—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą (1),

—

atsižvelgdama į bendrąją deklaraciją, paskelbtą per Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį Briuselyje 2021 m. gruodžio 15 d.,

—

atsižvelgdama į 2020 m. kovo 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystės politika po 2020 m. Atsparumo didinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“ (JOIN(2020)0007),

—

atsižvelgdama į Europos Sąjungos 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą ir ratifikuotą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, prie kurio taip pat yra prisijungusios Rytų partnerystės šalys,

—

atsižvelgdama į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640) ir į vėlesnius teisėkūros pasiūlymus ir veiksmus,

—

atsižvelgdama į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Planas „REPowerEU“ (COM(2022)0230),

—

atsižvelgdama į ES ir Sakartvelo (2), ES ir Moldovos Respublikos (3) bei ES ir Ukrainos (4) asociacijos susitarimus, visų pirma jų nuostatas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje,

—

atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą (5), visų pirma į jo nuostatas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje,

—

atsižvelgdama į Europos bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (6) ir į vykstančias derybas dėl naujo pagrindų susitarimo,

—

atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 24 d. pasirašytą Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Ukrainos susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje ir į 2023 m. vasario 2 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės biometano, vandenilio ir kitų sintetinių dujų srityje,

—

atsižvelgdama į Energijos bendrijos sutartį, kurios susitariančiosios šalys yra trys asocijuotosios šalys – Ukraina, Moldovos Respublika ir Sakartvelas, o Armėnija yra stebėtoja,

—

atsižvelgdama į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (7) (KVTBP „Globali Europa“),

—

atsižvelgdama į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (8),

—

atsižvelgdama į 2022 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/1201 dėl išskirtinės makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (9) ir į vėlesnius aktus dėl makrofinansinės pagalbos Rytų partnerystės šalims teikimo,

—

atsižvelgdama į „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+), įsteigtą pagal Reglamentą (ES) 2021/947, ir į Kaimynystės investicijų platformą – jos regioninį investicijų mechanizmą,

—

atsižvelgdama į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (10),

—

atsižvelgdama į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (11),

—

atsižvelgdama į 1997 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl porinimo priemonės ir į vėlesnius Komisijos komunikatus, kuriuose Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa (TAIEX) apibrėžiama kaip institucinių gebėjimų stiprinimo šalyse partnerėse priemonės,

—

atsižvelgdama į 3-iosios Rytų partnerystės platformos „Sujungiamumas, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato kaita“ ir ypač energetikos grupės darbą,

—

atsižvelgdama į savo 2021 m. balandžio 16 d. rezoliuciją „Siekiant energijos vartojimo efektyvumo, energijos šaltinių įvairinimo ir energetinės nepriklausomybės; poreikių, susijusių su Europos energetikos politikos stiprinimo ir grėsmių energetiniam saugumui mažinimo Rytų partnerystės šalyse pajėgumais, tenkinimas“  (12),

—

atsižvelgdama į savo 2023 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl perėjimo prie žaliosios energetikos reaguojant į dabartinius energetinio saugumo iššūkius Rytų partnerystėje Rusijos agresijos ir okupacijos karo kontekste (13),

—

atsižvelgdama į savo 2024 m. kovo 20 d. rezoliuciją „Rytų partnerystės politikos ateitis po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą: naujos regioninio saugumo aplinkybės, vidaus ir išorės iššūkiai ir galimybės“  (14),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač į 7 tikslą dėl įperkamos ir švarios energijos – „užtikrinti prieigą prie įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos visiems“ ir į 13 tikslą klimato politikos veiksmų srityje – „imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu“,

A.

kadangi Rytų partnerystės šalys susiduria su vis didesniais ir sudėtingais iššūkiais energetinio saugumo srityje, visų pirma dėl išorės grėsmių, nestabilumo regione ir didėjančio energijos tiekimo grandinių politizavimo;

B.

kadangi vykdomas neteisėtas ir neišprovokuotas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir tebesitęsianti Rusijos karinė okupacija suvereniose Sakartvelo ir Moldovos Respublikos šalyse labai pakenkė stabilumui regione ir energetiniam saugumui, dėl to nuolat smarkiai auga energijos kainos, didėja energijos nepriteklius ir kyla grėsmė tiek ES, tiek Rytų partnerystės šalių ekonominiam atsparumui;

