(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1697/2002 Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikriems importuojamiems Tailando, Turkijos ir Ukrainos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno (toliau – galiojančios priemonės) ( 2 ).

(2)

2007 m. rugpjūčio 20 d. Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso Bendrijoje pagaminamo tam tikrų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno kiekio, vardu pateikė skundą.

(3)

Skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl minėto Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Rusijos kilmės produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos; pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu remiantis šiais įrodymais buvo inicijuotas tyrimas.

(4)

2007 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės interesus ginantis komitetas gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) viso Bendrijoje pagaminamo tam tikrų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno kiekio, vardu pateikė prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(5)

Prašyme buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių iš Tailando, Turkijos ir Ukrainos importuojamam minėtam produktui taikomų priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą bei dalinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjami su importu iš Turkijos susiję dempingas ir žala, inicijavimą. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu Komisija inicijavo peržiūras pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(6)

Turkijos atveju, prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto importas buvo didelis skaičiuojant tiek absoliučiais dydžiais, tiek ir rinkos dalimi. Be to, buvo teigiama, kad iš šios šalies importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis bei kainos, be kitų neigiamų padarinių, darė neigiamą įtaką Bendrijos pramonės rinkos daliai ir kainų lygiui bei turėjo neigiamos įtakos Bendrijos pramonės bendrai veiklai ir finansinei padėčiai.

(7)

2007 m. spalio 15 d. Ukrainos eksportuotojas Interpipe Group pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta ištirti tik su dempingu susijusius aspektus.

(8)

2007 m. rugsėjo 26 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu ( 3 ) (toliau – 1 pranešimas) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl tam tikrų importuojamų Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno inicijavimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(9)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu ( 4 ) (toliau – 2 pranešimas) Komisija paskelbė apie priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis dėl tam tikrų iš Tailando, Turkijos ir Ukrainos importuojamų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno inicijavimą (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra) ir tarpinės peržiūros, susijusios su iš Turkijos importuojamais tam tikrais suvirintais vamzdžiais ir vamzdeliais iš geležies arba nelegiruotojo plieno, inicijavimą (toliau – Turkijos tarpinė peržiūra).

(10)

2008 m. sausio 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu ( 5 ) (toliau – 3 pranešimas) Komisija paskelbė apie pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atliekamos tarpinės peržiūros, kurią atliekant tiriamas tik vieno Ukrainos kilmės tam tikrų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno eksportuotojo, Interpipe Group, vykdomas dempingas, inicijavimą (toliau – Ukrainos tarpinė peržiūra).

(11)

Minėti tyrimai buvo atliekami kartu, kadangi jie yra akivaizdžiai susiję, ypač kalbant apie žalos nustatymą ir žalos pasikartojimo tikimybę. Siekiant gero administravimo, šie tyrimai įtraukti į vieną reglamentą.

(12)

Komisijos tarnybos apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, skunde ir prašyme nurodytiems Bendrijos gamintojams, visiems kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, importuotojams, prekybininkams, žinomiems Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos, Tailando, Turkijos ir Ukrainos eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių institucijoms.

(13)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Kai kurie eksportuojantys gamintojai ir pareiškėjo atstovaujami Bendrijos gamintojai pasinaudojo šia galimybe ir pateikė pastabas, į kurias buvo atsižvelgta atliekant tyrimą.

(14)

Atsižvelgiant į didelį su tyrimu susijusių kai kurių eksportuojančių šalių eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, atliekant 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse nurodytus antidempingo tyrimą, priemonių galiojimo termino peržiūrą ir Turkijos tarpinę peržiūrą buvo taikoma atranka pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(15)

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti eksportuojančius gamintojus arba jų vardu veikiančius atstovus, Bendrijos gamintojų ir importuotojų buvo paprašyta pranešti apie save ir pateikti informaciją, nurodytą pranešimuose apie inicijavimą.

(16)

15 šalių, 13 pareiškėjų ir du prašymą remiantys gamintojai pateikė atrankos formos atsakymus, o kitos dvi bendrovės bendradarbiavo ir pateikė sutrumpinto klausimyno atsakymus. Bendradarbiavusių bendrovių pagaminamas kiekis sudarė apie 95 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio.

(17)

Atranka buvo vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, pasikonsultavus su pareiškėju ir remiantis didžiausiu tipišku pardavimo kiekiu. Tai atlikus atrinktos 9 bendrovės. Atrinktos bendrovės per TL pagamino 67 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio.

(18)

Remiantis Komisijos turima informacija buvo kreiptasi į maždaug 140 importuotojų. Iš 140 importuotojų 16 pareiškė, kad jie neimportuoja suvirintų vamzdžių iš nagrinėjamųjų šalių, o 3 bendrovės atsakė, kad jos nebedalyvauja nagrinėjamojo produkto rinkoje. 13 nesusijusių importuotojų pateikė klausimyno atsakymus, bet tik du pateikė išsamius atsakymus. Bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų dalis buvo mažesnė nei 5 % viso nagrinėjamo importo; toks bendradarbiavimo lygis yra labai žemas.

(19)

Kaip minėta pranešimuose apie inicijavimą, buvo numatyta atlikti KLR, Rusijos, Turkijos, Ukrainos ir Tailando eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranką. Išsami informacija apie kiekvienos nagrinėjamosios šalies atranką pateikta toliau išdėstytuose kiekvienos šalies tyrimo aprašymuose.

(20)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga siekiant nustatyti dempingą ir jo daromą žalą bei Bendrijos interesus. Nurodytų bendrovių pateikta informacija buvo patikrinta vietoje:

(21)

Atliekant antidempingo tyrimą nagrinėtas dempingo ir žalos tiriamasis laikotarpis – 2006 m. liepos 1 d. – 2007 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nustatant žalą nagrinėtos 2004 m sausio 1 d. – TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) tendencijos. Tas pats TL taip pat taikytas Turkijos tarpinei peržiūrai ir priemonių galiojimo termino peržiūrai; peržiūrų nagrinėjamasis laikotarpis taip pat sutapo.

(22)

Ukrainos tarpinės peržiūros tiriamasis laikotarpis – kalendoriniai 2007 m. (toliau – Interpipe tiriamasis laikotarpis arba Interpipe TL).

(23)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti:

(24)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento nuostatomis, šalims buvo paskirtas terminas, iki kurio jos gali kreiptis su šiuo atskleidimu susijusiais klausimais.

(25)

Į šalių žodžiu ir raštu pareikštas pastabas buvo atsižvelgta, o galutinės išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(26)

Nagrinėjamasis produktas – Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos, Tailando, Turkijos ir Ukrainos kilmės suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose. Paprastai jis deklaruojamas nurodant KN kodusex730630 41, ex730630 49, ex730630 72 ir ex730630 77.

(27)

Suvirintų vamzdžių ir vamzdelių paskirtis labai įvairi – jie naudojami tiekiant vandenį, garus, gamtines dujas, orą ir kitus skysčius bei dujas vandentiekio, šilumos ir ventiliacijos sistemose, oro kondicionavimo įrenginiuose, automatinėse gesinimo sistemose ir kitoms panašioms paskirtims. Gana dažnai jie taip pat naudojami statybos tikslais, krovinių kėlimui, tvorų tvirtinimui vamzdžiais, apsaugos priemonėms ir pastoliams.

(28)

Pagrindinė nagrinėjamojo produkto žaliava – karštai valcuoti vamzdžio pavidalo ritiniai. Suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai gali būti apvelkami arba galvanizuojami. Papildomai apdorojant siekiama pagerinti produkto kokybę. Dažniausiai vamzdžiai tiekiami paprastais galais, bet gali būti nuožulniais galais arba su įsriegtais sriegiais, su sujungimais arba be jų. Nagrinėjamasis produktas yra gaminamas įvairių dydžių ir pagal įvairius standartus ir klasifikaciją. Galutinio naudojimo atžvilgiu jie tam tikru mastu gali pakeisti vieni kitus, todėl skirtingų rūšių produktai didele dalimi sutampa ir konkuruoja. Todėl daroma išvada (kaip ir ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su tuo pačiu produktu), kad visų rūšių nagrinėjamasis produktas atliekant tyrimą turi būti laikomas vienu produktu.

(29)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, Turkijos tarpinę peržiūrą ir Ukrainos tarpinę peržiūrą nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame bei ankstesniame tyrimuose, minėtuose 1 konstatuojamojoje dalyje.

(30)

Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kinijos Liaudies Respublikoje, Rusijoje, Tailande, Turkijoje ir Ukrainoje pagamintas ir į Bendriją eksportuotas produktas visais aspektais yra panašus į tų šalių vidaus rinkoje parduodamą produktą bei į Bendrijos gamintojų gaminamą ir Bendrijos rinkoje parduodamą produktą. Tai taip pat taikoma ir gaminamam bei eksportui į Bendriją parduodamam produktui, lyginant jį su JAV (kuri buvo pasirinkta trečiąja, rinkos ekonomikos, šalimi Kinijos Liaudies Respublikai ir Baltarusijai) gaminamu ir parduodamu produktu. Todėl visi šie produktai buvo laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(31)

Toliau nurodyta bendroji metodika buvo atitinkamai taikoma visiems eksportuojantiems ūkinės veiklos vykdytojams. Pateikiami nustatyti faktai dėl nagrinėjamųjų šalių dempingo aspektų apibūdina tik tam tikrai eksportuojančiai šaliai būdingus klausimus.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi visų pirma buvo tikrinama, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo suvirintų vamzdžių ir vamzdelių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y., ar bendras tokio pardavimo kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso pardavimo eksportui į Bendriją kiekio.

(33)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamų produktų rūšimis. Atlikusi tyrimą pagal produktų rūšis, Komisija nustatė, kad vidaus rinkoje parduodamų ir eksportuojamų produktų, kurių kilmė, dydis (išorinis skersmuo), sienelių storis, išorinis apdirbimas ir galutinis apdirbimas yra panašūs, rūšys yra tiesiogiai palyginamos.

(34)

Nustatyta, ar kiekvienos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkose parduodamų produktų rūšies, kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su suvirintų vamzdžių ir vamzdelių, parduodamų eksportui į Bendriją, rūšimis, produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros rūšies suvirintų vamzdžių ir vamzdelių pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei bendras tos rūšies produktų vidaus pardavimo kiekis per tiriamąjį laikotarpį sudarė 5 % ar daugiau bendros panašios rūšies suvirintų vamzdžių ir vamzdelių, eksportuojamų į Bendriją, pardavimo kiekio.

(35)

Be to, nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies suvirinti vamzdžiai vidaus rinkoje buvo parduodami įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai padaryta nustatant kiekvieno nagrinėjamosios šalies eksportuojančio gamintojo pelningo pardavimo (pagal kiekvieną eksportuoto nagrinėjamojo produkto rūšį) vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per tiriamąjį laikotarpį.

(36)

Nagrinėta, ar tų rūšių produktų, kurie įprastinėmis prekybos sąlygomis nebuvo parduodami vidaus rinkoje, normalioji vertė gali būti nustatoma pagal kitų gamintojų vidaus rinkos kainas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi. Tuo atveju, jei kitų gamintojų patikimos kainos vidaus rinkoje nebuvo žinomos, buvo remiamasi apskaičiuota normaliąja verte pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(37)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, o pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos (toliau – PBA sąnaudos) ir pelno dydis apskaičiuoti remiantis faktiniais duomenimis apie nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(38)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(39)

Kai eksportas buvo vykdomas per susijusį importuotoją ir jis nebuvo laikomas patikimu, eksporto kaina buvo apskaičiuojama, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, remiantis kaina, kuria importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, atitinkamai ją pakoregavus, atsižvelgiant į visas nuo produkto įvežimo iki perpardavimo patirtas sąnaudas, taip pat į pagrįstą PBA sąnaudų bei pelno dydį. Šiuo atveju buvo naudojami paties susijusio importuotojo PBA sąnaudos. Pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(40)

Tais atvejais, kai eksporto kaina ir atitinkama importuotų produktų perpardavimo kaina nebuvo žinomos, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis bet kuriuo kitu priimtinu būdu.

(41)

Palyginamųjų rūšių produkto normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti patikrintais įrodymais.

(42)

Paprastai ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos produkto rūšies vidutinės svertinės normaliosios vertės palyginimu su svertine vidutine eksporto kaina.

(43)

Pagal įprastą Komisijos praktiką, siekiant išvengti galimo priemonių vengimo, kelių susijusių bendrovių grupių atvejais buvo nustatomas bendras dempingo skirtumas, taikomas visoms bendrovėms grupėje.

(44)

Nebendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais.

(45)

Siekiant nustatyti dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pirmiausia buvo nustatytas bendradarbiavimo lygis. Buvo laikoma, kad bendradarbiavimo lygis yra aukštas, kai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kiekis buvo panašus į tą kiekį, kurį pagal nagrinėjamą šalį yra pateikęs Eurostatas, ir nebuvo priežasčių manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas atsisako bendradarbiauti. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą, kitiems eksportuotojams buvo nustatytas dempingo skirtumas, lygus didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam bendradarbiaujančiai bendrovei.

(46)

Bendru atveju, jei bendradarbiavimo lygis buvo žemas, dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pavyzdinio modelio, taikomo kitam bendradarbiaujančiam gamintojui, didžiausią skirtumą. Buvo manoma, kad toks metodas taip pat būtinas tam, kad už nebendradarbiavimą nebūtų suteikiama nauda.

(47)

Importas iš Bosnijos ir Hercegovinos per TL sudarė apie 33 kilotonas (toliau – KT); rinkos dalis sudarė apie 2,5 %. Didžiausias eksportuojantis gamintojas pagamino apie 90 % viso Bosnijoje ir Hercegovinoje pagaminamo kiekio (skirto vidaus rinkai ir eksportui). Jis bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus.

(48)

Bendras panašaus produkto vidaus pardavimo kiekis buvo tipiškas, kaip apibrėžta 32 konstatuojamojoje dalyje. Pagal nurodytą bendrąją metodiką normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų Bosnijos ir Hercegovinos pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis įprastinėmis prekybos sąlygomis arba, jei reikia, ji buvo apskaičiuota.

(49)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo parduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta remiantis nesusijusių Bendrijos pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(50)

Eksportuotojas užginčijo pareiškėjo nurodytas transporto sąnaudas. Iš tiesų, atliekant patikrinimą vietoje jis įrodė, kad šios sąnaudos buvo mažesnės.

(51)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atskleidus faktus viena šalis prieštaravo dėl to, kad Komisija tariamai koregavo fizines savybes. Tačiau skaičiuojant vienintelio eksportuojančio Bosnijos ir Hercegovinos gamintojo dempingo skirtumą fizinių savybių koregavimai nebuvo nei patvirtinti, nei iš tiesų atlikti.

(52)

Palyginus normaliąją vertę ir eksporto kainą pagal svertinius jų vidurkius, nustatytas 0,7 % dempingo skirtumas.

(53)

Kadangi dempingo skirtumas yra de minimis lygio, t. y. mažiau nei 2 %, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį, tyrimas dėl Bosnijos ir Hercegovinos turėtų būti baigtas nenustatant priemonių. Importo iš šios šalies pobūdis ir poveikis nagrinėjami dalyje apie žalą, skirsnyje „kiti veiksniai“.

(54)

Kaip paskelbė Eurostatas (pagal visus KN kodus), Kinijos importas pastaraisiais metais labai padidėjo – nuo 22 KT 2004 m. iki 111 KT 2006 m. (180 KT per TL). Todėl KLR yra didžiausia importuotoja Bendrijos rinkoje, o jos rinkos dalis padidėjo nuo 1,8 % 2004 m. iki daugiau nei 13,8 % TL. Bendradarbiaujančių gamintojų duomenimis eksportas buvo dar didesnis ir sudarė 233 KT. Šešios atrinktos bendrovės nurodė 219 KT. Toks neatitikimas reiškia, kad Kinijos eksporto skvarba ir rinkos dalis yra netgi didesnė nei buvo manoma pradžioje.

(55)

Toks Eurostato ir bendradarbiaujančių bendrovių nurodytų kiekių neatitikimas taip pat gali rodyti neteisingą nagrinėjamojo produkto deklaravimą muitinėje. Tai atitinka Bendrijos pramonės teiginius, kad nagrinėjamasis produktas yra neteisingai deklaruojamas. Atlikus visą tyrimą nustatyta, kad ūkinės veiklos vykdytojai turi galimybę parduoti skirtingų rūšių vamzdžius (kai kurie iš jų atitinka nagrinėjamąjį produktą, kai kurie – ne) pagal tą pačią sąskaitą faktūrą. Todėl neatmetama galimybė, kad, priklausomai nuo to, ar sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodomi šie skirtumai, nagrinėjamąjį produktą deklaruojanti bendrovė gali tuo pasinaudoti ir deklaruodama nurodyti kitus, su nagrinėjamuoju produktu nesusijusius kodus.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(57)

Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(58)

Inicijavus dabartinį tyrimą buvo atrinkti šeši Kinijos gamintojai ir (arba) gamintojų grupės (toliau – subjektai); visi jie kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė prašymo taikyti RER formą iki nurodyto termino. Atsižvelgiant į jų prašymus, jie buvo patikrinti vietoje. Komisija paprastai tikrina, ar susijusių bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER taikymo reikalavimus. Todėl tais atvejais, kai patronuojamoji bendrovė arba kita su pareiškėju susijusi bendrovė yra nagrinėjamojo produkto gamintojas ir (arba) eksportuotojas ir (arba) prekybininkas, ši bendrovė turėjo užpildyti atskirą prašymo taikyti RER formą.

