėl eksporto pakrovimo išlaidų. Ji buvo ištaisyta.

Kita

(57) Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas užginčijo pagrindą, kuriuo remiantis buvo atmestas jo reikalavimas atsižvelgti į pardavėjų algas vidaus ir eksporto rinkose ir pateikė naują informaciją savo reikalavimui pagrįsti.

(58) Tačiau ši informacija ar įrodymai, nors juos ir buvo konkrečiai prašoma pateikti klausimyne, buvo pateikti tik praėjus nemažai laiko po patikros vietoje. Kadangi per nustatytus terminus nebuvo pateiktas pagrįstas reikalavimas leisti pakoreguoti pardavėjų algas, reikalavimas negalėjo būti patikrintas ir todėl turėjo būti atmestas.

4. Tiriamos įmonės dempingo skirtumas

(59) Vienas eksportuojantis Korėjos gamintojas pareiškė, kad Komisija nesilaikė Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 11 dalyje pateiktos taisyklės palyginant svertinę vidutinę normaliąją vertę su atskiromis eksporto kainomis dempingo skirtumui apskaičiuoti. Šis palyginimas buvo laikomas diskriminuojančiu palyginus su kitiems eksportuojantiems Korėjos gamintojams panaudota metodologija. Įmonė, kuri po preliminarių išvadų atskleidimo pateikė pakoreguotus svertinių vidutinių kainų pagal pirkėjus ir regionus duomenis, tvirtino, kad kainų skirtumai negalėtų būti laikomi esminiais. Be to, ji pareiškė, kad tokius skirtumus sąlygojo konkurencijos Bendrijos rinkoje sąlygų skirtumai, o ne tikslas vykdyti tikslinį dempingą.

(60) Atlikdama laikiną nustatymą, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei šios įmonės konkrečiu atveju būtų taikomas kitiems eksportuojantiems gamintojams taikytas apskaičiavimo metodas (žr. Laikinojo Reglamento 60 konstatuojamąją dalį), tai nebūtų atspindėję viso vykdomo dempingo masto. Be to, buvo nustatyta, kad skirtingų pirkėjų ir regionų eksporto kainos labai skyrėsi. Todėl pagal svertinį vidurkį nustatyta normalioji vertė buvo palyginta su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis.

(61) Komisijos naudojama metodologija svertinei vidutinei normaliajai vertei palyginti su atskiromis eksporto kainomis visiškai atitinka Pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nustatytą taisyklę. 2 straipsnio 11 dalies antroje pastraipoje aiškiai sakoma, kad pagal svertinį vidurkį nustatyta normalioji vertė gali būti palyginama su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis, jei yra labai didelių pirkėjų, regionų ar laikotarpių eksporto kainų skirtumų tendencija ir jei normaliosios vertės ir eksporto kainų svertinio vidurkio palyginimas neatspindi viso dempingo masto. Šiuo atveju yra abi pirma paminėtos sąlygos. Eksportuojančiam gamintojui pakoregavus eksporto kainas, vis tiek buvo akivaizdu, kad kainos skirtingiems pirkėjams ir regionams labai skiriasi ir kad, palyginus normaliosios vertės ir eksporto kainos svertinį vidurkį, nebuvo atspindėtas visas dempingo mastas.

(62) Todėl laikoma, kad eksportuojantys Korėjos gamintojai nebuvo diskriminuojami, o tik kiekvienai konkrečiai situacijai buvo taikoma tinkama taisyklė. Todėl patvirtinamos preliminarios išvados.

(63) Viena Taivanio įmonė kreipėsi su prašymu, kad kas mėnesį būtų palyginama apskaičiuota normalioji vertė ir eksporto kainos, tvirtindama, kad tyrimo laikotarpiu dėl žaliavos kainų pokyčių labai svyravo išlaidos ir kainos.

(64) Atliekant antidempingo tyrimą, išvengti išlaidų ir kainų svyravimų tyrimo laikotarpiu beveik neįmanoma. Norėdama normaliąją vertę palyginti su eksporto kaina, Komisija nustatė abiejų veiksnių svertinį vidurkį, taip atsižvelgdama į svyravimų poveikį, visų pirma šio eksportuojančio gamintojo, tarp kurio išlaidų ir kainų kitimo yra akivaizdi paralelė, atveju. Laikoma, kad ypatinga prašymą pateikusios įmonės padėtis nepateisina nuokrypio nuo visoms šio proceso metu paleistoms įmonėms naudojamos metodologijos. Be to, tai prieštarautų nuosekliai Komisijos praktikai taikyti skirtingus laikotarpius, t. y. mėnesio laikotarpį normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimui ir metų laikotarpį kitiems dempingo paskaičiavimo etapams atlikti.

(65) Be to, pažymėtina, kad įmonė tokio reikalavimo nepateikė nei atsakydama į klausimyną, nei patikros vietoje metu, nors jis grindžiamas faktais, kurie įmonei tuo metu buvo gerai žinomi. Visa svarbi informacija turėjo būti pateikta per pradžioje nustatytus terminus. Praėjus keliems mėnesiams nuo šių terminų pabaigos pateikta informacija negalėjo būti nuosekliai patikrinta ir todėl įmonės reikalavimas turėjo būti atmestas.

(66) Viena Taivanio įmonė, kurios eksporto pardavimai į Bendriją, kaip buvo nustatyta, buvo vykdomi ne tyrimo laikotarpiu, kreipėsi su prašymu, kad jai būtų skirtas vidutinis kitų bendradarbiaujančių įmonių dempingo skirtumas, o ne likutinis Taivaniui taikomas dempingo skirtumas, kurio dydis buvo nustatytas lygus didžiausiam bendradarbiaujančioms įmonėms nustatytam dempingo skirtumui.

(67) Reikalavimas buvo priimtas. Todėl įmonei "Nan Ya Plastics Corp." taikomas dempingo skirtumas nustatomas lygus vidutiniam bendradarbiaujančių Taivanio įmonių dempingo skirtumui, t. y. 9,6 %.

(68) Dvi bendradarbiaujančios Taivanio įmonės nurodė kanceliarines laikinojo dempingo skirtumo apskaičiavimo klaidas. Šios klaidos buvo ištaisytos, ir atitinkami dempingo skirtumai buvo atitinkamai iš dalies pakeisti.

(69) Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau ir kadangi suinteresuotos šalys nepateikė kitų pastabų, bendradarbiaujančioms ir nebendradarbiaujančioms įmonėms buvo nuspręsta taikyti Laikinajame Reglamente nustatytus metodus.

