Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02007R0520-20221115

Consolidated text: 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

Access current version (22/12/2022)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/520/2022-11-15

02007R0520 — LT — 15.11.2022 — 004.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 520/2007

2007 m. gegužės 7 d.

nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001

(OL L 123 2007.5.12, p. 3)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1559/2007 2007 m. gruodžio 17 d.

  L 340

8

22.12.2007

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2107 2017 m. lapkričio 15 d.

  L 315

1

30.11.2017

►M3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/56 2021 m. sausio 20 d.

  L 24

1

26.1.2021

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2056 2022 m. spalio 19 d.

  L 276

1

26.10.2022



▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 520/2007

2007 m. gegužės 7 d.

nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Objektas

Šis reglamentas nustato technines apsaugos priemones, susijusias su I priede išvardytų labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių sugavimu bei iškrovimu ir priegaudų sugavimu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Nepažeidžiant 9 straipsnio, šis reglamentas taikomas su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems Bendrijoje registruotiems laivams (toliau – Bendrijos žvejybos laivai).

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1) 

Toli migruojančių žuvų rūšys – I priede išvardytos rūšys.

2) 

Tunai ir susijusios rūšys, numatytos ICCAT – II priede išvardytos rūšys.

▼M3 —————

▼B

4) 

Laisvalaikio žvejyba – gyvųjų vandens išteklių žvejyba pramogų ar sporto tikslais.

5) 

Apsupamieji tinklai – tinklai, kuriais žuvys sugaunamos jas apsupant iš abiejų pusių ir iš apačios; jie gali būti su sutraukiamuoju lynu ir be jo.

6) 

Gaubiamieji tinklai – bet koks apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama tinklo dugnu per keliolika žiedų išilgai gruntlynio perkištu sutraukiamuoju lynu. Gaubiamieji tinklai gali būti naudojami smulkiųjų ar stambiųjų pelaginių rūšių žuvims arba priedugnio rūšių žuvims žvejoti.

7) 

Ūdos – žvejybos įranga, susidedanti iš pagrindinės ūdos su ant šoninių ūdų (prailginimų) pritvirtintais kabliukais, kurios ilgis ir kabliukų išdėstymo intervalas priklauso nuo žvejojamų žuvų rūšies. Jos gali būti naudojamos vertikaliai arba horizontaliai vandens paviršiui; gali būti naudojamos ant dugno ar priedugnyje (giluminės ūdos) arba vidutiniame gylyje ar negiliai nuo vandens paviršiaus (paviršinės ūdos).

8) 

Kabliukai – lenkti ir aštrūs plieninės vielos elementai, paprastai su užkarpa. Kabliuko smaigalys gali būti tiesus ar net palenktas į šoną ir išlenktas. Likusioji kabliuko dalis gali būti įvairaus ilgio ir formos, jos skerspjūvis gali būti apvalus (įprastas) ar paplokščias (kaltas). Visas kabliuko ilgis yra jo tiesiosios dalies ilgis nuo tos vietos, kurioje jis tvirtinamas prie ūdos ir kuri paprastai yra akutės formos, iki aukščiausio kabliuko išlinkimo taško. Kabliuko plotis yra didžiausias horizontalus atstumas nuo išorinės tiesiosios dalies iki išorinės užkarpos dalies.

9) 

Žuvų telkimo įtaisai (ŽTĮ) – jūros paviršiuje plūduriuojantys įrenginiai, kuriais siekiama pritraukti žuvis.

10) 

Tunų žvejybos laivai su kartinėmis ūdomis – laivai, kuriuose yra įranga, skirta tunams žvejoti kartinėmis ūdomis.

4 straipsnis

Zonos

Šiame reglamente taikomi šie jūrų vandenų sąvokų apibrėžimai:

▼M2 —————

▼B

2) 

2 zona

Visi Indijos vandenyno vandenys, kuriems taikomas Susitarimas dėl IOTC įsteigimo, kaip apibrėžta jo 2 straipsnyje.

▼M3 —————



▼M2 —————

▼B



1

SKYRIUS

Tam tikrų tipų laivų ir įrangos naudojimo apribojimai

5 straipsnis

Didžiaakių tunų apsauga tam tikruose tropiniuose vandenyse

1.  

Žvejyba seineriais su gaubiamaisiais tinklais ir tunų žvejybos laivais su kartinėmis ūdomis draudžiama nuo lapkričio 1 iki 30 d. šioje zonoje:

— 
pietinė riba: 0° platumos,
— 
šiaurinė riba: 5° platumos,
— 
vakarinė riba: 20° ilgumos,
— 
rytinė riba: 10° ilgumos.
2.  
Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šios priemonės įgyvendinimo ataskaitą kartu su pažeidimų (jei buvo), padarytų Bendrijos žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava ir baudžiamų jų kompetentingų institucijų, sąrašu.