(59)

Atlikus tikrinimus vietoje šešių atrinktų subjektų patalpose nuspręsta, kad visi prašymai taikyti RER turi būti atmesti. Taip nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš subjektų neatitiko 1, 2 ir 3 kriterijų (žr. pateiktą tyrimo aprašymą). Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi subjektai atitinka 4 ir 5 kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį apibrėžtumą ir stabilumą, o valiuta konvertuojama rinkos kursu.

(60)

Daugeliu atveju bendrovių dokumentai buvo nepatikimas šaltinis. Kai kurios bendrovės pateikė skirtingus to paties dokumento variantus (pvz., pakoreguotus verslo liudijimus, du skirtingus steigimo įstatų rinkinius, kuriuose nurodyti skirtingi vakcininkai, nepasirašytus steigimo įstatus). Vietos institucijos tokiai padėčiai neprieštaravo ir netgi nepagrįstai išdavė atitinkamus sertifikatus ir dokumentus. Dėl tokių nepatikimų dokumentų bendrovių teisinis statusas buvo neaiškus ir buvo galima daryti prielaidą, kad valstybė toliau kišosi.

(61)

Kai kuriais kitais atvejais buvo neaiškumų, susijusių su verslo liudijimais. Vienu atveju buvo išduotas pirminis verslo leidimas, kuriame nenurodyta nei veiklos pradžia, nei pabaiga. Vėliau išduotas verslo liudijimas, kuriame nurodyta tik veiklos pabaigos data. Dėl šios priežasties kyla abejonių dėl išduodamų dokumentų patikimumo.

(62)

Atskleidus Komisijos nustatytus faktus, dauguma bendrovių nurodė, kad jos yra privačios. Tačiau, kitaip nei jos teigė, valstybės kišimasis nustatytas ir tais atvejais, kuomet bendrovės nepriklausė arba tik iš dalies priklausė valstybei. Kaip nurodyta, atsižvelgiant į kitus faktus buvo padaryta išvada, kad valstybė toliau kišosi.

(63)

Gautos pastabos neturėjo įtakos Komisijos nustatytiems faktams. Padaryta išvada, kad valstybė labai kišosi į bendrovių veiklą.

(64)

Nustatyta keletas nagrinėjamųjų bendrovių apskaitos neatitikimų. Išnagrinėjus visus subjektus nustatyta, kad apskaita nebuvo nuosekliai tvarkoma.

(65)

Pavyzdžiui, nustatyta keletas neatitikimų, susijusių su kai kurių bendrovių registruotojo kapitalo padidinimu (kapitalo padidėjimas nebuvo susijęs su faktiniu investavimu). Kai kuriais atvejais bendrovės turto vertė nebuvo įnešta grynaisiais pinigais arba kitu turtu. Kai kuriais kitais atvejais abejotinos skolos nebuvo tinkamai įtrauktos pagal tarptautinius apskaitos standartus. Kai kurių bendrovių finansinės ataskaitose nebuvo nurodytas registruotas kapitalas, kaip numatyta bendrovės dokumentuose (steigimo įstatuose arba verslo liudijime). Nustatyti nuvertėjimo netikslumai (kai kurios bendrovės neskaičiavo kai kurio turto nuvertėjimo) ir teisių naudotis žeme netikslumai, kurie nebuvo tinkamai įtraukti.

(66)

Kai kurie subjektai tvirtino, kad apskaitos sistemos neatitikimai neturėtų daryti tokios įtakos priimant sprendimą taikyti RER. Remiantis šiais teiginiais, apskaitos sistemos neatitikimai, net jeigu jų daug, nėra pakankami siekiant padaryti išvadą, kad nesilaikoma 2 kriterijaus reikalavimų. Tačiau, net jeigu daroma prielaida, kad 2 kriterijaus reikalavimai yra patenkinami tuo atveju, jei apskaitos neatitikimai laikomi nereikšmingais, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neatitikimai nėra nereikšmingi.

(67)

Taip pat buvo teigiama, kad kai kuriais atvejais sąskaitas tikrino išorės, t. y. nepriklausomi, auditoriai. Tačiau auditoriai nenurodė nei vienos iš problemų, kurios buvo nustatytos atlikus tyrimą, todėl jie nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų. Todėl nagrinėjamieji subjektai negalėjo įrodyti, kad jie turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį.

(68)

Taip pat nustatyti žemės naudojimo sutarčių neatitikimai. Daugeliu atvejų nebuvo jokių įrodymų dėl užmokesčio už žemės naudojimo teisę; atsižvelgiant į tai, kad žemė priklauso valstybei, valstybės kišimasis į šių subjektų veiklą yra didelis. Kai kurie subjektai nepateikė pagrįstų įrodymų apie akcijų įsigijimą ir perdavimą. Kai kuriais atvejais turto nuvertinimas buvo akivaizdžiai sutartinis. Dėl privatizacijos proceso neatitikimų suabejota ir vėlesniu akcijų perdavimu; panašu, kad tokiu būdu vietos institucijos naudojasi įtaka ir kišasi į kai kurių bendrovių veiklą.

(69)

Su privatizacijos procesu susiję neatitikimai atitinkamai daro įtaką dabartinei padėčiai ir bendrovių veiklai, kadangi gamybos sąnaudos ir turto vertė priklauso nuo didelių iškraipymų, perkeltų iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos.

(70)

Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu ir tiesiogiai susijusios šalys buvo apie tai informuotos. Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, bet jokių pastabų dėl RER nustatymo nebuvo gauta.

(71)

Komisija gavo pareiškėjų, prašančių taikyti RER, pastabas. Į šias pastabas buvo atitinkamai atsižvelgta atliekant minėtą tyrimą arba individualiai atsakant susijusiam eksportuotojui. Tačiau nei viena iš gautų pastabų neturėjo įtakos nustatytiems faktams, susijusiems su rinkos ekonomikos režimo taikymu.

(72)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(73)

Valstybės kišimosi pobūdis turi įtakos visų bendrovių veiklai. Todėl negalima paneigti, kad būtų daroma įtaka nustatant eksporto kainas ir kiekius bei pardavimo sąlygas ir kitus su eksporto veikla susijusius aspektus.

(74)

Taip pat primenama, kad šešių nagrinėtų subjektų eksporto kiekis atitiko beveik visą į Bendriją eksportuojamą kiekį. Atsižvelgiant į tokią koncentraciją, sąlyginai nedidelį rinkos dalyvių skaičių ir nustatytą aukštą valstybės kišimosi į visų nagrinėtų bendrovių veiklą lygį, negali būti atmetama galimybė, kad atskiriems eksportuotojams nustačius skirtingas muitų normas siekiant išvengti priemonių bus pasinaudota valstybės kišimusi.

(75)

Taip pat bendrovės negalėjo įrodyti, kad jos atitiko b ir e kriterijus, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(76)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė bendrovėms, kurioms RER negalėjo būti suteiktas, buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte analogiškoje šalyje.

(77)

Siekdama nustatyti KLR ir Baltarusijos normaliąją vertę, 1 pranešime Komisija nurodė ketinanti JAV pasirinkti tinkama panašia šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Viena suinteresuotoji šalis prieštaravo šiam pasiūlymui ir nurodė, kad Turkija būtų tinkamesnė šalis, pagrįsdama tuo, kad, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, jei tinkama, trečia, rinkos ekonomikos, šalimi turėtų būti pasirenkama su tuo pačiu tyrimu susijusi šalis. Buvo nurodyta, kad pradiniame tyrime Turkija buvo pasirinkta kaip panaši šalis Ukrainai.

(78)

Tačiau institucijos toliau buvo tos nuomonės, kad atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus JAV buvo labiau tinkama panašia šalimi atliekant šį naują tyrimą.

(79)

Pirma, Bendrijos institucijos iš esmės pritaria, kad atliekant tyrimą būtų logiška pirmiausiai panašia šalimi pasirinkti tą pačią šalį kaip ir atliekant pradinį tyrimą (nors atliekant tyrimą dėl pagrįstų priežasčių gali būti priimtas kitoks sprendimas). Tačiau, kalbant apie KLR ir Baltarusiją, šis reglamentas yra grindžiamas ne peržiūra, o nauju tyrimu. Todėl į šiuos argumentus nėra atsižvelgiama. Be to, kaip paaiškinta šiame reglamente, remiantis PPO Apeliacinės komisijos ataskaita dėl Meksikos jautienos ir ryžių ( 7 ), Turkijos bendrovės, kurioms atlikus pradinį tyrimą nustatytas nulinis muitas, atliekant šį tyrimą nebuvo nagrinėjamos. Todėl institucijos negali visapusiškai įvertinti Turkijos rinkos normaliosios vertės. Be to, Turkijos rinkoje yra tam tikrų iškraipymų. Konkrečiai, Turkijos rinkoje importui tenkanti dalis buvo labai maža (3,3 %), o importo skvarba JAV sudarė 39 %. Tokia maža importo rinkos dalis gali atspindėti tam tikrus tarptautinės konkurencijos iškraipymus Turkijos rinkoje, nepaisant to, kad Turkijoje yra apie 15 žinomų gamintojų.

(80)

Kita vertus, JAV yra didelė suvirintų vamzdžių rinka tiek bendru atveju, tiek ir nagrinėjamojo produkto atveju; JAV rinkos dydis yra panašus į Bendrijos rinkos dydį. Konkurencijos lygis yra aukštas. Šioje rinkoje konkuruoja daugiau nei 15 vidaus gamintojų, kurių pardavimas sudaro didelę vidaus pardavimo dalį (palyginti su Kinijos eksporto dalimi Bendrijoje).

(81)

Be to, į JAV importuojami dideli kiekiai iš trečiųjų šalių, nepaisant per TL taikytų antidempingo priemonių iš keleto šalių (Taivano, Meksikos, Turkijos, Tailando, Brazilijos, Indijos ir Korėjos) importuojamiems produktams. Apskaičiuota, kad per TL importo kiekis atitiko daugiau nei trečdalį suvartojamo JAV kiekio; maždaug trys ketvirčiai importuojamų produktų kiekio buvo importuota iš šalių, kurioms taikomas 0 % muitas arba netaikomas antidempingo muitas. Iš tiesų, TL atitinka laikotarpį, per kurį JAV institucijos tyrė su Kinijos eksportu susijusį tariamai žalingą dempingą; po tyrimo, 2008 m. sausio mėn., buvo nustatytos 69,2–85,55 % lygio priemonės (iš dalies pakeistos 2008 m. balandžio mėn.) ( 8 ). Šios priemonės neturėjo reikšmingo poveikio atliekant minėtą tyrimą, tačiau pagal jas galima nustatyti kainų lygius JAV per TL, kurie galėjo būti dirbtinai padidinti arba sumažinti dėl Kinijos importo dempingo kaina.

(82)

Be to, JAV ir KLR gamybos procesas ir galimybė naudotis žaliavomis yra panašūs; nenustatyta, kad Kinija turėtų kokį nors reikšmingą natūralų nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo pranašumą.

(83)

Pagal tai palyginus Turkiją ir JAV, padaryta išvada, kad JAV yra tinkama panaši šalis KLR ir Baltarusijai.

(84)

Klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems JAV gamintojams. Komisija gavo svarbaus gamintojo klausimyno atsakymą. Bendradarbiaujančio gamintojo gamyba ir vidaus pardavimas buvo tipiški normaliajai vertei nustatyti.

(85)

Pasirinkus JAV panašia šalimi ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatyta remiantis bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pateikta informacija, t. y. remiantis sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis pagal 32–37 konstatuojamosiose dalyse nustatytą metodiką.

(86)

Nustatyta, kad panašaus produkto gamintojo vidaus pardavimas yra tipiškas, palyginti su KLR eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojamu nagrinėjamuoju produktu. Be to, buvo laikoma, kad jo pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(87)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(88)

Kai produktai eksportui į Bendriją buvo parduodami per nesusijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis tomis produkto kainomis, kuriomis nagrinėjamieji gamintojai jį parduodavo eksportui prekybos bendrovėms, t. y. nesusijusiam pirkėjui.

(89)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus buvo atitinkamai pakoreguotos transporto ir draudimo, kreditų, komisinių ir banko mokesčių sąnaudos, kai buvo nustatyta, kad jos yra pagrįstos. Prireikus taip pat atlikti koregavimai atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus.

(90)

Siekdama apskaičiuoti dempingo skirtumą šalies mastu, taikomą visiems KLR eksportuotojams, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palygintas bendras KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas, apskaičiuotas remiantis Eurostato duomenimis, ir eksporto kiekis, nurodytas KLR eksportuotojų pateiktuose klausimyno atsakymuose. Kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato skelbiamas eksporto kiekis neatitiko eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose nurodyto kiekio (180 KT palyginti su 216 KT). Tuo remiantis nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas.

(91)

Todėl dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas taip: eksporto kaina apskaičiuota pagal išsamią bendradarbiaujančių eksportuotojų klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją, išskyrus vieną subjektą, kurio klausimyno atsakymai nebuvo išsamūs ir todėl nebuvo galima palyginti produktų fizinių savybių. Eksporto kaina buvo palyginta su nustatyta normaliąja verte panašioje šalyje.

(92)

Nustatyta, kad galiojantis dempingo lygis šalies mastu yra 130,8 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(93)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Baltarusija nėra laikoma rinkos ekonomikos šalimi. Todėl į Bendriją eksportuojamų Baltarusijos produktų normalioji vertė buvo nustatyta pagal trečiosios rinkos ekonomikos šalies gamintojo pateiktus duomenis.

(94)

Per TL visas importas iš Baltarusijos sudarė apie 29 KT, o jo rinkos dalis sudarė apie 2,3 %. Vienintelis žinomas Baltarusijos gamintojas bendradarbiavo atliekant tyrimą ir atsiuntė klausimyno atsakymą. Šis gamintojas bendradarbiauja su dviem Vokietijos ir Šveicarijos importuotojais pagal žaliavų perdirbimo susitarimą (angl. tolling agreement). Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas ES importuotojas.

(95)

Pagal žaliavų perdirbimo susitarimą Vokietijos importuotojas, kuris nepriklauso Baltarusijos gamintojui, pastarajam tiekia žaliavas ir padengia visas išlaidas, susijusias su jų importu į Baltarusiją (transporto, tvarkymo ir draudimo sąnaudas). Jis taip pat moka perdirbimo mokestį ir sumoka transportavimo iš Baltarusijos į ES, tvarkymo ir draudimo išlaidas. Iš Baltarusijos eksportuotas nagrinėjamasis produktas per visą gamybos procesą priklauso Vokietijos importuotojui . Atsižvelgiant į tai, kad pagal žaliavų perdirbimo susitarimą nėra tikrosios eksporto kainos, ją reikėjo apskaičiuoti.

(96)

Bendras nagrinėjamojo produkto importo iš Baltarusijos kiekis, apskaičiuotas pagal Eurostato duomenis (pagal KN kodus ex730630 41, ex730630 49, ex730630 72 ir ex730630 77), buvo palygintas su bendradarbiaujančio gamintojo ir minėto Vokietijos ūkinės veiklos vykdytojo klausimyno atsakymuose nurodytu eksporto kiekiu. Tokiu pagrindu buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, t. y. bendradarbiavo bendrovės, kurių eksporto kiekis sudarė 30 % bendro Baltarusijos eksporto į Bendriją kiekio.

(97)

Prašymų taikyti individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį negauta.

(98)

Normalioji vertė nustatyta pagal panašios šalies kainas arba apskaičiuotą vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(99)

Kaip minėta su KLR susijusioje dalyje, 1 pranešime JAV nurodyta kaip panaši šalis Baltarusijos ir KLR normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės JAV pasirinkimo priežastys, nurodytos KLR tyrime, taikomos ir Baltarusijos atveju. Dvi šalys prieštaravo JAV pasirinkimui panašia šalimi ir vietoje jos pasiūlė Turkiją. Pagrindinės priežastys, dėl kurių Komisija pasirinko JAV, o ne Turkiją išdėstytos 76–84 konstatuojamosiose dalyse.

(100)

Todėl nustatant normaliąją vertę buvo taikoma 32–37 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta metodika.

(101)

Vokietijos importuotojo pateikti duomenys buvo susiję tik su Baltarusijos kilmės produktais, eksportuotais į Bendriją. Apie kitą, labai svarbią tokių importuojamų produktų dalį duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai buvo panaudoti turimi duomenys pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(102)

Išnagrinėti du pagrindiniai informacijos šaltiniai. Eurostato duomenys laikyti netinkamais. Pirma, jie apėmė ir su Vokietijos ūkinės veiklos vykdytoju sudarytus žaliavų perdirbimo sandorius, kurių eksporto kaina nėra žinoma. Antra, jie apėmė su nebendradarbiavusia Šveicarijos bendrove sudarytus žaliavų perdirbimo sandorius. Taip pat reikia pabrėžti, kad, kaip teigė kai kurios šalys bei pagalInterpipe Group (Ukrainos tarpinėje peržiūroje nagrinėjamos Ukrainos bendrovės) svetainėje pateikiamus duomenis, ši grupė yra susijusi su Šveicarijos bendrove ir Baltarusijos bendrove. Kadangi Šveicarijos bendrovė nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti jos vykdytų sandorių eksporto kainų.

