31963L0474

Tarybos Direktyva

1963 m. liepos 30 d.

liberalizuojanti perdavimus nematomų sandorių, nesusijusius su prekių, paslaugų, kapitalo ar asmenų judėjimu, atžvilgiu

(63/474/EEB)

EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnį ir 106 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi kuriant bendrąją rinką reikia kuo greičiau ir plačiau panaikinti apribojimus tarp valstybių narių gyventojų vykdomiems perdavimams;

kadangi valstybėse narėse jau pasiektas labai aukštas perdavimų, susijusių su Sutarties III priede išdėstytais nematomais sandoriais, kuriems netaikomos 106 straipsnio 1 ir 2 dalių arba skyriaus dėl kapitalo judėjimo laisvės nuostatos, liberalizavimo laipsnis;

kadangi dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į valstybių narių ekonominę būklę matyti, jog jau dabartiniame pereinamojo laikotarpio etape galima vykdyti su visais svarbiais sandoriais susijusių perdavimų liberalizavimą bendro leidimo forma arba bent išduodant leidimus bet kuriai užsienio valiutai, kuri gali būti reikalinga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės visoms užsienio valiutoms išduoda leidimus, kurių reikia, kad būtų vykdomi perdavimai tarp valstybių narių gyventojų, susiję su šios direktyvos priede nurodytais nematomais sandoriais.

2. Valstybės narės suteikia galimybę perdavimus, susijusius su tokiais sandoriais, atlikti tais keitimo kursais, kurie vyrauja atliekant mokėjimus, susijusius su einamaisiais sandoriais.

2 straipsnis

1. Šios direktyvos nuostatos neriboja valstybių narių teisės tikrinti sandorių arba perdavimų pobūdžio bei tikrumo ir imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią jų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams.

2. Valstybės narės kiek įmanoma supaprastina leidimų išdavimo ir kontrolės formalumus, taikomus perdavimams, ir, kai būtina, siekdamos tokio supaprastinimo, konsultuoja vienos kitas.

3 straipsnis

Valstybės narės patvirtina priemones, kurios, įsigaliojusios per penkis mėnesius nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1963 m. liepos 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. M. A. H. Luns

[1] OL 61, 1963 4 19, p. 1275.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Direktyvos 1 straipsnyje minėti nematomi sandoriai

- Bankų rinkliavos.

- Atstovavimo išlaidos.

- Dukterinių bendrovių ir filialų dalis užsienyje įkurtų patronuojančių bendrovių pridėtinėse išlaidose ir atvirkščiai.

- Kurso skirtumai, maržos ir depozitai, mokėtini operacijų prekių galutinėje rinkoje atžvilgiu, laikantis įprastos komercinės praktikos.

- Stojimo įnašai ir narystės mokesčiai (be užmokesčio už paslaugas ir valstybinėms ar privačioms socialinio draudimo institucijoms sumokėtų įmokų).

- Valstybės išlaidos (oficialus atstovavimas užsienyje, įmokos tarptautinėms organizacijoms).

- Mokesčiai (be paveldėjimo mokesčių), teismo išlaidos, patentų ir firmos ženklų registravimas.

- Atlyginimas už nuostolius, kai tai nevertinama kaip kapitalas.

- Grąžinimai sutarčių nutraukimo atveju ir grąžinimai dėl nepateisinamų mokėjimų, kai jie negali būti vertinami kaip kapitalas.

- Baudos.

- Periodiški atsiskaitymai už viešojo transporto, pašto, telegrafo ir telefono paslaugas.

- Konsuliniai mokesčiai.

- Paramos mokėjimai, susidarantys dėl teisinės prievolės ir finansinės paramos sunkios materialinės būklės atvejais.

- Rinkliavos, susidarančios dėl įgaliotų prekiautojų užsienio valiuta, už įvairaus pobūdžio dokumentus.

- Sporto prizai ir pajamos iš dalyvavimo rungtynėse (išskyrus profesionalų laimėjimus).

--------------------------------------------------