(70) Atlikus palyginimą, nustatytas vienos Korėjos įmonės tyrimo laikotarpiu vykdyto aptariamo produkto eksporto į Bendriją de minimis dempingo skirtumas.

(71) Galutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentu, yra toks:

India | "Reliance Industries Limited" | 51,5 % |

"Pearl Engineering Polymers Limited" | 30,0 % |

Others | 51,5 % |

Indonesia | "P. T. Bakrie Kasei Corporation" | 63,5 % |

"P. T. Indorama Synthetics Tbk" | 15,2 % |

"P. T. Polypet Karyapersada" | 73,7 % |

Others | 73,7 % |

The Republic of Korea | "Honam Petrochemical Corporation" | 19,8 % |

"Tongkook Corporation" | 55,8 % |

"Daehan Synthetic Fiber Corporation" | 5,1 % |

"Sk Chemicals Corporation" | 1,4 % de minimis |

Others | 55,8 % |

Malaysia | "Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd." | 7,8 % |

"MPI Polyester Industries Sdm. Bhd." | 34,2 % |

Others | 34,2 % |

Taiwan | "Far Eastern Textile Ltd" | 7,8 % |

"Shingkong Synthetic Fibers Corporation" | 7,8 % |

"Tuntex Distinct Corp." | 12,4 % |

"Nan Ya Plastics Corporation" | 9,6 % |

Others | 12,4 % |

Thailand | "Thai Shingkong Industry Corporation Limited" | 32,5 % |

Others | 32,5 % |

E. BENDRIJOS PRAMONĖ

(72) Kadangi nepateikta naujos informacijos dėl Bendrijos pramonės sąvokos, patvirtinamos Laikinojo Reglamento 87–92 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados.

F. ŽALA

1. Preliminarios pastabos

(73) Kai kurios suinteresuotos šalys užginčijo Bendrijos pramonės pateiktų duomenų tik nuo 1996 metų naudojimą, kai tuo tarpu iki šio laikotarpio įvykę rinkos pokyčiai buvo grindžiami nepriklausoma rinkos tyrimų informacija.

(74) Komisija laikėsi nuomonės, kad Bendrijos pramonės pateikiamais 1995 metų duomenimis nebūtų galima remtis, nes 1995 metais nuo "Kodak" atsiskyrė "Eastman" bei buvo restruktūrizuota "Shell" veikla. Nei "Shell", nei "Eastman" negalėjo pateikti išsamių šių metų duomenų.

(75) Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šio įvykio poveikį Bendrijos pramonės kainoms ir pelningumui, būtina pateikti 1995 metais Bendrijos rinkoje įvykusios produkto trūkumo krizės apžvalgą. Kadangi, kaip paaiškinta Laikinojo Reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, norint nustatyti pagrindinius duomenis, būtinus Bendrijos pramonės padėčiai analizės laikotarpiu įvertinti, remtis nepriklausomų rinkos tyrimų informacija buvo laikoma tikslinga.

2. Vartojimas

(76) Kadangi naujos priešingai įrodančios informacijos nebuvo pateikta, išvados dėl aptariamo produkto vartojimo Bendrijoje, kaip išsamiai nustatyta Laikinojo Reglamento 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos.

3. Importas iš atitinkamų šalių

(77) Kadangi naujos informacijos nebuvo pateikta, patvirtinamos preliminarios išvados dėl importo iš nagrinėjamų šalių apimties ir kainų.

Suvestinis atitinkamo importo poveikio įvertinimas

(78) Indonezijos eksportuotojas pareiškė, kad importas, kurio kilmės šalis Indonezija, neturėtų būti vertinamas kartu su kitu atitinkamu importu, visų pirma atsižvelgiant į importo, kurio kilmės šalis yra ši šalis ir kitos tiriamos šalys, apimties tendencijų skirtumus. Šis argumentas jau išnagrinėtas Laikinojo Reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, todėl, kadangi naujos informacijos nebuvo pateikta, Komisija negali priimti šio reikalavimo.

(79) Todėl išvada, kad importas, kurio kilmės šalis Indonezija, turėtų būti vertinamas kartu su importu iš kitų atitinkamų šalių, patvirtinama.

4. Bendrijos pramonės būklė

(80) Laikantis Pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 5 dalies, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, vertinti visi svarbūs Bendrijos pramonės būklei įtakos turintys veiksniai ir rodikliai. Nagrinėjant atsižvelgta į visus Pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 5 dalyje tiksliai išvardintus veiksnius. Tačiau kai kurie veiksniai nėra išsamiai nagrinėjami, nes buvo nustatyta, kad, atliekant tyrimą, jie nėra svarbūs Bendrijos pramonės būklei įvertinti (darbo užmokestis ir atsargos, žr. toliau). Atsižvelgiant į importo iš atitinkamų šalių apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Bendrijos pramonei negali būti laikomas nereikšmingu.

Laikinajame Reglamente išnagrinėti veiksniai

— Investicijos:

(81) Nustatyta, kad laikinojo etapo metu nebuvo atsižvelgta į kai kurias bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo investicijas. Įtraukus šiuos duomenis, dėl investavimo būklės pirmiau nustatytos tendencijos nepasikeitė.

(82) Kai kurios suinteresuotos šalys įrodinėjo, kad 1998 metais Bendrijos pramonės padarytų investicijų dydis liudija, kad jos finansinė būklė yra gera. Kiti pastebėjo, kad tai, jog investicijų dydis tyrimo laikotarpiu buvo mažas, buvo ankstesnių metų, kuriais Bendrijos pramonė patyrė nuostolius, pasekmė ir kad tai negalėtų būti aiškinama importo dempingo kaina tyrimo laikotarpiu poveikiu.

(83) Tai išnagrinėjus, tyrimu aiškiai nustatyta, kad 1997 ir 1998 metais bei TL padarytų investicijų išlaidas daugiausia lėmė 1995 ir 1996 metais priimti sprendimai, kai PET sektoriaus perspektyvos buvo geros (nepaisant 1996 metais patirtų nuostolių, ši padėtis buvo laikoma laikina). Tiriant šią pramonės šaką, svarbiau išnagrinėti planus investuoti, o ne nustatyti faktinių išlaidų laiką. Kaip nurodyta Laikinojo Reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, patvirtinama, kad dėl žalingo dempingo tyrimo laikotarpiu toliau blogėjančios finansinės padėties Bendrijos pramonė neplanavo žymiai didinti pajėgumo atsakyti į būsimą augančią paklausą.