▼M1 —————

▼B

7 straipsnis

Dryžuotųjų tunų, didžiaakių tunų ir gelsvapelekių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijai priklausančiuose vandenyse

Laivuose draudžiama turėti bet kokį kiekį dryžuotuojų tunų, didžiaakių tunų ar gelsvapelekių tunų, sugautų gaubiamaisiais tinklais Portugalijos suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ICES (Tarptautinė jūrų tyrimo taryba) X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF (Rytų Centrinio Atlanto žvejybos komitetas) zonose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, bei gaudyti tas rūšis šiose zonose, naudojant pirmiau nurodytą įrangą.



2

SKYRIUS

Mažiausias dydis

8 straipsnis

Dydžiai

1.  
Laikoma, kad tam tikros rūšies žuvys yra per mažos, jei jų dydis yra mažesnis už IV priede nurodytą atitinkamos rūšies mažiausią dydį.
2.  
Atsižvelgiant į ICCAT rekomendacijas, kurios yra privalomos Bendrijai, ir laikantis 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, IV priede nustatyti dydžiai gali būti pakeisti.

9 straipsnis

Draudimai

1.  
Draudžiama 1 zonoje sugautas IV priede išvardytų rūšių per mažas žuvis laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, gabenti, sandėliuoti, išdėlioti ar siūlyti pirkti, pardavinėti jas ar jomis prekiauti. Tokių rūšių žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.
2.  
Draudžiama IV priede išvardytų rūšių per mažas 1 zonoje pagautas žuvis, kurių kilmės vieta yra trečiosios šalys, išleisti į laisvą apyvartą ar prekiauti jomis Bendrijoje.

10 straipsnis

Dydžio matavimas

1.  
Visų rūšių žuvų, išskyrus buriažuvinių, ilgis matuojamas nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo.
2.  
Buriažuvinių dydis matuojamas nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išssiskyrimo.

▼M1 —————

▼B



3

SKYRIUS

Laivų skaičiaus apribojimai

12 straipsnis

Šiaurės Atlanto didžiaakiai tunai ir ilgapelekiai tunai

1.  

Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato didesnių kaip 24 metrų ilgio Bendrijos žvejybos laivų, kurių pagrindinė žvejojama rūšis 1 zonoje yra didžiaakiai tunai, skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa (GT). Jie nustatomi:

a) 

pagal 1991–1992 m. laikotarpiu 1 zonoje didžiaakius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių ir pajėgumą, išreikštą GT, ir

b) 

vadovaujantis Bendrijos laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m. skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimu.

2.  
Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojančių Bendrijos žvejybos laivų skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal 1993–1995 m. laikotarpiu Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių.
3.  

Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto:

a) 

remiantis 1 dalimi nustatytą skaičių ir pajėgumą, išreikštą GT;

b) 

remiantis 2 dalimi nustatytą laivų skaičių.

4.  

Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų gegužės 15 d. įprastinėmis duomenų perdavimo priemonėmis Komisijai perduoda:

a) 

su jos vėliava plaukiojančių ilgesnių kaip 24 metrai laivų, žvejojančių didžiaakius tunus, skaičių;

b) 

su jos vėliava plaukiojančių laivų, žvejojančių ilgapelekius tunus Šiaurės Atlante, skaičių.

Kasmet iki gegužės 31 d. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.  
4 dalyje numatytuose sąrašuose nurodomas laivyno vidaus registro numeris, laivui paskirtas laikantis 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro ( 1 ) I priedo ir naudojamos įrangos tipas.



4

SKYRIUS

Nepagrindinės rūšys ir sportinė bei pramoginė žvejyba

13 straipsnis

Marlinos

Valstybės narės skatina vienasiūlių šarnyrinių kaspininių lynų naudojimą, kad būtų galima lengvai išlaisvinti gyvas mėlynąsias marlinas ir baltąsias marlinas.

14 straipsnis

Rykliai

1.  
Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimą į vandenį.
2.  
Valstybės narės skatina mažinti ryklių išmetimą tobulinant žvejybos įrangos selektyvumą.

15 straipsnis

Jūros vėžliai

Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų jūros vėžlių paleidimą į vandenį.

16 straipsnis

Sportinė ir pramoginė žvejyba Viduržemio jūroje

1.  
Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad Viduržemio jūroje būtų uždrausta sportinė ir pramoginė tunų ir susijusių rūšių žvejyba velkamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais, gaubiamaisiais tinklais, dragomis, žiauniniais tinklais, sieniniais tinklais ir ūdomis.
2.  
Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų prekiaujama tunais ir susijusių rūšių žuvimis, sužvejotomis Viduržemio jūroje sportinės ir pramoginės žvejybos metu.

