EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02010R1093-20210626
Regulation (EU) No 1093/2010 of the European Parliament and of the Council of 24 November 2010 establishing a European Supervisory Authority (European Banking Authority), amending Decision No 716/2009/EC and repealing Commission Decision 2009/78/EC
Consolidated text: 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB
In force
Į šį konsoliduotą tekstą gali būti neįtraukti šie pakeitimai:
Iš dalies keičiantis aktas | Pakeitimo tipas | Susijęs padalinys | Įsigaliojimo data |
---|---|---|---|
32023R1114 | iš dalies pakeitė | straipsnis 1 dalis 2 pastraipa 1 | 30/12/2024 |
02010R1093 — LT — 26.06.2021 — 008.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2010 2010 m. lapkričio 24 d. (OL L 331 2010.12.15, p. 12) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1022/2013 2013 m. spalio 22 d. |
L 287 |
5 |
29.10.2013 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/17/ES 2014 m. vasario 4 d. |
L 60 |
34 |
28.2.2014 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/59/ES 2014 m. gegužės 15 d. |
L 173 |
190 |
12.6.2014 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 806/2014 2014 m. liepos 15 d. |
L 225 |
1 |
30.7.2014 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2366 2015 m. lapkričio 25 d. |
L 337 |
35 |
23.12.2015 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1717 2018 m. lapkričio 14 d. |
L 291 |
1 |
16.11.2018 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2033 2019 m. lapkričio 27 d. |
L 314 |
1 |
5.12.2019 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2175 2019 m. gruodžio 18 d. |
L 334 |
1 |
27.12.2019 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1093/2010
2010 m. lapkričio 24 d.
kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB
I SKYRIUS
STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS
1 straipsnis
Steigimas ir veiksmų mastas
Institucija taip pat veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 8 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 ( 9 ) taikymo srityje tiek, kiek tie direktyva ir reglamentas taikomi finansų sektoriaus subjektams ir juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms. Išimtinai tuo tikslu Institucija vykdo užduotis, bet kuriuo teisiškai privalomu Sąjungos aktu pavestas Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 10 ), arba Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 11 ). Vykdydama tokias užduotis Institucija konsultuojasi su tomis Europos priežiūros institucijomis ir jas informuoja apie savo veiklą, susijusią su bet kuriuo subjektu, kuris yra finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 dalyje, arba finansų rinkų dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija padeda:
gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį;
užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą;
stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą;
užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą;
užtikrinti, kad kredito ir kitos rizikos prisiėmimas būtų tinkamai reguliuojamas ir prižiūrimas;
sustiprinti klientų ir vartotojų apsaugą;
didinti priežiūros konvergenciją visoje vidaus rinkoje;
užkirsti kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.
Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai, nediskriminuodama ir skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais ir atitinkamais atvejais laikydamasi proporcingumo principo. Institucija yra atskaitinga, veikia pagal profesinio sąžiningumo principus ir užtikrina, kad su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.
Institucijos veiksmų ir priemonių, visų pirma gairių, rekomendacijų, nuomonių, klausimų ir atsakymų, reguliavimo standartų projektų ir įgyvendinimo standartų projektų, turinys ir forma visiškai atitinka taikytinas šio reglamento ir 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatas. Tiek, kiek pagal šias nuostatas leidžiama ir reikia, laikantis proporcingumo principo Institucijos veiksmais ir priemonėmis deramai atsižvelgiama į Institucijos veiksmų ir priemonių poveikį patiriančio finansų įstaigos, įmonės ar kito subjekto verslui ar finansinei veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
2 straipsnis
Europos finansų priežiūros institucijų sistema
EFPIS sudaro:
Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;
Institucija;
Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 12 );
Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 13 );
Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) – šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;
kompetentingos arba priežiūros institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką uždavinių, kurie jam pavesti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atžvilgiu, nurodytos šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.
Nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.
3 straipsnis
Institucijų atskaitomybė
4 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
finansų įstaiga – įmonė, kuriai taikomas reguliavimas ir priežiūra pagal bet kurį iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų;
finansų sektoriaus subjektas – subjektas, nurodytas Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnyje, kuris yra arba finansų įstaiga, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 punkte, arba finansų rinkų dalyvis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 punkte;
kompetentingos institucijos yra:
kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestais uždaviniais;
taikant Direktyvą 2002/65/EB – institucijos ir įstaigos, kompetentingos užtikrinti, kad finansų įstaigos laikytųsi tos direktyvos reikalavimų;
taikant Direktyvą (ES) 2015/849 – institucijos ir įstaigos, kurios prižiūri finansų sektoriaus subjektus, ir yra kompetentingos užtikrinti, kad jie laikytųsi tos direktyvos reikalavimų;
indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Direktyvą 2014/49/ES, arba, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė – tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti valdžios institucija ir atitinkamos toje direktyvoje nurodytos administracinės valdžios institucijos, ir
taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES ( 14 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ( 15 ) – pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, bei Taryba ir Komisija, kai jos vykdo veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jos naudojasi veiksmų laisve ar priima sprendimus dėl politikos;
kompetentingos institucijos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/17/ES ( 16 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/751 ( 17 ), Direktyvoje (ES) 2015/2366, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/110/EB ( 18 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012 ( 19 );
įstaigos ir institucijos, kaip nurodyta Direktyvos 2008/48/EB 20 straipsnyje;
5 straipsnis
Teisinis statusas
6 straipsnis
Sudėtis
Instituciją sudaro:
Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis;
Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;
pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis;
vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis;
Apeliacinė taryba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis.
7 straipsnis
Būstinė
Institucijos būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.
Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla. Ne vėliau kaip 2019 m. kovo 30 d., o vėliau – kas 12 mėnesių Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip Europos priežiūros institucijos laikosi to reikalavimo.
II SKYRIUS
INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI
8 straipsnis
Institucijos užduotys ir įgaliojimai
Institucijos užduotys:
remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, taip pat nuomones;
parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kuriame turi būti pateikta geriausia priežiūros praktika ir labai kokybiška metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius bei dydį;
parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, kuriame turi būti pateikta geriausia priežiūros praktika ir labai kokybiška pertvarkymo metodika bei procesai, atsižvelgiant į Bendros pertvarkymo valdybos darbą, besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius bei dydį;
padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų taikymą, užkertant kelią reglamentavimo arbitražui, puoselėjant ir stebint priežiūros nepriklausomumą, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, be kita ko, imantis priemonių kritiniais atvejais;
sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms viena kitai perduoti užduotis ir pareigas;
glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;
organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimus ir, atsižvelgiant į tai, teikti gaires, rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;
pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su kreditų, ypač suteikiamų namų ūkiams ir MVĮ, bei novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius, deramai atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su aplinkos apsaugos, socialiniais ir su valdymu susijusiais veiksniais;
atlikti rinkos analizes siekiant surinkti informaciją Institucijos funkcijų vykdymui;
stiprinti, kai tinkama, indėlininkų, vartotojų ir investuotojų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybiniame kontekste kylančius sunkumus ir į su tuo susijusią riziką;
skatinti nuoseklų ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą, sisteminės rizikos stebėsenos vykdymą, vertinimą ir apskaičiavimą, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimą ir koordinavimą, aukšto lygio indėlininkų ir investuotojų apsaugos visoje Sąjungoje užtikrinimą ir sunkumus patiriančių finansų įstaigų problemų sprendimo metodų rengimą ir atitinkamų finansavimo priemonių poreikio vertinimą, siekiant stiprinti kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja tarpvalstybinių įstaigų, galinčių sukelti sisteminę riziką, krizių valdyme, bendradarbiavimą laikantis 21–26 straipsnių;
padėti rengti bendrą Sąjungos finansinių duomenų strategiją;
vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;
skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotas finansų įstaigas, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos;
savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti visus kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimto akto techninius reguliavimo standartus, techninius įgyvendinimo standartus, gaires, rekomendacijas ir klausimus bei atsakymus, įskaitant esamos vykdomų darbų padėties apžvalgas ir planuojamą techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektų priėmimo laiką;
▼M1 —————
prisidėti prie finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, be kita ko, skatinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų atitinkamai šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų, susijusių su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija, taikymą.
Vykdydama savo uždavinius pagal šį reglamentą Institucija:
naudojasi visais turimais įgaliojimais; ir
skirdama deramą dėmesį tikslui užtikrinti finansų įstaigų saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas finansų įstaigų rūšis, verslo modelius ir dydį; ir
atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius ir į aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.
Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:
rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;
rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;
skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 16 straipsnyje;
skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a straipsnyje;
skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje;
teikti įspėjimus pagal 9 straipsnio 3 dalį;
priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;
tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų įstaigoms skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;
teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 16a straipsnyje;
skelbti atsakymus į klausimus, kaip nustatyta 16b straipsnyje;
imtis veiksmų pagal 9c straipsnį;
rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas kaip numatyta 35 straipsnyje;
kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;
numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų įstaigų duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.
10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsiliepimus. Institucija paskelbia suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos santrauką ir apžvalgą, kaip per konsultacijas gauta informacija ir nuomonės buvo panaudotos techninių reguliavimo standartų projekte ir techninių įgyvendinimo standartų projekte.
9 straipsnis
Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys
Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:
rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, pvz., apie mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų kainų ir mokesčių pokyčius valstybėse narėse, ją analizuodama ir apie ją pranešdama;
atlikdama nuodugnų teminį elgesio rinkoje vertinimą ir formuodama bendrą supratimą apie rinkų praktiką, kad galėtų nustatyti galimas problemas ir išanalizuoti jų poveikį;
rengdama mažmeninės rizikos rodiklius, kurie padėtų laiku nustatyti galimas žalos vartotojams priežastis;
peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;
rengdama šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus; ir
prisidėdama rengiant bendras informacijos atskleidimo taisykles;
padėdama užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, kuriomis vartotojai ir kiti finansinių paslaugų naudotojai turėtų sąžiningą prieigą prie finansinių paslaugų ir produktų;
skatindama tolesnius pokyčius reguliavimo ir priežiūros srityse, kurie galėtų palengvinti nuodugnesnį derinimą ir integraciją Sąjungos lygmeniu; ir
koordinuodama kompetentingų institucijų kontrolinių pirkimų veiklą, jei vykdoma.
Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Po bent dviejų atnaujinimų iš eilės, remdamasi derama poveikio analize, kuria siekiama įvertinti poveikį klientams ir vartotojams, Institucija gali priimti sprendimą draudimą atnaujinti kas metus.
Valstybė narė gali paprašyti Institucijos savo sprendimą persvarstyti. Tokiu atveju 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar palikti tą sprendimą galioti.
Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą arba praktiką ir esant poreikiui informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam draudimui arba apribojimui priimti.
9a straipsnis
Specialios užduotys, susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais
Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija imasi vadovaujamojo, koordinuojamojo ir stebėsenos vaidmens skatindama sąžiningumą, skaidrumą ir saugumą finansų sistemoje, priimdama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo toje sistemoje prevencijos ir kovos su jais priemones. Atsižvelgiant į proporcingumo principą šios priemonės neviršija to, kas būtina šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslams pasiekti, ir jomis tinkamai atsižvelgiama į finansų sektoriaus subjektų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Tos priemonės apima:
informacijos, susijusios su finansų sektoriaus subjektų procesų ir procedūrų, valdymo tvarkos, kompetencijos ir tinkamumo, kvalifikuotųjų akcijų paketų įsigijimo, verslo modelių ir veiklos, vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją ir su jais kovojant, trūkumais, kurie buvo nustatyti per vykdomas priežiūros ir veiklos leidimų išdavimo procedūras, taip pat priemonėmis, kurių kompetentingos institucijos ėmėsi reaguodamos į toliau nurodytus esminius šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų ir juos į nacionalinę teisę perkeliančių nacionalinės teisės aktų (jei jų yra), atitinkamai susijusių su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija ir kova su juo, vieno ar kelių reikalavimų trūkumus, rinkimą iš kompetentingų institucijų:
finansų sektoriaus subjekto padarytą tokių reikalavimų pažeidimą arba galimą pažeidimą;
finansų sektoriaus subjekto netinkamą arba neveiksmingą tokių reikalavimų taikymą arba
netinkamą arba neveiksmingą finansų sektoriaus subjekto vidaus politikos ir procedūrų taikymą, siekiant laikytis tokių reikalavimų.
Kompetentingos institucijos, be visų šio reglamento 35 straipsnyje nustatytų pareigų, teikia visą šią informaciją Institucijai ir nuolat laiku informuoja Instituciją apie visus vėlesnius pokyčius, susijusius su pateikta informacija. Institucija, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2015/849, glaudžiai koordinuoja veiksmus su ES finansinės žvalgybos padaliniais (toliau – FŽP), atsižvelgdama į jų statusą ir pareigas ir be reikalo jų nedubliuodama;
Kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali su 2 dalyje nurodyta centrine duomenų baze dalytis bet kokia papildoma informacija, kuri, jų nuomone, yra aktuali finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijai ir kovai su juo;
glaudų veiklos koordinavimą ir, kai tinkama, keitimąsi informacija su kompetentingomis institucijomis, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestais uždaviniais, ir institucijomis, kurioms pavesta viešoji pareiga prižiūrėti Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus įpareigotuosius subjektus, taip pat su FŽP, atsižvelgiant į FŽP statusą ir pareigas pagal Direktyvą (ES) 2015/849;
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo finansų sektoriuje prevencijos ir kovos su jais bendrų gairių ir standartų rengimą ir nuoseklaus jų įgyvendinimo skatinimą, visų pirma rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytus įgaliojimus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, įskaitant nuomones, kurios grindžiamos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais;
pagalbos kompetentingoms institucijoms teikimą, atsižvelgiant į jų konkrečius prašymus;
rinkos pokyčių stebėjimą ir pažeidžiamumo bei rizikos, susijusių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu finansų sektoriuje, vertinimą.
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinama trūkumų, nurodytų pirmos pastraipos a punkte, apibrėžtis, įskaitant atitinkamas situacijas, kai jų gali atsirasti, trūkumų reikšmingumas ir praktinis Institucijos vykdomo informacijos rinkimo įgyvendinimas, taip pat informacijos, kuri turėtų būti pateikta pagal pirmos pastraipos a punktą, rūšis, projektus. Rengdama tuos techninius standartus Institucija atsižvelgia į informacijos, kuri turi būti pateikta, mastą ir poreikį vengti dubliavimo. Ji taip pat nustato priemones, skirtas veiksmingumui ir konfidencialumui užtikrinti.
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kaip informacija turi būti analizuojama ir pateikiama kompetentingoms institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialiai.
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 10–14 straipsnius priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
Šios dalies pirmos pastraipos tikslais Institucija, pasitelkdama pagal šio straipsnio 7 dalį įsteigtą vidaus komitetą, parengia ir taiko metodus, kurie leidžia užtikrinti objektyvų vertinimą, aukštos kokybės ir nuoseklią vertinimų peržiūrą bei metodikos taikymą, taip pat vienodas sąlygas. Tas vidaus komitetas atlieka rizikos vertinimų kokybės ir nuoseklumo peržiūrą. Jis parengia rizikos vertinimų projektus, kuriuos pagal 44 straipsnį priima Priežiūros taryba.