— Darbo užmokestis ir atsargos:

(84) Taip pat išnagrinėtas ir darbo užmokestis, ir atsargos, tačiau darbo užmokestis nebuvo laikomas svarbiu veiksniu, nes jo dalis bendrose išlaidose yra maža ir išliko stabili per visą analizės laikotarpį. Nustatyta, kad dėl PET rinkos sezoninio pobūdžio atsargų dydis per metus labai svyravo ir todėl nebuvo laikomas reikšmingu atliekant žalos analizę.

— Augimas:

(85) Nors Laikinajame Reglamente apie tai nebuvo aiškiai užsiminta, atlikdama rinkos dalies analizę, kurios metu nustatyta, kad analizės laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis šiek tiek sumažėjo, Komisija taip pat išnagrinėjo augimą.

Kiti išnagrinėti veiksniai

(86) Be to, buvo išnagrinėta Bendrijos pramonės padėtis pagal šiuos rodiklius.

— Gebėjimas pritraukti finansavimą:

(87) Kaip jau buvo minėta Laikinajame Reglamente, tyrimo laikotarpiu patirtų nuostolių dydis buvo toks, kad tyrimo laikotarpiu negalėjo būti priimtas joks naujas investicijų planas. Tai, aišku, nepagerino Bendrijos pramonės gebėjimo padidinti kapitalo šiuo laikotarpiu, nepaisant numatomo paklausos padidėjimo.

— Produktyvumas:

(88) Produktyvumas pagamintos produkcijos tonomis vienam darbuotojui nuo 1996 metų iki TL padidėjo 67 %, o nuo 1998 metų iki TL – 21 %. Toks didelis produktyvumo augimas liudija, kad Bendrijos pramonė padarė viską, kad išliktų konkurencinga.

— Investicijų grąža (IG):

| 1996 | 1997 | 1998 | TL |

Panaudoto kapitalo grąža | –6 % | –7 % | 1 % | –8 % |

(89) Minėtas rodiklis atspindi bendrą Bendrijos pramonės būklę (daugiausia įskaitant PET veiklos rūšis). Patikros metu nustatyta, kad iš esmės neigiama tendencija tyrimo laikotarpiu galėtų būti aiškinama padėtimi PET sektoriuje. Šis rodiklis atitinka Bendrijos pramonės pelningumo mažėjimą.

— Pinigų srautas:

1996 | Grynieji gaunamų (mokamų) pinigų srautai iš veiklos | –79002884 |

1997 | Grynieji gaunamų (mokamų) pinigų srautai iš veiklos | 84901988 |

1998 | Grynieji gaunamų (mokamų) pinigų srautai iš veiklos | 132915718 |

TP | Grynieji gaunamų (mokamų) pinigų srautai iš veiklos | 51115757 |

(90) Minėtas rodiklis atspindi bendrą Bendrijos pramonės būklę (daugiausia įskaitant PET veiklos rūšis). Jis atspindi bendrą šių įmonių veiklos rezultatą, t. y. pardavimai, atėmus pardavimų sąnaudas ir prieš atskaitant finansinius mokesčius, nusidėvėjimą, atidėjimus ir mokesčius. Patikros metu nustatyta, kad didžiąja dalimi pablogėjimas tyrimo laikotarpiu galėtų būti aiškinamas PET sektoriumi.

5. Kiti iškelti argumentai

Bendrieji dėl Komisijos išvadų iškelti argumentai

(91) Kai kurios suinteresuotos šalys užginčijo Komisijos išvadas dėl žalos, nes nustatyta, kad kai kurie žalos rodikliai didėjo ar išliko stabilūs. Tai pažymėdamos, kelios suinteresuotos šalys nurodė, kad kainos sumažintos nedaug, pardavimų apimtys didėja, o rinkos dalis iš esmės išlieka stabili. Jų nuomone, šie rodikliai rodo, kad Bendrijos pramonė buvo geros būklės ir kad, nors kainos ir buvo labai žemos, atsižvelgiant į susiklosčiusias rinkos sąlygas, jos buvo normalios.

(92) Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Kaip nustatyta Laikinajame Reglamente, 1997–1998 metais praradus 5 procentinius punktus, tyrimo laikotarpiu pardavimai pradėjo augti ir rinkos dalis buvo atgauta, po to, kai Bendrijos pramonės žymiai sumažino kainas, kad jos atitiktų importo dempingo kaina kainas. Kaip paaiškinta Laikinajame Reglamente, buvo nustatyta, kad importas buvo atliekamas dempingo kainomis. Pardavimo žemesne kaina lygis buvo nedidelis dėl to, kad Bendrijos pramonės kainos tyrimo laikotarpiu smuko. Šis kainų nuosmukis įvyko dėl importo dempingo kaina, kurio apimtis ir rinkos dalis buvo esminiai ir kuris privertė Bendrijos pramonę reaguoti mažinant savo kainas.

Po tyrimo laikotarpio įvykę pokyčiai

(93) Daugelis suinteresuotų šalių ir valstybių narių atstovai kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti tam tikrų po tyrimo laikotarpio įvykusių pokyčių analizę ir į juos atsižvelgti. Visų pirma šios šalys pabrėžė spartų ir didelį Bendrijos pramonės PET kainų augimą dėl žaliavų sąnaudų didėjimo. Pasak šių šalių, pasibaigus tyrimo laikotarpiui Bendrijos pramonės padėtis žymiai pagerėjo, ir tikėtina, kad Bendrijos pramonė jau nepatiria didelės žalos.

(94) Reikia priminti, kad Pagrindinio Reglamento 6 straipsnis 1 dalyje numatyta, kad paprastai į su laikotarpiu po TL susijusią informaciją neturėtų būti atsižvelgiama. Remiantis Teismo jurisprudencija, į po tyrimo laikotarpio įvykusius pokyčius gali būti atsižvelgiama tik tuomet, jei dėl jų antidempingo priemonių įvedimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas.