C.

kadangi tyčiniai ir sistemingi Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą plačiu mastu naikina šalies energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrą ir daro jai didelę žalą, taip kenkiant šalies energetikos sistemos stabilumui; kadangi Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir manipuliavimas dujų ir naftos tiekimu kaimyninėms valstybėms kelia nuolatinę grėsmę stabilumui regione, o tai rodo, kad energija naudojama kaip prievartos ir geopolitinio spaudimo priemonė; kadangi tarptautiniai partneriai, įskaitant ES ir Rytų partnerystės šalis, toliau teikia būtiniausią pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų remontuoti, apsaugoti ir modernizuoti savo energetikos infrastruktūrą;

D.

kadangi Rusijos agresijos karas labai sutrikdė prekybą energija, logistiką ir investicijų srautus visame Rytų partnerystės regione, padidindamas spaudimą ir sumažindamas fiskalinę erdvę investicijoms į žaliąją pertvarką;

E.

kadangi Rusijos apgadintų ar destabilizuotų energetikos sistemų atstatymui reikia koordinuotos ES ir Rytų partnerystės šalių atstatymo politikos, susiejančios energetinio saugumo, ekonomikos gaivinimo ir tvaraus augimo sričių tikslus;

F.

kadangi norint stiprinti Rytų partnerystės šalių atsparumą energetinei prievartai reikia ne tik fizinių jungčių su ES, bet ir reglamentavimo konvergencijos, apsaugos kibernetinio saugumo atžvilgiu ir koordinuotų reagavimo į krizes mechanizmų;

G.

kadangi dėl geopolitinių konfliktų ir pernelyg didelio kliovimosi importu iš vieno šaltinio Moldova ir Ukraina patyrė didelių energijos tiekimo sutrikimų, o Sakartvelas ir Armėnija imasi veiksmų panašiam pažeidžiamumui sumažinti įvairindamos šaltinius ir plėtodamos infrastruktūrą;

H.

kadangi energetinis saugumas yra esminė ES ir Rytų partnerystės šalių nacionalinio saugumo sudedamoji dalis; kadangi svarbu didinti sujungiamumą, vidaus atsinaujinančiosios energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą, siekiant padidinti energetinį saugumą ir atsparumą, taip pat skatinti socialinį, ekonominį ir politinį stabilumą regione;

I.

kadangi strateginė infrastruktūra, pvz., Moldovos 400 kV Isakčos–Vulkeneščio–MGRES (Moldovos šiluminė elektrinė) antžeminė elektros energijos tiekimo linija ir Juodosios jūros jūrinio kabelio projektas, dažnai kerta vietoves, kurioms būdinga geopolitinė rizika ir veiklos sutrikimai;

J.

kadangi ES ir Rytų partnerystės šalys turi įsipareigoti kurti atsparias energetikos sistemas, įvairindamos šaltinius, atnaujindamos technologijas ir integruodamos regioninę infrastruktūrą, pritaikytą prie nacionalinių aplinkybių;

K.

kadangi 2022 m. sėkmingai sinchronizavus Ukrainos ir Moldovos elektros energijos sistemas su ENTSO-E buvo sukurtas didesnės rinkos integracijos precedentas, kurį galėtų išnagrinėti kitos Rytų partnerystės šalys;

L.

kadangi investicijos į tinklo modernizavimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir kaupimo sistemas visose Rytų partnerystės šalyse yra labai svarbios siekiant ilgalaikio energetinio atsparumo; kadangi moderni ir lanksti energetikos infrastruktūra sudaro sąlygas integruoti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir stiprina gebėjimą reaguoti į tiekimo sutrikimus; kadangi investicijos šiose srityse yra ypač svarbios Rytų partnerystės kontekste, kur energetikos sistemoms reikia tiek struktūrinės pertvarkos, tiek tvirtesnio regioninio bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas tvarumas ir saugumas;

M.

kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau sustiprino strateginį Juodosios jūros regiono vaidmenį geopolitinėje konkurencijoje dėl energijos išteklių;

N.

