21998A0618(01)

Susitarimas

tarp Europos Bendrijų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės, nustatantis abipusiškai naudingo pripažinimo principų taikymą vykdant jų konkurencijos įstatymus

EUROPOS BENDRIJA IR EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA

(toliau – Europos Bendrijos) ir

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖ,

atsižvelgdamos į 1991 m. rugsėjo 23 d. Susitarimą tarp Europos Bendrijų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės dėl jų konkurencijos įstatymų taikymo ir 1995 m. gegužės 31 d. ir liepos 31 d. Susitarimo aiškinamuosius raštus, kuriais buvo pasikeista (toliau jie bendrai vadinami "1991 metų Susitarimu"),

pripažindamos, kad 1991 metų Susitarimas padėjo plėsti koordinavimą, bendradarbiavimą ir konfliktų, susijusių su konkurencijos įstatymų vykdymu, prevenciją,

ypač pažymėdamos 1991 metų Susitarimo V straipsnį, dažnai vadinamą abipusiškai naudingo pripažinimo straipsniu, kuris reikalauja bendradarbiauti tais atvejais, kai antikonkurenciniai veiksmai vienos Šalies teritorijoje neigiamai paveikia kitos Šalies interesus,

manydamos, kad tolimesnis abipusiškai naudingo pripažinimo principų ir jų taikymo nustatymas padidintų 1991 metų Susitarimo efektyvumą šioje srityje,ir

pažymėdamos, kad esant tarptautiniam kontekstui nė viena šio Susitarimo nuostata arba jos įgyvendinimas nėra vertinamas kaip kurios nors Šalies pozicijos pažeidimas klausimų, patenkančių į konkurencijos įstatymų jurisdikciją, atžvilgiu,

SUSITARĖ:

I straipsnis

Susitarimo taikymo sritis ir tikslas

1. Šis Susitarimas taikoma tuo atveju, kai viena Šalis pateikia kitai Šaliai įrodymų, leidžiančių manyti, jog yra susidariusios tokios aplinkybės:

a) vienos Šalies visoje teritorijoje arba didesnėje jos dalyje yra atliekami anitkonkurenciniai veiksmai, kurie neigiamai veikia kitos Šalies interesus; ir

b) tuos veiksmus draudžia Šalies, kurioje jie yra atliekami, konkurencijos įstatymai.

2. Šio Susitarimo tikslai yra:

a) padėti užtikrinti, kad tarp Šalių vykstančiai prekybai ir investicijų srautams, konkurencijai ir vartotojų gerovei Šalių teritorijoje netrukdys antikonkurenciniai veiksmai, už kurių atlikimą vienos arba abiejų Šalių konkurencijos įstatymuose gali būti numatytos teisės gynybos priemonės,

b) nustatyti bendradarbiavimo procedūras, kad būtų kuo veiksmingiau ir efektyviau laikomasi konkurencijos įstatymų, kuriais vadovaudamosi vienos Šalies konkurencijos institucijos paprastai vengs paskirstyti turimus išteklius, kad nutrauktų antikonkurencinius veiksmus daugiausia vykstančius kitos Šalies teritorijoje ir daugiausia skirtus šiai teritorijai, jei tos kitos Šalies konkurencijos institucijos gali ir yra pasirengusios išnagrinėti tuos veiksmus ir imtis prieš juos veiksmingų sankcijų, kurios yra numatytos tos Šalies įstatymuose.

II straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime vartojamos sąvokos:

1. "Neigiamas poveikis" ir "neigiamai paveikta" – tai antikonkurencinių veiksmų padaryta žala:

a) kurios nors Šalies teritorijoje veikiančių firmų galimybei eksportuoti, investuoti arba kitais būdais konkuruoti kitos Šalies teritorijoje; arba

b) konkurencijai kurios nors Šalies vidaus arba importo rinkose.

2. "Prašančioji šalis" – tai Šalis, kuri yra neigiamai paveikta antikonkurencinių veiksmų, atliekamų visoje kitos Šalies teritorijoje arba didesnėje jos dalyje.

3. "Prašomoji šalis" – tai Šalis, kurios teritorijoje išaiškėja tokie antikonkurenciniai veiksmai.