(95) Komisija atliko PET rinkos raidos per devynis mėnesius po TL analizę, t. y. 1999 m. spalio 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. Nustatyta, kad Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamo PET kainos nuolatos augo. Vidutinė devynių mėnesių pardavimo kaina buvo apie 40 % didesnė negu tyrimo laikotarpiu nustatytas vidurkis. Šios kainos kilo sparčiau už išlaidas (apie 20 %), o tai lėmė Bendrijos įmonių finansinės būklės pagerėjimą. Nepaisant to, per šiuos devynis mėnesius Bendrijos pramonės pardavimų grąža vis tiek buvo neigiama ir vidutiniškai sudarė - 2 %, o tai parodo, kad jos finansiniai rezultatai ir toliau buvo nepatenkinami ir tikrai ne tokie, kad galėtų užtikrinti šios pramonės gyvybingumą.

(96) Šį ryškų kainų pokytį daugiausia sukėlė žalios naftos kainų padidėjimas nuo 1999 m. vidurio, po kelių mėnesių pastebimai įtakojęs visų polimerų kainas. Be to, pažymėtina, kad pardavimai ir Bendrijos pramonės rinkos dalis nuolatos augo importo dempingo kaina sąskaita. Tačiau importo dempingo kaina apimties sumažėjimas gali būti pradėto antidempingo tyrimo rezultatas. Be to, šiuo atveju atitinkamas importas tapo mažiau patrauklus ir dėl dolerio ir euro keitimo kurso kitimo.

(97) Reikia pabrėžti, kad valiutų keitimo kursas bei žalios naftos kaina yra itin nepastovi ir kad pokyčiai gali būti laikini. Be to, jei vykstantis antidempingo tyrimas būtų nutrauktas ir priemonės nenustatytos, tikėtina, kad importas dempingo kaina greitai atgautų rinkos dalį.

(98) Remiantis tuo, kas paminėta pirmiau, padaryta išvada, kad po tyrimo laikotarpio įvykę pokyčiai nerodo, kad jau nedaroma žala importuojant dempingo kaina. Todėl nustatyti antidempingo priemones nėra akivaizdžiai nepagrįsta.

6. Išvada dėl žalos

(99) Kadangi nebuvo gauta kitų įrodymų dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos, išvada, kad, kaip nurodyta Pagrindinio Reglamento 3 straipsnyje, Bendrijos pramonei padaryta esminė žala, kaip nustatyta Laikinojo Reglamento 125–128 konstatuojamosiose dalyse, yra patvirtinama.

G. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(100) Kelios suinteresuotos šalys toliau teigė, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl importo, kurio kilmės šalys yra atitinkamos šalys, kadangi, jų nuomone, šios pramonės būklę ir kainų lygį Bendrijos rinkoje lėmė kitų veiksnių derinys. Atsižvelgdamos į tai, jos pakartojo laikinojo etapo metu iškeltus klausimus (įskaitant žaliavų kainą, padėtį, susidariusią dėl perteklinių pajėgumų, konkurenciją tarp PET gamintojų).

(101) Kadangi nebuvo gauta kitų įrodymų dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos priežasties, išvada, kad PET importas iš atitinkamų šalių padarė žalą Bendrijos pramonei, kaip nustatyta Laikinojo Reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje, yra patvirtinama.

H. BENDRIJOS INTERESAS

1. Tikėtinas įvestų priemonių poveikis vartotojų pramonei

Papildomas tyrimas

(102) Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo pirmojo etapo metu vartotojai mažai bendradarbiavo, Komisija nusprendė toliau tirti tikėtiną nustatytų priemonių poveikį vartotojų pramonei. Todėl Komisija išsiuntė 90 naujų supaprastintų klausimynų PET vartotojams, iš kurių į kai kuriuos jau buvo kreiptasi, bet negauta atsakymo. 19 anksčiau nebendradarbiavusių įmonių per nustatytus terminus pateikė naudingus atsakymus.

Naujos bendradarbiaujančios įmonės yra šios:

- trys ruošinių (butelių) perdirbėjai:

"Lux PET GmbH & Co." (Liuksemburgas),

"Puccetti SpA" (Italija),

"EBP SA" (Ispanija),

- keturi aptariamą produktą naudojantys PET plėvelių ir lakštų gamintojai:

"RPC Cobelplast Montonate Srl" (Italija),

"Moplast SpA" (Italija),

"Alusuisse Thermoplastic" (Jungtinė Karalystė),

"Klöckner Pentaplast BV" (Nyderlandai),

- keturi nealkoholinių gėrimų gamintojai:

"L'Abeille" (Prancūzija),

"Pepsico Maistiniai Beverages Intl. Ltd" (Italija),

"Pepsico France" (Prancūzija),

"Europe Embouteillage Snc" (Prancūzija),

- aštuoni mineralinio ir šaltinio vandens gamintojai:

"Aguas Minerales Pasqual S.L." (Ispanija),

"Eycam Perrier SA" (Ispanija),

"Font Vella SA & Aguas de Lanjarón SA" (Ispanija),

"Italaquae SpA" (Italija),

"Neptune SA" (Prancūzija),

"Roxane SA" (Prancūzija),

"San Benedetto" (Italija),

"Società generale delle acque minerali arl" (Italija).

(103) Iš viso įmonių, kurios užpildė pirmą arba antrą klausimyną, pateikti duomenys apėmė 26 % Bendrijoje tyrimo laikotarpiu suvartojamo PET kiekio. Šią informaciją susumavus nustatyti sąnaudų duomenys buvo laikomi tipiškais įvairiems vartotojų pasektoriams, nes atskirų to paties pasektoriaus įmonių informacija buvo labai panaši.

(104) Nustačius laikinąsias priemones, Komisija gavo pastabas iš kelių vartotojų ar juos atstovaujančių asociacijų. Daugiausia tai buvo pastabos dėl ankstesnių PET rinkos pokyčių ir galimo priemonių poveikio vartotojų sektoriams aptarimas. Šios pastabos gautos iš:

- "Schmalbach-Lubeca", stambiausio Europos perdirbėjo (18 % Bendrijoje suvartojamo PET kiekio);

- "Europos plastmasės perdirbėjų" asociacijos (EUPC);

- UNESDA, nealkoholinių gėrimų gamintojus atstovaujančios asociacijos;

- "Nestlé" grupės, pakartojusios, kad pateikti duomenys apie Prancūzijos rinką yra tipiški jos visai Europos rinkai (bendri grupės PET pirkimai Europoje sudaro 9 % Bendrijoje suvartojamo PET kiekio, iš jų 3 % – vien Prancūzijos rinka).

(105) Buvo atsižvelgta į šias bei vandens gamintojus atstovaujančių asociacijų (kurios savo duomenis pateikė pirmo tyrimo etapo metu) pateiktas pastabas, o iš viso buvo pateikti duomenys ne mažiau kaip apie pusę rinkos.

