02021R1057-20210630

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02021R1057-20210630 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 02021R1057-20210630

Help

Consolidated text: 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas Europos socialinis fondas + (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

Access current version (20/09/2025) 20/09/2025

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1057/2021-06-30

HTML

PDF

02021R1057 — LT — 30.06.2021 — 000.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1057 2021 m. birželio 24 d. kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231 2021.6.30, p. 21)

Pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 421, 26.11.2021, p. 75 (2021/1057)

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1057

2021 m. birželio 24 d.

kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013

TURINYS
I dalis	Bendrosios nuostatos
1 straipsnis	Dalykas
2 straipsnis	Terminų apibrėžtys
3 straipsnis	ESF+ bendrieji tikslai ir įgyvendinimo metodai
4 straipsnis	ESF+ konkretūs tikslai
5 straipsnis	Biudžetas
6 straipsnis	Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas
II dalis	Įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą
I skyrius	Bendrosios nuostatos dėl programavimo
7 straipsnis	Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas
8 straipsnis	Chartijos laikymasis
9 straipsnis	Partnerystė
10 straipsnis	Parama labiausiai skurstantiems asmenims
11 straipsnis	Parama jaunimo užimtumui
12 straipsnis	Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai valstybei skirtas rekomendacijas
II skyrius	Bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama
13 straipsnis	Taikymo sritis
14 straipsnis	Novatoriški socialiniai veiksmai
15 straipsnis	Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
16 straipsnis	Tinkamumas finansuoti
17 straipsnis	Rodikliai ir ataskaitų teikimas
III skyrius	ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti
18 straipsnis	Taikymo sritis
19 straipsnis	Principai
20 straipsnis	Prioriteto turinys
21 straipsnis	Veiksmų tinkamumas finansuoti
22 straipsnis	Išlaidų tinkamumas finansuoti
23 straipsnis	Rodikliai ir ataskaitų teikimas
24 straipsnis	Auditas
III dalis	Įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą
I skyrius	Veiklos tikslai
25 straipsnis	Veiklos tikslai
II skyrius	Tinkamumas finansuoti
26 straipsnis	Tinkami finansuoti veiksmai
27 straipsnis	Reikalavimus atitinkantys subjektai
28 straipsnis	Horizontalieji principai
29 straipsnis	Trečiųjų valstybių dalyvavimas
III skyrius	Bendrosios nuostatos
30 straipsnis	Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai
31 straipsnis	Darbo programa
32 straipsnis	Stebėsena ir ataskaitų teikimas
33 straipsnis	Sąjungos finansinių interesų apsauga
34 straipsnis	Vertinimas
35 straipsnis	Auditas
36 straipsnis	Informavimas, komunikacija ir viešinimas
IV dalis	Baigiamosios nuostatos
37 straipsnis	Įgaliojimų delegavimas
38 straipsnis	ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, skirta komiteto procedūra
39 straipsnis	Komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį
40 straipsnis	ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos
41 straipsnis	EaSI krypčiai taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos
42 straipsnis	Įsigaliojimas
I PRIEDAS	Bendri rodikliai, taikomi bendrajai paramai pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas
II PRIEDAS	Bendri rodikliai, taikomi ESF+ veiksmams, kuriais siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą, laikantis 7 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos
III PRIEDAS	Bendri rodikliai, taikomi ESF+ paramai materialinio nepritekliaus problemai spręsti
IV PRIEDAS	EaSI krypties rodikliai

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), kurį sudaro dvi kryptys: kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas (toliau – ESF+ kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas) ir užimtumo ir socialinių inovacijų kryptis (toliau – EaSI kryptis).

Šiuo reglamentu nustatomi ESF+ tikslai, jo biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu, įgyvendinimo metodai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

mokymasis visą gyvenimą – visų formų, t. y. formalusis, neformalusis ir savaiminis mokymasis, kuris vyksta visais gyvenimo etapais ir padeda gerinti ar atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines arba su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas ir požiūrį arba dalyvavimą visuomenėje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį rengimą ir mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, darbą su jaunimu ir kitas mokymosi aplinkas, nepriklausančias formaliajam švietimui ir mokymui, ir juo paprastai propaguojamas tarpsektorinis bendradarbiavimas bei lankstusis mokymasis;

trečiosios valstybės pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, įskaitant asmenis be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenis;

pagrindinė materialinė pagalba – pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančios prekės, pavyzdžiui, drabužiai, higienos reikmenys, įskaitant moterų higienos reikmenis, ir mokyklinės prekės;

palankių sąlygų neturinti grupė – pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų grupė, įskaitant asmenis, kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį ar diskriminaciją įvairiais jos aspektais ar kuriems tai gresia;

bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių reikia kiekvienam žmogui bet kuriuo gyvenimo etapu siekiant save realizuoti ir tobulintis, įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti aktyviu piliečiu, t. y. raštingumas; daugiakalbystė; matematika, gamtos mokslai, technologija, menai ir inžinerija; skaitmeniniai įgūdžiai; žiniasklaidos įgūdžiai; asmeniniai, socialiniai ir mokymosi mokytis įgūdžiai; aktyvaus pilietiškumo įgūdžiai; verslumas; kultūrinis ir tarpkultūrinis sąmoningumas ir raiška bei kritinis mąstymas;

labiausiai skurstantys asmenys – fiziniai asmenys, ar tai būtų atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar asmenų grupės, įskaitant pažeidžiamoje padėtyje esančius vaikus ir benamius, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų, nustatytus objektyvius kriterijus pripažįstami remtinais; šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse;

galutinis gavėjas – labiausiai skurstantys asmenys, gaunantys paramą, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies m punkte;

socialinė inovacija – veikla, kurios tikslai ir priemonės yra socialiniai, visų pirma tokia veikla, kuri yra susijusi su naujų idėjų, susijusių su produktais, paslaugomis, praktika ir modeliais, kurios kartu tenkina socialinius poreikius ir kuria naujus socialinius santykius ar bendradarbiavimą tarp viešųjų, pilietinės visuomenės arba privačiųjų organizacijų, kūrimu ir įgyvendinimu, tokiu būdu teikiant naudą visuomenei ir skatinant jos gebėjimą veikti;

papildoma priemonė – maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantis veiksmas, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį ir prisidėti prie skurdo panaikinimo, pavyzdžiui, asmenų siuntimas socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, įskaitant psichologinę pagalbą, gauti ir tokių paslaugų teikimas, arba reikiamos informacijos apie viešąsias paslaugas teikimas arba konsultavimas namų ūkio biudžeto tvarkymo klausimais;

10)

socialinis eksperimentas – politikos intervencinė priemonė, kuria siekiama pateikti novatorišką atsaką į socialinius poreikius ir kuri yra įgyvendinama nedideliu mastu ir tokiomis sąlygomis, kuriomis galima įvertinti jų poveikį, prieš įgyvendinant jas kitomis aplinkybėmis, įskaitant geografines ir sektorines aplinkybes, ar įgyvendinant platesniu mastu, jei rezultatai yra teigiami;

11)

tarpvalstybinės partnerystė – valstybinių užimtumo tarnybų, socialinių partnerių ar pilietinės visuomenės bendradarbiavimo struktūros, esančios ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse;

12)

labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ar balansas neviršija 2 000 000 EUR;