kadangi dabartinė Sakartvelo vyriausybė remia bendradarbiavimą su „Rosneft“ siekiant perdirbti Rusijos naftą naujai pastatytoje Sakartvelo Kulevio naftos perdirbimo gamykloje;

O.

kadangi tarpvalstybiniais projektais, pvz., Juodosios jūros jūriniu kabeliu ir Moldovos jungtimis su Rumunija, prisidedama prie bendrų saugumo tikslų visose Rytų partnerystės šalyse, įvairinant energijos tiekimo maršrutus, mažinant geopolitinę riziką ir stiprinant regioninį atsparumą didinant rinkos integraciją ir savitarpio paramą energetikos srityje;

P.

kadangi ES ir Rytų partnerystės šalys kartu įsipareigojo įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; kadangi ES ir Rytų partnerystės šalių energetikos politika ir strategijomis turėtų būti siekiama sumažinti priklausomybę nuo anglių, naftos ir dujų;

Q.

kadangi priklausomybė nuo iškastinio kuro importo tebėra opi silpnoji vieta, o tai rodo, kad reikia skubiai įvairinti tiekimą ir vykdyti žaliąją pertvarką; kadangi dėl šios priklausomybės Rytų partnerystės šalys patiria kainų nepastovumo, geopolitinio spaudimo ir tiekimo sutrikimų pavojų, o tai silpnina tiek energetinį saugumą, tiek ekonominį stabilumą; kadangi dėl to, siekiant kurti savarankiškesnes, atsparesnes ir tvaresnes energetikos sistemas, strategiškai būtina sparčiau pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir įvairinti tiekimo šaltinius;

R.

kadangi tvirtesnė partnerystė su patikimais energijos tiekėjais iš Rytų partnerystės regiono, įskaitant Pietų Kaukazą, yra labai svarbi siekiant užtikrinti ilgalaikį energijos maršrutų ir išteklių įvairinimą, ypač atsižvelgiant į ES pastangas palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos;

S.

kadangi Rusijos vykdomai dezinformacijai, kibernetiniams išpuoliams ir hibridinėms grėsmėms, kuriais taikomasi į energetikos sektorių, reikia koordinuotų institucinių reagavimo mechanizmų ir regioninių solidarumo sistemų, kad būtų veiksmingai mažinama rizika, didinamas ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas ir užtikrinamas nepertraukiamas energijos tiekimas visose Rytų partnerystės šalyse;

T.

kadangi didesnė vidaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir kaupimo sprendimų kūrimas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo išorės energijos šaltinių, stabilizuojant nacionalinius energijos balansus ir skatinant ilgalaikį atsparumą;

U.

kadangi tam tikras Rusijos kilmės iškastinis kuras vis dar patenka į ES rinkas per šalis tarpininkes, dažnai sumaišytas su iškastiniu kuru iš kitų šaltinių arba perženklintas siekiant nuslėpti jo kilmę; kadangi tokia praktika susilpnina ES sankcijų poveikį, lėtina perėjimą prie švarios energijos ir sukuria klaidingą įspūdį, kad energijos rūšių derinys yra žalesnis; kadangi dėl to labai svarbu didinti energijos tiekimo grandinių skaidrumą ir atsekamumą, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių būtų realus ir nebūtų naudojamas politiniam ar komerciniam ekomanipuliavimui;

V.

kadangi norint sukurti veikiančias elektros energijos ir dujų rinkas reikia nuspėjamos ir stabilios reguliavimo aplinkos, skaidrių ir sąžiningų kainų nustatymo struktūrų ir nepriklausomų priežiūros institucijų, kad būtų užtikrintas rinkos vientisumas ir vartotojų apsauga;

W.

kadangi vartotojų ir vietos bendruomenių įgalėjimas įgyvendinant paskirstytosios energijos gamybos, energijos vartojimo efektyvumo iniciatyvas ir vartotojų dalyvavimas atlieka pokyčius skatinantį vaidmenį siekiant tvarios ir įtraukios energetikos pertvarkos;

X.

kadangi teisingai pertvarkai reikia tikslinių paramos priemonių ir socialinių apsaugos priemonių, kuriomis būtų panaikintas energijos nepriteklius, o pažeidžiami namų ūkiai ir darbuotojai būtų saugomi nuo neproporcingo struktūrinių reformų energetikos sektoriuje poveikio;

Y.

kadangi aktyvesnis dalyvavimas ES regioninėse platformose sudaro sąlygas struktūriniam politiniam dialogui, leidžia lengviau atlikti nacionalinės pažangos lyginamąją analizę ir skatina veiksmingą geriausios energetikos valdymo ir reguliavimo praktikos perdavimą tarp Rytų partnerystės šalių;

Z.

kadangi energetikos sektoriaus reformos, kurių imamasi siekiant suderinimo su ES acquis, yra neatsiejama demokratinio valdymo stiprinimo, teisinės valstybės principo laikymosi ir darnaus ekonominio vystymosi skatinimo Rytų partnerystės šalyse, įsipareigojusiose stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES, dalis;

AA.

kadangi Rytų partnerystės šalys, atsižvelgiant į jų strateginę geografinę padėtį, turi didelį potencialą stiprinti savo, kaip elektros energijos, gamtinių dujų ir mažo anglies dioksido pėdsako bei atsinaujinančiųjų išteklių dujų tranzito koridorių ir energetikos centrų, vaidmenį, taip didindamos platesnį regioninį ir Europos energetinį saugumą;

AB.

kadangi skaitmenizacijos, automatizavimo technologijų ir tikralaikės stebėsenos sistemų integravimas reikšmingai padidina nacionalinių ir regioninių energetikos sistemų atsparumą, veiklos skaidrumą ir bendrą naudingumą;

AC.

kadangi Energijos bendrijos intereso projektai, bendro intereso projektai ir abipusio intereso projektai yra pagrindinės strateginės priemonės Rytų partnerystės šalims, kuriomis skatinama plėtoti, modernizuoti ir skaitmeninti energetikos infrastruktūrą ir prisidedama prie šių šalių integracijos į platesnę Europos energijos rinką didinant sujungiamumą, veiklos atsparumą ir technologines inovacijas;

AD.

kadangi tikslinės investicijos į inžinierių, techninio personalo, politikos formuotojų ir energetikos vadybininkų švietimą, gebėjimų stiprinimą ir profesinių įgūdžių ugdymą yra labai svarbios siekiant palaikyti perėjimą prie mažo anglies dioksido pėdsako, technologiškai pažangios energetikos ekonomikos;

AE.

kadangi norint finansuoti sėkmingą energetikos pertvarką reikės sutelkti įvairius finansinius išteklius, įskaitant nacionalinius biudžetus, ES ir tarptautines dotacijas, lengvatines paskolas ir privatųjį kapitalą, taip pat veiksmingus paramos teikėjų ir tarptautinių finansų įstaigų koordinavimo mechanizmus;

AF.

kadangi Rytų partnerystės šalių energetikos sektoriai gali pasinaudoti ekonomine parama, teikiama pagal ES programas, pvz., KVTBP „Globali Europa“, INTERREG NEXT, makrofinansinę paramą, EDVF+, „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir TAIEX;

1.

kuo griežčiausiai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant jos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą, ir tai, kad autoritariniai režimai, visų pirma Rusija, naudoja energiją kaip geopolitinį ginklą; ragina Rytų partnerystės šalis glaudžiai koordinuoti veiksmus su ES ir bendraminčiais demokratiniais partneriais, siekiant užkirsti kelią politinei prievartai, vykdomai pasitelkiant energijos tiekimo sutrikimus, atgrasyti nuo jos ir veiksmingai į ją reaguoti, taip pat bendradarbiauti siekiant energetinio suverenumo stiprioje Europos energetikos sąjungoje;

2.

pabrėžia, kad svarbu toliau remti Ukrainos energetikos infrastruktūros, kuri buvo sunaikinta arba sugadinta dėl Rusijos vykdomos agresijos, atkūrimą;

3.

remia spartesnę ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant jungtis, perdavimo tinklus, išmaniuosius elektros tinklus ir kaupimo sprendimus, plėtrą ir ragina ES ir tarptautinius partnerius teikti tikslinę techninę ir finansinę paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiems projektams;

4.