Vartotojų sektorių aprašymas

(106) Atlikus visos pateiktos informacijos analizę, nustatyta, kad vartotojų sektorių, kurį, kaip pirma buvo manoma, sudarė 3 grupės (ruošinių gamintojai, vandens gamintojai ir jungtiniai nealkoholinių gėrimų gamintojai), būtų tiksliau skirstyti į dvi grupes:

- perdirbėjus, įskaitant ruošinių ir butelių gamintojus bei lakštų gamintojus. Šie vartotojai atlieka paprastą perdirbimo veiklą, todėl PET išlaidos yra pati didžiausia jų sąnaudų dalis. Butelių ir ruošinių gamintojai didžiausią savo produkcijos dalį parduoda nealkoholinių gėrimų išpilstytojams. Lakštų gamintojai, sudarantys tik nedidelę perdirbėjų sektoriaus dalį, parduoda labai įvairioms įmonėms, daugiausia naudojančioms lakštus savo prekėms pakuoti.

- nealkoholinių gėrimų išpilstytojus, įskaitant vandens, angliarūgšte prisotintų ir neprisotintų nealkoholinių gėrimų, pieno, vaisių sulčių ir kt. Vandens ir nealkoholinių gėrimų gamintojų atskyrimas šioje vartotojų grupėje nėra svarbus, kadangi dažnai tas pats gamintojas išpilsto į butelius ir vandenį, ir nealkoholinius gėrimus. Svarbiau atskirti skirtingus jų gaminamus gėrimus, nes santykinai PET dalis jų gamybos sąnaudose priklauso nuo būdingų šių gėrimų sąnaudų (sodos vandeniui ar vaisių sultims gaminti reikia didesnių sąnaudų nei vandeniui). Bet kuriuo atveju PET išlieka gana svarbia sąnaudų dalimi ir, neatsižvelgiant į tai, kokį produktą išpilstytojai išpilsto, jie susiduria su panašiomis jų PET tiekimo problemomis.

(107) Reikia pažymėti, kad tarp perdirbėjų ir išpilstytojų yra labai glaudus veiklos ryšys (išskyrus lakštų gamintojus).

- Išpilstytojai nuperka beveik visą perdirbėjų produkciją.

- Kiekvienas perdirbėjas turi labai nedaug klientų (neretai tik vieną).

- Perdirbėjai dirba, remdamiesi su savo klientais sudarytomis sutartimis, į kurias labai dažnai įtraukiamos sąlygos, kad automatiškai atsižvelgiama į PET kainos pokyčius ar kad dėl jų nuolatos deramasi iš naujo.

Todėl priemonių poveikis, kaip nurodyta toliau, neturėtų būti sumuojamas, nes didesnioji priemonių poveikio dalis bus tiesiogiai perduota pagrindiniams perdirbėjų klientams, t. y. nealkoholinių gėrimų išpilstytojams.

Iš anksto numatomas priemonių poveikis vartotojams

(108) Atsižvelgus į naujus pateiktus duomenis, vartotojų, kurie pateikė pilnai kiekybiškai įvertintą informaciją, padėtis buvo tokia:

| | PET suvartojimas, lygus Bendrijoje suvartojamo kiekio % | PET, lygus gamybos sąnaudų % | Darbuotojai, dirbantys su produktais, kuriems gaminti naudojamas PET |

Perdirbėjai | Ruošinių ir butelių gamintojai | 7 | 66 | 770 |

Lakštų gamintojai | 1 | 55 | 186 |

Nealkoholinių gėrimų išpilstytojai | Mineralinio ir šaltinio vandens | 18 | 24 | 6766 |

Nealkoholinių gėrimų | 1 | 9 | 298 |

IŠ VISO | | 26 | | 8020 |

Poveikis perdirbėjams

(109) Buvo tikimasi, kad nustačius ir siūlomas antidempingo, ir kompensacines priemones (iš kurių 15 % sudarytų vien kompensacinės priemonės), atsižvelgiant į jų tyrimo laikotarpiu perkamo PET, kurio kilmės šalys yra atitinkamos šalys, apimtį, ruošinius ir butelius gaminančių perdirbėjų gamybos sąnaudos išaugtų 4 % (skaičiuojant 2000 m. liepos mėnesio PET kainomis, tai sudarytų 2 %). Esant tokioms pat sąlygoms, priemonių poveikis lakštų gamintojams būtų apie 2,3 % (1,2 %, skaičiuojant 2000 m. liepos mėnesio PET kainomis).

(110) Tikėtina, kad dėl sutartinio ryšio su vartotojais, ruošinius ir butelius gaminantys perdirbėjai galės perduoti didžiąją šio sąnaudų padidėjimo dalį savo klientams. Taip pat ir lakštų gamintojų atveju. Todėl tikėtina, kad tiesioginis priemonių poveikis šių įmonių pardavimų grąžai būtų mažas.

(111) Pagrindinė šių vartotojų pakartota rizika susijusi su tuo, kad perdirbėjai gali perkelti savo veiklą į už Bendrijos ribų esančias šalis. Tačiau Komisija nerado naujų įrodymų, kad tokia rizika būtų, visų pirma atsižvelgiant į tikėtiną siūlomų priemonių poveikį, o kita vertus – į išlaidas ir nepalankias sąlygas, susijusius su veiklos perkėlimu. Laikinojo Reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje numatoma, kad papildomos su transportu susijusios išlaidos padidintų sąnaudas tik 2,5 %. Be to, taip pat buvo paaiškinta, kad vartotojams esminę reikšmę turi nedidelis tiekimo atstumas, lankstumas ir patikimumas.

Poveikis nealkoholinių gėrimų išpilstytojams

(112) Buvo tikimasi, kad nustačius ir siūlomas antidempingo, ir kompensacines priemones, atsižvelgiant į nealkoholinių gėrimų išpilstytojų tyrimo laikotarpiu perkamo PET, kurio kilmės šalys yra atitinkamos šalys, apimtį bei tai, kad didžioji ruošinių sąnaudų padidėjimo dalis bus perduota jiems, nealkoholinių gėrimų išpilstytojų gamybos sąnaudos vidutiniškai išaugtų mažiau negu 0,9 % (skaičiuojant 2000 m. liepos mėnesio PET kainomis, tai sudarytų apie 0,4 %).