13)

socialinė įmonė – įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinės formos, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, arba fizinis asmuo, kurie:

savo įstatuose, statute ar bet kokiame kitame teisiniame dokumente, kuriais pagal socialinės įmonės buveinės valstybės narės taisykles jiems gali būti numatyta atsakomybė, yra nurodę, kad jų pagrindinis socialinis tikslas – išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis, kuris gali apimti poveikį aplinkai, o ne pelnas siekiant kitų tikslų, ir kurie teikia socialinės grąžos duodančias paslaugas arba socialinės grąžos duodančias prekes arba gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinių tikslų;

naudoja savo pelną pirmiausia savo pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra nustatę iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pelno paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio socialinio tikslo;

yra versliai, sutelktinai, atskaitingai ir skaidriai administruojami, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems jų verslo veikla daro poveikį;

14)

pamatinė vertė – vertė, naudojama bendrųjų ir konkrečios programos rezultatų rodiklių siektinoms reikšmėms nustatyti ir grindžiama esamomis ar ankstesnėmis panašiomis intervencinėmis priemonėmis;

15)

maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos – faktinės išlaidos, kurios yra susijusios su paramos gavėjo įsigytu maistu ir (arba) pagrindine materialine pagalba, neapsiribojant maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos kainomis;

16)

mikrofinansavimas – garantijos, mikrokreditai, nuosavas kapitalas ir kvazinuosavas kapitalas, teikiami kartu su verslo plėtros paslaugomis, pavyzdžiui, individualiomis konsultacijomis, mokymu ir mentoryste, skirti asmenims ir labai mažoms įmonėms, kuriems yra sunku gauti paskolą profesinei ir pajamų duodančiai veiklai vykdyti;

17)

derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiamas veiksmas, įskaitant atliekamą naudojantis derinimo priemone arba platforma, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriuo negrąžintinos paramos formos arba Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

18)

teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal Sąjungos teisę, nacionalinę teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikti savo vardu, naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba subjektas, neturintis juridinio asmens statuso, kaip nurodyta Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

19)

bendrieji tiesioginio rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį per keturias savaites nuo dienos, kai dalyvis nustojo dalyvauti vykdant veiksmą;

20)

bendrieji ilgesnės trukmės rezultato rodikliai – bendrieji rezultato rodikliai, kurie parodo poveikį praėjus šešiems mėnesiams po dienos, kai dalyvis nustojo dalyvauti vykdant veiksmą;

Reglamento (ES) 2021/1060 2 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys taip pat taikomos ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.

3 straipsnis

ESF+ bendrieji tikslai ir įgyvendinimo metodai

Siekiant panaikinti skurdą ir įgyvendinti principus, išdėstytus Europos socialinių teisių ramstyje, ESF+ siekiama padėti valstybėms narėms ir regionams pasiekti aukštą užimtumo lygį, užtikrinti sąžiningą socialinę apsaugą ir turėti kvalifikuotus ir atsparius darbuotojus, pasirengusius ateities darbo rinkai, ir įtraukias bei darnias visuomenes.

ESF + remia ir papildo valstybių narių politiką ir teikia jai pridėtinės vertės, kad būtų užtikrintos lygios galimybės, vienodos galimybės įsidarbinti, sąžiningos ir kokybiškos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis, visų pirma sutelkiant dėmesį į kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, investicijas į vaikus ir jaunimą ir galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

ESF+ įgyvendinamas:

taikant pasidalijamąjį valdymą – pagalbos, atitinkančios 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus atveju (ESF+ kryptis, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas), ir

taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą – pagalbos, atitinkančios 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nustatytus tikslus, atveju (EaSI kryptis).

4 straipsnis

ESF+ konkretūs tikslai

ESF + remia šiuos konkrečius tikslus užimtumo ir darbuotojų judumo, švietimo, socialinės įtraukties, įskaitant prisidėjimą prie skurdo panaikinimo, politikos srityse ir tokiu būdu taip pat padeda siekti Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto politikos tikslo – socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį:

suteikti daugiau galimybių įsidarbinti ir pasinaudoti aktyvumo skatinimo priemonėmis visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui, ypač įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiams bedarbiams ir darbo rinkoje palankių sąlygų neturinčioms grupėms bei ekonomiškai neaktyviems žmonėms, taip pat propaguoti savarankišką veiklą ir socialinę ekonomiką;

modernizuoti darbo rinkos institucijas ir jų teikiamas paslaugas, siekiant įvertinti ir numatyti įgūdžių poreikius ir užtikrinti, kad pagalba ir parama būtų teikiamos laiku ir būtų konkrečiai pritaikyta darbo rinkos poreikių tenkinimui bei profesinės veiklos keitimo ir judumo poreikiams;

skatinti lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą darbo rinkoje, vienodas darbo sąlygas ir geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, be kita ko, suteikiant galimybę naudotis vaiko priežiūros paslaugomis už prieinamą kainą ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis;

skatinti darbuotojus, įmones ir verslininkus prisitaikyti prie pokyčių, o vyresnius žmones – aktyviai ir sveikai gyventi, taip pat skatinti sveiką ir gerai pritaikytą darbo aplinką, kurioje būtų sumažinta rizika sveikatai;

didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą, veiksmingumą ir jų aktualumą darbo rinkos atžvilgiu, be kita ko, pripažįstant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus, siekiant padėti įgyti bendrąsias kompetencijas, įskaitant verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, ir skatinant taikyti dualines mokymo ir profesinio mokymo sistemas;

skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu bei mokymu, baigiant tretiniu išsilavinimu ir suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, visiems sudarant palankesnes sąlygas judumui mokymosi tikslais ir užtikrinant prieinamumą neįgaliesiems;

skatinti mokymąsi visą gyvenimą, visų pirma siekti, kad visi turėtų lanksčių kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių, atsižvelgiant į verslumo ir skaitmeninius įgūdžius, geriau numatyti pokyčius ir naujų įgūdžių reikalavimus, grindžiamus darbo rinkos poreikiais, sudaryti palankesnes sąlygas keisti profesinę veiklą ir skatinti profesinį judumą;

skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą, ir gerinti įsidarbinamumą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių;

skatinti trečiųjų valstybių piliečių, įskaitant migrantus, socialinę ir ekonominę integraciją;

skatinti socialinio ir ekonominio marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, integravimą;

suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškas ir tvarias paslaugas, įskaitant paslaugas, kuriomis skatinamos galimybės gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, įskaitant sveikatos priežiūrą; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, skatinti, kad būtų suteikta galimybė naudotis socialine apsauga, daugiausia dėmesio skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą;

skatinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją;

spręsti materialinio nepritekliaus problemą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant vaikus, teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą ir įgyvendinant papildomas priemones, kuriomis remiama jų socialinė įtrauktis.

Vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, kuriais siekiama konkrečių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, ESF+ siekia prisidėti prie kitų politikos tikslų, išvardytų Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnyje, visų pirma tikslų, susijusių su:

pažangesne Europa: ugdant pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdant pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiaujant įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengiant mokslo darbuotojus, vykdant aukštojo mokslo institucijų, profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir klasterių tinklaveiką ir partnerystę, taip pat remiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką;

žalesne, mažai anglies dioksido naudojančia Europa: tobulinant švietimo ir mokymo sistemas – tai būtina siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, keliant visų asmenų, įskaitant darbo jėgą, kvalifikaciją ir sukuriant naujų darbo vietų su aplinkos apsauga, klimatu, energetika, žiedine ekonomika bei bioekonomika susijusiuose sektoriuose.

