This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02010R0904-20210701
Council Regulation (EU) No 904/2010 of 7 October 2010 on administrative cooperation and combating fraud in the field of value added tax (recast)
Consolidated text: 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija)
2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija)
02010R0904 — LT — 01.07.2021 — 004.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 904/2010 2010 m. spalio 7 d. dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268 2010.10.12, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 158 |
1 |
10.6.2013 |
||
L 348 |
1 |
29.12.2017 |
||
Iš dalies keičiamas: TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1541 2018 m. spalio 2 d. |
L 259 |
1 |
16.10.2018 |
|
Iš dalies keičiamas: TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1108 2020 m. liepos 20 d. |
L 244 |
1 |
29.7.2020 |
|
L 259 |
1 |
16.10.2018 |
||
L 311 |
1 |
7.12.2018 |
Pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 904/2010
2010 m. spalio 7 d.
dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje
(nauja redakcija)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tuo tikslu jis nustato taisykles ir tvarką, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis bet kokia informacija, kuri padėtų joms teisingai apskaičiuoti PVM, kontroliuoti, kad PVM būtų tinkamai taikomas, visų pirma sandoriams Bendrijos viduje, ir kovoti su sukčiavimu PVM. Jis visų pirma nustato taisykles ir tvarką, pagal kurią valstybės narės turi rinkti pirmiau minėtą informaciją ir ja keistis elektroniniu būdu.
2 straipsnis
Šiame reglamente vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:
a) |
„centrinė ryšių įstaiga“ – tai pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje; |
b) |
„ryšių skyrius“ – tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, kurią pagal 4 straipsnio 2 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą; |
c) |
„kompetentingas pareigūnas“ – tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 4 straipsnio 3 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą; |
d) |
„besikreipiančioji institucija“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu; |
e) |
„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu; |
f) |
„sandoriai Bendrijos viduje“ – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas Bendrijos viduje; |
g) |
„prekių tiekimas Bendrijos viduje“ – prekių tiekimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje; |
h) |
„paslaugų teikimas Bendrijos viduje“ – paslaugų teikimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje; |
i) |
„prekių įsigijimas Bendrijos viduje“ – teisės disponuoti kilnojamojo materialiojo turto nuosavybės teise įsigijimas pagal Direktyvos 2006/112/EEB 20 straipsnį; |
j) |
„PVM mokėtojo kodas“ – kodas, numatytas Direktyvos 2006/112/EB 214, 215 ir 216 straipsniuose; |
k) |
„administracinis tyrimas“ – bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių valstybės narės imasi įgyvendindamos savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą PVM teisės aktų taikymą; |
l) |
„automatiniai mainai“ – sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo; |
m) |
„spontaniški mainai“ – nesistemingas informacijos perdavimas bet kuriuo metu kitai valstybei narei be išankstinio prašymo; |
n) |
„asmuo“ – tai:
i)
fizinis asmuo;
ii)
juridinis asmuo;
iii)
jei taip nustato galiojantys teisės aktai – asmenų asociacija, galinti atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturinti juridinio asmens teisinio statuso; arba
iv)
bet kuri kita teisinė struktūra, nepaisant jos pobūdžio ir formos, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuri vykdo sandorius, apmokestinamus PVM; |
o) |
„automatinė prieiga“ – galimybė nedelsiant naudotis duomenų elektronine sistema, siekiant peržiūrėti tam tikrą joje esančią informaciją; |
p) |
„elektroniniu būdu“ – pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir laikymo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis; |
q) |
„CCN/CSI tinklas“ – tai Sąjungos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (toliau – CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (toliau – CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje; |
r) |
„vienalaikis patikrinimas“ – koordinuota vieno ar kelių tarpusavyje susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties kontrolė, kurią organizuoja ir joje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar papildomų interesų. |
3 straipsnis
Kompetentingos institucijos yra institucijos, kurių vardu – tiesiogiai ar pavedus – šis reglamentas turi būti taikomas.
Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 1 d. praneša Komisijai apie savo kompetentingą instituciją šio reglamento tikslais ir po to nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius šios institucijos pasikeitimus.
Kroatija ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie savo kompetentingą instituciją šio reglamento tikslais ir apie bet kokius vėlesnius pasikeitimus, paminėtus antroje pastraipoje.
Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
5 straipsnis
Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas pateikia arba gauna prašymą ar atsako į pagalbos prašymą, jis praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai, vadovaudamasis jos nustatytomis sąlygomis.
6 straipsnis
Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymą, kuriam įvykdyti reikia imtis veiksmų, peržengiančių jo teritorijos ar veiklos ribas, jis nedelsdamas perduoda tokį prašymą savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai. Tokiu atveju 10 straipsnyje nustatytas terminas prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo centrinei ryšių įstaigai.
