prevencijos ir pasirengimo veiksmus Sąjungoje ir, kiek tai susiję su 5 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 3 dalimi ir 28 straipsniu, taip pat už Sąjungos ribų; ir

veiksmus, kuriais padedama reaguoti į neigiamus nelaimės padarinius, reikalaujančius neatidėliotinų veiksmų, Sąjungoje ar už jos ribų, įskaitant 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose šalyse, per Sąjungos mechanizmą pateikus pagalbos prašymą.

užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį užkertant joms kelią arba mažinant galimą jų poveikį, skatinant prevencijos kultūrą ir gerinant civilinės saugos ir kitų atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą;

gerinti parengtį valstybių narių ir Sąjungos lygiu reaguoti į nelaimes;

sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus nelaimėms ar joms gresiant, be kita ko, imantis priemonių tų nelaimių tiesioginiams padariniams sušvelninti ir skatinant valstybes nares pašalinti biurokratines kliūtis;

didinti visuomenės informuotumą ir pasirengimą nelaimių atvejais;

didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą; ir

intensyvinti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą tarpvalstybiniu lygiu ir tarp valstybių narių, kurioms gali grėsti panašios rūšies nelaimės.

pažanga, padaryta įgyvendinant nelaimių prevencijos sistemos priemones, vertinama pagal valstybių narių, pateikusių Komisijai 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą informaciją, skaičių;

pažanga, padaryta didinant parengties nelaimėms lygį, vertinama pagal reagavimo pajėgumų, įtrauktų į Europos civilinės saugos rezervą, susijusį su 11 straipsnyje nurodytais pajėgumų tikslais, kiekį, Bendroje ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemoje (CECIS) registruotų modulių skaičių ir siekiant suteikti pagalbą ypač didelio masto situacijų atveju numatytų panaudoti „rescEU“ pajėgumų skaičių;

pažanga, padaryta gerinant reagavimą į nelaimes, vertinama pagal pagalbos teikimo per Sąjungos mechanizmą spartą ir tai, kokiu mastu pagalba prisidedama prie poreikių vietoje tenkinimo; ir

pažanga, padaryta didinant visuomenės informuotumą ir pasirengimą nelaimių atvejais: vertinama pagal Sąjungos piliečių informuotumo apie riziką jų regione lygį.

imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir palengvintų bei skatintų bendradarbiavimą ir dalijimąsi žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais bei inovacijomis, geriausia praktika bei informacija, įskaitant tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika;

remia ir skatina valstybių narių rizikos vertinimo ir vaizdinio žymėjimo veiklą keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų ar praktinių žinių bendro intereso klausimais;

rengia ir reguliariai atnaujina gamtinių ir žmogaus sukeliamų nelaimių, įskaitant tokias, kurios sukelia arba gali sukelti daugiašalį tarpvalstybinį poveikį, kurios gali kilti Sąjungoje, rizikos tarpsektorinius apžvalgą ir žemėlapį, įvairiose politikos srityse laikydamasi nuoseklaus požiūrio, kurį taikant galima spręsti nelaimių prevencijos klausimą ar kuris gali turėti jai įtakos, ir tinkamai atsižvelgdama į tikėtiną klimato kaitos poveikį;

skatina keitimąsi geriausia praktika rengiant nacionalines civilinės saugos sistemas, kad būtų sprendžiama klimato kaitos poveikio problema;

skatina ir remia valstybių narių rizikos valdymo veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų ir praktinių žinių bendro intereso klausimais;

renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika prevencijos ir pasirengimo planavimo srityje, be kita ko, atliekant neprivalomus tarpusavio vertinimus;

laikydamasi 6 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų terminų periodiškai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos, padarytos įgyvendinant 6 straipsnį, ataskaitas;

skatina naudotis įvairių Sąjungos fondų, kurie gali remti tvarią nelaimių prevenciją, parama ir skatina valstybes nares ir regionus išnaudoti tas finansavimo galimybes;

akcentuoja rizikos prevencijos svarbą ir remia valstybių narių informuotumo didinimo, visuomenės informavimo bei švietimo veiklą ir remia valstybių narių pastangas teikiant visuomenei informaciją apie pranešimo apie nelaimes sistemas, teikdama joms gaires dėl tokių sistemų, be kita ko, tarpvalstybiniu lygiu;

skatina taikyti prevencines priemones valstybėse narėse ir 28 straipsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse keičiantis geriausia praktika ir sudaro palankesnes sąlygas įgyti specialiųjų žinių ir patirties bendro intereso klausimais; ir

aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų rėmimo ir papildomų prevencijos veiksmų, kad įgyvendintų 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tikslą.

