a) mokėjimų, kurie turi būti atlikti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir, Kroatijos atveju, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu, jeigu finansinis asignavimas, skirtas atitinkamai priemonei pagal atitinkamą programą, priimtą laikantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 arba Reglamento (EB) Nr. 718/2007, jau panaudotas, ir

b) mokėjimų, kurie turi būti atlikti po 2015 m. gruodžio 31 d., ir, Kroatijos atveju, po 2016 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu.

a) tokios išlaidos numatytos atitinkamoje 2014–2020 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros programoje;

b) taikoma šio reglamento I priede nustatyta atitinkamos priemonės, taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, EŽŪFKP įnašo norma; ir

c) valstybės narės užtikrina, kad atitinkami pereinamojo laikotarpio veiksmai būtų aiškiai nurodyti jų valdymo ir kontrolės sistemose.

a)  ►C1  Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28, 29, 30 ir 33 straipsniuose esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyrių laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 ir 6 straipsnius ir jo II bei III priedus; ◄

b) Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 40 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 19 straipsnį laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnį;

c) Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 40 straipsnio 2 dalies a punkte esanti nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 straipsnį laikoma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 121 straipsnį.

a) pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„4c.  Nukrypstant nuo 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų viršutinių ribų EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 95 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, taip pat atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, ir 85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose. Šie lygiai taikomi tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurios yra naujai nurodytos kiekvienoje patvirtintoje išlaidų deklaracijoje iki išlaidų tinkamumo finansuoti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu galutinės dienos, kuri yra 2015 m. gruodžio 31 d., jeigu 20 gruodžio 2013 arba vėliau valstybė narė atitinka vieną iš šių sąlygų:“,

b) antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybė narė, norinti pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, pateikia Komisijai prašymą atitinkamai pakeisti jos kaimo plėtros programą. Išimtis taikoma nuo tada, kai Komisija patvirtina programos pakeitimą.“.

1) 29 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės gali pagal 2014 m. pateiktas paraiškas nuo 2014 m. spalio 16 d. skirti ūkininkams išankstines išmokas, sudarančias iki 50 % tiesioginių išmokų, skiriamų pagal I priede nurodytas paramos schemas. Išmokų už galvijieną, numatytų IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje, atveju valstybės narės tą procentą gali padidinti iki 80 %.“.

2) 40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Nacionalinės viršutinės ribos

1.  Bendra kiekvienai valstybei narei ir kasmet visų skirtų teisių į išmokas, nacionalinio rezervo sumos, nurodytos 41 straipsnyje, ir pagal 51 straipsnio 2 dalį, 69 straipsnio 3 dalį ir 72b straipsnį nustatytų viršutinių ribų vertė prilygsta VIII priede nustatytai savo nacionalinei viršutinei ribai.

2.  Siekdamos laikytis VIII priede nustatytos savo nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, jei būtina, taiko linijinį visų teisių į išmokas vertės arba nacionalinio rezervo sumos, kaip nurodyta 41 straipsnyje arba jų abiejų mažinimą ar didinimą.

Valstybės narės, kurios nusprendžia neįgyvendinti šio reglamento III antraštinės dalies 5a skyriaus ir nepasinaudoti 136a straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, gali, siekdamos gauti būtiną 1 pastraipoje nurodytos teisių į išmokas vertės sumažinimą, nesumažinti teisių į išmokas, kuriomis ūkininkai pasinaudojo 2013 m., kurie 2013 m. prašė mažiau nei tiesioginių išmokų sumos, kurią turi nustatyti atitinkama valstybė narė; ta suma neviršija 5 000  EUR.

3.  Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 ( 17 ) 26 straipsniui, tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje už 2014 kalendorinius metus pagal šio reglamento 34, 52, 53, 68 ir 72a straipsnius, suma bei pagalbos, skirtos šilkaverpių augintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 111 straipsnį, suma neturi būti didesnės nei šio reglamento VIII priede tiems metams nustatytos viršutinės ribos, sumažintos sumomis, kurios susidaro 2014 kalendoriniams metams taikant šio reglamento 136b straipsnį, kaip nustatyta šio reglamento VIIIa priede.

Kai būtina ir siekdamos laikytis šio reglamento VIII priede nustatytų viršutinių ribų, sumažintų sumomis, kurios susidaro 2014 kalendoriniams metams taikant šio reglamento 136b straipsnį, kaip išdėstyta šio reglamento VIIIa priede, valstybės narės taiko linijinį tiesioginių išmokų už 2014 kalendorinius metus sumų mažinimą.

3) 41 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

4) 51 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„52 ir 53 straipsniuose nurodytos tiesioginių išmokų už 2014 m. viršutinės ribos yra lygios 2013 m. nustatytoms viršutinėms riboms, padaugintoms iš koeficiento, kurį kiekviena atitinkama valstybė narė apskaičiuoja VIII priede nustatytą 2014 m. nacionalinę viršutinę ribą padalydama iš 2013 m. nacionalinės viršutinės ribos. Šis dauginimas taikomas tik toms valstybėms narėms, kurių VIII priede nustatyta 2014 m. nacionalinė viršutinė riba yra mažesnė už 2013 m. nacionalinę viršutinę ribą.“.

5) 68 straipsnio 8 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„8.  Ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d. tos valstybės narės, kurios priėmė 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali peržiūrėti tą sprendimą ir nuspręsti nuo 2014 m.:“.

6) 69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7) III antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

„5a skyrius

PERSKIRSTYMO IŠMOKA 2014 M.

72a straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d. gali nuspręsti skirti išmoką už 2014 m. ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1, 2 ir 3 skyriuose nurodytą bendrosios išmokos schemą (toliau – perskirstymo išmoka).

Valstybės narės praneša Komisijai apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d.

2.  Valstybės narės, kurios nusprendė taikyti bendrosios išmokos schemą regionų lygiu pagal 46 straipsnį, gali perskirstymo išmoką taikyti regionų lygiu.

3.  Nedarant poveikio finansinės drausmės, linijinių sumažinimų, kaip nurodyta 40 straipsnio 3 dalyje, ir 21 bei 23 straipsnių taikymui, perskirstymo išmoka skiriama, kai ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4.  Perskirstymo išmoką valstybės narės apskaičiuoja padaugindamos dydį, kurį turi nustatyti valstybė narė ir kuris neturi būti didesnis nei 65 % nacionalinės ar regioninės vidutinės išmokos už hektarą, iš teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo pagal 34 straipsnį, skaičiaus. Tokių teisių į išmokas skaičius neturi viršyti dydžiausios ribos, kurią nustato valstybės narės, kuris negali būti didesnis negu 30 hektarų arba vidutinio žemės ūkio valdos dydžio, kaip nustatyta VIIIb priede, jei atitinkamoje valstybėje narėje tas vidutinis dydis yra didesnis nei 30 hektarų.

5.  Su sąlyga, kad laikomasi 4 dalyje nustatytų didžiausių ribų, valstybės narės gali nacionaliniu lygiu nustatyti gradaciją hektarų skaičiui, nustatytam pagal tą dalį, kuri vienodai taikoma visiems ūkininkams.

6.  4 dalyje nurodytą nacionalinę vidutinę išmoką už hektarą nustato valstybės narės, remdamosi VIIIc priede nustatyta nacionaline viršutine riba ir 2014 m. pagal 34 straipsnio 2 dalį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi.

4 dalyje nurodytą regioninę vidutinę išmoką už hektarą nustato valstybės narės, taikydamos VIIIc priede nustatytos nacionalinės viršutinės ribos dalį ir 2014 m. pagal 34 straipsnio 2 dalį atitinkamame regione deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių. Kiekvienam regionui ši dalis apskaičiuojama atitinkamą pagal 46 straipsnio 3 dalį nustatytą regioninę viršutinę ribą padalijus iš 40 straipsnyje nustatytos 2014 m. nacionalinės viršutinės ribos.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį skyrių jokio pranašumo neįgytų tie ūkininkai, kurių atžvilgiu nustatyta, kad po 2011 m. spalio 18 d. jie padalijo savo valdą siekdami vienintelio tikslo – pasinaudoti perskirstymo išmoka. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valdos yra suformuotos atlikus tokį padalijimą.

72b straipsnis

Finansinės nuostatos

1.  Perskirstymo išmokai finansuoti valstybės narės gali ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d. nuspręsti panaudoti ne daugiau kaip 30 % 40 straipsnyje nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, taikomos 2014 m. paraiškų pateikimo metais. Jos iki tos dienos apie tokį sprendimą praneša Komisijai.

2.  Remdamasi nacionalinės viršutinės ribos, kurią pagal šio straipsnio 1 dalį turės taikyti valstybės narės, procentine dalimi, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato perskirstymo išmokos atitinkamą viršutinę ribą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

8) 90 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Paramos už reikalavimus atitinkantį hektarą suma nustatoma 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginus iš šių referencinių sumų:

9) 122 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Vienkartinės išmokos už plotus schemą galima taikyti iki 2014 m. gruodžio 31 d.“.

10) 124 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.  Naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemė pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą yra ta naudojamos žemės ūkio paskirties žemės dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji naudojama gamybai, ir kuri prireikus patikslinama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos turi nustatyti ta naujoji valstybė narė, gavusi Komisijos pritarimą.

Šioje antraštinėje dalyje „naudojama žemės ūkio paskirties žemė“ – visas plotas, kurį užima ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai, daugiametės kultūros ir asmeninio naudojimo daržai, kaip nustatyta Komisijos statistikos tikslais.

2.  Išmokos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą skyrimo tikslais reikalavimus atitinkantys yra visi žemės ūkio paskirties sklypai, kurie atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, kurie apsodinti trumpos rotacijos želdiniais (KN ex 0602 90 41 subpozicija).

Išskyrus force majeure ar išskirtines aplinkybes, pirmoje pastraipoje nurodytais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė nei diena, kurią ta valstybė narė nustatė pakeisti paramos paraiškoms.

Minimalus reikalavimus atitinkančio ploto vienai valdai dydis, kuriam galima prašyti skirti išmokas, yra 0,3 ha. Vis dėlto bet kuri nauja valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Komisijos pritarimą, gali nuspręsti nustatyti didesnį minimalų dydį, su sąlyga, kad jis neviršija 1 ha.“.

11) V antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„2a skyrius

PERSKIRSTYMO IŠMOKA 2014 M.

125a straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.  Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d. gali nuspręsti skirti išmoką už 2014 m. ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 2 skyriuje nurodytą vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau – perskirstymo išmoka naujosioms valstybėms narėms).

Atitinkamos naujosios valstybės narės praneša Komisijai apie savo sprendimą ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d.

2.  Nedarant poveikio finansinės drausmės taikymui ir 21 bei 23 straipsnių taikymui, perskirstymo išmoka naujosioms valstybėms narėms skiriama padidinus sumas, mokamas už hektarą pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą.

3.  Perskirstymo išmoką naujosioms valstybėms narėms valstybės narės apskaičiuoja padaugindamos dydį, kurį turi nustatyti valstybė narė ir kuris neturi būti didesnis nei 65 % nacionalinės vidutinės išmokos už hektarą, iš reikalavimus atitinkančių hektarų, už kuriuos ūkininkas gavo išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, skaičiaus. Tokių hektarų skaičius neturi viršyti didžiausios ribos, kurią nustato valstybės narės, kuris negali būti didesnis negu 30 arbavidutinio žemės ūkio valdos dydžio, kaip nustatyta VIIIb priede, jei atitinkamoje naujojoje valstybėje narėje tas vidutinis dydis yra didesnis nei 30 hektarų.

4.  Su sąlyga, kad laikomasi 3 dalyje nustatytų didžiausių ribų, valstybės narės gali nacionaliniu lygiu nustatyti gradaciją hektarų skaičiui, nustatytam pagal tą dalį, kuri vienodai taikoma visiems ūkininkams.

5.  3 dalyje nurodytą nacionalinę vidutinę išmoką už hektarą nustato valstybės narės, remdamosi VIIIc priede nustatyta nacionaline viršutine riba ir reikalavimus atitinkančių pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą 2014 m. deklaruotų hektarų skaičiumi.

6.  Naujosios valstybės narės užtikrina, kad pagal šį skyrių jokio pranašumo neįgytų tie ūkininkai, kurių atžvilgiu nustatyta, kad po 2011 m. spalio 18 d. jie padalijo savo valdą siekdami vienintelio tikslo – pasinaudoti perskirstymo išmoka naujosioms valstybėms narėms. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valdos yra suformuotos atlikus tą padalijimą.

125b straipsnis

Finansinės nuostatos

1.  Perskirstymo išmokai naujosioms valstybėms narėms finansuoti naujosios valstybės narės gali ne vėliau kaip 2014 m. kovo 1 d. nuspręsti panaudoti ne daugiau kaip 30 % 40 straipsnyje nurodytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, taikomos 2014 m. paraiškų pateikimo metais, arba, Bulgarijos ir Rumunijos atveju – VIIId priede nustatytų sumų. Jos ne vėliau kaip tą dieną apie tokį sprendimą praneša Komisijai.

123 straipsnyje nurodytas metinis finansinis paketas sumažinamas pirmoje pastraipoje nurodyta suma.

2.  Remdamasi nacionalinės viršutinės ribos, kurią pagal šio straipsnio 1 dalį turės naudoti atitinkamos naujosios valstybės narės, procentine dalimi, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato perskirstymo išmokos naujosioms valstybėms narėms atitinkamą viršutinę ribą ir apskaičiuoja atitinkamą 123 straipsnyje nurodyto metinio finansinio paketo sumažinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

12) 131 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012 m. rugsėjo 1 d. arba 2014 m. vasario 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po to sprendimo priėmimo, arba ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d. priimto sprendimo atveju – nuo 2014 m., iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, panaudoti paramai ūkininkams skirti, kaip nustatyta 68 straipsnio 1 dalyje ir laikantis III antraštinės dalies 5 skyriaus.“.

13) 133a straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama 2013 m.“.

14) V antraštinės dalies 4 skyriuje įterpiamas šis straipsnis:

„133b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama 2014 m.

1.  Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą pagal 122 straipsnį, gali nuspręsti skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą 2014 m.

2.  Bulgarija ir Rumunija gali skirti paramą pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jeigu jos ne vėliau kaip 2014 m. vasario 1 d. nusprendžia 2014 m. neskirti jokių papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal 132 straipsnį.

3.  Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama sektorių, kuriems 2013 m. buvo skirta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama pagal 133a straipsnį, arba, Bulgarijos ir Rumunijos atveju – papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal 132 straipsnį, ūkininkams.

4.  Paramos skyrimo sąlygos pagal šį straipsnį yra tokios pačios, kuriomis leista skirti išmokas pagal 132 arba 133a straipsnį 2013 m., išskyrus išmokų sumažinimą dėl 132 straipsnio 2 dalies taikymo kartu su 7 ir 10 straipsniais.

5.  Bendra paramos, kuri gali būti skirta bet kurio iš 3 dalyje nurodytų sektorių ūkininkams, suma neturi būti didesnė nei 80 % 2013 m. konkretiems sektoriams skirtų finansinių paketų, kuriuos skirti leido Komisija remdamasi 133a straipsnio 5 dalimi, arba, Bulgarijos ir Rumunijos atveju – 132 straipsnio 7 dalimi.

Kipro atveju konkretiems sektoriams skirti finansiniai paketai nustatyti XVIIa priede.

6.  3 ir 4 dalys Kiprui netaikomos.

7.  Naujosios valstybės narės apie 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus praneša Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. Pranešime apie 1 dalyje nurodytą sprendimą pateikiama ši informacija:

8.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir laikydamosi Komisijos pagal 5 dalį patvirtintų ribų, gali priimti sprendimą dėl skirtinų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos sumų.“.

15) VI antraštinė dalis papildoma šiuo straipsniu:

„136a straipsnis

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

1.  Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas EŽŪFKP lėšomis, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 ( 18 ), kuri 2014 m. kalendoriniais metais sudarytų iki 15 % jų metinių nacionalinių viršutinių ribų, kaip nustatyta šio reglamento VIII priede, ir 2015–2019 m. jų metinių nacionalinių viršutinių ribų, kaip nustatyta – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 ( 19 ) II priede. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tuo sprendimu nustatoma toje pastraipoje nurodyta procentinė dalis, kuri gali skirtis įvairiais kalendoriniais metais.

Valstybės narės, kurios nepriima sprendimo, nurodyto pirmoje pastraipoje 2014 kalendorinių metų atžvilgiu, ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą dėl 2015–2019 kalendorinių metų ir ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. praneša apie jį Komisijai.

Valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti šioje dalyje nurodytą sprendimą; toks peržiūrėtas sprendimas būtų taikomas nuo 2018 kalendorinių metų. Dėl bet kurio sprendimo dėl tokiosperžiūra neturi būti sumažinta procentinė dalis, apie kurią pagal pirmą, antrą ir trečią pastraipas buvo pranešta Komisijai. Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimą dėl peržiūros ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.

2.  Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. valstybės narės, kurios nepriima sprendimo pagal 1 dalį, gali nuspręsti tiesioginėms išmokoms skirti iki 15 % arba, Bulgarijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atveju – iki 25 % sumos, skirtos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas EŽŪFKP lėšomis 2015–2020 m. laikotarpiu, remti, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1305/2013. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tuo sprendimu nustatoma toje pastraipoje nurodyta procentinė dalis, kuri gali skirtis įvairiais kalendoriniais metais.

Valstybės narės, kurios nepriima sprendimo, nurodyto pirmoje pastraipoje, 2015 finansiniais metais, ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti tą sprendimą dėl 2016–2020 m. finanasinių metų. Ne vėliau kaip iki tos datos praneša apie bet kurį sprendimą Komisijai.

Valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti šioje dalyje nurodytą sprendimą; toks peržiūrėtas sprendimas būtų taikomas 2019 ir 2020 finansiniais metais. Dėl bet kurio sprendimo dėl tokios peržiūra negali būti padidinta procentinė dalis, apie kurią pagal pirmą, antrą ir trečią pastraipas buvo pranešta Komisijai. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kurį sprendimą dėl peržiūros ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d.

3.  Siekiant atsižvelgti į sprendimus, apie kuriuos valstybės narės praneša pagal 1 ir 2 dalis, Komisijai pagal 141a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais peržiūrimos VIII priede nustatytos viršutinės ribos.

16) VI antraštinė dalis papildoma šiuo straipsniu:

▼C2

„136b straipsnis

Perkėlimas į EŽŪFKP

▼B

Valstybės narės, kurios pagal 136 straipsnį nusprendė, kad suma nuo 2011 m. finansinių metų būtų skiriama Sąjungos paramai pagal kaimo plėtros programas ir finansuojama EŽŪFKP lėšomis, ir toliau VIIIa priede nurodytas sumas skiria kaimo plėtros programoms ir finansavimui EŽŪFKP lėšomis 2015 m. finansiniais metais.“.

17) įterpiamas šis straipsnis:

„140a straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Siekiant atsižvelgti į sprendimus, apie kuriuos valstybės narės pranešė pagal 136a straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat į kitus VIII priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų pakeitimus, Komisijai pagal 141a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos VIIIc priede nustatytos viršutinės ribos.

Siekiant užtikrinti optimalų 40 straipsnio 3 dalyje numatyto linijinio sumažinimo taikymą 2014 m., Komisijai pagal 141a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl sumažinimo apskaičiavimo, kurį valstybės narės turi taikyti ūkininkams pagal 40 straipsnio 3 dalį.“.

18) 141a straipsnis pakeičiamas taip:

„141a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  11a straipsnyje, 136a straipsnio 3 dalyje ir 140a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2014 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11a straipsnyje, 136a straipsnio 3 dalyje ir 140a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 11a straipsnį, 136a straipsnio 3 dalį ir 140a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.

19) Iš dalies keičiami I, VIII ir XVIIa priedai ir įtraukiami nauji VIIIa, VIIIb, VIIIc ir VIIId priedai pagal šio reglamento II priedo 1, 4, 5 ir 6 punktus.

20) II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedo 2 ir 3 punktus.

1) 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su bendromis didžiausiomis tiesioginių išmokų sumomis, kurios gali būti skirtos, įskaitant pokyčius dėl valstybių narių priimtų sprendimų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnį ir šio reglamento 14 straipsnį, ir pokyčius dėl šio reglamento 20 straipsnio 2 dalies taikymo, Komisijai pagal šio reglamento 70 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant patikslinti šio reglamento II priede nustatytas nacionalines viršutines ribas.“.

2) 26 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa:

„Šiame straipsnyje nurodytiems apskaičiavimams atlikti su sąlyga, kad netaikoma perskirstymo išmoka pagal 41 straipsnį, valstybės narės visapusiškai atsižvelgia į 2014 kalendoriniais metais suteiktą paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 72a ir 125a straipsnius.“.

3) 36 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Siekdamos diferencijuoti vienkartinės išmokos už plotus schemą, ir su sąlyga, kad netaikoma perskirstymo išmoka pagal 41 straipsnį, valstybės narės visapusiškai atsižvelgia į 2014 kalendoriniais metais suteiktą paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 125a straipsnį.“.

4) 72 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su paraiškų teikimo metais, kurie prasideda iki 2015 m. sausio 1 d.“.

1) 119 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Vis dėlto Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnis ir atitinkamos įgyvendinimo taisyklės ir toliau taikomos iki 2014 m. gruodžio 31 d., o Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 ir 44a straipsniai ir atitinkamos įgyvendinimo taisyklės toliau taikomos atitinkamai 2013 m. žemės ūkio finansiniais metais patirtoms išlaidoms ir sumokėtoms išmokoms.“.

2) Įterpiamas šis straipsnis:

„119a straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos nuo Reglamento (ES) Nr. 966/2012

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalies ir nuo šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies, 2014 finansiniais žemės ūkio metais nereikalaujama, kad sertifikavimo įstaiga pateiktų nuomonę dėl to, ar išlaidos, kurias Komisijos prašyta kompensuoti, atitinka teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimus.“.

3) 121 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

▼C2

„2.  Vis dėlto taikomos šios nuostatos:

3.  Nepaisant 1 ir 2 dalių:

▼B

1) Įterpiamas šis straipsnis:

„214a straipsnis

Nacionalinės išmokos tam tikriems Suomijos sektoriams

Komisijai suteikus leidimą, 2014–2020 m. laikotarpiu Suomija gali ir toliau teikti nacionalinę paramą, kurią ji gamintojams paskyrė 2013 m. remdamasi 1994 m. Stojimo akto 141 straipsniu su sąlyga, kad:

Komisija priima savo leidimą netaikydama šio reglamento 229 straipsnio 2 arba 3 dalyse nurodytos procedūros.“.

2) 230 straipsnio 1 dalyje įterpiami šie punktai:

1) 31 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.  Kroatija gali skirti išmokas pagal šią priemonę paramos gavėjams vietovėse, kurios buvo nustatytos pagal 32 straipsnio 3 dalį, net ir tais atvejais, kai neužbaigta tos dalies trečioje pastraipoje nurodyta tikslinimo procedūra. Tikslinimo procedūra užbaigiama ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Paramos gavėjams vietovėse, kurios užbaigus tikslinimo procedūrą jau nebeatitinka reikalavimų, išmokos pagal šią priemonę nebemokamos.“.

2) 58 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.  Lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1307/20137 straipsnio 2 dalį, ir lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 10b, 136 ir 136b straipsnius, už 2013 ir 2014 kalendorinius metus taip pat įtraukiamos į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sumų metinį paskirstymą.“.

3. 59 straipsnio 4 dalies f punktas pakeičiamas taip:

— 6 straipsnio 15, 17 ir 18 punktai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

— 6 straipsnio 20 punktas taikomas nuo 2013 m. gruodžio 22 d., ir

— 8 straipsnio 3 punktas taikomas nuo tame reglamente nurodytų taikymo pradžios datų.

1) I priede po eilutės, susijusios su „Specialiąja parama“, įterpiamas ši eilutė:

2) II priedas iš dalies keičiamas taip:

3) III priede įrašas „Vandens apsauga ir vandentvarka“ pakeičiamas taip:

4) VIII priede pateiktos lentelės 2014 metų skiltis pakeičiama taip:

5) Po VIII priedo įterpiami šie priedai:

„VIIIa priedas

Sumos, atsirandančios taikant 136b straipsnį 2014 m.

VIIIb priedas

VIIIc priedas

VIIId priedas

6) XVIIa priedas pakeičiamas taip:

„XVIIa priedas