II
SKYRIUS
PASIKEITIMAS INFORMACIJA PATEIKUS PRAŠYMĄ
1
SKIRSNIS
Prašymas pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus
7 straipsnis
▼M3 M5 —————
Nepaisant pirmos pastraipos, atlikti tyrimą dėl valstybėje narėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, įsisteigusio apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų arba sumų, kurios turėjo būti deklaruotos, susijusių su šio apmokestinamojo asmens tiekiamomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis ir apmokestinamų valstybėje narėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, galima atsisakyti, tik remiantis bet kuriuo iš šių pagrindų:
remiantis 54 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kuriuos institucija, į kurią kreipiamasi, įvertina, vadovaudamasi geriausios praktikos gairėmis dėl šios dalies ir 54 straipsnio 1 dalies sąveikos, kurios turi būti patvirtinamos, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos;
remiantis 54 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytais pagrindais;
motyvuojant tuo, kad institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai jau yra pateikusi informaciją apie tą patį apmokestinamąjį asmenį ne anksčiau kaip prieš dvejus metus vykdyto administracinio tyrimo eigoje.
Jei institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako atlikti antroje pastraipoje nurodytą administracinį tyrimą, remdamasi a arba b punktuose nurodytais pagrindais, ji vis tiek pateikia besikreipiančiajai institucijai visų atitinkamų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kuriuos apmokestinamasis asmuo per dvejus ankstesnius metus atliko besikreipiančiosios institucijos valstybėje narėje, datas ir vertes.
Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, to prašo, administraciniame tyrime gali dalyvauti besikreipiančiųjų institucijų įgalioti pareigūnai. Toks administracinis tyrimas atliekamas bendrai, vadovaujant valstybei narei, į kurią kreipiamasi, ir laikantis jos teisės aktų. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai ir, jeigu tai leidžiama valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams pagal šios valstybės narės teisės aktus, apklausti apmokestinamuosius asmenis. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai tikrinimo įgaliojimais naudojasi tik administraciniam tyrimui atlikti.
Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, neprašo, kad tyrime dalyvautų besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai, turi būti galimas bet kurios besikreipiančiosios valstybės narės pareigūnų, besinaudojančių savo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, dalyvavimas, atliekant administracinį tyrimą, jei tenkinamos tokio dalyvavimo sąlygos pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę. Bet kokiu atveju turi būti galimas pareigūnų iš tų besikreipiančiųjų valstybių narių dalyvavimas konsultavimosi tikslais.
Tuo atveju, kai besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai turi dalyvauti tyrime arba būti patalpose, administracinis tyrimas atliekamas tik tada, kai toks dalyvavimas arba buvimas administracinio tyrimo tikslais yra užtikrinamas.
8 straipsnis
Pagal 7 straipsnį teikiami prašymai pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus siunčiami naudojantis standartine forma, patvirtinta 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, išskyrus 50 straipsnyje nurodytais atvejais arba išimtiniais atvejais, kai prašyme pateikiamos priežastys, dėl kurių besikreipiančioji institucija mano, kad standartinė forma nėra tinkama.
9 straipsnis
2
SKIRSNIS
Terminai informacijai pateikti
10 straipsnis
Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau pateikia 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Tačiau jei institucija, į kurią kreipiamasi, jau turi tą informaciją, terminas sutrumpinamas iki daugiausia vieno mėnesio laikotarpio.
11 straipsnis
Kai kuriais konkrečiais atvejais besikreipiančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 10 straipsnyje.
12 straipsnis
Jei institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki termino pabaigos, ji raštu praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai, nurodydama priežastis ir laiką, kada ji mano galėsianti įvykdyti prašymą.
III
SKYRIUS
PASIKEITIMAS INFORMACIJA BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO
13 straipsnis
Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją bet kokios kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai:
manoma, kad apmokestinama bus paskirties valstybėje narėje ir kad kilmės valstybės narės pateikta informacija reikalinga paskirties valstybės narės kontrolės sistemos veiksmingumui;
valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje buvo pažeisti ar gali būti pažeisti PVM teisės aktai;
yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus nesumokėti mokesčiai.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
14 straipsnis
58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatoma:
informacijos, kuria turi būti keičiamasi automatiškai, tikslios kategorijos;
automatiško keitimosi informacija dažnumas pagal kiekvieną informacijos kategoriją; ir
automatiško keitimosi informacija praktiniai aspektai.
Valstybė narė gali nedalyvauti automatiškai keičiantis vienos ar kelių kategorijų informacija, jeigu dėl tokio keitimosi reikalingos informacijos surinkimo reikėtų nustatyti naujas pareigas PVM mokantiems asmenims arba valstybei narei būtų nustatyta neproporcinga administracinė našta.
58 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas vieną kartą per metus peržiūri automatiško keitimosi kiekvienos kategorijos informacija rezultatus, kad būtų užtikrinta, jog šios rūšies keitimasis informacija būtų vykdomas tik tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias būdas ja keistis.
15 straipsnis
Valstybių narių kompetentingos institucijos spontaniškai perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri nebuvo perduota automatiškai keičiantis informacija, kaip nurodyta 14 straipsnyje, apie kurią jos žino ir kuri, jų nuomone, gali būti naudinga toms kompetentingoms institucijoms.
IV
SKYRIUS
GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA
16 straipsnis
Jei kompetentinga institucija teikia informaciją pagal 7 arba 15 straipsnius, ji gali paprašyti informaciją gavusios kompetentingos institucijos pateikti su gauta informacija susijusią grįžtamąją informaciją. Jei toks prašymas pateikiamas, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikytinų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, ir su sąlyga, kad tuo jai nenustatoma neproporcinga administracinė našta, kuo greičiau pateikia grįžtamąją informaciją. Praktiniai aspektai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
V
SKYRIUS
KONKREČIOS INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR KEITIMASIS JA
17 straipsnis
Kiekviena valstybė narė elektroninėje sistemoje saugo tokią informaciją:
informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 6 skyrių;
taikant Direktyvos 2006/112/EB 213 straipsnį surinktus duomenis apie asmenų, kuriems ši valstybė narė suteikė PVM mokėtojo kodą, tapatybę, veiklą, teisinę formą ir adresą, taip pat datą, kurią tas kodas buvo suteiktas;
duomenis apie tos valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus, kurie nustojo galioti, ir datas, kada tie kodai nustojo galioti; ir
informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 360, 361, 364, 365, 369c, 369f, 369g, 369o, 369p, 369s ir 369t straipsnius;
informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, taip pat informaciją apie kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, valiutą, bendrą vertę, valiutos keitimo kursą, vieneto kainą ir grynąjį svorį;
duomenis apie jos suteiktus PVM mokėtojo kodus, nurodytus Direktyvos 2006/112/EB 369q straipsnyje, ir pagal bet kurios valstybės narės suteiktą kiekvieną PVM mokėtojo kodą – bendrą importuotų prekių, kurioms pagal 143 straipsnio 1 dalies ca punktą netaikomas PVM, vertę kiekvieną mėnesį.
18 straipsnis
Kad šiame reglamente numatytose procedūrose būtų galima naudotis 17 straipsnyje nurodyta informacija, ji turi būti prieinama ne mažiau kaip penkerius metus nuo pirmųjų kalendorinių metų, kuriais turi būti suteiktas leidimas susipažinti su informacija, pabaigos.
19 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje turima informacija būtų atnaujinama, pilna ir tiksli.
Vadovaujantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžiami kriterijai, skirti nustatyti, kokie pakeitimai nėra susiję, esminiai ar naudingi ir todėl jų nereikia daryti.
20 straipsnis
21 straipsnis
Iš 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:
informaciją gaunančios valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus;
informaciją teikiančioje valstybėje narėje PVM mokėtojais įregistruotų visų ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje atlikto viso prekių tiekimo ir viso paslaugų teikimo PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;
asmenų, kurie vykdė b punkte nurodytą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, PVM mokėtojo kodus ir asmenų, kurie pagal Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnio 2 dalį pateikė informaciją apie a punkte nurodytą PVM mokėtojo kodą turinčius asmenis, PVM mokėtojo kodus;
kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;
kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, kiekvienam PVM mokėtojo kodą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, turinčiam asmeniui, ir kiekvienam asmeniui, pateikusiam informaciją pagal Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnio 2 dalį, bendrą vertę, jo PVM mokėtojo kodą ir informaciją, kurią jis suteikė apie kiekvieną asmenį, turintį PVM mokėtojo kodą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, šiomis sąlygomis:
prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo atvejo arba skirta sukčiavimo atvejui nustatyti;
prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.
▼M3 M5 —————
Vertės, nurodytos b, d ir e punktuose, nurodomos informaciją teikiančios valstybės narės valiuta ir yra susijusios su kiekvienam apmokestinamajam asmeniui atskirai taikomu sumuojančių ataskaitų teikimo laikotarpiu, nustatytu pagal Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnį.
Iš 17 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti šiuos duomenis:
informaciją gaunančios valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus;
importuotojo ar jo fiskalinio agento, tiekiančio prekes asmenims, turintiems šios dalies a punkte nurodytą PVM mokėtojo kodą, PVM mokėtojo kodus;
importuotų prekių, kurias kiekvienas iš šios dalies b punkte nurodytų asmenų Bendrijos viduje tiekia kiekvienam šios dalies a punkte nurodytam PVM mokėtojo kodą turinčiam asmeniui, kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, bendrą vertę ir grynąjį svorį;
importuotų prekių, kurias kiekvienas iš šios dalies b punkte nurodytų asmenų Bendrijos viduje tiekia kiekvienam kitos valstybės narės suteiktą PVM mokėtojo kodą turinčiam asmeniui, kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, valiutą, bendrą vertę, valiutos keitimo kursą, vieneto kainą ir grynąjį svorį, laikantis toliau nurodytų sąlygų:
prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo atvejo arba skirta sukčiavimo atvejui nustatyti;
prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.
Vertės, nurodytos pirmos pastraipos c ir d punktuose, nurodomos informaciją teikiančios valstybės narės valiuta ir yra susijusios su kiekvienu prekių vienetu pateiktoje muitinės deklaracijoje.
21a straipsnis
Kiekviena valstybė narė suteikia bet kurios kitos valstybės narės kompetentingai institucijai automatinę prieigą prie toliau išvardytos informacijos, susijusios su nacionaline transporto priemonių registracija:
identifikavimo duomenų, susijusių su transporto priemonėmis;
identifikavimo duomenų, susijusių su transporto priemonės savininkais ir valdytojais, kurių vardu transporto priemonė užregistruota, kaip apibrėžta registracijos valstybės narės teisės aktuose.
Prieiga prie 1 dalyje nurodytos informacijos suteikiama šiomis sąlygomis:
prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo PVM atvejo arba skirta sukčiavimo PVM atvejui nustatyti;
prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.
22 straipsnis
Valstybės narės įgyvendina procedūras šiems duomenims patikrinti, kaip nustatyta atsižvelgiant į jų rizikos įvertinimą. Iš principo patikrinimai atliekami iki identifikavimo PVM tikslais arba, kai iki tokio identifikavimo atliekami tik preliminarūs patikrinimai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio identifikavimo dienos.
23 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje būtų nurodyta, jog PVM mokėtojo kodas, nurodytas Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnyje, yra negaliojantis bent šiais atvejais:
jei PVM mokėtojais identifikuoti asmenys, kurie nurodė, kad jų ekonominė veikla, kaip apibūdinta Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnyje, nutraukta arba jei kompetentinga mokesčių administracija mano, kad jie nutraukė tokią veiklą. Mokesčių administracija visų pirma gali daryti prielaidą, kad asmuo nutraukė ekonominę veiklą, kai jis, nors ir privalėdamas pateikti PVM deklaracijas ir sumuojančias ataskaitas, to nepadarė per vienerius metus pasibaigus pirmos deklaracijos ar ataskaitos pateikimo terminui. Asmuo turi teisę kitais būdais įrodyti, kad jis vykdo ekonominę veiklą;
jei asmenys, siekdami gauti PVM mokėtojo kodą, deklaravo neteisingus duomenis arba nepranešė apie tų duomenų pasikeitimus, o mokesčių administracija, jei būtų žinojusi, nebūtų atitinkamo asmens identifikavusi PVM tikslais arba PVM mokėtojo kodas tam asmeniui būtų panaikintas.
24 straipsnis
Jei, taikydamos 17–21a straipsnių nuostatas, valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija elektroniniu būdu, jos imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti 55 straipsnio laikymąsi.
Valstybės narės atsako už visus reikalingus savo sistemų tobulinimus, kad minėta informacija būtų galima keistis naudojantis CCN/CSI tinklu ar kitu panašiu, saugiu tinklu, naudojamu, keičiantis 21a straipsnyje nurodyta informacija elektroniniu būdu.
VI
SKYRIUS
PRAŠYMAS ĮTEIKTI ADMINISTRACINĮ PRANEŠIMĄ
25 straipsnis
Besikreipiančiosios institucijos prašymu ir vadovaudamasi pranešimo apie panašias priemones taisyklėmis valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, pastaroji institucija praneša adresatui apie visas kompetentingų institucijų priimtas priemones ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, teritorijoje.
26 straipsnis
Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas priemonės ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas, taip pat pateikiamas vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita susijusi informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.
27 straipsnis
Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar priemonę įteikimo adresatui datą.
VII
SKYRIUS
BUVIMAS ADMINISTRACINĖSE PATALPOSE IR DALYVAVIMAS ADMINISTRACINIUOSE TYRIMUOSE BEI BENDRUOSE ADMINISTRACINIUOSE TYRIMUOSE
28 straipsnis
Kai tai leidžiama pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktus, besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai gali naudotis tais pačiais tikrinimo įgaliojimais, kokiais naudojasi valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnai.
Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai tikrinimo įgaliojimais naudojasi tik administraciniam tyrimui atlikti.
Besikreipiančiųjų institucijų ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka dalyvaujančios institucijos gali parengti bendrą tyrimo ataskaitą.
VIII
SKYRIUS
VIENALAIKIAI PATIKRINIMAI
29 straipsnis
Valstybės narės gali susitarti vykdyti vienalaikius patikrinimus, jei jos mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.
30 straipsnis
IX
SKYRIUS
APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ INFORMAVIMAS
31 straipsnis
▼M2 —————
32 straipsnis
X
SKYRIUS
EUROFISC
33 straipsnis
„Eurofisc“ sistemoje valstybės narės:
sukuria daugiašalį išankstinio įspėjimo mechanizmą siekiant kovoti su sukčiavimu PVM;
vykdo ir koordinuoja greitą daugiašalį keitimąsi tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą srityse, kuriose veikia „Eurofisc“ (toliau – „Eurofisc“ veiklos sritys), tos informacijos bendrą tvarkymą ir analizę;
koordinuoja dalyvaujančių valstybių narių 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų darbą, kai reaguojama į gautus įspėjimus ir gautą informaciją;
koordinuoja dalyvaujančių valstybių narių administracinius tyrimus, susijusius su 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų nustatytais sukčiavimo atvejais, bet neturi įgaliojimų reikalauti, kad valstybės narės atliktų administracinius tyrimus.