(113) Tikimasi, kad šis gamybos sąnaudų padidėjimas turėtų ribotą poveikį didelėms įmonėms, parduodančioms firminius gėrimus, nes šios įmonės dirba labai pelningai. Smulkių nefirminių gėrimų išpilstytojų, sudarančių tik mažą šio sektoriaus dalį, procentinis prekybos pelnas yra mažesnis, todėl nėra tikėtina, kad toks sąnaudų padidėjimas sukeltų rimtą pavojų jų veiklai, tačiau gali pareikalauti kai kurių sąnaudų struktūros pakeitimų. Reikia pažymėti, kad anksčiau šios įmonės turėjo prisitaikyti prie didelių PET kainų svyravimų.

Bendras poveikis vartotojams

(114) Kaip paminėta pirmiau, PET daugiausia tiesiogiai ar netiesiogiai per perdirbėjus naudoja nealkoholinių gėrimų gamintojai, nes kitoms įmonėms PET yra tik nelabai svarbi pakavimo medžiaga. Kadangi, numatant poveikį nealkoholinių gėrimų sektoriui jau atsižvelgta į poveikį perdirbėjų perdirbto PET sąnaudoms, gali būti laikoma, kad PET vartotojų išlaidų didėjimas būtų nedidelis.

2. Mažmeninė gėrimų kaina

(115) Nustatyta, kad į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainos didėjo santykinai pastoviu tempu, per pastarąjį dešimtmetį sudariusiu 1–2 % per metus (Eurostato mažmeninių kainų indekso statistiniai duomenys). Tuo pačiu laikotarpiu PET kainos buvo itin nepastovios, tačiau tai neįtakojo mažmeninių į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainų. Todėl reikalavimas dėl galimo priemonių infliacinio poveikio mažmeninėms į butelius išpilstyto vandens ir nealkoholinių gėrimų kainoms atmetamas.

3. Nustatytų priemonių tikėtinas poveikis Bendrijos ir tiekėjų pramonei

(116) Tikėtina, kad siūlomos priemonės būtų naudingos Bendrijos pramonei, kuri vykdydama restruktūrizavimą ir įspūdingai didindama produktyvumą parodė savo ryžtą neužleisti pozicijų greitai augančioje Bendrijos rinkoje. Nustatytos priemonės leis šiai pramonei padidinti pelningumą ir suteiks galimybę daryti naujas investicijas, kurios turi esminę reikšmę vykdant tokią daug kapitalo reikalaujančią veiklą, kad būtų užtikrinta jos ilgalaikė gyvybinga veikla Bendrijoje.

(117) Kadangi Bendrijos tiekėjų pramonės būklė priklauso nuo Bendrijos PET gamintojų finansinės būklės, pastarųjų padėties pagerinimas nustatant priemones bus naudingas ir tiekėjų pramonei. Tai patvirtino bendradarbiaujančios tiekėjų įmonės.

4. Išvados dėl Bendrijos intereso

(118) Remiantis papildoma iš vartotojų gauta informacija, daroma išvada, kad priemonių poveikis vartotojams būtų ribotas. Kadangi perdirbėjai gali perduoti didžiąją padidėjusių sąnaudų dalį savo klientams, tikėtina, kad bendras priemonių poveikis gėrimų gamintojams ir bendram šio sektoriaus pelningumui būtų nedidelis.

(119) Be to, patvirtinama, kad ruošinių gamybos perkėlimas už Bendrijos ribų nėra tikėtinas, kad mažmeninėms nealkoholinių gėrimų kainoms PET kainų svyravimai paprastai neturi didelės įtakos ir kad priemonių nustatymas yra neabejotinai naudingas Bendrijos ir tiekėjų pramonei.

(120) Kadangi nebuvo gauta kitų įrodymų dėl Bendrijos interesų, išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kad nebūtų nustatytos priemonės, kaip nustatyta 202 konstatuojamoje dalyje, patvirtinama.

I. GALUTINĖ VEIKSMŲ EIGA

(121) Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos intereso, manoma, kad reikia imtis galutinių antidempingo priemonių, siekiant užkirsti kelią tolesnei dėl importo, kurio kilmės šalys yra atitinkamos šalys, į Bendriją dempingo kaina daromai žalai.

1. Žalos pašalinimo lygis

(122) Kadangi nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, patvirtinama žalos skirtumui nustatyti naudojama metodologija, kaip nurodyta Laikinojo Reglamento 206 konstatuojamojoje dalyje.

2. Muitų forma ir dydis

(123) Kadangi nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinama antidempingo muito normoms nustatyti naudojama metodologija kartu su atitinkamomis kompensacinio muito normomis, nustatytomis tuo pat metu atliekamu antisubsidijų tyrimu, kaip nurodyta Laikinojo Reglamento 209–213 konstatuojamosiose dalyse.

(124) Siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimų, sukeltų dėl žalios naftos kainų svyravimų, nebūtų surenkami didesni muitai, laikoma tikslinga, kad turėtų būti įvesti muitai, nustatant konkrečią sumą už toną. Šios sumos gaunamos taikant antidempingo muito normą CIF eksporto kainoms, naudojamoms žalos pašalinimo lygiui tyrimo laikotarpiu apskaičiuoti.

(125) Siūlomi tokie antidempingo muitai:

Indija

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Kompensacinio muito dydis (nustatomas dėl eksporto subsidijų) | Antidempingo muito norma | Siūlomas antidempingo muitas |

"Reliance Industries Limited" | 44,3 % | 51,5 % | 8,2 % | 36,1 % | 181,7 euras/t |

"Pearl Engineering Polymers Limited" | 33,6 % | 30,0 % | 5,8 % | 24,2 % | 130,8 eurų/t |

"Elque Polyesters Limited" | 44,3 % | 51,5 % | 4,4 % | 39,9 % | 200,9 eurų/t |

"Futura Polymer Limited" | 44,3 % | 51,5 % | 0 | 44,3 % | 223,0 eurai/t |

Visos kitos | | 51,5 % | 8,2 % | 36,1 % | 181,7 euras/t |

(126) "Elque Polyesters Limited"

ir

"Futura Polymer Limited"

dalyvavo tuo pat metu atliekamame antisubsidijų tyrime, vykdytame paraleliai arba be šio antidempingo tyrimo, kai jos neeksportavo į Bendriją. Todėl jos turi teisę paprašyti peržiūros dėl naujo eksportuotojo, kai jos jau bus faktiškai eksportavusios į Bendriją arba kai galės įrodyti, kad prisiėmė neatšaukiamus sutartinius įsipareigojimus į Bendriją eksportuoti didelius kiekius.