toliau rengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu;

toliau rengia savo rizikos valdymo gebėjimų vertinimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu;

toliau plėtoja ir tobulina savo nelaimių rizikos valdymo planavimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytus Sąjungos atsparumo nelaimėms tikslus, kai jie nustatyti, ir riziką, susijusią su nelaimėmis, kurios sukelia arba gali sukelti daugiašalį tarpvalstybinį poveikį;

pateikia Komisijai atitinkamų a ir b punktuose nurodytų vertinimų elementų santrauką, daugiausia dėmesio skirdamos pagrindinėms rizikos rūšims. Pagrindinės rizikos, darančios daugiašalį tarpvalstybinį poveikį, ir rizikos, susijusios su nelaimėmis, kurios sukelia arba gali sukelti tarpvalstybinį poveikį, taip pat, kai tikslinga, didelio poveikio mažai tikėtinos rizikos atveju valstybės narės apibūdina prioritetines prevencijos ir parengties priemones. Santrauka Komisijai pateikiama ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., o po to – kas trejus metus, taip pat kaskart, kai įvyksta svarbių pasikeitimų;

savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimuose;

pagal tarptautinius įsipareigojimus gerina duomenų apie nelaimių nuostolius rinkimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu, kad užtikrintų faktais pagrįstų scenarijų, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, rengimą ir reagavimo į nelaimes pajėgumų trūkumų nustatymą.

prašyti, kad ta valstybė narė pateiktų papildomos informacijos apie konkrečias prevencijos ir parengties priemones, susijusias su atitinkama tos pačios rūšies nelaimės rizika, ir

kai tikslinga, remdamasi pateikta informacija:

valdo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą;

valdo CECIS, kad Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras ir valstybių narių ryšių punktai galėtų palaikyti ryšius ir keistis informacija;

bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama:

sukuria ir valdo gebėjimą mobilizuoti ir nusiųsti ekspertų grupes, atsakingas už:

sukuria ir užtikrina gebėjimą teikti logistinę paramą d punkte nurodytoms ekspertų grupėms;

plėtoja ir palaiko valstybių narių apmokytų ekspertų, kuriuos galima greitai pasitelkti, tinklą siekiant padėti vykdyti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro stebėsenos, informavimo ir palankesnių sąlygų sudarymo koordinavimui užduotis;

sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti valstybių narių reagavimo į nelaimes pajėgumų išankstinį paskirstymą Sąjungoje;

remia pastangas gerinti modulių ir kitų reagavimo pajėgumų tarpusavio sąveikumą, atsižvelgdama į geriausią praktiką valstybių narių lygmeniu ir tarptautiniu lygmeniu;

neviršydama savo kompetencijos ribų imasi veiksmų, būtinų sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti priimančiosios valstybės paramą, be kita ko, remdamasi veiklos patirtimi, kartu su valstybėmis narėmis rengia ir atnaujina gaires dėl priimančiosios valstybės paramos;

remia valstybių narių parengties strategijų savanoriško tarpusavio vertinimo programas, pagrįstas iš anksto nustatytais kriterijais, kurios leistų parengti rekomendacijas siekiant padidinti Sąjungos parengties lygį;

aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi papildomų būtinų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą, ir

remia valstybes nares, pateikusias prašymą dėl nelaimių jų teritorijose, suteikdama galimybę naudotis Europos mokslinėmis partnerystėmis tikslinei mokslinei analizei atlikti. Atliktos analizės gali būti platinamos per CECIS, pritarus nukentėjusioms valstybėms narėms.

geba vykdyti iš anksto nustatytas užduotis reagavimo srityse laikydamiesi pripažintų tarptautinių gairių, todėl gali:

yra sąveikūs su kitais moduliais;

dalyvauja mokymuose ir pratybose, kad atitiktų sąveikumo reikalavimą;

jiems vadovauja asmuo, kuris yra atsakingas už modulių veikimą; ir

atitinkamais atvejais geba bendradarbiauti su kitomis Sąjungos struktūromis ir (arba) tarptautinėmis institucijomis, ypač su Jungtinėmis Tautomis.

6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais rizikos vertinimais;

5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta rizikos apžvalga;

6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu valstybių narių atliekamu rizikos valdymo gebėjimų vertinimu;

turimais 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytais duomenimis apie nelaimių nuostolius;

savanoriškai pasikeista turima informacija apie nelaimių rizikos valdymo planavimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu;

išteklių planavimu ir

reagavimo pajėgumų dislokavimo planų rengimu.

nustatoma būtina materialinių išteklių rūšis bei kiekis ir visos būtinos galimybes atveriančios paramos paslaugos, kurios jau apibrėžtos kaip „rescEU“ pajėgumai, ir (arba)

apibrėžiami papildomi materialiniai ištekliai ir visos būtinos galimybes atveriančios paramos paslaugos, kaip „rescEU“ pajėgumai, ir nustatoma būtina tų pajėgumų rūšis bei kiekis.

perduoda prašymą kitų valstybių narių ryšių punktams;

siekdama užtikrinti bendrą informuotumą apie padėtį ir reagavimo į ją veiksmus, kartu su nukentėjusiąja valstybe nare surenka ir analizuoja patvirtintą informaciją apie padėtį ir tiesiogiai išplatina tą informaciją valstybėms narėms;

pasikonsultavusi su prašančiąja valstybe nare, parengia pagalbos teikimo per Sąjungos mechanizmą rekomendacijas, pagrįstas poreikiais vietoje ir visais atitinkamais iš anksto parengtais planais, nurodytais 10 straipsnio 1 dalyje, paprašo valstybių narių dislokuoti konkrečius pajėgumus ir sudaro palankesnes sąlygas prašomai pagalbai koordinuoti; ir

imasi papildomų veiksmų, kad sudarytų palankesnes sąlygas koordinuoti reagavimo veiksmus.

palaikydama dialogą su valstybių narių ryšių punktais, siekdama užtikrinti, kad Sąjungos reagavimu į nelaimes būtų veiksmingai ir nuosekliai prisidedama prie bendro pagalbos teikimo per Sąjungos mechanizmą, visų pirma:

nedelsiant parengdama rekomendacijas, jei įmanoma, bendradarbiaudama su nukentėjusiąja valstybe, pagrįstas vietos poreikiais ir visais atitinkamais iš anksto parengtais planais, paprašydama valstybių narių dislokuoti konkrečius pajėgumus ir sudarydama palankesnes sąlygas prašomai pagalbai koordinuoti;

palaikydama ryšius su nukentėjusiąja valstybe techniniais klausimais, pavyzdžiui, dėl tikslių su pagalba susijusių poreikių, pasiūlymų priėmimo ir praktinio pasirengimo pagalbos priėmimui vietoje ir jos paskirstymui;

palaikydama ryšius su OCHA arba jam padėdama ir bendradarbiaudama su kitais atitinkamais subjektais, kurie prisideda prie bendro pagalbos teikimo, kad būtų kuo labiau padidinta sąveika, siekiama papildomumo ir išvengta dubliavimo bei trūkumo; ir

palaikydama ryšius su visais atitinkamais subjektais, visų pirma baigiamajame pagalbos teikimo pagal Sąjungos mechanizmą etape, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam perdavimui.

gavusi prašymą suteikti praktinių žinių apie prevenciją pagal 5 straipsnio 2 dalį;

gavusi prašymą suteikti praktinių žinių apie pasirengimą pagal 8 straipsnio 2 dalį;

nelaimės Sąjungoje atveju, kaip nurodyta 15 straipsnio 5 dalyje;

nelaimės už Sąjungos ribų atveju, kaip nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje.

valstybės narės savo atsakomybe siūlo ekspertus, kurie gali būti dislokuoti kaip ekspertų grupių nariai;

Komisija atrenka ekspertus ir tų grupių vadovą, remdamasi jų kvalifikacija ir patirtimi, įskaitant baigtų mokymų pagal Sąjungos mechanizmą lygį, ankstesnę dalyvavimo pagal Sąjungos mechanizmą vykdytose misijose ir kitoje tarptautinėje pagalbos teikimo veikloje patirtį; atranka taip pat grindžiama kitais kriterijais, įskaitant kalbų mokėjimą, siekiant užtikrinti, kad visa grupė turėtų konkrečioje situacijoje reikalingų gebėjimų;

Komisija paskiria misijos ekspertus ir grupių vadovus, sutarusi su jų kandidatūras pasiūliusia valstybe nare.

informaciją apie įrangą ir transporto bei logistinius išteklius, kuriuos valstybės narės gali suteikti, ir keisdamasi šia informacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokios įrangos ar transporto bei logistinių išteklių telkimui;

parengtą kartografinę medžiagą, skirtą greitam išteklių panaudojimui ir sutelkimui, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinių regionų ypatumus, susijusius su daugiašale tarpvalstybine rizika;

pagalbą valstybėms narėms nustatant transporto bei logistinius išteklius, kurių galima gauti iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir palankesnių sąlygų sudarymą tokių išteklių gavimui;

pagalbą valstybėms narėms nustatant įrangą, kurią galima gauti iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką.