34 straipsnis
35 straipsnis
Komisija „Eurofisc“ teikia techninę ir logistinę paramą. Komisija neturi teisės susipažinti su 1 straipsnyje nurodyta informacija, kuria gali būti keičiamasi per „Eurofisc“, išskyrus atvejus, kai susiklosto 55 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės.
36 straipsnis
Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai:
susitaria dėl „Eurofisc“ veiklos sričių nustatymo ir atsisakymo;
nagrinėja visus klausimus, susijusius su „Eurofisc“ praktiniu veikimu;
bent kartą per metus vertina „Eurofisc“ veiklos vykdymo efektyvumą ir veiksmingumą;
tvirtina 37 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą.
„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai:
kaupia iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gautą informaciją, kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir sudaro kitiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su visa turima informacija; šia informacija keičiamasi elektroniniu būdu;
užtikrina, kad dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gauta informacija būtų tvarkoma ir analizuojama kartu su susijusia tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą, pranešta ar surinkta pagal šį reglamentą, kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir sudaro visiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su rezultatais;
teikia grįžtamąją informaciją visiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams;
teikia veiklos tam tikroje veiklos srityje metinę ataskaitą valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams.
37 straipsnis
„Eurofisc“ pirmininkas teikia veiklos visose veiklos srityse metinę ataskaitą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma su „Eurofisc“ susijusi procedūrinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
XI
SKYRIUS
NUOSTATOS DĖL DIREKTYVOS 2006/112/EB XII ANTRAŠTINĖS DALIES 6 SKYRIUJE NUMATYTŲ SPECIALIŲ SCHEMŲ
1
SKIRSNIS
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomos nuostatos
38 straipsnis
Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytai specialiai schemai. Šiame skyriuje taip pat taikomos minėtos direktyvos 358 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys.
39 straipsnis
40 straipsnis
41 straipsnis
42 straipsnis
Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 41 straipsnį, numerius.
Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį standartinį mokesčio tarifą.
2
SKIRSNIS
Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. taikomos nuostatos
43 straipsnis
Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytoms specialioms schemoms.
44 straipsnis
Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
45 straipsnis
46 straipsnis
Iš mokėjimų, kurie yra pervedami vartojimo valstybei narei pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje numatytą specialią schemą, registravimosi valstybė narė turi teisę pasilikti tokią pirmoje ir antroje dalyse nurodytų sumų dalį:
nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 30 %;
nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 15 %;
nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0 %.
47 straipsnis
Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 46 straipsnį, numerius.
Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį mokesčio tarifą, taikomą telekomunikacijų paslaugų, transliavimo paslaugų ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimui.
3 SKIRSNIS
Nuo 2021 m. liepos 1 d. taikomos nuostatos
47a straipsnis
Šio skirsnio nuostatos taikomos nuo 2021 m. liepos 1 d.
47b straipsnis
47c straipsnis
47d straipsnis
Registravimosi valstybė narė kiekvienos kitos valstybės narės, iš kurios buvo siunčiamos ar gabenamos prekės, kompetentingai institucijai taip pat perduoda Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir kiekvienos atitinkamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai – Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.
Valstybės narės, kurios reikalauja sumas PVM deklaracijoje nurodyti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja jas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.
47e straipsnis
Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama PVM deklaracija.
47f straipsnis
Valstybės narės, kurios reikalauja mokėjimus atlikti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.
Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.
47g straipsnis
Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis nurodo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti atliekami mokėjimai pagal 47f straipsnį, numerius.
Valstybės narės nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie prekių ir paslaugų, kurioms taikomos specialios schemos, tiekimui ar teikimui taikomų mokesčio tarifų pasikeitimus.
47h straipsnis
Valstybės narės prekių, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruojamas pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje numatytą specialią schemą, importo metu elektroniniu būdu patikrina atskiro PVM mokėtojo kodo, kuris buvo suteiktas pagal tos direktyvos 369q straipsnį ir kuris buvo nurodytas ne vėliau kaip importo deklaracijos pateikimo metu, galiojimą.
47i straipsnis
47j straipsnis
Pirma pastraipa taikoma tik administracinio tyrimo dėl specialių schemų atžvilgiu.
Jeigu sutariama, kad atlikti administracinį tyrimą reikia, registravimosi valstybė narė informuoja kitas valstybes nares.
Tai netrukdo valstybės narėms imtis veiksmų pagal savo nacionalinės teisės aktus.
47k straipsnis
Valstybės narės leidžia Komisijai apibendrintos statistinės ir diagnostinės informacijos tikslais pagal 17 straipsnio 1 dalies d ir e punktus tiesiogiai gauti informaciją iš 53 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompiuterizuotos sistemos parengtų pranešimų. Ta informacija neapima duomenų apie fizinius apmokestinamuosius asmenis.