17 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia šio skyriaus įgyvendinimo ataskaitą.



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

2 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS



1

SKYRIUS

Laivų skaičiaus apribojimai

18 straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

1.  
Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato ilgesnių nei 24 metrai Bendrijos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 2 zonoje, skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal Bendrijos žvejybos laivų, įregistruotų 2003 m. IOTC laivų registre, skaičių. Laivų skaičiaus apribojimas turi atitikti bendrą bendrąją talpą (GT). Keičiant laivus, bendra talpa neturi būti viršyta.
2.  
Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto laivų skaičių, nustatytą pagal šio straipsnio 1 dalį.



2

SKYRIUS

Nepagrindinės rūšys

19 straipsnis

Rykliai

1.  
Valstybės narės deda visas pastangas, kad būtų skatinamas atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimas į vandenį.
2.  
Valstybės narės skatina mažinti ryklių išmetimą.

20 straipsnis

Jūros vėžliai

1.  
Valstybės narės, visų pirma taikydamos 2, 3 ir 4 dalyje numatytas priemones, deda visas pastangas, kad būtų sumažintas žvejybos poveikis jūros vėžliams.
2.  

Bet kokiai žvejybos įrangai naudoti taikomos šios sąlygos:

a) 

tinkamas elgesys su atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotais (kabliukais ar tinklais) jūros vėžliais, įskaitant jų gaivinimą ar greitą paleidimą;

b) 

laive turi būti įranga, skirta atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti.

3.  

Gaubiamiesiems tinklams naudoti taikomos šios sąlygos:

a) 

prievolė kiek įmanoma vengti, kad jūros vėžliai patektų į tinklus;

b) 

tobulinami ir taikomi tinkamos įrangos, skirtos mažinti kaip priegauda sužvejojamų jūros vėžlių kiekį, techniniai duomenys;

c) 

patvirtinamos visos reikalingos priemonės, kad į tinklus patekę ar sužvejoti jūros vėžliai būtų paleisti;

d) 

patvirtinamos visos priemonės, reikalingos stebėti žuvų telkimo įrenginius (ŽTĮ), į kuriuos galėtų patekti jūros vėžliai, patekusius jūros vėžlius išlaisvinti ir pašalinti nenaudojamus ŽTĮ.

4.  

Ūdoms naudoti taikomos šios sąlygos:

a) 

tobulinamos ir imamos naudoti tokios kabliukų formų kombinacijos ir jauko rūšys, tokio gylio ir konstrukcijos tinklai bei tokia žvejybos praktika, kad būtų kiek įmanoma sumažintas atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotų jūros vėžlių skaičius ir jų mirtingumas;

b) 

laive turi būti įranga, reikalinga atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti, įskaitant įrankius vėžliams atkabinti ar lynams ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamiems tinklams nupjauti.

▼M3 —————

▼B



V

ANTRAŠTINĖ DALIS

4 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

▼M4 —————

▼B



VI

ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Jūros žinduoliai

1.  
Gaubiamaisiais tinklais apsupti jūros žinduolių būrius arba jų grupes draudžiama.
2.  
1 dalis taikoma visiems Bendrijos žvejybos laivams išskyrus 23 straipsnyje nurodytus laivus.



VII

ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Komitologija

Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, patvirtinamos laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

31 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 973/2001 yra panaikinamas.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



I PRIEDAS

Labai migruojančių žuvų rūšių sąrašas

— 
Ilgapelekis tunas: Thunnus alalunga
— 
Paprastasis melsvasis tunas: Thunnus thynnus
— 
Didžiaakis tunas: Thunnus obesus
— 
Dryžuotasis tunas: Katsuwonus pelamis
— 
Atlantinė pelamidė: Sarda sarda
— 
Gelsvapelekis tunas: Thunnus albacares
— 
Atlantinis juodapelekis tunas: Thunnus atlanticus
— 
Mažieji tunai: Euthynnus spp.
— 
Australinis tunas: Thunnus maccoyii
— 
Skumbriniai tunai: Auxis spp.
— 
Jūrų karšis: Bramidae
— 
Marlinos: Tetrapturus spp.; Makaira spp.
— 
Buriažuvės: Istiophorus spp.
— 
Durklažuvė: Xiphias gladius
— 
Lydekinės skumbrės: Scomberesox spp.; Cololabis spp.
— 
Korifena: Coryphaena hippurus; Coryphaena equiselis
— 
Rykliai: Hexanchus griseus; Cetorhinus maximus; Alopiidae Rhincodon typus; Carcharhinide; Sphyrnidae; Isuridae; Lamnidae
— 
Banginių būrio gyvūnai (banginiai ir jūrų kiaulės): Physeteridae; Balenidae; Eschrichtiidae; Monodontidae; Ziphiidae; Delphinidae.

▼M2 —————


( 1 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

Top