Kiekviena pirmoje pastraipoje nurodyta institucija ir įstaiga paskiria pakaitinį atstovą iš savo darbuotojų, kuris gali pakeisti narį, kai tas asmuo negali dalyvauti. Valstybės narės, kuriose yra daugiau nei viena institucija, kompetentinga užtikrinti, kad finansų sektoriaus subjektai laikytųsi Direktyvos (ES) 2015/849, gali paskirti vieną atstovą iš kiekvienos kompetentingos institucijos. Nepriklausomai nuo posėdyje atstovaujamų kompetentingų institucijų skaičiaus, kiekviena valstybė narė turi vieną balsą. Komitetas gali kurti vidaus darbo grupes dėl konkrečių jo darbo aspektų, kurios rengtų to komiteto sprendimų projektus. Tose grupėse gali dalyvauti visų komitete atstovaujamų kompetentingų institucijų ir Institucijos, Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) darbuotojai.
Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) gali bet kada raštu pateikti pastabas dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodyto komiteto bet kurio sprendimo projekto. Priežiūros taryba tinkamai atsižvelgia į tokias pastabas prieš priimdama galutinį sprendimą. Kai sprendimo projektas grindžiamas Institucijai pagal 9b, 17 arba 19 straipsnius suteiktais įgaliojimais arba yra su jais susijęs ir taikomas
finansų įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 4 straipsnio 1 punkte, arba bet kuriai jas prižiūrinčiai kompetentingai institucijai, arba
finansų rinkų dalyviams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 1 punkte, arba bet kuriai juos prižiūrinčiai kompetentingai institucijai.
Institucija sprendimą gali priimti tik gavusi Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) (a punkto atveju) arba Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (b punkto atveju) pritarimą. Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) arba Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) Institucijai apie savo nuomones praneša per 20 dienų nuo 7 dalyje nurodyto komiteto sprendimo projekto datos. Jeigu jos Institucijai apie savo nuomones nepraneša per 20 dienų arba nepateikia deramai pagrįsto prašymo pratęsti tokio pranešimo apie nuomones terminą, preziumuojama, kad jos pritaria.
9b straipsnis
Prašymas atlikti tyrimą, susijusį su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir kova su jais
9c straipsnis
Raštai dėl veiksmų nesiėmimo
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors teisėkūros procedūra priimto akto iš nurodytųjų 1 straipsnio 2 dalyje ar jais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, sukels reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:
Institucijos vertinimu, tokio akto nuostatos gali tiesiogiai prieštarauti kitam susijusiam aktui;
kai aktas yra vienas iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų, – dėl neparengtų deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų, kuriais tas konkretus aktas būtų papildytas ar patikslintas, kiltų teisėtų abejonių dėl to teisėkūros procedūra priimto akto teisinių pasekmių ar tinkamo taikymo;
dėl neparengtų gairių ir rekomendacijų, nurodytų 16 straipsnyje, kiltų praktinių sunkumų atitinkamą teisėkūros procedūra priimtą aktą taikant.
1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.
Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas, vadovaujantis 16 straipsniu.
Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams.
10 straipsnis
Techniniai reguliavimo standartai
Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Techninių reguliavimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninių reguliavimo standartų projektus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.
Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.
Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
▼M8 —————
Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.
Jei Komisija ketina nepriimti techninio reguliavimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus. Savo rašto kopiją Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.
Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.
Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.
Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.
Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.
11 straipsnis
Delegavimas
12 straipsnis
Delegavimo atšaukimas
13 straipsnis
Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų
Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.
Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.
14 straipsnis
Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas
15 straipsnis
Techniniai įgyvendinimo standartai
Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį priimti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.
Jei Komisija ketina nepriimti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl jo neketina priimti, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus. Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.
Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.
Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.
Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.
Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.
Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.
16 straipsnis
Gairės ir rekomendacijos
Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais arba šiuo straipsniu suteiktus įgaliojimus.
Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.
Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, ar ji laikosi, arba, ar ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.
Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti kompetentingos institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.
Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.
16a straipsnis
Nuomonės
16b straipsnis
Klausimai ir atsakymai
Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar konkretų klausimą pirmiausia pateikti savo kompetentingai institucijai.
Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų.
17 straipsnis
Sąjungos teisės pažeidimas
Vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva, taip pat atvejais, kai iniciatyva grindžiama fizinių ar juridinių asmenų pateikta gerai pagrįsta informacija, Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį.
Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai yra taikomi laikantis Sąjungos teisės.
Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija, pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą informacijos prašymą tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms, jeigu įrodyta arba manoma, kad atitinkamai kompetentingai institucijai pateikiamo informacijos prašymo nepakaks informacijai, kuri laikoma būtina siekiant ištirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį, gauti.
Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.
Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.
Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.
Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.
Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.
Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija susijusiais klausimais, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų reikalavimai nėra tiesiogiai taikomi finansų sektoriaus subjektams, Institucija gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad kompetentinga institucija imtųsi veiksmų reaguodama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą oficialią nuomonę per toje dalyje nurodytą laikotarpį. Jei institucija to sprendimo nesilaiko, Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal pirmą pastraipą. Tuo tikslu Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę, o kai tą Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinę teisę tiek, kiek jais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Kai atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jeigu šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinę teisę tiek, kiek tokiomis galimybėmis pasinaudota.
Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.
Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos laikosi atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.
17a straipsnis
Pranešimų teikėjų apsauga
18 straipsnis
Veiksmai kritinės padėties atvejais
Kad galėtų atlikti tą palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija išsamiai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose susijusiuose atitinkamų kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.
