(1)

2000 m. lapkričio 27 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 ( 2 ) nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikram Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Tailando ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės importuojamam polietileno tereftalatui (toliau – PET). Taikomos priemonės buvo grindžiamos antidempingo tyrimu (toliau – pradinis tyrimas), inicijuotu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(2)

2004 m. rugpjūčio 13 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 ( 3 ) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikram Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės importuojamam PET ir nutraukė Pakistano kilmės PET importo tyrimą.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 pakeitimai buvo padaryti po peržiūros tyrimų, inicijuotų pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 ir 4 dalis arba po to, kai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį buvo priimti įsipareigojimai dėl kainos.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą ( 4 ), 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti galiojančias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra) ir, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies peržiūrėti importui iš Taivano ir iš trijų eksportuojančių Korėjos gamintojų nustatytas priemones (toliau – dalinė tarpinė peržiūra).

(5)

Prašymą pateikė „Plastics Europe“ polietileno tereftalato (PET) komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 90 %) viso PET Bendrijoje, vardu.

(6)

Priemonių galiojimo termino peržiūros prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus galioti priemonėms, dempingas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(7)

Prašymas atlikti nustatytų priemonių importui iš Taivano ir iš trijų eksportuojančių Korėjos gamintojų („Daehan Synthetic Fiber Co. Ltd.“, „SK Chemicals Co. Ltd.“ ir „KP Chemical Corp.“) dalinę tarpinę peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad priemonės buvo nepakankamai griežtos kovoti su žalinga dempingo veikla.

(8)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dvi peržiūras atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, 2005 m gruodžio 1 d. Komisija inicijavo šias peržiūras ( 5 ).

(9)

Pranešimas apie tarpinės peržiūros taikymo sritį buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje 2006 m. birželio 2 d. ( 6 ), aiškiai nurodant, kad dalinė tarpinė peržiūra apima ir visas susijusias bendroves.

(10)

2005 m. gruodžio 1 d. Komisija taip pat inicijavo tyrimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 ( 7 ) 18 straipsnį dėl galiojančių Indijos kilmės PET importui taikomų kompensacinių priemonių.

(11)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros ir apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus, importuotojus, Bendrijos gamintojus, naudotojus ir pareiškėją. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(12)

Atsižvelgiant į didelį Indijos, Indonezijos, Korėjos ir Taivano eksportuojančių gamintojų, priemonių galiojimo termino peržiūros prašyme išvardytų Bendrijos gamintojų ir importuotojų ir tarpinės peržiūros prašyme išvardytų Taivano eksportuojančių gamintojų skaičių, nuspręsta, kad tikslinga pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį patikrinti, ar reikėtų atlikti atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar atranka iš tiesų yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, minėtų šalių buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pranešti apie save per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir nustačius, kad tik mažas Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos ir Taivano eksportuojančių gamintojų skaičius pareiškė norą bendradarbiauti, buvo nuspręsta, kad tų keturių šalių eksportuojančių gamintojų atranka nereikalinga.

(14)

Išnagrinėjus Bendrijos gamintojų bei importuotojų pateiktą informaciją ir nustačius, kad jų skaičius nėra per didelis, buvo nuspręsta įtraukti juos visus be atrankos.

(15)

Todėl klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems susijusių šalių eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, Bendrijos gamintojams ir naudotojams.

(16)

Atsakymai į klausimynus buvo gauti iš:

Taip pat buvo nustatyta, kad nuo paskelbimo apie galiojančias priemones vienas nebendradarbiaujantis Indonezijos eksportuojantis gamintojas pakeitė savo pavadinimą. Tai „P.T. Bakrie Kasei Corp.“ pavadinimas, pakeistas į „P.T. Mitsubishi Chemical Indonesia“.

(17)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(18)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl dempingo bei daromos žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo nagrinėjamas 2004 m. spalio 1 d.–2005 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo galimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Dalinės tarpinės peržiūros tiriamasis laikotarpis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį importui iš Taivano ir iš trijų Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų yra toks pat, kaip priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpis.

(19)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kuris buvo nagrinėtas pradiniame tyrime, t. y. nagrinėjamųjų šalių kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g ar didesnis. Šiuo metu jis klasifikuojamas KN kodu 3907 60 20.

(20)

Pradiniame ir peržiūros tyrime buvo nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, nagrinėjamosiose šalyse gaminamas bei vidaus rinkose parduodamas PET ir Bendrijos gamintojų gaminamas bei parduodamas PET pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl šie produktai turi būti laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis buvo išnagrinėta, ar pastaruoju metu vyko dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo laikotarpiui, dempingas tęsis.

(22)

Toliau nustatyta bendroji metodika – ta pati, kaip ir pradiniame tyrime – buvo taikoma visiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams. Dėl to, išvadose apie kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(23)

Norint nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta, ar jo bendra nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su bendra į Bendriją eksportuojamų tokių produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, vidaus pardavimas buvo laikomas tipišku, kai bendras atskiro eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimo kiekis siekė mažiausiai 5 % jo viso eksporto pardavimo kiekio Bendrijoje.

(24)

Po to buvo nustatytos tos eksportuojančių gamintojų, kurių bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto rūšys, kurios buvo identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis produktų rūšimis.

(25)

Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su PET rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios PET rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per PTL tos rūšies bendras pardavimo vidaus rinkoje kiekis siekė 5 % arba daugiau bendro į Bendriją eksportuotos PET rūšies kiekio.

(26)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar gali būti laikoma, kad eksportuojančio gamintojo prekyba kiekviena PET rūšimi vidaus rinkoje vykdoma įprastomis sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tai buvo atlikta kiekvienam nagrinėjamųjų šalių eksportuojančiam gamintojui nustatant kiekvienos eksportuotos nagrinėjamojo produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį dalį.

(27)

Tais atvejais, kai turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė, ji buvo skaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, t. y. remiantis tiriamosios rūšies gamybos kaina, prie kurios buvo pridėta pardavimo suma, bendrosios ir administracinės (PBA) sąnaudos bei procentinis prekybos pelnas. PBA suma – tai panašų produktą eksportuojančio gamintojo PBA suma ir vidutiniam pelnui prilyginta pelno suma, kurį gavo eksportuojantis gamintojas už panašaus produkto pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(28)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(29)

Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją ar prekybininką, eksporto kaina buvo apskaičiuojama pagal susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainas. Buvo pakoreguotos visos išlaidos, kurias minėtas importuotojas patyrė nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo sumą, bendrąsias ir administracines sąnaudas, ir pagrįsta pelno marža, kaip nurodyta 2 straipsnio 9 dalyje. Atitinkama pelno marža buvo nustatyta remiantis Bendrijos rinkoje dirbančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekybininkų ir (arba) importuotojų pateikta informacija.

(30)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai buvo padaryti visais atvejais, kai buvo nustatyta, jog jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti įrodymais.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatomis, kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo apskaičiuojamas dempingo skirtumas, lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(32)

Toms šalims, kurių buvo nustatytas aukštas bendradarbiavimo lygis (virš 80 % viso importo į Bendriją per PTL kiekio) ir nebuvo pagrindo teigti, kad koks nors eksportuojantis gamintojas vengė bendradarbiauti, norint užtikrinti priemonių efektyvumą, dempingo skirtumas buvo nustatomas pagal bendradarbiaujančios bendrovės su aukščiausiu dempingo skirtumu lygį.

(33)

Toms šalims, kurioms buvo nustatytas žemas bendradarbiavimo lygis (mažiau kaip 80 % viso importo į Bendriją per PTL kiekio), dempingo skirtumas buvo nustatomas remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, t. y. turimų faktų pagrindu.

(34)

Tyrime bendradarbiavo trys iš penkių žinomų eksportuojančių gamintojų. Dvi nebendradarbiaujančios bendrovės gamina daugiau kaip 80 % viso PET Indijoje ir sudaro apie 25 % Indijos eksporto į Bendriją. Indijos eksporto į Bendriją dalis, palyginti su Bendrijos vartojimu, TL sudarė 0,3 %. Du iš trijų bendradarbiaujančių eksportuotojų yra priėmę per pradinį tyrimą nustatytus įsipareigojimus dėl jų į Bendriją eksportuojamo PET kainų.

(35)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į Bendriją kainos atitiko mažiausias įsipareigojimais nustatytas kainas. Šios kainos buvo aiškiai didesnės už pardavimui trečiųjų šalių rinkose nustatytas kainas. Vėliau buvo parduodami už Bendrijos eksportą gerokai didesni kiekiai. Iš to matyti, kad Bendrijos pirkėjams nustatytos kainos neatspindi įprastos Indijos įsipareigojimus dėl kainų priėmusiųjų bendrovių kainodaros dinamikos.

(36)

Buvo nustatyta, kad eksporto į Bendriją atžvilgiu trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai svyravo tarp nesamo dempingo ir 17 %. Reikėtų pabrėžti, kad eksportuojantis gamintojas, kuriam dempingas nenustatytas, yra priėmęs įsipareigojimus dėl kainų ir kad jo eksporto į Bendriją apimtis buvo itin maža (mažiau kaip 10 %), palyginti su jo eksportu į trečiąsias šalis. Pradiniame tyrime ir vėlesnėse peržiūrose dempingo skirtumas svyravo tarp 14,7 % ir 51,5 % ( 8 ). Tačiau kadangi importuotas kiekis buvo tikrai nedidelis, analizė pirmiausia buvo skirta dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei.

(37)

Tyrimo metu nustatyta, kad Indonezijoje per PTL buvo penki PET gamintojai. Kaip minėta 16 konstatuojamoje dalyje, trys bendrovės pateikė išsamius atsakymus į klausimynus, tačiau tik dvi bendrovės sutiko leisti atlikti patikrinimus savo patalpose. Kadangi nebuvo įmanoma patikrinti, ar trečiosios bendrovės atsakyme į klausimyną pateikta informacija teisinga, ši bendrovė tyrime tinkamai nebendradarbiavo, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Apie tai bendrovei buvo atitinkamai pranešta ir jai buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl šios išvados.

(38)

Viena iš šių bendrovių ES rinkoje pardavė labai mažą kiekį, tačiau visas jis buvo parduotas vienam specialiam naudotojui medicinos sektoriuje. Todėl nei šio pardavimo kiekis, nei vieneto kaina nelaikoma tipiška. Be šios itin mažos apimties Eurostatas neužregistravo jokio kito Indonezijos kilmės produktų pardavimo ES rinkoje.

(39)

Kadangi dviejų bendradarbiaujančių bendrovių pardavimas ES rinkoje PTL nebuvo tipiškas, o Eurostato importo statistikos duomenimis vėliau iš Indonezijos nebuvo importuojama, dempingo skirtumo nebuvo galima nustatyti.

(40)

Tyrime bendradarbiavo du Malaizijos PET gamintojai. Tik vienas iš jų eksportavo į Bendriją, ir jo eksportas sudarė 100 % viso Malaizijos PET eksporto į Bendriją. Bendras nagrinėjamojo produkto importo iš Malaizijos kiekis buvo mažas, t. y. svyravo tarp 2 000 ir 4 000 tonų, palyginti su visa Bendrijos rinka.

(41)

PTL į Bendriją eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis buvo tipiškas. Normalioji vertė buvo pagrįsta nepriklausomų Malaizijos pirkėjų sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovės pateiktos gamybos sąnaudos buvo nepakankamai įvertintos, nes gamyklos pridėtinės išlaidos (įskaitant nusidėvėjimą, nuomos išlaidas, darbo užmokestį ir priežiūrą), kurios faktiškai susidarė per PTL, buvo perklasifikuotos į PBA sąnaudas. Bendrovė teigė, kad šiuo metodu pasinaudota siekiant parodyti nedidelį jos gamybos įmonių pajėgumo išnaudojimo lygį. Tačiau į faktines susidariusias sąnaudas taip pat įtraukiamos perklasifikuotos gamyklos pridėtinės išlaidos. Faktas, kad bendrovė išnaudojo tik nedidelę savo gamybos pajėgumų dalį, dar nereiškia, kad veikiant tokiems įrenginiams nesusidaro sąnaudos. Iš tikrųjų tokios sąnaudos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitos dokumentus ir kadangi jos buvo tiesiogiai susijusios su panašaus produkto gamyba, turėjo būti patikslinti pateikti duomenys apie gamybos sąnaudas.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, tam pačiam eksportuojančiam gamintojui eksporto kainos buvo nustatytos, remiantis nesusijusių Bendrijos pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(44)

Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, buvo atsižvelgta į taikytinus ir pagrįstus vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų bei kredito sąnaudų skirtumus.

(45)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą, svertinis normaliosios vertės vidurkis buvo lyginamas su nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos į Bendriją svertiniu vidurkiu.

(46)

Palyginimu buvo nustatyta, kad vienas eksportuojantis gamintojas PTL į Bendriją eksportavo dempingo kainomis. Tačiau kadangi importuotas kiekis buvo tikrai nedidelis, analizė pirmiausia buvo skirta dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei.

(47)

Primenama, kad tarpinės peržiūros tyrimas buvo skirtas tik „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“, „SK Chemicals Co Ltd.“ ir „KP Chemicals Corp“ vykdomam dempingui. Visos trys bendrovės parteikė išsamius atsakymus į klausimyną.

(48)

Be to, su vienu iš pirmiau minėtų eksportuojančių gamintojų susijusios bendrovės taip pat pateikė informaciją apie save. Tokiu būdu atsakymus į klausimyną pateikė ir eksportuojantys gamintojai „Honam Petrochemicals“ ir „Huvis Corp“.

(49)

Prieš atliekant patikrinimą vietoje „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“ pranešė Komisijai apie savo sprendimą nutraukti PET gamybą Korėjoje. Todėl bendrovė nusprendė atšaukti numatytą tikrinimo vizitą. Kadangi ši bendrovė nebendradarbiavo kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, jai turi būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas.

(50)

Pagal prašymą Korėjoje yra dešimt gamintojų, turinčių galimybę gaminti PET. Penki iš tų dešimties gamintojų (tarp jų „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“) pateikė Komisijai informaciją apie save ir atsakymus į klausimynus. Vienas iš kitų penkių nebendradarbiaujančių gamintojų bendradarbiavo su Komisija pradiniame tyrime.

(51)

Eurostatas užregistravo, kad keturių bendradarbiaujančių gamintojų eksporto kiekis ir nepatikrintas „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“ eksportuotas kiekis sudaro beveik 100 % viso Korėjos eksporto į Bendriją per PTL.

(52)

Kaip matyti iš 16 ir 17 konstatuojamosios dalies, tyrime visiškai bendradarbiavo šie keturi eksportuojantys gamintojai:

(53)

Siekiant išvengti bet kokio vengimo mokėti muitus ateityje, dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas bendrovių grupėms.

(54)

Visoms Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportuojamoms PET rūšims buvo galima nustatyti normaliąją vertę pagal įprastomis prekybos sąlygomis nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje mokamas arba mokėtinas kainas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(55)

Du iš Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportavo produktus į Bendriją tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams ir per susijusius importuotojus Korėjoje bei Bendrijoje. Todėl paskutiniu atveju eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi.

(56)

Buvo daromi koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, komisinių, kredito, pakavimo, muitų (muitų grąžinimas) ir banko mokesčių skirtumų, jeigu jie buvo pagrįsti ir tinkamai paremti įrodymais.

(57)

Du Korėjos eksportuojantys gamintojai reikalavo grąžinti muitus tuo pagrindu, kad importo mokesčiais apmokestinamas panašus produktas, kai jis yra skirtas vartojimui eksportuojančioje šalyje, bet tie mokesčiai grąžinami, kai produktas parduodamas eksportui į Bendriją. Nustatyta, kad kiekvienu atveju reikalaujama grąžinti suma buvo didesnė už panašaus produkto apmokestinimo sumą vidaus rinkoje, ir todėl buvo atitinkamai koreguota. Dabartiniame tyrime taikyta metodika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte nustatytas sąlygas, kadangi ji tiksliai atspindėjo tikrąjį panašaus produkto importo muito lygį.

(58)

Be to, abu eksportuojantys gamintojai teigė patyrę kredito sąnaudas dėl pirkėjų faktiškai pasinaudoto kredito laikotarpio pagal „atviros sąskaitos“ mokėjimo sistemą, taikomą Korėjos vidaus rinkoje. Nustatyta, kad pagal tokią sistemą eksportuojantys gamintojai faktiškai nesuteikia specialių kredito laikotarpių, be to, taikytų kredito laikotarpių nebuvo galima tiksliai nustatyti, nes įplaukų nebuvo galima susieti su konkrečiomis sąskaitomis faktūromis. Tokiomis aplinkybėmis tokių koregavimų atlikti nebuvo galima.

(59)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, į Bendriją eksportuotų nagrinėjamojo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su kiekvienos nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(60)

Palyginimu buvo nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai PTL į Bendriją eksportavo de minimis dempingo kainomis.

(61)

Tyrime bendradarbiavo du iš keturių žinomų eksportuojančių gamintojų. Dvi bendradarbiaujančios bendrovės gamina daugiau kaip 80 % viso PET Taivane ir sudaro apie 99 % viso Taivano eksporto į Bendriją. Taivano eksporto į Bendriją dalis, palyginti su Bendrijos vartojimu, PTL sudarė 1,2 %.

(62)

Trečias Taivano eksportuojantis gamintojas iš pradžių atsakė į klausimyną, tačiau prieš atliekant patikrinimą vietoje jis nutraukė tolesnį bendradarbiavimą. Bendrovės atsisakymas leisti Komisijai vietoje patikrinti atsakymus į klausimyną yra tolygus nebendradarbiavimui tyrime. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį šiai bendrovei turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas.

(63)

Visoms Taivano eksportuojančių gamintojų eksportuojamoms PET rūšims buvo galima nustatyti normaliąją vertę pagal įprastomis prekybos sąlygomis nepriklausomų pirkėjų vidaus rinkoje mokamas arba mokėtinas kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį.

(64)

Abu Taivano eksportuojantys gamintojai eksportavo produktus tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Eksporto kainas buvo galima įvertinti remiantis tų pirkėjų mokamomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(65)

Buvo taikomi koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, kredito, pakavimo ir banko mokesčių skirtumų.

(66)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, į Bendriją eksportuotų nagrinėjamojo produkto visų rūšių normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su kiekvienos nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(67)

Remiantis tokiu palyginimu, „Far Eastern Textile“ atveju buvo nustatytas už de minimis mažesnis dempingo skirtumas. „Shinkong“ atveju dempingo skirtumas siekė 6,5 %. Tačiau tyrimas „Far Eastern Textile“ atveju parodė, kad normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimas su eksporto kainos svertiniu vidurkiu neatspindi viso vykdomo dempingo laipsnio. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad nemažas kiekis (apie 25 % viso eksporto į Bendriją) buvo eksportuotas labai mažomis kainomis ir skirtas vienam pirkėjui. Be to, per paskutinius keturis PTL mėnesius į visas paskirties vietas Bendrijoje buvo eksportuojama gerokai mažesnėmis kainomis, palyginti su pirmaisiais aštuoniais PTL mėnesiais. Todėl turėjo būti taikoma kita palyginimo metodika. Buvo nustatytas svarbus skirtumas tarp dempingo skirtumo, atsirandančio lyginant vidurkius, ir dempingo skirtumo, atsirandančio lyginant atskirų sandorių kainas su vidurkiais. Lyginant atskirus sandorius buvo nuspręsta, kad sandorio palyginimas su sandoriu nėra tinkama palyginimo metodo alternatyva, kadangi atskirų sandorių atranka, siekiant atlikti tokį palyginimą, nėra aiškiai apibrėžta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį buvo atliktas sandorio palyginimas su vidurkiu. Taip išryškėjo aiškus eksporto modelis, kuris buvo vis kitoks priklausomai nuo pirkėjo ir laiko.

(68)

Tokiu pagrindu, norint išnagrinėti dempingo tęstinumo galimybę, naudojamas dempingo skirtumas, atsirandantis lyginant sandorį su vidurkiu. „Shinkong“ atveju skirtumas tarp pagal dvi metodikas apskaičiuoto dempingo skirtumo buvo nedidelis ir nebuvo nustatytas joks modelis. Todėl tai bendrovei turėtų būti taikomas dempingo skirtumas, gaunamas lyginant vidurkius.

(69)

Dviems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatomas toks dempingo skirtumas:

Remiantis konkrečiu pagrindu, šis procentais išreikštas skirtumas atitinka tokius konkrečius muitus:

Muitas kitiems eksportuotojams turėtų būti paremtas šiuo metu Taivanui taikomu muitu kitiems eksportuotojams, jeigu šiuo atžvilgiu aplinkybės nepakito. Jis sudaro 143,4 EUR/t.

(70)

Dviejų tyrime nebendradarbiaujančių bendrovių atveju naudojama turima informacija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šioms bendrovėms turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas muitas.

(71)

Tik vienas Tailando PET gamintojas bendradarbiavo tyrime ir per PTL į Bendriją neeksportavo. Eurostato duomenimis Tailando kilmės importo kiekis per PTL buvo nereikšmingas. Tačiau žinoma, kad Tailande per PTL buvo dar mažiausiai trys PET gamintojai, kurie tyrime nebendradarbiavo.

(72)

Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis PET gamintojas į Bendriją neeksportavo, todėl dempingo jam nebuvo galima apskaičiuoti.

(73)

Siekiant nustatyti, ar dempingas pasikartos, jei priemonės bus panaikintos, buvo ištirta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainodaros dinamika kitose eksporto rinkose, jų gamyba, gamybos pajėgumai ir atsargos. Analizė buvo paremta turima informacija, t. y. A.4 skirsnyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų atsakymuose į klausimyną pateikta ir patikrinta informacija. Taip pat buvo ištirta kitų eksportuojančių gamintojų, esančių su tyrimais susijusiose šalyse, kainodaros dinamika, gamyba ir gamybos pajėgumai. Analizė buvo paremta rinkos tyrimų duomenimis, pateiktais Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų, Eurostato importo statistika ir, prireikus, nagrinėjamųjų šalių eksporto statistika.

(74)

Prielaida, kas galėtų įvykti panaikinus priemones, buvo paremta:

(75)

Bendrijos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Indijos vidaus rinkoje. Panašu, kad eksportuojama bent šiek tiek mažesnėmis nei dabartinėmis Bendrijos kainomis. Remiantis prielaida, kad bus išlaikytas vienodas kainų lygis, panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(76)

Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos jos vidaus rinkoje. Kainų skirtumas siekė iki 24 % eksporto kainų lygio. Tai rodo, kad panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama tokiomis pačiomis dempingo kainomis. Nustatytas skirtumas iš tiesų yra didesnis nei pirmiau aprašytas dabartinis nustatytas dempingo į EB lygis. Reikia pabrėžti, kad 1) šis dabartinis dempingo į EB lygis buvo nustatytas remiantis mažu eksporto kiekiu ir 2) kad kartais buvo eksportuojama laikantis įsipareigojimų dėl kainų, kurie turėjo koreguojamąjį poveikį eksporto kainoms. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones dempingo skirtumas bus dar didesnis.

(77)

Indijos eksporto į trečiąsias šalis kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Bendrijoje. Todėl, panaikinus priemones, Indijos eksportuotojai galėtų eksportuoti į Bendriją didesnius PET kiekius kainomis, panašiomis į tas, kurios buvo taikomos per PTL trečiosioms šalims. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones per PTL eksportui į Bendriją nustatytas dempingas galėtų dar labiau padidėti.

(78)

Atsižvelgiant į neišnaudotus pajėgumus reikia dar kartą pabrėžti, kad du didžiausi Indijos gamintojai tyrime nebendradarbiavo. Buvo nustatyta, kad jų bendri pajėgumai per PTL sudarė apie 23 % viso Bendrijos vartojimo. Remiantis turima informacija, jų nepanaudotų pajėgumų dalis yra didelė ir apima 80 000–130 000 tonų. Be to, trys bendradarbiaujantys gamintojai taip pat turi nepanaudotų pajėgumų. Galima daryti išvadą, kad Indija turi daug neišnaudotų pajėgumų. Indijos rinkai taip pat būdingas pasiūlos perteklius. Todėl, jei priemonės bus panaikintos, gamintojai gali nuolat nukreipti perteklinį kiekį į Bendriją vis mažesnėmis dempingo kainomis.

(79)

Tikėtina, kad panaikinus priemones nepanaudoti pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją. Atsižvelgiant į nustatytus kainų skirtumus, ypač į Bendrijos ir Indijos kainų skirtumus, į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(80)

Bendrijos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei dviejų bendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje. Jeigu būtų panaikintos antidempingo priemonės, atrodytų, kad Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli alternatyva perkelti savo eksportą į Bendriją.

(81)

Bendrovės „Polypet“, kurios veikla visose rinkose buvo nuostolinga, vidaus rinkos kainomis nebuvo galima pasikliauti, todėl reikėjo apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis jos gamybos sąnaudomis ir normaliuoju pelnu. Apskaičiavimui buvo naudojama 7 % pelno marža – tokia pati, kaip pradiniame tyrime. Tarp apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainų buvo nustatytas 25,0 % kainų skirtumas. Dėl to, kad eksporto kainos buvo mažesnės nei normalioji vertė, būtų galima teigti, kad panaikinus priemones dempingas Bendrijos rinkoje galėtų pasikartoti.

(82)

Per PTL bendrovės „Petnesia“ veikla buvo nenuostolinga, todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pardavimo vidaus rinkoje kiekį ir apskaičiuotą normaliąją vertę, taikant tą patį metodą, kaip ir pirmiau aprašytajai bendrovei „Polypet“. Skirtumas tarp normaliosios vertės ir eksporto į trečiąsias šalis kainos sudarė 5–10 % (taikant šiuos metodus). Dėl to, kad eksporto kainos buvo mažesnės nei normalioji vertė, galima būtų teigti, kad panaikinus priemones dempingas Bendrijos rinkoje galėtų pasikartoti.

(83)

Nustatyta, kad Bendrijos gamintojų pardavimo ES kaina PTL buvo 1 058 EUR. Tuo pačiu laikotarpiu Indonezijos eksportuotojų pardavimo į trečiųjų šalių rinkas kaina buvo 911 EUR. Taigi pardavimo ES rinkoje kaina buvo 16 % didesnė nei kitose rinkose. Jeigu būtų panaikintos antidempingo priemonės, atrodytų, kad Indonezijos eksportuojantiems gamintojams būtų patraukli alternatyva perkelti savo eksportą į Bendriją.

(84)

Kaip pirmiau minėta, per PTL Indonezijoje buvo penki gamintojai. Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis Indonezijoje buvo pagaminta 324 000 tonų, o bendradarbiaujančių gamintojų produkcija sudarė apie 47 %. Iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija ir rinkos tyrimai leidžia manyti, kad nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 10 % visų pajėgumų arba apie 37 000 tonų. Tai sudaro apie 1,5 % Bendrijos vartojimo.

(85)

Bendradarbiaujančių gamintojų pateikta informacija rodo, kad PET atsargos buvo nedidelės.

(86)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus ir atsargas, didelis PET kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje.

(87)

Įvertinus pirmiau minėtus veiksnius buvo nustatyta, kad tarp Indonezijos gamintojų trečiosioms šalims taikomų kainų ir jų normaliosios vertės buvo didelis skirtumas.

(88)

Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainos ir Indonezijos vidaus rinkos kainos buvo gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms ir tokiems neišnaudotiems pajėgumams, Indonezijos eksportuojantys gamintojai turi paskatų padidinti pardavimą Bendrijos rinkoje, jei būtų panaikintos priemonės, ir tikėtina, kad būtų parduodama dempingo kainomis.

(89)

Nors bendra Malaizijos gamintojų produkcija ir nagrinėjamojo produkto pardavimas sudaro apie 120 000 tonų, bendras PET suvartojimas Malaizijoje sudaro tik apie 60 000 tonų. Kadangi vidaus rinka pajėgi suvartoti tik apie pusę bendros produkcijos ir pardavimo, aišku, kad Malaizijos nagrinėjamojo produkto gamintojai iš esmės yra priklausomi nuo eksporto rinkų, kad galėtų tęsti darbą turimais pajėgumais.

(90)

Tyrimo metu nustatyta, kad vidaus rinkos kainos buvo apie 10–20 % mažesnės nei vidutinės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Nėra jokios priežasties daryti išvadą, kad panaikinus priemones tai pasikeis.

(91)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėtų abiejų bendradarbiaujančių gamintojų, matyti, kad į trečiąsias šalis PTL buvo eksportuojami dideli kiekiai, sudarantys apie 67 % bendro pardavimo.

(92)

Vieno Malaizijos eksportuotojo, eksportavusio į Bendriją, eksporto į trečiąsias šalis kainų svertinis vidurkis buvo mažesnis už normaliosios vertės svertinį vidurkį, nustatytą skaičiuojant jo dempingą, taip pat ir už pardavimo į Bendriją kainą. Tai rodo, kad šis Malaizijos eksportuotojas taip pat parduoda PET į trečiųjų šalių rinkas greičiausiai dempingo kainomis ir kad tų kainų skirtumas yra netgi didesnis už Europos rinkoje nustatytą skirtumą.

(93)

Tyrimo metu nustatyta, kad kito eksportuotojo, kuris PTL neeksportavo į Bendriją, vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, o tai rodo, kad nagrinėjamasis produktas trečiųjų šalių rinkose taip pat parduodamas dempingo kainomis.

(94)

Iš to, kas minėta pirmiau, matyti didelė tikimybė, kad eksportas į Bendriją bus vėl vykdomas dempingo kaina, jeigu priemonės bus panaikintos.

(95)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų, matyti, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos svertinis vidurkis buvo gerokai mažesnis už Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainas.

(96)

Todėl, dominuojant tokiam kainų lygiui, galima daryti išvadą, kad Bendrijos rinka gali būti laikoma patrauklia Malaizijos eksportuojantiems gamintojams. Šiuo pagrindu galima manyti, kad panaikinus priemones atsirastų ekonominių paskatų eksportą į trečiąsias šalis perkelti į pelningesnę Bendrijos rinką. Jeigu eksportas būtų perkeltas į Bendriją, jis greičiausiai taip pat būtų vykdomas dempingo kainomis.

(97)

Tyrimo metu nustatyta, kad vienintelių dviejų bendradarbiaujančių gamintojų pajėgumų panaudojimas per PTL buvo labai mažas, t. y. svyravo nuo 30 iki 80 %. Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad Malaizijoje yra dideli neišnaudoti pajėgumai. Panaikinus priemones, Malaizijos eksportuojantys gamintojai turėtų paskatų panaudoti šiuos neišnaudotus pajėgumus ir padidinti eksportą, visų pirma į Bendriją.

(98)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atsargų lygis yra normalus. Tačiau reikia pažymėti, kad tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu, kadangi PET gamyba Malaizijoje daugiausia vykdoma pagal pirkėjų užsakymus. Todėl atsargas daugiausia sudaro PET, kuris turi būti vežamas jau žinomiems pirkėjams.

(99)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas iš bendradarbiaujančių gamintojų, nepaisydamas galiojančių priemonių, toliau vykdė dempingą.

(100)

Be to, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų svertinis vidurkis ir vidaus rinkos kainos taip pat gerokai mažesnės nei Bendrijoje dominuojančios pardavimo kainos. Todėl, esant tokioms aplinkybėms ir tokiems mažiems neišnaudotiems pajėgumams, Malaizijos eksportuojantys gamintojai turi paskatų perkelti pardavimą į Bendrijos rinką, jei būtų panaikintos priemonės, ir tikėtina, kad būtų parduodama dempingo kainomis.

(101)

60 konstatuojamojoje dalyje buvo išdėstyta, kad visiems keturiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis nei de minimis. Primenama, kad buvo eksportuojama tuo laikotarpiu, kai du iš bendradarbiaujančių eksportuotojų galėjo eksportuoti į Bendriją jiems taikant nulinį muitą. Kadangi šių keturių eksportuojančių gamintojų eksportas per PTL sudarė beveik 100 % viso PET importo (Eurostato duomenimis), mažai tikėtina, kad bet kurio tyrime bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo dempingas pasikartos.

(102)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių bendrovių Korėjos vidaus rinkai taikomos kainos yra didesnės nei Bendrijos pramonės Bendrijos rinkai taikomos kainos. Nėra priežasties manyti, kad bendradarbiaujančių bendrovių vidaus rinkos kainos buvo netipiškos arba kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai parduoda produktus vidaus rinkoje gerokai mažesnėmis nei bendradarbiaujančių bendrovių kainomis. Be to, tikėtina, kad nebendradarbiaujančios bendrovės, kurios neparduoda produktų į EB, parduos jas mažomis kainomis, kad atgautų prarastą EB rinkos dalį. Tai rodo, kad yra tikimybė, jog nebendradarbiaujančių bendrovių dempingas pasikartos, jeigu priemonės bus panaikintos. Taip pat reikia pabrėžti, kad šios nebendradarbiaujančios bendrovės pradinio tyrimo metu eksportavo į Bendriją kiekį, kuris nebuvo nereikšmingas.

(103)

Buvo nustatyta, kad skirtumas tarp bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainų, dominuojančių Korėjos vidaus rinkoje, ir jų eksporto į trečiąsias šalis kainų sudarė apie 5 %. Tačiau kadangi jie turėjo galimybę eksportuoti neribotą PET kiekį į Bendriją taikant nulinį muitą, pavojus, kad prekyba bus nukreipta į Bendrijos rinką, yra mažai tikėtinas.

(104)

Eksporto į trečiąsias šalis kainos taip pat buvo bendrai žinomos, įskaitant ir nebendradarbiaujančių gamintojų taikomas kainas. Pastarosios buvo mažesnės nei bendradarbiaujančių gamintojų taikomos kainos. Taigi iš kainų skirtumo matyti, kad panaikinus priemones į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(105)

Tyrimo metu nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys Korėjos gamintojai pardavė didelį kiekį trečiosioms šalims. Tačiau kadangi „SK Chemicals“ ir „KP Chemicals“ turėjo galimybę eksportuoti neribotą PET kiekį į Bendriją taikant nulinį muitą, pavojus, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreiptų į Bendrijos rinką, yra mažai tikėtinas.

(106)

Atliekant tyrimą dėl nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų buvo naudojamasi rinkos tyrimų ataskaitos ir Korėjos statistikos tarnybos informacija.

(107)

Apibendrinus visus Korėjos statistikos tarnybos duomenis apie Korėjos eksportuojančių gamintojų eksportą į trečiąsias šalis per PTL (727 kt) ir atėmus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto kiekį (320 kt), buvo apskaičiuota, kad bendras nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 407 kt.

(108)

Į kiekvieną paskirties vietą nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportuotas kiekis buvo nustatytas iš bendro eksporto į paskirties vietą atimant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportą į paskirties vietą. Manoma, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai didžiausią kiekį eksportavo į penkias paskirties vietas: KLR, Ukrainą, Japoniją, Tunisą ir Irano Islamo Respubliką.

(109)

Remiantis Korėjos statistikos tarnybos pateiktomis eksporto vertėmis didžiausio į penkias paskirties vietas eksportuoto kiekio kainos svertinis vidurkis buvo 759 EUR už toną. Kadangi ši kaina grindžiama netiksliais nepatikrintais statistiniais duomenimis (sudarytais iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų statistinių duomenų ir, galbūt, iš susijusioms bendrovėms taikomų eksporto kainų bei kainų be jūrų frachto), vidutinė kaina yra gerokai mažesnė už vidutinę importo į Bendriją kainą (CIF lygiu) (apie 25 %).

(110)

Todėl kadangi nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai akivaizdžiai eksportuoja į trečiąsias šalis didelius kiekius ir kainos, nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų taikomos penkiems didžiausiems pirkėjams, yra žymiai mažesnės už vidutinę importo į Bendriją kainą, pavojus, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreiptų į Bendrijos rinką, yra labai tikėtinas. Kadangi pradiniame tyrime didžiausiam iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų buvo nustatytas didelis dempingo skirtumas (55 %), labai tikėtina, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai vėl pradės eksportuoti dempingo kainomis.

(111)

Buvo nustatyta, kad visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atsargų lygis yra normalus ir jie dirba beveik pilnu pajėgumu. Taigi pavojus, kad šiuo pagrindu dempingas pasikartos, yra mažai tikėtinas.

(112)

Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai buvo nustatyti remiantis rinkos tyrimuose nurodomais bendrais Korėjos eksportuojančių gamintojų pajėgumais. Duomenų apie atsargas nėra. Nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai buvo apskaičiuoti iš bendrų Korėjos pajėgumų atimant bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumus. Buvo apskaičiuota, kad šie pajėgumai siekė apie 550 kt, kas atitiktų 23 % viso Bendrijos vartojimo rinkos dalies.

(113)

Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis bendri Korėjos pajėgumai sudarė apie 200 000 tonų. Todėl negalima teigti, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, turinčių nepanaudotų pajėgumų, dempingas nepasikartos.

(114)

Nors nėra tikėtina, kad keturių bendradarbiaujančių bendrovių dempingas pasikartos, tyrimo metu nustatyta, kad nebendradarbiaujančių bendrovių dempingo pasikartojimo pavojus yra realus. Tai rodo Korėjos vidaus rinkoje dominuojančių kainų palyginimas su Bendrijos rinkos kainomis bei vidaus rinkos kainų palyginimas su eksporto į trečiąsias šalis kainos vidurkiu.

(115)

Be to, lyginant didelius PET kiekius, parduodamus trečiosioms šalims kainomis, gerokai mažesnėmis už tas, kuriomis PET importuojamas į Bendriją, galima iš tiesų numatyti nemažą pavojų, kad prekyba bus nukreipta. Remiantis duomenimis apie tų nebendradarbiaujančių bendrovių praeityje vykdytą dempingą (55 % pradiniame tyrime), nėra priežasčių manyti, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, tos bendrovės vėl nepradėtų eksportuoti dempingo kainomis.

(116)

Taivano bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos kainos dažniausiai buvo mažesnės nei kainos Bendrijoje. Tačiau ankstesnės kainos buvo pelningos. Tai reiškia, kad Bendrijos kainos taip pat būtų labai patrauklios Taivano eksportuojantiems gamintojams. Atsižvelgiant į nustatytą kainų santykį taip pat tikėtina, kad Taivano eksporto kainos yra gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės taikomos vidutinės kainos.

(117)

Vieno bendradarbiaujančio gamintojo eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo žymiai mažesnės nei Taivano vidaus rinkos kainos. Kito bendradarbiaujančio gamintojo, daugiausia eksportavusio į Japoniją, eksporto kainos buvo didesnės už vidaus rinkos kainas. Tuo remiantis negalima atmesti galimybės, kad panaikinus priemones eksporto į Bendriją kainų tendencija bus tokia pat, kaip Taivano eksporto į kitas šalis (išskyrus Japoniją) kainų. Todėl tikėtina, kad esant tokiai padėčiai dempingas pasikartotų. Šis įvertinimas paremtas bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis, kadangi šiuo aspektu nebuvo gauta jokių kitų duomenų.

(118)

Taivano eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo žymiai mažesnės nei kainos Bendrijoje. Taivano eksportui į kitas šalis per PTL nebuvo taikomi antidempingo muitai. Jei priemonės bus panaikintos, negalima atmesti galimybės, kad eksporto į Bendriją kainų tendencija bus tokia pat, kaip kitų rinkų kainų. Esant tokioms aplinkybėms ateityje į Bendriją būtų eksportuojama dempingo kainomis. Šis įvertinimas taip pat paremtas bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis. Tačiau, kadangi nebuvo informacijos apie tai, ar nustatytos bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į trečiąsias šalis kainos arba vidaus rinkos kainos galėtų būti tipiškos visiems Taivano eksportuojantiems gamintojams, taip pat galima daryti išvadą, kad ateityje nebendradarbiaujančios bendrovės į Bendriją galėtų eksportuoti dempingo kainomis.

(119)

Viena bendradarbiaujanti bendrovė per TL išnaudojo visus savo pajėgumus, kai tuo tarpu kita neišnaudojo didelės savo visų pajėgumų dalies. Manoma, kad tyrime nebendradarbiaujančių bendrovių nepanaudoti pajėgumai svyruoja tarp 400 000 ir 500 000 tonų. Tai sudaro apie 20 % viso Bendrijos vartojimo per PTL. Iš tiesų, tikėtina, kad panaikinus priemones dėl patrauklių Bendrijos rinkos kainų tokie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją.

(120)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad panaikinus priemones tokie pajėgumai galėtų būti nukreipti į Bendriją. Be to, kadangi eksporto į trečiąsias šalis (išskyrus Japoniją) kainos yra mažos, į Bendriją galėtų būti importuojama dempingo kainomis. Į Bendrijos rinką importavus didelius kiekius, Bendrijos kainoms galėtų būti daromas spaudimas. Tokia mažėjančių kainų tendencija galėtų dar labiau sustiprinti PTL nustatytą dempingą.

(121)

Kaip išdėstyta 71 konstatuojamojoje dalyje, Tailande per PTL buvo dar mažiausiai trys PET gamintojai, kurie tyrime nebendradarbiavo. Buvo nagrinėjama Eurostato ir kitų šaltinių informacija apie šiuos nebendradarbiaujančius gamintojus.

(122)

Informacija apie atsargas ir pardavimą trečiųjų šalių rinkoms yra susijusi tik su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju. Buvo gauti duomenys apie bendrus Tailando gamybos pajėgumus ir, remiantis rinkos tyrimais, apskaičiuota visų Tailando eksportuojančių gamintojų gamybos apimtis. Todėl manoma, kad išvados dėl nebendradarbiaujančių bendrovių negalėtų būti palankesnės už išvadas dėl bendradarbiaujančių bendrovių.

(123)

Tyrimo metu nustatyta, kad vidaus rinkos kainos buvo apie 10–20 % mažesnės nei vidutinės Bendrijos rinkoje taikomos kainos. Nėra jokios priežasties daryti išvadą, kad panaikinus priemones tai pasikeis.

(124)

Iš informacijos, gautos iš 17 konstatuojamojoje dalyje minėto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris į Bendriją neeksportavo, matyti, kad į trečiąsias šalis buvo eksportuojami dideli kiekiai, sudarantys apie 80 % bendro pardavimo per PTL. Taip pat buvo nustatyta, kad vidutinės eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės už sąnaudas, o tai rodo, kad produktas trečiųjų šalių rinkose parduodamas dempingo kainomis. Be to, nėra informacijos, iš kurios galima būtų nustatyti, ar nebendradarbiaujančių bendrovių kainodaros dinamika skiriasi nuo Tailando vidaus rinkos arba trečiųjų šalių rinkų kainodaros dinamikos, ir todėl galima manyti, kad jos trečiosioms šalims produktus parduoda taip pat mažesnėmis kainomis nei savo vidaus rinkoje.

(125)

Iš informacijos, gautos iš bendradarbiaujančių gamintojų, kurie neeksportavo į Bendriją, matyti, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos svertinis vidurkis buvo gerokai mažesnis už Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

(126)

Todėl manant, kad dominuojantis kainų lygis Bendrijoje išliks toks pat, galima daryti išvadą, kad Tailando eksportuojantiems gamintojams Bendrijos rinka bus patraukli. Šiuo pagrindu galima manyti, kad panaikinus priemones atsirastų ekonominių paskatų eksportą į trečiąsias šalis nukreipti į pelningesnę Bendrijos rinką.

(127)

Tailande yra dideli neišnaudoti pajėgumai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pajėgumų panaudojimas per PTL buvo nedidelis.

(128)

Rinkos tyrimų ataskaitos duomenimis nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumai sudaro apie 500 000 tonų, o bendra gamyba – 430 000 tonų. Remiantis šiais skaičiais neišnaudoti pajėgumai galėtų siekti apie 70 000 tonų. Šie neišnaudoti pajėgumai sudarytų apie 2,9 % viso Bendrijos vartojimo, jeigu jie būtų nukreipti į Bendrijos rinką.

(129)

Remiantis rinkos tyrimų duomenimis galima būtų teigti, kad Tailando vidaus rinka gali absorbuoti mažiau nei 94 000 tonas arba 25 % vidaus PET produkcijos. Esant tokioms aplinkybėms, Tailando nagrinėjamojo produkto gamintojai, norėdami toliau dirbti turimais pajėgumais, yra labai priklausomi nuo eksporto. Todėl labai tikėtina, kad panaikinus priemones eksportas į EB išaugtų. Negalima atmesti galimybės, kad panaikinus priemones Tailando eksportuojantys gamintojai sumažintų savo eksporto į Bendriją kainas iki eksporto į trečiųjų šalių rinkas lygio, kad atgautų prarastą rinką. Todėl negalima teigti, kad panaikinus priemones nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingas nepasikartos.

(130)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atsargų lygis yra normalus. Tačiau reikia pažymėti, kad tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu, kadangi PET gamyba Tailande daugiausia vykdoma pagal pirkėjų užsakymus. Todėl atsargas daugiausia sudaro PET, kuris turi būti vežamas jau žinomiems pirkėjams.

(131)

Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Bendriją neeksportavo, tyrimu nebuvo galima nustatyti, ar dempingas tęsiamas nepaisant galiojančių priemonių.

(132)

Tačiau bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų svertinis vidurkis ir vidaus rinkos kainos buvo gerokai mažesnės nei Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijoje kainos. Pardavimo kainos buvo mažesnė nei gamybos sąnaudos. Dėl to galima tikėtis, kad panaikinus priemones bus parduodama dempingo kainomis. Be to, panaikinus priemones, patrauklus kainų lygis Bendrijoje – tai paskata Tailando eksportuojantiems gamintojams parduoti produktus į Bendriją.

(133)

Lyginant vidaus rinkos paklausą ir didelį į trečiąsias šalis parduodamą PET kiekį galima numatyti nemažą pavojų, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prekybą nukreips. Primenama, kad, kaip buvo teigta 131 konstatuojamojoje dalyje, Tailando gamintojai labai priklausomi nuo eksporto ir kad ten yra nemažai neišnaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Bendriją. Remiantis duomenimis apie dempingą praeityje (pradiniame tyrime – 32,5 %), pavojus, kad panaikinus priemones dempingas pasikartos, yra tikėtinas.

(134)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad panaikinus priemones dempingo tęsimasis ar pasikartojimas yra tikėtinas. Atitinkamai siūloma išlaikyti Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės PET importui taikomas priemones.

(135)

Remiantis iš nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija pavojus, kad dempingas pasikartos, yra labai tikėtinas. Ši prielaida grindžiama duomenimis, pagal kuriuos galima manyti, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai turi didelius gamybos ir eksporto pajėgumus ir, kaip parodė pradiniame tyrime tirtas dempingas, panaikinus priemones, į Bendriją galėtų būti eksportuojama dempingo kainomis.

(136)

Atitinkamai siūloma išlaikyti Korėjos kilmės PET importui taikomas priemones.

(137)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, taip pat buvo išnagrinėta, ar pradiniame tyrime tirto dempingo atžvilgiu pasikeitusių aplinkybių pobūdis galėtų pagrįstai būti vadinamas ilgalaikiu.

(138)

Primenama, kad tarpinės peržiūros tyrimas Korėjos Respublikoje buvo skirtas tik trijų bendrovių – „Daehan Synthetic Fiber Co Ltd.“, „SK Chemicals Co Ltd.“ ir „KP Chemicals Corp“ – ir su jomis susijusių bendrovių dempingo skirtumui.

(139)

Atlikus tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurie per PTL į Bendriją eksportavo PET, dempingo skirtumas išliko de minimis. Tai galima paaiškinti tuo, kad nors tų bendrovių normaliosios vertės ir pardavimo vidaus rinkoje kainos padidėjo, palyginti su pradinio tyrimo duomenimis, pardavimo Bendrijos rinkoje kainos taip pat atitinkamai padidėjo.

(140)

Nebuvo jokių požymių, leidžiančių manyti, kad pokyčiai, dėl kurių atsirado de minimis dempingo skirtumas, nebūtų ilgalaikiai, kadangi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai dirbo dideliu pajėgumų išnaudojimo lygiu (daugiau kaip 90 %). Be to, nė vienas iš jų neketino padidinti savo gamybos pajėgumų Korėjos Respublikoje. Vienas iš jų, SK Chemicals, įsteigė gamybos įmonę Bendrijoje ir greičiausiai sumažins savo eksportą iš Korėjos Respublikos.

(141)

Negalima buvo patikrinti nė vieno fakto, susijusio su eksportuojančiu gamintoju „Daehan“, kuris, kaip pirmiau minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, nusprendė tyrime nebendradarbiauti.

(142)

Todėl išvada dėl šios bendrovės turėjo būti grindžiama turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, t. y. skunde ir nepatikrintame klausimyne pateikta informacija.

(143)

Aplinkybių, kuriomis šiame tyrime buvo apskaičiuotas dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių „SK Chemicals“ ir „KP Chemicals“ dempingo skirtumas, pobūdis gali būti laikomas ilgalaikiu.

(144)

Trečiojo eksportuojančio gamintojo „Daehan Synthetic Fibres“ atveju primenama, kad ši bendrovė nebendradarbiavo, ir todėl analizė turėjo būti grindžiama turimais faktais, leidžiančiais manyti, kad dempingas tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms šiai bendrovei turėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams taikomas muitas, kaip nustatyta pradiniame tyrime ir patvirtinta paskutinėje peržiūroje.

(145)

Dabartiniame tyrime bendradarbiavo tik du Taivano eksportuojantys gamintojai. Todėl pasikeitusių aplinkybių ilgalaikiškumo analizė vykdoma šioms dviems bendrovėms.

(146)

Nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 83/2005 priėmimo ( 9 ) bendrovei „Far Eastern Textiles“ taikomas nulinis muitas. Kitam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui „Shinkong Synthetic Fibres“ tuo pačiu reglamentu buvo nustatytas 3,1 % dempingo skirtumas.

(147)

Remiantis per PTL atlikta dempingo analize bendrovei „Far Eastern“ buvo nustatytas naujas 3,5 %, o bendrovei „Shinkong“ – 6,5 % dempingo skirtumas.

(148)

Nėra pagrindo manyti, kad dviejų bendradarbiaujančių gamintojų, kurie per PTL eksportavo į Bendriją, dabartinio ir ankstesnių tyrimų pokyčiai, o ypač eksporto į Bendriją kainų ir normaliųjų verčių pokyčiai, dėl kurių buvo peržiūrėtas dempingo skirtumas, nėra ilgalaikiai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bendrovė, kurios atveju nustatytas dempingo modelis, pardavė didelį kiekį naujam pirkėjui už kainą, kuri buvo žymiai mažesnė nei įprasta eksporto kaina. Kadangi bendrovė nepareiškė nutrauksianti pardavimą tam pirkėjui arba pritaikysianti savo eksporto kainas, todėl galima daryti išvadą, kad toks modelis išliks. Be to, ši bendrovė per PTL beveik visiškai išnaudojo savo pajėgumus. Todėl nėra tikėtina, kad įvyks svarbūs pokyčiai bendrovės pardavimo modelyje, galintys turėti įtakos kainai ir daryti atitinkamą poveikį normaliajai vertei bei eksporto kainai.

(149)

Antrosios bendradarbiaujančios bendrovės atveju pastebėti pokyčiai buvo nedideli, t. y. dėl kiek didesnių normaliosios vertės bei eksporto kainų pokyčių dempingo skirtumas pakito nuo 3,1 % iki 6,5 %. Mažai tikėtina, kad ši aplinkybė ateityje pasikeis, kadangi naftos kainos, kurios yra pagrindinis veiksnys PET gamyboje, stabilizavosi aukštame lygyje.

(150)

Atitinkamai laikoma, kad abiejų bendrovių dempingo skirtumas, apskaičiuotas šiame tyrime gautų duomenų pagrindu, yra patikimas, o nustatytų pokyčių pobūdis – ilgalaikis.

(151)

PET Bendrijoje gamina šios bendrovės:

(152)

Visų šių bendrovių pagamintas PET sudaro bendrą Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(153)

Komisija ištyrė, ar bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų, kurie prašė atlikti ir rėmė priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagaminama produkcija sudaro didžiąją visos Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos dalį. Tų Bendrijos gamintojų produkcija sudarė 88 % visos Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos. Tie Bendrijos gamintojai, kurie nebendradarbiavo visapusiškai, į Bendrijos pramonės apibrėžimą nebuvo įtraukti. Todėl Komisija nusprendė, kad šie visapusiškai bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai atstovauja Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Pradiniuose tyrimuose Bendrijos pramonė sudarė daugiau kaip 85 % visos tuo metu Bendrijoje pagaminamos PET produkcijos.

(154)

Šie dvylika Bendrijos gamintojų, iš dalies minėti 16 konstatuojamojoje dalyje, sudaro Bendrijos pramonę:

„Voridian BV“ (Nyderlandai), „M & G Polimeri Italia Spa“ (Italija), „Equipolymers Srl“ (Italija), „La Seda de Barcelona SA“ (Ispanija), „Novapet SA“ (Ispanija), „Selenis Industria de Polimeros SA“ (Portugalija), „Aussapol Spa“ (Italija), „Advansa Ltd“ (JK), „Wellman BV“ (Nyderlandai), „Boryszew subsidiary Elana Wse“ (Lenkija), V.P.I. SA (Graikija), „SK Eurochem“ (Lenkija).

(155)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimo apimtimi, kitų Bendrijos gamintojų pardavimu Bendrijos rinkoje, grindžiamu teikiant skundą pateikta informacija, ir Eurostato duomenimis apie visą Bendrijos importą iš trečiųjų šalių.

(156)

Tarp 2002 m. ir PTL Bendrijos nagrinėjamojo produkto vartojimas nuolat augo, kol PTL pasiekė 2 400 000 tonų. Per tą laikotarpį vartojimas padidėjo 18 %. Šį padidėjimą iš dalies galima paaiškinti naujais taikymo tikslais (inter alia, alus, vynas) ir išaugusiu vartojimu 2004 m. į ES įstojusiose šalyse.

(157)

Pradiniame tyrime Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Taivano ir Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto importas buvo vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi. Buvo tiriama, ar ir šiame tyrime buvo tikslinga taikyti bendrą vertinimą.

(158)

Tyrimo metu nustatyta, kad dvi bendradarbiaujančios Korėjos bendrovės importavo de minimis dempingo kainomis arba dempingo nustatyta nebuvo. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi šio tiriamo importo bendrai vertinti negalima. Nustatyta, kad importo iš Indijos, Malaizijos ir Taivano dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis lygį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas iš Indonezijos ir Tailando nebuvo tipiškas, todėl dempingo skirtumo negalima buvo nustatyti. Tačiau taip pat buvo padaryta išvada, kad, leidus sustabdyti priemonių galiojimą, tikėtina, kad dempingas kartotųsi. Kalbant apie kiekvienos iš šešių nagrinėjamųjų šalių eksporto apimtį, buvo nuspręsta, kad panaikinus priemones importas iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies greičiausiai didės iki lygio, kuris gerokai viršys lygį, pasiektą per PTL ir neabejotinai viršys nereikšmingumo ribą. Kalbant apie konkurencijos sąlygas, tyrimu patvirtinta, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotos PET granulės yra panašios visomis esminėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Be to, šios granulės buvo visiškai pakeičiamos Bendrijoje gamintomis granulėmis ir buvo parduodamos Bendrijoje tuo pačiu laikotarpiu panašiais pardavimo kanalais panašiomis sąlygomis. Todėl nuspręsta, kad importuotos PET granulės konkuruoja viena su kita ir su Bendrijoje pagamintomis PET granulėmis.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo manoma, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų importo iš Indijos, Malaizijos, Tailando, Indonezijos, Taivano ir importo dempingo kaina iš Korėjos atžvilgiu. Todėl importas iš šešių nagrinėjamųjų šalių buvo nagrinėjamas bendrai, išskyrus dviejų bendradarbiaujančių Korėjos eksportuojančių gamintojų importą ne dempingo kainomis.

(160)

Toliau nurodomi šešių nagrinėjamųjų šalių importo apimties, rinkos dalių ir vidutinių kainų pokyčiai. Duomenys paremti Eurostato statistika. Į Korėjos importą ne dempingo kaina šiuose skaičiuose reikėtų neatsižvelgti. Tačiau dėl konfidencialumo jie buvo sąmoningai įtraukti. Tendencija iš esmės būtų tokia pati, net jei ir nebūtų atsižvelgta į Korėjos importą ne dempingo kaina.

(161)

Nuo 2002 m. iki PTL importas iš nagrinėjamųjų šalių sumažėjo 13 %, t. y. nuo 192 000 tonų 2002 m. iki 167 000 tonų per PTL. Palyginti su 2002 m., 2003 m. jis nepakito, 2004 m. sumažėjo 3 %, o per PTL – dar 10 %.

(162)

Peržiūros pradžioje buvo numatyta atrinkti Bendrijos gamintojus, bet kadangi jų skaičius nebuvo didelis, buvo nuspręsta įtraukti juos visus; po to, remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinkta informacija, buvo įvertinti žalos veiksniai.

(163)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(164)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 20 %, t. y. nuo maždaug 1 465 000 tonų 2002 m. iki maždaug 1 760 000 tonų per PTL. 2003 m. ji padidėjo 4,8 %, o 2004 m. – 4,6 %. Per PTL produkcija padidėjo dar 150 000 tonomis, t. y. 10,8 %. Tai galima paaiškinti pramonės restruktūrizavimo procesu, siekiant geriau kontroliuoti gamybos sąnaudas ir pasinaudoti augančiu vartojimu Bendrijos rinkoje, kuris, kaip pirmiau minėta, nuo 2002 m. iki PTL išaugo 19 % (nuo 2 milijonų tonų 2002 m. iki 2,4 milijonų tonų per PTL).

(165)

Gamybos pajėgumai nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 22 %, t. y. nuo 1 760 000 tonų 2002 m. iki 2 156 000 tonų per PTL. Pajėgumai labiausiai padidėjo per PTL: palyginti su 2004 m., jie padidėjo 300 000 tonų arba 16,7 %. Gamybos pajėgumai tuo pačiu laikotarpiu didėjo lygiagrečiai didėjant gamybai (žr. 164 konstatuojamąją dalį). Gamybos pajėgumai padidėjo dėl papildomų investicijų į gamybos linijas, sukurtas tam, kad būtų galima pasinaudoti augančia rinka. 2003 m. pajėgumų panaudojimas išaugo 4 procentiniais punktais, 2004 m. liko toks pats, o per PTL sumažėjo 5 procentiniais punktais iki 82 % lygio. Panaudojimas nuo 2004 m. iki PTL sumažėjo todėl, kad tuo laikotarpiu žymiai padidėjo gamybos pajėgumai. Todėl didesnė gamybos apimtis per PTL, palyginti su 2004 m., sutapo su žemesniu pajėgumų panaudojimo lygiu.

(166)

Nuo 2002 m. iki PTL Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotas kiekis padidėjo 21 %. Po 2 % padidėjimo 2003 m. parduotas kiekis 2004 m. ir per PTL atitinkamai padidėjo 8 ir 11 procentinių punktų. Nepaisant šio padidėjimo, kurį lėmė didesnis suvartojimas, Bendrijos pramonės rinkos dalis 2003 m. sumažėjo 4 procentiniais punktais, o po to laipsniškai didėjo 5 procentiniais punktais 2004 m. ir 1 procentiniu punktu per PTL.

(167)

Reikia pabrėžti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %, o tai rodo, kad jos augimas atsiliko nuo visos rinkos didėjančio suvartojimo lygio.

(168)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 18 %. Jis labiausiai išaugo 2003 m. (11 procentinių punktų) ir 2004 m. (dar 6 procentiniais punktais). Nors ši augimo tendencija per PTL nenutrūko, užimtumas išaugo tik 2 procentiniais punktais. Šis 18 % padidėjimas per visą laikotarpį susijęs su gamybos lygiu, kuris padidėjo 20 %.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės našumas, matuojamas tonomis vienam darbuotojui per metus, padidėjo. Iš pradžių, 2003 m. našumas sumažėjo 6 %, palyginti su 2002 m., ir toks išliko 2004 m., tačiau per PTL našumas padidėjo daugiau kaip 8 %, palyginti su 2004 m.

(170)

Reikia pabrėžti, kad PET granulių gamybai reikia daug kapitalo, todėl darbo sąnaudų įtaka visoms gamybos sąnaudoms yra ribota. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo užmokestis padidėjo 12 %, palyginti su 20 % padidėjusiomis bendromis gamybos sąnaudomis. Kitas svarbus rodiklis – tai darbo užmokesčio sąnaudos už kiekvieną pagaminto produkto toną. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios sąnaudos sumažėjo 6 %.

(171)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, tikrojo dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(172)

Vieneto pardavimo kaina padidėjo nuo 924 EUR už toną 2002 m. iki 1 058 EUR už toną per PTL. Bendra tendencija buvo didėjanti (15 % per visą laikotarpį). Tai daugiausia buvo žaliavų kainų padidėjimo dėl padidėjusių naftos kainų pasekmė. Nors Bendrijos pramonė savo kainas padidino, tačiau jai nepavyko to padidinimo perduoti antriniam sektoriui ir žaliavų kainų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas. Taip atsitiko todėl, kad žaliavų kainos padidėjo labiau nei PET kainos. Be to, Bendrijos pramonė susidūrė su importo daromu spaudimu. Norėdama išlaikyti savo rinkos dalį Bendrijos pramonė galėjo tik nežymiai padidinti savo kainas ir todėl kainos krito.

(173)

Norint pagaminti 1 toną PET reikia apie 850 kg grynintos tereftalato rūgšties (PTA) ir apie 350 kg monoetileno glikolio (MEG) (toliau – pagrindinės žaliavos), o žaliavų (PTA ir MEG) kainos tarp 2002 m. ir PTL atitinkamai padidėjo 67 % ir 31 % ir pasiekė 770 EUR už PTA toną bei 721 EUR už MEG toną (PTL vidurkis). Nors 2005 m. trečiąjį ketvirtį buvo galima pastebėti nedidelį PTA kainų sumažėjimą, kai jos nukrito iki 700 EUR už toną, o MEG kainos liko nepakitusios, tačiau reikia pabrėžti, kad žaliavos perkamos iš anksto pagal ilgalaikes sutartis. Todėl, nepaisant nedidelio PTA kainų sumažėjimo PTL pabaigoje, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu vis dar junta žymiai padidėjusių sąnaudų pasekmes. Be to, dėl padėties pasaulio naftos rinkoje PET gamybai reikalingų žaliavų kainos gali svyruoti, tačiau labiausiai tikėtina, kad jos išliks didelės. Visi šie veiksniai dar labiau padidina Bendrijos PET gamintojų pažeidžiamumą.

(174)

Toliau palyginimui pateiktos vidutinės vieneto sąnaudos už toną Bendrijos pramonės pagamintų PET granulių:

(175)

Kaip nurodyta 10 ir 11 lentelėse, nagrinėjamuoju laikotarpiu žaliavų kainos nuolat didėjo (PTA – 67 %, MEG – 31 %), kai tuo tarpu bendros gamybos sąnaudos išaugo tik 21 %. Tačiau, kaip matyti iš 9 lentelės, kainos padidėjo tik 15 %, kadangi Bendrijos pramonei nepavyko to padidinimo perduoti antriniam sektoriui ir žaliavų kainų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas.

(176)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2002 m. iki PTL atsargos sumažėjo 10 %. Tačiau kaip ir pradiniuose tyrimuose tų atsargų negalima laikyti reikšmingu rodikliu kalbant apie Bendrijos pramonės pagamintą PET, nes metinė PET rinka yra sezoninio pobūdžio. Palyginus su gamyba atsargos sudaro apie 5–6 % visos gamybos apimties.

(177)

Pardavimo pelningumas parodo pelną, gautą nagrinėjamąjį produktą pardavus Bendrijos rinkoje. Viso turto grąžą ir pinigų srautus galima įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalyje. Be to, investicijų grąža buvo skaičiuojama pagal pelną iš viso turto, kadangi jis laikomas svarbesniu šios tendencijos analizei.

(178)

Po 2002 m. prasidėjusio kainų spaudimo, sutapusio su žymiu importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis padidėjimu, 2003 m. Bendrijos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir tapo nuostolinga. Po trumpo atsigavimo 2004 m. įvedus priemones KLR ir Australijai, per PTL nuostoliai padidėjo iki – 3,2 %. Todėl aiškiai pastebima padėties blogėjimo tendencija.

(179)

Viso turto grąžos ir pinigų srautų tendencija vystėsi panašiai, t. y. 2002 m. padėtis buvo pakankamai gera, 2003 m. – pablogėjimas, 2004 m. – trumpas atsigavimas ir pakartotinis pablogėjimas per PTL.

(180)

Investicijos iš dalies buvo skirtos didinti pajėgumus ir gerinti gamybos procesą. Didžioji išlaidų dalis teko 2004 m. ir PTL, o tai sutapo su pajėgumų padidėjimu bei siekimu išlaikyti rinkos dalį, atsižvelgiant į padidėjusį vartojimą. Vis dėlto, dabartinė Bendrijos pramonės padėtis ir Bendrijos bei pasaulio PET rinkų, kurioms buvo būdinga pelningumo stoka, kaita nedavė pagrindo vykdyti dideles investicijas. Nors kai kuriomis aplinkybėmis Bendrijos gamintojai pajėgė padidinti kapitalą (ypač susijusių bendrovių), tačiau PET pelningumo stoka nepaskatino investicijų, o kai kuriais atvejais sprendimas buvo atidėtas.

(181)

Šis nuolatinis vartojimo augimas, kurį iš dalies galima paaiškinti naujais taikymo tikslais (inter alia, alus, vynas) ir išaugusiu vartojimu 2004 m. į ES įstojusiose šalyse, įpareigojo Bendrijos pramonę didinti pajėgumus ir gamybą, kad nebūtų prarasta rinkos dalis. Tuo tikslu 2004 m. ir per PTL vyko svarbus restruktūrizavimo procesas ir dažnai keitėsi įvairių gamintojų savininkai. Tuo pačiu metu, norint prisitaikyti prie didėjančio vartojimo ir kartu pasiekti masto ekonomiją, buvo įrengta daugiau gamybos linijų. Kai kurių ekonominių rodiklių, kaip antai vartojimas, gamybos pajėgumai, gamyba, ES pardavimas ir užimtumas, raida iš tiesų buvo teigiama.

(182)

Tačiau visos šios pirmiau aprašytos restruktūrizavimo pastangos negalėjo kompensuoti nuolatinio didžiulio žaliavų kainų augimo poveikio nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nepavyko antriniam sektoriui perduoti padidėjusių žaliavų sąnaudų tokiu mastu, kad būtų buvę galima išlaikyti tam tikrą pelningumo lygį. Tai sutapo su žemu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygiu, dėl ko buvo daromas didelis spaudimas mažinti Bendrijos pramonės kainas. Nepaisant akivaizdžių teigiamų gamybos, pardavimo ir pardavimo kainos pokyčių, bendra finansinė Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo ir tai atsispindėjo neigiamuose pelningumo (nuo 2,7 % pelno 2002 m. iki 3,2 % nuostolių per PTL), eksporto pardavimo, gamybos sąnaudų, investicijų grąžos ir pinigų srautų pokyčiuose.

(183)

Vadinasi, nepaisant kai kurių iš tyrimo rodiklių matomų akivaizdžių teigiamų tendencijų, Bendrijos pramonės padėtis dar toli gražu nėra tokia, kokios galima būtų tikėtis, jeigu ji būtų visiškai atsigavusi nuo pradiniame tyrime nustatytos žalos.

(184)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis šiek tiek pagerėjo, palyginti su laikotarpiu iki priemonių nustatymo, bet ji vis dar yra labai nestabili ir pažeidžiama. Be to, dėl importo daromo kainų spaudimo Bendrijos pramonė negalėjo visų padidėjusių žaliavų kainų perkelti į savo pardavimo kainas.

(185)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. Australijos ir KLR kilmės PET importui buvo taikomos galutinės antidempingo priemonės.

(186)

Nagrinėtuoju laikotarpiu visa importo iš tų šalių apimtis padidėjo 12 % (nuo 65 000 iki 73 000 tonų). Nors rinkos dalis 2003 m. gerokai padidėjo (4 procentiniais punktais), tačiau 2004 m. ši tendencija pakito, kai importo rinkos dalis sumažėjo 2,4 %. Per PTL buvo pastebėtas 0,6 % importo padidėjimas, susijęs su importu iš Kinijos. Galutinių antidempingo priemonių poveikis buvo juntamas nuo 2004 m. Kadangi importas iš Australijos buvo visiškai sustabdytas, importo iš Kinijos apimtis 2003 m. nuolat didėjo, kol pasiekė 130 %, dėl priemonių taikymo 2004 m. sumažėjo, ir per PTL vėl padidėjo 47 %. Australijos kainos 2003 m. sumažėjo 7 %, 2004 m. – dar 6 %. Kinijos kainos po truputį didėjo 2003 m. ir 2004 m. bei 24 % per PTL, t. y. nuo 827 iki 1 022 EUR už toną. Išvadoje pastebėta, kad iš šių dviejų šalių buvo importuojami dideli kiekiai, o kaina nuolatos buvo mažesnė už Bendrijos kainas, todėl taip buvo padaryta žala Bendrijos pramonei.

(187)

Iš esmės į šiuos duomenis turėtų būti įtrauktas Korėjos importo ne dempingo kaina duomenys. Tačiau dėl konfidencialumo jie buvo neįtraukti. Tačiau tendencija iš esmės būtų tokia pati, jeigu Korėjos importo ne dempingo kaina duomenys būtų įtraukti.

(188)

Tarp 2002 m. ir PTL visas kitų šalių kilmės PET importas padidėjo 136 % ir siekė 174 000 tonų. Jų rinkos dalis ES nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 3,6 iki 7,1 %. Šios tendencijos atsispindi toliau pateiktoje lentelėje.

(189)

Importas iš Pakistano nagrinėjamuoju laikotarpiu, o ypač pasibaigus 2004 m. tyrimui jų atžvilgiu, padidėjo 157 %. Importas iš Jungtinių Valstijų per PTL išaugo 144 % ir siekė 50 000 tonų. Importas iš Meksikos pakito nuo 1 500 tonų 2002 m. iki 20 000 tonų per PTL – tai 1 390 % padidėjimas. Turkijos importas gerokai padidėjo nuo 2002 iki 2004 m. (244 %), o po to per PTL sumažėjo 36 %. Tačiau svarbu pažymėti, kad importo iš Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Turkijos kainos padidėjo ir buvo didesnės nei importo iš kitų šalių ar Bendrijos pramonės kainos. Be to, labai tikėtina, kad iš JAV importuojamas PET-G – speciali PET rūšis, kuriai keliami aukštesni reikalavimai dėl klampos, ir kuri buvo parduodama vidutiniškai 50 % brangiau nei įprastas PET. 2002–2004 m. Importo iš Pakistano kainos buvo mažesnės nei vidutinės Bendrijos pramonės kainos. Per PTL importo iš Pakistano kainos pakilo iki Bendrijos pramonės kainų lygio. Todėl manoma, kad šis importas negalėtų turėti poveikio Bendrijos rinkos padėčiai.

(190)

Bendrijos pramonės eksporto tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama, t. y. bendras Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo nuo 7,9 iki 4,9 %. Tik 2003 m., greičiausiai dėl mažų ES pardavimo kainų, Bendrijos pramonės eksportas žymiai išaugo. Tačiau per PTL jis sudarė mažiau nei 5 % bendro pardavimo. Reikia pabrėžti, kad eksporto kainos nuolatos buvo didesnės už EB pardavimo kainas.

(191)

Kaip pirmiau išdėstyta, Indijos, Indonezijos, Tailando, Korėjos Respublikos, Taivano ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai gali padidinti savo eksporto į Bendrijos rinką apimtį.

(192)

Indijos, Tailando ir Malaizijos kilmės PET CIF eksporto kainos buvo didesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Tačiau skirtumas nebuvo didelis, todėl galima daryti išvadą, kad netaikant antidempingo muitų šios šalys galėtų daryti Bendrijos pramonės kainoms dar didesnį spaudimą. Be to, Korėjos, Taivano ir Indonezijos importo į Bendriją kainos buvo mažesnės nei Bendrijos kaina. Korėjos ir Taivano kainos skyrėsi nedaug (nuo 3 iki 4 %), o Indonezijos – žymiai (iki 27 %). Todėl tai yra aiškus žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės rodiklis.

(193)

Kaip nurodyta pirmiau, importas iš KLR padarė Bendrijos pramonei didelį poveikį. To importo kainos visą laiką buvo mažesnės nei Bendrijos kaina (1 022 EUR už toną palyginus su 1 058 EUR Bendrijoje). Reikia pridurti, kad importas iš KLR siekė 73 000 tonų, o tai per PTL sudarė 3 % rinkos dalies.

(194)

Be to, atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog šis kiekis dėl nagrinėjamųjų šalių turimų gamybos pajėgumų ir neišnaudotų pajėgumų, kaip išsamiai išdėstyta 196 konstatuojamojoje dalyje, žymiai padidės.

(195)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad netaikant antidempingo priemonių importo kainos greičiausiai bus mažesnės nei Bendrijos rinkoje, nes tų šalių gamintojai gali bandyti atgauti prarastas rinkos dalis arba padidinti savo turimas rinkos dalis. Tikėtina, kad tokia kainodaros dinamika kartu su tų šalių eksportuojančių gamintojų gebėjimu parduoti didelį PET kiekį Bendrijos rinkoje, dar labiau sustiprintų kainų spaudimą, o tai padarytų neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

(196)

Todėl reikėtų prisiminti, kad šešiose nagrinėjamosiose šalyse buvo nustatyti dideli neišnaudoti pajėgumai, siekiantys nuo 37 000 tonų Malaizijoje iki 400 000 tonų Taivane, o iš viso – apie 1 milijoną tonų, t. y. 45 % visų Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo kainos svyravo – buvo truputį mažesnės arba didesnės nei Bendrijos kainos. Pavyzdžiui, per antidempingo priemonių taikymo laikotarpį Taivano, kurio neišnaudoti gamybos pajėgumai yra didžiausi, kilmės importo kainos nukrito žemiau Bendrijos kainų lygio. Dėl dominuojančio Bendrijos kainų lygio ES tampa patrauklia rinka. Taigi, galima daryti išvadą, kad leidus sustabdyti priemonių galiojimą, nagrinėjamųjų šalių gamintojai turėtų didelę paskatą nukreipti savo parduodamą kiekį į ES rinką mažomis kainomis.

(197)

Be to, iš neseniai paviešintos informacijos matyti, kad du ūkio subjektai Bulgarijoje ir Rumunijoje iš su peržiūra susijusių Azijos šalių įsigijo neįprastą kiekį PET granulių. Gabenimas buvo planuojamas 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Šia informacija patvirtinama žalos Bendrijos pramonei pasikartojimo tikimybė, kadangi iš jos aiškiai matyti, kad netaikant antidempingo priemonių importo iš nagrinėjamųjų šalių į Bendrijos rinką kiekis būtų gerokai didesnis.

(198)

Kaip minėta pirmiau, nors Bendrijos pramonės padėtis kiek pagerėjo palyginti su padėtimi prieš galiojančių priemonių nustatymą, ji vis dar yra nestabili ir pažeidžiama. Jei Bendrijos pramonė nebus apsaugota nuo išaugusio nagrinėjamųjų šalių importo dempingo kaina, jos finansinė padėtis galėtų pablogėti, o pelningumas – dar labiau sumažėti. Todėl atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad panaikinus Indijai, Indonezijai, Tailandui, Pietų Korėjos Respublikai, Taivanui ir Malaizijai taikomas priemones žala Bendrijos pramonei tikriausiai pasikartotų.

(199)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo ištirta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Bendrijos interesai. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių interesų vertinimu. Šiuo tyrimu analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, ir suteikiama galimybė įvertinti bet kokį nereikalingą neigiamą poveikį su esamomis antidempingo priemonėmis susijusioms šalims.

(200)

Šiuo pagrindu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, kad yra tikimybė žalingam dempingui tęstis ar pasikartoti, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas Bendrijai būtų nenaudingas.

(201)

Kaip išdėstyta pirmiau, labai tikėtina, kad panaikinus priemones dempingas pasikartos. Visi Bendrijos gamintojai išskyrus du visapusiškai bendradarbiavo ir parodė, kad pritaria taikomoms priemonėms. Vienas Bendrijos gamintojas, susijęs su vienu iš Korėjos eksportuotojų, taip pat išreiškė savo pritarimą priemonėms. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jo pagrindinė bendrovė eksportuoja taikant nulinį muitą.

(202)

Toliau taikant antidempingo priemones importui iš nagrinėjamųjų šalių Bendrijos pramonė galėtų geriau siekti deramo pelningumo lygio. Svarbiau yra tai, kad tokiu būdu Bendrijos pramonė būtų apsaugota nuo išstūmimo iš rinkos. Iš tiesų, labai tikėtina, kad bus vykdomas didelės apimties žalingas dempingas, prieš kurį Bendrijos pramonė negalės atsilaikyti. Todėl Bendrijos pramonė turėtų naudos toliau taikant antidempingo priemones, ypač dėl to, kad Australijos ir KLR kilmės importui taip pat taikomos priemonės.

(203)

Komisija nusiuntė klausimynus 18 nagrinėjamo produkto importuotojų ir (arba) prekybininkų. Tačiau importuotojai ir (arba) prekybininkai, perkantys daugiausia iš nagrinėjamųjų šalių ir sudarantys apie 5 % ES suvartojimo, beveik nebendradarbiavo. Tik vienas importuotojas ir (arba) prekybininkas pateikė duomenis, tačiau jis savo produktus daugiausia pirko iš Bendrijos pramonės. Produktai iš nagrinėjamųjų šalių arba iš kitų eksportuojančių šalių sudarė tik mažą dalį. Šis importuotojas ir (arba) prekybininkas pritartų rinkai, kuriai taikomas nulinis muitas, nors jo finansiniai rezultatai šiuo metu yra geri. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios priemonės neturi didelės įtakos importuotojams, daroma išvada, kad toliau taikant esamas antidempingo priemones Indijos, Indonezijos, Tailando, Malaizijos, Pietų Korėjos ir Taivano kilmės prekių importui, nebūtų daroma didelė neigiama įtaka Bendrijos importuotojams.

(204)

Komisija išsiuntė klausimynus 47 žinomiems perdirbėjams ir (arba) naudotojams. Į klausimyną atsakė tik dešimt perdirbėjų ir (arba) naudotojų, kurių veikla nebuvo labai tipiška.

(205)

Remiantis jų atsakymuose į klausimyną pateikta informacija apie pirkimus, bendradarbiavę perdirbėjai ir (arba) naudotojai per PTL sudarė apie 20 % viso Bendrijos PET suvartojimo. Per PTL 95 % viso savo PET jie pirko iš Bendrijos gamintojų, o likusią dalį – importavo iš šalių, nesusijusių su šia peržiūra. Buvo pateikta keletas argumentų, prieštaraujančių priemonių nustatymui.

(206)

Penki perdirbėjai (perdirbantys PET granules į ruošinius ir butelius bei sudarantys 10 % suvartojimo) atsakė į klausimyną. Sąnaudos už PET granules sudaro 55 % jų galutinės produkcijos (daugiausia ruošiniai). Buvo nustatyta, kad jie iš nagrinėjamųjų ir trečiųjų šalių importuoja nereikšmingą kiekį. Nepaisant to jie nepritaria priemonių nustatymui ir teigia, kad toliau taikant priemones būtų dirbtinai keliamos kainos Europoje.

(207)

Penki naudotojai, sudarantys apie 10 % suvartojimo, pateikė neišsamius duomenis. Gali būti, kad didieji naudotojai beveik nebendradarbiavo, nes paskutinis tyrimas dėl KLR, Australijos ir Pakistano kilmės importo buvo atliekamas vos prieš dvejus metus. PET sąnaudos sudaro apie 6–7 % visų sąnaudų ir todėl nėra didelės. Nors jie nenurodė importo iš nagrinėjamųjų šalių, tačiau kaip ir perdirbėjai, jie prieštaravo muitų nustatymui teigdami, kad tomis priemonėmis būtų dirbtinai keliamos kainos Europoje.

(208)

Atsižvelgiant į pakankamai gerą antrinės pramonės, priešingai nei Bendrijos pramonės, finansinę padėtį, nė vienas perdirbėjas ir (arba) naudotojas nepateikė argumentų, kad toliau taikant esamus muitus būtų prarandamos darbo vietos arba gamybos įrenginiai būtų perkeliami į užsienį.

(209)

Be to, Bendrijos pramonė pritaikė savo gamybos apimtį, kad ji atitiktų padidėjusį suvartojimą, todėl labai tikėtina, kad nepanaudoti Bendrijos pramonės pajėgumai galėtų visiškai padengti importo kiekį.

(210)

Atsižvelgiant į kitus tiekimo šaltinius, kuriems netaikomos antidempingo priemonės, pvz., Meksika, Turkija, JAV, Brazilija, Pakistanas, Iranas ir Saudo Arabija, Bendrijos naudotojai galėtų pasikliauti įvairiais nagrinėjamojo produkto tiekėjais arba pereiti prie jų.

(211)

Atlikus tyrimą naudotojų pramonės atžvilgiu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančių naudotojų apyvarta išaugo, užimtumas liko nepakitęs, o bendras pelningumas pagerėjo. Todėl nustatyta, kad antidempingo priemonės jiems nepadarė neigiamo poveikio.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad toliau taikant esamas antidempingo priemones Indijos, Indonezijos, Tailando, Malaizijos, Pietų Korėjos ir Taivano kilmės importui neturėtų didelės neigiamos įtakos Bendrijos naudotojams.

(213)

Žaliavų tiekėjai (monoetileno glikolio (MEG) ir grynintos tereftalato rūgšties (PTA), DMT ir izoftalio rūgšties (IPA), visų naftos ir chemijos produktų bei jų išvestinių produktų) aiškiai parodė, kad pritaria priemonėms. Jie galėtų pasinaudoti tuo, kad Bendrijos pramonė atsigautų nuo dempingo poveikio, ir tokiu būdu pagerintų savo rezultatus.

(214)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius nuspręsta, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

(215)

Vienai eksportuojančiai šaliai – Indijai – buvo atliktas lygiagretus tyrimas dėl kompensacinių priemonių galiojimo pabaigos (žr. 10 konstatuojamąją dalį). Tyrimu buvo patvirtinta, kad būtina toliau taikyti tokio paties lygio priemones. Dabartiniu tyrimu taip pat buvo nustatyta, kad eksportui iš Indijos toliau turėtų būti taikomos tokio paties lygio antidempingo priemonės. Šiuo klausimu žr. nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 125 konstatuojamąją dalį. Kadangi šiuo metu Indijos kilmės PET eksportui siūlomos priemonės lieka nepakitusios, todėl jos atitinka pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2026/97 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

(216)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nenutraukti galiojančių priemonių taikymo atitinkamai pakeičiant jų lygius, jei tai būtų pagrįsta. Informavus šalis, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas ir pareiškimus. Vienas Indijos eksportuotojas įtarė, kad netaikant priemonių mažai tikėtina, kad Indija nukreips savo pardavimą į Bendriją. Šis eksportuotojas teigė, kad atsirandančios rinkos yra patrauklesnės nei Bendrijos rinkos, kad Indijos paklausa greitai auga, ir todėl nėra jokių neišnaudotų pajėgumų. Tačiau reikia manyti, kad nepaisant išaugusios paklausos Indijos rinkoje, atlikus tyrimą bendrovės lygiu nustatyti neišnaudoti pajėgumai, viršijantys išaugusią paklausą Indijos rinkoje, kas taip pat buvo patvirtinta 74 konstatuojamojoje dalyje minėtoje rinkos tyrimų ataskaitoje. Todėl daroma išvada, kad nė viena gauta pastaba nepakeitė šiame reglamente pateiktų išvadų.

(217)

Pagal tai, kas išdėstyta pirmiau, antidempingo priemonės toliau taikomos, atitinkamai pakeičiant jų lygius, jei tai būtų pagrįsta,