19.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/24

—

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 29–30 d. vykusiame Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 49 straipsnius,

—

atsižvelgdama į Lisabonos sutartį, kuria iš dalies keičiamos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, pasirašyta Lisabonoje,

—

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Rytų partnerystė“(COM(2008) 0823),

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“,

—

atsižvelgdama į Komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“, 2006 m. gruodžio 4 d. komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo, 2004 m. gegužės 12 d. komunikatą „Europos kaimynystės politika – strategijos dokumentas“ ir 2003 m. kovo 1 d. komunikatą „Platesnė Europa – kaimynystė: naujas santykių su mūsų Rytų ir Pietų kaimynais pagrindas“,

—

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 15 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Rytų partnerystė: veiksmų iki 2013 m. rudens aukščiausiojo lygio susitikimo planas“,

—

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 15 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Naujosios Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ (JOIN(2012)14), prie jo pridedamą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2011 m. regioninėje ataskaitoje: Rytų partnerystė“ ir Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos Respublikos 2011 m. pažangos ataskaitas,

—

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“,

—

atsižvelgdama į vykstančias dvišales ES derybas su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldovos Respublika dėl asociacijos susitarimų, taip pat į 1995 m. pasirašytą, bet neratifikuotą ES ir Baltarusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdama į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos rytų aspekto, taip pat į rezoliucijas dėl Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos,

—

atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Europos kaimynystės politikos peržiūra. Rytų aspektas“ (2),

—

atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros (3),

—

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Rytų partnerystės prekybos aspektų (4),

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės stiprinimo Rytų partnerystės šalyse, įskaitant vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir reformų, susijusių su pilietinės visuomenės įgalinimu, klausimus,

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją ir 2010 m. spalio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

—

atsižvelgdama į 2010 m. Europos Sąjungos įgyvendintą Europos kovos sus skurdu ir socialine atskirtimi metų kampaniją,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisykles,

A.

kadangi skurdas reiškia per mažas pajamas ir nepakankamus materialinius išteklius gyventi oriai, taip pat nepakankamas galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip antai sveikatos priežiūra, apsirūpinti būstu, naudotis švietimo paslaugomis, ir išstūmimą iš darbo rinkos; kadangi socialinės atskirties sąvoka turi platesnę reikšmę ir dažnai yra tiesiogiai susijusi su skurdu;

B.

kadangi Rytų partnerystės iniciatyva, kaip konkreti Europos kaimynystės politikos dimensija, įsteigta siekiant paremti Rytų Europos partnerių pastangas įvykdyti tvarias reformas ir taip paspartinti jų ir ES politinę asociaciją bei ekonominę integraciją;

C.

kadangi per 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Varšuvoje vykusį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos valstybių ir vyriausybių vadovai bei atstovai ir Europos Sąjungos atstovai atnaujino savo įsipareigojimus siekti Rytų partnerystės programos tikslų ir ją toliau įgyvendinti;

D.

kadangi, pasirašius su ES asociacijos susitarimus ir ypač glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus, atsirastų naujų galimybių plėtoti verslą, tarptautinę prekybą ir rinką;

E.

kadangi buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, įskaitant Rytų šalis partneres, viešųjų finansų sektorių pertvarkius pagal rinkos ekonomikos principus labai sumažėjo sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms socialinėms programoms valstybės skiriamos lėšos, o dėl to labai išaugo skurdo lygis;

F.

kadangi, remiantis Komisijos parengtomis Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos 2011 m. pažangos ataskaitomis, keliose iš šių šalių daugiau kaip 30 proc. gyventojų gyveno žemiau nacionalinės skurdo ribos;

G.

kadangi skurdo ir socialinės atskirties lygis Rytų šalyse partnerėse išaugo, be kita ko, dėl visuotinės finansų ir ekonomikos krizės, taigi pažeidžiamiausios gyventojų grupės, pvz., pagyvenę žmonės ir neįgalieji, nukentėjo labiausiai;

H.

