Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31998R0012

1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98 nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas

OL L 4, 1998 1 8, p. 10–14 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 03/12/2011; panaikino 32009R1073

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1998/12/oj

31998R0012



Oficialusis leidinys L 004 , 08/01/1998 p. 0010 - 0014


Tarybos reglamentas (EB) Nr. 12/98

1997 m. gruodžio 11 d.

nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 75 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

(1) kadangi 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2454/92, nustatantis sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas [4], 1994 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimu [5] buvo pripažintas negaliojančiu;

(2) kadangi pagal Sutarties 75 straipsnio 1 dalies b punktą bendra transporto politika numato, inter alia, sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas;

(3) kadangi ta nuostata reiškia, kad turi būti pašalinti tas paslaugas teikiantiems vežėjams dėl jų pilietybės arba dėl to, kad jie įsisteigę ne toje valstybėje narėje, kurioje paslaugą ketinama teikti, visi taikomi apribojimai;

(4) kadangi tokias paslaugas teikiantiems vežėjams turėtų būti taikomos panašios sistemos, kad būtų mažinami dėl jų pilietybės ir įsisteigimo šalies daromi konkurencijos sąlygų skirtumai ir skatinamas laipsniškas nacionalinių įstatymų suderinimas;

(5) kadangi įvairių tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais teikiamų paslaugų apibrėžimai turėtų būti tokie patys kaip ir tarptautinio transporto;

(6) kadangi vežėjams nerezidentams turėtų būti leista teikti tam tikras tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais teikiamas paslaugas atsižvelgiant į tų paslaugų ypatybes;

(7) kadangi reikėtų nustatyti kabotažinio transporto operacijoms taikomas nuostatas;

(8) kadangi 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje [6] nuostatos taikomos ir atvejams, kai specialioms reguliarioms paslaugoms teikti vežėjai savo darbuotojus komandiruoja iš valstybės narės, kurioje jie paprastai dirba;

(9) kadangi, reglamentuojant reguliarias paslaugas, kabotažas turėtų būti leidžiamas tik reguliarių paslaugų, teikiamų kaip reguliarios tarptautinės paslaugos sudedamoji dalis, išskyrus miesto ir priemiestines paslaugas, tiekėjams ir laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų;

(10) kadangi turėtų būti priimtos nuostatos, kurios, atsiradus dideliems paveiktų transporto rinkų sutrikimams, leistų imtis veiksmų;

(11) kadangi reikėtų įsteigti patariamąjį komitetą, kurio užduotis-padėti Komisijai rengti su vienkartinių paslaugų kabotažo transporto operacijomis susijusius dokumentus ir patarti Komisijai dėl apsaugos priemonių;

(12) kadangi pageidautina, jog valstybės narės viena kitai teiktų abipusę pagalbą deramai įgyvendinant šį reglamentą, ypač pažeidimų atvejais taikant nuobaudas;

(13) kadangi pačios valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų šiam reglamentui įgyvendinti;

(14) kadangi šio reglamento taikymas turėtų būti stebimas ir įvertintas Komisijos pateiktame pranešime;

(15) kadangi jau minėtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo Reglamentas (EEB) Nr. 2454/92 buvo pripažintas negaliojančiu, to reglamento pasekmių nepanaikina, kol Taryba nebus priėmusi naujo teisės akto šiuo klausimu; kadangi šis reglamentas nebus taikomas aštuoniolika mėnesių nuo jo įsigaliojimo; kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad negaliojančiu pripažinto reglamento pasekmės ir toliau išliks, kol bus visiškai įgyvendintas šis reglamentas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Visiems vežėjams, teikiantiems keleivinio kelių transporto paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį ir turintiems 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklių [7] 3a straipsnyje numatytą Bendrijos licenciją, leidžiama pagal šiame reglamente nustatytas sąlygas ir nediskriminuojant jų dėl pilietybės arba įsisteigimo vietos laikinai teikti vidaus keleivinio kelių transporto paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį kitoje valstybėje narėje, toliau vadinamoje "priimančiąja valstybe nare", nereikalaujant turėti toje valstybėje įregistruotą buveinę arba kitą įstaigą.

Tokios vidaus transporto paslaugos toliau vadinamos "kabotažinio transporto operacijomis".

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1) "Reguliarios paslaugos" - tai paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytose sustojimo vietose. Reguliarios paslaugos yra teikiamos visiems, atitinkamais atvejais jas užsisakant iš anksto.

Tai, kad paslaugos teikimo sąlygos gali būti tikslinamos, netrukdo jos priskirti šiai paslaugų grupei.

