02011R0582 — LT — 01.09.2020 — 011.001

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 582/2011 2011 m. gegužės 25 d. kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (Euro VI), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai (Tekstas svarbus EEE) (OL L 167 2011.6.25, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 64/2012 2012 m. sausio 23 d.	L 28	1	31.1.2012
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 519/2013 2013 m. vasario 21 d.	L 158	74	10.6.2013
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 136/2014 2014 m. vasario 11 d.	L 43	12	13.2.2014
►M4	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 133/2014 2014 m. sausio 31 d.	L 47	1	18.2.2014
►M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 627/2014 2014 m. birželio 12 d.	L 174	28	13.6.2014
►M6	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1718 2016 m. rugsėjo 20 d.	L 259	1	27.9.2016
►M7	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1347 2017 m. liepos 13 d.	L 192	1	24.7.2017
►M8	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2400 2017 m. gruodžio 12 d.	L 349	1	29.12.2017
►M9	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/932 2018 m. birželio 29 d.	L 165	32	2.7.2018
►M10	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1939 2019 m. lapkričio 7 d.	L 303	1	25.11.2019
M11	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1181 2020 m. rugpjūčio 7 d.	L 263	1	12.8.2020

---

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 582/2011

2011 m. gegužės 25 d.

kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (Euro VI), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai

(Tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 595/2009 4, 5, 6 ir 12 straipsnių įgyvendinimo priemonės.

Be to, juo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 ir Direktyva 2007/46/EB.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)	variklio sistema – variklis, išmetamųjų teršalų kontrolės sistema ir ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio sistemos elektroninio valdymo įtaiso (-ų) (toliau – EVĮ) ir jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso;

2)	per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa – sendinimo ciklas ir nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis, skirtas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos nusidėvėjimo koeficientams nustatyti;

3)	variklių šeima – gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurių taršos savybės dėl jų konstrukcijos, kaip apibrėžta I priedo 6 dalyje, yra panašios; visi šeimai priskiriami varikliai turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekiui taikomas ribines vertes;

4)	variklio tipas – variklių, kurių pagrindinės savybės, nustatytos I priedo 4 priedėlyje, nesiskiria, kategorija;

5)

transporto priemonės tipas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją – transporto priemonių grupė, kuriai priklausančių transporto priemonių variklių ir pačių transporto priemonių pagrindinės savybės, nustatytos I priedo 4 priedėlyje, nesiskiria;

6)	deNOx sistema – selektyviosios katalizinės redukcijos (toliau – SKR) sistemos, NOx adsorberiai, aktyvieji ir pasyvieji NOx katalizatoriai arba kitokios išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos, skirtos išmetamam azoto oksidų (NOx) kiekiui sumažinti;

7)	išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema – katalizatorius (oksidavimo, trijų komponentų arba kitoks), kietųjų dalelių filtras, deNOx sistema, kombinuotasis deNOx ir kietųjų dalelių filtras arba kitoks už variklio įrengtas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo prietaisas;

8)

transporto priemonės diagnostikos (TPD) sistema – transporto priemonėje arba variklyje įtaisyta sistema, kuri gali: a)  nustatyti gedimus, darančius poveikį variklio sistemos išmetamų teršalų kiekiui; b)  rodyti gedimus įspėjimo sistema; c)  rodyti galimą gedimų sritį naudodamasi kompiuterio atmintyje saugoma informacija ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają;

▼M4

9)

reikalavimus atitinkanti nusidėvėjusi sudedamoji dalis arba sistema (toliau – RANSD) – sudedamoji dalis arba sistema, kuri buvo sąmoningai nudėvėta, pvz., pagreitinus sendinimą arba ją paveikus kontroliuojamu būdu, ir kurią patvirtinimo institucija, įrodinėdama variklio sistemos TPD sistemos eksploatacinių savybių atitiktį, patvirtino pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedą;

▼B

10)	EVĮ – variklio sistemos elektroninio valdymo įtaisas;

11)	diagnostinis trikties kodas (toliau – DTK) – skaitmeninis arba raidinis ir skaitmeninis identifikatorius, nurodantis arba apibūdinantis gedimą;

12)	nešiojamoji išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema (toliau – NITKMS) – nešiojama išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema, atitinkanti II priedo 2 priedėlyje nustatytus reikalavimus;

13)	gedimų rodytuvas (toliau – GR) – rodytuvas, kuris yra įspėjimo sistemos dalis ir kuris transporto priemonės vairuotojui aiškiai praneša apie gedimą;

14)	sendinimo ciklas – transporto priemonės arba variklio eksploatavimas (tam tikru greičiu, apkrova ir galia) per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį;

15)

svarbiausiosios su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalys – sudedamosios dalys, pirmiausia skirtos išmetamųjų teršalų kiekiui kontroliuoti: išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, EVĮ ir su juo susiję jutikliai bei paleidikliai ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (toliau – IDR) sistema su visais susijusiais filtrais, aušintuvais, valdymo vožtuvais bei vamzdeliais;

16)	svarbiausieji su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję techninės priežiūros darbai – svarbiausių su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių sudedamųjų dalių techninės priežiūros darbai;

17)	su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui arba dėl kurių gali padidėti įprastu režimu eksploatuojamos transporto priemonės arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

18)	išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma į pogrupius atsižvelgiant į varikliams įrengtas panašias papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas;

▼M4

19)	Wobbe indeksas (apatinis – Wl, viršutinis – Wu) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis: Jį taip pat galima išreikšti kaip

20)

λ poslinkio koeficientas (toliau – Sλ) – JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 5 priedėlio A.5.5.1 skirsnyje nurodyta matematinė išraiška, kuria aprašomas reikiamas variklio reguliavimo sistemos lankstumas keičiant perteklinio oro santykį λ, jeigu variklio naudojamų dujinių degalų sudėtis skiriasi nuo gryno metano;

▼B

21)	su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie nedaro esminio poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui arba kuriuos atlikus negali ilgam padidėti įprastu režimu eksploatuojamos transporto priemonės arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

22)	TPD sistemą turinčių variklių šeima – gamintojo sudaryta variklio sistemų grupė, kuriai taikomi tokie patys su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių gedimų stebėjimo ir diagnostikos būdai;

23)	skaitymo įrankis – išorinė bandymo įranga, naudojama standartizuotam išoriniam ryšiui su TPD sistema užmegzti pagal šio reglamento reikalavimus;

24)

papildoma teršalų išmetimo strategija (toliau – papildoma TIS) – teršalų išmetimo strategija, pradedama vykdyti ir pakeičianti arba pakoreguojanti pagrindinę teršalų išmetimo strategiją tam tikru tikslu, reaguojant į tam tikrą aplinkos ir (arba) eksploatavimo sąlygų visumą, ir veikianti tik tol, kol tos sąlygos yra;

25)	pagrindinė teršalų išmetimo strategija (toliau – pagrindinė TIS) – teršalų išmetimo strategija, veikianti tam tikrame variklio darbinių sūkių dažnio ir apkrovos intervale, kai nevykdoma papildoma TIS;

26)	eksploatacinių savybių koeficientas – kartų, kai susidarė sąlygos, kuriomis stebėjimo prietaisas arba jų grupė turėjo nustatyti gedimą, ir važiavimo ciklų, kuriuos stebėjo tas stebėjimo prietaisas arba jų grupė, skaičiaus santykis;

27)	variklio paleidimas – degimo įjungimas, variklio įsukimas ir uždegimas; variklio paleidimas baigiamas, kai variklio sūkių dažnis pasiekia dažnį, 150 min-1 mažesnį už įprastą pašildyto, laisva eiga veikiančio variklio sūkių dažnį;

28)	veikimo seka – veiksmų seka, kuriuos sudaro variklio paleidimas, (variklio) veikimo laikas, variklio užgesinimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo, kai iki galo laikomas įjungtas specialus TPD sistemos stebėjimo prietaisas, kuriuo galima nustatyti esamą gedimą;

29)

išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių stebėjimas – gedimo, dėl kurio viršijamos TPD ribinės vertės, stebėjimas; jį sudaro vienas iš toliau nurodytų veiksmų arba abu šie veiksmai: a)  tiesioginis išmetamųjų teršalų kiekio matavimas naudojant išmetimo vamzdžio jutiklį (-ius) ir taikant modelį, kuriuo tiesioginis teršalų išmetimas susiejamas su savitąja per taikytiną bandymų ciklą išmetamų teršalų mase; b)  išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo rodymas kompiuterio įvesties (išvesties) informaciją susiejant su savitąja per bandymų ciklą išmetamų teršalų mase;

30)

eksploatacinių savybių stebėjimas – gedimų stebėjimas, kurį sudaro eksploatacinių savybių patikros ir parametrų, nesusijusių su išmetamųjų teršalų kiekio ribinėmis vertėmis, stebėjimas; toks stebėjimas paprastai taikomas sudedamosioms dalims arba sistemoms, siekiant patikrinti, ar jos veikia tinkamame intervale;

31)

racionalumo triktis – gedimas, kai tam tikro jutiklio arba sudedamosios dalies signalas nesutampa su signalu, kurio būtų galima tikėtis vertinant pagal kitų kontrolės sistemos jutiklių arba sudedamųjų dalių signalus; racionalumo triktims priklauso gedimai, kuriems įvykus visi atskiri matuojami signalai ir sudedamųjų dalių teikiami duomenys patenka į intervalą, susijusį su įprastu atitinkamo jutiklio arba sudedamosios dalies veikimu, ir kai nė vienas atskiras jutiklis arba sudedamoji dalis atkirai nerodo gedimo;

32)	bendrosios veikimo trikties stebėjimas – stebėjimas, kuriuo siekiama nustatyti gedimus, dėl kurių visiškai nustoja veikti reikiama sistemos funkcija;

33)	gedimas – variklio sistemos, įskaitant TPD sistemą, triktis arba veikimo pablogėjimas, dėl kurio pagrįstai galima numatyti, kad padidės kontroliuojamų variklio sistemos išmetamų teršalų kiekis arba sumažės TPD sistemos veiksmingumas;

34)	bendrasis vardiklis – matuoklis, rodantis, kiek kartų transporto priemone buvo važiuota bendrosiomis sąlygomis;

35)	uždegimo ciklų matuoklis – matuoklis, rodantis faktinį transporto priemonės uždegimo ciklų skaičių;

36)	važiavimo ciklas – veiksmų seka, kurią sudaro variklio paleidimas, (variklio) veikimo laikas, variklio užgesinimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo;

37)	„stebėjimo prietaisų grupė“, kai kalbama apie TPD sistemą turinčių variklių šeimos eksploatacinių savybių vertinimą, – TPD sistemos stebėjimo prietaisų rinkinys, skirtas nustatyti, ar išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia tinkamai;

38)	naudingoji galia – ant bandymų stendo alkūninio veleno arba jam lygiaverčio įtaiso gale perduodama galia, etaloninėmis atmosferos sąlygomis nustatoma esant atitinkamam variklio su pagalbine įranga, nurodyta XIV priede, sūkių dažniui;

39)	didžiausioji naudingoji galia – didžiausioji naudingosios galios vertė, išmatuota varikliui dirbant didžiausiu pajėgumu;

40)	sieninis dyzelino kietųjų dalelių filtras – dyzelino kietųjų dalelių filtras (toliau – DKDF), kuriame išmetamosios dujos nukreipiamos tekėti pro sienelę, kuri filtruoja kietąsias medžiagas;

41)	nepertraukiamasis regeneravimo procesas – išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos regeneravimo procesas, taikomas nuolat arba bent kartą per pasaulio mastu suderinto pereinamųjų režimų ciklo įšilusio varikio bandymą;

▼M1

42)	klientui pritaikytas pakeitimas – bet koks transporto priemonės, sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo pakeitimas, kuris daromas konkrečiu kliento prašymu ir turi būti tvirtinamas;

43)	transporto priemonės TPD sistemos informacija – informacija, susijusi su transporto priemonėje įrengta visų transporto priemonės elektroninių sistemų diagnostikos sistema;

44)	perkelta sistema – Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 23 dalyje apibrėžta sistema, perkelta iš seno tipo transporto priemonės į naujo tipo transporto priemones;

▼M4

45)	variklio veiksena naudojant tik dyzeliną – įprasta dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai variklis bet kokiomis veikimo sąlygomis nenaudoja jokių dujinių degalų;

46)

dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – vienu laiku naudoti dyzeliną ir dujinius degalus pritaikytas variklis, kai abiejų rūšių degalai dozuojami atskirai, ir jeigu vienos iš naudojamos rūšies degalų kiekis, palyginti su kitos rūšies degalų kiekiu, gali skirtis atsižvelgiant į eksploatavimą;

47)	dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo veiksena – įprasta dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai tam tikromis variklio veikimo sąlygomis jis tuo pat metu naudoja dyzeliną ir dujinius degalus;

48)	dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo veiksena – įprasta dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai tam tikromis variklio veikimo sąlygomis jis tuo pat metu naudoja dyzeliną ir dujinius degalus;

49)	techninės priežiūros veiksena – speciali dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, įjungiama atliekant remontą ar nustojant eksploatuoti transporto priemonę, jeigu nėra įmanoma vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena;

50)

dujų energijos santykis (DES) – jeigu tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, procentine dalimi išreikštas dujinių degalų energijos kiekis, padalytas iš abiejų rūšių degalų (dyzelino ir dujinių degalų) energijos kiekio, jeigu degalų energijos kiekis apibrėžiamas kaip apatinis šilumingumas;

51)	vidutinis dujų santykis – per važiavimo ciklą apskaičiuotas vidutinis dujų energijos santykis;

52)

1A tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, naudojamas atliekant pasaulio mastu suderinto pereinamųjų režimų ciklo (toliau – PMSPRC) bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuris naudojant vien dyzeliną neima veikti tuščiąja eiga ir kuriame nenumatyta veiksena naudojant dyzeliną, jeigu šiam varikliui veikiant vidutinis dujų santykis nebūna mažesnis negu 90 % (≥ 90 %);

53)

1B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuris neima veikti tuščiąja eiga, jeigu įjungus dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo veikseną imamas naudoti vien dyzelinas, ir kuriame numatyta veiksena naudojant tik dyzeliną, jeigu šiam varikliui veikiant vidutinis dujų santykis nebūna mažesnis negu 90 % (≥ 90 %);

54)

2A tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuriam veikiant vidutinis dujų santykis būna 10–90 % (10 % < < 90 %) ir kuriame nenumatyta veiksena naudojant tik dyzeliną arba kuris naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuriam veikiant vidutinis dujų santykis nebūna mažesnis negu 90 % (≥ 90 %), tačiau kuris naudojant tik dyzeliną ima veikti tuščiąja eiga ir kuriame nenumatyta veiksena naudojant tik dyzeliną;

55)

2B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuriam veikiant vidutinis dujų santykis būna 10–90 % (10 % < < 90 %) ir kuriame numatyta veiksena naudojant tik dyzeliną arba kuris naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuriam veikiant vidutinis dujų santykis nebūna mažesnis negu 90 % (≥ 90 %), tačiau kuris naudojant tik dyzeliną, jeigu įjungta dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo veiksena, gali imti veikti tuščiąja eiga ir kuriame numatyta veiksena naudojant tik dyzeliną;

56)	3B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis – dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, naudojamas atliekant PMSPRC bandymo ciklą su įšilusiu varikliu, kuriam veikiant vidutinis dujų santykis neviršija 10 % (≤ 10 %) ir kuriame numatyta veiksena naudojant tik dyzeliną.

▼M1

2a straipsnis

Transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga

1.  Gamintojai pagal Reglamento (EB) Nr. 595/2009 6 straipsnį ir šio reglamento XVII priedą nustato reikiamas priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad interneto svetainėje būtų galima lengvai gauti standartinio formato transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją, kuria būtų galima greitai ir lengvai pasinaudoti, ir kad, atsižvelgiant į esamas nuostatas ir į įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms suteiktą prieigą, ja būtų leidžiama naudotis nediskriminuojant. Gamintojai nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams, įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms taip pat pateikia mokomąją medžiagą.

2.  Patvirtinimo institucijos suteikia tipo patvirtinimą tik gavusios iš gamintojo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatą.

3.  Transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatas naudojamas kaip įrodymas, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 595/2009 6 straipsnio.

4.  Transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatas parengiamas pagal XVII priedo 1 priedėlyje nustatytą pavyzdį.

5.  Transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija – tai:

6.  Tam tikrų transporto priemonių gamintojo platinimo sistemai priklausantys įgaliotieji platintojai ar remonto įmonės pagal šį reglamentą laikomi nepriklausomais ūkinės veiklos vykdytojais, jei teikia remonto ar techninės priežiūros paslaugas, skirtas transporto priemonėms, kurių transporto priemonių gamintojo platinimo sistemai jie nepriklauso.

7.  Transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija prieinama nuolat, išskyrus būtinus informacinės sistemos tvarkymo laikotarpius.

8.  Bet kuriam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos priemonių ar bandymų įrangos gamintojui arba remonto įmonei gamintojai nediskriminuodami pateikia aktualią transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir techninės priežiūros informaciją, reikalingą transporto priemonės TPD sistemai tinkamų pakaitinių ar techninei priežiūrai reikalingų dalių ir diagnostikos priemonių bei bandymo įrangos gamybai ir aptarnavimui.

9.  Savo interneto svetainėse gamintojas pateikia transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros informacijos vėlesnius pakeitimus ir papildymus, kai tik jie pateikiami įgaliotosioms remonto įmonėms.

10.  Jeigu informacija apie transporto priemonės remontą ir techninę priežiūrą saugoma transporto priemonės gamintojo centrinėje duomenų bazėje arba jo vardu, nepriklausomoms remonto įmonėms, kurios buvo patvirtintos ir įgaliotos kaip reikalaujama pagal XVII priedo 2.2 skirsnį, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įgaliotosioms remonto įmonėms, suteikiama nemokama prieiga prie šios informacijos, kad jos galėtų įvesti informaciją apie jų pačių atliktus remonto ir techninės priežiūros darbus.

11.  Gamintojas suinteresuotosioms šalims pateikia šią informaciją:

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos a punktą, pakaitinių komponentų tobulinimui neturėtų trukdyti toliau išvardyti aspektai:

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos b punktą, jei gamintojai jų tinkluose, kurioms taikoma frančizė, taiko ISO 22900 „Modulinė transporto priemonių ryšio sąsaja (MTPRS)“ ir ISO 22901 „Atvirasis diagnostikos duomenų perdavimas (ADDP)“ atitinkančias diagnostikos ir tikrinimo priemones, nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams turi būti sudaryta galimybė iš gamintojo interneto svetainės atsisiųsti ODX rinkmenas.

2b straipsnis

Pakopinis tipo patvirtinimas

1.  Jeigu tipo patvirtinimas yra pakopinis, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 7 dalyje, galutinis gamintojas suteikia prieigą prie transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, susijusios su jo gamybos pakopa (-omis), ir sąsają su ankstesne (-ėmis) pakopa (-omis).

Be to, galutinis gamintojas savo interneto svetainėje nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams teikia tokią informaciją:

2.  Kiekvienas gamintojas, atsakingas už tam tikrą tipo patvirtinimo pakopą ar pakopas, suteikia savo interneto svetainėje prieigą prie transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos, susijusios su jo tipo patvirtinimo pakopa (-omis), ir sąsają su ankstesne (-ėmis) pakopa (-omis).

3.  Už tam tikrą tipo patvirtinimo pakopą ar pakopas atsakingas gamintojas už kitą pakopą atsakingam gamintojui teikia tokią informaciją:

Kiekvienas gamintojas leidžia už kitą pakopą atsakingam gamintojui jam pateiktus dokumentus persiųsti gamintojams, atsakingiems už bet kurią vėlesnę ir galutinę pakopą.

Be to, už tam tikrą tipo patvirtinimo pakopą ar pakopas atsakingas gamintojas pagal sutartį:

4.  Gamintojas (įskaitant galutinį gamintoją) gali imti mokestį tik pagal 2f straipsnį, dėl tam tikros (-ų) pakopos (-ų), už kurią (-ias) jis yra atsakingas.

Gamintojas (įskaitant galutinį gamintoją) neima mokesčių už suteiktą informaciją, kaip, pvz., bent kurio kito gamintojo interneto svetainės adresą arba kontaktinius duomenis.

2c straipsnis

Klientui pritaikyti pakeitimai

1.  Jeigu visame pasaulyje pagamintų sistemų, komponentų ar atskirų techninių įtaisų, kuriems padaryti specialūs klientui pritaikyti pakeitimai, kiekis yra mažesnis nei 250 vienetų, nukrypstant nuo 2a straipsnio, remonto ir priežiūros informacija pirkėjui pritaikytiems pakeitimams pateikiama taip, kad ja būtų galima lengvai ir greitai pasinaudoti, ir kad, atsižvelgiant į esamas nuostatas ir į įgaliotiems platintojams ir remonto įmonėms suteiktą prieigą, ja būtų leidžiama naudotis nediskriminuojant.

Gamintojas nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams suteikia galimybę tomis pačiomis sąlygomis kaip ir įgaliotosioms remonto įmonėms naudotis tokiais pat su klientui pritaikytais pakeitimais susijusių elektroninių valdymo įtaisų techninei priežiūrai ir perprogramavimui reikalinga atitinkama nuosavybine specialia techninės priežiūros, diagnostikos ar bandymų įranga.

Klientui pritaikyti pakeitimai turi būti nurodyti gamintojo remonto ir priežiūros interneto svetainėje ir suteikiant tipo patvirtinimą įrašyti transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikate.

2.  Jeigu sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų, kuriems padaryti klientui pritaikyti pakeitimai, kiekis visame pasaulyje yra didesnis nei 250 vienetų, gamintojas iki 2015 m. gruodžio 31 d. gali nukrypti nuo 2a straipsnyje nustatyto įpareigojimo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją pateikti standartiniu formatu. Jeigu gamintojas taiko tokią leidžiančią nukrypti nuostatą, jis transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją turi pateikti taip, kad ja būtų galima lengvai ir greitai pasinaudoti, ir kad, atsižvelgiant į esamas nuostatas ir į įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms suteiktą prieigą, ja būtų leidžiama naudotis nediskriminuojant.

3.  Gamintojas nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams suteikia galimybę įsigyti arba išsinuomoti su pirkėjui pritaikytais pakeitimais susijusių sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų techninei priežiūrai reikalingą nuosavybinę specialią techninės priežiūros, diagnostikos ar bandymų įrangą.

4.  Gamintojas transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikate tipo patvirtinimo suteikimo metu nurodo tą klientui pritaikytą pakeitimą, dėl kurio nukrypta nuo 2a straipsnyje nustatyto įpareigojimo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informaciją pateikti standartiniu formatu, ir visus su tuo susijusius elektroninius valdymo įtaisus.

Šie klientui pritaikyti pakeitimai ir visi su jais susiję elektroniniai valdymo įtaisai taip pat nurodomi gamintojo remonto ir priežiūros informacijos interneto svetainėje.

2d straipsnis

Smulkieji gamintojai

1.  Nukrypdami nuo 2a straipsnio, gamintojai, kurių pasaulinės metinės transporto priemonės tipo, sistemų, komponentų ar atskirų techninių įtaisų, kuriems taikomas šis reglamentas, gamybos apimtis yra mažesnė nei 250 vienetų, remonto ir priežiūros informaciją pateikia taip, kad ja būtų galima lengvai ir greitai pasinaudoti, ir kad, atsižvelgiant į esamas nuostatas ir į įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms suteiktą prieigą, ja būtų leidžiama naudotis nediskriminuojant.

2.  Tokia transporto priemonė, komponentas ir atskiras techninis mazgas, kuriems taikomos 1 dalies nuostatos, nurodomi gamintojo interneto svetainėje kartu su remonto ir priežiūros informacija.

3.  Patvirtinimo institucija praneša Komisijai apie kiekvieną smulkiesiems gamintojams suteiktą tipo patvirtinimą.

2e straipsnis

Perkeltos sistemos

1.  Iki 2016 m. birželio 30 d. gamintojas gali nukrypti nuo prievolės perprogramuoti XVII priedo 3 priedėlyje išvardytų perkeltų sistemų elektroninius valdymo įtaisus pagal XVII priede minimus standartus.

Toks nukrypimas nurodomas suteikiant tipo patvirtinimą transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikate.

Sistemos, dėl kurių gamintojas nukrypsta nuo įpareigojimo perprogramuoti elektroninius valdymo įtaisus pagal XVII priede minimus standartus, nurodomos gamintojo interneto svetainėje kartu su remonto ir priežiūros informacija.

2.  Gamintojai užtikrina, kad perkeltų sistemų, dėl kurių gamintojas nukrypsta nuo įpareigojimo perprogramuoti elektroninius valdymo įtaisus pagal XVII priede minimus standartus, elektroninių valdymo įtaisų techninei priežiūrai ir perprogramavimui nepriklausomi ūkinės veiklos vykdytojai galėtų įsigyti arba išsinuomoti atitinkamus nuosavybinius įrankius bei įrangą.

2f straipsnis

Mokesčiai už transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros informacijos prieigą

1.  Gamintojai gali imti pagrįstus ir proporcingus mokesčius už prieigą prie šiuo reglamentu reglamentuojamos transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros informacijos.

Pirmoje pastraipoje minimas mokestis laikomas nepagrįstu arba neproporcingu, jei jis varžo prieigą dėl to, kad juo neatsižvelgiama į tai, kiek nepriklausomi ūkinės veiklos vykdytojai ta informacija naudojasi.

2.  Gamintojo pateiktos transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros informacijos, įskaitant operacijų atlikimo paslaugas, kaip antai perprogramavimas ar techninė pagalba, prieiga suteikiama valandai, dienai, mėnesiui ar metams, o prieigos mokestis nustatomas pagal atitinkamą laikotarpį, kuriam tokia prieiga suteikiama.

Be laiku pagrįsto mokėjimo už prieigą gamintojai gali nustatyti operacijomis pagrįstą mokesti ir jį taikyti ne pagal prieigos laiką, o kiekvienai operacijai. Jei gamintojai taiko abi mokėjimo už prieigą sistemas, nepriklausomos remonto įmonės pasirenka sau tinkamesnę mokėjimo sistemą (pagal laiką arba operacijas).

2g straipsnis

Įpareigojimų dėl transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos laikymasis

1.  Patvirtinimo institucija savo iniciatyva, gavusi skundą arba remdamasi technikos tarnybos vertinimu bet kada gali patikrinti, kaip gamintojas laikosi Reglamento (EB) Nr. 595/2009, šio reglamento ir transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikate nustatytų sąlygų.

2.  Patvirtinimo institucijai nustačius, kad gamintojas nesilaikė įpareigojimų dėl transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos, susijusį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija imasi atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

Tokios priemonės gali būti tipo patvirtinimo panaikinimas arba jo galiojimo sustabdymas, baudos arba kitos priemonės, patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 595/2009 11 straipsnį.

3.  Jei nepriklausomas ūkinės veiklos vykdytojas arba nepriklausomiems ūkinės veiklos vykdytojams atstovaujanti prekybos asociacija pateikia patvirtinimo institucijai skundą, patvirtinimo institucija atlieka auditą, kad patikrintų, ar gamintojas laikosi įpareigojimų dėl transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos.

4.  Atlikdama auditą, patvirtinimo institucija gali prašyti technikos tarnybos arba kito nepriklausomo eksperto atlikti vertinimą, kad patikrintų, ar laikomasi šių įsipareigojimų.

2h straipsnis

Transporto priemonės informacijos prieigos forumas

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/2008 ( 1 ) 13 straipsnio 9 dalimi įsteigto Transporto priemonės informacijos prieigos forumo veiklos sritis išplečiama: ji taip pat apima transporto priemones, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 595/2009.

Jei yra įrodymų, kad tyčia ar netyčia piktnaudžiaujama transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, Forumas pataria Komisijai, kokių priemonių imtis, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui informacija.

▼B

3 straipsnis

Tipo patvirtinimo reikalavimai

▼M4

1.  Siekdamas gauti variklio sistemos arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą, transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, gamintojas, laikydamasis I priedo nuostatų, įrodo, kad su transporto priemonėmis arba variklių sistemomis atlikti bandymai ir kad jos atitinka 4 ir 14 straipsniuose ir III–VIII, X, XIII, XIV bei XVII prieduose nustatytus reikalavimus. Be to, gamintojas užtikrina, kad būtų laikomasi IX priede nustatytų etaloninių degalų specifikacijų. Jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir transporto priemonės, gamintojas taip pat turi laikytis šio reglamento XVIII priede nustatytų reikalavimų.

▼M8

Norėdamas gauti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas taip pat įrodo, kad dėl atitinkamos transporto priemonių grupės laikomasi Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 ( 2 ) 6 straipsnyje ir II priede nustatytų reikalavimų. Vis dėlto tas reikalavimas netaikomas, jeigu gamintojas nurodo, kad Reglamento (ES) 2017/2400 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose atitinkamai transporto priemonių grupei nustatytą datą ar vėliau naujos patvirtintino tipo transporto priemonės Sąjungoje nebus registruojamos, parduodamos ar pradedamos eksploatuoti.

▼M1

1a.  Jei transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija nepateikiama arba neatitinka Reglamento (EB) Nr. 595/2009 6 straipsnio, šio reglamento 2a ir, jei reikia, 2b, 2c ir 2d straipsnių ir XVII priedo, pateikęs paraišką patvirtinti tipą, gamintojas pateikia šią informaciją per šešis mėnesius nuo dienos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 595/2009 8 straipsnio 1 dalyje, arba per šešis mėnesius nuo tipo patvirtinimo dienos (atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė).

1b.  Įpareigojimai pateikti informaciją 1a dalyje nurodytomis dienomis taikomi tik tada, kai, patvirtinus tipą, transporto priemonė pateikiama rinkai.

Jeigu transporto priemonė pateikiama rinkai praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo tipo patvirtinimo, informacija pateikiama transporto priemonės pateikimo rinkai dieną.

1c.  Jei nebuvo gauta skundų ir jei gamintojas pateikia sertifikatą per 1a dalyje nustatytą laikotarpį, patvirtinimo institucija, remdamasi parengtu transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatu gali daryti prielaidą, kad gamintojas nustatė tinkamas priemones ir procedūras, susijusias su transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija.

Jei per tą laikotarpį toks atitikties sertifikatas nepateikiamas, patvirtinimo institucija imasi reikiamų priemonių reikalavimų laikymuisi užtikrinti.

▼M4

2.  Norėdamas gauti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas užtikrina atitiktį I priedo 4 dalyje išdėstytiems montavimo reikalavimams ir, jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės, taip pat papildomiems XVIII priedo 6 skirsnyje nustatytiems montavimo reikalavimams.

3.  Norėdamas, kad pagal šį reglamentą suteikto transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją taikymo sritis būtų išplėsta, kai transporto priemonės etaloninė masė didesnė negu 2 380  kg, bet ne didesnė negu 2 610  kg, gamintojas turi laikytis VIII priedo 5 skirsnyje išdėstytų reikalavimų.

4.  Kai variklio sistemai arba variklių šeimai, kaip atskiram techniniam mazgui, norima suteikti EB tipo patvirtinimą, X priedo 2.4.1 punkte ir XIII priedo 2.1 punkte išdėstytos alternatyvaus patvirtinimo nuostatos netaikomos. Šios nuostatos netaikomos nei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams, nei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms.

5.  Variklio sistema ir bet kokia konstrukcijos sudedamoji dalis, galinti turėti įtakos išmetamam dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiui, projektuojamos, konstruojamos, surenkamos ir montuojamos taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų Reglamento (EB) Nr. 595/2009 ir šio reglamento nuostatas. Be to, gamintojas užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento 14 straipsnyje ir VI priede nustatytų ne ciklui keliamų reikalavimų. Jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės, taip pat taikomos atitinkamos XVIII priedo nuostatos.

6.  Siekdamas gauti variklio sistemos arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, siekdamas gauti tipo patvirtinimą atsižvelgiant į universalų degalų intervalą, siekdamas gauti tipo patvirtinimą atsižvelgiant į ribotą degalų intervalą arba siekdamas gauti tipo patvirtinimą atsižvelgiant į konkrečią degalų rūšį, gamintojas užtikrina atitiktį I priedo 1 punkte išdėstytiems atitinkamiems reikalavimams.

▼B

7.  Siekdamas gauti EB tipo patvirtinimą, kai variklis varomas benzinu arba E85 degalais, gamintojas užtikrina, kad laikomasi specialiųjų transporto priemonių, naudojančių benziną ir E85 degalus, degalų bakų pildymo angų reikalavimų, nustatytų I priedo 4.3 skirsnyje.

8.  Siekdamas gauti EB tipo patvirtinimą, gamintojas užtikrina, kad laikomasi specialiųjų elektroninių sistemų saugos reikalavimų, nustatytų X priedo 2.1 skirsnyje.

9.  Gamintojas imasi techninių priemonių, kad užtikrintų, jog pagal šį reglamentą būtų veiksmingai ribojamas per visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis. Be kitų dalykų, šiomis priemonėmis turi būti užtikrinamas pirminę paskirtį atitinkantis lanksčiųjų vamzdžių, jų sandūrų ir jungčių, naudojamų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemose, saugumas.

10.  Gamintojas užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kiekio bandymo, atlikto šiame reglamente nurodytomis bandymų sąlygomis, rezultatai neviršytų taikomos ribinės vertės.

11.  Gamintojas nustato nusidėvėjimo koeficientus, kuriais remiantis bus įrodinėjama, jog variklių šeimos arba teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos išmetamų dujinių arba kietųjų dalelių kiekis per visą įprastą eksploatavimo laikotarpį, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 595/2009 4 straipsnio 2 dalyje, tebeatitinka išmetamųjų teršalų ribines vertes, nurodytas to reglamento I priede.

Variklio sistemos arba išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos atitikties per visą įprastą eksploatavimo laikotarpį įrodymo procedūros nustatytos šio reglamento VII priede.

12.  Priverstinio uždegimo varikliams, su kuriais atliekamas IV priede nustatytas bandymas, veikiant tuščiąja eiga įprastu sūkių dažniu, didžiausias leidžiamas anglies viendeginio kiekis išmetamosiose dujose turi būti toks, kokį nurodė transporto priemonės gamintojas. Tačiau didžiausias leidžiamas tūrio procentais išreikštas anglies viendeginio kiekis turi neviršyti 0,3 proc.

Varikliui veikiant tuščiąja eiga dideliu sūkių dažniu, tūrio procentais išreikštas anglies viendeginio kiekis išmetamosiose dujose, kai variklis veikia ne mažesniu kaip 2 000 min-1 sūkių dažniu, o lambda vertė yra 1 ± 0,03 arba atitinka gamintojo specifikacijas, turi neviršyti 0,2 proc.

13.  Uždarojo karterio atveju gamintojas užtikrina, kad atliekant V priede nustatytą bandymą, per variklio ventiliacijos sistemą į atmosferą nebūtų išleidžiama karterio išmetamųjų dujų. Atvirojo karterio atveju, laikantis V priedo nuostatų, išmetamųjų teršalų kiekis išmatuojamas ir pridedamas prie išmetamųjų teršalų kiekio, išmetamo pro išmetimo vamzdį.

14.  Gamintojai, teikdami tipo patvirtinimo paraiškas, patvirtinimo institucijai pateikia informaciją, rodančią, kad deNOx sistema tebeatlieka išmetamųjų teršalų kontrolės funkciją visomis sąlygomis, vyraujančiomis Europos Sąjungos teritorijoje, ypač esant žemai temperatūrai.

Be to, gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai informaciją apie bet kokios sistemos veikimo strategiją, įskaitant informaciją apie šios sistemos veikimą esant žemai aplinkos temperatūrai.

Pateikiant šią informaciją, taip pat aprašomas bet koks galimas esant žemai aplinkos temperatūrai veikiančios sistemos poveikis išmetamųjų teršalų kiekiams.

▼M1 —————

▼B

4 straipsnis

Transporto priemonėje įrengta diagnostikos sistema

1.  Gamintojai užtikrina, kad visose variklių sistemose ir transporto priemonėse būtų įrengta TPD sistema.

2.  TPD sistema turi būti projektuojama, konstruojama ir įrengiama transporto priemonėje pagal X priedą taip, kad visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį būtų galima nustatyti ir registruoti tame priede nurodytą nusidėvėjimo arba gedimų pobūdį bei informuoti apie jį.