kadangi netinkamos mitybos problema Rytų šalyse partnerėse dažniausiai tebėra nepripažinta, nepakankamai atskleista, nesprendžiama ir ji tiesiogiai susijusi su skurdo bei socialinės atskirties lygiu;

I.

kadangi netinkama mityba turi ilgalaikių neigiamų padarinių ir kenkia sveikam žmogaus, ypač vaiko, vystymuisi ir produktyviam gyvenimui, nes lemia mokymosi gebėjimų trūkumą ir prastesnę atmintį, žemesnį intelekto koeficientą ir blogesnius mokymosi rezultatus, taip pat elgesio problemas vaikystėje ir paauglystėje;

J.

kadangi didžiulis skurdas nedemokratinėse šalyse gali lemti didelį žmogaus orumo žeminimą, atskirtį, diskriminaciją ir žmogaus teisių pažeidimus;

K.

kadangi vaikų skurdas gali lemti jų atskirtį ir turi paskesnių neigiamų padarinių, susijusių su jų integracija į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą;

L.

kadangi Rytų šalių partnerių visuomenė senėja, o vadinamosios demografinio sprogimo kartos pasitraukimas iš darbo rinkos yra viena iš pagrindinių problemų užtikrinant reformų veiksmingumą, taip pat ekonomikos stabilumą ir augimą;

M.

kadangi Rytų šalyse partnerėse, nepaisant to, kad kiekviena jų turi skirtingą požiūrį į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi, būtina toliau įgyvendinti reformas, siekiant, kad jos būtų konkurencingos, kad jose būtų kuriamos darbo vietos ir kovojama su skurdu;

N.

kadangi Rytų partnerystė turėtų būti grindžiama tolesne ES ir jos partnerių ekonomine integracija bei prekybos ir investicijų Rytų šalyse partnerėse liberalizavimo parama, siekiant sukurti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos zonų tinklą;

O.

kadangi bendradarbiavimu pagal Rytų partnerystės programą siekiama teigiamų rezultatų, nes jis suteikia galimybę keistis nuomonėmis ir suformuoti bendrą požiūrį į visuotines nūdienos problemas, įskaitant problemas ekonomikos, prekybos, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityse, taip pat stiprinti regiono šalių ir ES ryšius, drauge Rytų šalių partnerių tarpusavio ryšius;

P.

kadangi, siekiant mažinant skurdą, būtina skatinti prekybą, galimybes įsidarbinti, medicinos priežiūrą ir pagrindines socialines paslaugas;

Q.

kadangi socialinės paslaugos, ypač galimybė naudotis vaikų, vyresnių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis, būtinos siekiant vienodo moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje, lavinimosi ir mokymosi srityse;

R.

kadangi ramesniuose, saugesniuose, stabilesniuose ir nekonfliktuojančiuose Rytų šalių partnerių regionuose būtų skatinama tvari atitinkamų šalių ekonominė ir socialinė plėtra, panaikintos regioninio bendradarbiavimo kliūtys ir sukurtos galimybės kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi;

S.

kadangi naująja Europos kaimynystės politika siekiama paremti integracinę ekonominę plėtrą, kad ES kaimynės galėtų prekiauti, investuoti ir siekti tvaraus ekonomikos augimo, kartu mažindamos socialinius bei regioninius skirtumus ir skurdą, kurdamos savo piliečiams darbo vietas ir keldamos jų gyvenimo lygį;

1.

skatina kiekvieną Rytų šalį partnerę apsvarstyti galimybę nustatyti aiškius didelių užmojų skurdo mažinimo tikslus;

2.

ragina kiekvieną Rytų šalį partnerę užtikrinti, kad kovai su skurdu ir socialine atskirtimi būtų skirti būtini biudžeto arba kitų šaltinių ištekliai, kartu susijusioms suinteresuotosioms šalims palengvinant galimybę naudotis tais ištekliais; ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad naujoje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje būtų numatytos ES išorės veiksmams ir ypač Rytų partnerystės programoms finansuoti būtinos lėšos;

3.