Indonezija

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Siūlomas antidempingo muitas |

"P.T. Bakrie Kasei Corporation" | 35,1 % | 63,5 % | 187,7 eurai/t |

"P.T. Indorama Synthetics Tbk" | 17,8 % | 15,2 % | 92,1 eurai/t |

"P.T. Polypet Karyapersada" | 32,9 % | 73,7 % | 178,9 eurai/t |

Visos kitos | | 73,7 % | 187,7 eurai/t |

Korėja

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Siūlomas antidempingo muitas |

"Honam Petrochemical Corporation" | 16,9 % | 19,8 % | 101,4 euras/t |

"Tongkong Corporation" | 26,5 % | 55,8 % | 148,3 eurai/t |

"Daehan Synthetic Fiber Corporation" | 28,5 % | 5,1 % | 28,2 eurai/t |

"SK Chemicals Corporation" | 11 % | 1,4 % | 0 |

Visos kitos | | 55,8 % | 148,3 eurai/t |

Malaizija

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Kompensacinio muito dydis (gaunamas dėl eksporto subsidijų) | Antidempingo muito norma | Siūlomas antidempingo muitas |

"Hualon Corporation(M) Sdn. Bhd." | 52,1 % | 7,8 % | 0,2 % | 7,6 % | 36,0 eurai/t |

"MPI Polyester Industries Sdn. Bhd." | 54,2 % | 34,2 % | 0 | 34,2 % | 160,1 eurų/t |

Visos kitos | | 34,2 % | Netaikoma | 34,2 % | 160,1 eurų/t |

Taivanis

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Siūlomas antidempingo muitas |

"Far Eastern Textile Ltd" | 8,2 % | 7,8 % | 50,2 eurų/t |

"Shingkong Synthetic Fibers Corporation" | 16,6 % | 7,8 % | 47,0 eurų/t |

"Tuntex Distinct Corp." | 26,3 % | 12,4 % | 69,5 eurų/t |

"Nan Ya Plastics Corporation" | 26,3 % | 9,6 % | 53,8 eurų/t |

Visos kitos | | 12,4 % | 69,5 eurų/t |

Tailandas

Įmonė | Žalos pašalinimo laipsnis | Dempingo skirtumas | Kompensacinio muito dydis | Antidempingo muito norma | Siūlomas antidempingo muitas |

"Thai Shingkong Industry Corporation Limited" | 22,6 % | 32,5 % | 8,4 % | 14,2 % | 132,2 eurų/t |

Visos kitos | | 32,5 % | 8,4 % | 14,2 % | 132,2 eurų/t |

(127) Su visais reikalavimais, kuriais prašoma šių atskirų įmonių antidempingo muito normų (pvz., pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ar įsteigus naujus gamybos arba pardavimų juridinius asmenis), turėtų nedelsiant būti kreipiamasi į Komisiją [6], nurodant visą reikalingą informaciją, visų pirma apie visus su gamyba, vidaus pardavimais ir pardavimais eksportui susijusius įmonės veiklos pakeitimus, susijusius su, pvz., tais pavadinimo ar gamybos ir pardavimų juridinių asmenų pasikeitimais. Prireikus, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija iš dalies atitinkamai pakeis reglamentą, atitinkamai atnaujindama įmonių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

3. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(128) Atsižvelgiant į nustatyto eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo apimtį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos rimtumą, laikoma būtina, kad laikinųjų antidempingo muitų sumos būtų surinktos, taikant nustatytą galutinio muito normą. Jei galutiniai muitai didesni už laikinuosius muitus, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų sumos.

4. Įsipareigojimai

(129) Nustačius laikinąsias antidempingo priemones, laikydamiesi Pagrindinio Reglamento 8 straipsnio 1 dalies, eksportuojantys Indijos ir Indonezijos gamintojai pasiūlė su kaina susijusius įsipareigojimus.

(130) Komisija laikosi nuomonės, kad galima sutikti su "Reliance Industries Limited", "Pearl Engineering Polymers Limited" ir "P.T. Polypet Karyapersada" pasiūlytais įsipareigojimais [7], kadangi jais panaikinamas žalingas dempingo poveikis. Be to, reguliarios ir išsamios ataskaitos, kurias įmonės įsipareigojo pateikti Komisijai, sudarys sąlygas veiksmingai kontrolei. Be to, šių įmonių pardavimų struktūra yra tokia, kad Komisija mano, kad įsipareigojimų pažeidimo rizika yra sumažinta iki minimumo.

(131) Pasiūlymą dėl įsipareigojimo pateikė ir dar viena įmonė. Tačiau įmonė pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją dėl tam tikrų tyrimo aspektų, kurie turėjo įtakos jos bendradarbiavimo tikslumui ir patikimumui (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija nebuvo įsitikinusi, kad šios įmonės įsipareigojimas galėtų būti veiksmingai kontroliuojamas, todėl pasiūlymas buvo atmestas.

(132) Siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimų laikymąsi ir kontrolę, vadovaujantis įsipareigojimais pateikus prašymą išleisti produktą į laisvą apyvartą, nuo muito atleidžiama nagrinėjamos valstybės narės muitinei pateikus galiojančią eksportuojančių gamintojų, kurių įsipareigojimai yra pripažinti, išduotą "įsipareigojimo sąskaitą-faktūrą", kurioje nurodyta priede išvardinta informacija. Nepateikus tokios sąskaitos-faktūros arba jei ji neatitinka muitinei pateikto produkto, siekiant užtikrinti veiksmingą įsipareigojimų taikymą, turėtų būti mokamas atitinkamos normos antidempingo muitas.