3.  Gamintojas privalo užtikrinti, kad TPD sistema visomis Europos Sąjungoje įprastomis ir pagrįstai numatomomis važiavimo sąlygomis, įskaitant X priede nurodytas įprasto eksploatavimo sąlygas, atitiktų X priede nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl TPD sistemos eksploatacinių savybių.

4.  Kai TPD sistema bandoma naudojant reikalavimus atitinkančią nusidėvėjusią sudedamąją dalį, pagal X priedą įjungiamas TPD sistemos gedimų rodytuvas. TPD sistemos gedimų rodytuvas gali būti įjungiamas ir tada, kai išmetamųjų teršalų kiekis neviršija X priede nustatytų TPD sistemos ribinių verčių.

5.  Gamintojas užtikrina, kad laikomasi X priede išdėstytų nuostatų dėl TPD sistemą turinčių variklių šeimos eksploatacinių savybių.

6.  Duomenys, susiję su TPD sistemos eksploatacinėmis savybėmis, saugomi ir pateikiami nešifruoti, TPD sistemai taikant įprastą TPD sistemos ryšių protokolą pagal X priedo nuostatas.

7.  Gamintojo nuožiūra, trejus metus, skaičiuojant nuo datų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 595/2009 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, TPD sistemos gali atitikti alternatyvias nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento X priede su nuorodomis į šį punktą.

▼M5

8.  Gamintojo prašymu naujų transporto priemonių arba variklių tipų atveju iki 2015 m. gruodžio 31 d., o Europos Sąjungoje parduotų, užregistruotų ar pradėtų eksploatuoti visų naujų transporto priemonių atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. galima taikyti alternatyvias nuostatas dėl dyzelino kietųjų dalelių filtrų stebėjimo, kaip nustatyta X priedo 2.3.3.3 punkte.

▼M1

5 straipsnis

Paraiška patvirtinti variklio sistemos arba variklių grupės, kaip atskiro techninio mazgo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir remonto ir priežiūros informacijos prieigą, EB tipą

▼B

1.  Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti variklio sistemos arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą.

2.  1 dalyje nurodyta paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, pateiktą I priedo 4 priedėlyje. Šiuo tikslu taikoma to priedėlio 1 dalis.

3.  Kartu su paraiška gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašomos visos konstrukcijos sudedamosios dalys, kurios daro poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui, išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, priemonės, kuriomis variklio sistema kontroliuoja perduodamos galios parametrus, turinčius įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, nepaisant, ar kontroliuojama tiesioginiais ar netiesioginiais būdais, ir kuriame išsamiai aprašoma perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistema, privaloma pagal XIII priedo 4 ir 5 skirsnius. Dokumentų rinkinys sudaromas iš šių dalių, įskaitant informacijos rinkinį, nurodytą I priedo 8 dalyje:

4.  Be informacijos, nurodytos 3 dalyje, gamintojas pateikia tokią informaciją:

▼M1

▼B

▼M4

▼B

5.  Gamintojas pateikia už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai variklį, arba – tam tikrais atvejais – pirminį variklį, atitinkantį tipą, kurį norima patvirtinti.

6.  Dėl sistemos, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo pakeitimų, padarytų po tipo patvirtinimo, tipo patvirtinimo galiojimas savaime nenutrūksta, jeigu šių sistemų, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų originalios savybės nepakeičiamos tiek, kad nukentėtų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumas.

▼M1

6 straipsnis

Variklio sistemos arba variklių grupės, kaip atskiro techninio mazgo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir remonto ir priežiūros informacijos prieigą, EB tipo patvirtinimo administracinės nuostatos

▼B

1.  Jeigu laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia variklio sistemos arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Nepažeidžiant Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 9 priedėlį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam variklių tipui.

▼M4

1a.  Užuot taikiusi 1 dalies nuostatas, patvirtinimo institucija EB tipo patvirtinimą gali suteikti variklio sistemai ar variklių šeimai kaip atskiram techniniam mazgui, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų sąlygų:

▼M4

2.  Suteikdama EB tipo patvirtinimą pagal 1 ir 1a dalį, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą pagal I priedo 5 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

▼B

7 straipsnis

Paraiška patvirtinti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija

1.  Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija.

2.  1 dalyje nurodyta paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, pateiktą I priedo 4 priedėlio 2 dalyje. Prie šios paraiškos pridedamas variklio sistemos arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimo sertifikatas, išduotas pagal 6 straipsnį.

3.  Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašomos transporto priemonėje įrengtos ir pagal XIII priedą privalomos perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos sudedamosios dalys. Šis dokumentų rinkinys pateikiamas pagal 5 straipsnio 3 dalį.

4.  Be informacijos, nurodytos 3 dalyje, gamintojas pateikia tokią informaciją:

▼M1

▼B

5.  Dėl sistemos, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo pakeitimų, padarytų po tipo patvirtinimo, tipo patvirtinimo galiojimas savaime nenutrūksta, jeigu šių sistemų, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų originalios savybės nepakeičiamos tiek, kad nukentėtų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumas.

8 straipsnis

Transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, administracinės nuostatos

1.  Jeigu laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Nepažeidžiant Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 9 priedėlį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

▼M4

1a.  Užuot taikiusi 1 dalyje nurodytas nuostatas, patvirtinimo institucija EB tipo patvirtinimą gali suteikti transporto priemonei su patvirtinta variklio sistema, atsižvelgdama į išmetamą teršalų kiekį ir prieigą prie transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų sąlygų:

▼M8

▼M8

▼M4

2.  Suteikdama EB tipo patvirtinimą pagal 1 ir 1a dalį, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą pagal I priedo 6 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

▼B

9 straipsnis

Paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija

1.  Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija.

2.  1 dalyje nurodyta paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, pateiktą I priedo 4 priedėlyje. Šiuo tikslu taikomos to priedėlio 1 ir 2 dalys.

3.  Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai aprašomos visos konstrukcijos sudedamosios dalys, kurios daro poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui, variklio sistemos išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, priemonės, kuriomis variklio sistema kontroliuoja perduodamos galios parametrus, turinčius įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, nepaisant to, ar kontroliuojama tiesioginiais ar netiesioginiais būdais, ir kuriame išsamiai aprašoma perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistema, privaloma pagal XIII priedą. Šis dokumentų rinkinys pateikiamas pagal 5 straipsnio 3 dalį.

4.  Be informacijos, nurodytos 3 dalyje, gamintojas pateikia informaciją, kurią reikalaujama pateikti 5 straipsnio 4 dalies a–i punktuose ir 7 straipsnio 4 dalies a–e punktuose.

5.  Gamintojas pateikia už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai variklį, atitinkantį tipą, kurį norima patvirtinti.

6.  Dėl sistemos, sudedamosios dalies arba atskiro techninio mazgo pakeitimų, padarytų po tipo patvirtinimo, tipo patvirtinimo galiojimas savaime nenutrūksta, jeigu šių sistemų, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų originalios savybės nepakeičiamos tiek, kad nukentėtų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumas.

10 straipsnis

Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, administracinės nuostatos

1.  Jeigu laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Nepažeidžiant Direktyvos 2007/46/EB VII priedo nuostatų, tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas pagal šio reglamento I priedo 9 priedėlį.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

▼M4

1a.  Užuot taikiusi 1 dalyje nurodytas nuostatas, patvirtinimo institucija EB tipo patvirtinimą gali suteikti transporto priemonei, atsižvelgdama į išmetamą teršalų kiekį ir prieigą prie transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų sąlygų:

▼M8

▼M8

▼M4

2.  Suteikdama EB tipo patvirtinimą pagal 1 ir 1a dalį, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą pagal I priedo 7 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

▼B

11 straipsnis

Gamybos atitiktis

1.  Gamybos atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio nuostatas.

2.  Gamybos atitiktis tikrinama remiantis tipo patvirtinimo sertifikatuose pateiktu aprašu, nustatytu I priedo 5, 6 ir 7 priedėliuose.

3.  Gamybos atitiktis įvertinama pagal specialias nuostatas, išdėstytas I priedo 7 dalyje, ir susijusius statistinius metodus, pateiktus to priedo 1, 2 ir 3 priedėliuose.

12 straipsnis

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

1.  Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB ( 3 ) 12 straipsniu ir laikantis šio reglamento II priedo reikalavimų, jeigu tai yra transporto priemonės arba variklių sistemos, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą ir šio reglamento XII priedo reikalavimų, jeigu tai yra transporto priemonės arba variklių sistemos, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 2005/55/EB, imamasi priemonių eksploatuojamų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2005/55/EB, atitikčiai užtikrinti.

2.  Gamintojas imasi tokių techninių priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, jog būtų veiksmingai ribojamas per visą įprastą transporto priemonių eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis. Atitiktis šio reglamento nuostatoms tikrinama per visą įprastą transporto priemonėje įrengtos variklio sistemos eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

3.  Gamintojas pateikia pirminį tipo patvirtinimą suteikusiajai patvirtinimo institucijai eksploatuojamos transporto priemonės bandymų rezultatus laikydamasis pradinio plano, pateikto suteikiant tipo patvirtinimą. Nukrypimai nuo pradinio plano turi būti pateisinti patvirtinimo institucijai priimtinu būdu.

4.  Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusioji patvirtinimo institucija nėra patenkinta pagal II priedo 10 dalį gamintojo teikiamomis ataskaitomis arba yra gavusi duomenų apie eksploatuojamų transporto priemonių neatitiktį, ji gali liepti gamintojui atlikti patvirtinamąjį bandymą. Patvirtinimo institucija išnagrinėja gamintojo pateiktą patvirtinamojo bandymo ataskaitą.

5.  Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusioji patvirtinimo institucija nėra patenkinta eksploatuojamos transporto priemonės bandymų arba patvirtinamųjų bandymų rezultatais, atsižvelgdama į II priede išdėstytus kriterijus arba remdamasi valstybės narės atliktais eksploatuojamos transporto priemonės bandymais, ji pareikalauja, kad gamintojas pateiktų taisomųjų veiksmų planą, pagal kurį būtų ištaisyta neatitiktis, kaip nustatyta 13 straipsnyje ir II priedo 9 dalyje.

6.  Bet kuri valstybė narė gali pati atlikti ir pateikti priežiūros bandymus pagal II priede išdėstytą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūrą. Registruojama informacija apie įsigijimą, techninę priežiūrą ir gamintojo dalyvavimą taikant priemones. Patvirtinimo institucijai paprašius, patvirtinimo institucija, suteikusi pirminį tipo patvirtinimą, pateikia reikiamą informaciją apie tipo patvirtinimą, kuria remiantis būtų galima atlikti bandymus pagal II priede išdėstytą metodiką.

7.  Valstybė narė, parodžiusi, kad variklio arba transporto priemonės tipas neatitinka taikomų šio straipsnio ir II priedo reikalavimų, pagal Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 3 dalį per savo patvirtinimo instituciją nedelsdama apie tai praneša pirminį tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai.

Gavusi tokį pranešimą, pirminį patvirtinimą suteikusi valstybės narės patvirtinimo institucija, vadovaudamasi Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 6 dalimi, nedelsdama praneša gamintojui, kad variklio arba transporto priemonės tipas neatitinka šių nuostatų reikalavimų.

8.  Gavusi 7 dalyje nurodytą pranešimą, tais atvejais, kai ankstesnės eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros rodė, kad atitiktis užtikrinama, pirminį patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija, pasitarusi su valstybės narės, kuri pranešė apie reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, ekspertais, gali pareikalauti, kad gamintojas atliktų papildomus patvirtinamuosius bandymus.

Jeigu tokių bandymų duomenų nėra, gamintojas per 60 darbo dienų nuo 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo pateikia pirminį tipo patvirtinimą suteikusiajai patvirtinimo institucijai taisomųjų veiksmų planą, kaip nustatyta 13 straipsnyje, arba atlieka papildomas eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikras naudodamas tokią pačią transporto priemonę, kad patikrintų, ar variklio arba transporto priemonės tipas neatitinka reikalavimų. Jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad papildomiems bandymams reikia daugiau laiko, terminas gali būti pratęstas.

9.  Valstybės narės, kuri pagal 7 dalį pranešė apie reikalavimų neatitinkantį variklio arba transporto priemonės tipą, ekspertai kviečiami stebėti 8 dalyje nurodytų papildomų eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikrų. Be to, bandymų rezultatai pateikiami tai valstybei narei ir patvirtinimo institucijoms.

Jeigu šios eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros arba patvirtinamieji bandymai patvirtina, kad variklio arba transporto priemonės tipas neatitinka reikalavimų, patvirtinimo institucija pareikalauja, kad gamintojas pateiktų taisomųjų veiksmų planą, pagal kurį būtų ištaisyta neatitiktis. Taisomųjų veiksmų planas turi atitikti 13 straipsnio ir II priedo 9 dalies nuostatas.

Jeigu tos eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros arba patvirtinamieji bandymai rodo, kad reikalavimų laikomasi, gamintojas pateikia ataskaitą pirminį tipo patvirtinimą suteikusiajai patvirtinimo institucijai. Pirminį tipo patvirtinimą suteikusioji patvirtinimo institucija ataskaitą perduoda valstybei narei, kuri pranešė, kad transporto tipas neatitinka reikalavimų, ir patvirtinimo institucijoms. Ataskaitoje turi būti pateikti bandymo rezultatai, kaip nustatyta II priedo 10 dalyje.

10.  Pirminį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija informuoja valstybę narę, nustačiusią, kad variklio arba transporto priemonės tipas neatitinka taikomų reikalavimų, apie svarstymų su gamintoju pažangą ir rezultatus, patikros rezultatus ir taisomuosius veiksmus.

13 straipsnis

Taisomieji veiksmai

1.  Patvirtinimo institucijai paprašius ir po eksploatuojamos transporto priemonės bandymų pagal 12 straipsnį gamintojas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo patvirtinimo institucijos pranešimo gavimo patvirtinimo institucijai pateikia taisomųjų veiksmų planą. Jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad neatitikties priežasčiai ištirti ir taisomųjų veiksmų planui pateikti reikia daugiau laiko, terminas gali būti pratęstas.

2.  Taisomųjų veiksmų planas taikomas visiems eksploatuojamiems varikliams, priskiriamiems tai pačiai variklių šeimai arba tai pačiai TPD sistemą turinčių variklių šeimai; į jo taikymo aprėptį taip pat įtraukiamos variklių šeimos arba TPD sistemą turinčių variklių šeimos, kurioms gali turėti įtakos tie patys trūkumai. Gamintojas įvertina poreikį atlikti tipo patvirtinimo dokumentų pakeitimus ir apie rezultatus praneša patvirtinimo institucijai.

3.  Patvirtinimo institucija tariasi su gamintoju dėl susitarimo dėl taisomųjų veiksmų plano sudarymo ir įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti procedūra, nustatyta Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

4.  Patvirtinimo institucija per 30 darbo dienų nuo taisomųjų veiksmų plano iš gamintojo gavimo dienos jį patvirtina arba atmeta. Be to, patvirtinimo institucija per tą patį laikotarpį praneša gamintojui ir visoms valstybėms narėms apie sprendimą patvirtinti arba atmesti taisomųjų veiksmų planą.

5.  Gamintojas atsako už patvirtinto taisomųjų veiksmų plano įvykdymą.

6.  Gamintojas tvarko kiekvienos susigrąžintos, suremontuotos arba modifikuotos variklio sistemos arba transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių duomenų apskaitą. Penkerių metų laikotarpiu nuo plano įvykdymo patvirtinimo institucijai turi būti sudaryta galimybė paprašius gauti šiuos apskaitos duomenis.

7.  Bet kokia 6 dalyje nurodyta informacija apie remontą arba modifikavimą įrašoma į sertifikatą, kurį gamintojas pateikia variklio arba transporto priemonės savininkui.

14 straipsnis

Reikalavimai riboti ne ciklo metu išmetamų teršalų kiekį

1.  Gamintojas pagal šį reglamentą ir Reglamento (EB) Nr. 595/2009 4 straipsnį imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų veiksmingai ribojamas per visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo visomis įprastomis sąlygomis laikotarpį pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis.

Tos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

▼M1

▼B

2.  Gamintojas privalo laikytis specialiųjų reikalavimų ir susijusių bandymo metodų, nustatytų VI priede.

▼M6 —————

▼B

15 straipsnis

Taršos kontrolės įtaisai

1.   ►M1  Gamintojas užtikrina, kad pakaitiniams išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisams, kaip atskiriems techniniams mazgams, įtaisomiems variklių sistemose ir transporto priemonėse, kurioms suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 595/2009 taikymo sritį, pagal šio straipsnio ir 1a, 16 ir 17 straipsnių reikalavimus būtų suteiktas EB tipo pavirtinimas. ◄

Šiame reglamente taršos kontrolės įtaisais laikomi deginių filtrai katalizatoriai, deNOx įtaisai ir kietųjų dalelių filtrai.

2.  Originalūs pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai, priskiriami I priedo 4 priedėlio papildymo 3.2.12 punkte nurodytam tipui ir skirti įtaisyti transporto priemonėje, nurodytoje atitinkamame tipo patvirtinimo dokumente, neprivalo atitikti visų XI priedo nuostatų, jeigu jie atitinka to priedo 2.1, 2.2 ir 2.3 skirsnių reikalavimus.

3.  Gamintojas užtikrina, kad originalus taršos kontrolės įtaisas būtų pažymėtas identifikaciniais ženklais.

4.  3 dalyje paminėti identifikaciniai ženklai sudaromi iš:

▼M6 —————

▼B

16 straipsnis

Paraiška patvirtinti pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą

1.  Gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai paraišką patvirtinti pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą.

2.  Paraiška rengiama pagal informacinio dokumento pavyzdį, pateiktą XI priedo 1 priedėlyje.

▼M1

3.  Gamintojas pateikia Transporto priemonės TPĮD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatą.

▼B

4.  Gamintojas pateikia technikos tarnybai, atsakingai už tipo tvirtinimo bandymus:

5.  Taikant 4 dalies a punkto reikalavimus, bandomuosius variklius parenka paraiškos pateikėjas, pritariant patvirtinimo institucijai.

▼M4

Bandymo sąlygos atitinka JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 6 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

▼B

Bandomieji varikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.  Taikant 4 dalies b ir c punktų reikalavimus, pavyzdys paženklinamas aiškia ir neištrinama žyma, nurodančia pareiškėjo prekės ženklą ir pavyzdžio komercinę paskirtį.

7.  Taikant 4 dalies c punkto reikalavimus, teikiamas pavyzdys turi būti reikalavimus atitinkanti nusidėvėjusi sudedamoji dalis.

17 straipsnis

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimo administracinės nuostatos

1.  Jeigu laikomasi visų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimą ir tipo patvirtinimo numerį pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą.

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitam taršos kontrolės įtaiso tipui.

Tas pats tipo patvirtinimo numeris gali būti taikomas tą taršos kontrolės įtaiso tipą naudojant skirtingų tipų transporto priemonėse arba varikliuose.

2.  Taikant 1 dalies reikalavimus, patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą, parengtą pagal XI priedo 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

3.  Jeigu gamintojas patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad pakaitinis taršos kontrolės įtaisas atitinka I priedo 4 priedėlio 3.2.12.2 punkte nurodytą tipą, tipo patvirtinimas suteikiamas neatsižvelgiant į XI priede 4 dalyje nustatytų reikalavimų atitikties patikrą.

▼M6

17a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl tam tikrų tipų patvirtinimo ir atitikties sertifikatų

1.  Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nacionalinės valdžios institucijos dėl priežasčių, susijusių su išmetamaisiais teršalais, atsisako suteikti naujų tipų transporto priemonių ar variklių, išbandytų taikant procedūras, kurios neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.2.2.2.2, 4.3.1.2, 4.3.1.2.1 ir 4.3.1.2.2 punktų, EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą.

2.  Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Direktyvos 2007/46/EB 26 straipsnio taikymo tikslais nacionalinės valdžios institucijos naujų transporto priemonių, kurios neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.2.2.2.2, 4.3.1.2, 4.3.1.2.1 ir 4.3.1.2.2 punktų, atitikties sertifikatus pripažįsta nebegaliojančiais ir, dėl priežasčių, susijusių su išmetamaisiais teršalais, draudžia tokias transporto priemones registruoti, parduoti ir pradėti eksploatuoti.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nacionalinės valdžios institucijos draudžia parduoti ar naudoti naujus variklius, kurie neatitinka II priedo 1 priedėlio 4.2.2.2, 4.2.2.2.1, 4.3.1.2 ir 4.3.1.2.1 punktų, išskyrus atvejus, kai keičiamas jau eksploatuojamos transporto priemonės variklis.

▼B

18 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 595/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento XV priedą.

19 straipsnis

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai

Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama pagal šio reglamento XVI priedą.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS	EB tipo patvirtinimo administracinės nuostatos
1 priedėlis	Gamybos atitikties patikros procedūra, kai nuokrypis nuo standarto yra priimtinas
2 priedėlis	Gamybos atitikties patikros procedūra, kai nuokrypis nuo standarto yra nepriimtinas arba nežinomas
3 priedėlis	Gamintojo prašymu atliekamos gamybos atitikties patikros procedūra
4 priedėlis	Informacinio dokumento pavyzdys
5 priedėlis	Variklio arba sudedamosios dalies, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys
6 priedėlis	Transporto priemonės su patvirtintu varikliu EB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys
7 priedėlis	Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sistemą sertifikato pavyzdys
8 priedėlis	EB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys
9 priedėlis	EB tipo patvirtinimo sertifikatų numeravimo sistema
10 priedėlis	Aiškinamosios pastabos
II PRIEDAS	Eksploatuojamų variklių arba transporto priemonių atitiktis
1 priedėlis	Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio tikrinimo naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemas procedūra
2 priedėlis	Nešiojamoji matavimo įranga
3 priedėlis	Nešiojamosios matavimo įrangos kalibravimas
4 priedėlis	EVĮ sukimo momento signalo atitikties patikros metodas
III PRIEDAS	Išmetamųjų teršalų kiekio patikra
IV PRIEDAS	Išmetamųjų teršalų kiekio duomenys, reikalingi tipo patvirtinimui suteikti atsižvelgiant į transporto priemonės tinkamumą eksploatuoti keliuose
V PRIEDAS	Karterio išmetamųjų dujų kiekio patikra
VI PRIEDAS	Reikalavimai riboti ne ciklo metu išmetamą ir eksploatuojamų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį
1 priedėlis	NITKMS įrodomasis bandymas suteikiant tipo patvirtinimą
VII PRIEDAS	Variklių sistemų patvarumo patikra
VIII PRIEDAS	Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos
IX PRIEDAS	Etaloninių degalų specifikacijos
X PRIEDAS	Transporto priemonės diagnostikos (TPD) sistema
5 priedėlis	Transporto priemonėje įrengtos diagnostikos sistemos eksploatacinių savybių vertinimas palaipsninio diegimo laikotarpiu
XI PRIEDAS	Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, EB tipo patvirtinimas
1 priedėlis	Informacinio dokumento pavyzdys
2 priedėlis	EB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys
3 priedėlis	Patvarumo bandymo procedūra, taikoma vertinant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybes
4 priedėlis	Šiluminio sendinimo seka
5 priedėlis	Dinamometrinis važiuoklės bandymų ciklas arba duomenų rinkimas važiuojant keliu
6 priedėlis	Tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūros
7 priedėlis	Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, įskaitant šiluminės įtakos bandymų, tepimo medžiagų įtakos bandymų ir regeneravimo sekas, pavyzdys
8 priedėlis	Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos vykdymo diagrama
XII PRIEDAS	Eksploatuojamų variklių ir transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 2005/55/EB, atitiktis
XIII PRIEDAS	Reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą
6 priedėlis	Mažiausios priimtinos reagento koncentracijos CDmin buvimo įrodymas
XIV PRIEDAS	Variklio naudingosios galios matavimas
XV PRIEDAS	Reglamento (EB) Nr. 595/2009 pakeitimai
XVI PRIEDAS	Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai
XVII PRIEDAS	Transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieiga
1 priedėlis	Gamintojo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatas
2 priedėlis	Transporto priemonės TPD sistemos informacija
3 priedėlis	2e straipsnyje nurodytų perkeltų sistemų sąrašas
XVIII PRIEDAS	Specialūs dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms taikomi techniniai reikalavimai
1 priedėlis	Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonių tipai. Pagrindinių eksploatavimo reikalavimų sąrašas

---

I PRIEDAS

EB TIPO PATVIRTINIMO ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

1.   REIKALAVIMAI DĖL DEGALŲ INTERVALO

1.1.    Universalaus degalų intervalo tipo patvirtinimo reikalavimai

Universalus degalų intervalo patvirtinimas suteikiamas pagal 1.1.1–1.1.6.1 punktų reikalavimus.

▼M4

▼M6

▼M9

▼M6

Gamintojo prašymu šiame punkte nustatyti reikalavimai taikomi degalams, naudojamiems kariniams tikslams.

Taikant pirmos pastraipos a punktą, jei išmetamųjų teršalų bandymai atliekami siekiant įrodyti, kad laikomasi šio reglamento reikalavimų, prie bandymų ataskaitos turi būti pridedama bandomųjų degalų analizės ataskaita, joje nurodant bent degalų gamintojų oficialioje specifikacijoje nurodytus parametrus.

▼M4

Jei tai suslėgtosios gamtinės dujos ir (arba) biometanas (SGD), apskritai galima kalbėti apie dviejų tipų degalus: didelio šilumingumo degalus (H dujos) ir mažo šilumingumo degalus (L dujos), tačiau abiejų intervalų sklaida yra gana didelė; gerokai skiriasi jų Wobbe skaičius, rodantis energijos atsargą, ir λ poslinkio koeficientas (Sλ). Gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas yra tarp 0,89 ir 1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08), priklauso H intervalui, o gamtinės dujos, kurių λ poslinkio koeficientas yra tarp 1,08 ir 1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19), – L intervalui. Etaloninių degalų sudėtis atitinka didžiausius Sλ svyravimus.

Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, taikomus GR (degalai Nr. 1) ir G25 (degalai Nr. 2) rūšių IX priede apibrėžtiems etaloniniams degalams, niekaip nereguliuojant variklio degalų tiekimo tarp dviejų bandymų (būtina užtikrinti savaiminį prisitaikymą). Pakeitus degalus, per vieną įšilusio variklio PMSPRC bandymų ciklą leidžiama atlikti vieną pritaikymo bandymą nematuojant. Baigus pritaikymo bandymą, variklis atvėsinamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 punktą.

Jei tai suskystintosios gamtinės dujos ir (arba) biometanas (SGD), pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus, taikomus GR (degalai Nr. 1) ir G20 (degalai Nr. 2) rūšių IX priede apibrėžtiems etaloniniams degalams, niekaip nereguliuojant variklio degalų tiekimo tarp dviejų bandymų (būtina užtikrinti savaiminį prisitaikymą). Pakeitus degalus, per vieną įšilusio variklio PMSPRC bandymų ciklą leidžiama atlikti vieną pritaikymo bandymą nematuojant. Baigus pritaikymo bandymą, variklis atvėsinamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 punktą.

▼B

▼M4

▼B

▼M6

arba

ir

▼M4

SND sudėtis gali skirtis C3/C4 santykiu. Į šią įvairovę atsižvelgiama nustatant etaloninius degalus. Pirminis variklis atitinka teršalų išmetimo reikalavimus, kai naudojami IX priede nurodyti A ir B rūšių etaloniniai degalai, niekaip nereguliuojant degalų tiekimo tarp dviejų bandymų. Pakeitus degalus, per vieną įšilusio variklio PMSPRC bandymų ciklą leidžiama atlikti vieną pritaikymo bandymą nematuojant. Baigus pritaikymo bandymą, variklis atvėsinamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 punktą.

▼B

▼M4

1.2.   Riboto degalų intervalo tipo patvirtinimo reikalavimai, taikomi gamtines dujas ir (arba) biometaną ar SND naudojantiems varikliams, įskaitant dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklius.

Ribotas degalų intervalo patvirtinimas suteikiamas pagal 1.2.1–1.2.2.2 punktų reikalavimus.

Pirminis variklis bandomas naudojant atitinkamus IX priede atitinkamam intervalui nurodytus etaloninius degalus. H dujų intervale yra GR (degalai Nr. 1) ir G23 (degalai Nr. 3) degalai, L dujų intervale – G25 (degalai Nr. 2) ir G23 (degalai Nr. 3) degalai. Pirminis variklis turi atitikti šio reglamento reikalavimus niekaip papildomai nereguliuojant degalų tiekimo tarp dviejų bandymų. Pakeitus degalus, per vieną įšilusio variklio PMSPRC bandymų ciklą leidžiama atlikti vieną pritaikymo bandymą nematuojant. Baigus pritaikymo bandymą, variklis atvėsinamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 punktą.

▼B

arba

ir

▼M4

Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus, kai dujų varikliams naudojami GR ir G25 rūšių etaloniniai degalai, SGD varikliams – GR ir G20 rūšių etaloniniai degalai, o SND varikliams – A ir B rūšių etaloniniai degalai, kaip nustatyta IX priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai sureguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslus reguliavimas – naujas degalų tiekimo duomenų bazės kalibravimas niekaip nekeičiant pagrindinės reguliavimo strategijos arba pagrindinės duomenų struktūros. Jeigu būtina, leidžiama keisti dalis, kurios yra tiesiogiai susijusios su degalų debitu, pvz., purkštuvų antgalius.

▼M4

1.3.    Tipo patvirtinimas atsižvelgiant į naudojamus degalus

▼B

2.   VARIKLIŲ ŠEIMOS NARIO PATVIRTINIMAS, ATSIŽVELGIANT Į IŠMETAMUOSIUS TERŠALUS

3.   VARIKLIO ŽENKLINIMAS

▼M6

3.1.

Jeigu variklio tipas buvo patvirtintas kaip atskiras techninis mazgas arba jeigu transporto priemonės tipas buvo patvirtintas atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis remonto bei priežiūros informacija, ant variklio turi būti: a)  variklio gamintojo prekės ženklas arba prekės pavadinimas; b)  variklio gamintojo parengtas komercinis variklio aprašymas.

▼M4

3.2.

Kiekvieno tipo variklis, patvirtintas kaip atskiras techninis mazgas, ženklinamas EB tipo patvirtinimo ženklu. Šį ženklą sudaro: ▼B 3.2.1.  stačiakampio, įrėminančio mažąją raidę e ir po jos įrašytą valstybės narės, suteikusios EB atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, skiriamąjį skaitinį žymenį: 1 – Vokietija 2 – Prancūzija 3 – Italija 4 – Nyderlandai 5 – Švedija 6 – Belgija 7 – Vengrija 8 – Čekija 9 – Ispanija 11 – Jungtinė Karalystė 12 – Austrija 13 – Liuksemburgas 17 – Suomija 18 – Danija 19 – Rumunija 20 – Lenkija 21 – Portugalija 23 – Graikija 24 – Airija ▼M2 25 – Kroatija ▼B 26 – Slovėnija 27 – Slovakija 29 – Estija 32 – Latvija 34 – Bulgarija 36 – Lietuva 49 – Kipras 50 – Malta ▼M6 3.2.1.1.  jeigu tai gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomas variklis, – vienas iš toliau nurodytų žymenų, pateiktinų po EB tipo patvirtinimo ženklo: a)  H, jeigu variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas H dujų intervalui; b)  L, jeigu variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas L dujų intervalui; c)  HL, jeigu variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas H ir L dujų intervalams; d)  Ht, jeigu variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas tam tikrai H intervalo dujų sudėčiai ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties H intervalo dujoms tiksliai sureguliuojant variklio degalų tiekimą; e)  Lt, jeigu variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas tam tikrai L intervalo dujų sudėčiai ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties L intervalo dujoms tiksliai sureguliuojant variklio degalų tiekimą; f)  HLt, jei variklis buvo patvirtintas ir sukalibruotas tam tikrai H arba L intervalo dujų sudėčiai ir gali būti pertvarkytas, kad tiktų kitoms tam tikros sudėties H arba L intervalo dujoms, tiksliai sureguliuojant variklio degalų tiekimą; g)  SGDfr (suslėgtosios gamtinės dujos) visais kitais atvejais, jeigu variklis varomas SGD ir (arba) biometanu ir skirtas eksploatuoti naudojant vienos apribotos intervalo sudėties dujinius degalus; h)  SGDfr (suskystintosios gamtinės dujos), jeigu variklis varomas jomis ir skirtas eksploatuoti naudojant vienos apribotos intervalo sudėties dujinius degalus; i)  SNDfr (suskystintosios naftos dujos), jeigu variklis varomas jomis ir skirtas eksploatuoti naudojant vienos apribotos intervalo sudėties dujinius degalus; j)  SGD20 (suskystintosios gamtinės dujos), jeigu variklis patvirtintas ir sukalibruotas konkrečios sudėties suskystintosioms gamtinėms dujoms, kurių λ poslinkio koeficientas nuo IX priede nurodytų degalų G20 λ poslinkio koeficiento skiriasi ne daugiau negu 3 % ir kuriose etano kiekis neviršija 1,5 %; k)  SGD (suskystintosios gamtinės dujos), jeigu variklis patvirtintas ir sukalibruotas bet kokios kitos sudėties suskystintosioms gamtinėms dujoms. 3.2.1.2.  jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, patvirtinimo ženkle po šalies ženklo turi būti skaitmenų eilė, rodanti dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipą ir dujų intervalą, dėl kurių suteiktas patvirtinimas. Skaitmenų grupės yra sudarytos iš dviejų skaitmenų, kuriais identifikuojamas 2 straipsnyje apibrėžtas dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipas; po šių dviejų skaitmenų pateikiama šiame punkte nurodyta raidė (-s), atitinkanti variklio naudojamų gamtinių dujų ir (arba) biometano sudėtį. 2 straipsnyje apibrėžti dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipai identifikuojami šiais dviem skaitmenimis: a)  1A – 1A tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis; b)  1 B – 1B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis; c)  2A – 2A tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis; d)  2B – 2B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis; e)  3B – 3B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis. 3.2.1.3.  jei tai dyzelinu varomi kompresinio uždegimo varikliai, į patvirtinimo ženklą po šalies ženklo įtraukiama raidė D. 3.2.1.4.  jei tai etanoliu (ED95) varomi kompresinio uždegimo varikliai, į patvirtinimo ženklą po šalies ženklo įtraukiamos raidės ED. 3.2.1.5.  jei tai etanoliu (ED85) varomi priverstinio uždegimo varikliai, į patvirtinimo ženklą po šalies ženklo įtraukiama E85. 3.2.1.6.  jei tai benzinu varomi priverstinio uždegimo varikliai, į patvirtinimo ženklą po šalies ženklo įtraukiama raidė P. ▼M4 3.2.2.  Be to, EB tipo patvirtinimo ženkle greta stačiakampio įrašomas „pagrindinis patvirtinimo numeris“, pateiktas Direktyvos 2007/46/EB VII priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio ketvirtajame segmente, o prieš jį – raidė, rodanti išmetamųjų teršalų ribojimo etapą, į kurį atsižvelgiant suteiktas EB tipo patvirtinimas. 3.2.3.  EB tipo patvirtinimo ženklas ant variklio tvirtinamas taip, kad būtų aiškiai įskaitomas ir neištrinamas. Jis turi būti matomas variklį sumontavus transporto priemonėje ir pritvirtintas ant tokios variklio dalies, be kurios variklis negali įprastai veikti ir kurios paprastai nereikia keisti visą variklio eksploatavimo trukmę. Be ženklo, kuris tvirtinamas prie variklio, EB patvirtinimo ženklą taip pat galima nustatyti naudojant prietaisų skydelį. Tada šis ženklas turėtų būti lengvai prieinamas patikrinti ir į transporto priemonės vadovą įtraukiami prieigos prie šio ženklo nurodymai. ▼B 3.2.4.  8 priedėlyje pateikti EB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdžiai.

▼M4

3.3.

Gamtines dujas ir (arba) biometaną ir SND naudojančių variklių etiketės Ant variklių, kurie varomi gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu ir SND ir kuriems suteiktas tipo patvirtinimas su degalų intervalo apribojimu, tvirtinamos toliau nurodytos etiketės, kuriose pateikiama 3.3.1 punkte nurodyta informacija. ▼B 3.3.1. Etiketėje pateikiama tokia informacija: Jeigu taikomas 1.2.1.3 punktas, etiketėje nurodoma: „EKSPLOATUOTI TIK SU H INTERVALO GAMTINĖMIS DUJOMIS“. Jeigu reikia, raidė H pakeičiama raide L. Jeigu taikomas 1.2.2.2 punktas, etiketėje atitinkamai nurodoma: „EKSPLOATUOTI TIK SU GAMTINĖMIS DUJOMIS, KURIŲ SPECIFIKACIJA...“ arba „EKSPLOATUOTI TIK SU SUSKYSTINTOMIS NAFTOS DUJOMIS, KURIŲ SPECIFIKACIJA...“. Pateikiama visa informacija, nurodyta atitinkamoje IX priedo lentelėje, kartu su variklio gamintojo nurodytomis atskiromis sudedamosiomis dalimis ir ribomis. Raidės ir skaitmenys turi būti bent 4 mm aukščio. Jeigu tokiam ženklinimui trūksta vietos, galima naudoti supaprastintą kodą. Tokiu atveju bet kuriam degalus į baką pilančiam, variklį ir jo priedus prižiūrinčiam arba remontuojančiam asmeniui, taip pat susijusioms institucijoms turi būti lengvai matomos aiškinamosios pastabos, kuriose būtų pateikta pirmiau nurodyta informacija. Tokių aiškinamųjų pastabų pateikimo vietą ir jų turinį tarpusavio susitarimu nustato variklio gamintojas ir patvirtinimo institucija. 3.3.2. Savybės Etiketės turi būti patvarios visą variklio eksploatavimo laikotarpį. Etiketės turi būti aiškiai įskaitomos, jose parašytų raidžių ir skaitmenų turi būti neįmanoma nutrinti. Be to, etiketės tvirtinamos taip, kad jų pritvirtinimo priemonė būtų patvari visą variklio eksploatavimo laikotarpį ir kad etikečių nebūtų įmanoma pašalinti jų nesuardant arba nesugadinant. 3.3.3. Vieta Etiketės tvirtinamos ant tokios variklio dalies, be kurios variklis negali normaliai veikti ir kurios paprastai nereikia keisti visą variklio eksploatavimo laikotarpį. Be to, šios etiketės turi būti tokioje vietoje, kad jos būtų gerai matomos variklyje sumontavus visą varikliui veikti reikalingą pagalbinę įrangą.

3.4.

Jeigu tai buvo paraiška gauti transporto priemonės su patvirtintu varikliu EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis remonto bei priežiūros informacija, arba jeigu tai buvo paraiška gauti transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis remonto bei priežiūros informacija, 3.3 skirsnyje nurodyta etiketė taip pat pritvirtinama šalia degalų įpylimo angos.

4.   MONTAVIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖJE

4.1.

Variklis transporto priemonėje montuojamas laikantis tipo patvirtinimo reikalavimų. Atsižvelgiama į šias su variklio tipo patvirtinimu susijusias charakteristikas: 4.1.1.  slėgio sumažėjimas įsiurbimo sistemoje turi būti ne didesnis už 4 priedėlio 1 dalyje nurodytąjį tvirtinamo tipo varikliui; 4.1.2.  atgalinis slėgis išmetimo sistemoje turi būti ne didesnis už 4 priedėlio 1 dalyje nurodytąjį tvirtinamo tipo varikliui; 4.1.3.  variklio darbui reikalingos pagalbinės įrangos suvartojama galia turi būti ne didesnė už 4 priedėlio 1 dalyje nurodytąją tvirtinamo tipo varikliui; 4.1.4.  išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos charakteristikos turi atitikti 4 priedėlio 1 dalyje nurodytąsias tvirtinamo tipo varikliui.

4.2.

Patvirtinto tipo variklio montavimas transporto priemonėje Patvirtinto tipo variklis, kaip atskiras techninis mazgas, transporto priemonėje montuojamas taip pat atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: a)  kiek tai susiję su TPD sistemos atitiktimi, pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 1 priedėlį turi būti montuojama laikantis gamintojo nustatytų įrengimo reikalavimų, nurodytų 4 priedėlio 1 dalyje; ▼M6 b)  kiek tai susiję su sistemos, užtikrinančios tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą, atitiktimi, pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 4 priedėlį sistema montuojama laikantis gamintojo nustatytų įrengimo reikalavimų, nurodytų tos taisyklės 1 priedėlio 1 dalyje; ▼M4 c)  Kaip atskirą techninį mazgą patvirtintą dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklį montuojant transporto priemonėje laikomasi JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 6 punkte nustatytų specialių montavimo reikalavimų ir šio reglamento XVIII priedo 7 punkte išdėstytų gamintojo nurodytų montavimo reikalavimų. ▼B

4.3.

Degalų bakų, skirtų varikliams, varomiems benzinu arba E85 degalais, pildymo angos 4.3.1. Benzino arba E85 degalų bako pildymo anga projektuojama taip, kad degalų bako nebūtų galima pildyti naudojant degalų siurblio žarnos antgalį, kurio išorinis skersmuo yra 23,6 mm arba didesnis. 4.3.2. 4.3.1 punktas netaikomas transporto priemonei, kuri atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: a)  transporto priemonė suprojektuota ir sukonstruota taip, kad benzinas su švinu neturėtų neigiamo poveikio nė vienam dujinių teršalų išmetimo kontrolės įtaisui; ir b)  transporto priemonė ryškiai, įskaitomai ir nenutrinamai pažymėta ISO 2575:2004 standarte nurodytu bešvinio benzino ženklu tokioje vietoje, kad šis ženklas būtų iš karto pastebimas degalų baką pildančiam asmeniui. Leidžiama naudoti papildomus ženklus. 4.3.3. Pasirūpinama, kad degalai pernelyg daug negaruotų ir nenutekėtų, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio. Tai galima pasiekti taikant vieną iš šių priemonių: a)  naudojant automatiškai atsidarantį ir užsidarantį nenuimamą degalų pildymo angos dangtelį; b)  taikant konstrukcijos ypatybes, kurios padėtų išvengti pernelyg didelio degalų garavimo, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio; arba c)  jeigu tai yra M1 arba N1 kategorijos transporto priemonės – bet kokias kitas priemones, kurios turėtų tokį patį poveikį. Galimi pavyzdžiai (sąrašas nėra baigtinis): pririšamas degalų pildymo angos dangtelis, grandinėle pritvirtinamas degalų pildymo angos dangtelis arba dangtelis, rakinamas raktu, naudojamu ir transporto priemonės varikliui užvesti. Šiuo atveju raktą iš pildymo angos dangtelio turi būti galima ištraukti tik dangtelį užrakinus.

5.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ BANDYMAI IR JŲ REIKALALAVIMAI

5.1.    Įžanga

Šioje dalyje nustatomos EVĮ duomenų specifikacijos ir bandymai, taikytini suteikiant tipo patvirtinimą ir atliekant eksploatuojamų transporto priemonių bandymus.

5.2.    Bendrieji reikalavimai

▼M4

▼B

▼M9

▼B

Pagal JT EEK taisyklę Nr. 85 ( 5 ) tikroji didžiausioji variklio apkrova nuo etaloninės leidžiamos didžiausiosios apkrovos gali skirtis 5 proc., siekiant atsižvelgti į gamybos proceso kintamumą. Į šį leidžiamą nuokrypį atsižvelgiama skaičiuojant pirmiau nurodytas vertes.

▼M9

▼B

5.3.    Galimybės naudotis eksploatuojamų transporto priemonių bandymams reikalinga EVĮ informacija ir tos informacijos atitikties patikra

▼M9

▼M9

▼M4

▼B

6.   VARIKLIŲ ŠEIMA

▼M4

6.1.    Variklių šeimą apibrėžiantys parametrai

Variklių šeima, kaip ją apibrėžė variklių gamintojas, turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 5.2 punkto reikalavimus ir, jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai bei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės, – JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 3.1 punkto reikalavimus.

6.2.    Pirminio variklio pasirinkimas

Variklių šeimai priklausantis pirminis variklis parenkamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 5.2.4 punkto reikalavimus ir, jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai bei dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės, – pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 3.1.2 punkto reikalavimus.

▼B

6.3.    TPD sistemą turinčių variklių šeimą apibrėžiantys parametrai

TPD sistemą turinčių variklių šeima apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos pačios variklių šeimos variklių sistemoms, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 6.1 skirsnyje.

▼M4

6.4.    Variklių šeimos išplėtimas siekiant įtraukti naują variklio sistemą

▼B

7.   GAMYBOS ATITIKTIS

7.1.    Bendrieji reikalavimai

Gamybos atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio nuostatas. Gamybos atitiktis tikrinama remiantis šio priedo 4 priedėlyje nustatytuose tipo patvirtinimo sertifikatuose pateiktu aprašu. Taikant 1, 2 arba 3 priedėlį, išmatuotasis variklių, kurių gamybos atitiktis turi būti patikrinta, išmestų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekis tikslinamas taikant atitinkamus to variklio nusidėvėjimo koeficientus (NK), įrašytus į EB tipo patvirtinimo sertifikato, išduoto pagal šį reglamentą, papildymą.

Jeigu patvirtinimo institucijai nepriimtina gamintojo nustatyta audito metodika, taikomos Direktyvos 2007/46/EB X priedo nuostatos.

Visi bandomieji varikliai atsitiktine tvarka atrenkami iš serijinės gamybos variklių.

7.2.    Išmetamųjų teršalų kiekis

pateikęs variklį valdžios institucijoms, gamintojas negali niekaip reguliuoti pasirinktų variklių.

Jeigu patvirtinimo institucijai pagal Direktyvos 2007/46/EB X priedo nuostatas gamintojo nurodytas gaminių nuokrypis nuo standarto yra nepriimtinas, bandymai atliekami pagal šio priedo 2 priedėlio nuostatas.

Gamintojo prašymu bandymai gali būti atliekami pagal šio priedo 3 priedėlį.

Dėl kurio nors vieno teršalo priėmus teigiamą sprendimą, jo negalima keisti remiantis kokiais nors papildomų bandymų, atliktų norint priimti sprendimą dėl kitų teršalų, rezultatais.

Jeigu nepriimama teigiamo sprendimo dėl visų teršalų ir jeigu nė dėl vieno teršalo nepriimama neigiamo sprendimo, bandomas kitas variklis (žr. 1 paveikslą).

Jeigu nepriimama jokio sprendimo, gamintojas gali bet kuriuo metu nuspręsti nutraukti bandymus. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas.

1 pav.
Gamybos atitikties patikrų schema

Kiti bandomieji varikliai neįvažinėjami, bet šių naujų variklių išmetamas teršalų kiekis pakoreguojamas taikant raidos koeficientą.

Šiuo atveju naudojamos tokios vertės:

▼M4

Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti IX priede aprašytų rūšių etaloninius degalus. Todėl turi būti atliekami šio priedo 1 punkte aprašyti bandymai.

Kilus ginčams dėl dujinių variklių, įskaitant dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklius, neatitikties, kai naudojami rinkoje parduodami degalai, bandymai atliekami naudojant tos rūšies etaloninius degalus, kurie buvo naudojami bandant pirminį variklį, arba leidžiamus papildomus degalus Nr. 3, kaip nurodyta 1.1.4.1 ir 1.2.1.1 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Jeigu taikoma, rezultatas perskaičiuojamas taikant atitinkamus koeficientus r, ra arba rb, kaip nurodyta 1.1.5, 1.1.6.1 ir 1.2.1.2 punktuose. Jeigu r, ra arba rb vertė yra mažesnė už vienetą, pataisa netaikoma. Išmatuoti ir, jeigu taikoma, apskaičiuoti rezultatai turi rodyti, kad variklis, varomas visų tinkamų rūšių degalais (pvz., degalais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, jeigu tai gamtines dujas naudojantys varikliai, ir A bei B rūšių degalais, jei tai SND naudojantys varikliai), atitinka ribines vertes.

▼B

7.3.    Transporto priemonės diagnostikos (TPD) sistema

▼M4

atsitiktine tvarka iš serijiniu būdu pagamintų variklių partijos atrenkamas variklis ir su juo atliekami JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priede aprašyti bandymai. Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis eksploatuojamas vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena ir, jeigu reikia, pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną. Bandymus galima atlikti su varikliu, kuris buvo įvažinėtas ne ilgiau negu 125 valandas.

▼B

7.4.    Eksploatuojamos transporto priemonės bandymams atlikti reikalinga EVĮ informacija

▼M4

▼B

8.   DOKUMENTAI

▼M4

▼B

---

1 priedėlis

Gamybos atitikties patikros procedūra, kai nuokrypis nuo standarto yra priimtinas

▼M4

▼B

---

2 priedėlis

Gamybos atitikties patikros procedūra, kai nuokrypis nuo standarto yra nepriimtinas arba nežinomas

▼M4

▼B

---

3 Priedėlis

Gamintojo prašymu atliekamos gamybos atitikties patikros procedūra

▼M4

▼B

---

4 Priedėlis

Informacinio dokumento pavyzdžiai

susiję su

Toliau nurodyta informacija pateikiama trimis egzemplioriais, kartu pateikiant turinį. Brėžiniai pateikiami atitinkamu masteliu, jie turi būti pakankamai smulkūs ir pateikti ant A4 formato lapų arba A4 formatu sulankstytų kitų formatų lapų. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Jeigu šiame priedėlyje minimos sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, pateikiama informacija apie jų eksploatacines savybes.

Aiškinamosios pastabos (dėl lentelės pildymo)

Raidės A, B, C, D, E, žyminčios variklių šeimos narius, pakeičiamos tikraisiais variklių šeimos narių pavadinimais.

Jeigu tam tikros variklio charakteristikos skaitinė vertė ir (arba) aprašas tinka visiems variklių šeimos nariams, A–E laukeliai sujungiami.

Jeigu šeimai priklauso daugiau kaip penki nariai, galima pridėti daugiau skilčių.

▼M6

Jeigu teikiama paraiška patvirtinti variklio arba variklių šeimos, kaip atskiro techninio mazgo, EB tipą, pildoma bendroji dalis ir 1 bei 3 dalys.

Jeigu teikiama paraiška patvirtinti transporto priemonės su patvirtintu varikliu EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, pildoma bendroji dalis ir 2 dalis.

Jeigu teikiama paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija, pildoma bendroji dalis, 1, 2 ir 3 dalys.

▼B

Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedo 10 priedėlyje.

1 dalis

:

(PIRMINIO) VARIKLIO IR VARIKLIŲ ŠEIMAI PRIKLAUSANČIŲ VARIKLIŲ TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

2 dalis

:

TRANSPORTO PRIEMONĖS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR SISTEMŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS, SUSIJUSIOS SU IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIU

3 dalis

:

TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO IR PRIEŽIŪROS INFORMACIJOS PRIEIGA

Informacinio dokumento priedėlis: Informacija apie bandymų sąlygas

PIRMINIO VARIKLIO, VARIKLIO TIPO IR, JEIGU TAIKYTINA, VARIKLIO SKYRIAUS NUOTRAUKOS IR (ARBA) BRĖŽINIAI.

IŠVARDYTI KITUS PRIEDUS, JEIGU JŲ YRA

DATA, BYLA

▼M1

▼B

---

Priedėlis

informacinio dokumento priedėlis

Informacija apie bandymų sąlygas

1.    Uždegimo žvakės

2.    Uždegimo ritė

3.    Naudojama alyva

4.    Varikliu varoma įranga

Pastaba. Varikliu varomai įrangai keliami reikalavimai skiriasi pagal į tai, ar atliekamas išmetamųjų teršalų kiekio bandymas, ar galios bandymas.

▼M4

▼B

5.    Variklio eksploatacinės savybės (nurodytos gamintojo) (8)

▼M4

▼B

Mažas sūkių dažnis (nlo) … min-1

Didelis sūkių dažnis (nhi) … min-1

Tuščiosios eigos sūkių dažnis … min-1

Pageidaujamas sūkių dažnis … min-1

n95h … min-1

▼M4

▼B

6.    Informacija apie dinamometro apkrovos parametrus (jeigu taikytina)

7.    TPD sistemos bandymų sąlygos

---

5 priedėlis

Variklio arba sudedamosios dalies, kaip atskiro techninio mazgo EB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys

Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedo 10 priedėlyje.

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) Nr. 582/2011.

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 ir Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …

EB tipo patvirtinimo numeris:

Išplėtimo motyvas:

I    DALIS

II    DALIS

Priedai: informacinių dokumentų rinkinys.

Bandymų ataskaita.

---

Papildymas

pridedamas prie EB tipo patvirtinimo sertifikato Nr.

1.   PAPILDOMA INFORMACIJA

1.1.

Išsami informacija, pateiktina apie transporto priemonės su sumontuotu varikliu tipo patvirtinimą: 1.1.1.  Variklio markė (įmonės pavadinimas): 1.1.2.  Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti visus variantus): 1.1.3.  Gamintojo kodas, pažymėtas ant variklio: 1.1.4.  Transporto priemonės kategorija (jeigu taikytina) (b): ▼M4 1.1.5.  Variklio kategorija: Dyzelinas / Benzinas / SND / GD-H / GD-L / GD-HL / Etanolis (ED95) / Etanolis (E85) / SGD/SGD20 (1): ▼M4 1.1.5.1.  Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipas: tipas/ 1B tipas/ 2A tipas/ 2B tipas/ 3B tipas(1) (d1): ▼B 1.1.6.  Gamintojo pavadinimas ir adresas: 1.1.7.  Gamintojo įgaliotojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas:

1.2.	Jeigu 1.1 skirsnyje nurodyto variklio tipas patvirtintas kaip atskiro techninio mazgo: 1.2.1.  Variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo numeris (1): 1.2.2.  Variklio valdymo įtaiso (EVĮ) programinės įrangos kalibravimo numeris:

1.3.

Išsami informacija, pateiktina apie variklio arba variklių šeimos (1), kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą (sąlygos, kurių reikia laikytis montuojant variklį transporto priemonėje): 1.3.1.  Didžiausias ir (arba) mažiausias leidžiamas slėgio sumažėjimas įsiurbimo sistemoje: 1.3.2.  Didžiausias leidžiamas atgalinis slėgis: 1.3.3.  Išmetimo sistemos tūris: 1.3.4.  Naudojimo apribojimai (jeigu jų yra):

▼M4

1.4.

Variklio/pirminio variklio išmetamųjų teršalų lygis (1) Charakteristikų blogėjimo faktorius (CBF): apskaičiuotas/fiksuotas (1) Tolesnėje lentelėje nurodomos CBF vertės ir išmetamųjų teršalų kiekiai atliekant pasaulio mastu suderintų nusistovėjusių režimų ciklo (toliau – PMSNRC) ir PMSPRC bandymus ▼B 1.4.1.    PMSNRC bandymas ▼M4 4  lentelė PMSNRC bandymas PMSNRC bandymas (jeigu taikomas) (10)(d5) CBF CO THC NMHC (d4) NOX Kietųjų dalelių masė NH3: Kietųjų dalelių kiekis Multipl. / adityv.(1)               Išmetamųjų teršalų kiekis CO (mg/kWh) THC (mg/kWh) NMHC (d4) (mg/kWh) NOx (mg/kWh) Kietųjų dalelių masė (mg/kWh) NH3: maks. Kietųjų dalelių kiekis (vnt./kWh) Bandymo rezultatas               Apskaičiuota taikant CBF               Išmetamo CO2 masė: … g/kWh Sunaudojamų degalų kiekis … g/kWh ▼B 1.4.2.    PMSPRC bandymas ▼M4 5  lentelė PMSPRC bandymas PMSPRC bandymas (10)(d5) CBF CO THC NMHC (d4) NMHC (d4) NOx Kietųjų dalelių masė NH3: Kietųjų dalelių kiekis Multipl. / adityv.(1)                 Išmetamųjų teršalų kiekis CO (mg/kWh) THC (mg/kWh) NMHC (d4) (mg/kWh) CH4 (d4) (mg/kWh) NOx (mg/kWh) Kietųjų dalelių masė (mg/kWh) NH3: maks. Kietųjų dalelių kiekis (vnt./kWh) Šaltasis paleidimas                 Įšilusio variklio bandymas be regeneravimo                 Įšilusio variklio bandymas su regeneravimu (1)                 kr,u (multipl. / adit.) (1)                 kr,d (multipl. / adit.) (1) Svertinis bandymo rezultatas                 Galutinis bandymo rezultatas padauginus iš CBF                 Išmetamo CO2 masė: … g/kWh Sunaudojamas degalų kiekis: … g/kWh ▼B 1.4.3.    Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga 6  lentelė Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga Bandymas CO vertė (% tūrio) Lambda (1) Variklio sūkių dažnis (min–1) Variklio alyvos temperatūra (°C) Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, mažu sūkių dažniu   Netaikoma     Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, dideliu sūkių dažniu         ▼M1 1.4.4.    NITKMS įrodomasis bandymas 6a  lentelė NITKMS įrodomasis bandymas Transporto priemonės tipas (pvz., M3, N3) ir paskirtis (pvz., standžiąja arba lanksčiąja jungtimi sukabinamas sunkvežimis, miesto autobusas)   Transporto priemonės aprašymas (pvz., transporto priemonės modelis, prototipas)   Priėmimo arba atmetimo rezultatai (7) CO THC NMHC CH4 NOx KD masė Atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale             Atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale             Informacija apie maršrutą Miestas Kaimas Greitkelis Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapai, išreikšti maršruto įveikimo trukmės dalimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedo 4.5 punkte       Greitėjimo, stabdymo, važiavimo vienodu greičiu ir stovėjimo etapai, išreikšti maršruto įveikimo trukmės dalimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedo 4.5.5 punkte         Mažiausioji Didžiausioji Vidutinė variklio galia darbo atlikimo intervale (%)     CO2 masės susidarymo laikotarpio trukmė (s)     Darbo atlikimo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis   CO2 masės susidarymo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis   Degalų sąnaudų atitikties koeficientas   ▼B

1.5.

Galios matavimas 1.5.1.    Ant bandymų stendo matuojama variklio galia 7  lentelė Ant bandymų stendo matuojama variklio galia Išmatuotasis variklio sūkių dažnis (min–1)               Išmatuotasis degalų debitas (g/h)               Išmatuotasis sukimo momentas (Nm)               Išmatuotoji galia (kW)               Atmosferos slėgis (kPa)               Vandens garų slėgis (kPa)               Įsiurbiamo oro temperatūra (K)               Galios pataisos koeficientas               Pataisytoji galia (kW)               Pagalbinė galia (kW) (1)               Naudingoji galia (kW)               Naudingasis sukimo momentas (Nm)               Pataisytosios specifinės degalų sąnaudos (g/kWh)               ▼M9 1.5.2.    Papildomi duomenys, pvz., kiekvienų nurodytų degalų galios pataisos koeficientas (jei taikoma) ▼B

---

6 priedėlis

Transporto priemonės su patvirtintu varikliu EB tipo patvirtinimo sertifikato pavyzdys

Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedo 10 priedėlyje.

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) Nr. 582/2011.

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 ir Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …

EB tipo patvirtinimo numeris:

Išplėtimo motyvas:

I    DALIS

II    DALIS

---

7 priedėlis

Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sistemą sertifikato pavyzdys

Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedo 10 priedėlyje.

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

atsižvelgiant į sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) Nr. 582/2011.

Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 ir Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …

EB tipo patvirtinimo numeris:

Išplėtimo motyvas:

I    DALIS

II    DALIS

Priedai: informacinių dokumentų rinkinys.

Bandymų ataskaita.

Papildymas

---

Papildymas

pridedamas prie EB tipo patvirtinimo sertifikato Nr. …

1.   PAPILDOMA INFORMACIJA

1.1.

Išsami informacija, pateiktina apie transporto priemonės su sumontuotu varikliu tipo patvirtinimą: 1.1.1.  Variklio markė (įmonės pavadinimas): 1.1.2.  Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti visus variantus): 1.1.3.  Gamintojo kodas, pažymėtas ant variklio: 1.1.4.  Transporto priemonės kategorija (jeigu taikytina): ▼M4 1.1.5.  Variklio kategorija: Dyzelinas / Benzinas / SND / GD-H / GD-L / GD-HL / Etanolis (ED95) / Etanolis (E85) / SGD/SGD20 (1): ▼M4 1.1.5.1.  Dvejopų degalų variklio tipas: tipas/ 1B tipas/ 2A tipas/ 2B tipas/ 3B tipas(1)(d1): ▼B 1.1.6.  Gamintojo pavadinimas ir adresas: 1.1.7.  Gamintojo įgaliotojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas:

1.2.	Jeigu 1.1 skirsnyje nurodyto variklio tipas patvirtintas kaip atskiro techninio mazgo: 1.2.1.  Variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo numeris (1): 1.2.2.  Variklio valdymo įtaiso (EVĮ) programinės įrangos kalibravimo numeris:

1.3.

Išsami informacija, pateiktina apie variklio arba variklių šeimos (1), kaip atskiro techninio mazgo, EB tipo patvirtinimą (sąlygos, kurių reikia laikytis montuojant variklį transporto priemonėje): 1.3.1.  Didžiausias ir (arba) mažiausias leidžiamas slėgio sumažėjimas įsiurbimo sistemoje: 1.3.2.  Didžiausias leidžiamas atgalinis slėgis: 1.3.3.  Išmetimo sistemos tūris: 1.3.4.  Naudojimo apribojimai (jeigu jų yra):

▼M4

1.4.

Variklio/pirminio variklio išmetamųjų teršalų lygis (1) Charakteristikų blogėjimo faktorius (CBF): apskaičiuotas/fiksuotas (1) Tolesnėje lentelėje nurodomos CBF vertės ir išmetamųjų teršalų kiekiai atliekant pasaulio mastu suderintų nusistovėjusių režimų ciklo (toliau – PMSNRC) ir PMSPRC bandymus ▼B 1.4.1.    PMSNRC bandymas ▼M4 4  lentelė PMSNRC bandymas PMSNRC bandymas (jeigu taikomas) (10)(d5) CBF CO THC NMHC (d4) NOX Kietųjų dalelių masė NH3: Kietųjų dalelių kiekis Multipl. / adityv.(1)               Išmetamųjų teršalų kiekis CO (mg/kWh) THC (mg/kWh) NMHC (d4) (mg/kWh) NOx (mg/kWh) Kietųjų dalelių masė (mg/kWh) NH3: maks. Kietųjų dalelių kiekis (vnt./kWh) Bandymo rezultatas               Apskaičiuota taikant CBF               Išmetamo CO2 masė: … g/kWh Sunaudojamas degalų kiekis: … g/kWh ▼B 1.4.2.    PMSPRC bandymas ▼M4 5  lentelė PMSPRC bandymas PMSPRC bandymas (10)(d51) CBF CO THC NMHC (d4) CH4 (d4) NOx Kietųjų dalelių masė NH3: Kietųjų dalelių kiekis Multipl. / adityv.(1)                 Išmetamųjų teršalų kiekis CO (mg/kWh) THC (mg/kWh) NMHC (d4) (mg/kWh) CH4 (d4) (mg/kWh) NOx (mg/kWh) Kietųjų dalelių masė (mg/kWh) NH3: maks. Kietųjų dalelių kiekis (vnt./kWh) Šaltasis paleidimas                 Įšilusio variklio bandymas be regeneravimo                 Įšilusio variklio bandymas su regeneravimu (1)                 kr,u (multipl. / adit.) (1)                 kr,d (multipl. / adit.) (1) Svertinis bandymo rezultatas                 Galutinis bandymo rezultatas padauginus iš CBF                 Išmetamo CO2 masė: … g/kWh Sunaudojamas degalų kiekis: … g/kWh ▼B 1.4.3.    Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga 6  lentelė Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga Bandymas CO vertė (%. tūrio) Lambda (1) Variklio sūkių dažnis (min–1) Variklio alyvos temperatūra (°C) Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, mažu sūkių dažniu   Netaikoma     Bandymas varikliui veikiant tuščiąja eiga, dideliu sūkių dažniu         ▼M1 1.4.4.    NITKMS įrodomasis bandymas 6a  lentelė NITKMS įrodomasis bandymas Transporto priemonės tipas (pvz., M3, N3) ir paskirtis (pvz., standžiąja arba lanksčiąja jungtimi sukabinamas sunkvežimis, miesto autobusas)   Transporto priemonės aprašymas (pvz., transporto priemonės modelis, prototipas)   Priėmimo arba atmetimo rezultatai (7) CO THC NMHC CH4 NOx KD masė Atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale             Atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale             Informacija apie maršrutą Miestas Kaimas Greitkelis Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapai, išreikšti maršruto įveikimo trukmės dalimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedo 4.5 punkte       Greitėjimo, stabdymo, važiavimo vienodu greičiu ir stovėjimo etapai, išreikšti maršruto įveikimo trukmės dalimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedo 4.5.5 punkte         Mažiausioji Didžiausioji Vidutinė variklio galia darbo atlikimo intervale (%)     CO2 masės susidarymo laikotarpio trukmė (s)     Darbo atlikimo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis   CO2 masės susidarymo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis   Degalų sąnaudų atitikties koeficientas   ▼B

1.5.

Galios matavimas 1.5.1.    Ant bandymų stendo matuojama variklio galia 7  lentelė Ant bandymų stendo matuojama variklio galia Išmatuotasis variklio sūkių dažnis (min–1)               Išmatuotasis degalų debitas (g/h)               Išmatuotasis sukimo momentas (Nm)               Išmatuotoji galia (kW)               Atmosferos slėgis (kPa)               Vandens garų slėgis (kPa)               Įsiurbiamo oro temperatūra (K)               Galios pataisos koeficientas               Pataisytoji galia (kW)               Pagalbinė galia (kW) (1)               Naudingoji galia (kW)               Naudingasis sukimo momentas (Nm)               Pataisytosios specifinės degalų sąnaudos (g/kWh)               ▼M9 1.5.2.    Papildomi duomenys, pvz., kiekvienų nurodytų degalų galios pataisos koeficientas (jei taikoma)

▼M4

---

8 priedėlis

EB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys

Šiame priedėlyje pavaizduotas patvirtinimo ženklas, pritvirtintas prie variklio, patvirtinto kaip atskiras techninis mazgas, rodo, kad tai 2B dviejų degalų tipo variklis, skirtas naudoti ir H dujų diapazoną ir L dujų diapazoną, kuris patvirtintas Belgijoje (e 6) pagal C etapo išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimą, kaip nustatyta šio priedo 9 priedėlyje.

▼M7

---

9 priedėlis

EB tipo patvirtinimo sertifikatų numeravimo sistema

Pagal 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį suteikto EB tipo patvirtinimo numerio trečiasis segmentas sudaromas iš EB tipo patvirtinimui taikomo įgyvendinimo teisės akto arba naujausio teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas EB tipo patvirtinimui taikomas teisės aktas, numerio. Po šio numerio rašoma raidė, nurodanti TPD ir SKR sistemų reikalavimus, pagal 1 lentelę.

▼B

---

10 priedėlis

Aiškinamosios pastabos

▼M4

▼B

▼M4

▼B

▼M4

▼B

---

II PRIEDAS

EKSPLOATUOJAMŲ VARIKLIŲ ARBA TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIS

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede nustatomi eksploatuojamų variklių ir transporto priemonių atitikties patikros ir įrodymo reikalavimai.

2.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITKTIES PATIKROS PROCEDŪRA

▼M6

2.1.

Eksploatuojamų transporto priemonių arba variklių šeimai priklausančių variklių atitiktis įrodoma bandant transporto priemones kelyje įprastais važiavimo režimais, sąlygomis ir apkrovomis. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymas turi būti atliekamas tokiomis pat sąlygomis, kokios susidaro transporto priemones eksploatuojant tikruose keliuose, taikant įprastą apkrovą ir vairuojant įprastam profesionaliam vairuotojui. Jeigu vietoj jo transporto priemonę vairuoja vairuotojas, kuris nėra įprastas profesionalus tam tikros transporto priemonės vairuotojas, jis turi būti įgudęs ir išmokytas vairuoti bandomos kategorijos transporto priemones.

▼B

2.2.	Jeigu įprastos tam tikros transporto priemonės eksploatavimo sąlygos laikomos netinkamomis, kad būtų galima tinkamai atlikti bandymus, gamintojas arba patvirtinimo institucija gali pareikalauti naudoti alternatyvius kelius ir apkrovas.

▼M6

2.3.	Gamintojas įrodo patvirtinimo institucijai, kad pasirinkta transporto priemonė, važiavimo režimai ir sąlygos yra tipiškos variklių šeimai. Siekiant nustatyti, ar važiavimo režimai yra priimtini eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikroms, taikomi 4.5 punkte nustatyti reikalavimai.

▼B

2.4.	Suteikiant pirminį naujos variklių šeimos tipo patvirtinimą, gamintojas pateikia atitikties patikrų tvarkaraštį ir atrankos planą.

2.5.

Jeigu transporto priemonėse nenumatyta ryšių sąsaja, suteikianti galimybę surinkti reikiamus EVĮ duomenis, kaip nurodyta I priedo 5.2.1 ir 5.2.2 punktuose, trūksta kokių nors duomenų arba taikomas nestandartinis duomenų tvarkymo protokolas, tokios transporto priemonės laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

2.6.	Jeigu transporto priemonių EVĮ duomenų rinkimas turi įtakos transporto priemonės išmetamam teršalų kiekiui arba eksploatacinėms savybėms, tokios transporto priemonės laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

▼M4

2.7.

Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės 2.7.1. Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus: 2.7.1.1.  Nešiojamosios išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos (toliau – NITKMS) bandymai atliekami naudojant vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną. 2.7.1.2.  Jei tai 1B, 2B ir 3B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, iš karto prieš NITKMS bandymą, atliktą pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną, arba po šio bandymo, pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną, su tuo pačiu varikliu ir transporto priemone atliekamas papildomas NITKMS bandymas. Šiuo atveju sprendimas dėl partijos atitikties ar neatitikties taikant šiame priede nurodytą statistinę procedūrą turi būti grindžiamas: a)  atitikties sprendimas dėl pavienės transporto priemonės priimamas tuo atveju, jeigu NITKMS bandymo pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną ir NITKMS bandymo pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną rezultatai atitinka privalomuosius; b)  neatitikties sprendimas dėl pavienės transporto priemonės priimamas tuo atveju, jeigu NITKMS bandymo pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną ir NITKMS bandymo pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną rezultatai neatitinka privalomųjų.

▼B

3.   VARIKLIO ARBA TRANSPORTO PRIEMONĖS ATRANKA

3.1.

Variklių šeimai suteikus tipo patvirtinimą, gamintojas per 18 mėnesių nuo pirmosios transporto priemonės su tos šeimos varikliu registracijos atlieka šios variklių šeimos eksploatavimo bandymus. Daugiapakopio tipo patvirtinimo atveju pirmoji registracija yra pirmoji visiškai surinktos transporto priemonės registracija. Kiekvienos variklių šeimos bandymai kartojami ne rečiau kaip kas dvejus metus, naudojant transporto priemones, eksploatuojamas visą jų eksploatavimo laikotarpį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 595/2009 4 straipsnyje. Gamintojo prašymu bandymus galima baigti praėjus penkeriems metams nuo gamybos nutraukimo. 3.1.1. Taikant ne mažiau kaip trijų variklių dydžio imtį, atrankos metodika parengiama taip, kad tikimybė, jog partija, kurios 20 proc. transporto priemonių arba variklių turi trūkumų, išlaikys bandymą, būtų 0,90 (gamintojo rizika – 10 proc.), o partija, kurios 60 proc. transporto priemonių arba variklių turi trūkumų, – 0,10 (naudotojo rizika – 10 proc.). 3.1.2. Imčiai apskaičiuojami bandymo statistiniai rezultatai, kiekybiškai išreiškiantys bendrą bandymų, kurių rezultatai neatitinka reikalavimų, skaičių atliekant n-tąjį bandymą. 3.1.3. Teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl partijos priimamas laikantis šių reikalavimų: a)  jeigu bandymo statistinis rezultatas neviršija tokio dydžio imčiai 1 lentelėje nurodytos teigiamo sprendimo ribinės vertės, dėl partijos priimamas teigiamas sprendimas; b)  jeigu bandymo statistinis rezultatas yra ne mažesnis už tokio dydžio imčiai 1 lentelėje nurodytą neigiamo sprendimo ribinę vertę, dėl partijos priimamas neigiamas sprendimas; c)  kitais atvejais pagal šį priedą bandomas papildomas variklis ir vėl skaičiuojama naudojant vienu varikliu padidėjusią imtį. 1 lentelėje pateiktos teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės apskaičiuojamos pagal tarptautinį standartą ISO 8422/1991. 1  lentelė Teigiamo ir neigiamo sprendimų ribinės vertės atsižvelgiant į atrankos planą Mažiausias imties dydis: 3 Bendras bandomų variklių kiekis (imties dydis) Teigiamo sprendimo ribinė vertė Neigiamo sprendimo ribinė vertė 3 — 3 4 0 4 5 0 4 6 1 4 7 1 4 8 2 4 9 2 4 10 3 4 Patvirtinimo institucija patvirtina pasirinktų variklių ir transporto priemonių konfigūracijos parametrus prieš pradėdama bandymus. Atranka atliekama pateikiant patvirtinimo institucijai konkrečių transporto priemonių atrankos kriterijus.