Kai tikrai būtina kaip laikina priemone reaguoti į Reglamento (ES) 2021/1060 20 straipsnyje nurodytas išskirtines ir neįprastas aplinkybes ne ilgiau kaip 18 mėnesių laikotarpį, ESF+ gali remti:

trumpalaikio darbo programų finansavimą, nereikalaujant, kad jos būtų suderintos su aktyviomis priemonėmis;

galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, be kita ko, žmonėms, kurie nėra tiesiogiai socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami.

Tuo atveju, jei atitinkamų valstybių narių prašymu Komisija nustato, kad yra tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, ji priima įgyvendinimo sprendimą, kuriame nurodomas laikotarpis, kuriuo leidžiama teikti laikiną papildomą ESF+ paramą.

Komisija stebi, kaip įgyvendinama šio straipsnio 3 dalis, ir vertina, ar laikina papildoma ESF+ parama yra pakankama, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis ESF+ parama reaguojant į išskirtines ar neįprastas aplinkybes. Remdamasi savo vertinimu, Komisija, kai tai laikoma tinkama, pateikia pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimų, įskaitant pasiūlymus dėl 7 straipsnyje nustatytų paramos telkimo pagal temas reikalavimų, išskyrus 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą paramos telkimo pagal temas reikalavimą.

5 straipsnis

Biudžetas

2021–2027 m. laikotarpiu ESF+ veiklos įgyvendinimo finansinis paketas yra 87 995 063 417 EUR 2018 m. kainomis.

ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas ir kuria siekiama prisidėti prie investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą valstybėse narėse ir regionuose tikslo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 5 straipsnio 2 dalies a punkte, veiklos įgyvendinimo finansinio paketo dalis yra 87 319 331 844 EUR 2018 m. kainomis; iš šios sumos 175 000 000 EUR skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perkėlimą ir palengvinti jų plėtojimą, kaip nurodyta šio reglamento 25 straipsnio i punkte, ir 472 980 447 EUR 2018 m. kainomis kaip papildomas finansavimas skiriama atokiausiems regionams, nustatytiems SESV 349 straipsnyje, ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems prie 1994 m. Stojimo akto pridėto protokolo Nr. 6 dėl specialių nuostatų, skirtų struktūrinių fondų 6 tikslui Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

2021–2027 m. laikotarpiu EaSI krypties veiklos įgyvendinimo finansinio paketo dalis yra 675 731 573 EUR 2018 m. kainomis.

3 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti naudojama teikiant techninę ir administracinę paramą EaSI krypties įgyvendinimui, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

6 straipsnis

Lyčių lygybė, lygios galimybės ir nediskriminavimas

Valstybės narės ir Komisija remia konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais skatinama laikytis horizontaliųjų principų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/1060 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir šio reglamento 28 straipsnyje, kurie atitinka bet kuriuos ESF+ tikslus. Tie veiksmai gali apimti veiksmus, kuriais užtikrinamas prieinamumas neįgaliesiems, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų prieinamumą, ir skatinamas perėjimas nuo stacionarinės arba institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos.

Pasitelkdamos ESF+, valstybės narės ir Komisija siekia, kad daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje ir būtų geriau derinamas profesinis ir asmeninis gyvenimas, kovojama su skurdo feminizacija ir lyčių diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo sistemose.

II DALIS

ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ VALDYMĄ

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl programavimo

7 straipsnis

Nuoseklumas ir paramos telkimas pagal temas

Valstybės narės programuoja savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklius pirmenybę teikdamos intervencinėms priemonėms, kuriomis sprendžiami iššūkiai, nustatyti Europos semestre, be kita ko, jų nacionalinėse reformų programose, taip pat atitinkamose konkrečiai valstybei skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į Europos socialinių teisių ramstyje ir nacionalinėse bei regioninėse strategijose, aktualiose siekiant ESF+ tikslų, nustatytus principus ir teises, ir tokiu būdu prisideda prie tikslų, nustatytų SESV 174 straipsnyje, įgyvendinimo.

Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu siekia ESF+ ir kitų Sąjungos fondų, programų ir priemonių sinergijos ir užtikrina pagal juos vykdomos veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Valstybės narės ir, kai tinkama, Komisija, siekdamos išvengti pastangų dubliavimo ir užtikrinti už įgyvendinimą atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad paramos veiksmai būtų nuoseklūs ir sklandūs.

Valstybės narės skiria atitinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą atitinkamose konkrečiai valstybei skirtose rekomendacijose, priimtose pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Europos semestre nustatytiems iššūkiams, patenkantiems į šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų ESF+ konkrečių tikslų taikymo sritį.

Valstybės narės skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą Vaiko garantijų sistemos įgyvendinimui vykdant tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, kuriais kovojama su vaikų skurdu pagal 4 straipsnio 1 dalies f punkte bei h–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

Valstybės narės, kuriose vidutinis jaunesnių nei 18 metų vaikų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms kovai su vaikų skurdu, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, remti.

Valstybės narės skiria ne mažiau nei 25 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių 4 straipsnio 1 dalies f punkte bei h–l punktuose nustatytiems konkretiems socialinės įtraukties politikos srities tikslams, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos skatinimą.

Valstybės narės skiria ne mažiau nei 3 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių labiausiai skurstantiems asmenims remti pagal 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatytą konkretų tikslą arba, tinkamai pagrįstais atvejais, pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą arba abu tuos konkrečius tikslus.

Į šiuos išteklius neatsižvelgiama tikrinant, ar laikomasi 3 ir 4 dalyse nustatytų mažiausių asignavimų dydžių.

Valstybės narės skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, profesinis mokymas ir rengimas, visų pirma pameistrystė, ir perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, reintegracija į švietimo ar mokymo sistemas ir antros galimybės mokytis suteikimas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Valstybės narės, kuriose vidutinis nedirbančio, nesimokančio ar mokymuose nedalyvaujančio 15–29 metų jaunimo lygis pagal Eurostato duomenis 2017–2019 m. laikotarpiu viršijo to laikotarpio Sąjungos vidurkį, ne mažiau nei 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių 2021–2027 m. skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje, remti.

Antroje pastraipoje nustatytas sąlygas atitinkantys atokiausi regionai savo programose pirmoje pastraipoje nustatytiems tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms skiria ne mažiau nei 12,5 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių. Į šį asignavimą atsižvelgiama tikrinant, ar nacionaliniu lygmeniu laikomasi antroje pastraipoje nustatyto mažiausio procentinio dydžio, kai taikytina.

Įgyvendindamos šioje dalyje nurodytus tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, valstybės narės teikia pirmenybę ekonomiškai neaktyviam ir ilgą laiką nedirbančiam jaunimui ir imasi tikslinių informavimo priemonių.

Šio straipsnio 2–6 dalys netaikomos konkrečioms papildomoms paskirtoms lėšoms, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

1–6 dalys netaikomos techninei paramai.

8 straipsnis

Chartijos laikymasis

Visi veiksmai atrenkami ir įgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ir vadovaujantis atitinkamomis Reglamento (ES) 2021/1060. nuostatomis.

Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 69 straipsnio 7 dalį valstybės narės užtikrina veiksmingą skundų nagrinėjimą. Tai nedaro poveikio piliečių ir suinteresuotųjų subjektų bendrai galimybei teikti skundus Komisijai, be kita ko, skundus dėl Chartijos pažeidimų.

Nustačiusi, kad buvo pažeista Chartija, Komisija, spręsdama dėl taisomųjų priemonių, kurios turi būti taikomos pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatas, be kitų aspektų, atsižvelgia ir į pažeidimo sunkumą.

9 straipsnis

Partnerystė

Valstybė narė užtikrina prasmingą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą įgyvendinant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politikos tikslus, remiamus ESF+ kryptimi, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas.

Valstybės narės kiekvienoje programoje skiria tinkamą savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimams stiprinti, be kita ko, pasitelkiant mokymą, tinklaveikos priemones ir stiprinant socialinį dialogą, ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai.

Kai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas nurodomas atitinkamoje konkrečiai valstybei skirtoje rekomendacijoje, priimtoje pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, atitinkama valstybė narė tam tikslui skiria tinkamą ne mažiau nei 0,25 proc. savo ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių sumą.

10 straipsnis

Parama labiausiai skurstantiems asmenims

7 straipsnio 5 dalyje nurodyti ištekliai 4 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose nurodytų konkrečių tikslų atveju programuojami pagal konkretų prioritetą ar programą. To prioriteto arba programos bendro finansavimo norma – 90 proc.

11 straipsnis

Parama jaunimo užimtumui

Parama pagal 7 straipsnio 6 dalies antrą ir trečią pastraipas programuojama pagal konkretų prioritetą arba programą ir apima bent paramą, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo rėmimo bei gali apimti paramą, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies f ir l punktuose nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimo rėmimo.

12 straipsnis

Parama, skiriama atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai valstybei skirtas rekomendacijas

Veiksmai, kuriais siekiama spręsti atitinkamose konkrečioms valstybėms skirtose rekomendacijose ir Europos semestro metu nustatytus iššūkius, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, programuojami pagal bet kurį iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, kuriais remiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, ir pagal vieną ar daugiau prioritetų, kurie gali būti kelių fondų finansuojami prioritetai.

II SKYRIUS

Bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama

13 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytų konkrečių tikslų, kai ji įgyvendinama (bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama).

14 straipsnis

Novatoriški socialiniai veiksmai

Valstybės narės remia veiksmus, susijusius su socialinėmis inovacijomis ir socialiniu eksperimentu, įskaitant veiksmus su socialiniu ir kultūriniu komponentu, arba stiprina principo „iš apačios į viršų“ taikymą, grindžiamą valdžios institucijų, socialinių partnerių, socialinių įmonių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneryste.

Valstybės narės gali remti mažesniu mastu išbandytų novatoriškų metodų, kurie buvo sukurti pagal EaSI kryptį ir kitas Sąjungos programas, taikymą platesniu mastu.

Novatoriški veiksmai ir metodai gali būti programuojami pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

Valstybės narės numato skirti bent vieną prioritetą 1 ar 2 daliai arba abiem šioms dalims įgyvendinti. Didžiausia bendro finansavimo norma tokiems prioritetams gali būti padidinta iki 95 proc., jiems skiriant ne daugiau nei 5 proc. nacionalinių ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, lėšų.

Valstybės narės savo programose arba vėlesniu etapu, kai programos įgyvendinamos, nustato konkrečius valstybių narių poreikius atitinkančias socialinių inovacijų ir socialinio eksperimento sritis.

Komisija sudaro palankesnes sąlygas ugdyti su socialinėmis inovacijomis susijusius gebėjimus, visų pirma remdama tarpusavio mokymąsi, kurdama tinklus, skleisdama ir propaguodama gerąją praktiką ir metodikas.

15 straipsnis

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

Valstybės narės tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus gali remti pagal bet kuriuos 4 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nustatytus konkrečius tikslus.

16 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

Be Reglamento (ES) 2021/1060 64 straipsnyje nurodytų finansuoti netinkamų išlaidų, toliau nurodytos išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal bendrąją ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą:

žemės bei nekilnojamojo turto ir infrastruktūros pirkimo išlaidos ir

baldų, įrangos (įrenginių) ir transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai tokie pirkiniai yra būtini veiksmo tikslui pasiekti arba kai tie daiktai vykdant veiksmą visiškai nusidėvi, arba kai tų daiktų pirkimas yra ekonomiškiausias variantas.

Nepiniginis įnašas, skiriamas kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkamas finansuoti pagal bendrąją ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramą, jei toks nepiniginis įnašas suteikiamas laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles, ir neviršija trečiosios šalies patirtų išlaidų.

Konkrečios papildomai skirtos lėšos, kurias gavo atokiausi regionai ir NUTS 2 lygio regionai, atitinkantys protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus, naudojamos siekiant padėti įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.

Tiesioginės personalo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti bendrosios ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramos įnašu, jei jos atitinka paramos gavėjo įprastą darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikytiną nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką.

17 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

Programų, kurioms teikiama bendroji ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, parama, įgyvendinimo pažangai stebėti naudojami bendri produkto ir rezultato rodikliai, kaip nustatyta I priede. Programoms taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.

Jei valstybė narė skiria savo išteklius 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytam konkrečiam tikslui siekdama padėti labiausiai skurstantiems asmenims pagal 7 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, taikomi II priede nustatyti bendri rodikliai.

Bendriems ir konkrečios programos produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. Kai aktualu, atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, tiems rodikliams absoliučiais skaičiais nustatomos kaupiamosios kiekybinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Praneštos produkto rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

Tų bendrų ir konkrečios programos rezultato rodiklių, kuriems yra nustatyta siektina reikšmė 2029 metams, pamatinė vertė nustatoma naudojant naujausius turimus duomenis arba kitus atitinkamus informacijos šaltinius. Bendrų rezultato rodiklių siekiniai nustatomi absoliučiais skaičiais arba procentais. Konkrečios programos rezultato rodiklius ir jų susijusius siekinius galima išreikšti kiekybiškai arba kokybiškai. Praneštos bendrų rezultato rodiklių reikšmės išreiškiamos absoliučiais skaičiais.

Duomenis apie dalyviams taikomus rodiklius galima perduoti tik tada, kai turimi visi pagal I priedo 1.1 punktą reikalaujami duomenys.

Kai duomenų yra registruose ar lygiaverčiuose šaltiniuose, valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktus sudaro sąlygas vadovaujančiosioms institucijoms ir kitiems subjektams, kuriems patikėta rinkti duomenis, būtinus bendrajai ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, paramai stebėti ir vertinti, gauti tuos duomenis iš duomenų registrų arba lygiaverčių šaltinių.

Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II prieduose pateikti rodikliai, jei tai laikoma reikalinga siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. Tokie pakeitimai turi būti proporcingi atsižvelgiant į valstybėms narėms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Deleguotaisiais aktais pagal šią dalį nekeičiama I ir II prieduose nustatyta duomenų rinkimo metodika.

III SKYRIUS

ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti

18 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas ESF+ paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo.

19 straipsnis

Principai

ESF+ parama materialinio nepritekliaus problemai spręsti gali būti naudojama tik Sąjungos teisę dėl vartotojų produktų saugos atitinkančio maisto produktų ir prekių skirstymui remti.