(133) Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus, vadovaujantis Pagrindinio Reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis, gali būti nustatytas antidempingo muitas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Polietileno tereftalato, kurio klampumo koeficientas pagal DIN (Deutsche Industrienorm) 53728yra 78ml/g ar daugiau, klasifikuojamo pagal KN kodus 39076020 ir ex39076080 (TARIC kodas 3907608010), importui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Išskyrus kaip numatyta toliau pateiktoje šio straipsnio 3 dalyje, produktų, kurių kilmės šalys yra šios šalys, grynajai kainai franko Bendrijos siena, prieš muito atskaičiavimą, taikomas toks galutinis antidempingo muitas:

Šalis | Galutinis muitas (eurais/t) | Papildomas TARIC kodas |

Indija | 181,7 | A999 |

Indonezija | 187,7 | A999 |

Malaizija | 160,1 | A999 |

Korėjos Respublika | 148,3 | A999 |

Taivanis | 69,5 | A999 |

Tailandas | 83,2 | A999 |

3. Pirma paminėtos normos netaikomos produktams, pagamintiems toliau išvardintų įmonių, kurioms taikomos tokios antidempingo muito normos:

Šalis | Įmonė | Galutinis muitas (eurais/t) | Papildomas TARIC kodas |

Indija | "Pearl Engineering Polymers Limited" | 130,8 | A182 |

Indija | "Reliance Industries Limited" | 181,7 | A181 |

Indija | "Elque Polyesters Limited" | 200,9 | A183 |

Indija | "Futura Polymer Limited" | 223,0 | A184 |

Indonezija | "P.T. Bakrie Kasei Corporation" | 187,7 | A191 |

Indonezija | "P.T. Indorama Synthetics Tbk" | 92,1 | A192 |

Indonezija | "P.T. Polypet Karyapersada" | 178,9 | A193 |

Malaizija | "Hualon Corporation (M) Sdn. Bhd." | 36,0 | A186 |

Malaizija | "MpI Poyester Industries Sdn. Bhd." | 160,1 | A185 |

Korėjos Respublika | "Daehan Synthetic Fiber Co., Limited" | 28,2 | A194 |

Korėjos Respublika | "Honam Petrochemical Corporation" | 101,4 | A195 |

Korėjos Respublika | "SK Chemicals Co., Limited" | 0 | A196 |

Korėjos Respublika | "Tongkong Corporation" | 148,3 | A197 |

Taivanis | "Far Eastern Textile Limited" | 50,2 | A188 |

Taivanis | "Tuntex Distinct Corporation" | 69,5 | A198 |

Taivanis | "Shingkong Synthetic Fibers Corporation" | 47,0 | A189 |

Taivanis | "Nan Ya Plastics Corporation" | 53,8 | A187 |

Tailandas | "Thai Shingkong Industry Corporation Limited" | 83,2 | A190 |

4. Tais atvejais, kai prekės buvo sugadintos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą, ir todėl, norint nustatyti muitinę vertę, nustatoma iš tiesų sumokėta ar mokėtina kaina, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą11 [8], įgyvendinimo nuostatas, 145 straipsniu, antidempingo muito suma, apskaičiuota remiantis pirmiau nurodytomis sumomis, sumažinama procentu, atitinkančiu nustatytą faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą.

5. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, galutinis muitas netaikomas laikantis 2 straipsnio nuostatų į laisvą apyvartą išleistam importui.

6. Jei nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

1. Importas atleidžiamas nuo 1 straipsnyje nustatytų antidempingo muitų, su sąlyga, kad jį importuojančiai Bendrijos įmonei pagamino ir tiesiogiai eksportavo (t. y. už jį pateikė sąskaitą ir jį pristatė), šio straipsnio 3 dalyje minimos įmonės, jei jis deklaruotas pagal atitinkamą papildomą TARIC kodą ir jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

2. Pateikus prašymą išleisti į laisvą apyvartą, nuo muitų atleidžiama atitinkamos valstybės narės muitinei pateikus galiojančią šio straipsnio 3 dalyje minimų eksportuojančių įmonių išduotą "įsipareigojimo sąskaitą-faktūrą", kurioje nurodyti pagrindiniai priede išvardinti duomenys. Be to, nuo muitų atleidžiama deklaravus ir muitinei pateikus prekes, tiksliai atitinkančias "įsipareigojimo sąskaitoje-faktūroje" pateiktą aprašymą.

3. Importas, prie kurio pridedama "Įsipareigojimo sąskaita-faktūra", deklaruojamas pagal šiuos papildomus TARIC kodus:

Įmonė | Šalis | Papildomas TARIC kodas |

"Reliance Industries Limited" | Indija | A181 |

"Pearl Engineering Polymers Limited" | Indija | A182 |

"P.T. Polypet Karyapersada" | Indonezija | A193 |

3 straipsnis

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1742/2000, laikinųjų antidempingo muitų tam tikro polietileno tereftalato, kurio kilmės šalys Indija, Indonezija, Malaizija, Korėjos Respublika, Taivanis ir Tailandas, importo sumos surenkamos taikant nustatytą galutinio muito normą. Didesne už galutinę antidempingo muitų normą norma užtikrintos sumos grąžinamos. Jei galutiniai muitai didesni už laikinus muitus, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų sumos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Fabius

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 199, 2000 8 5, p. 48.

[3] OL L 199, 2000 8 5, p. 6.

[4] OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

[6] European CommissionDirectorate-General TradeDirectorate BTERV 0/13Rue de la Loi/Wetstraat 200B- 1049Brussels.

[7] Žr. šio Oficialiojo leidinio 88 puslapį.

[8] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 502/1999 (OL L 65, 1999 3 12, p. 1)

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Duomenys, kurie turi būti nurodyti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytoje įsipareigojimo sąskaitoje-faktūroje:

1. Įsipareigojimo sąskaitos-faktūros numeris.

2. Papildomas TARIC kodas, pagal kurį gali būti atliekami sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių muitinės formalumai Bendrijos pasienyje (kaip nurodyta reglamente).

3. Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

- pranešimo apie produktą kodo numeris (PPK) (kaip nustatyta atitinkamo gaminančio eksportuotojo pasiūlytame įsipareigojime),

- KN kodas,

- kiekis (nurodoma vienetais).

4. Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

- vieneto kainą,

- taikytinas apmokėjimo sąlygas,

- taikytinas pristatymo sąlygas,

- bendras nuolaidas ir grąžinimus.

5. Importuojančios įmonės, kuriai įmonė tiesiogiai išrašė sąskaitą-faktūrą, pavadinimas.

6. Įmonės, kuri išrašė įsipareigojimo sąskaitą-faktūrą, pareigūno, kuris vėliau pasirašė šią deklaraciją, vardas ir pavardė:

"Aš, žemiau pasirašęs asmuo, patvirtinu, kad tiesioginiam eksportui į Europos bendriją skirtų ir šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių pardavimas atliekamas laikantis taikymo srities ir… [įmonė] pasiūlyto įsipareigojimo, patvirtinto Europos Komisijos sprendimu 2000/745/(EB), sąlygų. Aš pareiškiu, kad šioje sąskaitoje-faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga."

--------------------------------------------------

Začiatok