giria nuolatines Ukrainos pastangas išlaikyti ir stiprinti savo energetinį atsparumą, Rusijai vykdant daugybę žiaurių tikslinių išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą;

5.

remia Moldovos pastangas įvairinti savo energijos šaltinius ir importą; ragina didinti ES paramą įvairinimo finansavimui, alternatyvaus importo užtikrinimui ir Moldovos vidaus energijos gamybos didinimui;

6.

rekomenduoja viršijant dabartinę 2,1 GW galią padidinti prekybos elektros energija tarp ES ir Ukrainos ir Moldovos jungtinės sistemos komercinius pajėgumus, proporcingai padidinant Moldovai skirtą galią (šiuo metu apie 300 MW), siekiant papildomai sustiprinti abiejų šalių energetikos sektorių atsparumą ir sumažinti jų pažeidžiamumą hibridinio karo spaudimo ir propagandos atžvilgiu;

7.

remia elektros energijos skirstomųjų tinklų modernizavimą, visų pirma išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, siekiant paspartinti decentralizuotą elektros energijos gamybą, sudaryti sąlygas vartotojams dalyvauti rinkoje, mažinti energijos nepriteklių, plėsti elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą ir didinti energijos tiekimo kokybę, patikimumą ir saugumą;

8.

rekomenduoja sparčiai įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus, pirmenybę teikiant prieigai prie suskystintų gamtinių dujų, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimui, naujų ir patikimų tiekimo koridorių kūrimui ir stiprinimui ir tarpvalstybinės prekybos elektros energija didinimui, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio tiekėjų;

9.

ragina padidinti konkrečias investicijas pagal KVTBP „Globali Europa“ energetikos sektoriui remti, daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo būsto ir pramonės sektoriuose didinimui ir reguliavimo sistemų derinimui su ES acquis, taip mažinant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir didinant atsparumą išorės sukrėtimams;

10.

ragina Komisiją ir tarptautines finansų įstaigas išplėsti makrofinansinės paramos paketus, kad jie apimtų ne tik neatidėliotiną biudžeto paramą, susiejant juos su tiksliniais investicijų komponentais, skirtais energetikos infrastruktūros atkūrimui ir pramonės modernizavimui Rytų partnerystės regione;

11.

reiškia susirūpinimą dėl plėtojamo Sakartvelo ir Rusijos bendradarbiavimo naftos perdirbimo srityje, kuriuo kartu remiamas sankcijų Rusijai apėjimas;

12.

siūlo, kad Kaimynystės investicijų platformoje ir EDVF+ pirmenybė būtų teikiama atstatymo projektams, kuriais siekiama atkurti ypatingos svarbos energetikos ir transporto infrastruktūrą, kuri buvo sunaikinta arba sugadinta dėl Rusijos agresijos, užtikrinant skaidrumą, tvarumą ir suderinimą su ES acquis;

13.

rekomenduoja palaipsniui integruoti likusias Rytų partnerystės elektros energijos sistemas į Europos tinklą (ENTSO-E), remiantis sėkmingu Ukrainos ir Moldovos pavyzdžiu, kad būtų sumažinta techninė izoliacija ir priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų;

14.

rekomenduoja, kad ES dalį savo Ukrainos priemonės lėšų skirtų Rusijos išpuolių sunaikintos ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atkūrimui, pirmenybę teikiant išmaniesiems elektros tinklams, kaupimo pajėgumams ir atsinaujinančiųjų išteklių mikrotinklams, kad būtų užtikrintas decentralizuotas atsparumas;

15.

primygtinai ragina Rytų partnerystės šalių vyriausybes įgyvendinti privalomus nacionalinius energijos suvartojimo intensyvumo mažinimo tikslus, remiantis energijos vartojimo auditais, pramonės efektyvumo programomis ir ES technine pagalba pagal Rytų partnerystės ekonomikos ir investicijų planą;

16.

rekomenduoja ES ir jos Rytų partnerystės partneriams nustatyti prioritetinius investicijų koridorius saulės ir vėjo energijos projektams, atsižvelgiant į jų geografinį ir klimato srities potencialą, remiantis Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko parama;

17.

primena strateginę investicijų pagal INTERREG NEXT tarpvalstybinį bendradarbiavimą svarbą ir pabrėžia, kad Rytų partnerystės regionai partneriai gali pasinaudoti bendrais energetikos projektais, pvz., tarpvalstybinių elektros energijos jungčių statyba, mažos apimties atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių plėtra kaimo pasienio regionuose ir suderintomis energetinio saugumo ir tvaraus išteklių valdymo strategijomis;

18.

pabrėžia, kad makrofinansinė parama gali padėti stabilizuoti viešuosius finansus ir taip sudaryti sąlygas Rytų partnerystės šalių vyriausybėms įgyvendinti struktūrines reformas energetikos sektoriuje, įskaitant tarifų reformas, elektros energijos ir dujų rinkų liberalizavimą ir skaidrių reguliavimo institucijų, atitinkančių ES standartus, kūrimą;

19.

ragina Komisiją ir Rytų partnerystės šalių nacionalines valdžios institucijas išplėsti Kaimynystės investicijų platformos derinimo mechanizmą, siekiant sutelkti privatųjį ir viešąjį finansavimą pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams, pvz., Rytų partnerystės šalis su ES tinklu jungiančioms jungtims, didelėms atsinaujinančiųjų išteklių elektrinėms ir investicijų į energijos vartojimo efektyvumą schemoms, skirtoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

20.

ragina ES ir šalis partneres toliau skatinti strateginius energetikos koridorius, jungiančius Rytų partnerystės regioną su ES, didinant atsparumą ir prisidedant prie saugių, nuspėjamų ir diversifikuotų energijos tiekimo grandinių;

21.

ragina visas Rytų partnerystės šalių vyriausybes visapusiškai įgyvendinti rinkos reformas, suderintas su ES energetikos teisės aktais, užtikrinant skaidrias kainų nustatymo struktūras, sąžiningą konkurenciją ir patikimą vartotojų apsaugą;

22.

primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės ir skaidrumo iniciatyvas, įskaitant kovos su korupcija sergėtojus ir nepriklausomas stebėsenos organizacijas, kaip svarbias priemones, padedančias didinti vidaus spaudimui vykdyti reformas, kuriomis siekiama didinti skaidrumą, stiprinti teisinę valstybę ir skatinti atvirą ekonomiką, taip sukuriant palankią aplinką būtinoms investicijoms į Rytų partnerystės šalių energetikos sektorius;

23.

ragina daugiau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir modernius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms miesto ir kaimo bendruomenėms, kurios patiria neproporcingai didelį energijos nepriteklių;

24.

ragina sukurti regionines balansavimo rinkas ir dalijimosi rezervais mechanizmus, kad būtų padidintas sistemos lankstumas, stabilumas ir atsparumas sutrikus tiekimui ir svyruojant paklausai;

25.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonę ir puoselėti inovacijų ekosistemas, kad būtų skatinamas regioninis bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi švarios energijos technologijų srityje;

26.

pabrėžia, kad norint pasiekti tvarią ir saugią energetikos pertvarką būtinas technologiškai neutralus požiūris, kad ES valstybės narės ir šalys partnerės galėtų derinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius su mažo anglies dioksido pėdsako ir pereinamojo laikotarpio energijos ištekliais, įskaitant gamtines dujas, vandenilį ir novatoriškas branduolines technologijas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies konkrečius nacionalinius ypatumus ir energetinio saugumo poreikius;

27.

siūlo plėsti švietimo ir mokymo programas, pasitelkiant programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir TAIEX, kad būtų stiprinami energetikos reguliavimo, techninės inžinerijos, kibernetinio atsparumo ir tvarios energetikos pertvarkos valdymo pajėgumai visose Rytų partnerystės šalyse;

28.

ragina ES ir tarptautines finansų įstaigas gerokai padidinti tiesioginę finansinę paramą, skiriamą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsparumo didinimo infrastruktūros projektams visame Rytų partnerystės regione;

29.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Rytų partnerystės energetikos sektorių pramonės partnerystes ir privačių investicijų sistemas, kad būtų skatinamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir technologiniai mainai, taip prisidedant prie konkurencingos ir atsparios energijos rinkos kūrimo;

30.

rekomenduoja oficialiai įtvirtinti Rytų partnerystės ir ES šalių struktūrinį dialogą ir koordinavimo platformas, kad būtų galima reguliariai keistis geriausia praktika energetinio saugumo politikos, rinkos integracijos ir reagavimo į krizes mechanizmų srityse;

31.

ragina ES ir Rytų partnerystės šalių sprendimus priimančius asmenis, atsižvelgiant į reikšmingą Rytų partnerystės šalių energetikos sektorių, kurie nėra nepriklausomi, pažeidžiamumą ir hibridinio karo eskalavimą pasinaudojant šiuo pažeidžiamumu, rengti tiesiogines diskusijas, kad energetikos sektorius išliktų svarbiu darbotvarkės klausimu; rekomenduoja bent kartą per metus surengti gyvą sprendimus energetikos srityje priimančių asmenų iš Rytų partnerystės šalių ir ES susitikimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų dialogui;

32.

ragina įsteigti nepriklausomas ir visiškai skaidrias nacionalines energetikos reguliavimo institucijas visame Rytų partnerystės regione, užtikrinant atitiktį Energijos bendrijos acquis ir užkertant kelią monopolinei ar politiškai motyvuotai praktikai energijos tiekimo srityje;

33.

ragina teikti tikslinį ES finansavimą energijai imliems pramonės sektoriams, pvz., metalurgijos, cemento ir cheminių medžiagų sektoriams, modernizuoti arba rekonstruoti, siekiant suderinti juos su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos santykiniais rodikliais ir padidinti CO2 našumą;

34.

pabrėžia, kad politikos dokumentuose reikia laikytis sisteminio požiūrio į tarpusavyje susijusias energetikos sistemas;

35.

pabrėžia, kad tvari pertvarka turi būti derinama su ekonomikos konkurencingumu ir energijos įperkamumu namų ūkiams ir įmonėms, užtikrinant, kad klimato srities tikslų būtų siekiama nepakenkiant pramonės plėtrai ar socialinei sanglaudai;

36.

pabrėžia, kad reikia tinkamai parengti energijos rūšių derinį, atsižvelgiant į kiekvieno energijos šaltinio kintamumą, prieinamumą, įperkamumą ir tvarumą;

37.

pabrėžia, kad reikia pakankamai elektros energijos balansavimo įrenginių, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo tęstinumas elektros energijos sistemose, kuriose dominuoja atsinaujinantieji energijos ištekliai;

38.

pabrėžia, kad reikia įgalinti vartotojus, skatinti paskirstytąją gamybą ir sudaryti palankesnes sąlygas gaminantiems vartotojams ir vartotojams burtis į atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas ir piliečių energetikos bendrijas;

39.

remia plataus masto išmaniųjų skaitiklių, skaitmeninio tinklo valdymo ir duomenų analizės sistemų diegimą, siekiant optimizuoti energijos skirstymo efektyvumą ir padidinti paklausos lankstumą;

40.

ragina Rytų partnerystės šalių savivaldybes ir miestus bendradarbiauti įgyvendinant tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planus, skatinant vietos tvarios energetikos plėtrą;

41.

palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis steigiami nacionaliniai ir regioniniai žaliųjų investicijų fondai, skirti atsinaujinančiosios energijos ištekliams sutelkti, energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energijos nepritekliui mažinti;

42.

ragina Rytų partnerystės šalyse stiprinti reguliavimo institucijas, kad būtų užtikrinta nepriklausoma priežiūra, nešališkas ginčų sprendimas ir griežtas rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimas;

43.

remia glaudesnį Rytų partnerystės šalių universitetų ir mokslinių tyrimų centrų bei jų ES partnerių bendradarbiavimą, visų pirma pažangiose srityse, pvz., vandenilio technologijų, kurios teikia didžiausią naudą aplinkai ir visuomenei, jūros vėjo energijos ir žiedinės energetikos sistemų srityse;

44.

pabrėžia, kad lyčių lygybę ir jaunimo dalyvavimą reikia integruoti į visas energetikos politikos sritis, programas ir institucinius sprendimų priėmimo procesus;

45.

pabrėžia, kad geras valdymas, skaidrumas, teisinė valstybė ir pastangos kovoti su korupcija yra būtinos išankstinės sąlygos siekiant užtikrinti veiksmingą energetikos pertvarką ir pritraukti tvarias investicijas į energetikos sektorių;

46.

pakartoja, kad strategiškai svarbu kurti regionines ankstyvojo perspėjimo sistemas, kurios padėtų greitai nustatyti energijos tiekimo sutrikimus, infrastruktūros gedimus ir koordinuotas hibridines grėsmes ir į juos reaguoti;

47.

ragina Rytų partnerystės šalis paspartinti laipsnišką pasenusių iškastiniu kuru grindžiamų technologijų atsisakymą ir teikti pirmenybę investicijoms į modernią mažo anglies dioksido kiekio gamybos infrastruktūrą;

48.

primygtinai ragina ES išlaikyti specialius finansavimo srautus pagal KVTBP „Globali Europa“ ir Kaimynystės investicijų platformą, konkrečiai skirtus energetinio saugumo ir atsparumo didinimui visame Rytų partnerystės regione;

49.

ragina suderinti techninius standartus ir sertifikavimo procesus, taikomus tarpvalstybinei energetikos infrastruktūrai ir prekybai atsinaujinančiųjų išteklių energija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandesnei regioninei integracijai;

50.

siūlo Rytų partnerystės ir ES šalims atlikti bendrus pažeidžiamumo vertinimus ir scenarijais grindžiamas pratybas, kad būtų sustiprinta regioninė parengtis ir koordinuoto reagavimo pajėgumai;

51.

pabrėžia itin svarbų tvaraus gamtinių dujų tranzito per Ukrainą vaidmenį, kartu skatindama proaktyviai plėtoti ilgalaikius alternatyvius tranzito sprendimus ir pabrėždama strateginę Balkanų dujų koridoriaus, kaip gyvybiškai svarbaus tiekimo maršruto Moldovai, Ukrainai ir Balkanų šalims, plėtojimo svarbą;

52.

pabrėžia strateginę Pietų Kaukazo svarbą Europos energetiniam saugumui; pabrėžia, kad reikia ilgalaikių investicijų į energetikos infrastruktūros modernizavimą ir regionų vidaus bei tarpregioninių jungčių stiprinimą, be kita ko, pasitelkiant žaliosios energijos koridorių, siekiant išnaudoti visą regiono, kaip pagrindinio energijos centro ir tranzito maršruto tarp Vidurinės Azijos ir Europos, potencialą;

53.

rekomenduoja ES apsvarstyti galimybę sukurti specialius Energijos bendrijos intereso projektų finansavimo mechanizmus, kad būtų veiksmingai užpildytos esamos finansavimo spragos, taip sudarant palankesnes sąlygas laiku įgyvendinti ypatingos svarbos infrastruktūros projektus, kurie yra labai svarbūs regioninei energetikos integracijai ir tiekimo saugumui;

54.

ragina ES peržiūrėti ir patobulinti tarpvalstybinių bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad strateginė nauda ES nepriklausančioms Energijos bendrijos narėms būtų tinkamai pripažinta ir teisingai integruota į sprendimų priėmimo procesus, taip skatinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą ir visapusišką energetikos integraciją;

55.

rekomenduoja skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, siekiant pritraukti ir sutelkti privataus kapitalo investicijas į švarios energijos projektus, remiantis veiksmingomis rizikos pasidalijimo priemonėmis ir derinamojo finansavimo schemomis;

56.

primena, kad ES išteklių paskirstymas Rytų partnerystės šalims priklauso nuo visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, įtvirtintiems ES ir Rytų partnerystės susitarimuose, ir kad šių pagrindinių vertybių laikymasis yra būtina dalyvavimo ES finansuojamose programose sąlyga;

57.

pabrėžia, kad visomis šiomis priemonėmis siekiama stiprinti Rytų partnerystės šalių energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir jos nacionalinių valdžios institucijų, atsižvelgiant į akivaizdžią Rusijos invaziją ir agresijos karą prieš Ukrainą ir jos nuolatinį kišimąsi bei grasinimus, skirtus Sakartvelui, Moldovai ir kitoms Rytų partnerystės šalims partnerėms;

58.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento Pirmininkei, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, už plėtrą atsakingai Komisijos narei, Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES valstybių narių bei Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.