skatina visas Rytų šalis partneres visapusiškai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis socialinei ir teritorinei sanglaudai remti, ypač daug dėmesio skiriant kovai su skurdu mieste ir kaime;

4.

pabrėžia, kad būtina skatinti lyčių lygybę ir moterų, ypač pagyvenusių moterų, kurioms kyla didesnis pavojus patirti skurdą, ekonominį savarankiškumą, atsižvelgiant į tai, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, taigi ir jų gaunamos pensijos skirtumas tebėra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus sulaukusios moterys, kaip ir vienišos motinos arba neįgalios moterys ir moterys iš etninių mažumų grupių, atsiduria žemiau skurdo ribos;

5.

pabrėžia, kad būsimas Rytų šalių partnerių ekonominis konkurencingumas ir gerovė labai priklauso nuo jų gebėjimo visapusiškai panaudoti savo darbo išteklius, o tai apima ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

6.

pabrėžia kovos su neįgaliųjų skurdu svarbą, šiuo tikslu užtikrinant šiems asmenims vienodas galimybes įsidarbinti, panaikinant kliūtis, trukdančias jiems visapusiškai naudotis savo teisėmis, plėtojant jų poreikiams tenkinti skirtas paslaugas ir užtikrinant jiems galimybę naudotis modernizuotos medicininės priežiūros paslaugomis;

7.

ragina Rytų šalis partneres įsipareigoti visiškai panaikinti netinkamos mitybos problemą, kuri sukelia rimtų padarinių sveikatai, dėl kurios didėja asmenims bei visuomenei tenkanti su priežiūra susijusi našta ir sąnaudos;

8.

ragina Europos Sąjungą skatinti Rytų šalis partneres spręsti netinkamos vaikų mitybos problemą ir aktyviai mažinti vaikų iki penkerių metų, kurių vystymasis sutrikęs ir kurie kenčia nuo išsekimo, skaičių steigiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, derinamą su įmonių socialine atsakomybe; pabrėžia, kad, įgyvendinant tokį požiūrį, kuriam Komisija, priėmusi savo 2013 m. kovo 12 d. komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“, pritaria, ne tik teikiama tiesioginė visuomeninė ir ekonominė nauda, bet ir daromas ilgalaikis poveikis su sveikatos priežiūra susijusioms sąnaudoms;

9.

pabrėžia, kad prekyba yra vienas iš veiksmingiausių būdų skatinti ekonomikos augimą, taip pat tai yra vienas iš svarbiausių tvaraus vystymosi ir ekonominių bei socialinių sąlygų gerinimo Rytų šalyse partnerėse aspektų;

10.

pripažįsta, kad kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi svarbu skatinti Rytų šalių partnerių ekonominį vystymąsi, palengvinti prekybą ir jų integraciją į pasaulio ekonomiką; atkreipia dėmesį, kad į laisvąją prekybą įtrauktose šalyse sparčiai auga ekonomika ir gerėja rodikliai skurdo požiūriu;

11.

skatina Rytų šalių partneres siekti regioninės ekonominės tarpusavio integracijos plėtojant savo regioninę rinką ir šiuo tikslu suderėti ir įgyvendinti regioninius susitarimus, taip pat dvišalius susitarimus su Europos Sąjunga;

12.

pabrėžia, kad svarbu derėtis dėl asociacijos susitarimų, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, padedančių skatinti prekybos liberalizavimą ir prekybos kliūčių Rytų šalyse partnerėse panaikinimą, taigi ir veiksmingą bei tvarią kovą su skurdu;

13.

ragina kiekvieną Rytų šalį partnerę prekybą įtraukti į savo vystymosi strategiją, nes tai –labai svarbus ekonominis veiksnys, remiant regioninę integraciją ir bendradarbiavimą, veiksmingą ekonomikos valdymą, taip pat plėtojant žmogiškąjį kapitalą, skatinant laikytis pagrindinių darbo standartų ir užtikrinant geresnes galimybes patekti į rinką (ypač kaimo vietovių gyventojams), padedantis mažinti skurdą;

14.