3.2.	Atrinkti varikliai ir transporto priemonės turi būti naudojami ir registruoti Sąjungoje. Transporto priemone turi būti nuvažiuota ne mažiau kaip 25 000  km.

3.3.	Dėl kiekvienos bandomos transporto priemonės turi būti pateikti techninės priežiūros dokumentai, pagal kuriuos būtų galima įrodyti, kad transporto priemonė buvo tinkamai eksploatuojama ir prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas.

3.4.

Variklio veikimo tinkamumas tikrinamas pagal TPD sistemos duomenis. Užregistruojami visi TPD sistemos atmintinėje įrašyti gedimų rodytuvo rodmenys ir parengties kodai, atliekami būtini remonto darbai. Variklių, kurių gedimai yra C klasės, prieš bandymus remontuoti nebūtina. Diagnostinių trikties kodų (DTK) informacija neištrinama. Variklių, kurių vienas iš matuoklių, privalomų pagal XIII priedo nuostatas, rodo ne nulį, bandyti negalima. Apie tai pranešama patvirtinimo institucijai.

3.5.

Neturi būti jokių variklio arba transporto priemonės požymių, rodančių, kad jie buvo netinkamai eksploatuojami (pvz., kad jie buvo perkrauti, eksploatuoti naudojant netinkamus degalus arba kad buvo kitaip pažeisti jų eksploatavimo reikalavimai), arba kitokių požymių (pvz., klastojimo), galinčių turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Atsižvelgiama į kompiuteryje saugomą TPD sistemos trikties kodų ir variklio veikimo trukmės informaciją.

3.6.	Visos transporto priemonėje sumontuotos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos sudedamosios dalys turi atitikti joms taikomuose tipo patvirtinimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

3.7.	Suderinęs su patvirtinimo institucija, gamintojas eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikras gali atlikti naudodamas mažiau variklių arba transporto priemonių nei nurodyta 3.1 skirsnyje, jeigu tos šeimos variklių per metus pagaminama mažiau kaip 500.

4.   BANDYMŲ SĄLYGOS

▼M6

4.1.    Transporto priemonės naudingoji apkrova

Įprasta naudingoji apkrova – naudingoji apkrova, sudaranti 10–100 % didžiausios leidžiamos naudingosios apkrovos.

Didžiausia leidžiama naudingoji apkrova yra didžiausios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės ir parengtos važiuoti transporto priemonės masės skirtumas, kaip nustatyta Direktyvos 2007/46/EB I priede.

Atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, gali būti sukuriama reikiama naudingoji apkrova ir naudojamas netikras krovinys.

Tipo patvirtinimo institucija gali pareikalauti atlikti transporto priemonės bandymą su bet kokia naudingąja apkrova, sudarančia 10–100 % didžiausios leidžiamosios transporto priemonės naudingosios apkrovos. Jeigu eksploatavimui reikalingos NITKMS įrangos masė viršija 10 % didžiausios leidžiamos transporto priemonės naudingosios apkrovos, ji gali būti laikoma mažiausia naudingąja apkrova.

Jei taikoma, N3 kategorijos transporto priemonės bandomos su puspriekabe.

▼B

4.2.    Aplinkos sąlygos

Bandymas atliekamas aplinkos sąlygomis, atitinkančiomis šias sąlygas:

atmosferos slėgis – ne mažesnis kaip 82,5 kPa;

temperatūra – ne mažesnė kaip 266 K (– 7 °C), bet ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal toliau pateiktą lygtį esant nurodytam atmosferos slėgiui:

T = – 0,4514 × (101,3 – pb) + 311,

čia:

4.3.    Variklio aušalo temperatūra

Variklio aušalo temperatūra turi būti tokia, kaip nurodyta 1 priedėlio 2.6.1 punkte.

4.4.

Tepalinė alyva, degalai ir reagentas turi atitikti gamintojo nurodytas specifikacijas. ▼M6 4.4.1. Atliekant bandymą naudojama rinkoje parduodama tepalinė alyva, atitinkanti variklio gamintojo specifikacijas. Turi būti paimta alyvos mėginių. 4.4.2. Degalai ▼M9 Atliekant bandymą naudojami rinkoje parduodami degalai, nurodyti Direktyvoje 98/70/EB ir susijusiuose CEN standartuose, arba etaloniniai degalai, nurodyti šio reglamento IX priede. ▼M6 4.4.2.1. Jeigu gamintojas pagal šio reglamento I priedo 1 dalį nurodė galįs laikytis šio reglamento reikalavimų dėl rinkoje parduodamų degalų, nurodytų šio reglamento I priedo 4 priedėlyje nustatyto informacinio dokumento 3.2.2.2.1 punkte, atliekamas bent vienas kiekvienos nurodytų rinkoje parduodamų degalų rūšies bandymas. ▼M9 4.4.2.2. Turi būti paimta degalų mėginių. ▼M6 4.4.3. Jeigu tai yra išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos, naudojančios reagentą išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, naudojamas rinkoje parduodamas reagentas, atitinkantis variklio gamintojo specifikacijas. Turi būti paimtas reagento mėginys. Reagentas neužšaldomas.

4.5.

Maršruto reikalavimai Važiavimo etapai išreiškiami procentine viso maršruto trukmės dalimi. Maršrutas sudaromas iš važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapų, atsižvelgiant į 4.5.1–4.5.4 punktuose nustatytas procentines dalis. Jeigu praktiniais sumetimais pateisinama kitokia bandymų seka, suderinus su patvirtinimo institucija galima taikyti kitokią seką, tačiau bandymas visada turi būti pradedamas važiavimo miestu etapu. Šiame skirsnyje „apytiksliai“ reiškia ne didesnį kaip ± 5 % nuokrypį nuo siektinos vertės. Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapai gali būti nustatomi pagal: —  geografines koordinates (žemėlapį) arba —  pirmojo pagreitėjimo metodą. Jeigu maršruto etapų seka nustatoma pagal geografines koordinates, transporto priemonė per bendrą laiką, kuris yra ilgesnis nei 5 % bendros kiekvieno kelionės etapo trukmės, neturėtų viršyti tokio greičio: —  50 km/h mieste, —  75 km/h kaimo vietovėje (90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės). Jeigu maršruto etapų seka nustatoma pagal pirmojo pagreitėjimo metodą, pirmasis pagreitėjimas iki didesnio nei 55 km/h greičio (70 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės) rodo važiavimo kaimo vietove etapo pradžią, o pirmasis pagreitėjimas iki didesnio nei 75 km/h greičio (90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės) rodo važiavimo greitkeliu etapo pradžią. Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapų atskyrimo kriterijai turi būti suderinti su patvirtinimo institucija prieš pradedant bandymus. Vidutinis važiavimo miestu greitis turi būti 15–30 km/h. Vidutinis važiavimo kaimo vietove greitis turi būti 45–70 km/h (60–90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės). Vidutinis važiavimo greitkeliu greitis turi būti didesnis nei 70 km/h (90 km/h, jeigu tai M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės). 4.5.1. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 34 % miestu, 33 % kaimo vietove ir 33 % greitkeliu. 4.5.2. N2, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 45 % miestu, 25 % kaimo vietove ir 30 % greitkeliu. M2 ir M3 kategorijų I, II arba A klasės transporto priemonės, kaip apibrėžta JT EEK taisyklėje Nr. 107, bandomos važiuojant apytiksliai 70 % kelio miestu ir 30 % kaimo vietove. ▼M9 4.5.3. N3 kategorijos transporto priemonių maršrutas sudaromas iš tokių važiavimo etapų: apytiksliai 30 % miestu, 25 % kaimo vietove ir 45 % greitkeliu. ▼M6 4.5.4. Siekiant įvertinti maršruto sudėtį, etapo trukmė pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai aušalo temperatūra pirmą kartą pasiekia 343 K (70 °C) temperatūrą arba kai aušalo temperatūros svyravimas penkias minutes neviršija ± 2 K (pradedama vertinti nuo to momento, kuris įvyksta pirmiau), bet ne vėliau kaip po 15 minučių nuo variklio užvedimo. Pagal 4.5 punktą, etapo laiku, kuriuo aušalas turi įšilti iki 343 K (70 °C) temperatūros, važiuojama miestu. Draudžiama prieš bandymą dirbtinai šildyti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas. 4.5.5. Įvertinti maršrutą gali padėti šis iš pasaulinės sunkiųjų transporto priemonių sertifikavimo procedūros (angl. WHDC) duomenų bazės paimtų tipinių kelionės trukmės verčių paskirstymas: a)  greitėjimas: 26,9 % laiko, b)  lėtėjimas: 22,6 % laiko, c)  važiavimas vienodu greičiu: 38,1 % laiko, d)  stovėjimas (transporto priemonės greitis – 0 km/h): 12,4 % laiko.

▼B

4.6.

Važiavimo reikalavimai 4.6.1. Maršrutas parenkamas taip, kad bandymas būtų nepertraukiamas ir kad būtų nuolat renkami duomenys, kol bandymo trukmė nepasieks 4.6.5 punkte nustatytos minimalios bandymo trukmės. 4.6.2. Išmetamųjų teršalų kiekio ir kiti duomenys pradedami rinkti prieš užvedant variklį. Vertinant išmetamųjų teršalų kiekį, galima atmesti išmetamųjų teršalų kiekio duomenis, gautus paleidus šaltą variklį, kaip nustatyta 1 priedėlio 2.6 skirsnyje. 4.6.3. Neleidžiama jungti važiuojant skirtingais maršrutais gautų duomenų arba keisti ar pašalinti važiuojant tam tikru maršrutu gautų duomenų. 4.6.4. Varikliui užgesus jis užvedamas iš naujo, tačiau duomenų rinkimas nepertraukiamas. ▼M9 4.6.5. Bandymo trukmė turi būti pakankamai ilga, kad būtų galima keturis–aštuonis kartus atlikti darbą per pasaulio mastu suderintą pereinamųjų režimų ciklą (PMSPRC), arba kad būtų išskiriama keturis–aštuonis kartus daugiau CO2 (pagal etaloninę masę, kg per ciklą) nei per vieną PMSPRC ciklą (jeigu taikytina). ▼M4 4.6.6. NITKMS sistemai reikalinga elektros energija tiekiama iš išorinio energijos šaltinio, o ne iš šaltinio, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai naudoja bandomo variklio energiją, išskyrus 4.6.6.1 ir 4.6.6.2 punktuose nurodytus atvejus. ▼M4 4.6.6.1. Antraip NITKMS sistemai elektros energiją galima tiekti iš transporto priemonės vidinės elektros energijos sistemos, jeigu bandymo įrangai tiekiant reikiamą elektros energijos kiekį variklio atiduodama galia nepadidėja daugiau negu 1 % jo didžiausios galios ir jeigu imamasi priemonių elektros akumuliatoriui apsaugoti nuo pernelyg didelės iškrovos, kai variklis neveikia arba veikia tuščiąja eiga. 4.6.6.2. Jeigu kyla ginčas dėl taikant NITKMS sistemą, kuriai elektros energija tiekta iš išorinio energijos šaltinio, atliktų matavimų rezultatų, pirmenybė teikiama rezultatams, nustatytiems taikant 4.6.6.1 punkte nurodytą pakaitinį metodą. ▼B 4.6.7. NITKMS įrangos sumontavimas turi neturėti įtakos transporto priemonės išmetamam teršalų kiekiui ir (arba) eksploatacinėms savybėms. 4.6.8. Rekomenduojama transporto priemonėmis važiuoti įprastomis dieną susidarančiomis eismo sąlygomis. 4.6.9. Jeigu, atsižvelgiant į šio priedo 1 priedėlio 3.2 skirsnio nuostatas, patvirtinimo institucijai nepriimtini duomenų nuoseklumo patikros rezultatai, ji gali pripažinti bandymą negaliojančiu. ▼M6 4.6.10. Jei kelionės metu įvyksta išmetamųjų kietųjų dalelių papildomo apdorojimo sistemos nutrūkstamasis regeneravimo ciklas arba atliekant bandymą įvyksta A arba B klasės TPD sistemos gedimas, gamintojas gali paprašyti pripažinti kelionę negaliojančia. ▼B

5.   EVĮ DUOMENŲ SRAUTAS

5.1.

Galimybės naudotis eksploatuojamų transporto priemonių bandymams reikalinga EVĮ duomenų srauto informacija ir tos informacijos atitikties patikra 5.1.1. Prieš atliekant eksploatuojamų transporto priemonių bandymą, pagal I priedo 5.2 punktą įrodoma galimybė naudotis duomenų srauto informacija. 5.1.1.1. Jeigu naudojant NITKMS sistemą tokios informacijos tinkamai gauti nepavyksta, galimybė naudotis informacija įrodoma naudojant išorinį TPD sistemos skaitymo įrankį, aprašytą X priede. 5.1.1.1.1. Jeigu naudojant skaitymo įrankį šią informaciją pavyksta tinkamai gauti, NITKMS sistema laikoma netinkama, o bandymas – negaliojančiu. 5.1.1.1.2. Jeigu naudojant tinkamai veikiantį skaitymo įrankį šios informacijos nepavyksta tinkamai gauti iš dviejų transporto priemonių su tos pačios šeimos varikliais, variklis laikomas neatitinkančiu reikalavimų. ▼M4 5.1.2. Sukimo momento signalas 5.1.2.1. Sukimo momento signalo, apskaičiuoto naudojant NITKMS įrangą remiantis EVĮ duomenų srauto informacija, privaloma pagal I priedo 5.2.1 punktą, atitiktis tikrinama taikant didžiausią galimą apkrovą. ▼M4 5.1.2.1.1. Šios atitikties tikrinimo metodas aprašytas 4 priedėlyje. ▼M6 5.1.2.2. EVĮ sukimo momento signalo atitiktis laikoma įrodyta, jeigu apskaičiuotasis sukimo momentas neviršija I priedo 5.2.5 punkte nurodyto leidžiamojo nuokrypio nuo sukimo momento esant didžiausiai galimai apkrovai. ▼B 5.1.2.3. Jeigu apskaičiuotasis sukimo momentas viršija I priedo 5.2.5 punkte nurodytą leidžiamą nuokrypį nuo sukimo momento esant didžiausiai galimai apkrovai, variklis laikomas neišlaikęs bandymo. ▼M4 5.1.2.4. Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės taip pat turi atitikti su JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 10.2.2 punkte nustatyta sukimo momento pataisa susijusius reikalavimus ir išimtis. ▼B

6.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KEIKIO VERTINIMAS

6.1.	Bandymas atliekamas ir bandymo rezultatai skaičiuojami pagal šio priedo 1 priedėlio nuostatas.

6.2.	Atitikties koeficientai apskaičiuojami ir pateikiami pagal CO2 mase pagrįstą metodą ir pagal atliktu darbu pagrįstą metodą. Teigiamas arba neigiamas sprendimas priimamas remiantis atliktu darbu pagrįsto metodo rezultatais.

6.3.

Kiekvienos išbandytos variklio sistemos išmetamų teršalų kiekio atitikties koeficientų, apskaičiuotų taikant 1 priedėlyje nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus, 90 proc. kaupiamojo procentilio turi neviršyti 2 lentelėje nustatytų verčių. 2  lentelė Didžiausieji leidžiami atitikties koeficientai, taikomi atliekant eksploatuojamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio atitikties patikrą Teršalas Didžiausias leidžiamas atitikties koeficientas CO 1,50 THC (1) 1,50 NMHC (2) 1,50 CH4 (2) 1,50 NOx 1,50 KD masė — KD kiekis — (1)   Slėginio uždegimo varikliams. (2)   Priverstinio uždegimo varikliams. ▼M4 6.3.1. Jei pasirenkama vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena eksploatuojama 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonė, išmetamųjų teršalų riba, pasirenkama taikant atitikties koeficientus, naudojamus atliekant NITKMS bandymą, turi būti nustatoma atsižvelgiant į tikrąjį dujų energijos santykį (toliau – DES), apskaičiuojamą atsižvelgiant į degalų kiekį, sunaudojamą atliekant transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą. 6.3.2. Jeigu neturima patikimo būdo išmatuoti atliekant NITKMS bandymą sunaudojamo dujų ar dyzelino kiekio, šiuo atveju gamintojui leidžiama naudoti DES WHTC, nustatytą atliekant PMSPRC bandymą su įšilusiu varikliu. ▼B

7.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES REZULTATŲ VERTINIMAS

7.1.

Remdamasi 10 dalyje nurodyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ataskaita patvirtinimo institucija: a)  nusprendžia, kad eksploatuojamų variklių sistemų šeimos atitikties patikrų rezultatai yra priimtini, ir nesiima papildomų veiksmų; b)  nusprendžia, kad pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti, ir pareikalauja, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos arba bandymų duomenų; c)  nusprendžia, kad eksploatuojamų variklių sistemų šeimos atitiktis neužtikrinta, ir imasi priemonių, nurodytų 13 straipsnyje ir šio priedo 9 dalyje.

8.   PATVIRTINAMIEJI TRANSPORTO PRIEMONIŲ BANDYMAI

8.1.	Patvirtinamieji bandymai atliekami siekiant patvirtinti, kad variklių šeima yra tinkama eksploatuoti atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.

8.2.	Patvirtinimo institucijos gali atlikti patvirtinamuosius bandymus.

8.3.	Patvirtinamasis bandymas atliekamas kaip transporto priemonės bandymas, nustatytas 2.1 ir 2.2 skirsniuose. Atsitiktine tvarka atrenkamos tipą atitinkančios įprastomis sąlygomis eksploatuojamos transporto priemonės ir išbandomos šiame priede nustatyta tvarka.

8.4.	Bandymo rezultatai gali būti laikomi nepriimtinais, jeigu, atlikus bandymus su dviem arba daugiau tos pačios šeimos variklių, dėl kurių nors kontroliuojamų teršalų sudedamųjų dalių nustatoma, kad 6 dalyje nustatyta ribinė vertė gerokai viršijama.

9.   TAISOMŲJŲ VEIKSMŲ PLANAS

9.1.

Gamintojas, ketindamas arba nusprendęs imtis taisomųjų veiksmų, pateikia šią ataskaitą valstybės narės, kurioje užregistruoti arba naudojami varikliai arba transporto priemonės, dėl kurių reikia imtis taisomųjų veiksmų, patvirtinimo institucijai. Ataskaitoje išsamiai aprašomi taisomieji veiksmai ir variklių šeimos, dėl kurių šių priemonių bus imtasi. Gamintojas, ėmęsis taisomųjų veiksmų, reguliariai teikia ataskaitas patvirtinimo institucijai.

9.2.	Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu, kopiją, tvarko transporto priemonių susigrąžinimo duomenų apskaitą ir patvirtinimo institucijai reguliariai teikia būklės ataskaitas.

9.3.	Gamintojas taisomųjų veiksmų planui suteikia unikalų pavadinimą arba numerį.

9.4.

Gamintojas pateikia taisomųjų veiksmų planą, kuriame pateikiama 9.4.1–9.4.11 punktuose nurodyta informacija. 9.4.1. Kiekvienos į taisomųjų veiksmų planą įtrauktos variklio sistemos tipo aprašas. 9.4.2. Specialių modifikacijų, pertvarkymo, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, atliktų tam, kad varikliai atitiktų reikalavimus, aprašas su glausta duomenų ir techninių tyrimų, reikalingų pagrįsti gamintojo sprendimą dėl konkrečių neatitikčiai pataisyti skirtų priemonių, santrauka. 9.4.3. Būdo, kuriuo gamintojas transporto priemonių arba variklių savininkus informuoja apie taisomuosius veiksmus, aprašas. 9.4.4. Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų veiksmų planą, aprašas ir priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kurią nors iš pirmiau minėtų sąlygų, paaiškinimas. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir taisomaisiais veiksmais. 9.4.5. Tvarkos, kurios transporto priemonių arba variklių savininkai turi laikytis, kad būtų pašalinta neatitiktis, aprašas. Šiame apraše nurodoma data, nuo kurios galima imtis taisomųjų veiksmų, numatytas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir vieta, kurioje tas remontas gali būti atliktas. Remontas turi būti atliekamas tinkamai ir per pagrįstą laikotarpį nuo transporto priemonės pristatymo. 9.4.6. Variklio arba transporto priemonės savininkui perduoto informacinio pranešimo kopija. 9.4.7. Glaustas sistemos, kurią gamintojas taiko, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą ir atliktų taisomuosius veiksmus, aprašas. Nurodoma, kada bus pradėta tinkamai tiekti sudedamąsias dalis arba sistemas, kad būtų galima imtis veiksmų. 9.4.8. Visų nurodymų, kurie turi būti perduoti remontą atliksiantiems asmenims, kopija. 9.4.9. Siūlomų taisomųjų veiksmų poveikio kiekvieno tipo variklių arba transporto priemonių, kurioms taikomas taisomųjų veiksmų planas, išmetamų teršalų kiekiui, degalų sąnaudoms, važiavimo charakteristikoms ir saugai, aprašas su išvadas pagrindžiančiais duomenimis, techniniais tyrimais ir t. t. 9.4.10. Visa kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos patvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti būtinais, kad būtų galima įvertinti taisomųjų veiksmų planą. 9.4.11. Jeigu pagal taisomųjų veiksmų planą numatoma transporto priemones grąžinti, patvirtinimo institucijai pateikiamas remonto duomenų registravimo metodikos aprašas. Jeigu naudojama etiketė, pateikiamas jos pavyzdys.

9.5.	Gamintojo gali būti prašoma atlikti tinkamai parengtus ir būtinus sudedamųjų dalių ir variklių, kuriems daromi siūlomi pakeitimai, remontas ir modifikavimas, bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingas.

10.   ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

10.1.

Patvirtinimo institucijai pateikiama techninė ataskaita apie kiekvieną išbandytą variklių šeimą. Ataskaitoje aprašoma, kas buvo padaryta atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras, ir pateikiami šių bandymų rezultatai. Ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija: 10.1.1.    Bendroji informacija 10.1.1.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas: 10.1.1.2. Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): 10.1.1.3. Gamintojo atstovo pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas: 10.1.1.4. Tipas ir komercinis aprašas (nurodyti visus variantus): 10.1.1.5. Variklių šeima: 10.1.1.6. Pirminis variklis: 10.1.1.7. Variklių šeimos nariai: 10.1.1.8. Transporto priemonės identifikacinių numerių (TPIN) kodai, taikomi transporto priemonėms su varikliais, tikrinamais atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą. 10.1.1.9. Tipo identifikavimo priemonės, jeigu tipas paženklintas ant transporto priemonės, ir jų vieta: 10.1.1.10. Transporto priemonės kategorija: 10.1.1.11. Variklio tipas: naudojantis benziną / etanolį (E85) / dyzeliną / GD / SND / etanolį (ED95) (netinkamus išbraukti) 10.1.1.12. Tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamų transporto priemonių šeimos variklių tipams, numeriai, įskaitant, kai taikoma, visų taikymo srities išplėtimo atvejų numerius ir lauko sąlygomis atliktų remonto darbų ir (arba) susigrąžinus atliktų (atnaujinimo) darbų numerius: 10.1.1.13. Išsami informacija apie variklių, apie kuriuos gamintojas pateikia informaciją, tipo patvirtinimo taikymo srities išplėtimo atvejus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) susigrąžinus atliktus darbus. 10.1.1.14. Variklio gamybos laikotarpis, apie kurį gamintojas teikia informaciją (pvz., „2014 kalendoriniais metais pagaminti varikliai“). 10.1.2.    Variklių ir (arba) transporto priemonių atranka 10.1.2.1. Transporto priemonės arba variklio atrankos metodas 10.1.2.2. Transporto priemonių, variklių, eksploatuojamų šeimų atrankos kriterijai 10.1.2.3. Geografinės vietovės, iš kurių gamintojas surinko transporto priemones 10.1.3.    Įranga 10.1.3.1. NITKMS įranga, markė ir tipas 10.1.3.2. NITKMS kalibravimas 10.1.3.3. NITKMS energijos šaltinis 10.1.3.4. Skaičiavimo programinė įranga ir naudojama versija (pvz., EMROAD 4.0) 10.1.4.    Bandymo duomenys 10.1.4.1. Bandymo data ir laikas 10.1.4.2. Bandymo vieta, įskaitant informaciją apie bandymų kelią 10.1.4.3. Orų (aplinkos) sąlygos (pvz., temperatūra, drėgnis, aukštis) 10.1.4.4. Atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiavo bandymų keliu 10.1.4.5. Per bandymą naudotų degalų specifikacijų charakteristikos 10.1.4.6. Reagento specifikacija (jeigu taikytina) 10.1.4.7. Tepalinės alyvos specifikacija 10.1.4.8. Išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai pagal šio priedo 1 priedėlio nuostatas 10.1.5.    Informacija apie variklį 10.1.5.1. Variklio degalų tipas (pvz., dyzelinas / etanolis ED95 / GD/ SND / benzinas / E85) 10.1.5.2. Variklio uždegimo sistema (pvz., slėginis uždegimas arba priverstinis uždegimas) 10.1.5.3. Tipo patvirtinimo numeris 10.1.5.4. Variklio atnaujinimas 10.1.5.5. Variklio gamintojas 10.1.5.6. Variklio modelis 10.1.5.7. Variklio pagaminimo metai ir mėnuo 10.1.5.8. Variklio identifikacinis numeris 10.1.5.9. Variklio darbinis tūris (litrais) 10.1.5.10. Cilindrų skaičius 10.1.5.11. Variklio vardinė galia: (kW, esant … min-1 sūkių dažniui) 10.1.5.12. Variklio didžiausias sukimo momentas: (Nm, esant … min-1 sūkių dažniui) 10.1.5.13. Tuščiosios eigos sūkių dažnis (min-1) 10.1.5.14. Gamintojas pateikė sukimo momento esant didžiausiai galimai apkrovai kreivę (taip/ne) 10.1.5.15. Gamintojo nurodytas sukimo momento esant didžiausiai galimai apkrovai kreivės identifikacinis numeris 10.1.5.16. DeNOx sistema (pvz., IDR, SKR) 10.1.5.17. Deginių filtro katalizatoriaus tipas 10.1.5.18. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas 10.1.5.19. Ar papildomo apdorojimo sistema modifikuota, palyginti su ta, kuri buvo patvirtinta? (taip / ne) 10.1.5.20. Informacija apie variklio EVĮ (programinės įrangos kalibravimo numeris) 10.1.6.    Informacija apie transporto priemonę 10.1.6.1. Transporto priemonės savininkas 10.1.6.2. Transporto priemonės tipas (pvz., M3, N3) ir paskirtis (pvz., standžiąja arba lanksčiąja jungtimi sukabinamas sunkvežimis, miesto autobusas) 10.1.6.3. Transporto priemonės gamintojas 10.1.6.4. Transporto priemonės identifikacinis numeris 10.1.6.5. Transporto priemonės registracijos numeris ir registracijos šalis 10.1.6.6. Transporto priemonės modelis 10.1.6.7. Transporto priemonės pagaminimo metai ir mėnuo 10.1.6.8. Pavarų dėžės tipas (pvz., mechaninė, automatinė ar kitokia) 10.1.6.9. Priekinių pavarų skaičius 10.1.6.10. Ridos skaitiklio rodmenys pradedant bandymą (km) 10.1.6.11. Sukomplektuotos transporto priemonės bendrosios masės kategorija (BMK) (kg) 10.1.6.12. Padangų matmenys (neprivaloma) 10.1.6.13. Išmetamojo vamzdžio skersmuo (mm] (neprivaloma) 10.1.6.14. Ašių skaičius 10.1.6.15. Degalų bako (-ų) talpa (litrais) (neprivaloma) 10.1.6.16. Degalų bakų skaičius (neprivaloma) 10.1.6.17. Reagento talpyklos (-ų) talpa (litrais) (neprivaloma) 10.1.6.18. Reagento talpyklų skaičius (neprivaloma) 10.1.7.    Bandymų kelio charakteristikos 10.1.7.1. Ridos skaitiklio rodmenys pradedant bandymą (km) 10.1.7.2. Trukmė (s) 10.1.7.3. Vidutinės aplinkos sąlygos (apskaičiuotos pagal momentinius išmatuotuosius dydžius) 10.1.7.4. Informacija apie aplinkos sąlygų jutiklį (jutiklių tipas ir vieta), slėgis (kPa) 10.1.7.5. Informacija apie transporto priemonės greitį (pvz., bendras greičio pasiskirstymas) 10.1.7.6. Važiavimo miestu, kaimo vietove ir greitkeliu etapai kaip procentinės maršruto įveikimo trukmės dalys, nurodytos 4.5 punkte. 10.1.7.7. Greitėjimo, stabdymo, važiavimo vienodu greičiu ir stovėjimo etapai kaip kelionės trukmės procentinės vertės, nurodytos 4.5.5 punkte. 10.1.8.    Išmatuotieji momentiniai dydžiai 10.1.8.1. THC koncentracija (ppm) 10.1.8.2. CO koncentracija (ppm) 10.1.8.3. NOx koncentracija (ppm) 10.1.8.4. CO2 koncentracija (ppm) 10.1.8.5. CH4 koncentracija (ppm) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.8.6. Išmetamųjų dujų debitas (kg/h) 10.1.8.7. Išmetamųjų dujų temperatūra (°C) 10.1.8.8. Aplinkos oro temperatūra (°C) 10.1.8.9. Atmosferos slėgis (kPa) 10.1.8.10. Atmosferos drėgnis (g/kg) (neprivaloma) 10.1.8.11. Variklio sukimo momentas (Nm) 10.1.8.12. Variklio sūkių dažnis (min-1) 10.1.8.13. Varikliui tiekiamų degalų debitas(g/s) 10.1.8.14. Variklio aušalo temperatūra (°C) 10.1.8.15. Transporto priemonės greitis žemės paviršiaus atžvilgiu (km/h), nustatytas naudojant EVĮ ir GPS 10.1.8.16. Transporto priemonės padėties platumos koordinatė (laipsniais) (duomenys turi būti pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti bandymų kelią) 10.1.8.17. Transporto priemonės padėties ilgumos koordinatė (laipsniais) 10.1.9.    Apskaičiuotieji momentiniai dydžiai 10.1.9.1. THC masė (g/s) 10.1.9.2. CO masė (g/s) 10.1.9.3. NOx masė (g/s) 10.1.9.4. CO2 masė (g/s) 10.1.9.5. CH4 masė (g/s) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.9.6. Bendra THC masė (g) 10.1.9.7. Bendra CO masė (g) 10.1.9.8. Bendra NOx masė (g) 10.1.9.9. Bendra CO2 masė (g) 10.1.9.10. Bendra CH4 masė (g) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.9.11. Apskaičiuotasis degalų debitas (g/s) 10.1.9.12. Variklio galia (kW) 10.1.9.13. Variklio atliktas darbas (kWh) 10.1.9.14. Darbo atlikimo intervalas (s) 10.1.9.15. Vidutinė variklio galia darbo atlikimo intervale (proc.) 10.1.9.16. THC atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.9.17. CO atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.9.18. NOx atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.9.19. CH4 atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.9.20. CO2 masės susidarymo laikotarpio trukmė (s) 10.1.9.21. THC atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.9.22. CO atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.9.23. NOx atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.9.24. CH4 atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.10.    Vidutiniai ir integruotieji duomenys 10.1.10.1. Vidutinė THC koncentracija (ppm) (neprivaloma) 10.1.10.2. Vidutinė CO koncentracija (ppm) (neprivaloma) 10.1.10.3. Vidutinė NOx koncentracija (ppm) (neprivaloma) 10.1.10.4. Vidutinė CO2 koncentracija (ppm) (neprivaloma) 10.1.10.5. Vidutinė CH4 koncentracija (ppm) (tik dujinių variklių) (neprivaloma) 10.1.10.6. Vidutinis išmetamųjų dujų debitas (kg/h) (neprivaloma) 10.1.10.7. Vidutinė išmetamųjų dujų temperatūra (°C) (neprivaloma) 10.1.10.8. Išmesto THC masė (g) 10.1.10.9. Išmesto CO masė (g) 10.1.10.10. Išmestų NOx masė (g) 10.1.10.11. Išmesto CO2 masė (g) 10.1.10.12. Išmesto CH4 masė (g) (tik dujinių variklių) 10.1.11.    Priėmimo arba atmetimo rezultatai 10.1.11.1. Mažiausias rezultatas, didžiausias rezultatas ir 90 proc. kaupiamojo procentilio: 10.1.11.2. THC atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.11.3. CO atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.11.4. NOx atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) 10.1.11.5. CH4 atitikties koeficientas darbo atlikimo intervale (-) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.11.6. THC atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.11.7. CO atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.11.8. NOx atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) 10.1.11.9. CH4 atitikties koeficientas CO2 masės susidarymo intervale (-) (tik priverstinio uždegimo variklių) 10.1.11.10. Darbo atlikimo intervalas: mažiausioji ir didžiausioji galia intervale (proc.) 10.1.11.11. CO2 masės susidarymo intervalas: mažiausioji ir didžiausioji trukmė intervale (s) 10.1.11.12. Darbo atlikimo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis 10.1.11.13. CO2 masės susidarymo intervalas: procentinė galiojančių intervalų dalis 10.1.12.    Bandymo patikros 10.1.12.1. THC analizatoriaus nulinio atsako, matavimo skalės atsako ir audito rezultatai, gauti prieš bandymą ir po jo 10.1.12.2. CO analizatoriaus nulinio atsako, matavimo skalės atsako ir audito rezultatai, gauti prieš bandymą ir po jo 10.1.12.3. NOx analizatoriaus nulinio atsako, matavimo skalės atsako ir audito rezultatai, gauti prieš bandymą ir po jo 10.1.12.4. CO2 analizatoriaus nulinio atsako, matavimo skalės atsako ir audito rezultatai, gauti prieš bandymą ir po jo 10.1.12.5. Duomenų nuoseklumo patikros rezultatai, apskaičiuoti pagal šio priedo 1 priedėlio 3.2 skirsnio nuostatas ▼M1 10.1.12.5.1. Tiesinės regresijos rezultatai, aprašyti šio priedo 1 priedėlio 3.2.1 punkte, įskaitant regresijos tiesės krypties koeficientą (m), mišriosios koreliacijos koeficientą (r2) ir b tašką y ašyje, kurį kerta regresijos tiesė 10.1.12.5.2. EVĮ duomenų nuoseklumo patikros pagal šio priedo 1 priedėlio 3.2.2 punktą rezultatai 10.1.12.5.3. Su stabdymu susijusių degalų sąnaudų nuoseklumo patikros pagal šio priedo 1 priedėlio 3.2.3 punktą rezultatai, įskaitant apskaičiuotas su stabdymu susijusias degalų sąnaudas ir su stabdymu susijusių degalų sąnaudų, apskaičiuotų naudojant NITKMS, ir PMSPRC bandymui nurodytų su stabdymu susijusių degalų sąnaudų, koeficientą 10.1.12.5.4. Ridos skaitiklio duomenų nuoseklumo patikros rezultatai pagal šio priedo 1 priedėlio 3.2.4 punktą 10.1.12.5.5. Atmosferos slėgio duomenų nuoseklumo patikros rezultatai pagal šio priedo 1 priedėlio 3.2.5 punktą ▼B 10.1.13. Kitų priedų, jeigu jie pateikiami, sąrašas

---

1 priedėlis

Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio tikrinimo naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemas procedūra

▼M7

1.   ĮŽANGA

Šiame priedėlyje aprašoma išmetamųjų dujinių teršalų kiekio nustatymo metodika, pagrįsta kelyje eksploatuojamos transporto priemonės charakteristikų matavimais, naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemas (toliau – NITKMS). Į išmetamųjų teršalų, kurių kiekį variklio išmetamosiose dujose reikia išmatuoti, sudėtį įeina šios sudedamosios dalys: anglies monoksidas, bendras angliavandenilių ir azoto oksidų kiekis, jeigu tai slėginio uždegimo varikliai, ir anglies monoksidas, bemetaniai angliavandeniliai, metanas ir azoto oksidai, jeigu tai priverstinio uždegimo varikliai. Be to, kad būtų galima taikyti 4 dalyje aprašytus skaičiavimo metodus, išmatuojamas anglies dioksido kiekis.

Jeigu varikliai varomi gamtinėmis dujomis, gamintojas, techninė tarnyba arba patvirtinimo institucija gali nuspręsti vietoj išmetamo metano ir bemetanių angliavandenilių kiekio išmatuoti tik visą išmetamų angliavandenilių (THC) kiekį. Šiuo atveju viso išmetamų angliavandenilių kiekio ribinė vertė yra ta pati, kaip Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nurodyta išmetamo metano kiekio ribinė vertė. Siekiant apskaičiuoti atitikties koeficientus pagal šio priedėlio 4.2.3 ir 4.3.2 punktus, taikoma tik išmetamo metano kiekio ribinė vertė.

Jeigu varikliai varomi ne gamtinėmis, o kitomis dujomis, gamintojas, techninė tarnyba arba patvirtinimo institucija gali nuspręsti vietoj išmetamų bemetanių angliavandenilių kiekio išmatuoti visą išmetamų angliavandenilių (THC) kiekį. Šiuo atveju viso išmetamų angliavandenilių kiekio ribinė vertė yra ta pati, kaip Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nurodyta išmetamų bemetanių angliavandenilių kiekio ribinė vertė. Siekiant apskaičiuoti atitikties koeficientus pagal šio priedėlio 4.2.3 ir 4.3.2 punktus, taikoma išmetamų bemetanių angliavandenilių kiekio ribinė vertė.

▼B

2.   BANDYMŲ METODIKA

2.1.    Bendrieji reikalavimai

Bandymai atliekami naudojant NITKMS, sudarytą iš:

2.2.    Bandymo parametrai

▼M6

1 lentelėje nurodyti parametrai matuojami ir registruojami pastoviu 1,0 Hz arba aukštesniu dažniu. Gamintojas saugo pirminius neapdorotus duomenis ir pateikia juos patvirtinimo institucijai ir Komisijai jų prašymu.

▼B

▼M6

2.2.1.    Duomenų teikimo forma

Nurodant išmetamųjų teršalų kiekius ir bet kokius kitus susijusius parametrus ir vykdant jų mainus, naudojama CSV formato duomenų rinkmena. Parametrų vertės skiriamos kableliu, ASCII-Code #h2C. Skaitinės vertės dešimtainės trupmenos skiriamasis simbolis yra taškas, ASCII-Code #h2E. Eilutės gale naudojamas grįžimo į eilutės pradžią ženklas, ASCII-Code #h0D. Tūkstantųjų dalių skyrimo ženklas nenaudojamas.

▼B

2.3.    Transporto priemonės parengimas

Transporto priemonė parengiama taip:

2.4.    Matavimo įrangos montavimas

2.4.1.    Pagrindinis įrenginys

Jeigu įmanoma, NITKMS montuojama tokioje vietoje, kurioje jai turėtų mažiausiai įtakos šie veiksniai:

Montuojama pagal NITKMS gamintojo instrukcijas.

2.4.2.    Išmetamųjų dujų debito matuoklis

Išmetamųjų dujų debito matuoklis pritvirtinamas prie transporto priemonės išmetamojo vamzdžio. IDDM jutikliai įtaisomi tarp dviejų tiesaus vamzdžio dalių, kurių skersmuo turėtų būti bent du kartus didesnis už IDDM skersmenį (iš abiejų pusių). Rekomenduojama IDDM įtaisyti už transporto priemonės duslintuvo, kad būtų ribojama išmetamųjų dujų pulsavimo įtaka matavimo signalams.

2.4.3.    Pasaulinė padėties nustatymo sistema

Antena įtaisoma kaip galima aukščiau, kad nesusidarytų trikdžių dėl kliūčių, pasitaikančių važiuojant keliu.

▼M4

2.4.4.    Jungtis su transporto priemonės EVĮ

1 lentelėje nurodyti variklio parametrai registruojami duomenų registruotuvu. Jis gali naudoti transporto priemonės valdymo įtaisų duomenų perdavimo tinklo (toliau – CAN) magistralę, kad surinktų JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 1 priedėlio 1 lentelėje nurodytus EVĮ duomenis, perduodamus per CAN pagal standartinius protokolus, pvz., SAE J1939, J1708 arba ISO 15765-4. Jis gali apskaičiuoti variklio slėgį naudojančio stabdymo įrenginio sukimo momento vertę arba tam tikrus vienetus perskaičiuoti kitais vienetais.

▼B

2.4.5.    Išmetamųjų dujinių teršalų ėminių ėmimas

Ėminių ėmimo linija pašildoma pagal 2 priedėlio 2.3 punkto specifikacijas ir gerai izoliuojama ties sujungimo vietomis (ties ėminių zondu ir pagrindinio įrenginio užpakaline dalimi), kad nesusidarytų šaltų vietų, dėl kurių į ėminių ėmimo sistemą patektų kondensuotų angliavandenilių.

▼M4

Ėminių zondas išmetamajame vamzdyje montuojamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.10 punkto reikalavimus.

▼B

Pasikeitus ėminių ėmimo linijos ilgiui, patikrinamos ir prireikus pataisomos sistemos perdavimo trukmės.

2.5.    Parengiamosios procedūros

2.5.1.    NITKMS prietaisų įjungimas ir stabilizavimas

Pagrindiniai įrenginiai įšildomi ir stabilizuojami pagal prietaisų gamintojo specifikacijas, kol pasiekiamas jiems nustatytas darbinis slėgis, temperatūra ir debitas.

2.5.2.    Ėminių ėmimo sistemos valymas

Kad sistema neužsiterštų, NITKMS prietaisų ėminių ėmimo linijos prieš ėminių ėmimą išvalomos pagal prietaisų gamintojo specifikacijas.

▼M4

2.5.3.    Analizatorių patikra ir kalibravimas

Analizatorių nulinio atsako ir matavimo skalės atsako kalibravimas bei tiesiškumo patikros atliekamos naudojant kalibravimo dujas, atitinkančias JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.3 punkto reikalavimus. Tiesiškumo patikra atliekama per tris mėnesius iki tikrojo bandymo.

▼B

2.5.4.    IDDM valymas

IDDM valoma ties slėgio jutiklio jungtimis pagal prietaisų gamintojo specifikacijas. Valant iš aukšto slėgio vamzdžių ir susijusių srauto slėgio matavimo prievadų pašalinamas kondensatas ir dyzelino kietosios dalelės.

2.6.    Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga

▼M6

2.6.1.    Bandymo pradžia

Išmetamųjų teršalų ėmimas, išmetamųjų teršalų parametrų matavimas ir variklio bei aplinkos duomenų registravimas pradedamas prieš užvedant variklį. Aušalo temperatūra bandymo pradžioje neturi viršyti 303 K (30 °C). Jeigu bandymo pradžioje aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 303 K (30 °C), aušalo temperatūra neturi viršyti aplinkos temperatūros daugiau nei 2 °C. Duomenys pradedami vertinti tada, kai aušalo temperatūra pirmą kartą pasiekia 343 K (70 °C) arba kai aušalo temperatūros svyravimas penkias minutes neviršija ± 2 K (pradedama vertinti nuo to momento, kuris įvyksta pirmiau), bet ne vėliau kaip po 15 minučių nuo variklio užvedimo.

2.6.2.    Bandymo eiga

Išmetamųjų teršalų ėmimas, išmetamųjų teršalų parametrų matavimas ir variklio bei aplinkos duomenų registravimas tęsiamas per visą variklio veikimo įprastu režimu laikotarpį. Variklį galima išjungti ir užvesti, tačiau išmetamųjų teršalų ėmimas nenutraukiamas per visą bandymą.

Kas dvi valandas gali būti atliekamos periodinės NITKMS dujų analizatorių nulinio atsako patikros, o rezultatai gali būti naudojami nulinio atsako poslinkio pataisai atlikti. Per patikras užregistruoti duomenys pažymimi ir skaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį nenaudojami.

Nutrūkus GPS signalui, nepertraukiamo trumpesnio nei 60 s laikotarpio GPS duomenys gali būti apskaičiuojami remiantis EVĮ transporto priemonės greičiu ir žemėlapiu. Jei GPS signalo nebuvo laikotarpį, bendrai sudarantį daugiau nei 3 % visos kelionės trukmės, kelionė turėtų būti pripažinta negaliojančia.

▼B

2.6.3.    Bandymo procedūros pabaiga

Baigiant bandymą, ėminių ėmimo sistemoms paliekama pakankamai laiko, kad pasibaigtų jų atsako laikas. Variklį galima išjungti prieš sustabdant ėminių ėmimą arba jį sustabdžius.

2.7.    Matavimo patikra

▼M4

2.7.1.    Analizatorių patikra

2.5.3. punkte nurodytos analizatorių nulinio atsako, matavimo skalės atsako ir tiesiškumo patikros atliekamos naudojant kalibravimo dujas, atitinkančias JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.3 punkto reikalavimus.

▼B

2.7.2.    Nulinio atsako poslinkis

Nulinis atsakas apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulinę dujų koncentraciją ne trumpesniu kaip 30 s laikotarpiu. Nulinio atsako poslinkis turi būti mažesnis kaip 2 procentai visos skalės vertės mažiausiame taikomame intervale.

2.7.3.    Skalės atsako poslinkis

Skalės atsakas apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją ne trumpesniu kaip 30 s laikotarpiu. Skalės atsako poslinkis turi būti mažesnis kaip 2 procentai visos skalės vertės mažiausiame taikomame intervale.

2.7.4.    Poslinkio patikra

Taikoma tik tuo atveju, jeigu per bandymą nebuvo atlikta nulinio atsako poslinkio pataisa.

Kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 minučių nuo bandymo pabaigos, naudotos dujų analizatoriaus skalės grąžinamos į nulinę padėtį ir kalibruojamos, siekiant palyginti jų poslinkį su prieš bandymą gautais rezultatais.

Analizatorių poslinkiui taikomos šios nuostatos:

2.7.5.    Poslinkio pataisa

▼M4

Jeigu pagal 2.7.4 punkto nuostatas atliekama poslinkio pataisa, patikslintoji koncentracijos vertė apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8.6.1 punktą.

▼B

Su stabdymu susijusių nepatikslintųjų ir patikslintųjų išmetamųjų teršalų kiekio verčių skirtumas turi būti ne didesnis kaip ± 6 proc. su stabdymu susijusios patikslintosios išmetamųjų teršalų kiekio vertės. Jeigu poslinkis didesnis kaip 6 proc., bandymas laikomas negaliojančiu. Jeigu atliekama poslinkio pataisa, teikiant ataskaitą apie išmetamųjų teršalų kiekį naudojami tik patikslinus poslinkį gauti išmetamųjų teršalų kiekiai.

3.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS

Galutinis bandymo rezultatas suapvalinamas iki taikomame išmetamųjų teršalų kiekio standarte nurodyto į dešinę nuo dešimtainio skaičiaus kablelio esančių skaitmenų skaičiaus ir vieno papildomo svarbaus skaičiaus pagal standartą ASTM E 29-06b. Neleidžiama apvalinti tarpinių verčių, kuriomis remiantis skaičiuojamas galutinis su stabdymu susijusių išmetamųjų teršalų kiekis.

3.1.    Duomenų gavimo laiko derinimas

Siekiant sumažinti nuokrypių, susidarančių dėl įvairių signalų vėlavimo, poveikį išmetamųjų teršalų masės skaičiavimams, išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimui svarbių duomenų gavimo laikas suderinamas pagal 3.1.1–3.1.4 punktų nuostatas.

▼M4

3.1.1.    Dujų analizatorių duomenys

Dujų analizatorių užregistruoti duomenys tinkamai suderinami taikant JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.5 punkte nustatytą metodiką.

▼B

3.1.2.    Dujų analizatorių ir IDDM duomenys

Dujų analizatorių užregistruoti duomenys tinkamai suderinami su IDDM duomenimis taikant 3.1.4 punkte nustatytą metodiką.

3.1.3.    NITKMS ir variklio duomenys

NITKMS (dujų analizatorių ir IDDM) užregistruoti duomenys tinkamai suderinami su variklio EVĮ duomenimis taikant 3.1.4 punkte nustatytą metodiką.

3.1.4.    NITKMS duomenų gavimo laiko suderinimo metodika

1 lentelėje nurodyti bandymo duomenys suskirstomi į 3 grupes:

1

:

dujų analizatorių duomenys (THC, CO, CO2 ir NOx koncentracijos);

2

:

išmetamųjų dujų debito matuoklio duomenys (išmetamųjų dujų masės srautas ir išmetamųjų dujų temperatūra);

3

:

variklio duomenys (sukimo momentas, sūkių dažnis, temperatūros, degalų debitas, transporto priemonės greitis pagal EVĮ duomenis).

Tarp grupių suderintas kiekvienos grupės duomenų gavimo laikas patikrinamas nustatant didžiausią dviejų parametrų eilučių koreliacijos koeficientą. Visi vienai grupei priskirti parametrai paslenkami taip, kad būtų gautas didžiausias koreliacijos koeficientas. Skaičiuojant koreliacijos koeficientus naudojami šie parametrai:

atliekant laiko suderinimą:

3.2.    Duomenų nuoseklumo patikros

▼M6

3.2.1.    Analizatorių ir IDDM duomenys

Duomenų nuoseklumas (IDDM išmatuotas išmetamųjų dujų masės srautas ir dujų koncentracija) tikrinamas taikant EVĮ nurodyto išmatuotojo degalų debito ir pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8.4.1.7 punkte pateiktą formulę apskaičiuoto degalų debito koreliaciją. Sudaroma išmatuotųjų ir apskaičiuotųjų degalų debito verčių tiesinės regresijos lygtis. Taikant mažiausiųjų kvadratų metodą sudaroma tokia geriausios sutapties lygtis:

y = mx + b,

čia:

y

–

apskaičiuotasis degalų debitas [g/s],

m

–

tiesinės regresijos kreivės koeficientas,

x

–

išmatuotasis degalų debitas [g/s],

b

–

taškas y ašyje, kurį kerta regresijos tiesė.

Apskaičiuojamas kiekvienos regresijos tiesės krypties koeficientas (m) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r2). Šią analizę rekomenduojama atlikti intervale nuo 15 % didžiausiosios vertės iki didžiausiosios vertės ne mažesniu kaip 1 Hz dažniu. Tam, kad bandymas būtų patvirtintas kaip tinkamas, turi būti įvertinta, ar laikomasi šių dviejų kriterijų:

▼B

3.2.2.    EVĮ sukimo momento duomenys

EVĮ sukimo momento duomenų nuoseklumas tikrinamas didžiausias EVĮ nurodytas sukimo momento vertes esant įvairiam variklio sūkių dažniui lyginant su atitinkamomis oficialios variklio, kuriam taikoma didžiausia galima apkrova, sukimo momento kreivės vertėmis, kaip nurodyta II priedo 5 dalyje.

3.2.3.    Su stabdymu susijusios degalų sąnaudos

Su stabdymu susijusios degalų sąnaudos (SSSDS) tikrinamos naudojant:

▼M4

▼B

3.2.4.    Ridos skaitiklis

Transporto priemonės ridos skaitiklio rodomas atstumas tikrinamas jį lyginant su GPS duomenimis.

3.2.5.    Atmosferos slėgis

Atmosferos slėgio vertė tikrinama ją lyginant su GPS teikiamais aukščio duomenimis.

▼M4

3.3.    Sausų dujų duomenų perskaičiavimas į drėgnų dujų duomenis

Jeigu koncentracija išmatuota sausoms dujoms, ji perskaičiuojama drėgnoms dujoms pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8.1 skirsnyje pateiktą formulę.

▼B

3.4.    NOx kiekio pataisos atsižvelgiant į drėgnį ir temperatūrą

NITKMS išmatuotos NOx koncentracijos netikslinamos atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą ir drėgnį.

▼M4

3.5.    Momentinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Išmetamųjų teršalų masė nustatoma taip, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8.4.2.3 punkte.

▼B

4.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ IEKIO IR ATITIKTIES KEOFICIENTŲ NUSTATYMAS

▼M6

4.1.    Vidurkinimo intervalo principas

Išmetamųjų teršalų kiekiai integruojami naudojant slankiojo vidurkinimo intervalo metodą, pagrįstą etalonine CO2 mase arba atliktu etaloniniu darbu. Skaičiavimo principas: išmetamųjų teršalų masė skaičiuojama naudojant ne išsamų duomenų rinkinį, o išsamaus duomenų rinkinio dalis, kurių eilučių ilgis nustatomas taip, kad atitiktų variklio išmesto CO2 masę arba atliktą darbą, išmatuotą per etaloninį laboratorinį pereinamųjų režimų ciklą. Slankiojo vidurkio skaičiavimai atliekami taikant laiko poslinkį Δt, lygų duomenų ėmimo laikotarpiui. Šios duomenų rinkinio dalys, naudojamos išmetamųjų teršalų kiekio vidurkiui nustatyti, toliau pateiktuose punktuose vadinamos vidurkinimo intervalais.

Negaliojantys duomenys neturi būti naudojami skaičiuojant vidurkinimo intervale atliktą darbą arba išmesto CO2 masę ir išmetamųjų teršalų kiekį.

Negaliojančiais laikomi šie duomenys:

Išmetamųjų teršalų masė (mg intervale) nustatoma taip, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8.4.2.3 punkte.

1 paveikslas

Transporto priemonės greičio kitimas laike ir vidutinio transporto priemonės išmestų teršalų kiekio, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo vidurkinimo intervalo, kitimas laike

▼B

4.2.    Atliktu darbu pagrįstas metodas

2    pav.

Atliktu darbu pagrįstas metodas

in vidurkinimo intervalo trukmė (t 2,i – t 1,i ) nustatoma taip:

čia:

Čia Δt – duomenų ėmimo laikotarpis, lygus vienai sekundei arba trumpesnis.

4.2.1.    Išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas

Kiekvienam intervalui ir kiekvienam teršalui apskaičiuojama išmetamųjų teršalų savitoji masė e gas (mg/kWh):

čia:

▼M9

4.2.1.1.   Rinkoje parduodamų nurodytų degalų išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas

Jei pagal šį priedą buvo atliktas bandymas naudojant rinkoje parduodamus degalus, nurodytus I priedo 4 priedėlio 1 dalies 3.2.2.2.1 punkte, kiekvienam intervalui ir kiekvienam teršalui konkreti išmetamųjų teršalų savitoji masė egas(mg/kWh) apskaičiuojama nepatikslintą išmetamųjų teršalų savitąją masę dauginant iš galios pataisos koeficiento, nustatyto pagal I priedo 1.1.2 punkto a1 papunktį.

▼M6

4.2.2.    Galiojančių intervalų atranka

4.2.2.1.

Iki 17a straipsnyje nurodytų datų taikomi 4.2.2.1.1–4.2.2.1.4 punktai. 4.2.2.1.1. Galiojantys intervalai yra intervalai, kuriuose nustatyta vidutinė galia viršija ribinę galios vertę, lygią 20 % didžiausiosios variklio galios. Galiojančių intervalų procentinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 50 %. 4.2.2.1.2. Jeigu galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 %, duomenų vertinimas kartojamas taikant mažesnes ribines galios vertes. Ribinė galios vertė mažinama po 1 % punktą, kol galiojančių intervalų procentinė dalis tampa ne mažesnė kaip 50 %. 4.2.2.1.3. Bet kuriuo atveju sumažintoji ribinė vertė negali būti mažesnė kaip 15 %. 4.2.2.1.4. Jeigu galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 %, kai ribinė galios vertė lygi 15 %, bandymas laikomas negaliojančiu.

4.2.2.2.

Nuo 17a straipsnyje nurodytų datų taikomi 4.2.2.2.1 ir 4.2.2.2.2 punktai. 4.2.2.2.1. Galiojantys intervalai yra intervalai, kuriuose nustatyta vidutinė galia viršija ribinę galios vertę, lygią 10 % didžiausiosios variklio galios. ▼M9 4.2.2.2.2. Jeigu galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 % arba, jei pritaikius 90 procentilių taisyklę, važiuojant tik miestu nebėra azoto oksidams (NOx) galiojančių intervalų, bandymas laikomas negaliojančiu.

▼B

4.2.3.    Atitikties koeficientų apskaičiavimas

Kiekvienam galiojančiam intervalui ir kiekvienam teršalui apskaičiuojami atitikties koeficientai:

čia:

4.3.    CO2 mase pagrįstas metodas

3    pav.

CO2 mase pagrįstas metodas

in vidurkinimo intervalo trukmė (t2,i – t1,i ) nustatoma taip:

čia:

Čia Δt duomenų rinkimo intervalas, lygus vienai sekundei arba trumpesnis.

CO2 masė atskirais intervalais apskaičiuojama integruojant momentinius išmetamųjų teršalų kiekius, apskaičiuotus pagal 3.5 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

▼M6

4.3.1.    Galiojančių intervalų atranka

4.3.1.1.

Iki 17a straipsnyje nurodytų datų taikomi 4.3.1.1.1–4.3.1.1.4 punktai. 4.3.1.1.1. Galiojantys intervalai yra intervalai, kurių trukmė neviršija didžiausiosios trukmės, apskaičiuotos pagal šią formulę: čia: —  D max didžiausioji intervalo trukmė (s), —  P max didžiausioji variklio galia (kW). 4.3.1.1.2. Jeigu galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 %, duomenų vertinimas kartojamas taikant ilgesnę intervalo trukmę. Tai atliekama 4.3.1 punkte pateiktos formulės vertę 0,2 palaipsniui mažinant 0,01 dalimi, kol galiojančių intervalų procentinė dalis tampa ne mažesnė kaip 50 %. 4.3.1.1.3. Bet kuriuo atveju sumažintoji vertė neturi būti mažesnė kaip 0,15. 4.3.1.1.4. Jeigu esant didžiausiajai intervalo trukmei pagal 4.3.1.1, 4.3.1.1.2 ir 4.3.1.1.3 punktus apskaičiuota galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 %, bandymas laikomas negaliojančiu.

4.3.1.2.

Nuo 17a straipsnyje nurodytų datų taikomi 4.3.1.2.1 ir 4.3.1.2.2 punktai. 4.3.1.2.1. Galiojantys intervalai yra intervalai, kurių trukmė neviršija didžiausiosios trukmės, apskaičiuotos pagal šią formulę: čia: —  D max didžiausioji intervalo trukmė (s), —  P max didžiausioji variklio galia (kW). 4.3.1.2.2. Jeigu galiojančių intervalų procentinė dalis mažesnė kaip 50 %, bandymas laikomas negaliojančiu.

▼B

4.3.2.    Atitikties koeficientų apskaičiavimas

Kiekvienam intervalui ir kiekvienam teršalui apskaičiuojami atitikties koeficientai:

kai

(eksploatacijos koeficientas) ir

(sertifikavimo koeficientas);

čia:

---

2 priedėlis

Nešiojamoji matavimo įranga

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

Išmestų dujinių teršalų kiekis matuojamas pagal 1 priedėlyje išdėstytą procedūrą. Šiame priedėlyje aprašomos per šiuos bandymus naudotinos nešiojamosios matavimo įrangos charakteristikos.

2.   MATAVIMO ĮRANGA

2.1.    Bendrosios dujų analizatorių specifikacijos

NITKMS dujų analizatorių specifikacijos turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 4B priedo 9.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.

2.2.    Dujų analizatorių technologija

▼M4

Dujos analizuojamos taikant technologijas, nurodytas JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.1 punkte.

▼B

Azoto oksidų analizatorius taip pat gali būti nedispersinio ultravioletinių spindulių (NDUVS) tipo.

▼M4

2.3.    Dujų teršalų ėminiai

Ėminių zondas turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 4B priedo 2 priedėlio A.2.1.2 ir A.2.1.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Ėminių ėmimo linija pašildoma iki 190 °C (+/– 10 °C).

2.4.    Kiti prietaisai

Matavimo prietaisai turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7 lentelėje ir 9.3.1 punkte nustatytus reikalavimus.

▼B

3.   PAGALBINĖ ĮRANGA

▼M6

3.1.    Išmetamųjų dujų debito matuoklio (IDDM) prijungimas prie išmetamojo vamzdžio

Sumontavus IDDM, atgalinio slėgio padidėjimas turi neviršyti variklio gamintojo rekomenduojamos vertės, o išmetamasis vamzdis turi pailgėti ne daugiau kaip 2 m. Atsižvelgiant į visas sudedamąsias NITKMS įrangos dalis, IDDM montavimas turi atitikti vietoje taikomas kelių saugos taisykles ir draudimo reikalavimus.

▼B

3.2.    NITKMS įrengimo vieta ir montavimo įranga

NITKMS įranga montuojama taip, kaip nurodyta 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.

3.3.    Elektros energija

NITKMS įrangai reikalinga elektros energija tiekiama taip, kaip aprašyta II priedo 4.6.6 punkte.

---

3 priedėlis

Nešiojamosios matavimo įrangos kalibravimas

1.   ĮRANGOS KALIBRAVIMAS IR PATIKRA

▼M4

1.1.    Kalibravimo dujos

NITKMS dujų analizatoriai kalibruojami naudojant kalibravimo dujas, atitinkančias JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.3 punkte nustatytus reikalavimus.

1.2.    Nuotėkio bandymas

NITKMS nuotėkio bandymai atliekami pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.3 punkte nustatytus reikalavimus.

1.3.    Analizės sistemos atsako laiko patikra

NITKMS analizės sistemos atsako laiko patikra atliekama pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 9.3.5 punkte nustatytus reikalavimus.

▼B

---

4 priedėlis

EVĮ sukimo momento signalo atitikties patikros metodas

1.   ĮŽANGA

Šiame priedėlyje glaustai aprašomas per eksploatuojamos NITKMS bandymus EVĮ perduodamo sukimo momento signalo atitikties patikros metodas.

Išsamią taikytiną metodiką nustato variklių gamintojas, tvirtina patvirtinimo institucija.

2.   DIDŽIAUSIOJO SUKIMO MOMENTO METODAS

▼M9

▼M1

▼M4

---

III PRIEDAS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO PATIKRA

1.   ĮŽANGA

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Tačiau taikoma JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7 dalyje nustatyta procedūra ir JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 8 dalyje numatyti išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimai.

▼B

---

IV PRIEDAS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO DUOMENYS, REIKALINGI TIPO PATVIRTINIMUI SUTEIKTI ATSIŽVELGIANT Į TRANSPORTO PRIEMONĖS TINKAMUMĄ EKSPLOATUOTI KELIUOSE

Varikliui veikiant tuščiąja eiga išmetamo anglies viendeginio kiekio matavimas

1.   ĮŽANGA

▼M4

▼M4

▼B

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

---

V PRIEDAS

KARTERIO IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIO PATIKRA

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede nustatomos karterio išmetamųjų dujų kiekio patikros nuostatos ir bandymų metodika.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.	Karterio išmetamosios dujos neturi būti tiesiogiai išmetamos į aplinkos atmosferą, išskyrus 3.1.1 punkte nustatytą išimtį.

3.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

▼M4

3.1.

3.1.1 ir 3.1.2 punktai taikomi kompresinio uždegimo varikliams, dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams ir priverstinio uždegimo varikliams, naudojantiems gamtines dujas ir (arba) biometaną (LPG) ar suskystintąsias naftos dujas (SND). 3.1.1. Iš variklių su įmontuotais turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais arba kompresoriais, skirtais orui tiekti, karterio dujos gali būti išmetamos į aplinką, jeigu atliekant visus išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymus šie teršalai pridedami prie išmetamųjų teršalų (fiziškai arba matematiškai), kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.10 dalyje. ▼B 3.1.2. Karterio dujos, kurios viso veikimo metu nukreipiamos į išmetimo sistemą prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įrenginį, nelaikomos tiesiogiai išmetamomis į aplinką.

3.2.

3.2.1 ir 3.2.2 punktai taikomi priverstinio uždegimo varikliams, kaip degalus naudojantiems benziną arba E85 degalus. ▼M4 3.2.1. Slėgis karteryje tinkamoje vietoje turi būti matuojamas per išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo ciklus. Jis matuojamas manometru su pakreiptu vamzdeliu ties lygio matuoklio anga. ▼M4 3.2.1.1. Įsiurbimo kolektoriuje susidarantis slėgis matuojamas ± 1 kPa tikslumu. 3.2.1.2. Slėgis karteryje matuojamas ± 0,01 kPa tikslumu. ▼B 3.2.2. Laikoma, kad atitiktis 2.1 skirsnio reikalavimams yra užtikrinta, jeigu pagal kiekvieną 3.2.1 punkte nustatytą matavimo sąlygą karteryje išmatuotas slėgis neviršija matuojant esančio atmosferos slėgio.

---

VI PRIEDAS

REIKALAVIMAI RIBOTI NE CIKLO METU IŠMETAMĄ IR EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMĄ TERŠALŲ KIEKĮ

1.   ĮŽANGA

1.1.

Šiame priede varikliams ir transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą, nustatomi eksploatacinių savybių reikalavimai ir draudimas taikyti išderinimo strategijas, taip siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrame variklių eksploatavimo ir aplinkos sąlygų, kurios susidaro įprastu režimu eksploatuojant transporto priemones, intervale išmetamų teršalų kiekio kontrolę. Be to, šiame priede nustatomi ne ciklo metu išmetamo teršalų kiekio bandymų metodai, taikytini suteikiant tipo patvirtinimą ir iš tikrųjų eksploatuojant transporto priemonę.

2.   APIBRĖŽTYS

Taikomos JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 3 dalyje pateiktos apibrėžtys.

3.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

▼M4

3.1.	Bendrieji reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 4 skirsnyje nustatytieji reikalavimai.

▼M4

3.2.

Jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, leidžiama naudoti pritaikymo strategijas, jeigu yra patenkinamos visos paskiau išvardytos sąlygos: a)  variklis visada bus priskiriamas tam dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipui, kuris buvo nurodytas suteikiant tipo patvirtinimą; b)  tai 2 tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, nustatomas vienos šeimos variklio skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio DESPMSPRC neturi būti didesnis negu JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 3.1.1 dalyje nurodytas procentinis santykis; c)  šios strategijos turi būti pateiktos ir atitikti šio priedo reikalavimus.

▼B

4.   EKSPLOATACINIŲS SAVYBIŲ REIKALAVIMAI

▼M4

4.1.

Eksploatacinių savybių reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 5 skirsnyje, išskyrus 4.1.1 punktą. 4.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 5.1.2 punkto a papunktis turi būti išdėstomas taip: a)  jos taikymas įtrauktas į taikytinus tipo patvirtinimo bandymus, įskaitant ne ciklo metu atliekamus bandymus, nustatytus šio reglamento VI priedo 6 skirsnyje, ir eksploatuojamoms transporto priemonėms taikomas nuostatas, išdėstytas šio reglamento 12 straipsnyje. ▼M4 ————— ▼B

5.   APLINKOS IR EKSPLOATAVIMO SĄLYGOS

5.1.	Kiek tai susiję su šiuo priedu, aplinkos ir eksploatavimo sąlygos turi būti tokios, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 6 dalyje.

▼M4

6.   NE CIKLO METU ATLIEKAMI LABORATORINIAI BANDYMAI IR EKSPLOATUOJAMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO BANDYMAI

6.1.

Ne ciklo metu taikoma tipo patvirtinimo bandymų metodika atitinka ne ciklo metu taikomus laboratorinius bandymus ir eksploatuojamos transporto priemonės variklių bandymus suteikiant tipo patvirtinimą, kaip aprašyta JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 7 skirsnyje, išskyrus 6.1.1 punktą. 6.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 7.3 punkto 1 papunktis turi būti išdėstomas taip: „Eksploatuojamų transporto priemonių bandymas NITKMS įrodomasis bandymas turi būti atliekamas suteikiant tipo patvirtinimą: bandomas pirminis transporto priemonės variklis laikantis šio priedo 1 priedėlyje aprašytos procedūros.“ ▼M4 —————

▼M4

6.2.

Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės NITKMS atitikties įrodymo bandymas suteikiant tipo patvirtinimą pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedą atliekamas su dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių šeimai priskirtu transporto priemonėje sumontuotu pirminiu varikliu, kuris veikia vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena. 6.2.1. Jei tai 1B, 2B ir 3B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, iš karto prieš NITKMS atitikties įrodomąjį bandymą, atliktą pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną, arba po šio bandymo pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną su tuo pačiu varikliu ir transporto priemone atliekamas papildomas NITKMS bandymas. Šiuo atveju sertifikatas išduodamas tik tuo atveju, jeigu ir NITKMS atitikties įrodomojo bandymo pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną, ir NITKMS atitikties įrodomojo bandymo pasirinkus variklio veikseną naudojant tik dyzeliną rezultatai atitinka privalomuosius rezultatus.

6.3.	Papildomi eksploatuojamos transporto priemonės bandymo reikalavimai bus nurodyti vėliau pagal šio reglamento 14 straipsnio 3 dalį.

▼M4

7.   PAREIŠKIMAS DĖL IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO ATITIKTIES NE CIKLO METU

7.1.

Pareiškimas dėl išmetamųjų teršalų kiekio atitikties ne ciklo metu parengiamas pagal JT EEK sutarties Nr. 49 10 priedo 10 skirsnį, išskyrus 7.1.1 punkte nustatytą išimtį. 7.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 10 punkto 1 papunktis išdėstomas taip: „Pareiškimas dėl išmetamųjų teršalų kiekio atitikties ne ciklo metu Paraiškoje patvirtinti tipą gamintojas pateikia pareiškimą, kad variklių šeima arba transporto priemonė atitinka šio Reglamento reikalavimus dėl ne ciklo metu išmetamųjų teršalų kiekio ribojimo. Be šio pareiškimo, papildomais bandymais patikrinamas taikomų išmetamųjų teršalų kiekio ribų ir eksploatuojamoms transporto priemonėms keliamų reikalavimų laikymasis.“

▼M6

8.   DOKUMENTAI

JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 11 skirsnis suprantamas taip:

▼M4 —————

▼M1

---

1 priedėlis

NITKMS įrodomasis bandymas suteikiant tipo patvirtinimą

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašoma NITKMS įrodomojo bandymo suteikiant tipo patvirtinimą procedūra.

2.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ

2.1.	NITKMS įrodomajam bandymui naudotos transporto priemonės savybės turi atitikti tipines tos transporto priemonės, kurioje bus įrengiama variklio sistema, kategorijos savybes. Transporto priemonė gali būti prototipas arba pritaikyta serijinė transporto priemonė.

2.2.	Turi būti įrodyta, kad yra galimybė naudotis EVĮ duomenų srauto informacija, ir tos informacijos atitiktis (pvz., pagal šio reglamento II priedo 5 skirsnio nuostatas).

▼M6

2.3.

Gamintojai užtikrina, kad nepriklausomi subjektai, naudodami NITKMS, galėtų bandyti transporto priemones valstybiniuose keliuose, pvz., parūpindami tinkamus išmetimo vamzdžių adapterius, suteikdami prieigą prie EVĮ signalų ir imdamiesi reikiamų administracinių priemonių. Gamintojas gali imti pagrįstą mokestį, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 7 straipsnio 1 dalyje.

▼M1

3.   BANDYMO SĄLYGOS

▼M6

3.1.    Transporto priemonės naudingoji apkrova

Atliekant NITKMS įrodomąjį bandymą, gali būti sukuriama reikiama naudingoji apkrova ir naudojamas netikras krovinys.

Transporto priemonės naudingoji apkrova turi būti 50–60 % didžiausios leidžiamosios transporto priemonės naudingosios apkrovos. Taikomi II priede nustatyti papildomi reikalavimai.

▼M1

3.2.    Aplinkos sąlygos

Bandymas atliekamas aplinkos sąlygomis, atitinkančiomis II priedo 4.2 punkte aprašytas sąlygas.

3.3.	Variklio aušalo temperatūra turi būti tokia, kaip nurodyta II priedo 4.3 punkte.

3.4.	Degalai, tepalai ir reagentas Degalai, tepalinė alyva ir reagentas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemai turi atitikti II priedo 4.4–4.4.3 punktų nuostatas.

3.5.	Maršruto ir eksploataciniai reikalavimai Maršruto ir eksploataciniai reikalavimai turi atitikti aprašytuosius II priedo 4.5–4.6.8 punktuose.