Institucijai, Komisijai ir ESRV pateikus prašymą, Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir ESRV bei, atitinkamais atvejais, su EPI, gali priimti Institucijai skirtą sprendimą, kuriame pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Taryba peržiūri šį sprendimą tinkamu periodiškumu ir bent kartą per mėnesį. Jei pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti. Taryba gali bet kada paskelbti apie kritinės padėties nutraukimą.
Jei ESRV arba Institucija mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, jos pateikia Tarybai skirtą konfidencialią rekomendaciją ir padėties įvertinimą. Tuomet Taryba sprendžia, ar reikia surengti posėdį. Šio proceso metu užtikrinamas reikiamas konfidencialumas.
Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.
Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.
Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.
19 straipsnis
Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas
1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:
vienos ar kelių atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;
atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatyta, kad Institucija gali padėti savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais argumentais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.
Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, ir jeigu pagal tuos aktus Institucija gali savo iniciatyva padėti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria, jeigu per tuose aktuose nustatytą terminą tos institucijos bendro sprendimo nepriima.
Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose yra numatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, ir įvyksta viena iš toliau išvardytų:
terminas baigiasi arba
bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas, ir įvyksta viena iš toliau išvardytų:
bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba
nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų aktų, praėjo du mėnesiai, bet prašymą gavusi institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.
Kol Institucija 44 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.
Su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija susijusiais klausimais Institucija taip pat gali priimti sprendimą pagal šios dalies pirmą pastraipą, kai atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimai tiesiogiai netaikomi finansų sektoriaus subjektams. Tuo tikslu Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę, o kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos – nacionalinę teisę tiek, kiek ja tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Kai atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jeigu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinę teisę tiek, kiek tokiomis galimybėmis pasinaudota.
20 straipsnis
Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas
Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.
20a straipsnis
Priežiūros peržiūros proceso konvergencija
Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina priežiūros peržiūros ir įvertinimo proceso konvergenciją pagal Direktyvą 2013/36/ES siekdama, kad Sąjungoje būtų suvienodinti griežti priežiūros standartai.
21 straipsnis
Priežiūros institucijų kolegijos
Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų tarpvalstybinių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, nurodytos 23 straipsnyje, ir, prireikus, šaukia kolegijos susirinkimą.
Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.
Institucija gali:
bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;
inicijuoti ir koordinuoti Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje, – nepalankiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir atitinkamais atvejais parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo, įskaitant rekomendaciją dėl specialių vertinimų atlikimo; ji gali kompetentingoms institucijoms rekomenduoti atlikti patikrinimus vietoje ir dalyvauti juos atliekant, kad būtų užtikrintas Sąjungos mastu atliekamų vertinimų metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas ir patikimumas;
skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;
vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir
prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti konsoliduojančios priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.
22 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl sisteminės rizikos
Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:
kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir
kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.
Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.
Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir laikydamasi 23 straipsnio, parengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir apskaičiuoti.
Be to, Institucija parengia tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri padės nustatyti tas įstaigas, kurios gali kelti sisteminę riziką. Šios įstaigos turi būti griežčiau prižiūrimos, o prireikus joms taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.
Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.
Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.
Atlikus tyrimą pagal pirmą pastraipą, Priežiūros taryba gali pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.
Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.
23 straipsnis
Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas
24 straipsnis
Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką
25 straipsnis
Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros
26 straipsnis
Indėlių garantijų sistemų europinė sistema
27 straipsnis
Europos bankų problemų sprendimo ir finansavimo priemonių sistema
Institucija pateikia savo vertinimą, ar sistemai reikalingi nuoseklūs, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai, kuriems skiriamos tinkamos finansavimo priemonės, susietos su suderintomis krizių valdymo priemonėmis.
Institucija prisideda sprendžiant vienodų sąlygų užtikrinimo klausimus ir nustatant finansų įstaigoms taikytinų rinkliavų ir įmokų sistemų, kurios gali būti įvestos siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą bei nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti ir kurios būtų nuoseklios bei patikimos bankų problemų sprendimo sistemos dalis, bendrą poveikį.
▼M8 —————
28 straipsnis
Užduočių ir pareigų perdavimas
Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.
Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.
Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.
29 straipsnis
Bendra priežiūros kultūra
Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Sąjungoje. Institucija vykdo bent tokią veiklą:
teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;
pagal 29a straipsnį nustato Sąjungos strateginius priežiūros prioritetus;
pagal 45b straipsnį steigia koordinavimo grupes, kad būtų skatinama priežiūros konvergencija ir nustatyta geriausia praktika;
skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant kibernetinio saugumo ir kibernetinių išpuolių klausimus, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose numatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;
padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;
peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir
rengia sektorines ir įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant programas, susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis; ir
įdiegia stebėjimo sistemą reikšmingai aplinkos apsaugos, socialinei ir su valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją;
Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, deramai atsižvelgdama į finansų įstaigų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Institucija taip pat parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, deramai atsižvelgdama į finansų įstaigų bei rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį. Ir Sąjungai taikomame priežiūros vadove, ir pertvarkymo vadove išdėstoma geriausia praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.
Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių ir šioje dalyje nurodytų priemonių. Ji prireikus taip pat nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos nuomonių arba priemonių apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Atitinkamais atvejais Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
29a straipsnis
Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai
Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į tuos prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų po to einančiais metais vykdytiną veiklą ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje.
Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausią praktiką bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.
30 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas
Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:
kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;
Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, įskaitant pagal 10–16 straipsnius priimtus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas, pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis, taip pat mastas, kuriuo taikant priežiūros praktiką pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;
kompetentingų institucijų parengtos geriausios praktikos, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms kompetentingoms institucijoms, taikymas;
užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis.
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų.
Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.
31 straipsnis
Koordinavimo funkcija
Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, be kita ko, šiomis priemonėmis:
sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;
nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, apimtį ir, kai tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;
atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;
nedelsiant pranešdama ESRV, Tarybai ir Komisijai apie bet kokią galimą kritinę padėtį;
imdamasi tinkamų priemonių esant pokyčiams, kurie gali sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, kad galėtų užtikrinti veiksmų, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą;
imdamasi tinkamų priemonių veiksmams, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinuoti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas subjektams ar produktams, grindžiamiems technologinėmis inovacijomis, patekti į rinką;
centralizuotai kaupdama informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 21 ir 35 straipsnius, vykdant su reguliavimu susijusias įstaigų pareigas teikti ataskaitas. Institucija dalinasi ta informacija su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.
31a straipsnis
Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą
Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.
32 straipsnis
Rinkos pokyčių vertinimas, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis
Institucija inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems pokyčiams rinkoje vertinimus. Tuo tikslu ji parengia:
bendras ekonominių scenarijų poveikio finansų įstaigos finansinei būklei vertinimo metodikas, atsižvelgdama, be kita ko, į riziką, kurią kelia nepalankūs aplinkos apsaugos pokyčiai;
bendras finansų įstaigų, įtrauktinų į Sąjungos masto vertinimus, nustatymo metodikas;
bendrus informacijos apie tų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikimo metodus;
bendras konkrečių produktų ar paskirstymo procesų poveikio finansų įstaigai vertinimo metodikas;
bendras turto vertinimo metodikas, kurios laikomos būtinomis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslu; ir
bendras aplinkos apsaugos rizikos poveikio finansų įstaigų finansiniam stabilumui vertinimo metodikas.
Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV.
Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o kai reikia – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus kartu su šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta rizikos lentele.
Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.
33 straipsnis
Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą
Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo, priežiūros ir, kai taikoma, pertvarkymo institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes.
Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos.
Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami jos vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai ar vidaus rinkos veikimui.
Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba, kai taikytina, pertvarkymo arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ar investuotojų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.
Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai taikytina, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodą, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;
tiek, kiek reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, dalyvavimą patikrinimuose vietoje.
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti.
Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos stebėseną pagal šio straipsnio 3 dalį.
▼M8 —————
35 straipsnis
Informacijos rinkimas
Kai išsamios ar tikslios informacijos nėra arba ji nepateikiama laiku pagal 1 arba 5 dalį, Institucija gali, pateikusi tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą, informacijos tiesiogiai reikalauti iš:
atitinkamų finansų įstaigų,
atitinkamos finansų įstaigos kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba filialų,
atitinkamų finansų įstaigų finansinei veiklai svarbių finansinių grupių arba konglomeratų nereguliuojamų veiklos padalinių.
Tokio prašymo adresatai nedelsdami laiku pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.
Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.
36 straipsnis
Santykiai su ESRV
▼M8 —————
Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus.
Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. ESRV apie tai taip pat informuoja Tarybą.
Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio neveikimo priežastis.
Kai kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ESRV apie veiksmus, kurių ji ėmėsi pagal ESRV rekomendaciją, ji deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.
▼M8 —————
37 straipsnis
Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė
Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės posėdžiai rengiami jos iniciatyva, kai tai būtina, tačiau bet kuriuo atveju jie rengiami bent keturis kartus per metus.
Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių. Tuos narius sudaro:
13 narių, proporcingai atstovaujančių Sąjungoje veikiančioms finansų įstaigoms, iš kurių trys atstovauja kooperatiniams ir taupomiesiems bankams,
13 narių, kurie atstovauja Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų, darbuotojų atstovams, vartotojams, bankininkystės paslaugų naudotojams ir MVĮ atstovams, ir
keturi jos nariai, kurie yra nepriklausomi aukščiausio lygio mokslininkai.
Europos Parlamentas gali pakviesti Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus, jei to prašoma.
Institucija Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupei teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta šio reglamento 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupei būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir plėtojamąjį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 25 ) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai ir jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.
Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.
Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jos narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirą patarimą.
Pagal 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendrus patarimus su EPI darbu susijusiais klausimais.
38 straipsnis
Apsaugos priemonės
Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.
Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.
Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.
Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar ji laikosi savo sprendimo, ar jį pakeičia ar atšaukia. Jei sprendimas lieka galioti arba iš dalies pakeičiamas, Institucija nurodo, kad fiskalinei atsakomybei poveikis nedaromas.
Jei Institucija laikosi savo sprendimo, Taryba balsų dauguma viename iš savo posėdžių ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai Institucija informavo valstybę narę, kaip nustatyta ketvirtoje pastraipoje, nusprendžia, ar palikti galioti Institucijos sprendimą.
Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.
Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 18 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai, Komisijai ir Tarybai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.
Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.
Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.
Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.
Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.