2) "Specialios reguliarios paslaugos" yra reguliarios paslaugos, kai vežami konkrečių kategorijų keleiviai, atsisakant kitų keleivių, nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytose sustojimo vietose.

Specialios reguliarios paslaugos — tai:

a) darbuotojų vežimas iš namų į darbovietę ir atgal;

b) moksleivių ir studentų vežimas į mokymo įstaigą ir atgal;

c) kareivių ir jų šeimų vežimas iš namų į jų kareivinių vietoves.

Tai, kad specialioji paslauga gali kisti pagal naudotojų poreikius, netrukdo jos priskirti reguliarių paslaugų kategorijai.

3) "Vienkartinės paslaugos" yra paslaugos, kurios neatitinka reguliarių paslaugų, įskaitant specialiąsias reguliarias paslaugas, apibrėžimo ir kurioms visų pirma būdinga tai, kad yra vežamos grupės, surinktos vartotojo arba paties vežėjo iniciatyva. Šios paslaugos nenustoja būti vienkartinėmis paslaugomis vien dėl to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais.

4) "Transporto priemonės" — tai motorinės transporto priemonės, kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra tinkamos vežti daugiau negu devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir yra tam tikslui skirtos.

3 straipsnis

Kabotažinio transporto operacijos yra leidžiamos šioms paslaugoms:

1) specialioms reguliarioms paslaugoms su sąlyga, kad jos teikiamos pagal organizatoriaus ir vežėjo sudarytą sutartį;

2) vienkartinėms paslaugoms;

3) reguliarioms paslaugoms su sąlyga, kad jas teikia priimančiojoje valstybėje narėje vežėjas nerezidentas, teikiantis reguliarią tarptautinę paslaugą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 684/92.

Kabotažinio transporto operacijos negali būti atliekamos atskirai nuo tokios tarptautinės paslaugos.

Miesto ir priemiestinės paslaugos nepatenka į šio punkto taikymo sritį.

"Miesto ir priemiestinės paslaugos"? tai transporto paslaugos, tenkinančios miesto centro arba miestų telkinio reikmes ir transporto reikmes tarp jo ir apylinkių.

4 straipsnis

1. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, 3 straipsnyje nurodytoms kabotažinio transporto operacijoms taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys:

a) transporto sutarčių tarifus ir sąlygas;

b) kelių transporto priemonių masę ir matmenis; masė ir matmenys tam tikrais atvejais gali viršyti vežėjo įsisteigimo valstybėje narėje taikomus apribojimus, bet jie jokiu būdu negali viršyti atitikties liudijime nurodytų techninių standartų;

c) tam tikroms keleivių kategorijoms, pavyzdžiui, moksleiviams, vaikams ir riboto judrumo asmenims, vežti keliamus reikalavimus;

d) vairavimo ir poilsio laiką;

e) PVM (pridėtinės vertės mokestį) už transporto paslaugas; šioje srityje šio reglamento 1 straipsnyje nurodytoms paslaugoms taikomas 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo - bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas [8]

2. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, kabotažinio transporto operacijoms, sudarančioms 3 straipsnio 3 dalyje numatytų transporto paslaugų dalį, taikomi priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai dėl leidimų, konkursų tvarkos, aptarnaujamų maršrutų bei paslaugų reguliarumo, tęstinumo ir dažnumo, taip pat dėl maršrutų trasų.

3. Kabotažinio transporto operacijas atliekančioms transporto priemonėms taikomi tie patys techniniai konstrukcijos ir įrangos standartai, kaip tarptautiniam transportui naudojamoms transporto priemonėms.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas nacionalines nuostatas valstybė narė taiko vežėjams nerezidentams tomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias bet kokiam atviram ar paslėptam diskriminavimui dėl pilietybės ar įsisteigimo vietos.

5. Jei, atsižvelgiant į patirtį, nustatoma, jog sąrašą sričių, kurioms taikomos priimančiosios valstybės narės nuostatos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, reikia iš dalies keisti, Taryba tai daro Komisijos teikimu kvalifikuota balsų dauguma.

5 straipsnis

Bendrijos licencija arba jos patvirtinta kopija turi būti transporto priemonėje ir pateikiama įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu.

6 straipsnis

1. Vienkartinių paslaugų kabotažinio transporto operacijos teikiamos turint kontrolės dokumentą? kelionės lapą, kuris turi būti laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu.

2. Kelionės lape, kurio pavyzdį patvirtina Komisija 8 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikiama ši informacija:

a) paslaugos pradinis ir galutinis punktai;

b) išvykimo data ir paslaugos teikimo pabaigos data.

