Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 22018D1598

2018 m. rugsėjo 28 d. ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimo tarybos rekomendacija Nr. 1/2018 dėl ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetų [2018/1598]

ST/4604/2018/INIT

OL L 265, 2018 10 24, pp. 18–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2018/1598/oj

2018 10 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 265/18


ES IR AZERBAIDŽANO BENDRADARBIAVIMO TARYBOS REKOMENDACIJA Nr. 1/2018

2018 m. rugsėjo 28 d.

dėl ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetų [2018/1598]

ES IR AZERBAIDŽANO BENDRADARBIAVIMO TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (1), ypač į jo 81 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 1996 m. balandžio 22 d. ir įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d.;

(2)

pagal Susitarimo 81 straipsnį Bendradarbiavimo taryba gali teikti atitinkamas rekomendacijas, kad būtų pasiekti Susitarimo tikslai;

(3)

pagal Susitarimo 98 straipsnį Susitarimo šalys turi imtis bet kokių bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kurių reikia įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti, ir pasirūpina, kad Susitarime išdėstyti tikslai būtų pasiekti;

(4)

atlikus Europos kaimynystės politikos peržiūrą, pasiūlyta pradėti naują bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis etapą, abipusiškai prisiimant daugiau atsakomybės;

(5)

Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas nori sutvirtinti savo partnerystę ir susitarti dėl 2018–2020 m. laikotarpio prioritetų rinkinio Azerbaidžano atsparumui ir stabilumui palaikyti bei stiprinti;

(6)

todėl Susitarimo šalys suformulavo ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetus, kurie padės įgyvendinti Susitarimą, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui, siekiant drauge nustatytų bendrų interesų,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba rekomenduoja Susitarimo šalims įgyvendinti ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetus, išdėstytus priede.

2 straipsnis

Ši rekomendacija įsigalioja jos priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2018 m. rugsėjo 28 d.

Bendradarbiavimo tarybos vardu

F. MOGHERINI

E. MAMMADYAROV


(1)   OL L 246, 1999 9 17, p. 3.


PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR AZERBAIDŽANO PARTNERYSTĖS PRIORITETAI

I.   APLINKYBĖS

1.

Europos kaimynystės politikos peržiūros kontekste ES ir Azerbaidžanas susitarė dėl bendrų partnerystės prioritetų, kuriais siekiama toliau stiprinti tarpusavio santykius, grindžiamus abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat įsipareigojimais gerbti ir remti teritorinį vientisumą, valstybių tarptautinių sienų neliečiamumą, viena kitos nepriklausomybę ir suverenumą, formuoti bendradarbiavimą, tinkamai atsižvelgiant į ekonominį tvarumą, ir palaikyti partnerystės ryšius, pirmiausia kitą laikotarpį (2018–2020 m.). Partnerystės prioritetai nustatyti per įtraukų procesą, kuriame dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę.

2.

Partnerystės prioritetai grindžiami ankstesniu vaisingu bendradarbiavimu, vykdytu, be kita ko, įgyvendinant EKP veiksmų planą, kurį jie pakeis. Jais atsižvelgiama į ES ir Azerbaidžano interesus, taip pat į tai, kad partnerystė yra lygi ir abipusiška. Atnaujintos partnerystės tikslas – skirti daugiau dėmesio tarpusavio santykiams, atsižvelgiant į naujajame ES ir Azerbaidžano susitarime numatytą bendrą politikos sistemą, kuria siekiama bendrų taikos ir saugumo, klestėjimo, atsparumo ir stabilizavimo tikslų, taip pat remti reformas, kurias Azerbaidžanas ketina įgyvendinti šiomis aplinkybėmis, ir siekti konkrečių rezultatų visų piliečių labui. ES ir Azerbaidžano partnerystės prioritetais įgyvendinami persvarstytos Europos kaimynystės politikos tikslai konkrečiose bendradarbiavimo srityse ir jais remiantis bus rengiama reguliaraus politinio ir sektorių dialogo, dėl kurio turi būti susitarta naujajame ES ir Azerbaidžano susitarime, darbotvarkė.

3.

Partnerystės prioritetais atsižvelgiama į teisinės valstybės principus, pagrindines teises ir visuotines vertybes. Jais taip pat remiami Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai, įskaitant 17 JT darnaus vystymosi tikslus, 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą ir jų įsipareigojimą spręsti klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo, skurdo ir nelygybės klausimus.

4.