47l straipsnis
Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priimti šias priemones:
47b straipsnio 1 dalyje, 47c straipsnio 1 dalyje ir 47d straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir 47i straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą;
47b straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47c straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47d straipsnio 2 dalyje, 47e straipsnyje, 47f straipsnio 2 dalyje, 47i straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse bei 47j straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir technines tos informacijos perdavimo priemones;
techninius 47g straipsnyje nurodytos informacijos perdavimo tarp valstybių narių duomenis;
techninius duomenis, susijusius su 47h straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimu, kurį atlieka importo valstybė narė;
47k straipsnyje nurodytą apibendrintą statistinę ir diagnostinę informaciją, kurią gaus Komisija, ir technines tos informacijos gavimo priemones.
XII
SKYRIUS
KEITIMASIS INFORMACIJA IR JOS SAUGOJIMAS TAIKANT PVM GRĄŽINIMO APMOKESTINAMIESIEMS ASMENIMS, KURIE NĖRA ĮSISTEIGĘ GRĄŽINANČIOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, O YRA ĮSISTEIGĘ KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, TVARKĄ
48 straipsnis
Kai įsisteigimo valstybė narė sužino, kad apmokestinamasis asmuo, teikiantis prašymą grąžinti PVM pagal Direktyvos 2008/9/EB 5 straipsnį, turi mokestinių įsipareigojimų toje įsisteigimo valstybėje narėje, ji gali paprašyti apmokestinamojo asmens sutikimo grąžinamą PVM tiesiogiai pervesti tai valstybei narei, siekiant įvykdyti neįvykdytus mokestinius įsipareigojimus. Kai apmokestinamasis asmuo pritaria tokiam pervedimui, įsisteigimo valstybė narė informuoja grąžinančią valstybę narę apie sumą, dėl kurios gautas pritarimas, ir grąžinanti valstybė narė apmokestinamojo asmens vardu perveda šią sumą įsisteigimo valstybei narei. Įsisteigimo valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise ir administracine praktika, informuoja apmokestinamąjį asmenį, ar dėl pervestos sumos mokestinis įsipareigojimas įvykdytas visiškai, ar iš dalies. Tačiau grąžinamo PVM pervedimas įsisteigimo valstybei narei nedaro poveikio grąžinančios valstybės narės teisei susigrąžinti sumas, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos apmokestinamasis asmuo turi pastarosios valstybės narės atžvilgiu.
Kai mokestiniai įsipareigojimai įsisteigimo valstybėje narėje yra ginčijami, įsisteigimo valstybė narė, gavusi apmokestinamojo asmens sutikimą, gali pervestas grąžinamas sumas panaudoti kaip saugojimo priemonę, jei toje valstybėje narėje užtikrinama veiksminga teisminė peržiūra.
Pirmoje pastraipoje nurodyti suderinti kodai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, remiantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ( 1 ), nustatytu NACE klasifikatoriumi.
XIII
SKYRIUS
RYŠIAI SU KOMISIJA IR KITOMIS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS, ĮSTAIGOMIS, ORGANAIS IR AGENTŪROMIS
49 straipsnis
XIV
SKYRIUS
SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
50 straipsnis
Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šį reglamentą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
valstybės narės, iš kurios gauta informacija, kompetentinga institucija sutiko su tokiu perdavimu; ir
atitinkama trečioji šalis įsipareigojo užtikrinti bendradarbiavimą, reikalingą sukaupti įrodymams, kuriais patvirtinamas sandorių, kurie manomai pažeidžia PVM teisės aktus, neteisėtumas.
XV
SKYRIUS
INFORMACIJOS MAINŲ SĄLYGOS
51 straipsnis
Tais atvejais, kai institucija gavo prašymą ar informaciją, kurie buvo skirti ne jai, ji nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo elektroniniu būdu nusiunčia pranešimą siuntėjui.
52 straipsnis
Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimą, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengiami bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi ir besikreipiančioji institucija. Minėti prašymai gali būti išversti į tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų tik tais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia motyvuotą tokio vertimo prašymą.
53 straipsnis
Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad veiktų tokios esančios ar naujos ryšių ir keitimosi informacija sistemos, kurios yra būtinos užtikrinti šiame reglamente nurodytą keitimąsi informacija. 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomas susitarimas dėl paslaugų lygio, kuriuo užtikrinama tų ryšių ir keitimosi informacija sistemų veikimui užtikrinti Komisijos ir valstybių narių teiktinų paslaugų techninė kokybė ir kiekybė. Komisija atsakinga už visus CCN/CSI tinklo tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad valstybės narės galėtų keistis ta informacija. Valstybės narės atsakingos už visus savo sistemų tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad naudojantis CCN/CSI tinklu būtų galima keistis ta informacija.
Valstybės narės atsisako bet kokių prašymų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, išskyrus, tam tikrais atvejais – ekspertams sumokėtą užmokestį.