bendras 5 straipsnyje nurodytų projektų, tyrimų, seminarų, apklausų ir panašių veiksmų bei veiklos finansavimas;

bendras 6 straipsnio d punkte ir 8 straipsnio j punkte nurodytų tarpusavio vertinimų finansavimas;

funkcijų, kurias atlieka Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, palaikymas pagal 8 straipsnio a punktą;

pasirengimas 8 straipsnio d punkte ir 17 straipsnyje nurodytų ekspertų grupių mobilizavimui bei nusiuntimui ir staiga padidėjusių greitojo reagavimo pajėgumų plėtojimas ir palaikymas per 8 straipsnio f punkte nurodytų valstybių narių apmokytų ekspertų tinklą;

CECIS ir priemonių, kuriomis sudaroma galimybė Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui ir valstybių narių ryšių punktams bei kitiems Sąjungos mechanizmo dalyviams palaikyti ryšius ir keistis informacija, kūrimas ir palaikymas;

pagalba plėtojant tarpvalstybines nustatymo, ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo apie nelaimes Europos intereso sistemas, siekiant sudaryti galimybę greitai reaguoti, taip pat skatinti nacionalinių ankstyvojo perspėjimo ir pranešimo apie nelaimes sistemų tarpusavio sąsają bei jų sąsają su Reagavimo į nelaimes koordinavimo centru ir CECIS. Šiose sistemose atsižvelgiama į esamus ir būsimus informavimo, stebėsenos ar nustatymo šaltinius ir sistemas ir jais remiamasi;

nelaimių rizikos valdymo planavimo, kaip nurodyta 10 straipsnyje, plėtojimas;

parama 13 straipsnyje nurodytai pasirengimo veiklai;

►M2  europos civilinės saugos rezervą ◄ plėtojimas laikantis šio straipsnio 2 dalies;

„rescEU“ pajėgumų sukūrimas, valdymas ir techninė priežiūra pagal 12 straipsnį;

logistinės paramos užtikrinimas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytoms ekspertų grupėms;

palankesnių sąlygų sudarymas koordinuoti valstybių narių reagavimo į nelaimes pajėgumų išankstinį paskirstymą Sąjungoje pagal 8 straipsnio g punktą; ir

parama konsultacijų apie prevencines ir pasirengimo priemones teikimui dislokuojant ekspertų grupę vietoje, gavus valstybės narės, trečiosios šalies, Jungtinių Tautų ar jų agentūrų prašymą, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje.

išlaidas Sąjungos lygiu, susijusias su ►M2  Europos civilinės saugos rezervą ◄ įsteigimu ir valdymu bei 11 straipsnyje nustatytais susijusiais procesais;

privalomų mokymo kursų, pratybų ir seminarų, būtinų valstybių narių reagavimo pajėgumų sertifikavimui ►M2  Europos civilinės saugos rezervą ◄ tikslais, išlaidas (toliau – sertifikavimo išlaidos). Sertifikavimo išlaidas gali sudaryti vienetui tenkančios išlaidos arba vienkartinės išmokos, nustatytos pagal pajėgumų rūšį, padengiant iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų; ir

išlaidas, būtinas reagavimo pajėgumams tobulinti arba remontuoti, kad jie būtų tokio parengties ir galimybės naudoti lygio, kad juos būtų galima dislokuoti kaip Europos civilinės saugos rezervo dalį, laikantis Europos civilinės saugos rezervo kokybės reikalavimų ir, kai tinkama, sertifikavimo proceso metu suformuluotų rekomendacijų (toliau – adaptavimo išlaidos). Tos išlaidos gali apimti išlaidas, susijusias su modulių ir kitų reagavimo pajėgumų eksploatavimo galimybėmis ir sąveikumu, autonomija, savarankišku apsirūpinimu, transportavimo galimybėmis, pakavimo ir kitomis būtinomis išlaidomis, jei jos yra konkrečiai susijusios su pajėgumų dalyvavimu Europos civilinės saugos rezerve.

Adaptavimo išlaidas gali sudaryti:

Reagavimo pajėgumai, kuriems skiriamas finansavimas pagal i ir ii punktus, pateikiami naudoti kaip Europos civilinės saugos rezervo dalis minimalų laikotarpį, kuris susietas su gautu finansavimu ir trunka nuo 3 iki 10 metų, pradedant skaičiuoti nuo tada, kai jais faktiškai galima naudotis kaip Europos civilinės saugos rezervo dalimi, išskyrus atvejus, kai jų eksploatacijos trukmė yra trumpesnė.

Adaptavimo išlaidas gali sudaryti vienetui tenkančios išlaidos arba vienkartinės išmokos, nustatytos pagal pajėgumo rūšį.

informacijos apie įrangą ir apie transporto bei logistinius išteklius, kuriuos nusprendžia suteikti valstybės narės, teikimas ir keitimasis ja, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas telkti tokią įrangą ar tokius transporto bei logistinius išteklius;

pagalba valstybėms narėms nustatant transporto bei logistinius išteklius, kurių galima gauti iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką, ir palankesnių sąlygų sudarymas tokius išteklius gauti;

pagalba valstybėms narėms nustatant įrangą, kurią galima gauti iš kitų šaltinių, įskaitant komercinę rinką;

greitam reagavimui į nelaimes užtikrinti būtinų transporto bei logistinių išteklių finansavimas. Tokie veiksmai finansinės paramos teikimo reikalavimus atitinka tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių kriterijų:

trumpalaike sandėliavimo pajėgumų nuoma siekiant laikinai sandėliuoti valstybių narių pagalbos priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jas koordinuotai transportuoti;

transportavimu iš pagalbą teikiančios valstybės narės į valstybę narę, sudarančią palankesnes sąlygas ją koordinuotai transportuoti;

valstybių narių pagalbos priemonių perpakavimu, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi transporto pajėgumai arba būtų įvykdyti specialūs veiklos reikalavimai, arba

sutelktos pagalbos priemonių transportavimu vietoje, pervežimu tranzitu ir sandėliavimu siekiant užtikrinti koordinuotą pristatymą į galutinę paskirties vietą prašančiojoje valstybėje.

nukentėjusioji ar padedančioji valstybė narė, remdamasi tinkamai pagrįstu poreikių vertinimu, prašo Sąjungos finansinės pagalbos transportui,;

nukentėjusioji ar, kai tinkama, padedančioji valstybė narė pagal visas taikytinas tarptautinės, Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatas imasi visų būtinų veiksmų, kad iš teršėjo pareikalautų kompensacijos ir ją gautų;

iš teršėjo gavusi kompensaciją nukentėjusioji ar, kai tinkama, padedančioji valstybė narė nedelsdama grąžina lėšas Sąjungai.

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas ir kitos Europos šalys, kai tokia galimybė numatyta susitarimuose ir procedūrose;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose.

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro sąveikos su valstybių narių ryšių punktais, kaip numatyta 8 straipsnio b punkte, 15 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalies a punkte; ir reagavimo į nelaimes Sąjungoje veiklos procedūrų, kaip numatyta 15 straipsnyje, taip pat už Sąjungos ribų, kaip numatyta 16 straipsnyje, įskaitant atitinkamų tarptautinių organizacijų nustatymą;

CECIS komponentų, taip pat keitimosi informacija per CECIS organizavimo, kaip numatyta 8 straipsnio b punkte;

ekspertų grupių dislokavimo proceso, kaip numatyta 17 straipsnyje;

modulių, kitų reagavimo pajėgumų ir ekspertų nustatymo, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalyje;

veiklos reikalavimų, taikomų modulių veikimui ir sąveikumui, kaip numatyta 9 straipsnio 2 dalyje, įskaitant jų užduotis, pajėgumus, pagrindinius komponentus, savarankišką apsirūpinimą ir dislokavimą;

pajėgumų tikslų, kokybės bei sąveikumo reikalavimų ir sertifikavimo bei registravimo procedūros, kuri būtina ►M2  Europos civilinės saugos rezervą ◄ veikimui, kaip numatyta 11 straipsnyje, taip pat finansinių nuostatų, kaip numatyta 21 straipsnio 2 dalyje;

„rescEU“ sukūrimo, valdymo ir techninės priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant kriterijus dėl sprendimų dėl dislokavimo, veiklos procedūrų ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų;

sąjungos civilinės saugos žinių tinklo sukūrimo ir organizavimo, kaip numatyta 13 straipsnyje;

rizikos kategorijų, skirtų mažai tikėtinoms didelio poveikio nelaimėms, ir atitinkamų pajėgumų jiems valdyti kaip nurodyta 21 straipsnio 4 dalyje;

ilgalaikių įsipareigojimų ir ypatingo indėlio į Sąjungos civilinės saugos veiklą kriterijų ir procedūrų, kaip nurodyta 20 straipsnio a punkte; ir

paramos pagalbos transporto ir logistiniams ištekliams, kaip numatyta 18 ir 23 straipsniuose.