Šie partnerystės su Azerbaidžanu prioritetai yra suskirstyti į tas pačias keturias temines sritis, kaip ir 20 iki 2020 m. numatomų pasiekti tikslų, dėl kurių susitarta 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje vykusiame Rytų Partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, laikantis diferenciacijos principo. Partnerystės prioritetai ir 20 iki 2020 m. numatomų pasiekti tikslų turėtų kiek įmanoma sustiprinti vienas kitą.

5.

Azerbaidžanas siekia įvairinti savo ekonomiką ir rengia plataus užmojo ekonominių reformų darbotvarkę. ES yra viena iš pagrindinių investuotojų šalyje – jos investicijos sudaro daugiau nei pusę tiesioginių užsienio investicijų naftos ir ne naftos sektoriuose. Šiomis aplinkybėmis ES ir Azerbaidžanas nori tęsti ekonominį dialogą ir bendradarbiavimą ekonomikos įvairinimo ir tvaraus augimo klausimais, didžiausią dėmesį skiriant paramai Azerbaidžanui, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir sąlygos visuose sektoriuose, kaip aprašyta 19 punkte. Toliau įgyvendinant bendrą strateginį Azerbaidžano ir ES tikslą sukurti tiesiogines energetikos ir transporto jungtis, dėl Azerbaidžano kaip strateginio energetikos partnerio vaidmens ir jo kaip natūralaus transporto centro geografinės padėties, atsiranda galimybių stiprinti Šalių darbotvarkę jungčių klausimais ir taip skatinti prekybą bei logistiką ir suteikti galimybę regione vykdyti svarbius Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų susisiekimo projektus.

6.

Remiantis, be kita ko, atnaujintu dialogu žmogaus teisių klausimais bus stiprinamas bendradarbiavimas teisinės valstybės srityje, teisingumo reforma ir viešojo administravimo reforma. Bus sparčiau įgyvendinama partnerystė judumo srityje ir vizų režimo supaprastinimo bei readmisijos susitarimai. Siekiant skatinti atvirą žinių ir praktinės patirties srautą bus stiprinamas švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos ir bendradarbiavimas kultūros srityje.

7.

Šiais partnerystės prioritetais bus grindžiamas būsimasis ES ir Azerbaidžano finansinis bendradarbiavimas ir programavimas, visų pirma kita 2018–2020 m. laikotarpio Bendra paramos Azerbaidžanui programa. Šalys kartu su suinteresuotaisiais subjektais reguliariai peržiūrės, kaip įgyvendinami partnerystės prioritetai, kad būtų pasiekti sutarti tikslai.

II.   PRIORITETAI

8.

Bus bendradarbiaujama įvairiose srityse: gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, dialogo su pilietine visuomene ir žmonių tarpusavio ryšių, taip pat darnaus vystymosi ir modernizavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, energetikos ir klimato politikos veiksmų ir aukštų aplinkos apsaugos standartų skatinimo.

9.

Ekonominis bendradarbiavimas siekiant nuolatinio ir tvaresnio augimo – tai abiem Šalims labai svarbi sritis, kurioje bus svarstomos visos įmanomos verslo aplinkos gerinimo galimybės. Siekiant paspartinti tvarų ir integracinį augimą ilguoju laikotarpiu, reikės užtikrinti patikimas viešąsias institucijas ir geresnį valdymą, geresnį darbo standartų laikymąsi, geresnes infrastruktūros jungtis, tausų gamtos išteklių valdymą ir tinkamus įgūdžius bei žmogiškąjį kapitalą. Išsprendus šiuos klausimus bus sukurtos palankios sąlygos tvirtesniam bendradarbiavimui pagrindiniuose sektoriuose ir didesniam judumui, o tai bus naudinga piliečiams – tiek Azerbaidžano, tiek ES. Laikantis daugiadalykio ir kompleksinio požiūrio, kuris yra būtinas tikslams pasiekti, kiekvieną prioritetinę temą sudaro keli elementai.

10.

Nebūtina apsiriboti vien toliau apibūdintomis politinio, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo sritimis: ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimu galima (ir skatinama) aprėpti daugiau sričių. Bendradarbiauti jose galima dvišaliu pagrindu ir daugiašaliame kontekste – jame Azerbaidžano dalyvavimą būtų galima toliau intensyvinti.

11.

Dinamiška pilietinė visuomenė – labai svarbi siekiant užtikrinti privačiojo sektoriaus plėtrą, tvarų ekonomikos augimą, plataus užmojo aplinkos politiką ir socialines inovacijas. Kokybiškam dialogui apie sektorių reformas palaikyti reikia turėti techninių žinių. Bendradarbiavimu siekiama sustiprinti visų suinteresuotųjų subjektų pajėgumus.