54 straipsnis
Vienos valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės besikreipiančiajai institucijai 1 straipsnyje nurodytą informaciją, jei:
per tam tikrą laikotarpį besikreipiančiosios institucijos pateiktų informacijos prašymų kiekis ir pobūdis nesukelia tai institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcingos administracinės naštos;
ta besikreipiančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti, kad gautų prašomą informaciją, nesukeldama pavojaus, kad apsunkins pageidaujamo tikslo pasiekimą.
55 straipsnis
Tokia informacija gali būti naudojama apmokestinimo bazei nustatyti, arba mokesčiams surinkti ar atlikti mokesčių administracinę kontrolę, kad būtų galima nustatyti apmokestinimo bazę.
Ši informacija taip pat gali būti naudojama apskaičiuojant kitas rinkliavas, muitus ir mokesčius, kuriems taikomas 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvos 2008/55/EB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis ( 2 ), 2 straipsnis.
Be to, ši informacija gali būti naudojama teismo proceso metu, kai vyksta ginčas dėl baudų, skirtų už mokesčių įstatymų pažeidimus, nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir teisės aktų nuostatų, taikomų atsakovų ir liudytojų teisėms tokiame procese.
Visam šiame reglamente nurodytam informacijos saugojimui, tvarkymui ar keitimuisi ta informacija taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 ( 3 ) ir (EB) Nr. 45/2001 ( 4 ). Tačiau, siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės apriboja Reglamento (ES) 2016/679 12–15, 17, 21 ir 22 straipsniuose numatytų pareigų ir teisių apimtį. Tokie apribojimai neviršija to, kas tikrai būtina, siekiant užtikrinti interesus, nurodytus to reglamento 23 straipsnio 1 dalies e punkte, visų pirma:
siekiant sudaryti galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms tinkamai įvykdyti savo užduotis šio reglamento tikslais; arba
siekiant išvengti trukdymo oficialiam arba teisiniam nagrinėjimui, analizei, tyrimams ar procedūroms šio reglamento tikslais ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo prevencijai, tyrimui ir nustatymui.
Šiame reglamente nurodyta informacija tvarkoma ir saugoma tik šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais ir ši informacija toliau nėra tvarkoma su tais tikslais nesuderinamu būdu. Kitais tikslais, pavyzdžiui, komerciniais tikslais tvarkyti asmens duomenis pagal šį reglamentą draudžiama. Šios informacijos saugojimo laikotarpiai apribojami tokios trukmės laikotarpiu, kiek tai būtina tiems tikslams pasiekti. Šio reglamento 17 straipsnyje nurodytos informacijos saugojimo laikotarpiai nustatomi, remiantis atitinkamos valstybės narės teisės aktuose numatytais senaties terminais, tačiau jie netrunka ilgiau kaip dešimt metų.
56 straipsnis
Pagal šį reglamentą institucijos, į kurią kreipiamasi, darbuotojų gautos ir besikreipiančiajai institucijai perduotos ataskaitos, pranešimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų besikreipiančiosios institucijos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti laikomi įrodymais tokiu pačiu pagrindu kaip ir tokie patys dokumentai, kuriuos pateikė kita tos šalies institucija.
57 straipsnis
Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad:
užtikrintų veiksmingą vidinį kompetentingų institucijų koordinavimą;
nustatytų tiesioginį tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų bendradarbiavimą;
užtikrintų šiame reglamente numatytų informacijos mainų priemonių sklandų veikimą.
XVI
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58 straipsnis
59 straipsnis
60 straipsnis
61 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 panaikinamas nuo 2012 m. sausio 1 d. Tačiau to reglamento 2 straipsnio 1 dalis galioja tol, kol Komisija paskelbia šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą.
To reglamento V skyrius, išskyrus 27 straipsnio 4 dalį, toliau taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
62 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.