(103)

Kita vertus, išnagrinėjus sandorius, susijusius su minėtu Vokietijos ūkinės veiklos vykdytoju, gauta duomenų pagal atskiras rūšis, įskaitant ūkinės veiklos vykdytojo sąnaudas ir išlaidas. Remiantis šiais duomenimis tyrimą atliekanti institucija galėjo nustatyti eksportuojamų produktų kainą pagal atskiras produktų rūšis. Todėl tai buvo laikoma geriausia Komisijos turima informacija.

(104)

Eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal nagrinėjamojo produkto, parduoto pirmam bendradarbiaujančio Vokietijos importuotojo nepriklausomam pirkėjui, kainą. Šiuo konkrečiu atveju, dėl žaliavų perdirbimo susitarimo, siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Bendrijos pasienyje teko atlikti kai kuriuos koregavimus. Todėl koreguotos visos patirtos sąnaudos, skaičiuojant nuo Bendrijos pasienio iki pirmojo Vokietijos importuotojo nepriklausomo pirkėjo. Jos apėmė Vokietijos importuotojo PBA sąnaudas ir pelną bei transporto, draudimo ir muitų mokesčius Bendrijoje.

(105)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami koregavimai dėl fizinių savybių, transporto, draudimo sąnaudų ir muitų mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti patikrintais įrodymais.

(106)

Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad dempingo lygis visos šalies mastu yra 92,4 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(107)

Rusijos importo kiekis sudarė apie 36 KT; tai sudarė apie 3,3 % rinkos dalį per TL.

(108)

Dėl akivaizdžiai didelio eksportuojančių gamintojų skaičiaus nuspręsta, kad yra tikslinga taikyti atranką. Atsižvelgiant į tai keturių grupių paprašyta pateikti Komisijos klausimyno atsakymus, bet gauti tik dviejų grupių atsakymai, todėl atranka nebebuvo reikalinga.

(109)

Abiejų eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip apibrėžta 32 konstatuojamojoje dalyje. Pagal 33 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytą metodologiją normalioji vertė buvo nustatyta pagal Rusijos Federacijos nepriklausomų pirkėjų mokėtas arba mokėtinas kainas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(110)

Nagrinėjant gamybos sąnaudas, ypač energijos sąnaudas, susijusias su dujomis, buvo tiriama, ar eksportuojančių gamintojų mokėtos dujų kainos atitiko su dujų gamyba ir paskirstymu susijusias sąnaudas.

(111)

Nustatyta, kad vidaus dujų kaina, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, sudarė maždaug ketvirtadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad Rusijos vidaus dujų kainos yra reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Kadangi dujų kainos nebuvo tinkamai nurodytos eksportuojančių gamintojų apskaitos dokumentuose, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, jas reikėjo atitinkamai koreguoti. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokių pakankamai tipiškų neiškreiptų Rusijos vidaus rinkos dujų kainų pagal 2 straipsnio 5 dalį buvo nuspręsta koreguoti remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų. Koreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauze) pakoregavus pagal vietos paskirstymo sąnaudas. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(112)

Tų rūšių produktams, kurių normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip nurodyta pirmiau, skaičiavimai atlikti pagal eksportuojamų rūšių produktų gamybos sąnaudas pakoregavus dujų sąnaudas.

(113)

Tais atvejais kai eksportas į Bendriją buvo vykdomas per susijusį Bendrijos importuotoją, apskaičiuota eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tais atvejais kai eksportuota nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams per susijusį Rusijos Federacijos prekybininką eksporto kainos buvo nustatytos pagal Bendrijos nepriklausomų pirkėjų mokėtas arba mokėtinas kainas.

(114)

Atitinkami koregavimai dėl kreditų, transporto sąnaudų ir kitų papildomų mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti patikrintais įrodymais.

(115)

Palyginus normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyta, kad yra vykdomas dempingas. Atskleidus faktus abu eksportuojantys Rusijos gamintojai pateikė pastabas. Pirmuoju atveju, atsižvelgiant į pagrįstas pastabas, konkrečiai susijusias su nustatytų normaliųjų verčių koregavimu, šiek tiek pakoreguotas dempingo skirtumas, tačiau antidempingo muitui tai neturės jokio poveikio, kadangi pakoreguotas dempingo skirtumas vis tiek didesnis už žalos skirtumą. Antruoju atveju, suinteresuotoji šalis nurodė kanceliarinę klaidą, dėl kurios PBA sąnaudos priskaičiuotos du kartus; ši klaida ištaisyta. Tuo remiantis nustatyti tokie dempingo skirtumai (eksportuojančių gamintojų grupėms), išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentais:

(116)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (bendradarbiavo bendrovės, kurių eksporto kiekis pagal Eurostato duomenis sudaro daugiau nei 90 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš Rusijos į Bendriją), visiems kitiems Rusijos Federacijos eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas nustatytas tokio paties lygio kaip ir bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui TMK Group, t. y. 22,7 %.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų panaikinus galiojančias Tailandui, Turkijai ir Ukrainai taikomas priemones.

(118)

Turkijos ir vienos Ukrainos bendrovės atveju taip pat pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį nagrinėta, ar galima pagrįstai manyti, kad nuo pradinio tyrimo pasikeitusios aplinkybės, susijusios su dempingu ir daroma žala, yra pastovaus pobūdžio.

(119)

Kitaip nei pradiniame tyrime, remiantis Eurostato duomenimis per TL nagrinėjamasis produktas nebuvo eksportuojamas iš Tailando. Vienintelis bendradarbiaujantis gamintojas nurodė, kad nevykdė pardavimo eksportui į Bendriją, o kiti eksportuojantys ūkinės veiklos vykdytojai nebendradarbiavo. Remiantis Tailando eksporto statistiniais duomenimis per TL užregistruotas Tailando eksportas, kuris galėjo būti iš dalies susijęs su nagrinėjamuoju produktu, bet šio eksporto kiekis buvo nereikšmingas ir todėl nebūtų buvęs tipiškas.

(120)

Atliekant dabartinį tyrimą bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas; atliekant tyrimą apie save pranešė tik vienas Tailando gamintojas. Pagal skunde ir viešai pateiktus duomenis Tailande per TL buvo dar bent dvylika kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Atliekant tyrimą nei vienas iš jų nebendradarbiavo; bendradarbiavo tik bendrovė, kurios pagaminamas kiekis sudarė mažiau nei 10 % viso apskaičiuoto Tailande pagaminamo nagrinėjamo produkto kiekio.

(121)

Vienintelis bendradarbiaujantis Tailando gamintojas per TL į Bendriją neeksportavo. Atsižvelgiant į tai, kad Tailando kilmės nagrinėjamasis produktas nebuvo eksportuojamas į Bendriją, dempingas negalėjo tęstis. Todėl šiuo atveju turi būti nagrinėjama dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(122)

Kaip minėta 120 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per TL Tailande buvo mažiausiai trylika nagrinėjamojo produkto gamintojų, bet atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas.

(123)

Buvo nagrinėjama, kokiu mastu galima panaudoti vieno bendradarbiaujančio Tailando gamintojo pateiktus duomenis, kad būtų taip pat išanalizuota bendra su tikėtinu eksportu iš Tailando susijusi padėtis, t. y. panaudoti juos kaip vidaus rinkos ir eksporto kainų, sąnaudų, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo etalonus.

(124)

Atsižvelgiant į tai pastebėti keletas bendradarbiaujančios bendrovės pateiktų duomenų neatitikimų. Pirma, bendrovė nesusiejo vidaus ir eksporto kainų su realiais sandoriais bei su auditorių patikrintais TL apskaitos įrašais. Be to, bendrovė negalėjo pateikti gamybos sąnaudų pagal atskirus produktų kontrolinius numerius (toliau – PKN), kaip nurodyta suinteresuotosioms šalims nusiųstuose klausimynuose. Gamintojas galėjo pateikti gamybos sąnaudas tik kaip gamybos sąnaudų, suskirstytų pagal juodąją ir cinkuotą skardą (pagal visus PKN), vidurkį. Remiantis kitų tyrime nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Bendriją, skirtingų gamintojų sąnaudų pateikta struktūra pagal PKN, produktų, kurių PKN yra skirtingi, gamybos sąnaudos labai skiriasi. Tą patį galima pasakyti apie nagrinėjamos Tailando bendrovės gaminamus ir parduodamus skirtingų rūšių produktus. Esant šioms aplinkybėms sąnaudų suskirstymas, kuriuo remiantis negalima palyginti sąnaudų pagal PKN, negali būti laikomas pakankamu siekiant nustatyti normaliąją vidaus rinkos vertę.

(125)

Net jeigu tokie duomenys būtų gauti, reikia atsižvelgti į tai, kad bendradarbiaujantis gamintojas pagamino tik mažiau nei 10 % viso Tailande pagaminamo nagrinėjamojo produkto kiekio, t. y. bet kokiu atveju atliekant vertinimą visos šalies mastu be šių duomenų taip pat reikėtų remtis statistiniais duomenimis siekiant įvertinti tipiškumą.

(126)

Bendrovei buvo pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir apie priežastis, kodėl tai buvo būtina, per atitinkamą laikotarpį ir atsižvelgiant į tyrimo atlikimo laikotarpį. Gautos pastabos buvo nuodugniai išnagrinėtos ir į jas buvo išsamiai atsakyta. Nei vienas iš bendrovės pateiktų paaiškinimų nebuvo laikomas pakankamu, kad Komisija nesiremtų geriausia turima informacija minėtose srityse.

(127)

Atitinkamai, informacija apie Tailando eksportuotojų vidaus ir eksporto į kitas šalis kainas buvo pagrįsta geriausiais turimais duomenimis, įskaitant skunde ir viešai pateikiamą informaciją.

(128)

Antra vertus, bendrovės pateiktą informaciją, susijusią su atsargomis, gamybos apimtimi ir pajėgumais, buvo galima patikrinti. Todėl ši informacija bei skunde pateikti duomenys galėjo būti naudojami nustatant visų Tailando gamintojų gamybos apimtis ir pajėgumus.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, nustatant galimą poveikį panaikinus priemones buvo atsižvelgta į šiuos aspektus.

(130)

Skunde pateikiamais duomenimis, Tailando nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau nei 370 KT (t. y., beveik 30 % bendrų pajėgumų). Šie nepanaudoti pajėgumai, kurie galėtų būti nukreipti į Bendrijos rinką, atitinka daugiau nei 25 % viso Bendrijoje suvartojamo kiekio (kaip apibrėžta 231 konstatuojamojoje dalyje).

(131)

Bendradarbiaujančio gamintojo, kurio per TL pagamintas kiekis sudarė mažiau nei 10 % viso Tailande pagaminto kiekio, nepanaudotų pajėgumų lygis buvo dar didesnis. Nustatyta, kad per TL šio gamintojo nepanaudoti pajėgumai sudarė daugiau nei 50 %.

(132)

Todėl šie faktai rodo didelius nepanaudotus pajėgumus Tailande. Nesant įrodymų, kad šie pajėgumai galėtų būti panaudoti padidėjusiam vidaus rinkos pardavimui, pardavimui kitoms trečiosioms šalims arba kito, ne nagrinėjamojo, produkto gamybai, daroma išvada, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui šie nepanaudoti pajėgumai greičiausiai būtų nukreipti į Bendriją, ypač dėl to, kad Bendrija yra patraukli kaip eksporto rinka.

(133)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos rinka yra viena iš didžiausių pasaulyje, dėl savo dydžio ji yra patraukli Tailando eksportuojančiam nagrinėjamojo produkto gamintojui. Potenciali Bendrijos rinkos svarba dar labiau padidėja dėl to, kad JAV (kita didelė rinka) iš Tailando importuojamiems produktams taiko priemones.

(134)

Atsižvelgiant į gana patrauklų kainų lygį Bendrijoje, kurioje yra gerai išplėtotų platinimo kanalų, manoma, kad nesant priemonėms atsirastų aiški ekonominė paskata eksportą iš tokių didelių trečiųjų šalių rinkų, tokių kaip JAV, nukreipti į Bendriją.

(135)

Apskritai esant tokioms aplinkybėms manoma, kad bet kokie padidėję dabartiniai pajėgumai būtų greičiausiai panaudoti eksportui, visų pirma nukreiptam į Bendrijos rinką.

(136)

Remiantis keletu veiksnių yra tikimybė, kad Tailando eksportas į Bendriją būtų vykdomas dempingo kainomis.

(137)

Visų pirma, eksportas į pagrindines trečiųjų šalių rinkas buvo vykdomas dempingo kainomis. Tai patvirtina faktas, kad JAV taiko 15 % dydžio antidempingo priemones eksportuojamiems Tailando suvirintiems vamzdžiams. Tai parodo bendrą eksporto į dideles trečiųjų šalių rinkas tendenciją. Tai, kad pradėjus taikyti priemones Tailando eksportas į Bendriją nutrūko, pagrindžia teiginį, kad Tailando eksportuojantys gamintojai negalėtų arba nenorėtų parduoti ne dempingo kainomis.

(138)

Be to, kalbant apie nagrinėjamąjį produktą, kuris iš esmės yra gana vienodas, tikėtina, kad potencialūs Tailando pardavėjai tiektų produktus Bendrijoje vyraujančiomis kitų importuojamų produktų kainomis. Kaip buvo padaryta išvada ankstesnėse dalyse, kitų eksportuojančių šalių eksporto kainos paprastai yra mažos. Manant, kad potencialios eksportuojančių Tailando gamintojų kainos greičiausiai būtų panašios į tas mažas kainas, ir atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto kainos struktūrą, kurią daugiausiai sudaro plieno ritinių ir cinko kainos, tikėtina, kad eksporto kainos būtų dempingo kainos.

(139)

Todėl tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Bendrijoje būtų parduotas didelis kiekis Tailando eksporto dempingo kainomis.

(140)

Pareiškėjas teigė, kad tikėtina, jog nustojus galioti priemonėms dėl importo dempingo kaina iš Turkijos Bendrijos pramonei būtų daroma didelė žala. Atliekant toliau išdėstytą tarpinę peržiūrą pareiškėjas teigė, kad priemonės turėtų būti padidintos dėl tariamai padidėjusių dempingo ir žalos lygių.

(141)

Remiantis statistiniais duomenimis importas iš Turkijos sudarė 110 KT (tai sudaro apie 9 % Bendrijoje suvartojamo kiekio, kaip apibrėžta 231 konstatuojamojoje dalyje). Eurostato nurodyti kiekiai neatitiko bendrovių nurodytų kiekių (138 KT). Atsižvelgiama į 55 konstatuojamojoje dalyje pateiktas pastabas.

(142)

Skaičiuojant visų Turkijos eksportuojančių gamintojų dempingą naudota 31–46 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta bendra metodika. Ji skiriasi nuo pradiniame tyrime taikytos metodikos, kuri taikyta tik kai kuriems eksportuotojams atsižvelgiant į didelius valiutos kurso svyravimus pradinio tyrimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šiuos svyravimus nuspręsta atliekant pradinį tyrimą mėnesinę svertinę vidutinę normaliąją vertę palyginti su mėnesine svertine vidutine eksporto kaina. Tačiau atliekant dabartinį tyrimą šių išskirtinių aplinkybių nebuvo, todėl taikyta įprastinė metodika, nurodyta 31–46 konstatuojamosiose dalyse. Todėl atliekant dabartinį tyrimą Turkijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina.

(143)

Šios bendrovės: Cayirova Boru Sanayi ve Ticaret AS, Stambulas, Yücel Boru ve Profil Endüstrisi AS, Stambulas, ir Noksel Çelik Boru Sanayi AȘ, Ankara, kurių individualus dempingo skirtumas atliekant pradinį tyrimą buvo lygus nuliui, peržiūros pradžioje buvo tiriamos ir pasirinktos kaip imties dalis. Tačiau, nors pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės, kurių dempingo skirtumas lygus nuliui arba yra de minimis lygio, gali būti įtrauktos atliekant peržiūrą, tai neįpareigoja Bendrijų institucijų įtraukti tokias bendroves. Be to, po pagrindinio reglamento priėmimo, Meksikos jautienos ir ryžių bylos atveju, PPO ginčų sprendimo institucija interpretavo panašią antidempingo susitarimo nuostatą kaip draudžiančią atlikti tokių bendrovių peržiūrą. Todėl Bendrijos institucijos padarė išvadą, kad tikslinga neįtraukti šių trijų bendrovių duomenų, gautų atliekant su jomis susijusią peržiūrą. Todėl šios bendrovės nebuvo atrinktos. Be to, pagal šį reglamentą, laikoma, kad nei viena iš šių bendrovių šiuo metu nevykdo dempingo.

(144)

Atrankos formos išsiųstos 15 Turkijos potencialių gamintojų ir (arba) eksportuotojų; 8 iš jų pateikė atsakymus. Atrinktos trys bendrovės arba grupės, kurių importuojamas kiekis sudaro 41 % viso Turkijos į Bendriją importuojamo kiekio.

(145)

Kaip minėta, normalioji vertė buvo arba apskaičiuota, arba nustatyta pagal Turkijos nepriklausomų pirkėjų mokėtas arba mokėtinas kainas įprastinėmis prekybos sąlygomis. Kai kurie eksportuojančių gamintojų nurodyti koregavimai buvo atmesti arba iš dalies pakeisti.

(146)

Atskleidus Komisijos nustatytus faktus, kai kurie eksportuotojai tvirtino, kad kredito sąnaudos turėtų būti nustatytos pagal tikrąsias gamintojų ir jų pirkėjų suderėtas mokėjimo sąlygas. Šie teiginiai buvo priimti.

(147)

Kai kurios bendrovės kreipėsi dėl muito grąžinimo, pagrįsdamos tuo, kad panašaus produkto, skirto vartoti Turkijoje, gamybai naudotų žaliavų importo mokesčiai buvo surinkti, bet grąžinti kuomet produktas parduotas eksportui į Bendriją.

(148)

Vienu atveju buvo nustatyta, kad prašoma suma buvo didesnė nei gaminant panašų produktą (parduotą vidaus rinkoje) fiziškai panaudotų žaliavų muitų suma. Nustatyta, kad sumokėtas muitas buvo mažesnis, kadangi ši bendrovė arba bendrovių grupė vidaus gamybai naudojo ne tik importuotus ritinius, kuriems taikytas muitas, bet ir importuotus ritinius, kuriems taikyta 0 % muito norma, bei vietoje pirktus ritinius. Į tai atsižvelgiant išmokos buvo atitinkamai koreguotos.

(149)

Kita bendrovė, kurios prašymas grąžinti pradžioje buvo atmestas, teigė, kad grąžintina suma turėjo būti suteikta, nes jos vidaus rinkoje parduodamiems produktams buvo taikomas muitas. Šis tvirtinimas buvo iš dalies priimtas.

(150)

Atsižvelgiant į tai, Bendrijos pramonė teigė, kad tai būtų kompensuotina subsidija. Tačiau reikia paminėti, kad dabartinis tyrimas yra antidempingo tyrimas. Todėl šis teiginys nebuvo nagrinėjamas.

(151)

Vienas iš Turkijos eksportuotojų teigė, kad pardavimo, kurio normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti, PBA sąnaudos buvo neigiamos. Taip įvyko dėl to, kad užsienio valiutos keitimo pajamos buvo gana didelės ir viršijo PBA sąnaudų sumą. Šiuo atveju į šias pajamas nebuvo atsižvelgta. Atsižvelgta tik į finansines išlaidas, susijusias su bendrovės paskolomis. Todėl PBA sąnaudos buvo atitinkamai pakoreguotos.

(152)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo parduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl visų eksportuotojų eksporto kaina buvo nustatyta remiantis nesusijusių Bendrijos pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(153)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui, ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami lengvatų, nuolaidų, transporto, tvarkymo, pakrovimo sąnaudų, banko mokesčių, draudimo ir kreditų sąnaudų koregavimai buvo atlikti kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti patikrintais įrodymais.

(154)

Turkijos eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas lyginant normaliosios kainos ir eksporto kainos svertinius vidurkius.

(155)

Palyginus vidutines svertines eksporto kainas su vidutinėmis svertinėmis normaliosiomis vertėmis, nustatyti tokie dempingo skirtumai:

(156)

Dvi bendrovės pareiškė norą bendradarbiauti, bet nebuvo atrinktos. Atsižvelgiant į tai, kad visoms bendrovėms nustatyti dempingo skirtumai buvo de minimis lygio ir atliekant tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiaujama, buvo laikoma, kad dempingo skirtumas šalies mastu buvo taip pat de minimis lygio.

(157)

Todėl daroma išvada, kad Turkijos atveju dempingas nesitęsė. Todėl atliekant išsamesnį tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį bus tiriama tik dempingo pasikartojimo tikimybė.

(158)

ES rinka neabejotinai yra Turkijos gamintojams patraukli rinka. Tai lemia keletas veiksnių, visų pirma dydis. Dydis reiškia ne tik didelį vartojimą, bet ir tai, kad didžioji dalis Turkijos eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas yra paskirstyta, t. y. maži kiekiai yra siunčiami į daug skirtingų paskirties vietų. Šiuo atžvilgiu Bendrija (kurios absorbcijos pajėgumai yra didesni) yra patrauklesnė paskirties vieta.

(159)

Geografinis artumas yra kitas svarbus veiksnys, kadangi šių produktų transportavimo sąnaudos nėra nereikšmingos.

(160)

Bendrija taip pat yra tradicinė Turkijos eksportuotojų rinka – jų paskirstymo kanalai yra nusistovėję, o klientų spektras platus.

(161)

Nepaisant galiojančių priemonių iš Turkijos buvo importuojama per visą TL. Tačiau nei vienoje iš atrinktų bendrovių nebuvo nustatytas dempingas. Reikia paminėti, kad atliekant dabartines peržiūras bendradarbiavusios atrinktos ir neatrinktos bendrovės bei bendrovės, kurioms pradiniame tyrime nustatytas nulinis arba de minimis lygio dempingo skirtumas, eksportuoja apie 90 % viso iš Turkijos į Bendriją eksportuojamo kiekio. Šio Turkijos eksporto rinka stabili ir nėra jokių požymių, kad bendrovės ketina keisti kainų nustatymo strategijas. Be to, trys atrinktos bendrovės ir trys bendrovės, kurioms pradiniame tyrime nustatytas nulinis arba de minimis lygio dempingo skirtumas, yra didžiausios bendrovės rinkoje, lemiančios nustatomas kainas. Todėl tikėtina, kad bet kuri kita bendrovė nustatytų kainas vadovaudamasi šių bendrovių kainomis. Taigi mažai tikėtina, kad Turkijos dempingas pasikartotų. Nepaisant to, išsamumo dėlei buvo išnagrinėti toliau nurodyti veiksniai.

(162)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių gamintojų (įskaitant atrinktas ir neatrinktas bendroves) nepanaudoti pajėgumai per TL sudarė apie 143 000 tonų. Šis kiekis – tai beveik 10 % Bendrijoje suvartojamo suvirintų vamzdžių kiekio (kaip apibrėžta 231 konstatuojamojoje dalyje).

(163)

Didžiausia trečiosios šalies nagrinėjamojo produkto rinka (JAV) Turkijos eksportui taiko antidempingo priemones, sudarančias iki 14,7 %. Tai reikštų, kad jei kitos sąlygos bus tokios pačios, mažai tikėtina, jog JAV absorbuotų didelius papildomus eksporto iš Turkijos kiekius. Tačiau tas faktas, kad eksportas į trečiąsias šalis yra išskaidytas ir siuntos siunčiamos į skirtingas paskirties vietas, rodo, jog Turkijos eksportuotojai aktyviai bando naujas rinkas ir todėl tikėtina, kad trečiųjų šalių rinkos galėtų absorbuoti dalį pajėgumų. Be to, atsižvelgiant į faktinį Turkijos eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis santykį (70/30) tikėtina, kad šiuo metu nenaudojamų pajėgumų pardavimo santykis būtų toks pats. Tai papildomai sudarytų apie 100 000 tonų į Bendriją importuojamo produkto ir, remiantis TL suvartojimo duomenimis, atitiktų 7 % dydžio papildomą rinkos dalį. Tačiau reikia pastebėti, kad tai būtų didžiausias teorinis pardavimo padidėjimas, apskaičiuotas remiantis prielaida, kad nepanaudoti pajėgumai naudojami 100 %, o šiai pramonei tai nėra būdinga.

(164)

Turkijos eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis kainų skirtumai nebuvo reikšmingi ir priklausė nuo susijusios bendrovės. Po faktų atskleidimo atlikus išsamesnį tyrimą buvo nustatyta, kad Turkijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo šiek tiek didesnės nei eksporto į Bendriją kainos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog Turkijos eksportas į Bendriją nebuvo vykdomas dempingo kaina, galima daryti išvadą, kad apskritai eksportas į trečiąsias šalis buvo vykdomas ne dempingo kaina. Taip pat nėra jokių požymių, kad Turkijos eksportuotojai ketintų keisti kainų nustatymo strategiją. Jokios rinkos aplinkybės ir bendra eksportuotojų padėtis neparodė, kad jie ketina iš esmės keisti elgseną rinkoje.

(165)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad mažai tikėtina, jog Turkijos kilmės produktai būtų vėl importuojami dempingo kaina.

(166)

Pareiškėjas teigė, kad galiojančios priemonės neapsaugojo nuo importo dempingo kaina tęsimosi ir kad priemonių lygis buvo nepakankamas, kad būtų galima neutralizuoti dempingo kainomis iš Turkijos importuojamo nagrinėjamo produkto daromą žalą.

(167)

Kaip minėta, importas iš Turkijos nebebuvo vykdomas dempingo kaina. Iš tiesų, visi pradiniame tyrime nustatyti dempingo lygiai žemesni už de minimis lygį. Konkrečiai, tai nustatyta trims bendrovėms, kurios, kaip nustatyta pradiniame tyrime, vykdė dempingą.

(168)

Kaip minėta, labai tikėtina, kad Bendrijos rinka toliau bus patraukli Turkijos eksportuotojams (įvertinant kainas bei nusistovėjusius ilgalaikius prekybos ryšius). Be to, Turkijos gamintojai didelius kiekius parduoda vidaus rinkoje. Šie kiekiai parduodami konkurencingomis ir pakankamai mažomis kainomis, palyginti su kitomis pagrindinėmis rinkomis, įskaitant ES ir JAV. Iš tiesų, vidaus rinkos kainos ir atitinkamos normaliosios vertės buvo tokio lygio, kad kalbant apie eksportą į Bendriją dempingas visiškai nebebuvo vykdomas.

(169)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų tikėtiną kainų ir dempingo pokytį nustojus galioti priemonėms. Toms bendrovėms, kurioms atlikus pradinį tyrimą taikytas nulinis muitas, Meksikos jautienos ir ryžių ataskaita pagrįsti samprotavimai bus taikomi ir toliau, kaip paaiškinta 143 konstatuojamojoje dalyje. Dėl kitų bendrovių, atlikus dabartinį tyrimą iš tiesų paaiškėjo, kad aplinkybės pakito, nes nustatyta, kad jos nebevykdė dempingo. Be to, nėra įtikinamo pagrindo manyti, kad toks aplinkybių pokytis nebus ilgalaikis. Be to, visos nagrinėtos bendrovės 2006 m. ir per TL eksportavo į trečiąsias šalis didesnėmis kainomis nei jų eksporto į Bendriją kainos. Tais pačiais laikotarpiais eksportas į Bendriją buvo vykdomas kainomis, didesnėmis už pardavimo vidaus rinkoje kainas. Tai aiškiai parodo, jog pasikeitusios aplinkybės (nebevykdomas eksportas dempingo kaina) yra ilgalaikio pobūdžio.

(170)

Todėl galima daryti išvadą, kad nustojus taikyti priemones nebūtų eksportuojama į Bendriją dempingo kaina. Be to, pasikeitusios pradinio tyrimo aplinkybės, susijusios su dempingo nebuvimu, gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikio pobūdžio.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti nutraukiamas Turkijos kilmės importo tyrimas.

(172)

Ukrainos bendrovė Interpipe Group tvirtino, kad, jei normalioji vertė, pagrįsta pačios bendrovės sąnaudomis ir (arba) vidaus kainomis būtų palyginta su jos eksporto į trečiosios šalies rinką, panašią į ES, kainomis, nustatytas dempingas būtų daug mažesnis nei galiojančios priemonės. Todėl buvo tvirtinama, kad nebūtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(173)

Atliekant tyrimą bendrovei buvo pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Taip nuspręsta todėl, kad bendrovė nepateikė gamybos sąnaudų duomenų reikalaujamu formatu, t. y. pagal produkto rūšį (produkto kontrolinį numerį, toliau – PKN) Bendrovė pateikė tik tam tikrame ceche gaminamų visų rūšių produkto vidutinių gamybos sąnaudų duomenis.

(174)

Patikrinus faktus paaiškėjo, kad Komisija negali priimti pateiktų gamybos sąnaudų duomenų, nes jų nebus galima palyginti su skirtingų rūšių produkto pardavimo vidaus rinkoje kainomis.

(175)

Bendrovei buvo pranešta apie priežastis, dėl kurių duomenys negali būti priimti, per priimtiną laikotarpį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje. Gautos pastabos buvo išnagrinėtos ir į jas buvo išsamiai atsakyta. Nei vienas iš bendrovės pateiktų paaiškinimų nebuvo toks, kad toliau minimoje srityje Komisija galėtų nesiremti turimais geriausiais faktais.

(176)

Atskleidus faktus pareiškėjas teigė, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas, kadangi vienintelis Ukrainos gamintojas tiek mažai bendradarbiavo, kad Komisija turėjo koreguoti gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau reikia paminėti, kad 18 straipsnis buvo taikomas, nes Komisija siekė papildyti vienintelio bendradarbiaujančio Ukrainos gamintojo pateiktą informaciją išsamiausiais turimais duomenimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(177)

Komisija tyrė, ar pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Šiuo tikslu išnagrinėtos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto gamybos sąnaudos.

(178)

OJSC Interpipe Novomoskovsk Pipe Production Plant (toliau – NMPP), gaminanti nagrinėjamąjį produktą, nepateikė išskaidytų gamybos sąnaudų pagal PKN. Šis eksportuojantis gamintojas pateikė tik vidutines visų abiejuose jo cechuose gaminamų produktų vidutines gamybos sąnaudas pagal PKN. Remiantis kitų nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Bendriją, skirtingų gamintojų pateikta produktų sąnaudų struktūra pagal PKN, produktų, kurių PKN yra skirtingi, gamybos sąnaudos labai skiriasi.

(179)

OJSC Interpipe Nizhnedneprovsk Tube Rolling Plant (toliau – NTRP), susijusi su NMPP, pateikė išskaidytas gamybos sąnaudas pagal PKN.

(180)

Kaip paaiškinta 173 konstatuojamojoje dalyje, Komisija NMPP taikė pagrindinio reglamento 18 straipsnį siekdama gauti gamybos sąnaudų pagal PKN duomenis. Buvo svarstoma galimybė naudoti turimus pradinio tyrimo duomenis, bet tokie duomenys buvo laikomi ne pačia geriausia informacija, nes nuo to laiko Ukrainai suteiktas rinkos ekonomikos statusas. Be to, Komisija manė, kad Bendrijos pramonės pateikta informacija yra tokia, kad būtų galima daryti išvadas, susijusias su gamybos išlaidomis pagal PKN. Todėl bendradarbiaujančios Bendrijos pramonės pateikta informacija buvo laikoma patikimiausia ir geriausia turima informacija, pagal kurią nustatytos gamybos sąnaudos pagal PKN. Atsižvelgiant į tai, atlikus tyrimą nustatyti faktai rodo, kad būtų galima apskaičiuoti pigiausio Bendrijos pramonės produkto ir kitų produktų skirtumą pagal PKN. Šis skirtumas buvo taikomas NMPP pateiktoms vidutinėms gamybos sąnaudoms. Jei tarp Bendrijos pramonės gaminamo produkto ir NTRP gaminamo produkto (pagal tą patį PKN) skirtumo nebūdavo, buvo taikomos NTRP sąnaudos.

(181)

Ta pati šalis pateikė prieštaravimą dėl to, kad nustatydama Interpipe TL normaliąją vertę ir eksporto kainą Komisija naudojo TL duomenis. Kai kurie su šiuo prieštaravimu susiję teiginiai buvo priimti. Komisija svarstė galimybę taikyti CIF eksporto į Bendriją kainos svertinį šešių mėnesių, sutampančių su abiejų tyrimų laikotarpiais, vidurkį. Be to, siekiant tinkamai palyginti tą patį laikotarpį į Bendriją eksportuoto kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto svertines vidutines normaliąsias vertes su svertinėmis vidutinėmis kiekvienos atitinkamos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto kainomis, buvo koreguotos bendradarbiaujančių gamintojų gamybos sąnaudos. Koreguojant siekta tinkamai parodyti gamybos sąnaudas, patirtas per tuos pačius šešis mėnesius, ir apskaičiuoti CIF eksporto į Bendriją kainas. Vienintelis Ukrainos bendradarbiaujantis gamintojas teigė, kad Komisija turėtų remtis susijusios bendrovės OJSC Interpipe Nizhnedneprovsk (NTRP) tube rolling plant vieneto gamybos sąnaudomis, jei jos produktai pagal PKN yra beveik identiški gaminamiems OJSC Interpipe Novomoskovsk Pipe Production Plant (NMPP). Tačiau, kaip paaiškinta 175 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turi įrodymų, kad produktų, kurių PKN yra skirtingi, gamybos sąnaudos labai skiriasi. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(182)

Kalbant apie eksportą į Bendriją, per Interpipe TL grupė į Bendriją eksportavo nedidelį kiekį nagrinėjamojo produkto. Atskirai šie sandoriai negalėjo būti laikomi tipiškais siekiant nustatyti, ar pasikeitė ilgalaikė praktika.

(183)

Interpipe Group eksporto į Bendriją kainų lygiui nustatyti pasiūlė naudoti eksportą į trečiąsias šalis. Visų pirma eksportuotojai teigė, kad šiuo atžvilgiu turėtų būti naudojamas eksportas į Rusiją. Bendrovė pateikė savo eksporto į trečiąsias šalis ir Rusijos rinką įrodymų.

(184)

Pirmiausia buvo nustatyta, ar Interpipe Group pateiktas į trečiąsias šalis importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis yra pakankamai reikšmingas bendro parduodamo kiekio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pardavimo kiekis į Rusiją sudarė daugiau nei pusę viso grupės eksporto kiekio ir iš esmės buvo pakankamai didelis; todėl buvo galima daryti išvadą, jog Rusijos rinka pakankamai panaši į Bendrijos.

(185)

Remiantis Komisijos turima informacija ištirta, ar Rusijos rinkos sąlygos ir struktūra buvo panašios į Bendrijos, siekiant nustatyti, ar eksportas į Rusiją yra patikimas panašių eksporto į Bendriją kainų rodiklis naujam priemonių lygiui nustatyti.

(186)

Iš vienos pusės, nagrinėjamajam produktui tenkanti Rusijos rinkos dalis, kaip ir Bendrijos rinkos dalis, yra gana didelė, o abiejose rinkose parduodamų rūšių produktas iš esmės panašus.

(187)

Iš kitos pusės, nustatyti svarbiausi dviejų rinkų skirtumai. Pirma, Rusijoje taikomi dideli importo muitai, kurių nėra Bendrijoje ( 9 ). Tai matyti iš importo dalių, kurios yra daug mažesnės Bendrijoje. Be to, Rusijos gamybos sektorius, kuriame veikia keletas didelių gamintojų, vykdančių didelę dalį veiklos, yra daug labiau sutelktas nei Bendrijoje, kurioje tą pačią veiklą vykdo daug gamintojų. Platinimo kanalai taip pat priklauso mažesniam skaičiui prekybininkų atsargomis nei Bendrijoje. Be to, tas faktas, kad Bendrijoje vykdomas didelis dempingas iš Rusijos, rodo, jog Rusijos rinkai būdingas skirtingas kainų nustatymas ir iškraipymai, be kurių tokia veikla nebūtų galima.

(188)

Be to, dempingo vykdymas įrodo, kad Rusijos vidaus kainos yra didesnės už tas, kuriomis eksportuotojai greičiausiai eksportuotų į Bendriją. Taip yra dėl to, kad Bendrijoje vyraujančių importuotojų taikomos kainos yra greičiausiai tokios pačios kaip Rusijos eksporto kainos ir, kadangi nagrinėjamasis produktas yra tokio pačio pobūdžio, norėdami patekti į Bendriją eksportuotojai greičiausiai turės savo kainas priderinti prie mažiausių taikomų kainų.

(189)

Minėti faktai rodo skirtumus, kurie turėtų įtakos kainų nustatymui ir jų lygiui, todėl Rusijos kainos negali būti naudojamos naujam priemonių lygiui nustatyti.

(190)

Toliau Komisija ištyrė, ar šiuo tikslu galėtų būti naudojamos eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus Rusiją, kainos. Pirmiausia buvo ištirta, ar antra pagal eksportą didžiausia rinka galėtų būti laikoma atskaitos šalimi. Tačiau ši galimybė atmesta, nes Baltarusija nėra rinkos ekonomikos šalis. Buvo taip pat nagrinėjamas pardavimas kitoms šalims, tačiau eksporto kiekis buvo per mažas, kad būtų laikomas tipišku.

(191)

Šiomis aplinkybėmis eksporto iš Ukrainos į Rusiją (ir į kitas trečiąsias šalis, į kurias pareiškėjas eksportavo per Interpipe TL) kainos negali būti laikomas tipiškomis tikėtino eksporto į Bendriją kainomis, todėl į jas neatsižvelgiama. Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, buvo manoma, kad Interpipe Group būtina taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Šiuo atžvilgiu buvo svarstoma, ar visų bendradarbiaujančių eksportuotojų iš visų nagrinėjamųjų šalių CIF eksporto į Bendriją kainos per TL svertinis vidurkis galėtų būti suskaičiuotas pagal PKN ir naudojamas kaip pagrindas nustatant Ukrainos eksportuojančiam gamintojui eksporto kainą.

(192)

Nustatyta, kad šis metodas yra tinkamas, nes prielaida, kad į Bendrijos rinką įžengus Ukrainos eksportuotojams, jie labai nenukryptų nuo savo tiesioginių konkurentų, t. y. kitų eksportuotojų į Bendriją, taikomų kainų, yra pagrįsta.

(193)

Kaip paaiškinta 181 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama eksporto kainą Komisija rėmėsi tik šešių mėnesių (sutampančių su TL ir Interpipe TL) duomenimis.

(194)

Taigi šių eksportuotojų pagal PKN sutampančios vieneto eksporto kainos buvo naudojamos Interpipe Group eksporto kainai nustatyti.

(195)

Atskleidus faktus vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas tvirtino, kad nustatant eksporto kainą nereikėtų atimti susijusios bendrovės PBA sąnaudų ir pelno, nes šiuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis netaikoma. Tvirtinta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis taikoma tik susijusiems importuotojams, įsikūrusiems Bendrijoje, nes toje dalyje importavimas aiškiai atskirtas nuo perpardavimo. Taip pat teigta, kad susijusi bendrovė atlieka eksporto padalinio funkcijas.

(196)

Reikėtų pažymėti, kad norėdamas parduoti nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje vienintelis eksportuojantis Ukrainos gamintojas siųsdavo nagrinėjamąjį produktą tiesiai į Bendriją ir už kiekvieną siuntą susijusiai bendrovei Šveicarijoje išrašydavo sąskaitas, kurios būdavo atitinkamai apmokamos. Taigi, eksportuojantis gamintojas veikė visiškai kaip eksportuotojas. Susijusi Šveicarijos bendrovė derėdavosi dėl pardavimo sutarčių ir išrašydavo sąskaitas faktūras pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje. Susijusi bendrovė taip pat organizavo parduotų produktų pristatymą.

(197)

Dėl Ukrainos bendrovės pastabų atskleidus faktus, manoma, kad eksporto kainos gali būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, jei eksporto kaina nėra žinoma (pirmas variantas pagal 2 straipsnio 9 dalį). Taip pat pagal 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos gali būti nustatytos remiantis bet kokiu priimtinu būdu. Toks priimtinas būdas taip pat tinka nustatant susijusios bendrovės PBA sąnaudas ir pagrįstą pelną. Net jeigu buvo manoma, kad šie elementai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra laikomi komisiniais (antkainiu), quod non, dempingo skirtumas būtų toks pats. Kadangi susijusios bendrovės pelnui įtakos turėjo tai, kad ji pirko pagal sąlygas, taikomas susijusioms bendrovėms, pagrįstas pelnas buvo nustatytas remiantis iš nepriklausomų importuotojų ir (arba) prekybininkų, bendradarbiavusių atliekant tyrimą, duomenimis.

(198)

Atskleidus faktus Bendrijos pramonė teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą ir PPO įstatymus dempingo skirtumų negalima apskaičiuoti, jei nebuvo eksportuojama į Bendriją. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, dar kartą primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje išskirtinai nurodyta, kad kai nėra žinoma eksporto kaina, tokią kainą galima apskaičiuoti remiantis bet kuriuo priimtinu būdu. Todėl šis argumentas atmetamas.

(199)

Palyginus pagal pirmiau nurodytą metodiką apskaičiuotas normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatytas dempingas. Ukrainos grupės dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentais, yra toks:

Interpipe Group (OJSC Interpipe Novomoskovsk Pipe Production Plant ir OJSC Interpipe Nizhnedneprovsk tube rolling plant): 10,7 %.

(200)

Apibendrinant, nustatyta, kad Interpipe Group vykdė 199 konstatuojamojoje dalyje aprašyto lygio dempingą. Visiems kitiems Ukrainos eksportuojantiems gamintojams taikomas dempingo skirtumas nesikeis.

(201)

Eksporto iš nagrinėjamosios šalies į ES apimtis nuolat mažėjo (nuo 29 KT 2002 m. iki 17,2 KT 2005 m. ir beveik iki nulio per TL).

(202)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė tik du Ukrainos gamintojai, priklausantys tai pačiai grupei (Interpipe Group) – Novomoskovsk Pipe Production Plant ir OJSC Interpipe Nizhnedneprovsk Tube Rolling Plant.

(203)

Buvo nustatyta, kad Ukrainoje veikia mažiausiai septyni kiti gamintojai. Remiantis Komisijos turima informacija Interpipe Group priklauso beveik 26 % Ukrainos produkcijos. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas.

(204)

Vienintelis bendradarbiaujantis Ukrainos grupės gamintojas per TL į Bendriją eksportavo nedaug. Labai mažas iš Ukrainos į Bendriją eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis nebuvo tipiškas ir todėl pagal jį nebuvo galima patikimai nustatyti dempingo tęsimosi tikimybės. Todėl šiuo atveju nuspręsta nagrinėti dempingo pasikartojimo tikimybę panaikinus priemones.

(205)

Kaip minėta 203 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per TL Ukrainoje buvo mažiausiai septyni nagrinėjamojo produkto gamintojai, bet atliekant tyrimą bendradarbiavo tik viena grupė.

(206)

Ištirta, kokiu mastu galima panaudoti vienos bendradarbiaujančios Ukrainos grupės pateiktus duomenis siekiant taip pat išanalizuoti bendrą tikėtino eksporto iš Ukrainos raidą, t. y. panaudoti juos kaip vidaus rinkos ir eksporto kainų, sąnaudų, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo etalonus.

(207)

Siekiant nustatyti Ukrainos gamintojų gamybos apimtį ir pajėgumus buvo panaudota bendrovės pateikta su atsargomis, gamybos lygiu ir pajėgumais susijusi informacija bei skunde pateikti duomenys.

(208)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, nustatant galimą poveikį panaikinus priemones buvo atsižvelgta į šiuos aspektus.

(209)

Remiantis Komisijos turima informacija buvo nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai Ukrainoje viršija 400 KT per metus.

(210)

Nesant įrodymų, kad šie pajėgumai galėtų būti panaudoti padidėjusiam vidaus rinkos pardavimui, pardavimui kitoms trečiosioms šalims arba kito, ne nagrinėjamojo produkto, gamybai, daroma išvada, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui, dideli nepanaudoti pajėgumai greičiausiai būtų nukreipti į Bendriją, ypač dėl to, kad Bendrija yra patraukli kaip eksporto rinka. Tai dar kartą patvirtinama atsižvelgiant į nepanaudotus Interpipe Group pajėgumus.

(211)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos rinka yra viena didžiausių pasaulyje, dėl savo dydžio ji yra patraukli Ukrainos eksportuojančiam nagrinėjamojo produkto gamintojui.

(212)

Primenama, kad Interpipe Group tiekia ritinius iš Ukrainos Baltarusijoje įsikūrusiai gamybos bendrovei Mogilev, kuri pagal perdirbimo susitarimą perdirba produktą į nagrinėjamąjį produktą, kurį vėliau patronuojamoji bendrovė Interpipe's Swiss parduoda Bendrijai. Per visą šį procesą produktas yra Interpipe nuosavybė. Kaip minėta, nustatyta, kad šis eksportas yra vykdomas dempingo kaina. Visų pirma, kadangi Baltarusijai siūloma taikyti priemones, negalima atmesti tos galimybės, kad tam tikras Baltarusijos grupės vykdomas eksportas būtų vykdomas iš Ukrainos.

(213)

Atsižvelgiant į gana patrauklų kainų lygį Bendrijoje, kurioje yra gerai išplėtotų platinimo kanalų, manoma, kad netaikant priemonių atsirastų aiški ekonominė paskata eksportą iš tokių trečiųjų rinkų, kaip Rusija ar Baltarusija, nukreipti į Bendriją.

(214)

Apskritai tokiomis aplinkybėmis manoma, kad bet kokie padidėję dabartiniai pajėgumai būtų greičiausiai panaudoti eksportui, visų pirma į Bendrijos rinką.

(215)

Atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiavimą ir minėtą informaciją manoma, kad turėtų būti patvirtinti skunde pateikti įtarimai dėl galimo dempingo pasikartojimo. Tai pagrįsta atsižvelgiant į papildomus veiksnius.

(216)

Eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos yra tokio lygio kaip vyraujančios importo kainos Bendrijoje. Tai reiškia, kad eksporto į tokias kitas trečiąsias šalis kainos greičiausiai taip pat yra dempingo kainos, o tai parodo bendrą dempingu pagrįstą praktiką.

(217)

Be to, kalbant apie nagrinėjamąjį produktą, kuris iš esmės yra gana vienodas, potencialūs Ukrainos pardavėjai greičiausia tiektų produktus Bendrijoje vyraujančiomis kitų importuojamų produktų kainomis. Remiantis ankstesnėse dalyse padaryta išvada kitų eksportuojančių šalių eksporto kainos paprastai yra mažos. Įvertinant, kad galimos Ukrainos eksporto kainos greičiausiai būtų panašios į šias mažas kainas, ir atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto kainos, kurios didžiąją dalį sudaro plieno ritinių ir cinko kainos, struktūrą tikėtina, kad eksporto kainos būtų dempingo kainos (skirtumas – maždaug 10,7 %), kaip minėta 199 konstatuojamojoje dalyje.

(218)

Todėl, jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad didelis Ukrainos eksporto kiekis būtų parduotas Bendrijoje dempingo kainomis.

(219)

Nustatyta, kad Bendrijoje panašų produktą gamina 17 bendrovių, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pritarė skundui, ir du Bendrijos gamintojai, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Nė vienas Bendrijos gamintojas nesikreipė prieštaraudamas tyrimui.

(220)

Dviems Bendrijos gamintojams nebendradarbiaujant Bendrijos gamyba buvo nustatyta remiantis skunde nurodyta informacija ir informacija, kuri atliekant tyrimą buvo surinkta iš bendradarbiaujančių gamintojų.

(221)

17 bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pagamino 95 % viso Bendrijoje pagaminto nagrinėjamojo produkto kiekio. Laikoma, kad jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(222)

Atrinkti Bendrijos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino apie 67 % Bendrijos pramonės pagaminamo panašaus produkto kiekio.

(223)

Nagrinėjamojo produkto suvartojimas Bendrijos rinkoje buvo nustatytas remiantis visų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijos rinkoje kiekiu ir importo iš nagrinėjamųjų bei trečiųjų šalių kiekiu.

(224)

Kalbant apie Bendrijos gamintojus, Bendrijos gamintojų pardavimo kiekis buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės atsakymuose pateikta informacija, o dviejų nebendradarbiaujančių gamintojų – remiantis skunde pateikta informacija.

(225)

Kalbant apie importą iš nagrinėjamųjų ir trečiųjų šalių, buvo nagrinėjami šie informacijos šaltiniai:

(226)

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad remiantis su KN kodu susijusia informacija neturėtų būti daromos išvados, susijusios su kitais produktais, išskyrus nagrinėjamąjį produktą, nes pagal kitus KN kodus importuotų produktų kiekis buvo nedidelis.

(227)

Todėl padaryta išvada, kad siekiant nustatyti kiekį ir kainų tendencijas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį tinkamiausias šaltinis yra informacija, susijusi su visais KN kodais.

(228)

Šiuo atžvilgiu naudingos šios pastabos. Kalbant apie Baltarusiją, neturint kitos informacijos apie kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir išanalizavus Eurostato bei minėto Vokietijos ūkinės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją apie kainų lygius manoma, kad tiksliausias šaltinis kainų tendencijoms nustatyti yra Eurostato statistika.

(229)

Kalbant apie Kiniją, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo į ES rinką iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekis buvo didesnis už statistikoje nurodytą importo kiekį, kaip nurodyta toliau pateiktoje 2 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad dviejuose duomenų rinkiniuose nurodyti kainų lygiai buvo panašūs, ir siekiant užtikrinti, kad skaičiai nebūtų išpūsti buvo nuspręsta naudoti oficialią statistiką, visų pirma todėl, kad šis būdas neturi reikšmingo poveikio žalos ir priežastinio ryšio analizei, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(230)

Atsižvelgiant į tai, kad Turkijos importas iš bendradarbiaujančių eksportuotojų buvo didesnis už tą, kurį rodo Eurostato duomenys, Turkijai taikyta panaši metodika. Toks būdas taip pat neturi reikšmingo poveikio žalos ir priežastinio ryšio analizei, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(231)

Toliau nurodytas nustatytas suvartojimo kiekis („Suvartojimas Bendrijoje“) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9 %, t. y. nuo 1 234 kilotonų 2004 m. iki 1 342 kilotonų per TL. Tiksliau, 2005 m. suvartojimas Bendrijoje sumažėjo 12 %, tačiau 2006 m. ir per TL vėl padidėjo. 2005 m. suvartojimas sumažėjo, nes dėl 2004 m. padidėjusio pirkimo 2005 m. pirkimas ir atsargos sumažėjo (prekybininkų atsargomis).

(232)

Buvo tiriama, ar atliekant antidempingo tyrimą nagrinėtose šalyse (Baltarusijoje, Kinijos Liaudies Respublikoje ir Rusijoje) sąlygos buvo tokios, kad būtų galima nagrinėti bendrą importą. Bosnijos ir Hercegovinos dempingas buvo mažesnis už de minimis lygį, todėl šios šalies eksportas buvo nagrinėjamas kartu su kitų šalių eksportu (3.4 skirsnyje) ir atsižvelgiant į 4 skirsnyje išdėstytas aplinkybes. Importas iš šalių, nagrinėjamų atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir Turkijos (Turkijos tarpinės peržiūros kontekste) buvo nagrinėjamas atskirai. Šiomis aplinkybėmis primenama, kad Turkijos dempingo lygiai buvo mažesni už de minimis lygį ir kad Tailando ir Ukrainos importo apimtis (skaičiuojant kartu ir atskirai) taip pat buvo de minimis lygio. Tačiau, kalbant apie pastarąsias šalis, buvo nustatyta žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė, kaip paaiškinta F skirsnyje.

(233)

Komisija nagrinėjo, ar Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina turėtų būti vertinamas bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(234)

Šiame straipsnyje nurodyta, kad importo iš dviejų ar daugiau šalių poveikis, kuris turi būti tiriamas tuo pačiu metu, vertinamas bendrai, kai i) dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos valstybės, yra didesnis nei 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis; ii) importo iš kiekvienos valstybės kiekis nėra nereikšmingas; ir iii) atsižvelgus į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas bei į importuotų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas, toks vertinimas yra tikslingas.

(235)

Visas importas iš KLR, Rusijos ir Baltarusijos bei importas dempingo kaina iš Turkijos atitinka 234 konstatuojamojoje dalyje minėtą i) reikalavimą.

(236)

Importo iš KLR, Rusijos ir Baltarusijos apimtis yra didesnė už de minimis lygį, todėl ji nėra nereikšminga (kaip matyti pateiktoje 2 lentelėje).

(237)

Atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių importuotas nagrinėjamasis produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas bei parduodamas nagrinėjamasis produktas buvo panašūs visomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Tas pats taikytina dempingo kaina iš įvairių nagrinėjamųjų šalių importuotų produktų palyginimui.

(238)

Be to, atsižvelgiant į tai šie produktai gali pakeisti vieni kitus ir buvo parduodami Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu per panašius pardavimo kanalus, pvz., prekybininkus atsargomis ir prekybininkus.

(239)

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad konkurencijos būta visose Bendrijos valstybėse narėse ir tarp įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto, įskaitant cinkuotus produktus, juodus produktus ir kitokios išorinės apdailos vamzdžius. Todėl manoma, kad būta konkurencijos tarp importuojamų suvirintų vamzdžių ir tarp jų bei tų, kurie pagaminti Bendrijoje.

(240)

Taip pat buvo tiriamas bendrai vertinamų šalių kainų nustatymas. Atlikus šią analizę nustatyta, kad šios šalys priverstinai mažino Bendrijos pramonės kainas ir, kaip nurodyta 244 konstatuojamojoje dalyje, kainų raidos tendencijos buvo panašios.

(241)

Kai kurios šalys teigė, kad Rusijos kilmės importas turėtų būti tiriamas atskirai, nes rinkoje, kurioje paklausa didėja, su importo iš šios šalies apimtimi ir rinkos dalimi susijusios tendencijos skiriasi. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo į Bendrijos rinką apimtis buvo didelė. Be to, per paskutinius dvejus metus, kurie buvo tiriami, importas dempingo kaina iš visų trijų šalių (Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos) labai padidėjo, o bendro kainų lygio tendencijos ir dydis buvo panašūs, ypač per TL, kaip rodo atskirų bendrovių duomenys. Be to, dėl viso bendrai vertinamo importo Bendrijos pramonės kainos per TL sumažėjo.

(242)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad buvo laikomasi visų bendrą vertinimą pagrindžiančių sąlygų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje. Todėl buvo nuspręsta, kad Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintų vamzdžių importas turėtų būti vertinamas bendrai. Šis importas bus laikomas importu iš „bendrai vertinamų šalių“, o importas iš šių šalių bus laikomas „bendru importu“.

(243)

Bendras importas padidėjo nuo 76 644 tonų 2004 m. iki 250 559 tonų per TL, t. y. daugiau nei 200 %. Kadangi nagrinėjamojo produkto vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9 %, rinkos dalis, tenkanti visam importuojam nagrinėjamam produktui, padidėjo nuo 6,2 % 2004 m. iki 18,7 % per TL. Nagrinėjamojo produkto importo ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį parodyta 2 ir 3 lentelėse.

(244)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(245)

4 lentelė sudaryta remiantis Cometext duomenų bazės duomenimis pagal visą informaciją pagal PKN. Bendra importo į Bendriją kainų tendencija rodo, kad kainų didėjimas sutampa su bendru visų ES rinkos dalyvių taikomų kainų didėjimu.

(246)

Priverstinam kainų mažinimui nustatyti, Komisija rėmėsi atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atliekant tyrimą pateikta išsamia informacija pagal skirtingas produkto rūšis. Kalbant apie Rusiją, buvo naudojami bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikti duomenys. Baltarusijos atveju buvo naudojami bendradarbiaujančio Vokietijos ūkinės veiklos vykdytojo pateikti duomenys.

(247)

Šie eksporto kainų duomenys buvo palyginti su atrinktų Bendrijos gamintojų svertine vidutine kaina pagal skirtingas produkto rūšis siekiant užtikrinti teisingą prekybos palyginimą tokiu pačiu lygmeniu. Atliekant šią analizę visais atvejais atsižvelgta į tikrąsias eksportuojančių gamintojų eksporto kainas CIF kainos Bendrijos pasienyje lygiu. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos nepriklausomam pirkėjui prireikus buvo koreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio. Per TL vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai pagal klausimyne apibrėžtų skirtingų rūšių produktą buvo:

(248)

Dėl Ukrainos ir Tailando, primenama, kad importo apimtis buvo mažesnė už de minimis lygį, todėl buvo manoma, kad kainos ir atitinkami kainų raida bei priverstinis mažinimas būtų nepatikimi ir nereikšmingi.

(249)

Kaip nurodyta 2 ir 3 lentelėse, importo iš trečiųjų šalių (įskaitant Bosniją ir Hercegoviną bei Turkiją) apimtis padidėjo nuo 222 096 tonų 2004 m. iki 238 441 tonos per TL. Rinkos dalis, tenkanti šiam importui, per šį laikotarpį toliau buvo apie 18 %.

(250)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Ši analizė buvo atlikta 20 konstatuojamojoje dalyje minėtoms devynioms atrinktoms bendrovėms, kurios pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Buvo tiriami šie su atrinktomis bendrovėmis susiję veiksniai: kainos, užimtumas ir algos, investicijos, pelningumas, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautai ir pajėgumas didinti kapitalą. Tačiau kalbant apie kai kuriuos rodiklius (toliau nagrinėjamus kaip makro rodiklius), turima informacija buvo naudojama visoms 17 (įskaitant atrinktas devynias) Bendrijos pramonės bendrovių. Šie makro rodikliai buvo rinkos dalis, pardavimo Bendrijoje apimtis, gamyba ir gamybos pajėgumai.

(251)

Nuo 2004 m. iki TL Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 10 %. Gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti pagal visai Bendrijos pramonei taikomą standartinę metodiką. Ši metodika, kurią taikant atsižvelgta į faktinius per ilgą laikotarpį pasiekiamus pajėgumus ir įprastą gamybos sustabdymą, kaip antai priežiūra, buvo paprastai Bendrijos pramonėje naudojama metodika. Nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo (nuo 2 218 597 tonų 2004 m. iki 2 132 322 tonų per TL, t. y. 4 %).

(252)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl sumažėjusios gamybos pajėgumų panaudojimas taip pat sumažėjo nuo maždaug 44 % iki 41 %. Tačiau atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad šis veiksnys nėra tinkamiausias žalos šiame sektoriuje rodiklis, nes gamyklos ir gamybos įranga yra taip pat naudojamos kitiems vamzdžiams ir kitiems produktams, kurie nėra nagrinėjami šiame tyrime, gaminti.

(253)

Iš 7 lentelėje pateiktų duomenų matyti akivaizdžiai sumažėjęs Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kiekis. Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad bendras suvartojimas, kaip nurodyta 1 lentelėje, per tą patį laikotarpį padidėjo 9 %. Po tam tikros stabilios padėties 2004 ir 2005 m., 2006 m. ir per TL Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis labai sumažėjo. Priešingai šiai tendencijai, per nagrinėjamąjį laikotarpį atskiros dempingo kainomis iš KLR, Baltarusijos ir Rusijos importuojamiems produktams tenkančios rinkos dalys (žr. 243 konstatuojamąją dalį) išliko tokios pačios arba didėjo; taip pat didėjo bendrai vertinamų šalių rinkos dalis.

(254)

Atrinktų Bendrijos gamintojų atsargų lygis nuo 2004 iki 2005 m. sumažėjo 23 %, o vėliau buvo pastovus. Apskaičiavus atsargų apyvartą per nagrinėjamąjį laikotarpį nustatyta, kad atsargų lygis buvo toks pats beveik 30 pardavimo dienų. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad atsargų lygis šiuo atžvilgiu nėra laikomas svarbiu rodikliu, nes Bendrijos pramonė paprastai gamina tik pagal užsakymą ir todėl turi gana mažai atsargų.

(255)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina nesusijusiam pirkėjui Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 14,8 %. Tačiau šią didėjimo tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į per tą patį laikotarpį itin padidėjusias gamybos sąnaudas. Gamybos sąnaudos iš esmės padidėjo dėl labai padidėjusių pagrindinių žaliavų, t. y. ritinių, cinko ir energijos, pirkimo kainų, kaip paaiškinta 287 konstatuojamojoje dalyje. Bendrai kalbant, per nagrinėjamąjį laikotarpį produkto asortimentas nepasikeitė tiek, kad iškreiptų 9 lentelėje nurodytą pardavimo kainų tendenciją.

(256)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjusios gamybos sąnaudos neatitiko pardavimo kainos padidėjimo; pardavimo kainos kitimą daugiausiai lėmė stiprus importo iš nagrinėjamųjų šalių spaudimas. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonė negalėjo žaliavų kainos padidėjimo įtraukti į pirkėjų kainas.

(257)

Todėl Bendrijos pramonės kainoms buvo daromas spaudimas, nors, matuojant absoliučiais dydžiais, kainos padidėjo. Kitaip tariant, kainos būtų padidėjusios daug daugiau, jei nebūtų importo dempingo kaina.

(258)

Be to, pardavimo kainos Bendrijos rinkoje buvo priverstinai sumažintos 12–43 %, kaip paaiškinta 246 konstatuojamojoje dalyje ir toliau.

(259)

Bendras atrinktų gamintojų pelningumas nagrinėjamojo produkto atžvilgiu apskaičiuotas pagal nagrinėjamojo produkto, parduoto nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje, grynosios apyvartos svertinį vidutinį pelningumą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumo lygis sumažėjo ir per TL buvo -1,0 %. Be to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumo lygis buvo nepakankamas ir atsižvelgiant į tai, kad tokia padėtis tęsiasi daug metų, neabejotinai kyla pavojus, kad bent dalis šios pramonės gali išnykti.

(260)

Pelningumo lygis niekada nepasiekė 352 konstatuojamojoje dalyje minimo 5 % tikslinio pelno lygio.

(261)

Atrinktų Bendrijos gamintojų užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 23,5 % (nuo 2 772 darbuotojų 2004 m. iki 2 123 darbuotų per TL).

(262)

Atlyginimai, skaičiuojant pagal vienam darbuotojui tenkančias vidutines sąnaudas, padidėjo nuo 15 668 EUR 2004 m. iki 21 558 EUR per TL. Pagrindinė priežastis, dėl kurios padidėjo darbuotojų darbo užmokestis, yra labai padidėję atlyginimai Bendrijos pramonės bendrovėse, įsikūrusiose 10 šalių, kurios 2004 m. tapo EB narėmis.

(263)

Tačiau šį padidėjimą visiškai kompensavo minėtas sumažėjęs užimtumas ir itin padidėjusi (17 %) gamyba. Tai patvirtina nuolatines Bendrijos pramonės pastangas padidinti našumą.

(264)

Atlikus tyrimą pasitvirtino, kad su nagrinėjamuoju produktu susiję atrinkti Bendrijos gamintojai didelių kapitalo išlaidų dėl visos bendrovių veiklos nepatyrė. Nebuvo investuojama siekiant padidinti gamybos pajėgumus, kaip nurodyta 251 ir 252 konstatuojamosiose dalyse. Dabartinėmis rinkos sąlygomis Bendrijos pramonė neinvestavo, kad padidintų pajėgumus, bet ėmėsi veiksmų, kad išlaikytų ir padidintų turimos gamybos įrangos našumą. Į veiklą, susijusią su suvirintais vamzdžiais, taip pat buvo investuota aplinkos ir sveikatos bei saugumo atžvilgiu.

(265)

Investicijų grąžos lygis, išreikštas atrinktų Bendrijos gamintojų grynojo pelno ir ilgalaikio turto bendrosios buhalterinės vertės santykiu, kito taip pat kaip ir pelningumas, kaip paaiškinta 259 konstatuojamojoje dalyje. Šis lygis yra labai žemas ir nuo 2005 m. vis dar yra neigiamas.

(266)

Bendrijos gamintojų, susijusių su nagrinėjamojo produkto pardavimu ES rinkoje, grynųjų pinigų srautas kito taip pat kaip ir pelningumas. Reikia paminėti tai, kad, nors grynųjų pinigų srautas buvo mažas, nagrinėjamuoju laikotarpiu jis buvo teigiamas (išskyrus 2005 m., kai jis buvo vien tik neigiamas).

(267)

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė sunkumų didindama kapitalą. Tačiau reikia paminėti, kad pajėgumas padidinti kapitalą gali būti laikomas mažiau reikšmingu rodikliu atliekant šį tyrimą. Taip yra todėl, kad dauguma Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto gamintojų priklauso didelei bendrovių grupei. Todėl pajėgumas padidinti kapitalą glaudžiai susijęs su visos grupės veiklos rezultatais, o ne su atskirais nagrinėjamojo produkto gamybos rezultatais. Tačiau tas faktas, kad nei viena iš šių didelių grupių nenusprendė investuoti į naujas gamybos priemones, rodo, kad per pastaruosius metus tokių investicijų grąža nebuvo pakankama.

(268)

Kaip paaiškinta 253 konstatuojamojoje dalyje, reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10,3 procentinio punkto, o suvartojimas Bendrijoje padidėjo 9 %. Tai aiškiai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu esančiomis rinkos sąlygomis Bendrijos gamintojai negalėjo pakankamai plėsti savo verslo.

(269)

Atsižvelgiant į didelį dempingo skirtumą, kuris per TL buvo nustatytas iš KLR, Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems produktams, bei susijusio importo kiekį ir kainas, dempingo skirtumo dydžio poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(270)

Dėl Ukrainos ir Tailando, primenama, kad importo apimtis TL buvo mažesnė nei de minimis lygio, todėl buvo manoma, kad nustatant dempingo skirtumą ji būtų nepatikima ir nereikšminga. Todėl atliekant vertinimą nuspręsta remtis žalingo dempingo pasikartojimo tikimybe, kaip paaiškinta F skirsnyje.

(271)

Bendrijos pramonė nuo ankstesnio dempingo poveikio neatsigavo tiek, kiek buvo tikėtasi – tai matyti iš mažo pelningumo ir galimybių padidinti pardavimo apimtį nebuvimo, taip pat ir prarastos didelės rinkos dalies. Per pastaruosius metus pramonė susidūrė su didele importo dempingo kaina iš KLR, Rusijos ir Baltarusijos apimtimi, dėl kurio ji negalėjo atsigauti, kaip buvo tikėtasi.

(272)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo į Bendriją iš bendrai ir atskirai vertinamų šalių apimtis (kaip apibrėžta 242 konstatuojamojoje dalyje) ir toliau buvo didelė. Nuo 2005 m. importas labai išaugo skaičiuojant tiek absoliučiu, tiek santykiniu dydžiu. Be to, bendra rinkos dalis padidėjo nuo maždaug 6 % 2004 m. iki maždaug 10 % 2005 m. ir iki maždaug 19 % per TL, kaip paaiškinta 243 konstatuojamojoje dalyje. Be to, dėl importo dempingo kaina iš šių šalių atskirai labai sumažėjo kainų lygis. Didelis pardavimo sumažintomis kainomis skirtumas taip pat parodo, kad Bendrijos pramonė patiria nuostolių.

(273)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės rodiklių kaita buvo neigiama ir tai rodo, kad jai buvo daroma materialinė žala. Šiomis aplinkybėmis tariamai teigiama kaita, kaip antai padidėjusios pardavimo kainos, turi būti lyginama su daug labiau padidėjusiomis pagrindinių žaliavų sąnaudomis, kurios atsvėrė šias teigiamas tendencijas.

(274)

Atsižvelgiant į minėtą tyrimą paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis yra sunki ir jai padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Tokia išvada gali būti daroma apie visą Bendrijos pramonę atsižvelgiant į gausų atrinktų Bendrijos gamintojų atstovavimą ir tai, kad makro rodikliai buvo nagrinėjami visoms Bendrijos pramonės bendrovėms, kaip paaiškinta 250 konstatuojamojoje dalyje.