4.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO VERTINIMAS

4.1.	Bandymas atliekamas ir bandymo rezultatai skaičiuojami pagal II priedo 6 skirsnio nuostatas.

5.   ATASKAITA

5.1.

NITKMS įrodomojo bandymo techninėje ataskaitoje turi būti nurodoma veikla, rezultatai ir bent tokia informacija: a)  II priedo 10.1.1–10.1.1.14 punktuose nurodyta bendroji informacija; b)  paaiškinimas, kodėl bandymui naudota (-os) transporto priemonė (-ės) ( 6 ) gali būti laikoma (-os) tipine (-ėmis) atitinkančiomis variklio sistemai skirtų transporto priemonių kategoriją; c)  II priedo 10.1.3–10.1.4.8 punktuose nurodyta informacija apie bandymo įrangą ir bandymo duomenis; d)  II priedo 10.1.5–10.1.5.20 punktuose nurodyta informacija apie bandytą variklį; e)  II priedo 10.1.6–10.1.6.18 punktuose nurodyta informacija apie bandymui naudotą transporto priemonę; f)  II priedo 10.1.7–10.1.7.7 punktuose nurodyta informacija apie bandymų kelio charakteristikas; g)  II priedo 10.1.8–10.1.9.24 punktuose nurodyta informacija apie išmatuotuosius ir apskaičiuotuosius momentinius dydžius; h)  II priedo 10.1.10–10.1.10.12 punktuose nurodyta informacija apie vidutinius ir integruotuosius duomenis; i)  II priedo 10.1.11–10.1.11.13 punktuose nurodyta informacija apie priėmimo arba atmetimo rezultatus; j)  II priedo 10.1.12–10.1.12.5 punktuose nurodyta informacija apie bandymo patikras.

▼B

---

VII PRIEDAS

VARIKLIŲ SISTEMŲ PATVARUMO PATIKRA

1.   ĮŽANGA

1.1.

Šiame priede nustatoma variklių, kurie, siekiant nustatyti nusidėvėjimo koeficientus, bus bandomi pagal nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsniu vykdomą bandymų programą, atrankos metodika. Nusidėvėjimo koeficientai pagal šio priedo 3.6 skirsnį taikomi pagal III priedą išmatuotam išmetamųjų teršalų kiekiui.

1.2.

Be to, šiame priede nustatomi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję ir su juo nesusiję techninės priežiūros darbai, atliekami varikliams, kuriems taikoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa. Šie techninės priežiūros darbai turi atitikti eksploatuojamų variklių techninės priežiūros darbus, ir apie juos turi būti pranešama naujų variklių ir transporto priemonių savininkams.

▼M4

1.3.	Jei tai dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklis, taip pat taikoma JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 6.5 dalis.

▼B

2.   VARIKLIŲ, KURIE BUS NAUDOJAMI NUSIDĖVĖJIMO KOEFICIENTAMS NUSTATYTI PER EKSPLOATAVIMO LAIKOTARPĮ, ATRANKA

▼M4

2.1.	Varikliai pasirenkami pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 2 skirsnį.

▼M4 —————

▼B

3.   VARIKLIO NUSIDĖVĖJIMO KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS PER EKSPLOATAVIMO LAIKOTARPĮ

▼M4

3.1.

Variklio nusidėvėjimo koeficientų per eksploatavimo laikotarpį nustatymo reikalavimai nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3 skirsnyje, išskyrus 3.1.1–3.1.6 punktuose nustatytas išimtis. ▼M4 3.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 11 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.2.1.3.  Išmetamųjų teršalų kiekio vertės, pagal 3.5.2 punkto nuostatas apskaičiuotos eksploatavimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, turi atitikti vertes, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede pateiktoje lentelėje, tačiau bandymų laikotarpiais gauti pavieniai išmetamųjų teršalų kiekio rezultatai gali viršyti šias ribines vertes.“ 3.1.2. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.2.1.9 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.2.1.9.  Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą galima sutrumpinti naudojant spartesnį sendinimą, kuris taikomas atsižvelgiant į sunaudojamą degalų kiekį. Koreguojama remiantis savitojo eksploatuojant sunaudojamo degalų kiekio ir per sendinimo ciklą sunaudojamo degalų kiekio santykiu. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos neleidžiama sutrumpinti daugiau negu 30 % net tuo atveju, jeigu vykdant sendinimo ciklą sunaudojamas degalų kiekis savitąjį eksploatuojant sunaudojamą degalų kiekį viršija daugiau negu 30 %.“ 3.1.3. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.5.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.5.1.  Kiekvienam teršalui, kurio kiekis buvo išmatuotas kiekvienu per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos bandymų laikotarpiu atliekant įšilusio variklio PMSPRC ir PMSNRC bandymus, atsižvelgiant į visus bandymų rezultatus atliekama geriausios sutapties tiesinės regresijos analizė. Kiekvieno teršalo kiekio nustatymo bandymo rezultatai išreiškiami prie dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus, atitinkančio Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede pateiktoje lentelėje nurodytos to teršalo ribinės vertės dešimtainės trupmenos skilčių skaičių, pridedant vieną papildomą dešimtainės trupmenos skaitmenį. Pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.2.1.4 punktą, jeigu buvo sutarta, kad kiekvienu bandymų laikotarpiu atliekamas tik vienas bandymų ciklas (įšilusio variklio PMSPRC arba PMSNRC), o kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio PMSPRC arba PMSNRC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje, regresijos analizė atliekama remiantis tik bandymų rezultatais, gautais bandymų ciklą atlikus kiekvienu bandymų laikotarpiu. Gamintojui paprašius ir gavus išankstinį patvirtinimo institucijos sutikimą, gali būti taikoma netiesinė regresija.“ 3.1.4. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.7.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.7.1.  Pagal III priedą išmatuotam bandymo rezultatui (e-dujos, e-kietosios dalelės) pritaikius nusidėvėjimo koeficientą, varikliai turi atitikti kiekvieno teršalo atžvilgiu jiems taikomas išmetamųjų teršalų kiekio ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede pateiktoje lentelėje. Atsižvelgiant į charakteristikų blogėjimo faktoriaus (toliau – CBF) tipą, taikomos šios nuostatos: a)  dauginamasis: e-dujos arba e-kietosios dalelės) × CBF ≤ išmetamųjų teršalų kiekio riba; b)  adityvusis: e-dujos arba e-kietosios dalelės) + CBF ≤ išmetamųjų teršalų kiekio riba.“ 3.1.5. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.8.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.8.1.  Gamybos atitiktis atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį tikrinama pagal šio reglamento I priedo 7 skirsnio reikalavimus.“ 3.1.6. JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.8.3 punktas turi būti išdėstomas taip: „3.8.3.  Suteikiant tipo patvirtinimą į 5 priedėlio papildinio 1.4.1 ir 1.4.2 punktus ir šio reglamento I priedo 7 priedėlio papildinio 1.4.1 ir 1.4.2 punktus įtraukiami tik charakteristikų blogėjimo faktoriai pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 3.5 ir 3.6 punktus.“

▼M4

3.2.	Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymų programai leidžiama naudoti rinkoje parduodamus degalus. Atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą naudojami etaloniniai degalai. ▼M4 —————

▼M4

4.   TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Bendrieji reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 7 priedo 4 skirsnyje nustatytieji reikalavimai.

▼B

4.1.    Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatytieji techninės priežiūros darbai

▼M4 —————

▼B

---

VIII PRIEDAS

IŠMETAMAS CO2 KIEKIS IR DEGALŲ SĄNAUDOS

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede pateikiamos išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų pateikimo ir bandymų metodikos nuostatos.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

▼M4

2.1.	Bendrieji reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 2 dalyje nustatytieji reikalavimai.

▼M4 —————

▼B

3.   IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

▼M4

3.1.

Išmetamo CO2 kiekio nustatymo reikalavimai išdėstyti JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 3 dalyje, išskyrus nustatytuosius 3.1.1 punkte. 3.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 1 priedėlio ir 3.1 skirsnio nuostatos netaikomos dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms. Vietoj minėtųjų nuostatų taikomas JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 10.3 skirsnis, kuriame išdėstyti papildomi naudojant konkrečius dviejų rūšių degalus išmetamo CO2 kiekio nustatymo reikalavimai. ▼M4 —————

▼B

4.   DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS

▼M4

4.1.	Sunaudojamo degalų kiekio nustatymo reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 4 dalyje išdėstytieji reikalavimai.

▼M4 —————

▼M4

5.

Išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio nuostatos taikomos išplečiant EB tipo patvirtinimo taikymo sritį transporto priemonei, kurios tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą ir kurios etaloninė masė didesnė negu 2 380  kg, bet mažesnė negu 2 610  kg. 5.1. Išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio nuostatos, taikomos išplečiant EB tipo patvirtinimo taikymo sritį transporto priemonei, kurios tipas patvirtintas pagal šį reglamentą ir kurios etaloninė masė didesnė negu 2 380  kg, bet mažesnė negu 2 610  kg, yra JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 1 priedėlyje išdėstytosios nuostatos, tačiau išskyrus išdėstytąsias 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose. 5.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 5.1.2 punkto a papunktis turi būti išdėstomas taip: „A.1.1.1.  Šiame priedėlyje išdėstomos duomenų apie išmetamą CO2 kiekį ir sunaudojamą degalų kiekį pateikimo nuostatos, taikomos išplečiant EB tipo patvirtinimo taikymo sritį transporto priemonei, kurios tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą ir kurios etaloninė masė didesnė negu 2 380  kg, bet mažesnė negu 2 610  kg.“ ▼M10 5.1.2. JT EEK taisyklės Nr. 49 12 priedo 1 priedėlio A.1.2.1 papunktis turi būti suprantamas taip: „A.1.2.1.  Norėdamas, kad ES tipo patvirtinimas būtų išplėstas ir jis būtų taikomas transporto priemonei atsižvelgiant į jos variklį, kurio tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą, kai transporto priemonės etaloninė masė didesnė kaip 2 380 kg, bet ne didesnė kaip 2 610 kg, gamintojas turi laikytis reikalavimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio ir sunaudojamo degalų kiekio matavimu ir nustatytų 1 tipo išmetamųjų teršalų bandymo procedūrose, pateiktose Komisijos reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedo 6 papildomame priede, kai koreguojama tik greičio kreivė ir RCB. Išmetamo CO2 kiekis nustatomas pagal A6/2 lentelę, neatsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio bandymų kriterijams patikrinti rezultatus, kai atliekant bandymą transporto priemonėje netaikomos papildomos TIS ir ji laikoma daug CO2 išmetančia transporto priemone (VH). Tipo patvirtinimo institucijoms kartu su išmetamųjų teršalų kiekio rezultatais pateikiamos bandymo ataskaitos, nurodytos Komisijos reglamento (ES) 2017/1151 I priedo 8a priedėlio I dalyje iki 2.1 punkto imtinai ir 8b priedėlyje. Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia pasirašytą deklaraciją, kad visi variantai ir versijos, dėl kurių prašoma išplėsti tipo patvirtinimą, atitinka Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytus tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, reikalavimus ir kad 1 tipo bandymas buvo atliktas laikantis ankstesnės pastraipos nuostatų. Transporto priemonės, kurios etaloninė masė didesnė kaip 2 380 kg, bet ne didesnė kaip 2 610 kg, galiojantys ES tipo patvirtinimai atsižvelgiant į jos variklį, kurio tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, gali būti išplėsti ne vėliau kaip iki šio reglamento taikymo pradžios datos. Siekiant apskaičiuoti sunaudojamo degalų kiekio vertes etanoliu (ED95) varomų specialių slėginio uždegimo variklių atveju naudojamas fiksuotas anglies/vandenilio/deguonies santykis, kuris yra C1H2,92O0,46.“ ▼M4 5.2. Remiantis šio skirsnio nuostatomis tipo patvirtinimo taikymo srities neleidžiama išplėsti dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms.

▼M4 —————

▼B

---

IX PRIEDAS

ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

▼M4

Bandant kompresinio uždegimo variklius ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklius naudojamų degalų techniniai duomenys

▼M3

▼B

▼M4

Bandant priverstinio uždegimo variklius naudojamų degalų techniniai duomenys

▼M3

▼B

▼M4

▼B

---

X PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖS DIAGNOSTIKOS SISTEMA

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede nustatomi iš variklių sistemų, kurioms taikomas šis reglamentas, išmetamam teršalų kiekiui kontroliuoti skirtų transporto priemonėje įrengtų diagnostikos (TPD) sistemų veikimo aspektai.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

▼M4

2.1.

Eksploatacinių savybių reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 2 dalyje, išskyrus šio reglamento 2.2.1 punkte nustatytas išimtis. ▼M4 2.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 2.3.2.1 ir 2.3.2.2 punktai turi būti suprantami taip: „2.3.2.1.  Kietųjų dalelių papildomo apdorojimo įtaiso, įskaitant filtravimo ir nuolatinio regeneravimo procesus, eksploatacinės savybės stebimos ir lyginamos su 1 lentelėje TPD sistemai nustatyta ribine verte. 2.3.2.2.  Iki datų, nustatytų šio reglamento 4 straipsnio 8 dalyje, ir jeigu naudojamas dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtras akytu filtruojamuoju elementu (DPF), gamintojas gali pasirinkti taikyti ne 2.3.2.1 punkto reikalavimus, bet JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 8 priedėlyje išdėstytus eksploatacinių savybių stebėjimo reikalavimus, jeigu remdamasis technine dokumentacija gali įrodyti, kad suprastėjus filtro veikimo charakteristikoms JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 8 priedėlyje nurodytomis variklio eksploatavimo sąlygomis užtikrinama tiesioginė filtravimo veiksmingumo sumažėjimo ir slėgio sumažėjimo visame DKDF („delta slėgis“) koreliacija.“

▼M4

2.2.

Komisija turi iki 2012 m. gruodžio 31 d. atlikti JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 2.3.3.1 punkte nustatytų stebėjimo reikalavimų peržiūrą. Jeigu įrodoma, kad iki šio reglamento 4 straipsnio 8 dalyje nurodytų datų techniškai neįmanoma įvykdyti atitinkamų reikalavimų, Komisija turi pateikti pasiūlymą atitinkamai pakeisti šias datas.

▼M4 —————

▼B

2.4.

Alternatyvus patvirtinimas ▼M4 2.4.1. Jeigu gamintojas pateikia prašymą, M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonių, kurių pakrautų didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė negu 7,5 tonos, ir M3kategorijos I, II, A ir B klasių, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/85/EB I priede, transporto priemonių, kurių leidžiamoji masė neviršija 7,5 tonos, atitiktis Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XI priedo reikalavimams laikoma lygiaverte atitikčiai šiam priedui atsižvelgiant į šiuos atitikmenis: ▼M4 2.4.1.1. Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje pateiktas TPD sistemos standartas Euro 6 ir eksploatacinių savybių koeficientas (ESK) laikomas lygiaverčiu šio reglamento I priedo 9 priedėlio 1 lentelės A raidei. 2.4.1.2. Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje pateiktas TPD sistemos standartas Euro 6 ir eksploatacinių savybių koeficientas (ESK) laikomas lygiaverčiu šio reglamento I priedo 9 priedėlio 1 lentelės A raidei. ▼M7 2.4.1.3. Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 6 priedėlio 1 lentelėje pateiktas TPD sistemos standartas „euro 6–2“ laikomas lygiaverčiu šio reglamento I priedo 9 priedėlio 1 lentelės C ir D raidėms. ▼M4 2.4.1.a) Jeigu taikomas šis alternatyvus patvirtinimas, su TPD sistemomis susijusi informacija, nurodyta I priedo 4 priedėlio 2 dalies 3.2.12.2.7.1–3.2.12.2.7.4 punktuose, pakeičiama informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2.7 punkte. 2.4.1.b. 2.4.1 punkte nustatyti atitikmenys taikomi taip: 2.4.1.b.1.  Taikomos šio reglamento I priedo 9 priedėlio 1 lentelėje nurodytos ir su paskirta raide susijusios TPD sistemos ribinės vertės ir datos, dėl kurių siekiama gauti tipo patvirtinimą. 2.4.1.b.2.  Taikomi XIII priedo 2.1.2.2.1–2.1.2.2.4 punktuose aprašyti NOx kontrolės priemonių reikalavimai. ▼B 2.4.2. ►M1   ◄ Vietoje JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 4 dalyje nustatytų ir šiame priede aprašytų reikalavimų, variklių gamintojai, kurie visame pasaulyje per metus pagamina mažiau kaip 500 variklių, kurių tipui taikomas ši reglamentas, pagal šio reglamento kitus reikalavimus gali gauti EB tipo patvirtinimą, jeigu variklio sistemos išmetamųjų teršalų kontrolės sudedamosios dalys stebimos bent jau siekiant įvertinti grandinės nepertraukiamumą ir jutiklių duomenų pagrįstumą bei patikimumą ir kai papildomo apdorojimo sistema stebima bent jau siekiant nustatyti visišką veikimo sutrikimą. Variklių gamintojai, kurie visame pasaulyje per metus pagamina mažiau 50 variklių, kurių tipui taikomas ši reglamentas, pagal šio reglamento reikalavimus gali gauti EB tipo patvirtinimą, jeigu variklio sistemos išmetamųjų teršalų kontrolės sudedamosios dalys stebimos bent jau siekiant įvertinti grandinės nepertraukiamumą ir jutiklių duomenų pagrįstumą bei patikimumą („sudedamųjų dalių stebėjimas“). ▼M1 Šiame punkte išdėstytas alternatyvias nuostatas gamintojas gali taikyti ne daugiau kaip penkiems šimtams variklių per metus. ▼M1 ————— ▼B 2.4.4. Patvirtinimo institucija praneša Komisijai apie kiekvieno tipo pavirtinimo pagal 2.4.1 ir 2.4.2 punktus suteikimo aplinkybes.

2.5.	Gamybos atitiktis TPD sistemai taikomi Direktyvoje 2007/46/EB nustatyti gamybos atitikties reikalavimai. Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad reikia atlikti gaminamos TPD sistemos atitikties patikrą, patikra atliekama pagal šio reglamento I priede nustatytus reikalavimus.

▼M4

2.6.

Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės 2.6.1. Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės turi atitikti šiame priede nustatytus dyzeliniams varikliams taikomus reikalavimus, nepaisant to, ar šie varikliai arba transporto priemonės eksploatuojami pasirinkus vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veikseną, ar veikseną naudojant tik dyzeliną. 2.6.2. Be to, dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės taip pat turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 7 dalyje nustatytus TPD sistemos reikalavimus. 2.6.3. 2.4.1 punkte išdėstytos alternatyvaus patvirtinimo nuostatos netaikomos dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms.

▼B

3.   EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ REIKALAVIMAI

3.1.	Eksploatacinių savybių reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 5 dalyje.

3.2.

TPD sistemų ribinės vertės ▼M4 3.2.1. Kompresinio uždegimo variklių TPD sistemoms taikomos TPD sistemos ribinės vertės (toliau – TPD sistemos RV) nurodytos 1 lentelės eilutėje „bendrieji reikalavimai“, priverstinio uždegimo variklių – 2 lentelės eilutėje „bendrieji reikalavimai“. 3.2.2. Iki 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto laipsniško diegimo laikotarpio pabaigos taikomos TPD sistemų ribinės vertės, kompresinio uždegimo varikliams nurodytos 1 lentelės eilutėje „laipsniško diegimo laikotarpis“, o priverstino uždegimo varikliams – 2 lentelės eilutėje „laipsniško diegimo laikotarpis“. 1  lentelė TPD sistemos ribinės vertės (kompresinio uždegimo varikliai, įskaitant dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklius)   Ribinė vertė, mg/kWh   NOx Kietųjų dalelių masė laipsniško diegimo laikotarpis 1 500 25 bendrieji reikalavimai 1 200 25 2  lentelė TPD sistemos ribinės vertės (priverstinio uždegimo varikliai)   Ribinė vertė, mg/kWh   NOx CO laipsniško diegimo laikotarpis 1 500 7 500  (1) bendrieji reikalavimai 1 200 7 500 (1)   Ribinė vertė taikoma nuo I priedo 9 priedėlio 1 lentelės B eilutėje nurodytų datų. ▼B

4.   ĮRODYMO REIKALAVIMAI

▼M4

4.1.	Bendrieji reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 4 dalyje nustatytieji reikalavimai.

▼M4 —————

▼B

5.   REIKALAVIMAI DOKUMENTAMS

▼M4

5.1.	Bendrieji reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 5 dalyje nustatytieji reikalavimai. Dokumentų rinkinys pateikiamas pagal šio reglamento I priedo 8 skirsnio ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.   EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ REIKALAVIMAI

6.1.

Eksploatacinių savybių reikalavimai yra nustatytieji JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 6 dalyje, išskyrus nustatytuosius šio reglamento 6.1.1–6.1.3 punktuose. 6.1.1. Dokumentų rinkinys pateikiamas pagal šio reglamento I priedo 8 skirsnio ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. 6.1.2. Mažiausiasis eksploatacinių savybių koeficientas JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 6.2.2 punktas turi būti išdėstomas taip: „Visų stebėjimo prietaisų mažiausiojo eksploatacinių savybių koeficiento ESK(min) vertė yra 0,1.“ 6.1.3. JT EEK taisyklės Nr. 49 1 priedėlio A.1.5 dalyje nustatytos sąlygos turi būti persvarstomos 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto laipsniško diegimo laikotarpio pabaigoje.

6.2.

Eksploatacinių savybių vertinimas laipsniško diegimo laikotarpiu 6.2.1. 4 straipsnio 7 dalyje nustatytu laipsniško diegimo laikotarpiu TPD sistemų eksploatacinių savybių vertinimas atliekamas pagal šio priedo 5 priedėlio nuostatas. 6.2.2. 4 straipsnio 7 dalyje nustatytu laipsniško diegimo laikotarpiu neprivaloma užtikrinti TPD sistemų atitikties JT EEK taisyklės Nr. 49 9A priedo 6.2.3 punkto reikalavimams. ▼M4 —————

▼B

---

5 priedėlis

Transporto priemonėje įrengtos diagnostikos sistemos eksploatacinių savybių vertinimas palaipsninio diegimo laikotarpiu

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.	Šiame priedėlyje nustatyta 4 straipsnio 7 dalyje nustatytu palaipsninio diegimo laikotarpiu taikytina TPD sistemų eksploatacinių savybių vertinimo pagal 6 dalies nuostatas metodika.

2.   TPD SISTEMOS EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ VERTINIMO METODIKA

2.1.	4 straipsnio 7 dalyje nustatytu palaipsninio diegimo laikotarpiu taikytina eksploatacinių savybių vertinimas atliekamas pagal tyrimų programą, apimančią bent du eksploatacinių savybių tyrimus, iš kurių kiekvienas trunka 9 mėnesius. Šie du tyrimai turi būti baigti iki 2015 m. liepos 1 d.

2.2.	Kiekvieno gamintojo pirmasis tyrimas pradedamas pradedant eksploatuoti pirmąją visiškai surinktą arba sukomplektuotą transporto priemonę, kurioje sumontuotas to gamintojo pagamintas variklis ir kurios tipas buvo patvirtintas pagal šį reglamentą.

2.3.	Tyrimus organizuoja ir atlieka gamintojai, glaudžiai bendradarbiaudami su patvirtinimo institucijomis, suteikusiomis tipo patvirtinimą nagrinėjamoms transporto priemonėms arba varikliams.

2.4.

Duomenų tvarkymas 4 straipsnio 7 dalyje nustatytu palaipsninio diegimo laikotarpiu 2.4.1. Kad pasiektų 4 straipsnio 7 dalyje nustatyto palaipsninio diegimo laikotarpio tikslą, susijusį su TPD sistemos eksploatacinių savybių vertinimu pagal šio priedo 4 priedėlyje nustatytus reikalavimus, gamintojai pateikia patvirtinimo institucijoms ir Komisijai šią informaciją: a)  ESK duomenis, kuriuos gamintojai privalo pateikti pagal šio priedo 6 dalį; b)  papildomą TPD sistemos informaciją, kurią gamintojai privalo pateikti pagal šį reglamentą ir kuri gali būti arba nebūti laikoma slapta; c)  taip pat gamintojo savanoriškai teikiamą informaciją, kuri gali padėti pasiekti palaipsninio diegimo laikotarpio tikslą ir kurią gamintojas gali laikyti neskelbtina komercine informacija. 2.4.2. Informacija, kuri laikoma slapta arba neskelbtina komercine informacija, kaip tai suprantama šiame reglamente, ir kuri priskiriama kategorijai, nurodytai 2.4.1 punkto b arba c papunkčiuose, gali būti perduodama trečiosioms šalims, išskyrus nurodytąsias 2.4.1 ir 2.4.2 punktuose, tik gamintojui sutikus. 2.4.3. Papildomų duomenų, kurie priskiriami 2.4.1 punkto c papunktyje apibrėžtai kategorijai ir kurie gali būti pagrįstai laikomi neskelbtina komercine informacija, pobūdžio pavyzdžiai: a)  informacija, kuria remiantis būtų galima nustatyti arba gana pagrįstai numanyti transporto priemonės arba variklio gamintojo arba valdytojo tapatybę; b)  informacija apie kuriamus matavimo būdus.

2.5.	4 priedėlio 2.4 skirsnis taikomas problemoms, kilusioms dėl netinkamai veikiančių arba reikalavimų neatitinkančių ryšių sąsajų.

2.6.	Jeigu eksploatacinių savybių duomenų paėmimas variklių arba transporto priemonių turi įtakos TPD sistemos gebėjimui atlikti stebėjimo funkciją, tokie varikliai arba transporto priemonės laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.   TPD SISTEMOS EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DUOMENYS

3.1.	TPD sistemos eksploatacinių savybių duomenys, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant TPD sistemą turinčių variklių šeimos atitiktį, yra tie, kuriuos TPD sistema registruoja pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 9C priedo 6 dalį ir kurie pateikiami pagal šio priedo 7 dalies reikalavimus.

4.   VARIKLIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATRANKA

4.1.    Variklių atranka

4.2.    Transporto priemonių atranka

5.   EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAI

5.1.    Eksploatacinių savybių duomenų rinkimas

Nepaisant 4 priedėlio 5.1.2 punkto nuostatų, vertinamos stebėjimo prietaisų grupės vertinimo rezultatų nepaisoma, jeigu nepasiekta mažiausia privaloma jo vardiklio vertė – 25, išskyrus atvejus, kai atmetus tokius duomenis liktų mažiau kaip 10 transporto priemonių, iš kurių būtų imama 9 mėnesių trukmės tyrimui skirta imtis.

5.2.    Eksploatacinių savybių vertinimas

6.   ATASKAITA PATVIRTINIMO INSTITUCIJAI IR KOMISIJAI

Apie kiekvieną tyrimą, atliktą pagal šio priedėlio nuostatas, gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai ir Komisijai ataskaitą apie TPD sistemą turinčių variklių šeimos eksploatacines savybes, kurioje pateikiama tokia informacija:

▼M4 —————

▼B

---

XI PRIEDAS

PAKAITINIŲ TARŠOS KONTROLĖS ĮTAISŲ, KAIP ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ, EB TIPO PATVIRTINIMAS

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede pateikiami papildomi pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kaip atskirų techninių mazgų, tipo patvirtinimo reikalavimai.

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1.    Žymėjimas

2.1.1.

Ant kiekvieno pakaitinio taršos kontrolės įtaiso turi būti bent šie identifikaciniai ženklai: a)  gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; b)  pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas informaciniame dokumente, parengtame pagal 1 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

2.1.2.

Ant kiekvieno originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso turi būti bent šie identifikaciniai ženklai: a)  transporto priemonės arba variklio gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; b)  originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas pateikiant 2.3 skirsnyje nurodytą informaciją.

2.2.    Dokumentai

2.2.1.

Prie kiekvieno pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pridedama ši informacija: a)  gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; b)  pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas informaciniame dokumente, parengtame pagal 1 priedėlyje pateiktą pavyzdį; c)  transporto priemonės arba varikliai, nurodant gamybos metus, kuriems yra patvirtintas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, pateikiant, jeigu taikytina, ženklus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra tinkamas montuoti transporto priemonėje, kurioje yra sumontuota transporto priemonėje įrengiama diagnostikos (TPD) sistema; d)  montavimo instrukcijos. Šiame punkte nurodyta informacija pateikiama gaminių žinyne, kurį pakaitinių taršos kontrolės įtaisų gamintojas dalija prekybos taškams.

2.2.2.

Prie kiekvieno originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pridedama ši informacija: a)  transporto priemonės arba variklio gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; b)  originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markė ir identifikacinis sudedamosios dalies numeris, įrašytas pateikiant 2.3 skirsnyje nurodytą informaciją; c)  transporto priemonės arba varikliai, kuriems yra skirtas I priedo 4 priedėlio 3.2.12.2.1 punkte nurodyto tipo originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, pateikiant, jeigu taikytina, ženklus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas yra tinkamas montuoti transporto priemonėje, kurioje yra sumontuota transporto priemonėje įrengiama diagnostikos (TPD) sistema; d)  montavimo instrukcijos. Šiame punkte nurodyta informacija pateikiama gaminių žinyne, kurį transporto priemonių arba variklių gamintojas dalija prekybos taškams.

2.3.

Jeigu tai originalus pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, transporto priemonių arba variklių gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai elektronine forma parengtą informaciją, pagal kurią atitinkamų sudedamųjų dalių numerius būtų galima susieti su tipo patvirtinimo dokumentais. Ši informacija apima: a)  transporto priemonės arba variklio markę (-es) ir tipą (-us); b)  originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso markę (-es) ir tipą (-us); c)  originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso sudedamųjų dalių numerį (-ius); d)  atitinkamo (-ų) variklio (-ių) arba transporto priemonės tipo (-ų) patvirtinimo numerį.

3.   EB ATSKIRO TECHNINIO MAZGO TIPO PATVIRTINIMO ŽENKLAS

3.1.	Visi pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai, atitinkantys pagal šį reglamentą patvirtintą atskiro techninio mazgo tipą, turi būti paženklinti EB tipo patvirtinimo ženklu.

3.2.

Šį ženklą sudaro stačiakampis, kuriame įrašoma mažoji raidė e, o po jos nurodomas EB tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris: 1  Vokietija 2  Prancūzija 3  Italija 4  Nyderlandai 5  Švedija 6  Belgija 7  Vengrija 8  Čekija 9  Ispanija 11  Jungtinė Karalystė 12  Austrija 13  Liuksemburgas 17  Suomija 18  Danija 19  Rumunija 20  Lenkija 21  Portugalija 23  Graikija 24  Airija ▼M2 25  Kroatija ▼B 26  Slovėnija 27  Slovakij 29  Estija 32  Latvija 34  Bulgarija 36  Lietuva 49  Kipras 50  Malta Be to, EB tipo patvirtinimo ženkle greta stačiakampio įrašomas „pagrindinis patvirtinimo numeris“, pateiktas Direktyvos 2007/46/EB VII priede nurodyto tipo patvirtinimo numerio ketvirtajame segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, priskirtą Reglamento (EB) Nr. 595/2009 arba šio reglamento naujausiam esminiam techniniam pakeitimui, galiojančiam atskiro techninio mazgo EB tipo patvirtinimo dieną. Jeigu tai šis reglamentas, eilės numeris yra 00.

3.3.	EB tipo patvirtinimo ženklas ant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso tvirtinamas taip, kad būtų aiškiai įskaitomas ir neištrinamas. Jeigu įmanoma, šis ženklas turi būti matomas pakaitinį taršos kontrolės įtaisą įrengus transporto priemonėje.

3.4.	Atskiram techniniam mazgui suteikto EB tipo patvirtinimo numerio pavyzdys pateiktas I priedo 8 priedėlyje.

4.   TECHNINIAI REIKALAVIMAI

4.1.    Bendrieji reikalavimai

4.1.1.

Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas projektuojamas, konstruojamas ir gali būti montuojamas taip, kad variklis ir transporto priemonė atitiktų taisykles, kurias jie pirmiau atitiko, ir taip, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų veiksmingai ribojamas visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį.

4.1.2.

Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas montuojamas tiksliai toje vietoje, kurioje buvo sumontuotas originalios įrangos taršos kontrolės įtaisas; jo padėtis išmetamųjų dujų išmetimo vamzdyne, temperatūros ir slėgio jutikliai nekeičiami.

4.1.3.

Jeigu originalios įrangos taršos kontrolės įtaisas yra su šilumine apsauga, pakaitinis taršos kontrolės įtaisas turi būti su lygiaverte apsauga.

4.1.4.

Pareiškėjui pateikus prašymą patvirtinti pakaitinę sudedamąją dalį, pirminį patvirtinimą suteikusioji patvirtinimo institucija, laikydamasi nediskriminavimo principo, apie kiekvieną išbandytą variklį pateikia I priedo 4 priedėlyje pateikto informacinio dokumento 1 dalies 3.2.12.2.6.8.1–3.2.12.2.6.8.2 punktuose nurodytą informaciją.

4.2.    Bendrieji patvarumo reikalavimai

Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas turi būti patvarus ir yra projektuojamas, konstruojamas ir gali būti montuojamas taip, kad būtų atsparus korozijos ir oksidacijos poveikiui, atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso konstrukcija turi būti tokia, kad kontroliuojant išmetamųjų teršalų kiekį dalyvaujantys elementai būtų tinkamai apsaugoti nuo mechaninių smūgių, taip užtikrinant veiksmingą išmetamųjų teršalų kiekio ribojimą per visą įprastą transporto priemonės eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį.

Paraiškos patvirtinti tipą pateikėjas pateikia patvirtinimo institucijai išsamius duomenis apie bandymą, taikytą siekiant nustatyti atsparumą mechaniniams smūgiams, ir jo rezultatus.

4.3.    Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję reikalavimai

▼M4

4.3.1.    Išmetamųjų teršalų kiekio vertinimo metodikos aprašas

Su 16 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytais varikliais, kuriuose sumontuota visiškai surinkta išmetamųjų teršalų kontrolės sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, kuriam prašoma suteikti patvirtinimą, atliekami numatytą tos sistemos paskirtį atitinkantys JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priede aprašyti bandymai, siekiant jos eksploatacines savybes palyginti su originalios išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos eksploatacinėmis savybėmis taikant toliau aprašytą procedūrą.

▼B

4.3.1.1.

Jeigu pakaitinis taršos kontrolės įtaisas nėra visa išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, sistemai iki galo sukomplektuoti naudojama tik nauja originali įranga arba naujos originalios pakaitinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamosios dalys.

4.3.1.2.

Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema sendinama pagal 4.3.2.4 punkte aprašytą metodiką ir dar kartą išbandoma siekiant nustatyti jos taršos savybių patvarumą. Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso patvarumas nustatomas lyginant dviejų peiliui atliktų išmetamųjų dujų kiekio bandymų rezultatų rinkinius. a)  Pirmasis rezultatų rinkinys yra tas, kuris gaunamas naudojant pakaitinį taršos kontrolės įtaisą, įdirbtą per 12 PMSNRC ciklų; b)  antrasis rezultatų rinkinys yra tas, kuris gaunamas naudojant pakaitinį taršos kontrolės įtaisą, pasendintą pagal toliau išsamiai aprašytus metodus. Jeigu patvirtinimas taikomas įvairiems to paties gamintojo gaminamų variklių tipams ir jeigu šiuose skirtingų tipų varikliuose yra sumontuota tokia pati originalios įrangos išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, bandymai gali būti atliekami tik su dviem varikliais, atrinktais pritarus patvirtinimo institucijai.

4.3.2.    Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų taršos savybių vertinimo metodika

4.3.2.1.

Variklyje arba varikliuose sumontuojamas pagal 16 straipsnio 4 dalį pateiktas naujas originalios įrangos taršos kontrolės įtaisas. ▼M4 Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema parengiama taikant 12 PMSNRC ciklų. Parengti varikliai bandomi taikant WHDC bandymų procedūras, nurodytas JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priede. Atliekama po tris kiekvieno tipo išmetamųjų dujų bandymus. ▼B Bandomieji varikliai su originalia išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema arba originalia pakaitine išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema turi atitikti ribines vertes, taikomas patvirtinant variklio arba transporto priemonės tipą.

4.3.2.2.

Išmetamųjų dujų bandymas naudojant pakaitinį taršos kontrolės įtaisą Pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, kurį reikia įvertinti, sumontuojamas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemoje laikantis 4.3.2.1 punkto reikalavimų, pakeičiant atitinkamą originalios įrangos išmetamųjų teršalų apdorojimo įtaisą. ▼M4 Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu parengiama taikant 12 PMSNRC ciklų. Parengti varikliai bandomi taikant WHDC bandymų procedūras, nurodytas JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priede. Atliekama po tris kiekvieno tipo išmetamųjų dujų bandymus. ▼B

4.3.2.3.

Pradinis variklių su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais išmetamų teršalų kiekio vertinimas Laikoma, kad reikalavimų dėl variklių su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais išmetamų teršalų kiekio yra laikomasi, jeigu kiekvieno kontroliuojamo teršalo (CO, HC, NMHC, metanas, NOx, NH3, kietųjų dalelių masė ir kiekis, atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimo nuostatas) matavimų rezultatai atitinka šias sąlygas: 1)  M ≤ 0,85S + 0,4G; 2)  M ≤ G; čia: M : vidutinis išmestas vieno teršalo kiekis, apskaičiuotas atlikus tris pakaitinio taršos kontrolės įtaiso bandymus; S : vidutinis išmestas vieno teršalo kiekis, apskaičiuotas atlikus tris originalaus arba originalaus pakaitinio taršos kontrolės įtaiso bandymus; G : ribinis išmesto vieno teršalo kiekis, taikomas patvirtinant transporto priemonės tipą.

▼M6

4.3.2.4.

Taršos savybių patvarumas Pagal 4.3.2.2 punkto nuostatas išbandyta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu turi būti bandoma pagal 3 priedėlyje aprašytas patvarumo bandymo procedūras.

▼B

4.3.2.5.

Išmetamųjų dujų bandymas naudojant pasendintą pakaitinį taršos kontrolės įtaisą Pasendinta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pasendintu pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu sumontuojama bandomajame variklyje, naudotame pagal 4.3.2.1 ir 4.3.2.2 punkto nuostatas. ▼M4 Pasendinta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema parengiama taikant 12 PMSNRC ciklų, o tada bandoma taikant WHDC procedūras, aprašytas JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priede. Atliekama po tris kiekvieno tipo išmetamųjų dujų bandymus.

4.3.2.6.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso pasendinimo koeficiento nustatymas Kiekvienam teršalui taikomas pasendinimo koeficientas – tai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų eksploatavimo laikotarpio pabaigoje, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, santykis (pvz., jeigu teršalo A eksploatavimo laikotarpio pabaigoje išmetama 1,50 g/kWh, o per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje – 1,82 g/kWh, pasendinimo koeficientas yra 1,82/1,50 = 1,21.

▼B

4.3.2.7.

Variklių su pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais išmetamų teršalų kiekio vertinimas Laikoma, kad reikalavimų dėl variklių su pasendintais pakaitiniais taršos kontrolės įtaisais (kaip aprašyta 4.3.2.5 punkte) išmetamų teršalų kiekio yra laikomasi, jeigu kiekvieno kontroliuojamo teršalo (CO, HC, NMHC, metanas, NOx, NH3, kietųjų dalelių masė ir kiekis, atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimo nuostatas) matavimų rezultatai atitinka šią sąlygą: M × AF ≤ G; čia: M : vidutinis išmestas vieno teršalo kiekis, apskaičiuotas prieš sendinimą, atlikus tris parengto pakaitinio taršos kontrolės įtaiso bandymus (t. y. pagal 4.3.2 punktą gauti rezultatai); AF : vienam teršalui nustatytas pasendinimo koeficientas; G : ribinis išmesto vieno teršalo kiekis, taikomas patvirtinant transporto priemonės (-ių) tipą.

4.3.3.    Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų technologinė šeima

Gamintojas gali apibrėžti pakaitinių taršos kontrolės įtaisų technologinę šeimą, nustatomą pagal pagrindines charakteristikas, kurios variklių šeimai turi būti bendros.

Kad pakaitinį taršos kontrolės įtaisą būtų galima priskirti tam tikrai pakaitinių taršos kontrolės įtaisų technologinei šeimai, tas įtaisas turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.3.4.    Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybių patvarumo vertinimas naudojant technologinės šeimos pasendinimo koeficientą

Jeigu gamintojas yra apibrėžęs pakaitinių taršos kontrolės įtaisų technologinę šeimą, kiekvienam tos šeimos pirminio variklio išmetamam teršalui taikytiniems pasendinimo koeficientams (AF) nustatyti gali būti taikomos 4.3.2 punkte aprašyti metodai. Variklio, su kuriuo atliekami šie bandymai, cilindro darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip (0,75 dm3).

4.3.4.1.    Šeimos narių patvarumo charakteristikų nustatymas

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso A, priklausančio šeimai ir skirto montuoti variklyje, kurio darbinis tūris CA, pasendinimo koeficientai gali būti laikomi tokiais pačiais, kaip nustatytieji pirminiam pakaitiniam taršos kontrolės įtaisui P naudojant variklį, kurio darbinis tūris CP, jeigu laikomasi šių sąlygų:

VA/CA ≥ VP/CP

čia:

VA

:

pakaitinio taršos kontrolės įtaiso A substrato tūris (dm3);

VP

:

tos pačios šeimos pirminio pakaitinio taršos kontrolės įtaiso P substrato tūris (dm3); ir jeigu

abiejuose varikliuose taikomas toks pat originalioje išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemoje sumontuotų taršos kontrolės įtaisų regeneravimo metodas. Šis reikalavimas taikomas tik tada, jeigu įtaisai, kuriuose reikia taikyti regeneravimo procesą, yra sumontuoti originalioje išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemoje.

Jeigu laikomasi šių sąlygų, kitų šeimos narių išmetamųjų teršalų kiekio charakteristikų patvarumas gali būti nustatomas remiantis tos šeimos nario išmetamųjų teršalų kiekio rezultatais (S), gautais pagal 4.3.2.1, 4.3.2.2 ir 4.3.2.3 punktų reikalavimus ir taikant pirminiam tos šeimos varikliui nustatytus pasendinimo koeficientus.

▼M6

4.3.5.    Degalai

I priedo 1.1.2 punkte aprašytu atveju šio priedo 4.3.1–4.3.2.7 punktuose nustatytos bandymų procedūros atliekamos naudojant pirminės variklio sistemos gamintojo nurodytus degalus. Tačiau, suderinus su tipo patvirtinimo institucija, 3 priedėlyje aprašyta ir 4.3.2.4 punkte nurodyta patvarumo bandymo procedūra gali būti atliekama naudojant tik tuos degalus, dėl kurių susidarytų nepalankiausios bandymo sąlygos sendinimo požiūriu.

▼B

4.4.    Reikalavimai dėl atgalinio slėgio išmetimo sistemoje

Dėl atgalinio slėgio visiškai surinktoje išmetimo sistemoje neturi būti viršyta vertė, nustatyta pagal I priedo 4.1.2 punktą.

4.5.    Reikalavimai dėl TPD sistemos suderinamumo (taikoma tik pakaitiniams taršos įtaisams, numatytiems montuoti transporto priemonėse su TPD sistema)

4.5.1.

Įrodyti TPD sistemos suderinamumą būtina tik tada, kai originalus taršos kontrolės įtaisas buvo stebimas taikant originalią konfigūraciją.

4.5.2.

Pakaitinių taršos kontrolės įtaisų, kuriuos numatyta montuoti varikliuose ir transporto priemonėse, kurių tipas patvirtinamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą, suderinamumas su TPD sistema įrodomas taikant procedūras, aprašytas šio reglamento X priede ir JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priede.

4.5.3.

JT EEK taisyklės Nr. 49 nuostatos, taikytinos sudedamosioms dalims, kurios nėra taršos kontrolės įtaisai, netaikomos.

4.5.4.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamintojas gali taikyti tokią pačią parengimo ir bandymo procedūrą, kokia buvo taikoma suteikiant pirminį tipo patvirtinimą. Tokiu atveju patvirtinimo institucija, kuri suteikė pirminį transporto priemonės variklio tipo patvirtinimą, gavusi prašymą ir remdamasi nediskriminavimo principu, papildo bandymų sąlygas, nustatytas I priedo 4 priedėlyje, nurodydama parengiamųjų ciklų skaičių ir tipą bei bandymų ciklo tipą, kuriuos originalios įrangos gamintojas taikė atlikdamas TPD sistemos bandymus su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu.

4.5.5.

Norint patikrinti, ar tinkamai sumontuotos ir ar tinkamai veikia visos kitos sudedamosios dalys, kurias stebi TPD sistema, prieš pakaitinių taršos kontrolės įtaisų montavimą reikia įsitikinti, kad TPD sistema nerodo jokių gedimų ir nėra išsaugojusi trikčių kodų. Šiuo tikslu gali būti atliekamas TPD sistemos būklės įvertinimas baigus 4.3.2–4.3.2.7 punktuose aprašytus bandymus.

4.5.6.

Transporto priemonę eksploatuojant pagal 4.3.2–4.3.2.7 punktų reikalavimus, neturi įsijungti gedimų rodytuvas.

▼M6

4.6.   Suderinamumo su NOx kontrolės priemonėmis reikalavimai (taikomi tik pakaitiniams taršos kontrolės įtaisams, skirtiems montuoti transporto priemonėse, kuriose yra įrengti jutikliai, tiesiogiai matuojantys NOx koncentraciją išmetamosiose dujose)

4.6.1.

Suderinamumą su NOx kontrolės priemonėmis reikia įrodyti tik tada, kai originalus taršos kontrolės įtaisas buvo stebimas taikant originalią konfigūraciją.

4.6.2.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso, kurį numatyta montuoti varikliuose arba transporto priemonėse, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šį reglamentą, suderinamumas su NOx kontrolės priemonėmis įrodomas taikant procedūras, aprašytas šio reglamento XIII priede.

4.6.3.

JT EEK taisyklės Nr. 49 nuostatos, taikomos sudedamosioms dalims, kurios nėra taršos kontrolės įtaisai, netaikomos.

4.6.4.

Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamintojas gali taikyti tokią pačią parengimo ir bandymo procedūrą, kokia buvo taikoma suteikiant pirminį tipo patvirtinimą. Tokiu atveju tipo patvirtinimo institucija, kuri suteikė pirminį transporto priemonės variklio tipo patvirtinimą, gavusi prašymą ir remdamasi nediskriminavimo principu kaip I priedo 4 priedėlyje nustatyto informacinio dokumento priedėlį pateikia informacinį dokumentą, nurodydama parengiamųjų ciklų skaičių ir tipą bei bandymų ciklo tipą, kuriuos originalios įrangos gamintojas taikė atlikdamas taršos kontrolės įtaiso NOx kontrolės priemonių bandymus.

4.6.5.

4.5.5 punktas taikomas NOx kontrolės priemonėms, kurias stebi TPD sistema.

▼B

5.   GAMBYOS ATITIKTIS

5.1.	Gamybos atitikties užtikrinimo priemonės taikomos pagal Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnį.

5.2.

Specialiosios nuostatos 5.2.1. Direktyvos 2007/46/EB X priedo 2.2 skirsnyje nurodytos patikros apima Reglamento (EB) Nr. 692/2008 2 straipsnio 8 dalyje „taršos kontrolės įtaiso tipui“ nustatytas charakteristikų atitikties patikras. 5.2.2. Taikant Direktyvos 2007/46/EB 12 straipsnio 2 dalį, gali būti atliekami šio priedo 4.3 skirsnyje (su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję reikalavimai) aprašyti bandymai. Tokiu atveju patvirtinimo savininkas gali prašyti, kad, kitaip nei pirmiau nustatyta, palyginimas būtų atliekamas remiantis ne originalios įrangos taršos kontrolės įtaisu, o pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, kuris buvo naudojamas per tipo patvirtinimo bandymus (arba kitu pavyzdžiu, kurio atitiktis patvirtintam tipui buvo įrodyta). Išmetamųjų teršalų kiekio vidutinės vertės, išmatuotos naudojant pavyzdį, neturėtų viršyti vidutinių verčių, išmatuotų naudojant pavyzdį, su kuriuo lyginama, daugiau kaip 15 proc.

---

1 priedėlis

PAVYZDYS

Informacinis dokumentas Nr. …

dėl pakaitinių taršos kontrolės įtaisų EB tipo patvirtinimo

Toliau nurodyta informacija pateikiama trimis egzemplioriais, kartu pateikiant turinį. Brėžiniai turi būti tinkamo mastelio, pakankamai smulkūs ir pateikti ant A4 formato lapų arba A4 formatu sulankstytų kitų formatų lapų. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, sudedamosios dalys arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, pateikiama informacija apie tų valdiklių eksploatacines savybes.

0.   BENDROJI INFORMACIJA

1.   ĮTAISO APRAŠAS

▼M1

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO IR PRIEŽIŪROS INFORMACIJOS PRIEIGA

▼B

---

2 priedėlis

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATO PAVYZDYS

(Didžiausias leidžiamas formatas: A4 (210 mm × 297 mm))

EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS

Administracijos antspaudas

Pranešimas dėl sudedamosios dalies / atskiro techninio mazgo ( 8 ):

pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) Nr. 582/2011,

Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 arba Reglamentą (ES) Nr. 582/2011 su naujausiais pakeitimais, padarytais …

EB tipo patvirtinimo numeris: …

Išplėtimo motyvas: …

I    DALIS

II    DALIS

Priedai

:

Informacinių dokumentų rinkinys. Bandymų ataskaita.

▼M6

---

3 priedėlis

Patvarumo bandymo procedūra, taikoma vertinant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybes

1.	Šiame priedėlyje aprašoma XI priedo 4.3.2.4 punkte nurodyta patvarumo bandymo procedūra, taikoma vertinant pakaitinio taršos kontrolės įtaiso taršos savybes.

2.

PATVARUMO BANDYMO PROCEDŪROS APRAŠYMAS 2.1. Patvarumo bandymo procedūrą sudaro duomenų rinkimo etapas ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.2. Duomenų rinkimo etapas 2.2.1. Variklis, kuriame įrengta visa išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, ataušinamas iki aplinkos temperatūros, ir su šaltu varikliu atliekamas vienas PMSPRC bandymų ciklas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 ir 7.6.2 punktus. 2.2.2. Iš karto po PMSPRC bandymo ciklo su šaltu varikliu vykdomas bandymas iš eilės atliekant devynis PMSPRC bandymų ciklus su įšilusiu varikliu pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.4 punktą. 2.2.3. 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose aprašyta bandymų seka nustatoma laikantis nurodymų, nustatytų JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.5 punkte. 2.2.4. Susiję duomenys gali būti renkami ir kitaip: kai važiuoja visiškai pakrauta transporto priemonė, kurioje įrengta pasirinkta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu. Bandymą galima atlikti kelyje, laikantis šio reglamento II priedo 4.5–4.5.5 punktuose nustatytų reikalavimų ir registruojant visus važiavimo duomenis, arba naudojant tinkamą važiuoklės dinamometrą. Jeigu bandymas atliekamas kelyje, transporto priemonė važiuoja vieną bandymo su šaltu varikliu ciklą, kaip aprašyta šio priedo 5 priedėlyje, o po jo – devynis bandymo su įšilusiu varikliu ciklus, identiškus bandymo su šaltu varikliu ciklams, taip, kad variklio atliktas darbas būtų toks pats, kaip ir pagal 2.2.1 ir 2.2.2 punktus. Jei bandymas atliekamas naudojant važiuoklės dinamometrą, imituojamas kelio nuolydis bandymo ciklo pagal 5 priedėlį metu priderinamas prie variklio darbo per PMSPRC bandymų ciklą. 2.2.5. Jeigu tipo patvirtinimo institucija mano, kad pagal 2.2.4 punktą gauti temperatūros duomenys netikroviški, ji tuos duomenis atmeta ir pareikalauja bandymą pakartoti arba jį atlikti pagal 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.3 punktus. 2.2.6. Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso temperatūra registruojama per visą bandymų seką toje vietoje, kurioje temperatūra aukščiausia. 2.2.7. Jeigu vieta, kurioje temperatūra aukščiausia, laikui bėgant kinta, arba jeigu tokią vietą sunku nustatyti, turėtų būti registruojama keleto sluoksnių temperatūra tinkamose vietose. 2.2.8. Temperatūros matavimų skaičių ir vietą parenka gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, remdamasis inžinerine nuovoka. 2.2.9. Jeigu paaiškėja, kad išmatuoti keleto sluoksnių temperatūros neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, suderinus su tipo patvirtinimo institucija, galima naudoti vieno katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą arba dujų katalizinio keitiklio įėjimo angoje temperatūrą. 1 paveikslas Temperatūros jutiklių padėties bendrajame papildomo apdorojimo įtaise pavyzdys 2 paveikslas Temperatūros jutiklių padėties DVKDF pavyzdys 2.2.10. Temperatūra per bandymo seką matuojama ir registruojama ne rečiau kaip kartą per sekundę (1 Hz dažniu). 2.2.11. Temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 10 °C temperatūros intervalus. 2.2.7 punkte minimu atveju kiekvieną sekundę išmatuota aukščiausia temperatūra turi atitikti užregistruotąją histogramoje. Kiekvienas histogramos stulpelis turi reikšti bendrą išmatuotos konkrečios temperatūros klasės dažnį sekundėmis. 2.2.12. Turi būti nustatomas kiekvieną temperatūros intervalą atitinkantis laikas (valandomis) ir ekstrapoliuojamas pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmei pagal 1 lentelėje nurodytas vertes. Ekstrapoliacija grindžiama prielaida, kad vienas PMSPRC bandymų ciklas atitinka 20 km ridą. 1 lentelė Pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmė pagal atskiras transporto priemonių kategorijas ir PMSPRC bandymų ciklų bei eksploatavimo valandų ekvivalentai Transporto priemonės kategorija Rida (km) PMSPRC bandymų ciklų skaičiaus ekvivalentas Valandų skaičiaus ekvivalentas M1, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonėse sumontuotos variklių sistemos 114 286 5 714 2 857 Variklių sistemos, sumontuotos N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėse, kurių didžiausia techniškai leidžiama masė ne didesnė kaip 16 tonų, ir M3 kategorijos I, II, A ir B klasių transporto priemonėse, kurių didžiausia techniškai leidžiama masė didesnė kaip 7,5 tonos 214 286 10 714 5 357 Variklių sistemos, sumontuotos N3 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausia techniškai leidžiama masė didesnė kaip 16 tonų, ir M3 kategorijos III ir B klasių transporto priemonėse, kurių didžiausia techniškai leidžiama masė didesnė kaip 7,5 tonos 500 000 25 000 12 500 2.2.13. Įvairių įtaisų duomenų rinkimo etapai gali vykti tuo pačiu metu. 2.2.14. Jeigu sistemos veikia su aktyviuoju regeneravimu, registruojamas regeneravimo ciklų per 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytą bandymų seką skaičius, trukmė ir temperatūra. Jeigu aktyvusis regeneravimas nevyksta, bandymų su įšilusiu varikliu seka, nurodyta 2.2.2 punkte, tęsiama siekiant įtraukti bent du aktyviojo regeneravimo ciklus. 2.2.15. Užregistruojamas visas per duomenų rinkimo laikotarpį sunaudotų tepimo medžiagų kiekis (g/h), taikant bet kurį iš tinkamų metodų, pavyzdžiui, 6 priedėlyje aprašytą tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūrą. Šiuo tikslu variklis turi veikti 24 valandas, iš eilės atliekant PMSPRC bandymų ciklus. Tais atvejais, kai negalima tiksliai išmatuoti alyvos sunaudojimo, gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, tepimo medžiagų sunaudojimą gali nustatyti pasirinkdamas šiuos dydžius: a)  nustatytąją vertę – 30 g/h; b)  gamintojo prašoma vertę, pagrįstą patikimais duomenimis bei informacija ir suderintą su tipo patvirtinimo institucija. 2.3. Sendinimo trukmės ekvivalento apskaičiavimas pagal atskaitos temperatūrą 2.3.1. Pagal 2.2–2.2.15 punktus registruojama temperatūra sumažinama iki atskaitos temperatūros Tr , kurios paprašė gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, ir kuri turi būti duomenų rinkimo etapu užregistruotų temperatūros verčių intervale. 2.3.2. 2.2.13 punkte nurodytu atveju visų įtaisų Tr vertės gali būti skirtingos. 2.3.3. Kiekvieno 2.2.11 punkte nurodyto temperatūros intervalo sendinimo trukmės ekvivalentas, atitinkantis atskaitos temperatūrą, apskaičiuojamas pagal šią lygtį: 1 lygtis: čia: R – pakaitinio taršos kontrolės įtaiso terminis reaktyvumas. Naudojamos šios vertės: —  dyzelino oksidacijos katalizatoriaus (DOK): 18 050 , —  katalizuojamo DVKDF: 18 050 , —  SKR arba amoniako oksidacijos katalizatoriaus (AMOKS), kurio pagrindą sudaro geležies ceolitas (Fe-Z): 5 175 , —  SKR vario ceolito (Cu-Z): 11 550 , —  SKR vanadžio (V): 5 175 , —  LNT (pasyvioji NOx gaudyklė): 18 050 Tr – atskaitos temperatūra (K). – temperatūros histogramoje užregistruotas temperatūros (K), kuri duomenų rinkimo etapu veikia pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą, intervalo i vidurio taškas. – laikas (valandomis), atitinkantis temperatūrą , pakoreguotas atsižvelgiant į visą eksploatavimo trukmę, pvz., jei histogramoje parodytos 5 valandos, o eksploatavimo trukmė pagal 1 lentelę yra 4 000  valandų, visos histogramos laiko vertės turėtų būti dauginamos iš . – sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra nustatytą laiką . i – intervalo numeris; skaičius 1 – tai žemiausios temperatūros intervalas, o n – aukščiausios temperatūros intervalo vertė. 2.3.4. Bendras sendinimo trukmės ekvivalentas apskaičiuojama pagal šią lygtį: 2 lygtis: čia: AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . – sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra nustatytą laiką . i – intervalo numeris; skaičius 1 – tai žemiausios temperatūros intervalas, o n – aukščiausios temperatūros intervalo vertė. n – bendras temperatūros intervalų skaičius. 2.3.5. 2.2.13 punkte nurodytu atveju apskaičiuojama kiekvieno įtaiso AT. 2.4. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.1.   Bendrieji reikalavimai 2.4.1.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa leidžia paspartinti pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso sendinimą, naudojant 2.2 punkte nurodytu duomenų rikimo etapu sukauptą informaciją. 2.4.1.2. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, kaip nurodyta 2.4.4.6 punkte. Gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, gali neprivalėti atlikti tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, jeigu pakaitinių taršos kontrolės įtaisų vieta yra už papildomo apdorojimo filtro sudedamosios dalies (pvz., dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtro). Tiek šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, tiek tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti atliekamos atitinkamai kartojant šiluminės įtakos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų sekų serijas. 2.4.1.3. Jeigu pakaitiniai taršos kontrolės įtaisai veikia su aktyviuoju regeneravimu, šiluminės įtakos bandymų seka turi būti papildyta aktyviojo regeneravimo režimu. 2.4.1.4. Kai priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, atitinkamos jų sekos turi būti atliekamos pakaitomis, kad po kiekvienos atliktinos šiluminės įtakos bandymų sekos būtų atliekama tepimo medžiagų įtakos bandymų seka. 2.4.1.5. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa gali būti vykdoma tuo pačiu metu su skirtingais įtaisais. Tokiu atveju visiems įtaisams nustatoma viena priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.4.2.   Šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.2.1. Šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa imituoja šiluminio sendinimo poveikį pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso savybėms iki jo eksploatavimo pabaigos. 2.4.2.2. Variklis, naudojamas vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, turi veikti ne trumpiau kaip tris kartus iš eilės atliekamas šiluminės įtakos bandymų sekas, kaip nurodyta 4 priedėlyje. 2.4.2.3. Registruojama bent dviejų šiluminės įtakos bandymų sekų temperatūra. Renkant temperatūros duomenis, į pirmąją seką, vykdomą šylant varikliui, neatsižvelgiama. 2.4.2.4. Temperatūra turi būti registruojama tinkamose vietose, pasirinktose pagal 2.2.6–2.2.9 punktus, ne rečiau kaip kartą per sekundę (1 Hz dažniu). 2.4.2.5. Faktinė sendinimo trukmė, atitinkanti 2.4.2.3 punkte nurodytas šiluminės įtakos bandymų sekas, apskaičiuojama pagal šias lygtis: 3 lygtis: 4 lygtis: čia: – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant temperatūra Ti sekundę i. Ti – temperatūra (K), išmatuota sekundę i, per kiekvieną iš šiluminės įtakos bandymų sekų. R – pakaitinio taršos kontrolės įtaiso terminis reaktyvumas. Gamintojas su tipo patvirtinimo institucija suderina naudotiną R vertę. Galima naudoti šias alternatyvias nustatytąsias vertes: —  dyzelino oksidacijos katalizatoriaus (DOK): 18 050 ; —  katalizuojamo DVKDF: 18 050 ; —  SKR arba amoniako oksidacijos katalizatoriaus (AMOKS), kurio pagrindą sudaro geležies ceolitas (Fe-Z): 5 175 ; —  SKR vario ceolito (Cu-Z): 11 550 ; —  SKR vanadžio (V): 5 175 ; —  LNT (pasyvioji NOx gaudyklė): 18 050 . Tr – atskaitos temperatūra (K), lygi tai pačiai 1 lygties vertei. AE – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant šiluminės įtakos bandymų sekos metu. AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . i – temperatūros matavimų skaičius. p – bendras temperatūros matavimų skaičius. nc – šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktų renkant temperatūros duomenis pagal 2.4.2.3 punktą, skaičius. C – bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktų renkant temperatūros duomenis, skaičius. 2.4.2.6. Bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, įtrauktinų į priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius apskaičiuojamas pagal šią lygtį: 5 lygtis: NTS = AT/AE čia: NTS – bendras šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktinų vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius AT – bendras sendinimo trukmės ekvivalentas (valandomis), kurio reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą per jo eksploatavimo trukmę veikiant kiekvieno histogramoje užregistruoto intervalo i temperatūra nustatytą laiką . AE – faktinė sendinimo trukmė (valandomis), kurios reikia, kad, veikiant pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą temperatūra Tr , būtų pasiektas toks pat pasendinimo lygis, koks būtų pasiektas pakaitinį išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaisą veikiant šiluminės įtakos bandymų sekos metu. 2.4.2.7. Leidžiama sumažinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, didinant temperatūrą, kuria kiekvienas įtaisas veikiamas kiekvienu sendinimo ciklo režimu, taikant vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių: a)  išmetimo vamzdžio izoliavimą; b)  pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso perkėlimą arčiau prie išmetimo kolektoriaus; c)  dirbtinį išmetamųjų dujų temperatūros padidinimą; d)  variklio parametrų optimizavimą, iš esmės nekeičiant variklio taršos savybių. 2.4.2.8. Taikant 2.4.4.6 ir 2.4.4.7 punktuose nurodytas priemones, pagal NTS apskaičiuota bendra sendinimo trukmė neturi būti trumpesnė nei 10 proc. 1 lentelėje nurodytos eksploatavimo trukmės, pvz., N1 kategorijos transporto priemonės NTS neturi būti mažesnis nei 286 šiluminės įtakos bandymų sekos, darant prielaidą, kad kiekviena seka yra lygi 1 valandai. 2.4.2.9. Leidžiama padidinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, mažinant temperatūrą, kuria kiekvienas įtaisas veikiamas kiekvienu sendinimo ciklo režimu, taikant vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių: a)  pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso perkėlimą toliau nuo išmetimo kolektoriaus; b)  dirbtinį išmetamųjų dujų temperatūros sumažinimą; c)  variklio parametrų optimizavimą. 2.4.2.10. 2.4.1.5 punkte nurodytu atveju taikomos šios nuostatos: 2.4.2.10.1.  kiekvieno įtaiso NTS turi būti vienodas, kad būtų galima parengti vieną priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą; 2.4.2.10.2.  tam, kad būtų galima apskaičiuoti tą patį kiekvieno įtaiso NTS , pirmiausia reikia apskaičiuoti kiekvieno įtaiso NTS vertę ir jo AT bei AE vertes; 2.4.2.10.3.  jeigu apskaičiuotos NTS vertės skiriasi, įtaisui (-ams), kurio NTS vertes reikia pakeisti, galima taikyti 2.4.2.7–2.4.2.10 punktuose nurodytas priemones atliekant 2.4.2.3 punkte nurodytas šiluminės įtakos bandymų sekas, siekiant paveikti išmatuotą Ti ir taip tinkamai paspartinti arba sulėtinti tikslinio įtaiso (-ų) dirbtinį sendinimą; 2.4.2.10.4.  apskaičiuojamos naujos NTS vertės, atitinkančios naujas temperatūros Ti vertes, gautas pagal 2.4.2.10.3 punktą; 2.4.2.10.5.  2.4.2.10.3 ir 2.4.2.10.4 punktuose nurodyti veiksmai kartojami tol, kol kiekvieno sistemos įtaiso NTS vertės sutaps; 2.4.2.10.6.  temperatūros Tr vertės, naudotos apskaičiuojant skirtingus NTS pagal 2.4.2.10.4 ir 2.4.2.10.5 punktus, turi būti tokios pat, kaip naudotos pagal 2.3.2 ir 2.3.5 punktus apskaičiuojant kiekvieno įtaiso AT. 2.4.2.11. Jeigu tai sąranka, sudaranti pakaitinių taršos kontrolės įtaisų sistemą, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 25 dalyje, šiluminį įtaisų sendinimą galima pasirinktinai atlikti taip: 2.4.2.11.1.  Sąranką sudarantys įtaisai pagal 2.4.2.10 punktą gali būti sendinami atskirai arba kartu. 2.4.2.11.2.  Jeigu sąranka sukonstruota taip, kad įtaisų neįmanoma atskirti (pvz. DOK + SKR), šiluminis sąrankos sendinimas atliekamas esant didžiausiam NTS. 2.4.3.   Modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, skirta įtaisams su aktyviuoju regeneravimu 2.4.3.1. Modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, skirta įtaisams su aktyviuoju regeneravimu, imituoja pakaitinio išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso sendinimą dėl šiluminės apkrovos ir aktyviojo regeneravimo jo eksploatavimo laikotarpio pabaigoje. 2.4.3.2. Variklis, naudojamas vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu, turi veikti ne trumpiau kaip tris kartus iš eilės atliekamas modifikuotas šiluminės įtakos bandymų sekas, kai kiekviena seka sudaryta iš šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 4 priedėlyje, o po to turi vykti visas aktyviojo regeneravimo ciklas, kurio metu aukščiausia papildomo apdorojimo sistemos temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip duomenų rinkimo etapu užregistruota aukščiausia temperatūra. 2.4.3.3. Registruojama bent dviejų modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų temperatūra. Renkant temperatūros duomenis, į pirmąją seką, vykdomą šylant varikliui, neatsižvelgiama. 2.4.3.4. Siekdamas kuo labiau sutrumpinti laiką tarp 4 priedėlyje nurodytos šiluminės įtakos bandymų sekos ir aktyviojo regeneravimo, gamintojas gali dirbtinai inicijuoti aktyvųjį regeneravimą, po kiekvienos šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 4 priedėlyje, paleisdamas variklį pastoviojo veikimo režimu, leidžiančiu susidaryti daug variklio suodžių. Tokiu atveju pastoviojo veikimo režimas taip pat laikomas 2.4.3.2 punkte nurodytos modifikuotos šiluminės įtakos bandymų sekos dalimi. 2.4.3.5 Faktinė sendinimo trukmė, atitinkanti kiekvieną modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, apskaičiuojama pagal 3 ir 4 lygtis. 2.4.3.6. Bendras modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktinų vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius apskaičiuojamas pagal 5 lygtį. 2.4.3.7. Leidžiama sumažinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, didinant temperatūrą kiekvienu modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų režimu, taikant vieną ar kelias iš 2.4.2.7 punkte nurodytų priemonių. 2.4.3.8. Be 2.4.3.7 punkte nurodytų priemonių, NTS galima sumažinti ir padidinus aukščiausią aktyviojo regeneravimo temperatūrą atliekant modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, jokiu būdu neviršijant 800 °C sluoksnio temperatūros. 2.4.3.9. NTS niekada neturi būti mažesnis nei 50 proc. aktyviojo regeneravimo ciklų per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę skaičiaus, apskaičiuotą pagal šią lygtį: 5 lygtis: čia: NAR – aktyviojo regeneravimo sekų skaičius per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę. tWHTC – valandų skaičiaus ekvivalentas (nurodytas 1 lentelėje), atitinkantis transporto priemonės kategoriją, kuriai skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas. tAR – aktyviojo regeneravimo trukmė (valandomis). tBAR – laikas (valandomis) tarp dviejų aktyviojo regeneravimo sekų iš eilės. 2.4.3.10. Jeigu taikant mažiausią modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičių, kaip nurodyta 2.4.3.9 punkte, pagal 4 lygtį apskaičiuotas AE × NTS viršija pagal 2 lygtį apskaičiuotą AT, 4 priedėlyje nurodytą kiekvienos šiluminės įtakos bandymų sekos, įtrauktos į modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką, kaip nurodyta 2.4.3.2 punkte, režimo trukmę galima proporcingai sumažinti, siekiant gauti AE × NTS = AT. 2.4.3.11. Leidžiama padidinti NTS , vadinasi ir priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos trukmę, mažinant temperatūrą taikant kiekvieną modifikuotų šiluminės įtakos bandymų ir aktyviojo regeneravimo sekų režimą ir vieną ar kelias iš 2.4.2.9 punkte nurodytų priemonių. 2.4.3.12. 2.4.1.5 punkte nurodytu atveju taikomi 2.4.2.10 ir 2.4.2.11 punktai. 2.4.4.   Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa 2.4.4.1. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa imituoja pakaitinio taršos kontrolės įtaiso sendinimą jo eksploatavimo laikotarpio pabaigoje, kai dėl tepimo medžiagų sunaudojimo nuodijama cheminėmis medžiagomis arba susidaro nuosėdos. 2.4.4.2. Sunaudotų tepimo medžiagų kiekis (g/h) apskaičiuojamas per ne mažiau kaip 24 šilumines sekas arba per atitinkamą modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičių, taikant bet kurį iš tinkamų metodų, pavyzdžiui, 6 priedėlyje aprašytą tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūrą. Turi būti naudojamos naujos tepimo medžiagos. 2.4.4.3. Variklyje turi būti įrengtas pastovaus tūrio alyvos nusodintuvas, siekiant išvengti perpildymo, nes alyvos lygis daro poveikį alyvos suvartojimo normai. Galima taikyti bet kurį tinkamą metodą, pvz., aprašytąjį ASTM standarte D7156–09. 2.4.4.4. Teorinis laikas (valandomis), per kurį turėtų būti atitinkamai atlikta šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa arba modifikuota šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, apskaičiuojamas taikant šią lygtį: 6 lygtis: čia: tTAS – teorinis laikas (valandomis), kurio reikia priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programai atlikti, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, su sąlyga, kad priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa sudaryta tik iš kelių iš eilės atliekamų šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. LCRWHTC – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.2.15 punktą. tWHTC – valandų skaičiaus ekvivalentas (nurodytas 1 lentelėje), atitinkantis transporto priemonės kategoriją, kuriai skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas. LCRTAS – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.4.4.2 punktą. 2.4.4.5. Šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičius, atitinkantis tTAS , apskaičiuojamas taikant šį santykį: 7 lygtis: čia: N – šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų skaičius, atitinkantis tTAS . tTAS – teorinis laikas (valandomis), kurio reikia priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programai atlikti, norint gauti tokį patį sunaudotų tepimo medžiagų kiekį, koks sunaudojamas per pakaitinio taršos kontrolės įtaiso eksploatavimo trukmę, su sąlyga, kad bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa yra sudaryta tik iš kelių iš eilės atliekamų šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. tTS – vienos šiluminės įtakos bandymų sekos arba modifikuotos šiluminės įtakos bandymų sekos trukmė (valandomis). 2.4.4.6. Vertė N palyginama su verte NTS , apskaičiuota pagal 2.4.2.6 punktą, arba, jei tai įtaisai su aktyviuoju regeneravimu, pagal 2.4.3.5 punktą. Jeigu N ≤ NTS , prie šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos nebūtina pridėti tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos. Jeigu N > NTS , prie šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos turi būti pridedama tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa. 2.4.4.7. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos pridėti nebūtina, jeigu didinant tepimo medžiagų sunaudojimą, kaip aprašyta 2.4.4.8.4 punkte, reikiamas tepimo medžiagų suvartojamas kiekis jau yra gaunamas atliekant atitinkamą šiluminės įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, sudarytą iš NTS šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų. 2.4.4.8. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos rengimas 2.4.4.8.1. Tepimo medžiagų įtakos bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta iš kelis kartus kartojamų tepimo medžiagų sekų, po kiekvienos tokios sekos pakaitomis atliekant kiekvieną šiluminės įtakos bandymų arba modifikuotą šiluminės įtakos bandymų seką. 2.4.4.8.2. Kiekviena tepimo medžiagų įtakos bandymų seka turi būti sudaryta iš pastoviojo veikimo režimo pastovios apkrovos ir greičio sąlygomis, kurie parenkami taip, kad būtų sunaudojama kuo daugiau tepimo medžiagų, o faktinis šiluminis sendinimas būtų kuo mažesnis. Režimą parenka gamintojas, suderinęs su tipo patvirtinimo institucija, remdamasis inžinerine nuovoka. 2.4.4.8.3. Kiekvienos tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos trukmė nustatoma taip: 2.4.4.8.3.1.  variklis turi veikti tam tikrą laiką esant gamintojo pagal 2.4.4.8.2 punktą nustatytai apkrovai ir greičiui, o sunaudotas tepimo medžiagų kiekis (g/h) nustatomas taikant bet kurį iš tinkamų metodų, pavyzdžiui, 6 priedėlyje aprašytą tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūrą. Tepimo medžiagos keičiamos rekomenduojamais intervalais; 2.4.4.8.3.2.  kiekvienos tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos trukmė apskaičiuojama pagal šią lygtį: 8 lygtis: čia: tLS – vienos tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos trukmė (valandomis). LCRWHTC – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.2.15 punktą. tWHTC – valandų skaičiaus ekvivalentas (nurodytas 1 lentelėje), atitinkantis transporto priemonės kategoriją, kuriai skirtas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas. LCRTAS – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.4.4.2 punktą. LCRLAS – tepimo medžiagų sunaudojimo norma (g/h), nustatyta pagal 2.4.4.8.3.1 punktą. tTS – vienos šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 4 priedėlyje, arba modifikuotos šiluminės įtakos bandymų sekos, kaip nurodyta 2.4.3.2 punkte, trukmė (valandomis). NTS – bendras šiluminės įtakos bandymų sekų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekų, atliktinų vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, skaičius; 2.4.4.8.4. tepimo medžiagų sunaudojimo norma visada turi būti mažesnė kaip 0,5 proc. variklio sunaudojamų degalų normos, siekiant išvengti pernelyg didelės pelenų sankaupos priekinėje pakaitinio taršos kontrolės įtaiso dalyje; 2.4.4.8.5. šiluminį sendinimą, atsiradusį atlikus tepimo medžiagų įtakos bandymų seką, leidžiama pridėti prie AE vertės, apskaičiuotos pagal 4 lygtį. 2.4.5.   Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos rengimas 2.4.5.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa turi būti sudaryta atitinkamai iš pakaitomis atliekamos šiluminės įtakos bandymų arba modifikuotų šiluminės įtakos bandymų sekos ir tepimo medžiagų įtakos bandymų sekos. Pirmiau aprašytas ciklas kartojamas NTS kartų, kai NTS vertė yra apskaičiuota atitinkamai pagal 2.4.2 arba 2.4.3 punktą. Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos pavyzdys pateiktas 7 priedėlyje. Priežiūros bandymų per visą eksploatavimo tarpsnį programos rengimo diagrama pateikta 8 priedėlyje. 2.4.6.   Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos atlikimo procesas 2.4.6.1. Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programa, nurodyta 2.4.5.1 punkte, atliekama su varikliu, kuriame įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema su pakaitiniu taršos kontrolės įtaisu. 2.4.6.2. Vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą gali būti naudojamas kitas variklis, nei naudotas duomenų rinkimo etapu, tačiau pastarasis visada turi būti tas, kuriam buvo suprojektuotas pakaitinis taršos kontrolės įtaisas, kurio tipas turi būti patvirtintas, ir kuris turi būti bandomas pagal 2.4.3.2 punktą. 2.4.6.3. Jeigu vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą naudojamo variklio darbinis tūris yra 20 ar daugiau proc. didesnis nei duomenų rinkimo etapu naudoto variklio, pirmojo variklio išmetimo sistemoje turėtų būti įrengtas apėjimo kanalas, norint kuo tiksliau atkartoti antrojo variklio išmetamųjų dujų masės srautą pasirinktomis sendinimo sąlygomis. 2.4.6.4. 2.4.6.2 punkte nurodytu atveju variklio, naudojamo vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, tipas turi būti patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009. Be to, jeigu bandomasis įtaisas (-ai) skirtas įrengti variklio sistemoje su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, variklio sistemoje, kuri naudojama vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, taip pat turi būti įrengta IDR sistema. Jeigu bandomasis įtaisas (-ai) neskirtas įrengti variklio sistemoje su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema, variklio sistemoje, kuri naudojama vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą, IDR sistema taip pat neturi būti įrengta. 2.4.6.5. Vykdant priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programą naudojamos tepimo medžiagos ir degalai turi būti kuo panašesni į naudotuosius 2.2 punkte nurodytų duomenų rinkimo etapu. Tepimo medžiagos turi atitikti variklio, kuriam taršos kontrolės įtaisas yra suprojektuotas, gamintojo rekomendaciją. Turi būti naudojami rinkoje parduodami degalai, atitinkantys susijusius Direktyvos 98/70/EB reikalavimus. Pagal šį reglamentą gamintojo prašymu gali būti naudojami ir etaloniniai degalai. 2.4.6.6. Techninės priežiūros tikslais tepimo medžiagos keičiamos duomenų rinkimo etapu naudoto variklio gamintojo nustatytais intervalais. 2.4.6.7. SKR atveju karbamidas įpurškiamas laikantis pakaitinio taršos kontrolės įtaiso gamintojo nurodytos strategijos.

▼M6

---

4 priedėlis

Šiluminio sendinimo seka

---

5 priedėlis

Dinamometrinis važiuoklės bandymų ciklas arba duomenų rinkimas važiuojant keliu

---

6 priedėlis

Tepimo medžiagų išpylimo ir svėrimo procedūros

---

7 priedėlis

Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos, įskaitant šiluminės įtakos bandymų, tepimo medžiagų įtakos bandymų ir regeneravimo sekas, pavyzdys

---

8 priedėlis

Priežiūros bandymų per eksploatavimo tarpsnį programos vykdymo diagrama

▼B

---

XII PRIEDAS

EKSPLOATUOJAMŲ VARIKLIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIŲ TIPAS PATVIRTINTAS PAGAL DIREKTYVĄ 2005/55/EB, ATITIKTIS

1.   ĮŽANGA

2.   EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES PATIKROS PROCEDŪRA

▼M4

▼B

▼M4

▼B

▼M4

▼B

---

XIII PRIEDAS

REIKALAVIMAI UŽTIKRINTI TINKAMĄ NOx KONTROLĖS PRIEMONIŲ VEIKIMĄ

1.   ĮŽANGA

Šiame priede nustatomi reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą. Šie reikalavimai apima reikalavimus transporto priemonėms, kurių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu.

▼M4

2.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Bendrieji reikalavimai yra tokie, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 49 10 priedo 2 dalyje, išskyrus šio reglamento 2.1–2.1.5 punktuose nustatytas išimtis.

2.1.   Alternatyvus patvirtinimas

▼M4

2.1.1.

Jeigu gamintojas pateikia prašymą, M1, M2, N1 ir N2 kategorijų transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė ne didesnė negu 7,5 tonos, ir M3 kategorijos I, II, A ir B klasių, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/85/EB I priede, transporto priemonių, kurių leidžiamoji masė neviršija 7,5 tonos, atitiktis Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo reikalavimams laikoma lygiaverte atitikčiai šiam priedui.

2.1.2.

Jeigu naudojamas alternatyvus patvirtinimas: 2.1.2.1.  Su tinkamu NOx kontrolės priemonių veikimu susijusi informacija, nurodyta šio reglamento I priedo 4 priedėlio 2 dalies 3.2.12.2.8.1–3.2.12.2.8.5 punktuose, pakeičiama informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 692/2008 I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2.8 punkte. 2.1.2.2.  Šios išimtys galioja taikant Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo ir šio priedo reikalavimus: ▼M6 2.1.2.2.1.  Šio priedo 7–7.1.3 punktuose išdėstytos reagento kokybės stebėjimo nuostatos taikomos vietoj išdėstytųjų Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo 4.1 ir 4.2 punktuose. 2.1.2.2.2.  Šio priedo 8, 8.1 ir 8.1.1 punktuose išdėstytos reagento sąnaudų stebėjimo ir dozavimo nuostatos taikomos vietoj išdėstytųjų Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo 5–5.5 punktuose. ▼M4 2.1.2.2.3.  Šio priedo 4, 7 ir 8 skirsniuose nurodyta vairuotojo įspėjimo sistema laikoma Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo 3 skirsnyje apibrėžta vairuotojo įspėjimo sistema. 2.1.2.2.4.  Reglamento (EB) Nr. 692/2008 XVI priedo 6 skirsnis nėra taikomas. 2.1.2.2.5.  Šio priedėlio 5.2 punkte išdėstyti reikalavimai taikomi gelbėjimo tarnyboms skirtoms transporto priemonėms arba transporto priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkte.

2.1.3.

JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 2.2.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „2.2.1.  Informaciją, išsamiai apibūdinančią variklio sistemos, kuriai taikomas šis priedas, veikimo ir eksploatavimo savybes, gamintojas pateikia šios taisyklės I priedo 4 priedėlyje nustatyta forma.“

2.1.4.

JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 2.2.4 punkto pirma pastraipa turi būti suprantama taip: „2.2.4.  Jeigu gamintojas prašo patvirtinti variklį arba variklių šeimą kaip atskirą techninį mazgą, dokumentų rinkinyje, nurodytame šio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje arba 9 straipsnio 3 dalyje, jis nurodo atitinkamus reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad transporto priemonė, naudojama kelyje arba kitoje tinkamoje vietoje, atitiktų šio priedo reikalavimus. Dokumentuose pateikiama:“

2.1.5.

JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 2.3.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „2.3.1.  Kiekviena variklio sistema, kuriai taikomas šis priedas, turi atlikti išmetamųjų teršalų kontrolės funkciją visomis Europos Sąjungos teritorijoje periodiškai susidarančiomis sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai, kaip nurodyta šio reglamento VI priede.“

▼M4 —————

▼B

3.   TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

▼M4

3.1.	Priežiūros reikalavimai yra JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 3 dalyje nustatytieji reikalavimai.

▼M4 —————

▼B

4.   VAIRUOTOJO PERSPĖJIMO SISTEMA

▼M4

4.1.

Vairuotojo įspėjimo sistemos charakteristikos ir veikimo reikalavimai išdėstyti JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 4 dalyje, išskyrus nustatytuosius 4.1.1 punkte. ▼M4 4.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 4.8 dalis turi būti suprantama taip: „4.8.  Gelbėjimo tarnyboms skirtose transporto priemonėse arba Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytų kategorijų transporto priemonėse gali būti įrengta priemonė, leidžianti vairuotojui sumažinti perspėjimo sistemos perduodamų vaizdinių signalų matomumą.“

▼M4 —————

▼B

5.   VAIRUOTOJO RAGINIMO IMTIS PRIEMONIŲ SISTEMA

▼M4

5.1.

Vairuotojo įspėjimo sistemos charakteristikos ir veikimo reikalavimai išdėstyti JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 5 dalyje, išskyrus nustatytus 5.1.1 punkte. ▼M4 5.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 5.2 skirsnis turi būti išdėstomas taip: „5.2.  Reikalavimas dėl vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos netaikomas transporto priemonėms, skirtoms gelbėjimo tarnyboms arba nurodytoms Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkte. Visam laikui išjungti vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemą gali tik variklio arba transporto priemonės gamintojas.“

▼M4 —————

▼B

6.   REAGENTO LYGIS

▼M4

6.1.	Su reagento lygio užtikrinimu susijusios priemonės turi atitikti nustatytąsias JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 6 dalyje.

▼M4 —————

▼B

7.   REAGENTO KOKYBĖS STEBĖJIMAS

▼M4

7.1.

Su reagento kokybės stebėjimu susijusios priemonės yra nustatytos JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 7 dalyje, išskyrus nustatytąsias 7.1.1, 7.1.2 ir 7.1.3 punktuose. 7.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 7.1.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „7.1.1.  Gamintojas nurodo mažiausią priimtiną reagento koncentraciją CDmin, kuriai esant per išmetimo vamzdį išmetamųjų teršalų kiekis neviršija ribinių verčių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede.“ ▼M4 ————— ▼M4 7.1.2. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 7.1.1.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „7.1.1.1.  4 straipsnio 7 dalyje nustatytu laipsniško diegimo laikotarpiu, gamintojui paprašius pagal 7.1. punktą, Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nurodyta etaloninė išmetamo NOx kiekio ribinė vertė pakeičiama 900 mg/kWh verte.“ 7.1.3. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 7.1.1.2 punktas turi būti išdėstomas taip: „7.1.1.2.  Tinkama vertė įrodoma tipo patvirtinimo metu ir naudojant JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 6 priedėlį bei registruojama šio reglamento 3 straipsnyje ir I priedo 8 skirsnyje nurodytame papildomų dokumentų rinkinyje.“ ▼M4 —————

▼M6

8.   REAGENTO SĄNAUDOS IR DOZAVIMAS

8.1.

Reagento sąnaudų stebėjimo ir dozavimo priemonės turi atitikti nustatytąsias JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 8 dalyje. ▼M4 8.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 8.4.1.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „8.4.1.1.  Nepasibaigus šio reglamento 4 straipsnio 7 dalyje nustatytam laikotarpiui, 4 skirsnyje aprašyta vairuotojo įspėjimo sistema įjungiama nustačius, kad variklio gamintojo nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis už JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 8.3.1 punkte nustatytą ilgiausią leidžiamą laikotarpį, variklio sistemos sunaudojamo vidutinio reagento kiekio nuokrypis nuo vidutinio būtinojo sunaudojamo reagento kiekio yra 50 %.“

▼M4 —————

▼B

9.   STEBĖJIMO TRIKTYS, KURIOS GALI BŪTI SUSIJUSIOS SU KLASTOJIMU

▼M4

9.1.	Trikčių, kurios gali būti susijusios su klastojimu, stebėjimo priemonės išdėstytos JT EEK taisyklės Nr. 49 11 priedo 6 dalyje.

▼M4 —————

▼M4

10.   DVIEJŲ RŪŠIŲ DEGALŲ VIENALAIKIO NAUDOJIMO VARIKLIAI ARBA DVIEJŲ RŪŠIŲ DEGALŲ VIENALAIKIO NAUDOJIMO TRANSPORTO PRIEMONĖS

Dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonių reikalavimai, kuriais užtikrinamas tinkamas NOx kontrolės priemonių veikimas, nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 8 dalyje, išskyrus 10.1 punkte išdėstytus reikalavimus:

11.

JT EEK TAISYKLĖS NR. 49 11 PRIEDO 1 PRIEDĖLIO A.1.4.3 DALIES C PUNKTAS TURI BŪTI IŠDĖSTOMAS TAIP: „c)  Sukimo momento sumažinimas, privalomas taikant vairuotojo negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, gali būti įrodomas tuo pat metu, kai pagal šią taisyklę vykdoma bendroji variklio eksploatacinių savybių patvirtinimo procedūra. Šiuo atveju įrodinėjant vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos atitiktį sukimo momento atskirai matuoti nereikia. Greičio apribojimas, privalomas taikant vairuotojo griežto raginimo imtis priemonių sistemą, įrodomas pagal šio priedo 5 dalies reikalavimus.“

12.

JT EEK TAISYKLĖS NR. 49 11 PRIEDO 4 DALIES PIRMA IR ANTRA PASTRAIPA TURI BŪTI IŠDĖSTOMOS TAIP: „Šis priedėlis taikomas, kai transporto priemonės gamintojas prašo suteikti EB tipo patvirtinimą transporto priemonei su varikliu, patvirtintu pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir šią taisyklę atsižvelgiant į išmetamą teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto ir priežiūros informacija. Šiuo atveju, be šios taisyklės I priede nustatytų įrengimo reikalavimų, reikalaujama taikyti tinkamo įrengimo įrodymo procedūrą. Ši įrodymo procedūra gali būti atliekama pateikiant patvirtinimo institucijai techninių dokumentų rinkinį su įrodymais, pvz., inžineriniais brėžiniais, veikimo analize ir pirmiau atliktų bandymų rezultatais.“

▼M4 —————

▼M4

---

6 priedėlis

Mažiausios priimtinos reagento koncentracijos CDmin buvimo įrodymas

▼B

---

XIV PRIEDAS

VARIKLIO NAUDINGOSIOS GALIOS MATAVIMAS

1.   ĮŽANGA

1.1.	Šiame priede nustatomi variklio naudingosios galios matavimo reikalavimai.

2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1.	Bendrosios bandymų ir rezultatų aiškinimo specifikacijos yra tokios, kaip nustatyta JT EEK taisyklės Nr. 85 5 dalyje, su šiame priede nustatytomis išimtimis. 2.1.1. Pagal šį priedą matuojant variklių naudingąją galią, išmatuojama visų variklių šeimai priklausančių variklių naudingoji galia.

2.2.

Bandymo degalai: ▼M6 2.2.1. Jeigu tai priverstinio uždegimo varikliai, kaip degalus naudojantys benziną arba E85, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.1 punktas turi būti suprantamas taip: „Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčams, naudojami tinkami etaloniniai degalai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede.“ ▼M4 2.2.2. Jei tai priverstinio uždegimo varikliai ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, kaip degalus naudojantys SND: 2.2.2.1.  Jeigu tai variklis su prisitaikymo prie degalų sistema, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.3.1 punktas turi būti išdėstomas taip: „Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčams, naudojami tinkami etaloniniai degalai, nurodyti šios taisyklės IX priede. Vietoje šios taisyklės IX priede nurodytų minėtų etaloninių degalų, gali būti naudojami JT EEK taisyklės Nr. 85 8 priede nurodyti degalai.“ 2.2.2.2.  Jei tai variklis be prisitaikymo prie degalų sistemos, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.2.2 punktas turi būti išdėstomas taip: „Turi būti naudojami šios taisyklės IX priede nurodyti degalai arba JT EEK taisyklės Nr. 85 8 priede nurodyti etaloniniai degalai, kuriuose yra mažiausiai C3-, arba“ 2.2.3. Jei tai priverstinio uždegimo varikliai ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, kaip degalus naudojantys SND: 2.2.3.1.  Jei tai variklis be prisitaikymo prie degalų sistemos, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.2.2 punktas išdėstomas taip: „Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčams, naudojami tinkami etaloniniai degalai, nurodyti šios taisyklės IX priede. Vietoje šios taisyklės IX priede nurodytų minėtų etaloninių degalų, gali būti naudojami JT EEK taisyklės Nr. 85 8 priede nurodyti degalai.“ 2.2.3.2.  Jei tai variklis be prisitaikymo prie degalų sistemos, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.3.2 punktas išdėstomas taip: „Naudojami rinkoje parduodami degalai, kurių Wobbe indeksas ne mažesnis kaip 52,6 MJm-3 (20 °C, 101,3 kPa). Kilus ginčams, naudojami tinkami GR etaloniniai degalai, nurodyti šios taisyklės IX priede.“ 2.2.3.3.  Jei tai tam tikram degalų intervalui pritaikytas variklis, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.3.3 punktas išdėstomas taip: „Turi būti naudojami rinkoje parduodami degalai, kurių Wobbe indeksas ne mažesnis kaip 52,6 MJm-3 (20 °C, 101,3 kPa), jeigu nurodyta, kad variklis pritaikytas H intervalo dujoms, arba ne mažesnis kaip 47,2 MJm-3 (20 °C, 101,3 kPa), jeigu nurodyta, kad variklis pritaikytas L intervalo dujoms. Kilus ginčui, varikliams, kurie pritaikyti aukštos kategorijos degalams, turi būti naudojami 7 priede nurodyti etaloniniai degalai GR, o varikliams, kurie pritaikyti žemos kategorijos degalams – etaloniniai degalai G23, t. y. degalai, kurių atitinkamo intervalo Wobbe skaičius didžiausias, arba“ ▼M6 2.2.4. Jeigu tai kompresinio uždegimo varikliai, JT EEK taisyklės Nr. 85 5.2.3.4 punktas turi būti suprantamas taip: „Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčams, naudojami tinkami etaloniniai degalai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede.“ ▼B

2.3.

Varikliu varoma įranga JT EEK taisyklės Nr. 85 (galios matavimas) ir JT EEK taisyklės Nr. 49 (išmetamųjų teršalų kiekio bandymai) reikalavimai dėl varikliu varomos įrangos skiriasi. 2.3.1. Matuojant naudingąją variklio galią, taikomos JT EEK taisyklės Nr. 85 5 priede pateiktos nuostatos dėl bandymų sąlygų ir pagalbinės įrangos. ▼M4 2.3.2. Pagal šios taisyklės III priede nustatytas procedūras atliekant išmetamųjų teršalų kiekio patikrą taikomos JT EEK taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.3 dalyje išdėstytos nuostatos dėl variklio galios. ▼B

---

XV PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 595/2009 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priedas pakeičiamas taip:

---

„I PRIEDAS

---

XVI PRIEDAS

DIREKTYVOS 2007/46/EB PAKEITIMAI

Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama taip:

▼M1

---

XVII PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖS TPD SISTEMOS IR TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO IR PRIEŽIŪROS INFORMACIJOS PRIEIGA

1.   ĮVADAS

2.   REIKALAVIMAI

Asmenys, prašantys suteikti teisę dauginti duomenis arba skelbti informaciją savo šaltiniuose, tiesiogiai tariasi su konkrečiu gamintoju. Be to, pateikiama su mokymų medžiaga susijusi informacija, tačiau ji gali būti teikiama ir ne interneto svetainėse.

Informacija apie visas transporto priemonės dalis, kurias gamintojas įrengia transporto priemonėje, paženklintoje transporto priemonės identifikaciniu numeriu (TPIN) ir apibūdintoje tokiais papildomais kriterijais, kaip važiuoklės bazė, variklio galia, funkcinių elementų lygis ar funkcijos, ir kurios, pateikiant nuorodą į originaliosios įrangos (OĮ) dalių numerį, gali būti pakeistos įgaliotosioms remonto įmonėms ar atstovams arba trečiosioms šalims transporto priemonės gamintojo siūlomomis atsarginėmis dalimis, pateikiama duomenų bazėje, prie kurios nepriklausomi ūkinės veiklos vykdytojai gali lengvai prisijungti.

Šioje duomenų bazėje pateikiami TPIN, originaliosios įrangos dalių numeriai, originaliosios įrangos dalių pavadinimai, galiojimo požymiai (galiojimo nuo ir iki datos), tvirtinimo požymiai ir, prireikus, konstrukcijos charakteristikos.

Duomenų bazėje esanti informacija reguliariai atnaujinama Visų pirma atnaujinama informacija apie visus atskirų transporto priemonių patobulinimus jas pagaminus, jeigu ši informacija yra žinoma įgaliotiesiems atstovams.

2h straipsnyje nurodytas Transporto priemonės informacijos prieigos forumas apibrėžia naujausius tų reikalavimų laikymosi kriterijus. Šiuo tikslu nepriklausomas ūkinės veiklos vykdytojas patvirtinamas ir įgaliojamas remiantis dokumentais, įrodančiais, kad jis teisėtai verčiasi komercine veikla ir nebuvo teistas už jokią baudžiamąją veiką.

---

1 priedėlis

Gamintojo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikatas

(Gamintojas): …

(Gamintojo adresas): …

patvirtina, kad:

suteikia transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigą pagal šias nuostatas:

dėl transporto priemonės, variklio, išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės įtaiso tipų, išvardytų šio sertifikato priede.

Taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos: Klientui pritaikyti pakeitimai ( 10 ) – Smulkus kiekis (10)  – Perkeltos sistemos (10) .

Pagrindinės interneto svetainės, kurioje galima gauti susijusios informacijos ir kurios atitiktis pirmiau nurodytoms nuostatoms yra patvirtinama šiuo sertifikatu, adresai yra išvardyti šio sertifikato priede, kartu pateikiant kontaktinius atsakingo gamintojo atstovo, kuris toliau pasirašė, duomenis.

Kur taikytina: gamintojas taip pat patvirtina, kad šių transporto priemonių tipų ankstesnių patvirtinimų atžvilgiu įvykdė Reglamento (ES) Nr. 582/2011 3 straipsnio 1a dalyje nustatytą prievolę pateikti susijusią informaciją ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo tipo patvirtinimo dienos.

Patvirtinta … [vieta]

… [data]

[parašas] [pareigos]

Priedai:

---

I PRIEDAS

Gamintojo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikato priedas

Šiame sertifikate nurodytos interneto svetainės adresai:

---

II PRIEDAS

Gamintojo transporto priemonės TPD sistemos ir transporto priemonės remonto ir priežiūros informacijos prieigos sertifikato priedas

Šiame sertifikate nurodyto gamintojo atstovo kontaktiniai duomenys:

---

2 priedėlis

Transporto priemonės TPD sistemos informacija

1.	Šiame priedėlyje nurodytą informaciją transporto priemonės gamintojas pateikia tam, kad būtų galima gaminti TPD sistemai tinkamas pakaitines arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą.

2.

Gavus prašymą, toliau pateikta informacija nediskriminuojant suteikiama kiekvienam suinteresuotam komponento, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojui: —  Parengiamųjų ciklų, taikytų tos transporto priemonės tipo pirminio patvirtinimo metu, tipo ir skaičiaus aprašas, —  TPD sistemos parodomojo ciklo, kuris buvo taikomas transporto priemonės pirminio patvirtinimo metu atsižvelgiant į TPD sistemos stebimą komponentą, tipo aprašas, —  Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinami visi stebimi komponentai ir gedimų nustatymo bei VTI įjungimo strategija (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvieno komponento, kurį stebi TPD sistema, susijusių stebimų antrinių parametrų sąrašą, ir visų naudojamų TPD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno kodo ir formato paaiškinimą), siejamų su atskirais jėgos pavaros komponentais, susijusiais su išmetamųjų teršalų kiekiu, ir su atskirais su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiais komponentais, jeigu stebint komponentą siekiama nustatyti, ar būtina įjungti VTI, sąrašas. Visų pirma, jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio (CAN) diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“, reikia išsamiai paaiškinti $ 05 techninės priežiūros ID $ 21 bandymo FF, $ 06 techninės priežiūros ir $ 06 techninės priežiūros ID $ 00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą TPD sistemos kontrolinio rodmens ID. Jeigu naudojami kiti ryšio protokolo standartai, pateikiamas atitinkamas išsamus paaiškinimas. Ši informacija gali būti pateikiama tokioje lentelėje: Komponentas | Gedimo kodas | Stebėsenos strategija | Trikties nustatymo kriterijai | VTI įjungimo kriterijai | Antriniai parametrai | Parengimas | Įrodomasis bandymas | Katalizatorius | P0420 | 1 ir 2 deguonies jutiklių signalai | 1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas | 3-ias ciklas | Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, A/F režimas, katalizatoriaus temperatūra | Du 1 tipo ciklai | I tipas |

3.

Diagnostikos įrankiams gaminti reikalinga informacija Kad būtų lengviau įvairių markių transporto priemonių remonto įmonėms tiekti bendruosius diagnostikos įrankius, transporto priemonių gamintojai sudaro galimybę jiems priklausančiose remonto informacijos interneto svetainėse gauti 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytą informaciją. Ši informacija apima visas diagnostikos įrankių funkcijas ir visas nuorodas į remonto informaciją ir gedimų šalinimo instrukcijas. Už šios informacijos prieigą gali būti imamas pagrįstas mokestis. 3.1.    Ryšių protokolo informacija Toliau nurodyta informacija indeksuojama pagal transporto priemonės gamybinę markę, modelį ir variantą arba kitas tinkamas apibrėžtis, pvz., TPIN arba transporto priemonių ir sistemų identifikacinius numerius: a)  visos papildomos protokolo informacijos sistemos, būtinos tam, kad, palyginti su JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 4.7.3 punkte nustatytais reikalavimais, papildomai būtų galima atlikti išsamią diagnostiką, nurodant šių sistemų papildomą aparatinės arba programinės įrangos protokolo informaciją, parametrų atpažinimą, perdavimo funkcijas, aktyvaus režimo palaikymo reikalavimus arba klaidingų rezultatų gavimo sąlygas; b)  išsamūs duomenys, kaip gauti ir aiškinti visus gedimų kodus, neatitinkančius JT EEK taisyklės Nr. 49 9B priedo 4.7.3 punkte nustatytų reikalavimų; c)  visų galimų realiu laiku gaunamų duomenų parametrai, įskaitant skalių ir prieigos informaciją; d)  visų galimų funkcinių bandymų sąrašas, įskaitant įtaisų įjungimą arba valdymą ir šių bandymų atlikimo priemones; e)  išsamūs duomenys, kaip gauti visą informaciją apie sudedamąsias dalis ir jų būklę, laiko žymas, numatomus bendruosius diagnostikos trikčių kodus (BDTK) ir užfiksuotą informaciją; f)  prisitaikymo parametrų nustatymas iš naujo, variantų kodavimas, pakaitinių sudedamųjų dalių surinkimas ir klientų prioritetai; g)  EVĮ identifikaciniai ženklai ir variantų kodavimas; h)  išsamūs duomenys, kaip iš naujo nustatyti techninės priežiūros lemputes; i)  diagnostikos sistemos jungiklio vieta ir duomenys; j)  variklio kodo identifikacinis žymuo. 3.2.    TPD sistemos stebimų komponentų bandymas ir diagnozė Turi būti pateikta ši informacija: a)  TPD sistemos veikimo patvirtinimo bandymų aprašymas pagal atskirus komponentus arba visos sistemos lygiu; b)  bandymų metodika, įskaitant bandymų parametrus ir informaciją apie komponentus; c)  išsamūs prijungimo duomenys, įskaitant didžiausią ir mažiausią leidžiamas įvesties ir išvesties vertes, važiavimo ir apkrovos vertes; d)  vertės, kurios turėtų būti gautos tam tikromis važiavimo sąlygomis, įskaitant variklio veikimą tuščiąja eiga; e)  komponento elektros parametrų vertės, esant statinei ir dinaminei būklei; f)  kiekvieno pirmiau nurodyto scenarijaus gedimų režimo vertės; g)  gedimų režimo diagnostikos etapai, įskaitant gedimų sąsajas ir nurodymus, kaip pašalinti gedimus. 3.3.    Remontui atlikti reikalingi duomenys Turi būti pateikta ši informacija: a)  EVĮ ir komponento paleidimas (jei įrengti pakaitiniai komponentai); b)  naujų arba pakeistų EVĮ paleidimas, jei tinka, taikant patikrinamojo programavimo (perprogramavimo) metodiką.

---

3 priedėlis

▼M4

---

XVIII PRIEDAS

SPECIALŪS DVIEJŲ RŪŠIŲ DEGALŲ VIENALAIKIO NAUDOJIMO VARIKLIAMS IR DVIEJŲ RŪŠIŲ DEGALŲ VIENALAIKIO NAUDOJIMO TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1.   Taikymo sritis

Šis priedas taikomas šiame reglamente aptariamiems dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms ir jame nustatomi papildomi reikalavimai ir išimtys, kurių gamintojas turi laikytis dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms suteikiant tipo patvirtinimą.

2.   Šiame reglamente aptariamų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių tipų sąrašas ir pagrindiniai eksploatavimo reikalavimai pateikiami priedėlyje.

3.   Specialūs dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių patvirtinimo reikalavimai

4.   Bendrieji reikalavimai

5.   Eksploatavimo reikalavimai

5.1.   1Air 1B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės

5.2.   2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės

5.2.1.   Atliekant PMSNRC bandymų ciklą taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės

Veikiančių veiksena naudojant tik dyzeliną ir vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės, įskaitant kietųjų dalelių ribinę vertę, kai atliekamas PMSNRC bandymų ciklas, yra Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nustatytos kompresinio uždegimo variklių ribinės vertės.

5.2.2.   Atliekant PMSPRC bandymų ciklą taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės.

5.2.2.1.   Ribinės išmetamų CO, NOx, NH3 ir kietųjų dalelių masės vertės varikliui veikiant vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena.

Atliekant PMSPRC bandymų ciklą su 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais, veikiančiais vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena, taikomos ribinės išmetamų CO, NOx, NH3 ir kietųjų dalelių masės vertės yra Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nustatytos atliekant PMSPRC bandymų ciklą kompresinio uždegimo varikliams ir priverstinio uždegimo varikliams taikomos ribinės vertės.

5.2.2.2.   Ribinės išmetamų angliavandenilių kiekių vertės varikliui veikiant vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena.

5.2.2.2.1.   Gamtines dujas ir (arba) biometaną naudojantys varikliai

Atliekant PMSPRC bandymų ciklą su 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais, naudojančiais gamtines dujas ir (arba) biometaną bei veikiančiais vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena, ribinės išmetamų THC, NMHC ir CH4 kiekio vertės apskaičiuojamos remiantis ribinėmis kiekio vertėmis, taikomomis kompresinio uždegimo varikliams ir priverstinio uždegimo varikliams atliekant PMSPRC bandymų ciklą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede, ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 5.2.3 dalyje nurodytą apskaičiavimo metodiką.

5.2.2.2.2.   SND varomi varikliai

Atliekant PMSPRC bandymų ciklą su 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais, kuriems veikiant vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena naudojamos SND, taikomos ribinės išmetamų THC kiekių vertės yra Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nustatytos atliekant PMSPRC bandymų ciklą kompresinio uždegimo varikliams taikomos ribinės vertės.

5.2.2.3.   Ribinės išmetamų kietųjų dalelių kiekių vertės varikliui veikiant vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena

Atliekant PMSPRC bandymų ciklą su 2A ir 2B tipų dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais, veikiančiais vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena, ribinės išmetamų kietųjų dalelių kiekio vertės apskaičiuojamos remiantis ribinėmis kiekio vertėmis, taikomomis kompresinio uždegimo varikliams ir priverstinio uždegimo varikliams atliekant PMSPRC bandymų ciklą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede, ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 49 15 priedo 5.2.4 dalyje nurodytą apskaičiavimo metodiką.

5.2.2.4.   Ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės varikliui veikiant veiksena naudojant tik dyzeliną

Atliekant PMSPRC bandymų ciklą su 2B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais, veikiančiais veiksena naudojant tik dyzeliną, taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės, įskaitant kietųjų dalelių kiekio ribines vertes, yra Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nustatytos ribinės vertės.

5.3.   3B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams taikomos ribinės išmetamųjų teršalų kiekio vertės

3B tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams, veikiantiems vienalaikio dviejų rūšių degalų naudojimo veiksena arba veiksena naudojant tik dyzeliną, taikomos išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės yra kompresinio uždegimo varikliams taikomos Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede nustatytos ribinės vertės.

6.   Įrodymo reikalavimai

7.   Patvirtinto tipo dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio montavimo transporto priemonėje dokumentai

Šių montavimo reikalavimų buvimą ir jų pakankamumą galima patikrinti atliekant variklio sistemos patvirtinimo procesą.

---

1 priedėlis

---

( 1 ) OL L 199, 2008 7 28, p. 1.

( 2 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011 (OL L 349, 2017 12 29, p. 1).

( 3 ) OL L 275, 2005 10 20, p. 1.

( 4 ) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

( 5 ) OL L 326, 2006 11 24, p. 55.

( 6 ) Transporto priemonė arba transporto priemonės, jei yra antrinis variklis.

( 7 ) Išbraukti, kas netaikoma.

( 8 ) Išbraukti, kas netaikoma.

( 9 ) Jeigu tipo identifikavimo priemonėse yra simbolių, nesusijusių su transporto priemonių, sudedamųjų dalių arba atskirų techninių mazgų tipų, kuriems išduotas šis tipo patvirtinimo sertifikatas, apibūdinimu, dokumente tokie simboliai žymimi simboliu „?“ (pvz., ABC??123??).

( 10 ) Išbraukti, kas netaikoma.