12.

Pilietinė visuomenė galės aktyviau dalyvauti viešajame gyvenime. Kiti svarbūs kompleksiniai klausimai, kaip antai lyčių, klimato, aplinkos ir socialiniai, bus įtraukti į visas atitinkamas politikos sritis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas moterų ir jaunimo užimtumo galimybėms gerinti.

1.   Institucijų ir gero valdymo stiprinimas

13.

Azerbaidžanas ir ES skatins gerą valdymą ir nuolat gerins Azerbaidžano viešojo administravimo, įskaitant viešąsias paslaugas, ir teismų sistemą. Šioje srityje taip pat bus bendradarbiaujama saugumo klausimais.

14.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas teisinei valstybei, įskaitant teismų nepriklausomumą, nešališkumą, kokybę ir veiksmingumą. Šalys toliau stengsis pertvarkyti viešojo administravimo sistemą visais valdžios lygmenimis, įskaitant vietos valdžios institucijas ir teisėsaugą, taip pat viešųjų finansų valdymą. Bendradarbiaujant siekiama padidinti minėtų institucijų atskaitomybę ir rezultatyvumą, taip pat užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą ir veiksmingumą remiantis geriausia praktika ir taikant priemones, apimančias platų naudojimąsi e. valdžios paslaugomis. Šalys taip pat stengsis plėtoti ir vertinti politiką remdamosi aiškiais įrodymais, kuriuos, be kita ko, teiks kompetentinga statistikos tarnyba, ir į politikos formavimo procesą stengsis įtraukti pilietinę visuomenę.

15.

Kova su korupcija bus administracinės reformos ir bendradarbiavimo siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą pagrindas. Bendradarbiaujant bus siekiama stiprinti kovos su korupcija įstaigų pajėgumus ir jų veiklą, taip pat gerinti reglamentavimo aplinką atsižvelgiant į geriausią tarptautinę patirtį ir standartus visų pirma viešųjų pirkimų sistemos ir viešųjų funkcijų vykdymo valdymo srityse, kuriose su ekonominiais ir kitais interesais siejama rizika yra didžiausia (viešieji pirkimai ir leidimų išdavimas), siekiant užtikrinti aukštus etikos standartus. Siekiant išvengti interesų konflikto ir sustiprinti atskaitomybę nusižengimų atveju, bus svarbu užtikrinti skaidrumą. Taip pat bus stiprinamas bendradarbiavimas kovojant su ES ir Azerbaidžano finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. Šalys taip pat bendradarbiaus siekdamos susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir kovoti su pinigų plovimu taikydamos atitinkamą institucinę ir teisinę sistemą, be kita ko, svarstys galimybę įsteigti nacionalinę turto susigrąžinimo tarnybą.

16.

Bendradarbiaujant saugumo sektoriuje bus siekiama didinti atitinkamų institucijų pajėgumus ir atskaitomybę ir spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduriama kovojant su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais ir terorizmu, įskaitant terorizmo finansavimą, tokiomis priemonėmis, kuriomis gerbiamos įvairiuose susitarimuose, kuriais reglamentuojami ES ir Azerbaidžano santykiai, nustatytos nuostatos dėl teisingumo, laisvės ir saugumo, ir atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Šalys taip pat labiau stengsis padidinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

2.   Konominė plėtra ir rinkos galimybės

17.

ES rems Azerbaidžano pastangas įvairinti savo ekonomikos struktūrą ir didinti eksporto potencialą bei pajamų šaltinius siekiant tvaraus ir integracinio augimo, kurį lemtų vis išmanesnė, žalesnė, žiedinė ir socialinė ekonomika. Šalys stiprins dvišalę prekybą visuose sektoriuose, be kita ko, spręs abipusio patekimo į rinką ir investavimo problemas.

18.

Šiuo atžvilgiu svarbus tikslas – Azerbaidžano narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO); ES yra pasirengusi aktyviai remti šį procesą.

19.