3. Kelionės lapus knygų pavidalu išduoda įsisteigimo valstybės narės kompetentingos įstaigos ar žinybos. Kelionės lapų knygos pavyzdį patvirtina Komisija 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Specialioms reguliarioms paslaugoms kontrolės dokumentą atstoja vežėjo ir transporto organizatoriaus sudaryta sutartis arba patvirtinta sutarties kopija.

Tačiau kelionės lapas pildomas kaip mėnesinė suvestinė.

5. Panaudoti kelionės lapai grąžinami kompetentingai įstaigai ar žinybai įsisteigimo valstybėje narėje tos įstaigos arba žinybos nustatyta tvarka.

7 straipsnis

1. Ketvirčiui pasibaigus per tris mėnesius, kuriuos Komisija 9 straipsnyje nurodytu atveju gali sumažinti iki vieno mėnesio, kiekvienos valstybės narės kompetentinga įstaiga arba žinyba praneša Komisijai duomenis apie vežėjų rezidentų per tą ketvirtį atliktas kabotažinio transporto operacijas teikiant specialias reguliarias paslaugas ir vienkartines paslaugas.

Tas informacinis pranešimas parengiamas pagal 8 straipsnyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtinto pavyzdžio lentelę.

2. Kartą per metus priimančiosios valstybės narės kompetentingos įstaigos siunčia Komisijai 3 straipsnio 3 dalyje nurodytoms reguliarių paslaugų kabotažinio transporto operacijoms išduotų leidimų skaičiaus statistiką.

3. Komisija nedelsdama išsiunčia valstybėms narėms suvestines, parengtas remiantis duomenimis, pateiktais pagal 1 dalį.

8 straipsnis

Kiekvieną kartą, kai daroma nuoroda į šiame straipsnyje nustatytą tvarką, Komisijai padeda 10 straipsnyje nurodytas patariamasis komitetas.

Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą, jei reikia - balsuodamas.

Ta nuomonė protokoluojama; be to, kiekviena valstybė narė turi teisę prašyti, kad būtų protokoluojama jos atskira nuomonė.

Komisija kiek įmanoma atsižvelgia į komiteto pateiktą nuomonę. Ji praneša komitetui, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomonę.

9 straipsnis

1. Dėl kabotažo atsiradus dideliems vidaus transporto rinkos sutrikimams kuriame nors geografiniame regione, kiekviena valstybė narė gali šiuo reikalu kreiptis į Komisiją prašydama, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių, pateikia reikiamą informaciją ir praneša jai apie priemones, kurių ji ketina imtis vežėjų rezidentų atžvilgiu.

2. 1 dalyje:

- "didelis vidaus transporto rinkos sutrikimas kuriame nors geografiniame regione" tai rinkai būdingų problemų apraiška, kai susidaro didelis ir potencialiai ilgalaikis pasiūlos viršijimas, keliantis grėsmę finansiniam stabilumui ir daugelio keleivinio kelių transporto įmonių išlikimui,

- "geografinis regionas" tai regionas, apimantis visą valstybės narės teritoriją arba jos dalį, taip pat ir visą kitų valstybių teritoriją arba jos dalį.

3. Komisija ištiria situaciją ir, pasitarusi su 10 straipsnyje nurodytu patariamuoju komitetu, per mėnesį nuo atitinkamos valstybės narės prašymo gavimo nusprendžia, ar apsaugos priemonės yra būtinos, ir, jei jos būtinos, jas patvirtina.

Pagal šį straipsnį naudojamos priemonės galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o jų galiojimas gali būti pratęstas dar vieną tokį patį laikotarpį.

Apie bet kurį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą Komisija praneša valstybėms narėms ir Tarybai.

4. Jei Komisija nusprendžia imtis apsaugos priemonių, susijusių su viena arba keliomis valstybėmis narėmis, iš atitinkamų valstybių narių kompetentingų įstaigų reikalaujama imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai.

Šios priemonės įgyvendinamos ne vėliau už apsaugos priemones, dėl kurių Komisija yra priėmusi sprendimą.

5. Kiekviena valstybė narė, gavusi pranešimą apie straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą, gali per 30 dienų perduoti šį sprendimą svarstyti Tarybai.

Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per 30 dienų nuo valstybės narės kreipimosi arba, jei kreipiasi kelios valstybės narės, nuo pirmojo kreipimosi gali priimti kitokį sprendimą.

Tarybos sprendimui taikomas 3 dalies antrojoje pastraipoje nustatytas galiojimo apribojimas.

Atitinkamų valstybių narių kompetentingos įstaigos privalo imtis lygiaverčių priemonių vežėjų rezidentų atžvilgiu ir apie jas pranešti Komisijai.

Jei Taryba per antrojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepriima sprendimo, Komisijos sprendimas tampa galutiniu.