Valstybės narės ir paramos gavėjai pasirenka pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, remdamiesi objektyviais kriterijais, susijusiais su labiausiai skurstančių asmenų poreikiais. Renkantis maisto produktus ir, kai tinkama, prekes, taip pat atsižvelgiama į klimato ir aplinkos aspektus, visų pirma siekiant mažinti maisto švaistymą ir vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. Kai tikslinga, tiektinų maisto produktų rūšis pasirenkama, įvertinus, kiek jie prisidėtų prie subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos.

Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims gali būti teikiama tiesiogiai arba netiesiogiai, pavyzdžiui naudojant elektroninius ar kitos formos čekius ar korteles su sąlyga, kad už juos galima gauti tik maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą. Parama labiausiai skurstantiems asmenims papildo visas socialines išmokas, kurios galutiniams gavėjams gali būti skirtos pagal nacionalines socialinės apsaugos sistemas arba pagal nacionalinę teisę.

Labiausiai skurstantiems asmenims tiekiamus maisto produktus galima gauti naudojant, perdirbant ar parduodant produktus, realizuojamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ( 1 ) 16 straipsnio 2 dalį, jei tai ekonomiškai naudingiausias variantas ir dėl to nepagrįstai nevėluojama maisto produktų pristatyti labiausiai skurstantiems asmenims.

Be jau turimų programai skirtų sumų, visos lėšos, gautos iš tokio sandorio, naudojamos labiausiai skurstančių asmenų reikmėms.

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad teikiant ESF+ paramą materialinio nepritekliaus problemai spręsti būtų gerbiamas labiausiai skurstančių asmenų orumas ir užkertamas kelias jų stigmatizavimui.

Valstybės narės teikiamą pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą papildo taikydamos papildomas priemones, pavyzdžiui, nukreipdamos į kompetentingas tarnybas, pagal 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatytą konkretų tikslą, arba skatindamos labiausiai skurstančių asmenų socialinę integraciją pagal 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatytą konkretų tikslą.

20 straipsnis

Prioriteto turinys

Teikiamos paramos, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo, prioritete nurodoma:

paramos rūšis;

pagrindinės tikslinės grupės, ir

nacionalinių ar regioninių paramos schemų aprašymas.

Kai programoms teikiama tik 1 dalyje nurodyta parama ir susijusi techninė parama, į prioritetą taip pat įtraukiami veiksmų atrankos kriterijai.

21 straipsnis

Veiksmų tinkamumas finansuoti

Paramos gavėjas ar kitas asmuo jo vardu gali įsigyti labiausiai skurstantiems asmenims skirto maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos arba jie gali būti nemokamai skiriami paramos gavėjui.

Pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba labiausiai skurstantiems asmenims teikiama nemokamai.

22 straipsnis

Išlaidų tinkamumas finansuoti

ESF+ paramos materialinio nepritekliaus problemai spręsti tinkamos finansuoti išlaidos yra:

maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu paramos gavėjams, kurie maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą pristato galutiniams gavėjams;

kai maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimas paramos gavėjams, kurie juos skirsto galutiniams gavėjams, nepatenka į a punkto taikymo sritį, – perkančiajam subjektui tenkančios išlaidos, susijusios su maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos vežimu į saugyklas arba paramos gavėjams, ir saugojimo išlaidos, nustatytos taikant a punkte nurodytų išlaidų 1 % fiksuotąją normą, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos;

administracinės, vežimo, saugojimo ir paruošimo išlaidos, kurias patiria paramos gavėjai, skirstantys maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, nustatomos taikant a punkte nurodytų 7 % fiksuotąją išlaidų normą arba maisto produktų, realizuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 16 straipsnį, vertės išlaidų 7 % normą;

dovanoto maisto surinkimo, vežimo, saugojimo bei skirstymo išlaidos ir tiesiogiai su informuotumo didinimo veikla susijusios išlaidos, ir

papildomų priemonių, kurias įgyvendina paramos gavėjai arba kurios įgyvendinamos jų vardu ir kurias deklaruoja paramos gavėjai, pristatantys pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, išlaidos, nustatomos taikant a punkte nurodytų išlaidų 7 % fiksuotąją normą.

Elektroninės ar kitos formos čekių arba kortelių sistemų parengimo išlaidos ir atitinkamos veiklos išlaidos yra tinkamos finansuoti teikiant techninę paramą, jei jas patiria vadovaujančioji institucija arba kita viešoji įstaiga, kuri nėra naudos gavėja, išduodanti čekį ar kortelę galutiniams gavėjams arba su sąlyga, kad jų nepadengia 1 dalies c punkte nurodytos išlaidos.

Tai, kad 1 dalies a punkte nurodytos tinkamos finansuoti išlaidos sumažinamos dėl to, kad už maisto ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos įsigijimą atsakingas subjektas nesilaikė taikytinos teisės, nėra priežastis sumažinti tos dalies c ir e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų.

Tinkamomis finansuoti nelaikomos toliau nurodytos išlaidos:

skolos delspinigiai;

infrastruktūros pirkimo išlaidos, ir

naudotų prekių įsigijimo išlaidos.

23 straipsnis

Rodikliai ir ataskaitų teikimas

Siekiant stebėti įgyvendinimo pažangą, įgyvendinant materialinio nepritekliaus problemos sprendimo prioritetus naudojami bendri produkto ir rezultato rodikliai, nustatyti III priede. Tuose prioritetuose taip pat gali būti naudojami konkrečios programos rodikliai.

Nustatomos bendrų ir konkrečios programos rezultato rodiklių pamatinės vertės.

Vadovaujančiosios institucijos du kartus pateikia Komisijai ankstesniais metais atlikto galutinių gavėjų struktūrinės apklausos rezultatų ataskaitą dėl iš ESF+ gautos paramos, kurioje daug dėmesio skiriama jų gyvenimo sąlygoms ir jų materialinio nepritekliaus pobūdžiui. Ta apklausa grindžiama modeliu, kurį Komisija nustato įgyvendinimo aktu. Pirmoji tokia ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., o antroji – ne vėliau kaip 2028 m. birželio 30 d.

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas modelis, naudotinas atliekant galutinių gavėjų struktūrinę apklausą, laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos.

Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priede pateikti rodikliai, jei tai laikoma reikalinga siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimo pažangos vertinimą. Tokie pakeitimai turi būti proporcingi atsižvelgiant į valstybėms narėms ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Deleguotaisiais aktais pagal šią dalį nekeičiama III priede nustatyta duomenų rinkimo metodika.

24 straipsnis

Auditas

Veiksmų auditas gali apimti visus jų įgyvendinimo etapus ir visus platinimo grandinės lygmenis, išskyrus tik galutinių gavėjų kontrolę, nebent atliekant rizikos vertinimą būtų nustatyta konkreti pažeidimo arba sukčiavimo rizika.

III DALIS

ĮGYVENDINIMAS TAIKANT TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

I SKYRIUS

Veiklos tikslai

25 straipsnis

Veiklos tikslai

EaSI krypties veiklos tikslai yra šie:

rengti aukštos kokybės lyginamąją analitinę informaciją siekiant užtikrinti, kad politikos sritys, kuriomis siekiama 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, būtų grindžiamos patikimais įrodymais ir atitiktų poreikius, iššūkius ir vietos sąlygas;

palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi, tarpusavio vertinimus ir dialogą, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis, siekiant padėti rengti tinkamas politikos priemones;

remti socialinį eksperimentą 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse ir didinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygmenimis rengti, kurti ir įgyvendinti, perduoti ar plėsti išbandytas socialinės politikos inovacijas, visų pirma susijusias su vietos suinteresuotųjų subjektų parengtų projektų trečiųjų valstybių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos srityje platesniu taikymu;

palengvinti savanorišką geografinį darbuotojų judumą ir didinti užimtumo galimybes kuriant ir teikiant specialias paramos paslaugas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims siekiant sukurti integruotas Europos darbo rinkas, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, kad būtų užpildytos darbo vietos tam tikruose sektoriuose, profesinėse srityse, valstybėse, pasienio regionuose arba konkrečioms grupėms, kaip antai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims skirtos darbo vietos;

remti rinkos ekosistemos, susijusios su labai mažų įmonių, visų pirma tų, kurias įsteigė pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys arba kuriose dirba tokie asmenys, mikrofinansavimu steigimosi ir plėtros etapais, plėtojimą;

remti tinklaveiką Sąjungos lygmeniu ir dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei jų tarpusavio dialogą 4 straipsnyje nurodytose srityse ir prisidėti prie dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas, valstybines socialinės apsaugos institucijas ir sveikatos draudimo įstaigas, pilietinę visuomenę, mikrofinansų įstaigas ir socialinėms įmonėms bei socialinės ekonomikos reikmėms lėšas skiriančias institucijas, institucinių gebėjimų stiprinimo;

remti socialinių įmonių plėtrą ir socialinių investicijų rinkos atsiradimą, sudarant sąlygas valstybinio ir privačiojo sektorių sąveikai ir fondų bei labdarą teikiančių subjektų dalyvavimui toje rinkoje;

pateikti socialinės infrastruktūros, reikalingos Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti, plėtros gaires;

remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant paspartinti novatoriškų sprendimų perkėlimą ir palengvinti jų plėtojimą, visų pirma 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse, ir

remti atitinkamų tarptautinių socialinių ir darbo standartų įgyvendinimą, atsižvelgiant į siekį suvaldyti globalizaciją ir į Sąjungos politikos sričių išorės aspektą, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytose politikos srityse.

II SKYRIUS

Tinkamumas finansuoti

26 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytų tikslų.

Pagal EaSI kryptį galima remti šiuos veiksmus:

analitinę veiklą, be kita ko, susijusią su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma:

apklausas, tyrimus, statistinių duomenų rinkimą, metodikų, klasifikatorių, mikrosimuliavimo priemonių, rodiklių rengimą, ir paramą Europos lygmens stebėjimo centrams ir kriterijų rengimui;

ii)

socialinį eksperimentą, kuriais vertinamos socialinės inovacijos;

iii)

Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną ir vertinimą;

politikos įgyvendinimą, visų pirma:

tarpvalstybines partnerystes, visų pirma tarp valstybinių užimtumo tarnybų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės, ir paramos paslaugas tarpvalstybiniuose regionuose;

ii)

Sąjungos lygmeniu vykdomą Sąjungos masto tikslinę darbo jėgos judumo programą, siekiant užpildyti darbo vietas ten, kur nustatytas darbo jėgos trūkumas;

iii)

paramą mikrofinansavimo institucijoms ir finansavimą socialinėms įmonėms teikiančioms įstaigoms, be kita ko, per derinimo operacijas, kaip antai asimetrinį rizikos pasidalijimą ar sandorių išlaidų mažinimą, taip pat paramą socialinės infrastruktūros plėtrai ir įgūdžių ugdymui;

iv)

paramą tarptautiniam bendradarbiavimui ir partnerystei, siekiant perkelti ir plėsti novatoriškus sprendimus;

gebėjimų stiprinimą, visų pirma:

su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susijusių Sąjungos lygmens tinklų gebėjimų stiprinimą;

ii)

nacionalinių kontaktinių punktų, teikiančių su EaSI krypties įgyvendinimu susijusias gaires, informaciją ir paramą, gebėjimų stiprinimą;

iii)

administracijų, socialinės apsaugos institucijų ir už darbo jėgos judumo skatinimą atsakingų užimtumo tarnybų, mikrofinansų įstaigų ir finansavimą socialinėms įmonėms ar kitiems socialinių investicijų srities subjektams teikiančių įstaigų bei tinklaveikos gebėjimų stiprinimą valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, kurios yra asocijuotos su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį;

iv)

suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, gebėjimų stiprinimą siekiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo;

komunikaciją ir sklaidos veiklą, visų pirma:

tarpusavio mokymąsi keičiantis gerąja patirtimi, novatoriškais metodais, analitinės veiklos rezultatais, tarpusavio vertinimais ir lyginamąja analize;

ii)

su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susijusias gaires, ataskaitas, informacinę medžiagą ir su politikos sritimis susijusių iniciatyvų nušvietimą žiniasklaidoje;

iii)

informacines sistemas, kuriose skelbiami su 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis politikos sritimis susiję įrodymai;

iv)

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės renginius, konferencijas, seminarus ir informuotumo didinimo veiklą.

27 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

Taikant Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytus kriterijus, reikalavimus atitinkantys subjektai yra šie:

teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių valstybių ar teritorijų:

valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)

trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį;

iii)

darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, taikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas;

bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuota su EaSI kryptimi pagal 29 straipsnį, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turi padengti savo dalyvavimo išlaidas.

28 straipsnis

Horizontalieji principai

Komisija užtikrina, kad rengiant, įgyvendinant, stebint, teikiant ataskaitas ir vertinant pagal EaSI kryptį remiamus veiksmus būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą ir tai būtų skatinama.

Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kad pagal EaSI kryptį remiamų veiksmų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant EaSI kryptį ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.

29 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

EaSI kryptyje pagal susitarimą su Sąjunga gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, kuris taikomas jų dalyvavimui EaSI kryptyje, nustatytomis sąlygomis, jei tuo susitarimu:

užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms arba programų kryptims skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai EaSI krypties atžvilgiu;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Šio straipsnio pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

III SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

30 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

Pagal EaSI kryptį finansiniai įnašai gali būti finansuojami bet kuria Finansiniame reglamente nustatyta forma, visų pirma kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių veikloje ji dalyvauja.

EaSI kryptis įgyvendinama tiesiogiai, kaip numatyta Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, arba netiesiogiai kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytais subjektais.

Skiriant dotacijas Finansinio reglamento 150 straipsnyje nurodytą vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

Derinimo operacijos pagal EaSI kryptį įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) 2021/523 ir Finansinio reglamento X antraštinę dalį.

31 straipsnis

Darbo programa

EaSI kryptis įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Tų darbo programų turinys nustatomas atsižvelgiant į šio reglamento 25 straipsnyje nustatytus veiklos tikslus ir šio reglamento 26 straipsnyje nustatytus tinkamus finansuoti veiksmus. Kai taikytina, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

Komisija kaupia praktines žinias apie darbo programų rengimą, konsultuodamasi su 39 straipsnio 8 dalyje nurodyta darbo grupe.

Komisija skatina ESF+ ir kitų atitinkamų Sąjungos priemonių, taip pat ESF+ krypčių tarpusavio sinergiją ir užtikrina veiksmingą jų koordinavimą.

32 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Rodikliai, skirti programos EaSI krypties veiklos pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų ir 25 straipsnyje nustatytų veiklos tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti IV priede.

Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad EaSI krypties veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku.

Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

33 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei EaSI krypties veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

34 straipsnis

Vertinimas

Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima remtis sprendimų priėmimo procese.

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka EaSI krypties laikotarpio vidurio vertinimą, remdamasi turima pakankama informacija apie jos įgyvendinimą.

Komisija įvertina programos veiklos rezultatus pagal Finansinio reglamento 34 straipsnį, visų pirma jos veiksmingumą, efektyvumą, suderinamumą, aktualumą ir Sąjungos pridėtinę vertę, be kita ko, šio reglamento 28 straipsnyje nurodytų horizontaliųjų principų atžvilgiu, taip pat kokybiškai ir kiekybiškai įvertina pažangą, padarytą siekiant EaSI krypties tikslų.

Laikotarpio vidurio vertinimas grindžiamas informacija, gauta taikant stebėsenos priemones ir rodiklius, nustatytus pagal šio reglamento 32 straipsnį, siekiant atlikti būtinus politikos ir finansavimo prioritetų pakeitimus.

Ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d., baigiantis įgyvendinimo laikotarpiui, Komisija atlieka galutinį EaSI krypties vertinimą.

Komisija laikotarpio vidurio ir galutinių vertinimų išvadas kartu su savo pastabomis pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

35 straipsnis

Auditas

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

36 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

Sąjungos lėšų gavėjai nurodo tų lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, efektyvią ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su EaSI kryptimi, su remiantis EaSI krypties vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais.

EaSI krypčiai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytais tikslais.

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

17 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 1 d.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 17 straipsnio 7 dalį ar 23 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, skirta komiteto procedūra

Komisijai padeda Reglamento (ES) 2021/1060 115 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

39 straipsnis

Komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį

Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal SESV 163 straipsnį (toliau – ESF+ komitetas).

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną vyriausybės atstovą, vieną darbuotojų organizacijų atstovą, vieną darbdavių organizacijų atstovą ir po vieną kiekvieno nario pakaitinį narį ne ilgesnei kaip septynerių metų kadencijai. Nedalyvaujant vienam iš narių, jo pakaitinis narys automatiškai įgyja teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose.

ESF+ komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos, atstovaujančios darbuotojų organizacijoms ir darbdavių organizacijoms Sąjungos lygmeniu.

ESF+ komitetas, įskaitant 7 dalyje nurodytas jo darbo grupes, į savo posėdžius gali kviesti dalyvauti balsavimo teisės neturinčius suinteresuotųjų subjektų atstovus. Tai gali būti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo atstovai, taip pat atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

Su ESF+ komitetu konsultuojamasi dėl Reglamento (ES) 2021/1060 35 straipsnyje nurodytos techninės paramos numatomo naudojimo, jei parama skiriama pagal ESF+ kryptį, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, ir dėl kitų klausimų, turinčių įtakos su ESF+ susijusių Sąjungos lygmens strategijų įgyvendinimui.

ESF+ komitetas gali teikti nuomones dėl:

klausimų, susijusių su ESF+ indėliu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir su Europos semestru susijusius prioritetus, kaip antai nacionalines reformų programas;

su Reglamentu (ES) 2021/1060 susijusių klausimų, svarbių ESF+;

klausimų, susijusių su ESF+, kuriuos jam perduoda Komisija, išskyrus 5 dalyje nurodytus klausimus.

ESF+ komiteto nuomonės priimamos absoliučia atiduotų galiojančių balsų dauguma ir perduodamos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui susipažinti. Komisija ESF+ komitetą raštu informuoja apie tai, kaip buvo atsižvelgta į jo nuomones.

ESF+ komitetas sudaro darbo grupes kiekvienai ESF+ krypčiai.

Komisija darbo programos klausimais konsultuojasi su darbo grupe, atsakinga už EaSI kryptį. Ji informuoja tą darbo grupę apie tai, kaip buvo atsižvelgta į konsultacijų su ja rezultatus. Ta darbo grupė užtikrina, kad dėl darbo programos būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus.

40 straipsnis

ESF+ krypčiai, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013, Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 arba bet kuris remiantis tais reglamentais priimtas aktas toliau taikomas pagal tuos reglamentus remiamiems programoms ir veiksmams 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

41 straipsnis

EaSI krypčiai taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Visos nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

EaSI krypties finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1296/2013, prie ESF+.

Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 5 straipsnio 4 dalyje numatytas išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

Grąžintos sumos iš finansinių priemonių, nustatytų Reglamentu (ES) Nr. 1296/2013, bus investuojamos į Reglamento (ES) 2021/523 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linijos finansines priemones.

Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, pagal šį reglamentą remiama veikla ir pagrindinės išlaidos finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais ribotą laikotarpį gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EaSI krypčiai jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI BENDRAJAI PARAMAI PAGAL ESF+ KRYPTĮ, KURIAI TAIKOMAS PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

Asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytį (moteris, vyras, nebinarinio lytiškumo asmuo ( 2 )).

Jeigu tam tikrų rezultatų neįmanoma gauti, duomenų pagal tų rezultatų rodiklius rinkti ir pateikti nereikia.

Kai tinkama, apie bendrus produkto rodiklius gali būti pranešama remiantis veiksmo tiksline grupe.

Bendri produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtais veiksmais

1.1.

Bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams yra šie:

—

bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius ( *1 ),

—

ilgalaikiai bedarbiai (*1) ,

—

neaktyvūs asmenys (*1) ,

—

dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis (*1) ,

—

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius (*1) ,

—

18–29 metų jaunuoliai (*1) ,

—

55 metų ir vyresnių dalyvių skaičius (*1) ,

—

asmenys, turintys pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą (ISCED 0–2) (*1) ,

—

asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) arba profesinį (turint vidurinį) (ISCED 4) išsilavinimą (*1) ,

—

asmenys, turintys tretinį išsilavinimą (ISCED 5–8) (*1) ,

—

bendras dalyvių skaičius ( 3 ).

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, kuria prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto konkretaus tikslo įgyvendinimo, išskyrus šiuos rodiklius: jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius, 18–29 metų jaunuoliai, 55 metų ir vyresnių dalyvių skaičius ir bendras dalyvių skaičius.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

1.2.

Kiti bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams:

—

dalyviai, turintys negalią ( *2 ),

—

trečiųjų valstybių piliečiai (*1) ,

—

užsienio kilmės dalyviai (*1) ,

—

mažumos (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) (*2) ,

—

benamiai ar susiduriantys su atskirtimi dėl būsto (*1) ,

—

dalyviai iš kaimo vietovių (*1) ( 4 ).

Rinkti duomenis būtina tik tada, kai taikytina ir svarbu.

1.2 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

1.2 punkte išvardytiems rodikliams valstybės narės gali taikyti nacionalines terminų apibrėžtis, išskyrus rodikliams „Trečiųjų valstybių piliečiai“ ir „dalyviai iš kaimo vietovių“.

Bendri produkto rodikliai, taikomi subjektams

Subjektams taikomi bendri produkto rodikliai yra šie:

—

paramą gavusių nacionalinio, regionų ar vietos lygmens viešojo administravimo ar viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų skaičius,

—

paramą gavusių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant kooperatines įmones ir socialinės įmones) skaičius.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

Bendri tiesioginio rezultato rodikliai, taikomi dalyviams

Bendri dalyviams taikomi tiesioginio rezultato rodikliai yra šie:

—

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui ieškantys darbo (*1) ,

—

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui einantys švietimo ar mokymo programą (*1) ,

—

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui įgyjantys kvalifikaciją (*1) ,

—

dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui dirbantys, įskaitant savarankišką darbą (*1) .

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

Bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai, taikomi dalyviams

Bendri dalyviams taikomi ilgesnės trukmės rezultato rodikliai yra šie:

—

dalyviai, kurie per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (*1) ,

—

dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo per šešis mėnesius nuo dalyvavimo pabaigos (*1) .

Šiame punkte išvardyti rodikliai netaikomi ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.

Kai duomenys renkami iš registrų arba lygiaverčių šaltinių, valstybės narės gali naudoti nacionalines terminų apibrėžtis.

Bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai, taikomi dalyviams, pranešami ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d. pagal Reglamento (ES) 2021/1060 42 straipsnio 1 dalį ir įtraukiami į to reglamento 43 straipsnyje nurodytą galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Dalyviams nustatytas minimalus reikalavimas, kad bendri ilgesnės trukmės rezultato rodikliai turi būti grindžiami reprezentatyviąja dalyvių imtimi 4 straipsnio 1 dalies a–k punktuose nustatytų konkrečių tikslų atveju. Turi būti užtikrintas toks vidinis imties patikimumas, kad duomenis būtų galima apibendrinti konkretaus tikslo lygmeniu.

II PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI ESF+ VEIKSMAMS, KURIAIS SIEKIAMA LABIAUSIAI SKURSTANČIŲ ASMENŲ SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES PAGAL KONKRETŲ TIKSLĄ, NUSTATYTĄ 4 STRAIPSNIO 1 DALIES l PUNKTE, LAIKANTIS 7 STRAIPSNIO 5 DALIES PIRMOS PASTRAIPOS

Asmens duomenys turi būti suskirstyti pagal lytį (moteris, vyras, nebinarinio lytiškumo asmuo ( 5 )).

Bendri produkto rodikliai, susiję su asmenims skirtais veiksmais

1.1.

Bendri produkto rodikliai, taikomi dalyviams yra:

—

bendras dalyvių skaičius,

—

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius ( *3 ),

—

18–29 metų jaunuolių skaičius (*3) ,

—

65 metų ir vyresnių dalyvių skaičius (*3) .

1.1 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

1.2.

Kiti bendri produkto rodikliai yra:

—

dalyviai, turintys negalią ( *4 ),

—

trečiųjų valstybių piliečiai (*3) ,

—

užsienio kilmės (*3) ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) (*4) priklausančių dalyvių skaičius,

—

benamiai ar susiduriantys su atskirtimi dėl būsto (*3) .

Rinkti duomenis būtina tik tada, kai taikytina ir svarbu.

1.2 punkte išvardytų rodiklių vertės gali būti nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

III PRIEDAS

BENDRI RODIKLIAI, TAIKOMI ESF+ PARAMAI MATERIALINIO NEPRITEKLIAUS PROBLEMAI SPRĘSTI

Produkto rodikliai

1.1.

Bendra paskirstyto maisto ir prekių piniginė vertė

1.1.1.

bendra pagalbos maistu vertė ( 6 );

1.1.1.1.

bendra benamiams skirto maisto piniginė vertė;

1.1.1.2.

bendra kitoms tikslinėms grupėms skirto maisto piniginė vertė;

1.1.2.

bendra paskirstytų prekių vertė ( 7 );

1.1.2.1.

bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė;

1.1.2.2.

bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė;

1.1.2.3.

bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė.

1.2.

Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (tonomis) ( 8 ):

1.2.1.

maisto, kurio tik vežimas, skirstymas ir sandėliavimas apmokėtas pagal programą, dalis (proc.);

▼C1

1.2.2.

ESF+ bendrai finansuojamų maisto produktų dalis, palyginti su bendru paramos gavėjų paskirstytu maisto kiekiu (%).

▼B

1.2.1 ir 1.2.2 punktuose išvardytų rodiklių vertės nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

Bendri rezultato rodikliai

2.1.

Pagalbą maistu gaunančių galutinių gavėjų skaičius

—

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

—

18–29 metų jaunuolių skaičius,

—

moterų skaičius,

—

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

—

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius ( *5 ),

—

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*5) ,

—

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*5) ,

—

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*5) .

2.2.

Materialinę pagalbą gaunančių galutinių gavėjų skaičius

—

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

—

18–29 metų jaunuolių skaičius,

—

moterų skaičius,

—

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

—

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius (*5) ,

—

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*5) ,

—

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*5) ,

—

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*5) .

2.3.

Čekius arba korteles gavusių galutinių gavėjų skaičius

—

jaunesnių nei 18 metų vaikų skaičius,

—

18–29 metų jaunuolių skaičius,

—

65 metų ir vyresnių galutinių gavėjų skaičius,

—

moterų skaičius,

—

negalią turinčių galutinių gavėjų skaičius (*5) ,

—

trečiųjų valstybių piliečių skaičius (*5) ,

—

užsienio kilmės ir mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus) priklausančių galutinių gavėjų skaičius (*5) ,

—

benamių galutinių gavėjų arba galutinių gavėjų, susiduriančių su atskirtimi dėl būsto, skaičius (*5) .

2 punkte išvardytų rodiklių vertės nustatomos remiantis paramos gavėjo pateiktu informacija pagrįstu įvertinimu.

IV PRIEDAS

EaSI KRYPTIES RODIKLIAI

EaSI krypties rodikliai

—

analitinės veiklos skaičius,

—

dalijimosi informacija ir tarpusavio mokymosi veiklų skaičius,

—

socialinio eksperimento atvejų skaičius,

—

gebėjimų stiprinimo ir tinklaveikos veiklos skaičius,

—

asmenų, įdarbintų pagal tikslines judumo programas, skaičius.

Rodiklio „asmenų, įdarbintų pagal tikslines judumo programas, skaičius“ duomenys renkami tik kas dvejus metus.

( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

( 2 ) Pagal nacionalinę teisę.

( *1 ) Duomenys, pateikti remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi, yra asmens duomenys.

( 3 ) Šis rodiklis apskaičiuojamas automatiškai, remiantis bendrais produkto rodikliais, susijusiais su užimtumo statusu, išskyrus ESF+ paramos, teikiamos siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo – tokiu atveju turi būti pranešama apie bendrą dalyvių skaičių.

( *2 ) Pateikti duomenys apima specialios kategorijos asmens duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje.

( 4 ) Šis rodiklis netaikomas ESF+ paramai, teikiamai siekiant prisidėti prie konkretaus 4 straipsnio 1 dalies l punkte nustatyto tikslo įgyvendinimo.

( 5 ) Pagal nacionalinę teisę.

( *3 ) Duomenys, pateikti remiantis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalimi, yra asmens duomenys.

( *4 ) Pateikti duomenys apima specialios kategorijos asmens duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje.

( 6 ) Šie rodikliai netaikomi pagalbai maistu, kuri teikiama netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

( 7 ) Šie rodikliai netaikomi prekėms, kurios tiekiamos netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

( 8 ) Šie rodikliai netaikomi pagalbai maistu, kuri teikiama netiesiogiai naudojant čekius ar korteles.

( *5 ) Gali būti naudojamos nacionalinės terminų apibrėžtys.

Top

Choose the experimental features you want to try