Šalys bendradarbiaus, kad būtų sudarytos įgalinančios ir palankios verslo sąlygos Azerbaidžane, pagrįstos makroekonominiu stabilumu, sąžininga konkurencija ir viešuoju sektoriumi, veiksmingai ir nešališkai taikančiu teisinės valstybės principus. Vykdant viešąją politiką, grindžiamą strateginėmis nacionalinės ekonomikos perspektyvų veiksmų gairėmis ir atitinkamomis Europos iniciatyvos „Small Business Act“ vertinimo rekomendacijomis, bus siekiama palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios yra pagrindiniai darbo vietų kūrimo šaltiniai, veiklą. Tokios lengvesnės sąlygos galėtų būti geresnės galimybės gauti finansavimą, stipresnė nuosavybės teisių apsauga ir jų vykdymo užtikrinimas arba patobulinta informacinių ir ryšių technologijų (IRT) reguliavimo ir infrastruktūros aplinka. Remiant verslo paramos organizacijų veiklą ir MVĮ galimybes gauti geresnes verslo paslaugas ir mokymą taip pat bus lengviau integruoti Azerbaidžano įmones į pasaulines vertės grandines ir dalytis žiniomis bei didinti pramonės plėtrą. Siekiant didinti verslo plėtrą, Azerbaidžanui naudinga aktyviai dalyvauti ES MVĮ programoje (COSME) ir mokslinių tyrimų bei inovacijų programoje („Horizontas 2020“). Bus skatinama kurti geresnius švietimo ir verslo ryšius, be kita ko, pasitelkiant verslo inkubatorius.

20.

Siekiant užtikrinti subalansuotą, tvarų ir integracinį ekonomikos vystymąsi ir įvairovę, ES ir Azerbaidžanas bendradarbiaus regionų ir kaimo plėtros srityje, kad sustiprintų vietos administraciją ir pilietinę visuomenę, ypač žemės ūkio ir kaimo MVĮ, įskaitant mažas šeimos įmones, našumą ir konkurencingumą.

21.

Šalys bendradarbiaus, kad skatintų skaitmeninės ekonomikos plėtrą, be kita ko, derins Azerbaidžano skaitmeninę aplinką su ES bendrąja skaitmenine rinka, stiprins kibernetinį saugumą ir kurs žaliosios ir žiedinės ekonomikos priemones, atitinkamai remdamosi ES teisės aktais ir geriausia praktika.

22.

Atsižvelgiant į ekonomikos įvairinimą, užimtumo ir socialinės apsaugos priemonėmis bus užtikrinta, kad gyventojai, o ypač pažeidžiamos grupės, galėtų prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. ES dalysis patirtimi, kaip geriau teikti socialinę paramą, kad būtų apsaugoti ir į visuomenės gyvenimą įtraukti bedarbiai ir socialiai pažeidžiamos grupės. ES ir Azerbaidžanas skatins palaikyti veiksmingą socialinį dialogą Tarptautinės darbo organizacijos standartų klausimais.

3.   Jungtys, energijos vartojimo efektyvumas, aplinka ir klimato politikos veiksmai

23.

Azerbaidžano įvairinimo strategiją itin lemia jo palanki padėtis – jis yra transporto jungčių sankirtose, taigi Šalys bendradarbiaus, kad padidintų Azerbaidžano gebėjimą būti prekybos, logistikos ir transporto paslaugų centru, užtikrindamos, kad jo fizinė ir reguliavimo aplinka padėtų siekti šio tikslo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiksmingam sienų valdymui ir tranzito sistemai, taip pat greitam ES ir Azerbaidžano aviacijos susitarimo sudarymui. Labai svarbus ir transporto sektoriaus valdymas, įskaitant teisines ir institucines reformas.

24.

Energetikos tinklų jungčių tarp šalių partnerių ir su ES stiprinimas yra svarbus tiek Azerbaidžano, tiek ES prioritetas. Azerbaidžanas dėl savo pajėgumų ir geografinės padėties gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Europos energetinį saugumą. ES taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį didinant Azerbaidžano energetikos sektoriaus veiksmingumą, konkurencingumą, tvarumą ir saugumą. Todėl abi Šalys turėtų viena kitai teikti atviras ir neiškreiptas prekybos ir investavimo galimybes atitinkamuose savo energetikos sektoriuose. Šiuo atžvilgiu Šalys taip pat dės daugiau pastangų, kad pagerintų bendrą investavimo aplinką savo energetikos sektoriuose ir rinkose. Prekybos energija srityje Šalys sieks gerinti atitinkamų energetikos sistemų veikimą ir energijos rinkų, į kurias ir per kurias teka ar tekės energijos srautai. Atsižvelgiant į tai ir laikantis 2011 m. sausio 13 d. pasirašytos Bendrosios deklaracijos dėl pietinio dujų koridoriaus, pagrindiniai prioritetai yra greitai baigti kurti pietinį dujų koridorių ir laiku pradėti tiekti dujas Europos rinkai. Tai sustiprins Azerbaidžano vaidmenį ne tik kaip svarbaus energijos tiekėjo Europai, bet ir kaip potencialios tranzito šalies, kuri galėtų teikti visas perdavimo ir logistikos paslaugas, susijusias su pietiniu dujų koridoriumi, energijos gamintojams Kaspijos jūros regione ir už jų ribų, atsižvelgiant į galimą pietinio dujų koridoriaus plėtrą į kitas šalis ir regionus. Be to, ES dalysis savo patirtimi reglamentavimo politikos ir perėjimo prie žaliosios ir tvarios ekonomikos srityje, visų pirma skatins naudoti didesnio energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiosios energijos sprendimus, kaip nustatyta 2006 m. lapkričio 7 d. pasirašytame Susitarimo memorandume dėl strateginės ES ir Azerbaidžano partnerystės energetikos srityje. Šiuo atžvilgiu bus būtina vykdyti energetikos sektoriaus reformas.