6. Kai Komisija mano, jog 3 dalyje nurodytų priemonių galiojimą reikia pratęsti, ji pateikia pasiūlymą Tarybai, kuri sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

10 straipsnis

1. Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komitetas, laikydamasis 8 straipsnyje nustatytos tvarkos, padeda Komisijai parengti kelionės lapo, kelionės lapų knygos bei 6 ir 7 straipsniuose nurodytos lentelės pavyzdį.

2. Be to, komitetas pataria Komisijai dėl:

- pagal 9 straipsnio 1 dalį iš valstybių narių gautų prašymų,

- priemonių, kurių ketinama imtis dėl 9 straipsnyje nurodyto didelio rinkos sutrikimo, ypač dėl tokių priemonių praktinio taikymo.

3. Komitetas sudaro savo darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

1. Valstybės narės padeda viena kitai taikydamos šį reglamentą.

2. Nepažeidžiant baudžiamojo persekiojimo galimybės, priimančioji valstybė narė gali taikyti nuobaudas vežėjams nerezidentams, kurie, atlikdami jos teritorijoje kabotažinio transporto operaciją, pažeidė šį reglamentą arba Bendrijos reglamentus, arba nacionalinius transporto teisės aktus.

Nuobaudos skiriamos nediskriminuojant vežėjų ir pagal šio straipsnio 3 dalį.

3. 2 dalyje nurodytos nuobaudos gali, inter alia, būti įspėjimas arba, padarius didesnius arba pakartotinius pažeidimus, laikinas uždraudimas atlikti kabotažinio transporto operacijas priimančiosios valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo padarytas, teritorijoje.

Pateikus suklastotą Bendrijos licenciją, suklastotą leidimą arba jų suklastotas patvirtintas kopijas, suklastotas dokumentas tuojau atimamas ir prireikus nedelsiant siunčiamas vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai įstaigai.

4. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos įstaigos informuoja įsisteigimo valstybės narės kompetentingas įstaigas apie registruotus pažeidimus bei vežėjui paskirtas nuobaudas ir gali, jei padarytas didesnis arba pakartotinis pažeidimas, kartu prašyti, kad būtų paskirta nuobauda.

Dėl didesnių arba pakartotinių pažeidimų įsisteigimo valstybės narės kompetentingos įstaigos sprendžia, ar atitinkama nuobauda turėtų būti skiriama tam vežėjui; šios įstaigos atsižvelgia į priimančiojoje valstybėje narėje jau paskirtą nuobaudą ir užtikrina, kad tam vežėjui jau paskirtos nuobaudos apskritai būtų proporcingos tiems pažeidimams arba tas nuobaudas užtraukusiems pažeidimams.

Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos įstaigos, pasitarusios su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis įstaigomis, gali net atimti leidimą užsiimti keleivinio kelių transporto veikla.

Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos įstaigos taip pat gali pagal savo nacionalinius įstatymus pareikšti tam vežėjui kaltinimą kompetentingame nacionaliniame teisme.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią dalį, jos praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms įstaigoms.

12 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai sprendimus dėl jiems paskirtos administracinės nuobaudos galėtų apskųsti teismuose.

13 straipsnis

1. Iki 1998 m. birželio 30 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie Reglamento (EEB) Nr. 2454/92 taikymo rezultatus ir reguliarių paslaugų teikimą valstybėse narėse.

2. Ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento taikymą ir ypač apie kabotažinio transporto operacijų poveikį vidaus transporto rinkoms.

14 straipsnis

Valstybės narės laiku priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šį reglamentą, ir apie tai praneša Komisijai.

15 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja pirmą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 1999 m. birželio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1997 m. gruodžio 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Delvaux-Stehres

[1] OL C 60, 29.2.1996, p. 10 ir OL C 124, 21.4.1997, p. 73.

[2] OL C 30, 30.1.1997, p. 40.

[3] 1996 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 380, 16.12.1996, p. 35), 1997 m. balandžio 14 d. Tarybos bendra pozicija (OL C 164, 30.5.1997, p. 17 ir 1997 m. liepos 16 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 286, 22.9.1997, p. 84).

[4] OL L 251, 29.8.1992, p. 1.

[5] 1994 m. birželio 1 d. sprendimas, byla C 388/92, Europos Parlamentas prieš Tarybą (ECR 1994, p. I-2081).

[6] OL L 18, 21.1.1997, p. 1.

[7] OL L 74, 20.3.1992, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 11/98 (OL L 4, 1998 1 8, p. 1).

[8] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/95/EEB (OL L 338, 1996 12 28, p. 89).

--------------------------------------------------

Top