4. "Konkurencijos įstatymas (-ai)" – tai

a) Europos Bendrijose – Europos bendrijos (EB) steigimo sutarties 85, 86 ir 89 straipsniai, Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutarties 65 straipsnis ir 66 straipsnio 7 dalis bei jų įgyvendinimo dokumentai, išskiriant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės; ir

b) Jungtinėse Amerikos Valstijose – Shermano aktas (15 U.S.C. §§ 1–7), Claytono aktas (15 U.S.C. §§ 12–27, išskyrus tą dalį, kuri susijusi su tyrimais, atliekamais vadovaujantis 1976 m. Hart-Scott-Rodino konkurencijos gerinimo akto II antraštine dalimi, 15 U.S.C. § 18a), Wilsono tarifų aktas (15 U.S.C. §§ 8–11) ir Federalinės prekybos komisijos aktas (15 U.S.C. §§ 41–58, išskyrus tuos skirsnius, kurie susiję su vartotojų apsaugos funkcijomis);

taip pat kiti panašūs įstatymai ar teisės aktai, kuriuos abi Šalys šio Susitarimo taikymo tikslais raštiškai susitaria laikyti "konkurencijos įstatymais".

5. "Konkurencijos institucijos" – tai:

a) Europos Bendrijose – Europos Bendrijų Komisija dėl jos pareigų, kurios nustatytos Europos Bendrijų konkurencijos įstatymuose, ir

b) Jungtinėse Valstijose – Jungtinių Valstijų teisingumo departamento Konkurencijos skyrius ir Federalinė prekybos komisija.

6. "Vykdymo veiksmai" – tai bet koks konkurencijos įstatymų taikymas, kurios nors Šalies konkurencijos institucijoms atliekant tyrimą arba nagrinėjant bylą.

7. "Antikonkurenciniai veiksmai" – tai bet koks elgesys arba sandoris, kurį draudžia kurios nors Šalies konkurencijos įstatymai.

III straipsnis

Abipusiškai naudingas pripažinimas

Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos gali kreiptis į Prašomosios šalies konkurencijos institucijas su prašymu, kad šios ištirtų ir, jei leidžiama, nutrauktų antikonkurencinius veiksmus, laikydamosi Prašomosios šalies konkurencijos įstatymų. Kreiptis su tokiu prašymu galima nepriklausomai nuo to, ar tie veiksmai taip pat pažeidžia ir Prašančiosios šalies konkurencijos įstatymus ir nesvarbu, ar Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos ėmėsi vykdymo veiksmų pagal savo konkurencijos įstatymus ar svarsto galimybę jų imtis.

IV straipsnis

Tyrimų atidėjimas ar sustabdymas Prašomajai šaliai atliekant vykdymo veiksmus

1. Šalių konkurencijos institucijos gali susitarti, kad Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos atidėtų arba sustabdytų vykdymo veiksmus, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas arba kurie yra svarstomi, tuo metu, kai yra sprendžiama dėl Prašomosios šalies vykdymo veiksmų.

2. Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos turėtų atidėti arba sustabdyti savo vykdymo veiksmus, leisdamos Prašomosios šalies konkurencijos institucijoms atlikti vykdymo veiksmus, jei yra išpildomos šios sąlygos:

a) nagrinėjami antikonkurenciniai veiksmai:

i) neturi tiesioginės, didelės ir pagrįstai numatomos įtakos vartotojams Prašančiosios šalies teritorijoje; arba

ii) jei antikonkurenciniai veiksmai daro tokią įtaką Prašančiosios šalies vartotojams, jie daugiausia atliekami kitos Šalies teritorijoje ir daugiausia yra nukreipti į ją;

b) neigiamas poveikis Prašančiosios šalies interesams gali būti ir tikėtina, kad bus visapusiškai ir tinkamai išnagrinėtas ir, jei reikia, panaikintas arba atitinkamai ištaisytas pagal Prašomosios šalies įstatymus, procedūras ir teisės gynimo priemones. Šalys pripažįsta, kad gali būti tikslinga imtis vykdymo veiksmų atskirai, jei antikonkurenciniai veiksmai, kurie turi įtakos abiejų Šalių teritorijai, yra tokie, už kuriuos pagal abiejų Šalių jurisdikciją galima skirti baudas; ir

c) Prašomosios šalies konkurencijos institucijos sutinka, kad atlikdamos savo vykdymo veiksmus jos:

i) turės skirti reikiamus išteklius antikonkurenciniams veiksmams tirti ir, jei reikia, nedelsdamos atliks reikiamus vykdymo veiksmus:

ii) dės visas įmanomas pastangas, kad pasinaudotų visais pagrįstai prieinamais informacijos šaltiniais, įskaitant tuos informacijos šaltinius, kuriuos gali pasiūlyti Prašančioji šalis;

iii) Prašančiosios šalies konkurencijos institucijų prašymu arba kas tam tikrą priimtiną laikotarpį informuos tas institucijas apie atliekamus vykdymo veiksmus ir ketinimus ir, jei prireiks, pateiks Prašančiosios šalies konkurencijos institucijoms reikiamos konfidencialios informacijos, jeigu yra gautas tos informacijos šaltinio sutikimas. Tokios informacijos naudojimą ir atskleidimą reglamentuoja V straipsnis;

iv) nedelsdamos praneš Prašančiosios šalies konkurencijos institucijoms apie bet kokius savo ketinimų tyrimų ar vykdymo atžvilgiu pasikeitimus;

v) dės visas įmanomas pastangas, kad užbaigtų savo tyrimą ir priimtų sprendimą arba pradėtų teisminį nagrinėjimą per šešis mėnesius ar per kitą laiką, dėl kurio susitars Šalių konkurencijos institucijos, nuo Prašančiosios šalies konkurencijos institucijų atliekamų vykdymo veiksmų atidėjimo ar sustabdymo;

vi) prieš bet kokį situacijos sureguliavimą, teisminio nagrinėjimo pradžią, sprendimo priėmimą ar tyrimo užbaigimą išsamiai informuos Prašančiosios šalies konkurencijos institucijas apie savo tyrimo rezultatus ir atsižvelgs į Prašančiosios šalies konkurencijos institucijų nuomonę; ir

vii) patenkins bet kokį pagrįstą prašymą, kurį gali pateikti Prašančios šalies konkurencijos institucijos.

Jeigu pirmiau minėtos sąlygos yra išpildomos, Prašančioji šalis, nusprendusi neatidėti ar nesustabdyti savo vykdymo veiksmų, informuoja Prašomosios šalies institucijas apie toko sprendimo priežastis.

3. Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos gali atidėti arba sustabdyti savo vykdymo veiksmus, jei patenkinamos ne visos 2 dalyje išdėstytos sąlygos.

4. Nė viena šio Susitarimo nuostata nekliudo Prašančiosios šalies konkurencijos institucijoms, kurios nusprendžia atidėti arba sustabdyti nepriklausomus vykdymo veiksmus, pradėti vėliau arba pakartotinai pradėti šiuos veiksmus. Tokiomis aplinkybėmis Prašančiosios šalies konkurencijos institucijos nedelsdamos informuoja Prašomosios šalies konkurencijos institucijas apie savo ketinimus ir priežastis. Jei Prašomosios šalies konkurencijos institucijos tęsia savo tyrimą, abiejų Šalių konkurencijos institucijos, jei reikia, koordinuoja savo atliekamus tyrimus, vadovaudamosi 1991 metų Susitarime IV straipsnyje nurodytais kriterijais ir procedūromis.

V straipsnis

Konfidencialumas ir informacijos panaudojimas

Jeigu vienos Šalies konkurencijos institucijos, siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą, pagal šio Susitarimo reikalavimus teikia kitos Šalies konkurencijos institucijoms informaciją, šios Šalies konkurencijos institucijos naudoja šią informaciją tik tuo tikslu. Tačiau informaciją suteikusios konkurencijos institucijos gali sutikti, kad ta informacija būtų panaudota kitu tikslu su sąlyga, kad, jei konfidenciali informacija yra suteikta pagal IV straipsnio 2 dalies c punkto iii papunkčio reikalavimus, gavus tos informacijos šaltinio sutikimą, tas šaltinis taip pat sutinka, kad informacija būtų panaudota kitu tikslu. Tokios informacijos atskleidimą reglamentuoja 1991 metų Susitarimo VIII straipsnio nuostatos bei 1995 m. gegužės 31 d. ir liepos 31 d. Susitarimo aiškinamieji raštai, kuriais buvo pasikeista.

VI straipsnis

Ryšys su 1991 metų Susitarimu

Šis Susitarimas papildo toliau pilnai galiojantį 1991 metų Susitarimą ir yra nuosekliai aiškinama kartu su juo.

VII straipsnis

Galiojantys įstatymai

Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama būdu, nesuderinamu su Europos Bendrijų ar Jungtinių Amerikos Valstijų arba Europos Bendrijų valstybėse narėse ar Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose galiojančiais įstatymais, arba aiškinama taip, kad reikėtų tuos įstatymus keisti.

VIII straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo nutraukimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja jį pasirašius.

2. Šis Susitarimas galioja dar 60 dienų nuo tos dienos, kai kuri nors Šalis praneša kitai Šaliai raštu, kad ji nori nutraukti Susitarimą.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

PRIIMTA Briuselyje ir Vašingtone. Susitarimas sudaryta dviem egzemplioriais anglų kalba.

Europos bendrijos ir Europos anglių ir plieno bendrijos vardu

Data:

+++++ TIFF +++++

Data:

+++++ TIFF +++++

Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vardu

Data:

+++++ TIFF +++++

Data:

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------