nurodo, kad, panaikinus prekybos kliūtis ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendinus reformas, būtų gerokai prisidėta prie darnaus ekonominio vystymosi ir kovos su skurdu bei socialine atskirtimi; pabrėžia, kad regioninės integracijos poveikis stiprėja, kai bendradarbiaujama plačiu mastu, nepaisant sienų ir siekiama didesnės integracijos į pasaulio ekonomiką;

15.

palankiai vertina daugumos Rytų šalių partnerių įsipareigojimą siekti sudaryti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus kaip pagrindą įgyvendinti patikimą su vidaus prekyba susijusią nacionalinę politiką ir paskatą gerinti prekybos reguliavimo ir institucinę aplinką;

16.

ragina Europos Sąjungą ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) paremti Rytų šalių partnerių pastangas vykdant reformas bei didinant prekybos pajėgumus ir tuo tikslu suteikti joms papildomą techninę ir finansinę pagalbą, taip pat ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip galima pasiekti šiuos tikslus;

17.

pabrėžia, kad įgyvendinamų prekybos politikos reformų pobūdžiu turėtų būti atsižvelgta į konkrečias kiekvienos Rytų šalies partnerės sąlygas ir tai turėtų būti valdžios, privačiojo sektoriaus, darbo bei pilietinės visuomenės atstovų nacionalinio dialogo rezultatas, taip pat pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti įgyvendinamos kartu su makroekonominėmis ir institucinėmis reformomis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir žmogaus socialinė raida;

18.

pritaria tam, kad turi būti plėtojami tarpsektoriniai metodai, suteikiantys galimybę imtis veiksmų keliose susijusiose politikos srityse, pvz., užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos, jaunimo reikalų, aprūpinimo būstu ir socialinės apsaugos srityje;

19.

atkreipia dėmesį, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi turi būti grindžiama ekonomikos augimu ir užimtumu, taip pat šiuolaikine ir veiksminga socialinės apsaugos politika; pažymi, jog Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) atlikti gyvenimo kokybės tyrimai (5) patvirtino, kad vienas svarbiausių būdų gerinti piliečių gyvenimo kokybę, užtikrinti visišką įtrauktį į visuomenę ir socialinę bei teritorinę sanglaudą – teikti ir plėtoti socialines paslaugas;

20.

mano, kad socialinės paslaugos apima įstatymų nustatytas ir papildomas socialinės apsaugos sistemas bei visuotinai prieinamas paslaugas, kurios teikiamos tiesiogiai asmeniui ir kuriomis siekiama gerinti visų gyvenimo kokybę; socialinės paslaugos atlieka atitinkamą vaidmenį prevencijos, socialinės sanglaudos ir įtraukties srityse ir padeda užtikrinti žmogaus teises;

21.

primygtinai ragina Rytų šalių partneres skatinti prieinamų, įperkamų ir aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimą ir užtikrinti vienodą galimybę naudotis šiomis paslaugomis visiems, nepaisant lyties, pajamų, rasės arba etninės kilmės, religijos arba įsitikinimų, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos arba užimtumo;

22.

mano, kad nedarbas yra viena iš pagrindinių Rytų šalių partnerių darbingo amžiaus gyventojų skurdo priežasčių, todėl pabrėžia, kad, įgyvendinant atitinkamą politiką, pirmiausia turėtų būti siekiama kurti tvarias darbo vietas; pabrėžia, jog žmonėms turi būti suteiktos tinkamos lavinimo ir mokymo paslaugos bei įgūdžiai, kad jie galėtų gauti darbą konkurencinėje darbo rinkoje;

23.

pabrėžia, kad tėvų užimtumo skatinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių kovojant su vaikų skurdu, nes skurdas dažnai yra „paveldėtas“; skatina priimti priemones, kurios padėtų tėvams turėti geresnes galimybes gauti profesinio rengimo paslaugas ir įgyti konkrečias kvalifikacijas, remti tėvų pastangas įsidarbinti arba grįžti į darbo rinką po profesinės veiklos pertraukos ir suteikti jiems galimybę dirbti pagal lankstų darbo tvarkaraštį, taip pat turėti lanksčias sąlygas gauti atostogų;

24.

ragina vyriausybes remti vaikus auginančių šeimų pajamas, taikant joms mokesčių lengvatas, skiriant vaiko pašalpas, išmokas grynaisiais pinigais, teikiant švietimo ir vaiko priežiūros paslaugas, taip pat mokant būsto pašalpas ypatingų poreikių turinčioms šeimoms (daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, šeimoms, kurias sudaro tik vienas iš tėvų, globėjų šeimoms); ragina ES, plėtojant santykius su šalimis partnerėmis, skatinti jas laikytis darbo ir socialinių normų;

25.

ragina kovoti su jaunimo skurdu ir socialine atskirtimi gerinant švietimo paslaugas, ypač vietovėse, kuriose žmonės gyvena vargingai, modernizuojant ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistemos infrastruktūrą, taip pat taikant savimokos ir metodus;

26.

ragina ES pradėti įgyvendinti ir toliau plėtoti studentų ir mokymo personalo mainų ir profesinio rengimo programas šiuo tikslu didinant universitetų, mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir įmonių sąveiką; pabrėžia įgūdžių pritaikymo darbo rinkoje svarbą, o tai sudarytų sąlygas pereiti prie pažangios, tvarios ir integracinės ekonomikos; pabrėžia, kad būtina didinti jaunuolių pajėgumą rasti darbą juos dominančioje srityje, taip pat gerinti jų informuotumą apie žmogaus teises, lyčių politiką ir vaikų bei neįgaliųjų apsaugą;

27.

nurodo, kad, taikant pažangų požiūrį į jaunimo nedarbo problemą, daugiausia dėmesio turi būti skiriama konkrečioms kliūtims, su kuriomis susiduria darbo ieškančios jaunos moterys, pašalinti; ragina Rytų šalis partneres dėmesį sutelkti į strategiją, kurioje švietimo ir mokymo politika derinama su į jaunas moteris orientuota užimtumo politika;

28.

pabrėžia, kad, tęsiant vizų režimo supaprastinimo ir judumo programų įgyvendinimą, jaunimui iš Rytų šalių partnerių bus suteikta geresnė galimybė įgyti išsilavinimą užsienyje ir keistis patirtimi; ragina Komisiją Rytų šalims partnerėms teikti techninę ir finansinę pagalbą, kad aukštojo mokslo laipsniai ir standartai būtų pritaikyti prie Europos aukštojo mokslo erdvės;

29.

ragina Europos Sąjungą skatinti Rytų šalis partneres suteikti jaunimui galimybių mokymosi laikotarpiu dalyvauti praktinio mokymo, stažuočių ir pameistrystės programose, padėsiančiose jiems įgyti daugiau darbo patirties ir taip padidinti savo galimybes įsidarbinti; ragina Rytų šalių partnerių vyriausybes teisėkūros lygmeniu stiprinti ekonominius svertus, taikomus siekiant skatinti darbdavius pasiūlyti pirmąjį darbą absolventams, taip pat suteikti galimybių profesinių mokyklų moksleiviams ir aukštojo mokslo įstaigų studentams dalyvauti praktinio mokymo ir stažuočių programose;

30.

pabrėžia, kad pagrindinė priemonė mažinant jaunimo skurdą – jaunimo užimtumo skatinimas ir naujų darbo vietų kūrimas gerinant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo aplinkos kokybę; mano, kad verslo žinių ir įgūdžių plėtojimas turėtų būti tinkamai parengtos ir įgyvendintos nacionalinės strategijos pagrindas;

31.

atkreipia dėmesį, kad moterų verslumas yra vertingas ekonomikos augimo ir darbo vietų šaltinis; todėl ragina Rytų šalis partneres skatinti moterų verslumą, taip pat didinti jų galimybes gauti finansavimą ir didinti galimybes dalyvauti kuravimo, mokymo ir švietimo programose;

32.

ragina Rytų šalis partneres panaikinti kliūtis, trukdančias plėtoti MVĮ, įskaitant konkurencijos iškraipymus, nesąžiningą konkurenciją ir monopolijas, kovoti su valdžios institucijų, atsakingų už MVĮ registraciją, mokesčių klausimus, sanitarinių sąlygų kontrolę, kadastrą, muito mokesčius, ir kitų kontroliuojančių įstaigų korupcija ir palengvinti galimybę gauti banko kreditą, o ją dažnai apsunkina labai didelės palūkanų normos ir sudėtingos procedūros;

33.

pabrėžia, kad regioninė integracija, kaip vienas iš pagrindinių prekybos skatinimo veiksnių, taip pat suteikia paskatų įgyvendinti patikimą politiką tokiose srityse kaip standartai, intelektinės nuosavybės apsauga ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad reikia didinti prekybos pajėgumą teikiant kitokią su prekyba susijusią paramą vystymuisi, įskaitant sektorių ir mokesčių politiką, kurią įgyvendinant gerinama investicinė aplinka, taip pat tinkamai remiant privačiojo sektoriaus, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, plėtrą; reiškia pritarimą tam, kad Rytų šalys partnerės plėtotų regionines rinkas ir steigtų bendras institucijas, ypač derėdamosi, sudarydamos ir įgyvendindamos dvišalius bei regioninius susitarimus su ES;

34.

mano, kad pensijų sistemų modernizavimas turėtų būti svarbus Rytų šalių partnerių skurdo mažinimo darbotvarkės elementas; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas pensijų sistemų pajėgumas suteikti galimybę pensininkams gauti saugias ir adekvačias pajamas; pabrėžia, kad, modernizuojant pensijų sistemas, turėtų būti atsižvelgiama į kintančius visuomenės poreikius ir darbo rinką;

35.

atkreipia dėmesį, kad už pensijų sistemas tebėra atsakingi Rytų šalių partnerių nacionalinės politikos formuotojai; mano, kad pensijų sistemos, kuriomis pensininkams užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, turėtų veiksmingai apsaugoti nuo skurdo ir neleisti atsirasti socialinei atskirčiai;

36.

mano, jog pensijų sistemas būtina persvarstyti, kad būtų užtikrintas jų finansinis tvarumas ir suderinamumas su pensijų programomis bei mokesčių lengvatomis;

37.

pripažįsta, kad gerinamoms sveikatos priežiūros sistemoms tenka labai svarbus vaidmuo kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

38.

primygtinai ragina mažinti su sveikata susijusią skurdo riziką plėtojant aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemą, kuri būtų ir prieinama, ir finansiškai tvari, turint omenyje nepalankiausios padėties žmonių grupių ir asmenų poreikius bei patiriamus sunkumus;

39.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad plačioji visuomenė nepripažįsta netinkamos mitybos keliamo didelio pavojaus visuomenės sveikatai; pabrėžia, kad netinkamos mitybos problema turi būti sprendžiama visais lygmenimis: vyriausybės, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos paslaugų teikėjų, specialistų ir pačių asmenų lygmeniu;

40.

ragina Rytų šalis partneres įgyvendinti būtinas priemones, politikos kryptis ir programas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad netinkamos mitybos prevencija ir valdymas būtų iš pagrindų įtvirtinti visose gydymo ir slaugos įstaigose;

41.

ragina Rytų šalis partneres dėti daugiau pastangų lytiniu būdu plintančių ligų prevencijai ir skatinti prevencijos programas; primena, kad skiepijimas nuo hepatito B viruso, kaip paaiškėjo, yra labai sėkmingas, jis padėjo sumažinti užsikrėtimo šia lėtine liga lygį iki mažiau nei 1 proc. visų pasaulyje paskiepytų vaikų; atkreipia dėmesį, kad, užsikrėtus ŽIV, dažnai patiriama socialinė atskirtis; todėl primygtinai ragina atitinkamų šalių vyriausybes plėtoti aktyvią ŽIV prevencijos ir AIDS gydymo politiką, taip pat įgyvendinti informavimo apie šios infekcijos plitimo būdus ir jos prevenciją kampanijas;

42.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento Pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams.