1.   

atkreipia dėmesį į Rytų partnerystės švelniosios galios priemones, pvz., bevizio režimo taikymą, siekiant išlaikyti politinę motyvaciją vykdyti reformas, ir pažymi, kad Rytų partnerystės šalys padarė pažangą siekdamos 20 tikslų iki 2020 m. ir šiuo metu svarstomos naujos kito dešimtmečio iki 2030 m. gairės;

2.   

atkreipia dėmesį į Rytų partnerystės iniciatyvos sėkmę remiant su ES asociacijos susitarimus pasirašiusias šalis ir sudarant joms sąlygas sparčiau įgyvendinti reformas bei politiniu ir ekonominiu požiūriu labiau integruotis į ES;

3.   

pabrėžia, jog šiuo metu būdami lemtingoje kryžkelėje turėtume į savo strategiją įtraukti naujų papildomų ilgalaikių priemonių, kad padėtume didesnę pažangą padariusioms Rytų partnerystės šalims kitą dešimtmetį iki 2030 m. išlaikyti savo motyvaciją vykdyti reformas ir jų tempą, ir pabrėžia, kad ES turi atnaujinti ir reformuoti savo politikos priemones, kad jos atitiktų mūsų Rytų partnerių padarytą pažangą;

4.   

ragina pradėti diskusiją dėl kito dešimtmečio į ateitį orientuotos Rytų partnerystės strateginės darbotvarkės, kad būtų pasistūmėta į priekį skatinant ryžtingiau naudoti diferencijavimą ir taikyti principus „parama pagal pažangą“ bei „mažiau paramos už mažesnę pažangą“, ir pateikti naują pavyzdinę iniciatyvą – 2030 m. strategiją „Trejetas plius“;

5.   

siūlo, kad 2030 m. strategijoje „Trejetas plius“ būtų nustatytas Europos trejeto procesas, numatant glaudesnės integracijos priemones ES ir asocijuotosioms šalims, kaip tai buvo padaryta 2014 m. pradėtame Berlyno procese, kuriuo buvo siekiama sustiprinti ES lyderystę ir panašaus požiūrio besilaikančių ES valstybių narių koaliciją Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES srityje; be to, siūlo, kad ES laikytųsi aktyvios atvirų durų politikos tų Rytų partnerystės šalių, kurios daro didelę ir vertingą pažangą, atžvilgiu;

6.   

primygtinai ragina užtikrinti, kad 2030 m. strategija „Trejetas plius“ būtų plataus užmojo Europos geopolitinė priemonė, aprėpianti naujos kartos institucijas ir politiką, tvarius prekybos ir stabilizavimo susitarimus bei jų priemones (ES trejeto paramos grupė, trejeto investicijų platforma, Europos žaliasis kursas, skaitmeninė Europa, europinės gyvensenos ir demokratijos propagavimas, susitarimai dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo, sujungiamumo darbotvarkė, transeuropinis tinklas, programa „Horizontas 2020“, Konferencija dėl Europos ateities ir kitos ES iniciatyvos);

7.   

pabrėžia, kad, jei trejeto šalys patirtų tolesnes nesėkmes užtikrinant demokratiją bei teisinės valstybės principą ir vykdant reformas, taip pat vis labiau nesilaikytų europinės krypties, iškiltų grėsmė 2030 m. strategijos „Trejetas plius“, kaip ji apibrėžta pirmiau, įgyvendinimui;

8.   

pabrėžia, kad 2030 m. strategija „Trejetas plius“ turėtų papildyti Rytų partnerystės priemones, ja nebus siekiama pakeisti esamų šios srities iniciatyvų ir bus prisidedama prie diskusijų, kaip galėtume užtikrinti veiksmingesnę Rytų partnerystės politiką;

9.   

siūlo numatyti išsamesnę ir platesnę strateginę „Trejeto plius“ formą, įtraukiant Armėniją, remiantis Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarime patvirtintais principais ir pozicijomis;

10.   

pažymi, kad asocijuotosioms trejeto šalims sėkmingai įgyvendinant integracijos į ES reformas kitoms Rytų partnerystės šalims būtų sukurtos naujos paskatos pasirinkti plataus užmojo Europos integracijos kelią;

11.   

pabrėžia, kad 2030 m. strategija „Trejetas plius“, remiama įgyvendinant Europos trejeto procesą, darys didelį teigiamą ir pokyčius lemiantį poveikį paprastų Rusijos žmonių nuomonei ir padės jiems siekti, kad jų šalis būtų atvira demokratinė Europos valstybė;

12.   

ragina nedelsiant sukurti bendrus mechanizmus, kuriuos taikant būtų atremtos Kremliaus keliamos hibridinės grėsmės, darančios žalą ES vienybei ir saugumui, tose Rytų partnerystės šalyse, kurios siekia priartėti prie ES;

13.   

pažymi, kad sėkmingai įgyvendinama Rytų partnerystė, į ją įtraukiant Europos trejeto procesą ir 2030 m. strategiją „Trejetas plius“, bus nepaprastai svarbi Rytų kaimynystės šalims ir ES, nes tai – geriausias indėlis siekiant sukurti Europą, kuri būtų nepadalinta, laisva ir kurioje vyrautų taika; užtikrinus šią sėkmę būtų panaikintos skiriamosios linijos Europos žemyne, dėl kurių Rytų kaimynystės šalys vis dar atskirtos nuo ES;

14.   

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingam Komisijos nariui, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms bei parlamentams.