25.

Siekiant darnaus vystymosi būtina užtikrinti geresnį aplinkos valdymą, tausų gamtos išteklių valdymą ir perėjimą prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, taip pat bendradarbiauti kuriant aplinką tausojančią transporto politiką, įgyvendinant atitinkamus projektus. Šalys bendradarbiaus siekdamos užtikrinti, kad būtų taikoma geriausia šios srities praktika. Energijos vartojimo efektyvumas, miestų ir kaimo aplinkos valdymas, visų pirma geresnė taršos prevencija ir efektyvus medžiagų naudojimas, taip pat atliekų tvarkymas, bus itin svarbūs aspektai siekiant Azerbaidžano tikslų, susijusių su aplinka. Tvari miškotvarka ir vandens baseinų valdymas taip pat bus vieni iš pagrindinių prioritetų šioje srityje, dėl kurių reikia imtis veiksmų. Aktyvesnis bendradarbiavimas klimato politikos veiksmų srityje padės Azerbaidžanui vystyti veiksmingesnę, konkurencingesnę, atsparesnę ir stabilesnę ekonomiką atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Vieni iš pagrindinių prioritetų bus visiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir atitinkamus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. ES bendradarbiaudama su Azerbaidžanu dėmesį visų pirma skirs ilgalaikių vystymosi strategijų, kuriomis užtikrinamas mažas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, rengimui, klimato politikos veiksmų ir aplinkos klausimų integravimui į nacionalinę politiką, daugiausia dėmesio skiriant greitų rezultatų duodančioms priemonėms, ir išmetamųjų teršalų matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemų įdiegimui, taip pat prisitaikymui prie klimato kaitos.

4.   Judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai

26.

Šalys atitinkamai sieks didinti piliečių judumą ir bendradarbiavimą švietimo, jaunimo, kultūros, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

27.

Partneriai yra įsipareigoję veiksmingai įgyvendinti partnerystę judumo srityje, taip pat visapusiškai įgyvendinti vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus ir užtikrinti, kad jie tinkamai veiktų, kad atėjus laikui ir esant tinkamoms sąlygoms būtų galima svarstyti galimybę pradėti dialogą su Azerbaidžanu dėl vizų režimo liberalizavimo su sąlyga, kad bus sudarytos tinkamai valdomo ir saugaus judumo sąlygos, įskaitant veiksmingą vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą. Todėl Šalys bendradarbiaus siekdamos konsoliduoti dokumentų saugumo, sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio politikos teisinę ir institucinę sistemą, kuri atitiktų geriausius tarptautinius standartus.

28.

Remiantis šiuo metu vykdomu bendradarbiavimu pagal programą „Erasmus+“ ir Bolonijos procesą ir atsižvelgiant į techninio bei profesinio mokymo raidą, ateityje bendradarbiaujant bus siekiama modernizuoti Azerbaidžano švietimo sistemą – nuo ikimokyklinio iki tretinio mokslo. Tai padės geriau suderinti visuomenės švietimo poreikius ir darbuotojų įgūdžių poreikius. Visų pirma, bus siekiama gerinti mokytojų įgūdžių ugdymą ir mokymą ir profesinio mokymo viešąjį įvaizdį ir kokybę. Bus skatinamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Bendradarbiaujant kultūrų dialogo srityje bus puoselėjama kultūrų įvairovė ir geresnis tarpusavio supratimas ir didinama tolerancija mūsų visuomenėje.

Top