Tačiau 33–37 straipsniai taikomi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.;
V skyrius, išskyrus 22 ir 23 straipsnius, taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.;
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
▼M3 M5 —————
II PRIEDAS
Panaikintas reglamentas su vėlesniais pakeitimais
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 |
OL L 264, 2003 10 15, p. 1. |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 885/2004 |
OL L 168, 2004 5 1, p. 1. |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 |
OL L 363, 2006 12 20, p. 1. |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 143/2008 |
OL L 44, 2008 2 20, p. 1. |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 37/2009 |
OL L 14, 2009 1 20, p. 1. |
III PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos |
1 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos |
1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
— |
1 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa |
1 straipsnio 4 dalis |
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas |
3 straipsnis |
2 straipsnio 2 dalies 2 punktas |
2 straipsnio 1 dalies a punktas |
2 straipsnio 1 dalies 3 punktas |
2 straipsnio 1 dalies b punktas |
2 straipsnio 1 dalies 4 punktas |
2 straipsnio 1 dalies c punktas |
2 straipsnio 1 dalies 5 punktas |
2 straipsnio 1 dalies d punktas |
2 straipsnio 1 dalies 6 punktas |
2 straipsnio 1 dalies e punktas |
2 straipsnio 1 dalies 7 punktas |
2 straipsnio 1 dalies f punktas |
2 straipsnio 1 dalies 8 punktas |
2 straipsnio 1 dalies g punktas |
2 straipsnio 1 dalies 9 punktas |
2 straipsnio 1 dalies h punktas |
2 straipsnio 1 dalies 10 punktas |
2 straipsnio 1 dalies i punktas |
2 straipsnio 1 dalies 11 punktas |
2 straipsnio 1 dalies j punktas |
2 straipsnio 1 dalies 12 punktas |
2 straipsnio 1 dalies k punktas |
2 straipsnio 1 dalies 13 punktas |
2 straipsnio 1 dalies l punktas |
2 straipsnio 1 dalies 14 punktas |
— |
2 straipsnio 1 dalies 15 punktas |
2 straipsnio 1 dalies m punktas |
2 straipsnio 1 dalies 16 punktas |
2 straipsnio 1 dalies n punktas |
2 straipsnio 1 dalies 17 punktas |
— |
2 straipsnio 1 dalies 18 punktas |
2 straipsnio 1 dalies p punktas |
2 straipsnio 1 dalies 19 punktas |
2 straipsnio 1 dalies q punktas |
2 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalis |
— |
3 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 3 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 5 dalis |
4 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 6 dalis |
5 straipsnis |
3 straipsnio 7 dalis |
6 straipsnis |
4 straipsnis |
— |
5 straipsnio 1 dalis |
7 straipsnio 1 dalis |
5 straipsnio 2 dalis |
7 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnio 3 dalis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 7 straipsnio 3 dalis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 7 straipsnio 4 dalis |
5 straipsnio 4 dalis |
7 straipsnio 5 dalis |
6 straipsnis |
8 straipsnis |
7 straipsnis |
9 straipsnis |
8 straipsnis |
10 straipsnis |
9 straipsnis |
11 straipsnis |
10 straipsnis |
12 straipsnis |
11 straipsnis |
28 straipsnis |
12 straipsnis |
29 straipsnis |
13 straipsnis |
30 straipsnis |
14 straipsnis |
25 straipsnis |
15 straipsnis |
26 straipsnis |
16 straipsnis |
27 straipsnis |
17 straipsnio pirma pastraipa |
13 straipsnio 1 dalis |
17 straipsnio antra pastraipa |
14 straipsnio 2 dalis |
18 straipsnis |
14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
19 straipsnis |
— |
20 straipsnis |
— |
21 straipsnis |
14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
22 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
17 straipsnio 1 dalies a punktas |
22 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
18 straipsnis |
22 straipsnio 2 dalis |
19 straipsnis |
23 straipsnio pirma pastraipa |
21 straipsnio 2 dalies a ir b punktai |
23 straipsnio antra pastraipa |
21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
24 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas |
21 straipsnio 2 dalies c punktas |
24 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas |
21 straipsnio 2 dalies d punktas |
24 straipsnio antra pastraipa |
21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
25 straipsnio 1 dalis |
20 straipsnio 1 dalis |
25 straipsnio 2 dalis |
20 straipsnio 2 dalis |
25 straipsnio 3 dalis |
— |
26 straipsnis |
24 straipsnio pirma pastraipa |
27 straipsnio 1 dalis |
17 straipsnio 1 dalies b punktas |
27 straipsnio 2 dalis |
17 straipsnio 1 dalies b punktas ir 21 straipsnio 1 dalis |
27 straipsnio 3 dalis |
17 straipsnio 1 dalies b punktas ir 21 straipsnio 1 dalis |
27 straipsnio 4 dalis |
31 straipsnis |
27 straipsnio 5 dalis |
24 straipsnis |
28 straipsnis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 38 straipsnis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 43 straipsnis |
29 straipsnis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 39 straipsnis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 44 straipsnis |
30 straipsnis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 40 straipsnis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 45 straipsnis |
31 straipsnis |
17 straipsnio 1 dalies d punktas |
32 straipsnis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 41 straipsnis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 46 straipsnis |
33 straipsnis |
Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 42 straipsnis Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 47 straipsnis |
34 straipsnis |
— |
34a straipsnis |
48 straipsnis |
35 straipsnis |
49 straipsnis |
36 straipsnis |
50 straipsnis |
37 straipsnis |
51 straipsnio 1 dalis |
38 straipsnis |
52 straipsnis |
39 straipsnis |
53 straipsnis |
40 straipsnis |
54 straipsnis |
41 straipsnis |
55 straipsnis |
42 straipsnis |
56 straipsnis |
43 straipsnis |
57 straipsnis |
44 straipsnis |
58 straipsnis |
45 straipsnis |
59 straipsnis |
46 straipsnis |
60 straipsnis |
47 straipsnis |
61 straipsnis |
48 straipsnis |
62 straipsnis |
( 1 ) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.
( 2 ) OL L 150, 2008 6 10, p. 28.
( 3 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 4 ) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
( 5 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).