Jeigu Taryba pagal 3 dalį priėmė sprendimą nepanaikinti Institucijos sprendimo, susijusio su 18 straipsnio 3 dalimi, o atitinkama valstybė narės vis tiek mano, kad Institucijos sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ta valstybė narė gali apie tai pranešti Komisijai bei Institucijai ir paprašyti Tarybos iš naujo nagrinėti šį klausimą. Atitinkama valstybė narė aiškiai paaiškina, kodėl ji nesutinka su Tarybos sprendimu.
Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.
Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.
39 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūros
III SKYRIUS
STRUKTŪRA
1 SKIRSNIS
Priežiūros taryba
40 straipsnis
Sudėtis
Priežiūros tarybą sudaro:
pirmininkas;
nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti kredito įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;
vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;
Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtas atstovas, neturintis balsavimo teisės;
vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;
po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.
Kad būtų galima veikti taikant Direktyvą 2014/59/ES, 1 dalies b punkte nurodytą Stebėtojų tarybos narį, jei tinkama, gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balso teisės.
Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 2014/59/ES, Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkas yra Priežiūros tarybos stebėtojas.
Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.
Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.
41 straipsnis
Vidaus komitetai
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
42 straipsnis
Priežiūros tarybos nepriklausomumas
43 straipsnis
Užduotys
▼M8 —————
Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.
Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.
Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.
Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.
43a straipsnis
Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas
Nepaisant 70 straipsnio, per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio Institucija Europos Parlamentui pateikia išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.
44 straipsnis
Sprendimų priėmimas
Kiek tai susiję su šio reglamento 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir pagal šio reglamento 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir šio reglamento VI skyrių priimtomis priemonėmis bei sprendimais ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje, kurią sudaro bent paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios yra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma.
Pirmininkas dėl antroje pastraipoje nurodytų sprendimų nebalsuoja.
Dėl 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyto komiteto sudėties ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tarpusavio vertinimo komiteto narių Priežiūros taryba, svarstydama savo pirmininko pasiūlymus, siekia bendro sutarimo. Nepasiekus bendro sutarimo, Priežiūros taryba priima sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.
Kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro paprasta jos narių iš dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta jos narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsų dauguma.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo tos dienos, kai keturi ar mažiau balsavimo teisę turinčių narių yra iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų, pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta Priežiūros tarybos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma, kurią sudaro bent vienas narių iš nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų balsas.
Pirma pastraipa netaikoma vykdomajam direktoriui ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam Europos Centrinio Banko atstovui.
2 SKIRSNIS
Administracinė valdyba
45 straipsnis
Sudėtis
Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį ar ją pakeisti jam ar jai negalint dalyvauti posėdyje.
45a straipsnis
Sprendimų priėmimas
45b straipsnis
Koordinavimo grupės
46 straipsnis
Administracinės valdybos nepriklausomumas
Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.
47 straipsnis
Užduotys
3 SKIRSNIS
Pirmininkas
48 straipsnis
Skyrimas ir užduotys
Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.
Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą, įskaitant darbotvarkės, kurią turi priimti Priežiūros taryba, sudarymą, posėdžių sušaukimą ir klausimų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, pateikimą, ir pirmininkauja Priežiūros tarybos posėdžiams.
Pirmininkas atsako už Administracinės valdybos darbotvarkės, kurią turi priimti Administracinė valdyba, sudarymą ir pirmininkauja Administracinės valdybos posėdžiams.
Pirmininkas gali paraginti Administracinę valdybą apsvarstyti galimybę sudaryti koordinavimo grupę pagal 45b straipsnį.
Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą pašalinti jį iš pareigų.
Priežiūros taryba iš savo narių tarpo taip pat renka vicepirmininką, kuris vykdo pirmininko pareigas pastarajam nesant. Vicepirmininkas negali būti renkamas iš Administracinės valdybos narių tarpo.
Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:
per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;
Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.
Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais pirmininko užduotis vykdo pirmininko pavaduotojas.
Taryba, remdamasi Priežiūros tarybos pasiūlymu ir Komisijos pagalba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą įvertinimą, gali pirmininko kadenciją pratęsti vieną kartą.
49 straipsnis
Pirmininko nepriklausomumas
Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.
Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.
49a straipsnis
Išlaidos
Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
▼M8 —————
4 SKIRSNIS
Vykdomasis direktorius
51 straipsnis
Skyrimas
Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:
per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;
Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.
Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.
52 straipsnis
Nepriklausomumas
Nedarant poveikio atitinkamoms Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos funkcijoms, susijusioms su vykdomojo direktoriaus užduotimis, vykdomasis direktorius neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.
Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą vykdomasis direktorius toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.
52a straipsnis
Išlaidos
Vykdomasis direktorius viešai skelbia apie surengtus posėdžius ir gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų.
53 straipsnis
Užduotys
IV SKYRIUS
EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS
1 SKIRSNIS
Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas
54 straipsnis
Įsteigimas
Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), kad, atsižvelgdamas į sektorių ypatumus, užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:
55 straipsnis
Sudėtis
Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.
Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą per tris mėnesius.
56 straipsnis
Bendrosios pozicijos ir bendri aktai
Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais prireikus siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).
Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, atitinkamais atvejais lygiagrečiai priima Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).
57 straipsnis
Pakomitečiai
2 SKIRSNIS
Apeliacinė taryba
58 straipsnis
Sudėtis ir veikla
Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją ir dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę, taip pat tarptautinės profesinės patirties, įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių rinkų ar kitų finansinių paslaugų srityse, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų ar įstaigų darbuotojai ir Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai ir pakaitiniai nariai yra bet kurios valstybės narės piliečiai ir turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamos teisinės kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo, įskaitant proporcingumą, klausimais.
Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.
Gavęs galutinį kandidatų į narius ir pakaitinius narius sąrašą, Europos Parlamentas gali juos pakviesti padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.
Europos Parlamentas gali pakviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą Parlamente ir, kai to prašoma, atsakyti į visus jo narių klausimus, išskyrus atvejus, kai pareiškimai, klausimai ar atsakymai yra susiję su konkrečiais atvejais, dėl kurių dar nepriimtas sprendimas arba kurie dar tik bus svarstomi Apeliacinėje taryboje.
59 straipsnis
Nepriklausomumas ir nešališkumas
Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti Apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba jei įtaria narį esant šališku.
Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe; prieštaravimas taip pat yra nepriimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitos procesinės priemonės nei prieštaravimo dėl Apeliacinės tarybos sudėties pareiškimas.
Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.
Tam sprendimui priimti atitinkamą narį Apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Jeigu pakaitinio nario padėtis yra panaši, pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš esamų pakaitinių narių.
Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.
Tuo tikslu jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.
Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.
V SKYRIUS
TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS
60 straipsnis
Apeliaciniai skundai
Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.
Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.
Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.
60a straipsnis
Institucijos kompetencijos viršijimas
Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, įskaitant 1 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodyto proporcingumo principo nesilaikymą, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.
61 straipsnis
Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
VI SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
62 straipsnis
Institucijos biudžetas
Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( 26 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 70 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:
privalomi nacionalinės valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų įstaigas, įnašai, kurie atliekami taikant formulę, grindžiamą balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalis taikoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, t. y. 2014 m. spalio 31 d.;
Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);
visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais;
savanoriški valstybių narių ar stebėtojų įnašai;
sutartas užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas Institucijos teikiamas paslaugas, jei šių paslaugų konkrečiai paprašė viena ar kelios kompetentingos institucijos.
Pirmos pastraipos d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ar stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo. Savanoriški įnašai, kuriais atlyginamos kompetentingos institucijos Institucijai perduotų užduočių išlaidos, nelaikomi keliančiais abejonių dėl pastarosios nepriklausomumo.
63 straipsnis
Biudžeto sudarymas
64 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. konsolidavimo tikslais taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.
65 straipsnis
Finansinės taisyklės
Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 ( 27 ), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.
66 straipsnis
Kovos su sukčiavimu priemonės
VII SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
67 straipsnis
Privilegijos ir imunitetai
Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.
68 straipsnis
Darbuotojai
69 straipsnis
Institucijos atsakomybė
70 straipsnis
Pareiga saugoti profesinę paslaptį
Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo užduotis, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų.
Pareiga pagal šio straipsnio 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų vykdymui užtikrinti, ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.
Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje ir Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.
Tai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.
71 straipsnis
Duomenų apsauga
Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 ( 30 ).
72 straipsnis
Prieiga prie dokumentų
73 straipsnis
Nuostatos dėl kalbų vartojimo
74 straipsnis
Susitarimas dėl būstinės
Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.
Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokyklinį lavinimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.
75 straipsnis
Trečiųjų valstybių dalyvavimas
VIII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76 straipsnis
Ryšys su Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetu
Institucija laikoma Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.
77 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų
Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams.
Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EBPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.
78 straipsnis
Nacionalinės nuostatos
Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.
79 straipsnis
Pakeitimai
Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EBPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.
80 straipsnis
Panaikinimas
Komisijos sprendimas 2009/78/EB, kuriuo įsteigiamas EBPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.
81 straipsnis
Peržiūra
Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama:
kompetentingų institucijų pasiektas priežiūros praktikos veiksmingumas ir konvergencija:
kompetentingų institucijų nepriklausomumas ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;
Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;
priežiūros institucijų kolegijų veikimas;
pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;
Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;
38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;
19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas;
jungtinio komiteto veikimas;
kliūtys ar poveikis prudenciniam konsolidavimui pagal 8 straipsnį.
1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:
tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;
tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;
tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;
EFPIS raida dera su pasauline raida;
EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;
pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;
Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;
tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.
81a straipsnis
Balsavimo tvarkos peržiūra
Nuo tos dienos, kai nedalyvaujančių valstybių narių skaičius pasiekia keturis, Komisija, atsižvelgdama į visą patirtį, įgytą taikant šį reglamentą, peržiūri 41 ir 44 straipsniuose apibrėžtos balsavimo tvarkos veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.
82 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.
Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
( 1 ) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
( 3 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
( 4 ) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
( 5 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).
( 6 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
( 7 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
( 8 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
( 9 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).
( 10 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
( 11 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
( 12 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 48
( 13 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84
( 14 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
( 15 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
( 16 ) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).
( 17 ) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L 123, 2015 5 19, p. 1).
( 18 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).
( 19 ) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
( 20 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 20191205, p. 1);
( 21 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 20191205, p. 64).
( 22 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 23 ) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
( 24 ) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).
( 25 ) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
( 26 ) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
( 27 ) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).
( 28 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
( 29 ) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
( 30 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
( 31 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385.