(275)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar Bendrijos pramonės patirtą materialią žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(276)

Kaip paaiškinta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš bendrai vertinamų šalių padidėjo daugiau nei 200 %. Skaičiuojant rinkos dalimis, bendrai vertinamų šalių dalis padidėjo nuo 6,2 % iki 18,7 %. Be to, aiškiai matyti, kad laikas, kai Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo, sutampa su laiku, kai importo dempingo kaina iš bendrai vertinamų šalių kiekis labai padidėjo. Nors 4 lentelėje nurodyta, kad bendrai vertinamų šalių kilmės importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, reikėtų atsižvelgti į atitinkamą bendrai padidėjusią kainą Bendrijos rinkoje, kaip paaiškinta 255 konstatuojamojoje dalyje.

(277)

Importas iš bendrai vertinamų šalių į ES rinką padidėjo ir užėmė didelę rinkos dalį, kuri anksčiau priklausė šalims, kurių importui atliekama priemonių galiojimo termino peržiūra (išskyrus Turkiją), ir toms trečiosioms šalims, kurios netiriamos, bei Bendrijos pramonei. Iš tiesų, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų. Tuo pačiu laikotarpiu importo apimtis iš bendrai vertinamų šalių padidėjo daugiau nei 10 procentinių punktų, kaip nurodyta 14 lentelėje.

(278)

Šis importas į ES rinką pateko dėl to, kad jo kainos buvo labai mažos. Dėl importo iš bendrai vertinamų šalių labai sumažėjo Bendrijos gamintojų kainos, kaip nurodyta 247 konstatuojamojoje dalyje.

(279)

Importo dempingo kaina iš bendrai vertinamų šalių poveikis – žalinga padėtis, kaip aprašyta 4 dalyje; dėl šio dempingo Bendrijos pramonė turėjo sumažinti kainas, dėl ko nepasiekė pakankamo pelningumo lygio ir net patyrė nuostolių. Be to, nustatytos neigiamos daugelio kitų žalos rodiklių, kaip antai gamyba, užimtumas ir rinkos dalis, tendencijos. Kaip minėta 273 konstatuojamojoje dalyje, laikotarpis, kada padidėjo importas, akivaizdžiai sutapo su laikotarpiu, kada padidėjo importas iš bendrai vertinamų šalių, ir su neigiamomis žalos rodiklių tendencijomis.

(280)

Importas iš Bosnijos ir Hercegovinos iš viso sudarė apie 33 000 tonų arba 2,5 % Bendrijos rinkoje suvartojamo kiekio. Vidutinė importo kaina buvo 576 EUR už toną ir tai rodo, kad dėl jos Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos. Vis dėlto, atsižvelgiant į importuojamą kiekį, padaryta išvada, kad šio importo žala buvo maža ir jis negalėtų nutraukti priežastinio ryšio tarp Bendrijos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš bendrai vertinamų šalių.

(281)

Šis importas iš viso sudarė apie 111 000 tonų arba 8,3 % Bendrijos rinkoje suvartojamo kiekio per TL. Vidutinė importo kaina buvo 620 EUR, dėl kurios Bendrijos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos. Tačiau, kaip nurodyta 4 lentelėje, Turkijos kainos buvo didesnės nei trijų bendrai vertinamų šalių. Kainų skirtumas yra dar didesnis, jei atsižvelgiama į tai, kad Turkijos gamintojai į Bendrijos rinką daugiausiai eksportavo juodus vamzdžius (t. y. produktus, su kuriais susijusios sąnaudos yra mažos), o iš bendrai vertinamų šalių daugiausiai importuoti cinkuoti vamzdžiai (t. y. produktai, su kuriais susijusios sąnaudos yra didelės). Be to, iš bendrai vertinamų šalių importuoti kiekiai yra 125 % didesni už kiekį importuotą iš Turkijos.

(282)

Atsižvelgiant į importuotą kiekį ir su juo susijusį priverstinį kainų mažinimą, padaryta išvada, kad didelė patirtos žalos dalis yra susijusi su importu iš Turkijos. Tačiau palyginus su minėtu bendrai vertintų šalių importo poveikiu, kaip paaiškinta pirmiau, patirtos žalos dalis, susijusi su importu iš bendrai vertinamų šalių, yra gerokai didesnė. Todėl daroma išvada, kad dėl importo iš Turkijos patirta žala nėra tokia, kad dėl jos būtų keičiama išvada, jog yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš bendrai vertinamų šalių ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(283)

Importo kiekis iš Ukrainos ir Tailando buvo nereikšmingas ir todėl laikoma, kad jis Bendrijos pramonei materialinės žalos nepadarė.

(284)

2004 m. importas iš kitų trečiųjų šalių (išskyrus Bosniją, Turkiją, Ukrainą ir Tailandą) iš viso sudarė apie 127 000 tonų arba 10,3 % Bendrijos rinkoje suvartojamo kiekio. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šio importo lygis kito, tačiau iki TL jis vėl buvo tokio pačio lygio kaip suvartojimo Bendrijoje lygis. Per TL vidutinė importo kaina buvo 735 EUR už toną, palyginti su 586 EUR 2004 m. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli šio importo rūšis buvo nežinoma, buvo sunku palyginti kainas. Vis dėlto nustatyta, kad kainos iš trečiųjų šalių yra daug didesnės už bendrai vertinamų ir kitų nagrinėjamųjų šalių kainas. Tai reikštų, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių Bendrijos pramonės kainos priverstinai sumažinamos mažiau nei dėl importo dempingo kainomis arba visai nebūtų sumažinamos. Todėl negalima daryti išvados, kad šis veiksnys turi didelės įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai arba kad dėl jo nutrūktų priežastinis ryšys.

(285)

Atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo eksportui apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo maždaug 60 000 tonų iki maždaug 20 000 tonų. Buvo vertinama, ar šis sumažėjimas turėjo įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai. Pardavimo trečiosiose rinkose kiekis niekada nebuvo didesnis nei 10 % visos pardavimo apimties per nagrinėjamąjį laikotarpį ir toks pardavimas sudarė ribotą kiekį (apytikriai 5 %) visos produkcijos, o tai rodo, kad pardavimas eksportui neturėjo didelės įtakos Bendrijos pramonės rodikliams.

(286)

Reikėtų taip pat paminėti, kad 259 konstatuojamojoje dalyje nurodytas pelningumas yra susijęs tik su pardavimu ES rinkoje ir todėl minėta sumažėjusi pardavimo eksportui apimtis jam įtakos neturi. Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais pardavimo Bendrijos rinkoje pelningumas buvo panašus į pardavimo trečiosiose rinkose pelningumą. Tai rodo, kad ES ir eksporto rinkų rodikliai iš esmės nesiskyrė. Todėl padaryta išvada, kad jeigu Bendrija patirtų žalą, tai tik maža tos žalos dalis galėtų būti priskirta šiam veiksniui, ir jis nenutrauktų priežastinio ryšio.

(287)

Žaliavų sąnaudos sudaro didžiausią bendrų nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų dalį (daugiau nei 75 % visų gamybos sąnaudų, jei įskaičiuojama energija). Dėl to suvirintų vamzdžių kainos labai priklauso nuo žaliavų sąnaudų pokyčių. Svarbiausios žaliavos buvo ritiniai, cinkas ir energija. Šie sudedamieji elementai per nagrinėjamąjį laikotarpį atitinkamai brango daugiau nei 20 %, 200 % ir 50 %.

(288)

Kaip paaiškinta 255 ir 256 konstatuojamosiose dalyse, pardavimo kainos per tą patį laikotarpį taip pat padidėjo. Tačiau dėl rinkoje veikiančių konkurentų pardavimo kainų ir ypač dėl nesąžiningos prekybos importuojamais produktais dempingo kaina šios kainos nepadidėjo tokiu lygiu, kokiu padidėjo sąnaudos. Todėl atlikus tyrimą padaryta išvada, kad žaliavų kainos atskirai žalos nedarė, nes nesant importui dempingo kaina Bendrijos pramonė būtų galėjusi šias padidėjusias sąnaudas (arba bent didelę dalį jų) įtraukti į savo klientų kainą.

(289)

Be to, pabrėžiama, kad tokios sąnaudos padidėjo ne tik Bendrijoje; atsižvelgiant į sąnaudų pobūdį manoma, kad nagrinėjamosiose šalyse jų lygis ir raida būtų panašūs.

(290)

Buvo tiriama, ar Bendrijos pramonės patiriamos žalos priežastis yra Bendrijos pramonės konkurencijos nebuvimas ir (arba) nedidelis pajėgumų panaudojimas. Siekiant tai ištirti buvo palygintos Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų sąnaudų struktūros. Iš tikrųjų, buvo nustatyti tam tikri gamybos sąnaudų skirtumai, pvz., atlyginimų dydis, energijos sąnaudos ir su aplinka bei sveikata ir sauga susijusios sąnaudos.

(291)

Atsižvelgiant į pajėgumų panaudojimą reikia priminti, kad šis rodiklis neturėtų būti pervertinamas, nes Bendrijos pramonė ta pačia įranga galėjo gaminti kitus produktus. Be to, būtų labiau tikėtina, kad su pajėgumų panaudojimu susijusios problemos būtų susijusios su tuo, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonė prarado rinkos dalį.

(292)

Kai kurios šalys tvirtino, kad didėjančios veiklos sąnaudos turėjo įtakos Bendrijos pramonės konkurencingumui ir dėl jų buvo patirta 4 dalyje aprašyta žala. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad šios papildomos veiklos sąnaudos nėra tokios didelės, kad dėl jų galėtų būti patirta materialinė žala, nustatyta atlikus šį tyrimą.

(293)

Reikėtų įvertinti, kad žaliavų ir energijos sąnaudos sudarė daugiau nei 75 % bendrų pagamintų vamzdžių gamybos sąnaudų. Todėl galimas bet kokių kitų padidėjusių veiklos sąnaudų poveikis bet kuriuo atveju turėtų įtakos tik 25 % bendrų gamybos sąnaudų. Tokios sąnaudos padidėjo nedaug, todėl jų poveikis nebūtų didelis.

(294)

Atliekant tyrimą nebuvo nustatytas struktūrinis neefektyvumas, dėl kurio Bendrijos pramonė taptų nekonkurencinga. Priešingai, kaip nurodyta 11 lentelėje, Komisijos pramonės produkcija per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 %.

(295)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ES rinka yra labai konkurencinga iš dalies to, kad rinkoje veikia labai daug bendrovių. Be 19 Bendrijos gamintojų prie stiprios konkurencijos ES rinkoje taip pat prisidėjo dešimtys viso pasaulio importuotojų. Todėl, kaip paaiškinta pirmiau, padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė apskritai yra labai konkurencinga ir kad nesant jokiai konkurencijai ji nebūtų patyrusi jai padarytos žalos.

(296)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos patirtos žalos priežastis yra valiutos kurso svyravimai, kurie skatina importą į ES.

(297)

Primenama, kad atliekant tyrimą reikėjo ištirti, ar Bendrijos pramonės materialinės žalos priežastis buvo importas dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu) ar kiti veiksniai. Taigi atsižvelgiant į kainas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad būtina įrodyti, jog žalos priežastis yra dempingo pagrindu vykdomo importo kainų lygis. Taigi tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir todėl nėra jokios būtinybės analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(298)

Nepaisant to, kas minėta pirmiau, daugumai šiame tyrime nagrinėjamųjų eksportuojančių šalių pardavimai paprastai vykdomi USD. Tačiau USD ir EUR valiutų svyravimas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tik 6 %. USD labiau nuvertėjo pasibaigus TL. Nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. USD nuvertėjo 16 % EUR atžvilgiu.

(299)

Todėl padaryta išvada, kad valiutos kurso svyravimai Bendrijos gamintojams materialinės žalos nepadarė.

(300)

Kai kurios suinteresuotosios šalys bendrai tvirtino (neminėdamos bendrovių pavadinimų ar susijusios laiko trukmės), kad Bendrijos pramonė žalą patyrė dėl savo pačios veiksmų ir problemų dėl pramonės veiksmų ir streikų, susijusių su kai kuriais naujųjų valstybių narių gamintojais. Atsižvelgiant į tai reikėtų priminti, kad nebuvo pateikta jokių svarių įrodymų, kurie patvirtintų šį argumentą. Be to, šis kaltinimas buvo susijęs ne su visa Bendrijos pramone. Tačiau nustatyta, kad panašios žalos tendencijos būdingos tiek senųjų, tiek naujųjų valstybių narių gamintojams. Todėl galima daryti išvadą, kad, net jeigu kai kuriems Bendrijos pramonės gamintojams įtakos turėjo streikai ir pramonės veiksmai, šis faktas nebūtų pakankamai svarus, kad nutrauktų priežastinį dempingo ir žalos ryšį.

(301)

Buvo teigiama, kad patirtai žalai įtakos turėjo didelės Bendrijos pramonės investicijos. Kaip nurodyta 264 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį jokių tokių didelių investicijų nebūta. Reikėtų taip pat turėti omenyje, kad net jei teiginys būtų pagrįstas, dėl gana mažos nuvertėjimo dalies bendrose sąnaudose tokių investicijų poveikis bet kuriuo atveju būtų ribotas, todėl padaryta išvada, kad didelės investicijos Bendrijos pramonės patirtai žalai įtakos neturėjo.

(302)

Buvo teigiama, kad patirtai žalai įtakos turėjo plieno pramonės cikliškumas, t. y. buvo teigiama, kad TL sutapo su nuosmukio faze. Pirmiausia pažymima, kad žalingas dempingas gali pasitaikyti visose ekonominio ciklo fazėse. Be to, kaip nustatyta atlikus 231 konstatuojamojoje dalyje minėtą tyrimą dėl vartojimo, šis argumentas nėra pagristas tyrimu. Iš tikrųjų, per TL vartojimas buvo didelis ir tikrai ne ciklo nuosmukio fazėje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(303)

Įvertinant tai, kad nustatyto padidėjusio importo dempingo kaina iš bendrai vertinamų šalių ir importui tenkančios rinkos dalies padidėjimo bei priverstinio kainų sumažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis laikotarpis sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpiu, galima daryti išvadą, kad importas dempingo kaina yra Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis.

(304)

Išnagrinėjus žinomus kitus pagrindinius veiksnius ir suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, išsamiai aprašytus 285 konstatuojamojoje dalyje ir toliau, padaryta išvada, kad jie nėra tokie, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamų šalių ir Bendrijos patirtos materialinės žalos.

(305)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importas iš atliekant šį tyrimą nagrinėjamųjų šalių buvo vertinamas siekiant nustatyti, ar žala gali tęstis arba pasikartoti.

(306)

Atsižvelgiant į galimą poveikį Bendrijos pramonei pasibaigus priemonių galiojimo terminui dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės kartu su minėtais veiksniais buvo nagrinėjami šie veiksniai.

(307)

Kaip paaiškinta 223 konstatuojamojoje dalyje ir toliau, nors vartojimas padidėjo 9 %, manoma, kad nagrinėjamojo produkto vartojimo visame pasaulyje prognozės, nepaisant galimos tam tikros cikliškumo tendencijos, artimiausiu metu labai nepasikeis. Alternatyvūs produktai, kaip antai plastikiniai vamzdžiai, nepakeitė suvirintų vamzdžių, todėl pastarųjų vartojimas nepakito.

(308)

Įvedus priemones importas iš Ukrainos sumažėjo iki de minimis kiekio. Tačiau, kaip minėta 172 konstatuojamojoje dalyje (ir toliau), yra aiškių duomenų, kad netaikant priemonių importas iš Ukrainos į Bendriją vėl būtų vykdomas dempingo kaina. Tokios kainos greičiausiai taip pat labai sumažintų Bendrijos pramonės kainas atsižvelgiant į tai, kad tokios kainos greičiausiai būtų panašios į Bendrijoje siūlomas pačias mažiausias kainas.

(309)

119 konstatuojamojoje dalyje (ir toliau) padaryta išvada, kad iš Tailando į Bendriją greičiausiai būtų daug eksportuojama dempingo kaina. Tokios kainos greičiausiai taip pat priverstinai sumažintų Bendrijos pramonės kainas atsižvelgiant į tai, kad tokios kainos greičiausiai būtų panašios į Bendrijoje taikomas pačias mažiausias kainas.

(310)

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta išvada, jog nėra tikimybės, kad dempingas tęsis arba pasikartos, išsamesnis tyrimas dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo yra nereikalingas.

(311)

Dėl su žala susijusių klausimų, nagrinėtų atliekant tarpinę peržiūrą (pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalis) tyrimas nereikalingas, kadangi atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad nenustatyta šios šalies dempingo arba dempingo pasikartojimo tikimybė.

(312)

Panaikinus priemones greičiausiai padidėtų importo iš Ukrainos ir Tailando apimtis tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Tokio importo poveikis Bendrijos pramonei greičiausiai būtų labai žalingas. Šiomis sąlygomis Bendrijos pramonė siekdama išlaikyti rinkos dalį turėtų sumažinti kainas arba palikti dabartinį kainų lygį ir prarasti klientus bei galiausiai dalį pardavimo. Pirmuoju atveju Bendrijos pramonė turėtų veikti nuostolingai, o antruoju atveju dėl sumažėjusios pardavimo galiausiai padidėtų sąnaudos, dėl ko ji patirtų nuostolių.

(313)

Be to, Bendrijos pramonė dėl importo dempingo kaina patiria žalą daug metų ir šiuo metu jos ekonominė padėtis yra nesaugi. Jei ši žalinga padėtis tęsis ir (arba) pasikartos, kils pavojus, kad pati pramonė išnyks.

(314)

Todėl atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importo iš Ukrainos ir Tailando keliama žala Bendrijos pramonei, kuri daug metų patiria žalingas dempingo pasekmes, greičiausiai pasikartos ir tęsis. Dėl importo iš Turkijos, nėra tikėtina, kad žalingas dempingas tęsis arba pasikartos.

(315)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo priemones iš nagrinėjamų šalių importuojamiems produktams arba patęsti galiojančias priemones.

(316)

Siekdama įvertinti galimą poveikį nustačius priemones arba jų nenustačius ir pratęsus priemones arba joms pasibaigus Komisija iš visų žinomų suinteresuotųjų šalių paprašė informacijos. Todėl Komisija 116 importuotojų, prekybininkų atsargomis ir naudotojų išsiuntė klausimyną. Jokia kita suinteresuotoji šalis per nustatytą terminą apie save nepranešė.

(317)

Iš nesusijusių importuotojų, į kuriuos buvo kreiptasi, atsakė 32 importuotojai. 16 iš jų teigė, kad jie iš nagrinėjamų šalių neeksportuoja, o trys – kad jie šiuo verslu daugiau neužsiima. Iš likusių 13 nesusijusių eksportuotojų tik du pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Todėl buvo būtina taikyti atranką.

(318)

Primenama, kad buvo padaryta išvada, jog Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip nustatyta 250–274 konstatuojamosiose dalyse.

(319)

Nustačius priemones Bendrijos pramonės pardavimas, rinkos dalis ir pardavimo kainos greičiausiai padidėtų. Todėl Bendrijos pramonė galėtų pasiekti tokį pelningumo lygį, koks būtų nesant importui dempingo kaina, ir pasinaudoti didėjančia Bendrijos rinka; tai skatintų investicijas ir sustiprintų bendrą pramonės konkurencingumą.

(320)

Toliau taikant galiojančias priemones Bendrijos pramonė galėtų toliau sąžiningai tiesiogiai konkuruoti su Tailando ir Ukrainos kilmės importu. Todėl nesąžininga konkurencija netrukdys teigiamam nustatytų naujų antidempingo priemonių poveikiui.

(321)

Jei būtų atkurtos sąžiningos rinkos sąlygos, Bendrijos pramonė greičiausiai vėl taptų konkurencinga ir jos pelno dydis padidėtų iki tinkamesnio lygio. Paskutinio dešimtmečio Bendrijos pramonės ekonominiai rezultatai rodo, kad iš tikrųjų ji yra struktūriškai gyvybinga; nepaisant pasikartojančios nesąžiningos dempingo kaina importuojamų produktų konkurencijos, ji sugebėjo neprarasti savo rinkos dalies. Be to, kaip nustatyta 295 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė yra konkurencinga ir gali padidinti savo našumą.

(322)

Iš kitos pusės, jei bus panaikintos galiojančios priemonės ir nenustatytos naujos antidempingo priemonės, prekyba toliau bus trikdoma ir dėl to Bendrijos pramonė iš rinkos bus palaipsniui pašalinta. Panaikinus dabartines priemones ir esant dideliam gamybos pajėgumui nagrinėjamosiose šalyse, visų pirma KLR, greičiausiai padidėtų importas dempingo kaina į Bendrijos rinką. Šiomis aplinkybėmis būtų vis sunkiau Bendrijos pramonei atsigauti ir išlaikyti savo rinkos dalį. Be to, neinvestuojant į Bendrijos pramonę kiltų pavojus jos ilgalaikiam gyvavimui.

(323)

Primenama, kad bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų importo kiekis sudaro mažiau nei 5 % viso per TL į Bendriją importuoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(324)

Tačiau kai kurie eksportuotojai teigia, kad priemonių poveikis importuotojams ir (arba) prekiautojams būtų didelis, nes padidėtų jų importo iš nagrinėjamų šalių sąnaudos.

(325)

Nustačius antidempingo priemones nagrinėjamų šalių kilmės importo lygis greičiausiai sumažėtų. Be to, Bendrijoje iš tikrųjų gali šiek tiek padidėti nagrinėjamojo produkto pardavimo kaina, o tai turėtų neigiamos įtakos importuotojų ir (arba) prekybininkų atsargomis, visų pirmą tų, kurie produktus gauna iš nagrinėjamųjų šalių, ekonominei padėčiai. Taip atsitiktų dėl to, kad perpardavimo kainos, kurias jie galėtų pasiūlyti klientams, būtų panašesnės į tų konkurentų, kurie taip pat gauna produktus iš Bendrijos pramonės.

(326)

Tačiau, šis poveikis importuotojų ir prekybininkų padėčiai greičiausiai būtų mažas, nes tik maža jų komercinės veiklos dalis yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Remiantis tų importuotojų ir (arba) prekybininkų atsargomis, kurie atsiuntė tinkamus atsakymus, pateikta informacija akivaizdu, kad jie tai pat pardavinėja daug kitų plieno produktų. Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas vidutiniškai sudaro mažiau nei 4 % bendros apyvartos. Be to, atsižvelgiant į gana mažą nagrinėjamojo produkto poveikį naudotojų sąnaudoms importuotojai ir (arba) prekybininkai atsargomis greičiausiai galėtų padidinti kainas savo klientams.

(327)

Todėl padaryta išvada, kad nustatytos antidempingo priemonės ir toliau taikomos galiojančios priemonės greičiausiai neturėtų rimto neigiamo poveikio importuotojų ir (arba) prekybininkų atsargomis padėčiai Bendrijoje.

(328)

Pagrindinis nagrinėjamojo produkto naudotojas Bendrijoje yra statybos pramonė. Todėl nagrinėjamojo produkto paklausa priklauso nuo statybos pramonės padėties.

(329)

Kaip nustatyta 316 konstatuojamojoje dalyje, nei suinteresuotieji naudotojai, nei juos atstovaujančios asociacijos atliekant tyrimą apie save nepranešė.

(330)

Tačiau daug kitų eksportuotojų tvirtino, kad nustačius priemones poveikis naudotojams ir (arba) vartotojams būtų didelis. Visų pirma buvo teigiama, kad priemonės būtų žalingos konkurencingumui ir dėl jų padidėtų naudotojų ir (arba) vartotojų sąnaudos.

(331)

Kaip nustatyta 302 konstatuojamojoje dalyje, negalima atmesti to fakto, kad nagrinėjamojo produkto kaina Bendrijoje šiek tiek padidėtų. Vis dėlto, neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) vartotojams greičiausiai būtų mažas, nes nagrinėjamojo produkto kainos poveikis bendroms naudotojų ir (arba) vartotojų sąnaudoms yra nedidelis.

(332)

Atsižvelgiant į kelių eksportuotojų tvirtinimą, kad dėl priemonių, nustatytų į naująjį tyrimą įtrauktų šalių grupei, Bendrijoje iš esmės neliktų konkurencijos, nustačius antidempingo priemones ir toliau taikant galiojančias priemones pagerėtų Bendrijos pramonės padėtis ir be tiekėjų iš trečiųjų šalių, kuriems netaikomos priemonės, bei dempingo nevykdančių eksportuotojų iš nagrinėjamųjų šalių Bendrijos rinkoje veiktų daug įvairių tiekėjų.

(333)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, kad nustačius bet kokias antidempingo priemones nagrinėjamojo produkto naudotojų ekonominei padėčiai didelė žala greičiausiai nebūtų padaryta.

(334)

Pagrindinė žaliava, kuri naudojama nagrinėjamajam produktui gaminti, yra karštai valcuoti ritiniai.

(335)

Kaip nustatyta 316 konstatuojamojoje dalyje, nei suinteresuotieji karštai valcuotų ritinių tiekėjai, nei juos atstovaujančios asociacijos atliekant tyrimą apie save nepranešė.

(336)

Jei būtų nustatytos priemonės, Bendrijos karštai valcuotų ritinių gamintojai greičiausiai susidurtų su sumažėjusia paklausa, nes sumažėtų Bendrijos nagrinėjamojo produkto gamintojų veikla.

(337)

Todėl padaryta išvada, kad nustatytos priemonės atitinka pagrindinės žaliavos, naudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti Bendrijoje, gamintojų interesus.

(338)

Iš Tailando ir Ukrainos importuojamam nagrinėjamajam produktui toliau taikant priemones ir nustačius antidempingo priemones Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės importuojamiems produktams Bendrijos pramonė greičiausiai nebeprarastų rinkos dalies, atgautų prarastą pardavimo dalį ir susigrąžintų atitinkamą pelną. Tačiau, jei galiojančios priemonės būtų panaikintos ir nebūtų nustatytos antidempingo priemonės, Bendrijos pramonė greičiausiai susidurtų su augančia nesąžiningos konkurencijos problema, dėl kurios tam tikri Bendrijos gamintojai būtų išstumti iš rinkos; dėl papildomų sąnaudų būtų sustabdyti arba pertvarkyti įrengimai.

(339)

Tokio neigiamo nustatytų antidempingo priemonių poveikis būtų sumažėjusi importo apimtis ir šiek tiek padidėjusios importuotojų ir (arba) prekybininkų atsargomis bei naudotojų ir (arba) vartotojų sąnaudos dėl didesnės nagrinėjamojo produkto pardavimo kainos Bendrijoje.

(340)

Vis dėlto, pardavimo kainos padidėtų nedaug nes tarp Bendrijos gamintojų produktų, importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės produktų ne dempingo arba žalos nedarančiomis kainomis ir importuojamų kitų trečiųjų šalių kilmės produktų išliktų konkurencija.

(341)

Galiausiai viena suinteresuotoji šalis teigė, kad remiantis ekonomikos literatūra dėl antidempingo priemonių „importuojančios šalys patirs didelių socialinių sąnaudų“. Šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl produkto ir ekonominės veiklos vykdytojų, susijusių su šiuo atveju. Atliekant dabartinį tyrimą, šis atvejis turi būti nagrinėjamas iš esmės: remiantis šiuo požiūriu nagrinėjamojo produkto importuotojai ir (arba) prekybininkai atsargomis greičiausiai nepatirtų rimtų pasekmių atsižvelgiant į labai mažą tam tikrų suvirintų vamzdžių kainos poveikį galutinėms produktų arba pirkimo sąnaudoms.

(342)

Toliau taikant galiojančias priemones ir nustačius antidempingo priemones tiekėjų pramonė greičiausiai turėtų naudos, nes Bendrijos rinkoje padidėtų karštai valcuotų ritinių paklausa.

(343)

Atsižvelgiant į visus nurodytus veiksnius, daroma išvada, kad nėra svarbių priežasčių, dėl kurių neturėtų būti panaikintos galiojančios priemonės ir nustatyti nauji antidempingo muitai.

(344)

Atsižvelgiant į 52 ir 170 konstatuojamosiose dalyse pateiktus nustatytus faktus buvo padaryta išvada, kad tyrimas dėl Bosnijos ir Hercegovinos bei Turkijos turėtų būti baigtas.

(345)

Du eksportuojantys Rusijos gamintojai ir vienintelis eksportuojantis Baltarusijos gamintojas pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(346)

Šie pasiūlymai buvo išnagrinėti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tebegalioja dauguma Reglamente 1697/2002 (žr. 77 ir 78 konstatuojamąsias dalis) išdėstytų nustatytų faktų ir aplinkybių, dėl kurių atliekant tą tyrimą buvo atmesti visi pasiūlymai dėl įsipareigojimo. Konkrečiai, atlikus tyrimą nustatyta, kad:

(347)

Be to, nagrinėjamajam produktui priklauso daugybės rūšių produktai ir kai kurias savybes yra sunku atskirti importuojant. Dėl to tampa beveik neįmanoma kiekvienos rūšies produktui nustatyti prasmingų minimalių importo kainų, kurias importuojant Komisija ir valstybių narių muitinės galėtų tinkamai stebėti.

(348)

Taip pat pastebima, kad be šių priežasčių, susijusių su produktu, pasiūlymai dėl įsipareigojimo atmetami dėl tam tikrų su bendrovėmis susijusių priežasčių. Dėl Baltarusijos gamintojo, visų pirma primenama, kad Baltarusija yra ne rinkos ekonomikos šalis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, ir kad bendrovė nesikreipė dėl individualaus režimo (IR) taikymo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje. Be to, kaip minėta 101–104 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą ji bendradarbiavo tik iš dalies, todėl įsipareigojimo dėl kainos priėmimas buvo laikomas netinkamu dėl bendros politikos priežasčių. Dėl vieno eksportuojančio Rusijos gamintojo, pastebima, kad be nagrinėjamojo produkto jis taip pat parduoda kitus produktus tiems patiems pirkėjams ES. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kryžminio kompensavimo pavojus laikomas pernelyg dideliu. Dėl antrojo eksportuojančio Rusijos gamintojo, bendrovė, dėl apskaitos sistemos sutrikimų negalėjo pateikti tikslių ir patikimų duomenų. Esant šioms aplinkybėms, Komisija manė, kad bendrovė neturi reikiamos infrastruktūros įsipareigojimui įgyvendinti ir veiksmingai stebėti.

(349)

Todėl šie įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymai turėjo būti atmesti.

(350)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, importuojamam Tailando ir Ukrainos kilmės nagrinėjamam produktui taikomos priemonės turi išlikti tokios, kaip nustatyta ankstesniame reglamente, išskyrus OJSC Interpipe Group, kurios skirtumas nurodomas toliau:

(351)

Be to, turėtų būti nustatytos galutinės priemonės importuojamam KLR, Rusijos ir Baltarusijos kilmės nagrinėjamajam produktui, kaip nurodyta toliau.

(352)

Galutinių antidempingo priemonių lygis turėtų būti toks, kad pašalintų materialinę žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršytų nustatytų dempingo skirtumų. Apskaičiuojant muito, kuris turi būti taikomas siekiant pašalinti dempingo daromą materialinę žalą, dydį buvo atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir gauti tokio dydžio pelną iki mokesčių, koks gali būti gaunamas normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(353)

Atliekant tyrimą pareiškėjas teigė, kad tyrimui turėtų būti naudojamas 10,8 % dydžio normalus pelnas, pagrįstas 2004 m. nagrinėjamojo produkto apyvartos grąža. Šis tvirtinimas buvo pagrįstas penkių atrinktų Bendrijos gamintojų pateikta informacija, o 2004 m. buvo pasirinkti tipiškais metais, nes galiojančios antidempingo priemonės iš dalies kompensavo importo dempingo kaina poveikį.

(354)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net šių penkių Bendrijos gamintojų pasiektas pelningumo lygis buvo daug mažesnis nei 10,8 %. Be to, buvo manoma, kad 2004 m. nėra tinkamas laikotarpis šiam vertinimui, nes tuo metu būta žalingo dempingo.

(355)

Atliekant ankstesnį tyrimą buvo manoma, kad 5 % apyvartos pelno skirtumas turėtų būti laikomas tinkamu pelno dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo, pagrįsto 1997–1998 m. duomenimis. Kadangi ši informacija nebuvo nauja, siekiant nustatyti, ar šis skirtumas vis dar tinkamas, buvo naudojami kiti šaltiniai. Pirma, suvirinti vamzdžiai yra labai brandus produktas, kurio gamybos procesas nuo 1997 m. beveik nepasikeitė. Antra, naujausi duomenys, gauti iš BACH duomenų bazės, susijusios su daugeliu metalo gamybos bendrovių, rodo beveik 5 % pelningumo lygį.

(356)

Todėl padaryta išvada, kad šiam produktui ir toliau yra tinkamas 5 % pelningumo lygis.

(357)

Žalos nedaranti kaina buvo gauta pirmiau apskaičiuotą normalų pelną pridedant prie kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudų. Bet koks skirtumas tarp šios žalos nedarančios kainos ir to pačio produkto eksporto kainos buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais.

(358)

Kalbant apie Kinijos bendradarbiaujančias eksportuojančias bendroves reikėtų priminti, kad nė vienai nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, ir todėl buvo apskaičiuotas visos šalies žalos skirtumas. Skaičiavimas buvo pagrįstas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Į šį apskaičiavimą neįtraukti vieno Kinijos eksportuotojo duomenys, nes Komisijai nebuvo pranešti visi duomenys pagal produktų PKN.

(359)

Dėl nepakankamo bendradarbiavimo Baltarusijai taikomas muitas taip pat buvo apskaičiuotas remiantis Vokietijos importuotojo importo kainomis, kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje.

(360)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams buvo nustatyti individualūs žalos skirtumai. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštesnis nei 80 %, nebendradarbiaujančioms bendrovėms šalies lygmeniu nustatytas žalos skirtumas buvo aukščiausio lygio, taikomo bendradarbiaujančioms bendrovėms.

(361)

Atsižvelgiant į minėtas išvadas apskaičiuoti tokie žalos skirtumai:

(362)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, manoma, kad KLR, Rusijos ir Baltarusijos kilmės importuojamiems produktams turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis būtų lygus mažiausiems dempingo ir žalos skirtumams, vadovaujantis mažesnio muito dydžio taisykle.

(363)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomi galutiniai muitai yra tokie: