22009A0528(01)

Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės

susitarimas

dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje ir Baltijos jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo

EUROPOS BENDRIJA

ir

RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖ

(toliau – Šalys),

PAŽYMĖDAMOS, kad 1973 m. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Baltijos jūroje ir Beltuose konvencija (Gdansko konvencija) nebetaikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.,

PRIPAŽINDAMOS, kad 1995 m. sausio 1 d. į Bendriją įstojus Švedijai bei Suomijai, o 2004 m. gegužės 1 d. – Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, atitinkamai už Latvijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Suomijos Respublikos, Estijos Respublikos, Lenkijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybių ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sudarytų žuvininkystės susitarimų aspektus, susijusius su žuvininkyste Baltijos jūroje, atsako Bendrija,

PRIPAŽINDAMOS būtinybę pakeisti šiuos žuvininkystės susitarimus, kiek jie yra susiję su žuvininkyste Baltijos jūroje, ir 1973 m. Gdansko konvenciją nauju Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu,

PATVIRTINDAMOS bendrą siekį užtikrinti Baltijos jūros žuvų išteklių išsaugojimą, ilgalaikį tausų naudojimą ir valdymą,

VADOVAUDAMOSI 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatomis ir 1995 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimu, skirtu 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatoms, susijusioms su keliaujančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinti,

VADOVAUDAMOSI 1994 m. birželio 24 d. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, nustatančiu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (toliau – PBS), ir siekdamos sustiprinti šiuos ryšius,

ATSIŽVELGDAMOS į Atsakingos žuvininkystės kodeksą, kurį 1995 m. FAO konferencijos sesijoje priėmė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos taryba,

ATSIŽVELGDAMOS į Johanesburgo darnaus vystymosi deklaraciją, kuri buvo priimta 2002 m. rugsėjį per pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad gyvuosius Baltijos jūros išteklius sudaro abiejų Šalių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis keliaujantys žuvų ištekliai, su jais susiję ir nuo jų priklausomi ištekliai ir kad šių išteklių veiksmingą išsaugojimą ir tausų naudojimą įmanoma užtikrinti tik Šalims bendradarbiaujant žuvininkystės valdymo srityje, taip pat vykdant kontrolę ir taikant įgyvendinimo taisykles,

PRIPAŽINDAMOS, kad Šalys yra įsipareigojusios plėtoti ekosistema grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą, paremtą geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir pakrantės valstybių pareigų vykdymu, kad būtų užtikrintos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurių reikia gyvųjų išteklių išsaugojimui išskirtinėje ekonominėje zonoje remiantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija,

NORĖDAMOS tęsti bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse žuvininkystės organizacijose visų žuvininkystės išteklių jungtinio išsaugojimo, tausaus naudojimo bei valdymo tikslais ir patvirtindamos Šalių siekį toliau plėtoti Gdansko konvencijoje puoselėjamus principus,

PRIPAŽINDAMOS mokslinių tyrimų svarbą žuvininkystės išteklių išsaugojimo, tausaus naudojimo ir valdymo srityse, visų pirma Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) kontekste, ir siekdamos skatinti tolesnį bendradarbiavimą šioje srityje,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Vartojami terminai

Šiame Susitarime:

a) Šalių išskirtinė ekonominė zona – atitinkamai Rusijos Federacijos išskirtinė ekonominė zona ir Europos bendrijos valstybių narių išskirtinės ekonominės zonos;

b) Šalių teritoriniai vandenys – atitinkamai Rusijos Federacijos teritoriniai vandenys ir Europos bendrijos valstybių narių teritoriniai vandenys;

c) gyvieji jūros ištekliai – esamos gyvosios jūrų rūšys, įskaitant anadromines ir katadromines rūšis;

d) Šalių žvejybos laivai – atitinkamai su Rusijos Federacijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su Europos bendrijos valstybių narių vėliavomis plaukiojantys žvejybos laivai, kuriuose yra gyvųjų jūros išteklių komercinio eksploatavimo įranga;

e) tausojantis naudojimas – tai išteklių naudojimas, neapsunkinant vėlesnio jų naudojimo ir nedarant neigiamo poveikio jūros ekosistemoms;

f) keliaujantys ištekliai – reguliariai Šalių išskirtines ekonomines zonas Baltijos jūroje ribas kertantys žuvų ištekliai;

g) žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybinės pastangos – tai visų grupės laivų žvejybinių pastangų visuma;

h) "žuvininkystės valdymui taikomas atsargos principas" reiškia, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti priežastimi atidėti arba nesiimti valdymo priemonių pagrindinėms, susijusioms arba priklausomoms rūšims ir nepagrindinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti.

2 straipsnis

Geografinė zona, kuriai taikomas Susitarimas

Geografinė zona, kuriai taikomas Susitarimas (toliau – Baltijos jūra), yra visi Baltijos jūros ir Beltų vandenys, išskyrus vidaus vandenis, vakaruose apriboti linija nuo Hasenore kyšulio iki Gniben Rago, nuo Korshage iki Spodsbierg ir nuo Gilbierg kyšulio iki Kullen.

3 straipsnis

Teritorinis taikymas

Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ir Rusijos Federacijoje.

4 straipsnis

Tikslai

1. Susitarimo tikslas – užtikrinti glaudų Šalių bendradarbiavimą remiantis vienodos abipusės naudos principu, siekiant išsaugoti, tausiai naudoti ir valdyti keliaujančius, su jais susijusius ir nuo jų priklausomus išteklius Baltijos jūroje.

2. Susitarime yra nustatyti glaudaus Šalių bendradarbiavimo principai ir procedūros, siekiant užtikrinti, kad naudojant keliaujančius, su jais susijusius ir nuo jų priklausomus išteklius Baltijos jūroje būtų sudaromos darnios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos.

3. Šalys bendradarbiauja remdamosi geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis bei kitais atitinkamais duomenimis ir taiko atsargumo principą bei susitaria plėtoti ekosistema grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą.

5 straipsnis

Jungtinio valdymo priemonės

1. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi abipusės naudos principu ir savo teisės aktais, gali leisti kitos Šalies žvejybos laivams žvejoti savo išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

2. Šalys gali abipusiu pagrindu pasikeisti žvejybos kvotomis Baltijos jūroje.

3. Kad pasiektų Susitarimo tikslus, Šalys nustato priemones, reglamentuojančias keliaujančių išteklių Baltijos jūroje naudojimą, taip pat atsižvelgdamos į susijusias ir priklausomas rūšis. Šios priemonės gali apimti, inter alia:

a) keliaujančių išteklių ir tokių išteklių grupių bendrą leistiną sugauti kiekį (BLS) ir paskirstymą tarp Šalių. Paskirstymas grindžiamas tradiciniu žvejybos galimybių pasiskirstymu, atsižvelgiant į poreikį tikslingiau valdyti išteklius, kaip pataria ICES;

b) ilgalaikius žuvininkystės valdymo planus, taikomus keliaujantiems ištekliams;

c) žvejybos pastangų apribojimą; bei

d) technines priemones.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų įgyvendinimas aptariamas Susitarimo 14 straipsnyje nurodytame Jungtiniame žuvininkystės Baltijos jūroje komitete.

6 straipsnis

Šalių savarankiškos valdymo priemonės

1. Kiekviena Šalis nustato bendrą leistiną sugauti kiekį ir sudaro ilgalaikius nekeliaujančių išteklių Baltijos jūroje valdymo planus, atsižvelgdamos į susijusias ir priklausomas rūšis.

2. Jeigu Susitarimo 14 straipsnyje nurodytame Jungtiniame žuvininkystės Baltijos jūroje komitete nepavyksta susitarti dėl tinkamų valdymo priemonių, rekomenduotinų atitinkamoms valdžios institucijoms, Šalys priima savarankiškas priemones, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti tikslai, susiję su gyvųjų Baltijos jūros išteklių naudojimo valdymu ir išsaugojimu, atsižvelgdamos į susijusias ir priklausomas rūšis.

3. Priemonės, kurių imamasi pagal šio straipsnio 2 dalį, yra grindžiamos objektyviais moksliniais kriterijais ir faktiškai arba įstatymiškai nediskriminuoja kitos Šalies.

4. Be Jungtinio žuvininkystės Baltijos jūroje komiteto priimtų rekomendacijų dėl priemonių, kiekviena Šalis gali nustatyti tokias išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias laiko būtinomis, kad būtų įgyvendinti Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti tikslai.

5. Žuvininkystės reguliavimo priemonės, kurias kiekviena Šalis taiko savo išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse išsaugojimo tikslais, grindžiamos objektyviais ir moksliniais kriterijais, atsižvelgiant į susijusias ir priklausomas rūšis, ir nei faktiškai, nei įstatymiškai nediskriminuoja kitos Šalies.

7 straipsnis

Licencijavimas

1. Kiekviena Šalis reikalauja, kad žvejybai kitos Šalies žvejybiniais laivais nustatytose jos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje zonose būtų taikomos licencijos (leidimai).

2. Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos laiku perduoda kitai Šaliai žvejybos laivų, kuriais leidžiama žvejoti kitos Šalies išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatytose zonose, pavadinimą, registracijos numerį ir kitą reikalingą informaciją.

3. Licencijavimo sąlygos įgyvendinamos remiantis Susitarimo 14 straipsnyje nurodyto Jungtinio žuvininkystės Baltijos jūroje komiteto priimtomis rekomendacijomis.

4. Gavusi licencijos (leidimo) paraišką, kiekviena Šalis pagal savo taikomus teisės aktus išduoda licenciją (leidimą), suteikiančią (-tį) teisę žvejoti išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatytose zonose.

8 straipsnis

Atitiktis išsaugojimo bei valdymo priemonėms ir kitiems žuvininkystę reglamentuojantiems nuostatams

1. Kiekviena Šalis, remdamasi savo įstatymais, nuostatais ir administracinėmis taisyklėmis, imasi būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad žvejybos laivai laikytųsi kitos Šalies įstatymuose nustatytų taisyklių ir nuostatų, taikomų žuvininkystės ištekliams kitos Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

2. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir tarptautine teise, savo išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje atžvilgiu imasi veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad kitos Šalies žvejybos laivai laikytųsi Susitarimo nuostatų.

3. Šalys viena kitai iš anksto ir tinkamu būdu praneša apie žuvininkystę reglamentuojančius nuostatus ir priemones bei apie tų nuostatų ar priemonių pakeitimus.

4. Kiekviena Šalis imasi tokių priemonių, jeigu jų reikia siekiant užtikrinti atitiktį Susitarimo nuostatoms savo išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas kontrolės ir nuostatų įgyvendinimo srityje

Šalys bendradarbiauja Baltijos jūrai taikomos kontrolės ir nuostatų įgyvendinimo srityje. Šiuo tikslu Šalys susitaria parengti keitimosi kontrolės ir nuostatų įgyvendinimo strategijomis planą.

10 straipsnis

Patikrinimai

Kiekviena Šalis sutinka, kad kitos Šalies kompetentingos įstaigos, atsakingos už žvejybos veiklą pastarosios Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, gali patikrinti jos žvejybos laivus. Kiekviena Šalis sudaro sąlygas tokiems patikrinimams atlikti, siekiant stebėti, kaip laikomasi Susitarimo 8 straipsnyje minimų reglamentavimo priemonių ir nuostatų.

11 straipsnis

Laivų areštas ir sulaikymas

1. Kiekvienos Šalies kompetentingos įstaigos kitos Šalies žvejybos laivų arešto ar sulaikymo atveju nedelsdamos diplomatiniais ar kitais oficialiais kanalais informuoja tos Šalies kompetentingas įstaigas apie veiksmus, kurių imtasi, ir apie skirtas nuobaudas.

2. Kiekvienos Šalies kompetentingos įstaigos nedelsdamos paleidžia sulaikytus žvejybos laivus ir įgulas, kai laivo savininkas ar jo atstovas pateikia pakankamą užstatą, nustatytą remiantis galiojančiais Rusijos Federacijos ir Europos bendrijos valstybių narių įstatymais.

12 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas

1. Šalys prašo ICES mokslinių rekomendacijų, susijusių su keliaujančiais, su jais susijusiais ir nuo jų priklausomais ištekliais Baltijos jūroje, kurios padėtų priimant šių išteklių jungtinio valdymo priemones.

2. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje mokslinių tyrimų, kurie svarbūs įgyvendinant Susitarimą, srityje.

3. Šalys skatina mokslininkų ir ekspertų bendradarbiavimą abipusiai svarbiais žuvininkystės klausimais, įskaitant bendradarbiavimą akvakultūros srityje.

13 straipsnis

Anadrominės ir katadrominės rūšys

1. Šalys bendradarbiauja anadrominių ir katadrominių rūšių išsaugojimo tikslais, remdamosi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, pagal Susitarimą ir atitinkamus tarptautinius susitarimus, siekdamos skatinti šių Baltijos jūros išteklių išsaugojimą, atkūrimą, padidinimą ir racionalų naudojimą.

2. Be Susitarimo 2 straipsnyje nustatytos geografinės teritorijos, kuriai taikomas Susitarimas, Šalys gali susitarti išplėsti bendradarbiavimą anadrominių ir katadrominių rūšių valdymo srityje, išskyrus atvejus, kai tokios rūšys gyvena tik vidaus vandenyse.

14 straipsnis

Jungtinis žuvininkystės Baltijos jūroje komitetas

1. Kad būtų įgyvendinti Susitarimo tikslai, Šalys įsteigia Jungtinį žuvininkystės Baltijos jūroje komitetą (toliau – Komitetas).

2. Kiekviena Šalis į Komitetą paskiria savo atstovą ir atstovo padėjėją ir apie tai oficialiais kanalais informuoja kitą Šalį.

3. Komitetas svarsto visus Susitarimo taikymo srityje svarbius klausimus ir Šalims teikia rekomendacijas.

4. Komitetas visų pirma:

a) tiria keliaujančių, su jais susijusių ir nuo jų priklausomų išteklių Baltijos jūroje pokyčius ir jų eksploatavimą,

b) prižiūri, kaip įgyvendinamas ir aiškinamas Susitarimas ir ar jis tinkamai taikomas, visų pirma jo nuostatos dėl kontrolės, nuostatų įgyvendinimo ir patikrinimų,

c) užtikrina būtiną interesų bendrumą tvarkant su žuvininkyste susijusius reikalus,

d) yra ginčų, kurie gali kilti dėl Susitarimo aiškinimo arba taikymo, draugiško sprendimo vieta.

5. Šalių susitarimu Komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis kiekvienos Šalies teritorijoje, siekiant teikti rekomendacijas atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už žuvininkystę ir išteklius Baltijos jūroje, kaip nustatyta Susitarimo 5 straipsnyje. Komitetas renkasi į neeilinius posėdžius vienos iš Šalių prašymu.

6. Prireikus, Komitetas įsteigia papildomas įstaigas jo funkcijoms vykdyti.

7. Pirmajame posėdyje Komitetas priima darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

Šalių konsultacijos

Šalys konsultuojasi Susitarimo įgyvendinimo ir tinkamo taikymo klausimais arba kilus ginčui dėl jo aiškinimo arba taikymo.

16 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Šalys bendradarbiauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose abipusės svarbos valdymo ir išsaugojimo klausimais, kurie gali būti nagrinėjami tokiose tarptautinėse organizacijose.

17 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1. Nė viena Susitarimo nuostata neturi įtakos kurios nors Šalies pozicijai ar požiūriui dėl teisių ir pareigų pagal tarptautinius žuvininkystės susitarimus arba bet kuriuo su jūrų teise susijusiu klausimu ir jokiu būdu jų nepažeidžia.

2. Susitarimas nepažeidžia Šalių išskirtinių ekonominių zonų ribų.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo datos ir įsigalioja nuo paskutinio pranešimo raštu, informuojančio, kad Šalys baigė visas jo įsigaliojimui reikalingas vidaus procedūras, gavimo datos.

2. Nuo Susitarimo įsigaliojimo datos jis pakeičia šiuos žuvininkystės susitarimus, tiek kiek jie yra susiję su žuvininkyste Baltijos jūroje: 1992 m. liepos 21 d. Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1992 m. gruodžio 11 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1994 m. kovo 11 d. Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1994 m. gegužės 4 d. Estijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1995 m. liepos 5 d. Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas ir 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas.

19 straipsnis

Susitarimo galiojimo trukmė

Pradinis Susitarimo galiojimo laikotarpis – šešeri metai nuo jo įsigaliojimo datos. Jeigu, likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos, Šalys viena kitai nepraneša apie Susitarimo nutraukimą, jis kaskart pratęsiamas trejų metų laikotarpiams, jei ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius iki kiekvieno iš jų pabaigos nepateikiamas pranešimas apie nutraukimą.

20 straipsnis

Kalbos

Priimta Briuselyje, 2009 metų balandžio dvidešimt aštuntą dieną dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus ginčui, remiamasi Susitarimo tekstais anglų ir rusų kalba.

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

За Европейское сообшество

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

За правителството на Руската федерация

Por el Gobierno de la Federación de Rusia

Za vládu Ruské federace

På regeringen for Den Russiske Føderations vegne

Für die Regierung der Russischen Föderation

Venemaa Föderatsiooni valitsuse nimel

Για την Κυβέρνηση της Ρωσικής Ομοσπονδίας

For the Government of the Russian Federation

Pour le gouvernement de la Fédération de Russie

Per il Governo della Federazione russa

Krievijas Federācijas valdības vārdā

Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu

Az Orosz Föderáció részéről

Għall-Gvern tal-Federazzjoni Russa

Voor de regering van de Russische Federatie

W imieniu rządu Federacji Rosyjskiej

Pelo Governo da Federação da Rússia

Pentru Guvernul Federației Ruse

Za vládu Ruskej federácie

Za Vlado Ruske federacije

Venäjän federaation hallituksen puolesta

För Ryska federationens regering

За Правителъство Российской Федерации

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------