(1)

2000 m. rugsėjo 23 d. Reglamentu (EB) Nr. 1995/2000 ( 2 ) Taryba nustatė galutines antidempingo priemones Alžyro, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalų (toliau – KAN) importui. Lietuvos kilmės KAN importui taikomos priemonės nustojo galioti 2004 m. gegužės 1 d. po Europos Sąjungos plėtros. Tyrimas, po kurio imtos taikyti šios priemonės, toliau vadinamas „pradiniu tyrimu“.

(2)

Šiam importui taikomos priemonės yra specialūs muitai, išskyrus vieną Alžyro eksportuojantį gamintoją, iš kurio buvo priimtas kainų įsipareigojimas.

(3)

2004 m. gruodžio 17 d. ( 3 ) paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą, 2005 m. birželio 20 d. buvo pateiktas prašymas atlikti peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi. Prašymą pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) visos Bendrijoje pagaminamos KAN produkcijos, vardu.

(4)

Pareiškėjas tvirtino, kad yra tikimybės, kad Alžyro, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos (toliau – tiriamosios šalys) kilmės KAN bus vėl importuojami dempingo kaina, o žala Bendrijos pramonei pasikartos, ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų.

(5)

2005 m. rugsėjo 22 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų pradėti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ( 4 ) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą, informavo apie priemonių galiojimo pabaigos peržiūros inicijavimą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(6)

Tiriant, ar dempingas buvo tęsiamas ar pasikartojo, buvo nagrinėjami laikotarpio nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL) duomenys. Tendencijų, svarbių vertinant, ar žala tęstųsi arba pasikartotų, tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Komisija apie peržiūros dėl priemonės galiojimo pabaigos inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius vartotojus ir jų asociacijas, eksportuojančių valstybių atstovus, pareiškėją ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir paprašyti, kad jas išklausytų per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(8)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių jas išklausyti, tokia galimybė buvo suteikta.

(9)

Atsižvelgiant į didelį Bendrijos gamintojų ir su vienos tiriamosios šalies eksportuojančiu gamintoju nesusijusių Bendrijos importuotojų skaičių, nuspręsta, kad bus tikslinga pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį svarstyti, ar reikėtų atlikti įmonių atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar bendrovių atranka iš tiesų yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, minėtų šalių buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį pranešti apie save per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(10)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į didelį pageidavimą bendradarbiauti pareiškusių Bendrijos gamintojų skaičių nuspręsta, kad būtina atlikti Bendrijos gamintojų atranką. Atsižvelgus į tai, kad tik vienas importuotojas pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir pareiškė norą toliau bendradarbiauti su Komisijos tarnybomis, buvo nuspręsta, kad atlikti importuotojų atrankos nereikia.

(11)

Klausimynai buvo išsiųsti keturiems atrinktiems Bendrijos gamintojams ir visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams.

(12)

Atsakymus į klausimynų klausimus pateikė keturi atrinkti Bendrijos gamintojai ir šeši tiriamųjų šalių eksportuojantys gamintojai bei su jais susiję prekybininkai.

(13)

Vienas analogiškos šalies gamintojas pateikė išsamius atsakymus į klausimyno klausimus.

(14)

Komisija surado ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga nustatant dempingo ir žalos tąsos arba pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(15)

Dešimt Bendrijos gamintojų tinkamai ir laiku užpildė atrankos formas bei oficialiai sutiko bendradarbiauti tolesniame tyrime. Iš šių dešimties Bendrijos gamintojų Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pasirinko tuos gamintojus, kurių KAN gamybos ir pardavimo apimtis yra labiausiai tipiška ir kurią būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Per PTL keturi atrinkti Bendrijos gamintojai pagamino 63 % visos Bendrijos produkcijos, o minėti 10 Bendrijos gamintojų per PTL pagamino 75 % visos Bendrijos produkcijos.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis dėl atrinktų bendrovių, ir jos imčiai neprieštaravo.

(17)

Svarstomasis produktas yra tas pats kaip ir pradinio tyrimo metu, t. y. tiriamųjų šalių kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalas, žemės ūkyje paprastai naudojamas kaip skystosios trąšos. Jį sudaro karbamido, amonio nitrato ir vandens mišinys. Azotas (N) yra svarbiausia sudedamoji šio produkto dalis, jo kiekis gali būti 28–32 %. Koncentracijos svyravimas priklauso nuo to, kiek vandens įpilama į tirpalą. Didžioji importuoto KAN dalis buvo 32 % N, kuris labiau koncentruotas, ir todėl jį pigiau gabenti. Neatsižvelgiant į azoto koncentraciją, tariama, kad visi karbamido ir amonio nitrato tirpalai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, todėl šiame tyrime laikomi vienu produktu. Svarstomasis produktas klasifikuojama KN kodu 3102 80 00.

(18)

Kaip nustatyta pradinio tyrimo metu, šios peržiūros tyrimo rezultatai patvirtino, kad KAN yra plataus vartojimo produktas ir tiek jo kokybė, tiek pagrindinės fizinės savybės yra vienodos nepaisant kilmės šalies. Taigi nustatyta, kad svarstomasis produktas ir tiriamųjų šalių eksportuojančių gamintojų gaminami bei vidaus rinkoje parduodami produktai ir Bendrijos gamintojų gaminami bei Bendrijos rinkoje parduodami produktai ir analogiškos šalies gamintojo vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei iš esmės ta pačia galutine paskirtimi, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar pasibaigus priemonių galiojimui dempingas galėtų būti tęsiamas arba pasikartotų.

(20)

Per PTL, tiriamųjų šalių kilmės KAN eksportas į Bendriją buvo tik iš Alžyro. Todėl siekiant nustatyti, ar yra tolesnio dempingo vykdymo tikimybė, buvo skaičiuojamas dviejų bendradarbiaujančių Alžyro eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas. Kitų Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atžvilgiu per tyrimą dėmesys buvo skiriamas dempingo pasikartojimo tikimybei.

(21)

Vieninteliai du KAN gamintojai iš Alžyro, Fertalge ir Fertial, per tyrimą bendradarbiavo. Per PTL šių dviejų gamintojų eksportas sudarė visą Alžyro kilmės KAN eksporto į Bendriją apimtį, t. y. 177 383 tonas. Alžyro kilmės svarstomojo produkto importas į Bendriją sudarė 4,8 % Bendrijos suvartojimo, o per PTL tai buvo 3 694 531 tona. Tad importas iš Alžyro nuo 116 461 tonos padidėjo 52 %, palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(22)

Todėl buvo laikoma, kad dempingo tyrimas, pagrįstas šių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, taip pat yra tipiškas.

(23)

Pirmiausia buvo nustatyta, ar kiekvieno iš šių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų visas KAN pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar jis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso svarstomojo produkto eksporto į Bendriją pardavimo kiekio. Tyrimas parodė, kad abi bendrovės Bendrijai pardavė tik vieną KAN rūšį, kuri vidaus rinkoje nebuvo parduodama tipiškais kiekiais.

(24)

Todėl skaičiuojant abiejų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę nebuvo galima remtis pardavimu vidaus rinkoje, o reikėjo apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį pridedant prie kiekvieno eksportuotojo į Bendriją eksportuoto produkto gamybos sąnaudų pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno maržą.

(25)

Dėl gamybos sąnaudų reikėtų pažymėti, kad energijos sąnaudos, pvz., elektra ir dujos, sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su aptariamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai atspindėtos tiriamųjų šalių apskaitoje.

(26)

Per tyrimą neaptikta požymių, kad elektra nebūtų atspindėta eksportuojančių gamintojų apskaitoje. Šiomis aplinkybėmis, inter alia, pažymima, kad per PTL Alžyro gamintojai už elektrą mokėjo tarptautines rinkos kainas atitinkančią kainą, palyginti su kitomis šalimis, pvz., Kanada ir Norvegija. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie dujų kainas.

(27)

Iš tiesų dėl dujų tiekimo remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė tarptautiniu mastu energetikos rinkų srityje pripažinti šaltiniai, buvo nustatyta, kad Alžyro gamintojo kaina už dujas sudarė mažiau kaip penktadalį Alžyro gamtinių dujų eksporto kainos. Be to, turimi duomenys rodo, kad Alžyro vidaus rinkos dujų kainos buvo reguliuojamos ir žymiai mažesnės už kainas, mokamas už gamtines dujas rinkoje, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Japonijoje ir ES. Šios keturios rinkos sudaro 46 % pasaulio dujų suvartojimo, o dominuojančios vidaus kainos šiose keturiose rinkose pakankamai atspindi sąnaudas. Be to, tiriamųjų bendrovių už dujas mokama kaina buvo žymiai mažesnė už Bendrijos gamintojų mokamą kainą.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Alžyre už dujas mokama kaina negalėjo atspindėti su gamyba ir dujų tiekimu susijusių sąnaudų. Todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, buvo pakoreguotos vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Fertial, dujų sąnaudos remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų. Pakoreguota kaina buvo paremta vidutine Alžyro suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) kaina per PTL, parduodant eksportui prie Prancūzijos sienos, be jūros frachto ir skystinimo sąnaudų, kadangi tai buvo laikoma tikslingiausiu pagrindu, nes ši informacija yra išimtinai susijusi su Alžyro kilmės dujomis. Prancūzija yra didžiausia Alžyro dujų rinka, kurioje kainos pakankamai gerai atspindi sąnaudas, todėl ją galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. Kita bendradarbiaujanti bendrovė, Fertalge, gamtinių dujų nenaudojo kaip žaliavos, nes KAN ji gamina iš vietoje gaunamo amonio nitrato (toliau – AN) ir karbamido. Kadangi vietoje gaminamo AN sąnaudos atspindėjo Alžyro vidaus rinkoje parduodamų dujų kainą, minimą 27 konstatuojamojoje dalyje, buvo atitinkamai pakoreguotos šios bendrovės AN sąnaudos.

(29)

Todėl buvo iš naujo apskaičiuotos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytos gamybos sąnaudos siekiant atsižvelgti į pakoreguotas dujų kainas taip pat taikant dujų eksporto kainas prie Prancūzijos sienos, be jūros frachto ir skystinimo sąnaudų. Prie taip perskaičiuotų gamybos sąnaudų buvo pridėta pagrįsta PBA suma bei pagrįsta pelno marža remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(30)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu nebuvo galima apskaičiuoti PBA sąnaudų ir pelno, nes dviejų bendradarbiaujančių bendrovių svarstomojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas įprastomis prekybos sąlygomis. Nebuvo galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto, nes abu bendradarbiaujantys gamintojai yra vieninteliai KAN gamintojai Alžyre. Nebuvo taikomas ir 2 straipsnio 6 dalies b punktas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių produktų gamybos sąnaudas dėl 28 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Kadangi buvo nustatyta, kad yra neįmanoma apskaičiuoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių produktų, parduodamų vidaus rinkoje, koregavimui reikalingo dydžio, buvo lygiai taip pat neįmanoma apskaičiuoti pelno maržos po tokio koregavimo. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą PBA sąnaudos ir pelnas buvo apskaičiuoti remiantis pagrįstu metodu. Kadangi tos pačios bendrosios kategorijos produktų vidaus rinka Alžyre yra labai maža, informacijos reikėjo gauti iš kitų tipiškų rinkų. Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjama vieša informacija, susijusi su didžiausiomis bendrovėmis, veikiančiomis azoto trąšų sektoriuje. Buvo nustatyta, kad tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad yra daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos apie šiame pasaulio regione dirbančias registruotas bendroves. Be to, Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis kiekis, šioje rinkoje smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Šiaurės Amerikos gamintojų, kurie buvo vieni iš didžiausių trąšų sektoriaus bendrovių, svertiniu PBA sąnaudų ir pelno vidurkiu pagal tos pačios bendrosios kategorijos produktų (azoto trąšų) pardavimą Šiaurės Amerikoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslą (vidutiniškai 80 % bendrovės ir (arba) komercinės veiklos segmento apyvartos), o jų PBA sąnaudos ir pelnas – tą patį išlaidų, kurias paprastai patiria sėkmingai tokią pat komercinę veiklą vykdančios bendrovės, tipą. PBA sąnaudos buvo 6,9 % apyvartos. Apskaičiuotas vidutinis pelno skirtumas buvo 9,1 % apyvartos. Be to, nėra požymių, kad taip nustatytas pelnas būtų didesnis už pelną, kurį paprastai gauna Alžyro gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus Alžyro rinkoje.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už parduodamą eksportui į Bendriją svarstomąjį produktą.

(33)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkamai, kainos prireikus buvo pakoreguotos atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų skirtumus, pagrįstus patikrintais įrodymais.

(34)

Kiekvienam eksportuojančiam gamintojui dempingo skirtumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, buvo nustatytas, lyginant normaliosios kainos ir eksporto kainos svertinius vidurkius.

(35)

Tyrimas parodė, kad per PTL dempingas buvo vykdomas dar didesniu mastu negu per pradinį tyrimą. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos procentais, yra 50–60 %.

(36)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai importuoja visą iš šios šalies į Bendriją įvežamą svarstomojo produkto kiekį. Todėl tyrimas, ar yra tikimybės, kad dempingas būtų tęsiamas, jeigu Alžyrui taikomos priemonės būtų panaikintos, buvo paremtas šių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(37)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendradarbiaujantys Alžyro gamintojai sugebėjo padvigubinti savo gamybos pajėgumus, o gamybą padidino maždaug 20 %. Todėl jų rezerviniai gamybos pajėgumai smarkiai padidėjo – nuo mažiau kaip 100 000 tonų iki 300 000–350 000 tonų.

(38)

Kadangi Alžyro vidaus rinka yra labai maža ir ji ateityje nepakis, bet koks gamybos padidėjimas nukreipiamas eksportui. Panaudodami savo rezervinius gamybos pajėgumus šie du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai galėtų patenkinti 10–20 % Bendrijos suvartojimo.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kad dempingas buvo vykdomas per PTL ir remiantis bendradarbiaujančių Alžyro gamintojų sukurtais rezerviniais gamybos pajėgumais, tikėtina, kad Alžyro eksporto dempingo kaina kiekis į Bendriją padidės, jeigu priemonės bus panaikintos.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, yra tikimybės, kad eksportas į Bendriją dempingo kaina bus vykdomas toliau, jeigu priemonės bus panaikintos.

(41)

Per PTL abiejų bendrovių nustatytos normaliosios vertės smarkiai viršijo ES rinkos kainas. Todėl negalima atmesti, kad jie pardavinėtų ES rinkoje dempingo kaina nepaisant to, ar jiems teks mokėti muitus, ar ne.

(42)

Buvo palygintos KAN pardavimo kainos Baltarusijos ir Ukrainos vidaus rinkose su eksporto į trečiąsias šalis kainomis. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Baltarusija laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, o Ukraina dar nebuvo laikoma rinkos ekonomikos šalimi, kai buvo pateiktas prašymas inicijuoti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą ( 5 ), todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį šių dviejų šalių normaliąją vertę reikėjo nustatyti remiantis gamintojų iš rinkos ekonomikos trečiosios šalies duomenimis. Pranešime apie inicijavimą JAV buvo numatyta kaip tinkama analogiška šalis, kurioje veikia atvira konkurencinga rinka ir gamintojai susiduria su smarkia užsienio importo konkurencija.

(43)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl analogiškos šalies pasirinkimo.

(44)

Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) pasiūlė Alžyrą ar Rusiją kaip labiau tinkamas atsižvelgiant į jų išskirtines galimybes naudotis pagrindine žaliava, t. y. dujomis, ir kadangi jos yra rinkos ekonomikos šalys, kurioms taikomas tas pats tyrimas. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad 2 straipsnio 7 dalies a punkte pirmiausia keliamas reikalavimas dėl „tinkamos“ rinkos ekonomikos trečiosios šalies. Nors galimybė naudotis žaliavomis yra svarbus veiksnys renkantis analogišką šalį, reikia pažymėti, kad dėl dvigubos dujų kainų tose dviejose šalyse sistemos jos buvo netinkamos kaip analogiška šalis. Iš tiesų dujų kainos vidaus pirkėjams šiose dviejose šalyse neatspindi rinkos vertės.

(45)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, nors ir nepateikdamos įrodymų, kad Rusijos ir Alžyro gamybos procesai yra labiau panašūs į Baltarusijos ir Ukrainos. Buvo teigiama, kad Alžyro gamybos lygis yra artimesnis Ukrainos gamybos lygiui. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Baltarusijos, Ukrainos ir JAV gamintojai yra visiškai vertikaliai integruoti, ko tikrai nėra Alžyre.

(46)

Bendradarbiaujantis Ukrainos gamintojas vietoj JAV pasiūlė Bulgariją arba Rumuniją. Tačiau šis pasiūlymas nebuvo pagrįstas. Be to, svarbus argumentas prieš Bulgariją arba Rumuniją yra tai, kad jų vidaus rinkos yra mažos, o gamintojų skaičius nedidelis, kitaip negu JAV.

(47)

Todėl tyrimas patvirtino, kad JAV yra tinkama analogiška šalis. Buvo kreiptasi į įvairius JAV gamintojus ir gamintojų asociacijas ir paprašyta, kad jie bendradarbiautų atsakydami į klausimyno klausimus. Vienas JAV gamintojas visiškai bendradarbiavo tyrime. Todėl skaičiuojant buvo remiamasi patikrinta informacija iš vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo, kuris pateikė išsamius atsakymus į klausimyno klausimus.

(48)

Vienintelis bendradarbiaujantis Baltarusijos gamintojas buvo vienintelis eksportuojantis gamintojas toje šalyje, tačiau per PTL į Bendriją jis neeksportavo.

(49)

Kadangi į Bendriją nebuvo eksportuojama ir nebuvo galima padaryti išvados dėl tipiško dempingo per PTL ir nustatyti, ar yra tikimybės, kad dempingas pasikartotų, jeigu priemonės būtų panaikintos, buvo nagrinėjama bendradarbiaujančio gamintojo, eksportuojančio į JAV, jo vienintelę eksporto rinką, kainodaros dinamika, gamybos pajėgumai ir atsargos. Analizė buvo paremta informacija, kurią pateikė 48 konstatuojamojoje dalyje minimas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(50)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikti duomenys parodė, kad eksporto į trečiąsias šalis (JAV) kainos buvo mažesnės negu apskaičiuota normalioji Baltarusijos vertė. Iš tiesų per tyrimą buvo nustatyta, kad apskritai šis kainų skirtumas per PTL buvo 10–15 %. Tai gali rodyti, kad yra tikimybės, kad eksportas į Bendriją dempingo kaina pasikartotų, jeigu priemonės bus panaikintos. Toliau nagrinėjama atsargos ir gamybos pajėgumai bei lyginamos šios eksporto kainos su dominuojančiomis Bendrijoje kainomis.

(51)

Tyrime bendradarbiavo du eksportuojantys gamintojai, bet per PTL nė vienas jų nevykdė eksporto į Bendriją. Nėra požymių, kad Ukrainoje buvo daugiau eksportuojančių gamintojų.

(52)

Kadangi į Bendriją nebuvo eksportuojama ir nebuvo galima padaryti išvados dėl tipiško dempingo per PTL ir nustatyti, ar yra tikimybės, kad dempingas pasikartotų, jeigu priemonės būtų panaikintos, buvo nagrinėjama bendradarbiaujančio gamintojo, eksportuojančio į JAV, jo vienintelę eksporto rinką, kainodaros dinamika, gamybos pajėgumai ir atsargos. Analizė buvo paremta informacija, kurią pateikė 51 konstatuojamojoje dalyje minimi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(53)

Per PTL šių dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas į JAV sudarė 48 % Ukrainos kilmės svarstomojo produkto eksporto. Likusiąją Ukrainos kilmės importo į JAV dalį taip pat gamino vienas bendradarbiaujantis gamintojas, tačiau ją eksportavo nesusijusi Ukrainos bendrovė, negaminanti KAN.

(54)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys parodė, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės negu apskaičiuota normalioji Ukrainos vertė. Iš tiesų per tyrimą buvo nustatyta, kad apskritai šis kainų skirtumas per PTL buvo 20–30 %. Tai gali rodyti, kad yra tikimybės, kad eksportas į Bendriją dempingo kaina pasikartotų, jeigu priemonės bus panaikintos. Toliau nagrinėjamos atsargos ir gamybos pajėgumai bei lyginamos šios eksporto kainos su dominuojančiomis Bendrijoje kainomis.

(55)

Tai pačiai bendrovių grupei priklausantys du eksportuojantys gamintojai tyrime bendradarbiavo, bet nė vienas eksportuojantis gamintojas per PTL neeksportavo į Bendriją.

(56)

Yra žinoma, kad per PTL Rusijoje buvo vienas tyrime nebendradarbiavęs gamintojas. Buvo nagrinėjama Eurostato ir kitų šaltinių informacija apie šį (šiuos) nebendradarbiaujantį (-čius) eksportuojantį (-čius) gamintoją (-jus). Šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad nebendradarbiavę gamintojai KAN neeksportavo į Bendriją. Tačiau nebuvo patikimos informacijos apie nebendradarbiaujančios bendrovės gamybos pajėgumus ir gamybos apimtį, atsargas ir pardavimą. Šiuo atžvilgiu, kadangi nebuvo jokių tai paneigiančių įrodymų, buvo nuspręsta, kad išvados dėl nebendradarbiaujančios bendrovės sutaps su išvadomis dėl bendradarbiaujančių bendrovių.

(57)

Kadangi į Bendriją nebuvo eksportuojama ir nebuvo galima padaryti išvados dėl tipiško dempingo per PTL ir nustatyti, ar yra tikimybės, kad dempingas pasikartotų, jeigu priemonės būtų panaikintos, buvo nagrinėjama bendradarbiaujančių gamintojų, eksportuojančių į kitas eksporto rinkas, kainodaros dinamika, gamybos pajėgumai ir atsargos. Analizė buvo paremta informacija, kurią pateikė 55 konstatuojamojoje dalyje minimi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(58)

Buvo tiriama, ar su aptariamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai atspindėtos tiriamųjų šalių apskaitoje. Dėl dujų kainos buvo nustatyta, kad vidaus dujų kaina, kurią mokėjo Rusijos gamintojai, sudarė maždaug penktadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad Rusijos vidaus dujų kainos buvo reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, buvo pakoreguotos Rusijos gamintojų dujų sąnaudos remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų. Pakoreguota kaina buvo paremta vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Waidhaus) be transporto sąnaudų. Kadangi Waidhaus yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas, jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, ir todėl jį galima laikyti tipiška rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

(59)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis eksportuojamo produkto gamybos sąnaudomis pakoregavus 58 konstatuojamojoje dalyje minimas dujų sąnaudas ir pridėjus pagrįstą PBA sąnaudų bei pelno sumą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(60)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu nebuvo galima apskaičiuoti Alžyro PBA sąnaudų ir pelno, nes susijusių gamintojų svarstomojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas įprastomis prekybos sąlygomis. Nebuvo galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto, nes į tyrimą įtraukti tik šie du gamintojai. Nebuvo taikomas ir 2 straipsnio 6 dalies b punktas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių produktų gamybos sąnaudas dėl 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Kadangi buvo nustatyta, kad yra neįmanoma apskaičiuoti tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių produktų, parduodamų vidaus rinkoje, koregavimui reikalingo dydžio, buvo lygiai taip pat neįmanoma apskaičiuoti pelno maržos po tokio koregavimo. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(61)

Alžyro atveju ir kaip aiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis tų pačių trijų Šiaurės Amerikos gamintojų svertiniu PBA sąnaudų ir pelno vidurkiu. Reikėtų pažymėti, kad taip nustatytas pelno dydis neviršijo pelno, kurį gauna Rusijos gamintojai parduodami tai pačiai bendrajai kategorijai priklausančius produktus savo vidaus rinkoje.

(62)

Buvo nustatyta, kad du bendradarbiaujantys gamintojai eksportavo pagal prekybos atstovų susitarimą per du susijusius prekybininkus, iš kurių vienas buvo įsisteigęs Šveicarijoje, o kitas – Didžiosios Britanijos Mergelių salose. 2005 m. pradžioje pastarasis nutraukė savo veiklą. Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina pirmajam nepriklausomam pirkėjui JAV, pagrindinėje eksporto rinkoje.

(63)

Dviejų susijusių prekybininkų pateikti duomenys parodė, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo mažesnės negu apskaičiuota normalioji Rusijos vertė. Iš tiesų per tyrimą buvo nustatyta, kad apskritai šis kainų skirtumas per PTL buvo 2–6 %. Tai gali rodyti, kad yra tikimybės, kad eksportas į Bendriją dempingo kaina pasikartotų, jeigu priemonės bus panaikintos.

(64)

Buvo taip pat tiriamas galimas rezervinių gamybinių pajėgumų poveikis. Nei Rusija, nei Ukraina neturi reikiamos vidaus rinkos KAN produkcijai. Baltarusijoje, priešingai, šio produkto vidaus rinka yra gana didelė.

(65)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vienintelis Baltarusijos gamintojas sugebėjo padidinti savo gamybą 14 %, o per PTL gamino beveik visu pajėgumu. Jo gamybiniai pajėgumai per tą patį laikotarpį išliko nepakitę. Maždaug 60 % savo produkcijos jis pardavė vidaus rinkoje, o likusią dalį eksportavo į JAV. Todėl laikoma, kad šis gamintojas neturi jokių rezervinių nenaudojamų pajėgumų.

(66)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vienintelis Rusijos bendradarbiaujantis gamintojas savo gamybą padidino 78 %. Jo gamybiniai pajėgumai per tą patį laikotarpį išliko nepakitę. Tačiau remiantis pateikta informacija laisvi šio gamintojo gamybos pajėgumai yra dar maždaug 600 000–700 000 tonų, ir jeigu priemonės bus panaikintos, jis gali padidinti KAN gamybą ir šiuos rezervinius pajėgumus panaudoti eksportui į Bendrijos rinką. Šios bendrovės investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį rodo dideles galimybes didinti gamybos apimtį. Manoma, kad bendri Rusijos rezerviniai gamybiniai pajėgumai siekia ne mažiau kaip 600 000–700 000 tonų, o tai yra maždaug 20 % Bendrijos suvartojimo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportas į trečiąsias šalis padidėjo 79 %.

(67)

Tuo pat metu vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo mažas – vidutiniškai mažiau nei 5 % viso pardavimo kiekio. Kadangi vidaus rinka negali absorbuoti gamybos padidėjimo, tikėtina, kad bet koks padidėjimas bus eksportuotas.

(68)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu du Ukrainos bendradarbiaujantys gamintojai sugebėjo padidinti gamybą dvylika kartų. Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo beveik penkis kartus. Be to, jie turi didelius rezervinius gamybos pajėgumus, ir jeigu priemonės bus panaikintos, galės smarkiai didinti savo eksportą į Bendrijos rinką. Manoma, kad bendri Ukrainos rezerviniai gamybos pajėgumai siekia 700 000–800 000 tonų, o tai yra maždaug 20 % Bendrijos suvartojimo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportas į trečiąsias šalis padidėjo aštuonis kartus.

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimas Ukrainos vidaus rinkoje buvo mažas – vidutiniškai mažiau nei 2 % viso pardavimo. Reikia pažymėti, kad vidaus rinkos augimas negali absorbuoti gamybos padidėjimo, ir todėl tikėtina, kad bet koks padidėjimas bus eksportuotas.

(70)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad jeigu priemonės bus panaikintos, bendradarbiaujantys gamintojai, išskyrus Baltarusiją, turės rezervinių pajėgumų didinti savo eksportą į Bendrijos rinką.

(71)

Reikia pažymėti, kad apskritai per PTL dominuojančios Bendrijos gamintojų kainos Bendrijoje buvo mažesnės už vidutines eksportuojančių gamintojų eksporto į trečiąsias šalis, ypač į JAV, kainas. Tai aiškinama tuo, kad dujų kainos, kurios sudaro daugiau kaip 50 % gamybos sąnaudų, o tuo pačiu – ir KAN kainos, JAV buvo didesnės negu Europoje ir atitinkamai KAN JAV rinkoje buvo parduodamas didesne kaina.

(72)

Reikia pažymėti, kad eksporto iš tiriamųjų šalių į JAV kainos buvo vidutiniškai žemesnės už atitinkamas normaliąsias vertes, net jeigu dominuojančios kainos JAV buvo didesnės už kainas Bendrijoje. Todėl galima daryti išvadą, kad į EB rinką bus greičiausiai parduodama dempingo kainomis.

(73)

Baltarusijoje greitai auga vidaus rinka, kurioje vienintelis gamintojas parduoda du trečdalius savo produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad kaina vidaus rinkoje yra mažiau kaip pusė dominavusios per PTL Bendrijoje kainos, Baltarusijos gamintojas galėtų priimti racionalų ekonominį sprendimą ir į Bendrijos rinką nukreipti dempingo kaina didelius kiekius dabar parduodamus vidaus rinkoje.

(74)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad dabar likusį trečdalį į kitas rinkas eksportuojantis Baltarusijos gamintojas, eksportuodamas į Bendriją, turėtų didelį transporto sąnaudų pranašumą atsižvelgiant į Bendrijos sienos artumą, palyginti su kitomis potencialiomis Baltarusijos gamintojo eksporto rinkomis, pvz., JAV, Argentina arba Australija.

(75)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad jeigu priemonės būtų panaikintos, didelį pardavimo kiekį Baltarusijos gamintojas nukreiptų į Bendriją dempingo kaina, nes tam yra didelių ekonominių paskatų.

(76)

Kaip buvo aiškinama 20 konstatuojamojoje dalyje, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vykdomo dempingo nebuvo galima nustatyti, nes šios šalys per PTL savo produkcijos neeksportavo. Tačiau, kaip aiškinama 2 dalyje, tyrimas parodė, kad remiantis skaičiavimais, atliktais taikant su faktišku eksportu iš šių šalių į svarbiausią jų eksporto rinką, t. y. JAV, susijusius duomenis, tikėtina, kad dempingas pasikartos.

(77)

Remiantis 1–5 dalyse atlikta analize, daroma išvada, kad jeigu priemonės bus panaikintos, tikėtina, kad papildoma produkcija bus eksportuojama į Bendriją arba dabar į kitas šalis eksportuojamas arba vidaus rinkoje parduodamas svarstomasis produktas didele apimtimi bus nukreiptas į Bendriją. Tikėtina, kad į Bendriją bus eksportuojama dempingo kaina, ypač siekiant atgauti prarastą Bendrijos rinkos dalį. Todėl galima daryti išvadą, kad jeigu priemonės bus panaikintos, ateityje į Bendriją bus eksportuojami dideli kiekiai dempingo kainomis. Be to, reikia pažymėti, kad užjūrio rinkoms reikia daugiau transporto sąnaudų, negu eksportuojant į Bendriją, t. y. atsižvelgiant į pardavimą iš kaimyninių šalių, kaip antai Baltarusija ir Ukraina – į Rytų Europą arba Alžyras – į Pietų Europą.

(78)

Dėl Alžyro kilmės importo į Bendriją, kadangi jis vis dar vykdomas dempingo kaina, be to, atsižvelgiant į rezervinius gamybos pajėgumus ir kainų palyginimą, tikėtina, kad ateityje bus tęsiamas dempingas iš Alžyro. Atsižvelgiant į tai, kad per PTL Bendrija buvo vienintelė rinka, į kurią eksportavo Alžyras, labai tikėtina, kad padidėjusią eksporto apimtį Alžyro eksportuotojai nukreips būtent į šią rinką.

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad yra tikimybės, kad jeigu bus panaikintos priemonės, dempingas (iš Alžyro) bus tęsiamas, o iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos – pasikartos.

(80)

Bendrijoje svarstomąjį produktą gamina 12 gamintojų, kurių gamyba sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(81)

Reikia pažymėti, kad palyginti su pradiniu tyrimu, bendrovės Hydro Agri pavadinimas buvo pakeistas į Yara. Dėl 2004 m. įvykusios Europos Sąjungos plėtros penkios bendrovės tapo Bendrijos pramonės dalimi.

(82)

Iš 12 Bendrijos gamintojų 10 bendrovių bendradarbiavo tyrime, o devynios iš pastarųjų buvo minimos prašyme atlikti peržiūrą. Du kiti gamintojai (kiti Bendrijos gamintojai) nepareiškė savo pozicijos. Taigi toliau nurodyti 10 gamintojų sutiko bendradarbiauti:

(83)

Kadangi šie 10 Bendrijos gamintojų sudarė 75 % visos Bendrijos gamybos per PTL, laikoma, kad minėti 10 Bendrijos gamintojų sudaro didžiąją panašaus produkto visoje Bendrijoje gamybos dalį. Todėl manoma, kad, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, jie sudaro Bendrijos pramonę (toliau – Bendrijos pramonė).

(84)

Kaip nurodyta 10, 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, buvo atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė atsakymus į klausimyno klausimus. Be to, kiti skundą pateikę gamintojai ir tyrimui pritariantys gamintojai tinkamai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, reikalingus žalai analizuoti.

(85)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje, kitų Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą. Atsižvelgiant į 2004 m. įvykusią Europos Sąjungos plėtrą, siekiant analizės aiškumo ir nuoseklumo, suvartojimas buvo nustatytas remiantis ES-25 rinka per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(86)

Nuo 2002 m. iki PTL Bendrijos suvartojimas truputį padidėjo 8 %. 2004 m. užregistruotą padidėjimą daugiausia nulėmė bendrosios žemės ūkio politikos naujosiose valstybėse narėse įgyvendinimas joms įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. naujųjų valstybių narių ūkininkai gavo papildomų lėšų, dėl kurių jie galėjo padidinti naudojamų trąšų kiekį.

(87)

Pradiniame tyrime Alžyro, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės svarstomojo produkto importas buvo vertinamas bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi. Buvo tiriama, ar ir šiame tyrime buvo tikslinga taikyti bendrą vertinimą.

(88)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį svarstomojo produkto iš Ukrainos neimportuota, o per 2004 m. ir PTL neimportuota iš Baltarusijos ir Rusijos. Todėl nebuvo įgyvendintos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos bendrai įvertinti svarstomosios prekės importą iš šių šalių kartu su jos importu iš Alžyro.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad visas keturias šalis reikia nagrinėti atskirai.

(90)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį trijų tiriamųjų šalių eksporto į Bendriją apimtys, rinkos dalys ir vidutinės šalies kainos kito kaip nurodyta toliau. Toliau nurodyti kiekiai ir kainų tendencijos pagrįstos Eurostato duomenimis.

(91)

Nors nuo 2003 m. importo iš Alžyro apimtis šiek tiek sumažėjo, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji dar padidėjo 2 procentiniais rinkos dalies punktais, o kainos didėjo nuo 96 iki 131 EUR už toną. Atitinkami Baltarusijos ir Rusijos importo kiekiai smarkiai sumažėjo, o nuo 2004 m. jų visiškai nebeliko.

(92)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad per PTL dėl importo iš Alžyro Bendrijos pramonės kainos nebuvo smukdomos. Likusių šalių atžvilgiu buvo nustatyta, kad palyginus jų eksporto į trečiąsias šalis kainas per PTL su Bendrijos pramonės kainomis Bendrijos rinkoje paaiškėjo, kad kainos taip pat nebuvo smukdomos, nes per PTL importas nebuvo vykdomas.

(93)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį nurodoma toliau pateiktoje lentelėje. Toliau nurodyti kiekiai ir kainų tendencijos pagrįstos Eurostato duomenimis.

(94)

Rumunijos atveju, 2004 m. buvo užregistruotas didelis importo padidėjimas, užimantis 6,9 % rinkos dalį, kuris per PTL sumažėjo iki 3,9 % nepaisant palankių Bendrijos rinkos sąlygų. Šį pokytį reikėtų vertinti atsižvelgiant į staigiai padidėjusį Rumunijos eksportą į JAV rinką, į kurią per PTL Rumunija eksportavo daugiau kaip tris kartus didesnį kiekį negu į Bendriją. Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos nuolat didėjo ir buvo nuosekliai aukštesnės negu atrinktų Bendrijos bendrovių kainos 2004 m. ir per PTL. Tuo remiantis nelaikoma, kad Rumunijos eksportuojantys gamintojai galėtų kelti materialinės žalos pavojų Bendrijos pramonei. Importas iš JAV, kuris 2002 m. užėmė tik 0,7 % rinkos dalį, per PTL smarkiai sumažėjo iki 6 tonų. Ši tendencija rodo, kad pardavimo kainos JAV buvo aukštesnės negu pardavimo į EB kainos iki PTL pabaigos, todėl JAV gamintojams nebuvo paskatos savo produkciją eksportuoti į EB.

(95)

Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) tvirtino, kad jeigu Rumunijos eksportas į ES nekelia materialinės žalos pavojaus, nors jo apimties padidėjimas yra didesnis už Alžyro eksportą, o kainos yra mažesnės už kainas, kurias nustatė Alžyro eksportuotojai, lygiai taip pat Alžyro eksportas neturėtų kelti materialinės žalos pavojaus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad iš tiesų, kaip minėta 92 konstatuojamojoje dalyje, dėl Alžyro importo Bendrijos pramonės kainos nebuvo smukdomos, ir buvo nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Alžyras Bendrijos pramonei nepadarė materialinės žalos. Tačiau 4 dalyje pateikta šios šalies analizė rodo, kad yra tikimybės, kad žala pasikartos. Priešingai, kadangi Rumunijos kilmės KAN importui nebuvo taikomas antidempingo muitas, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ši šalis nebuvo tiriama dėl žalos pasikartojimo tikimybės. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(96)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(97)

Kadangi buvo nuspręsta atrinkti Bendrijos pramonės įmones, žala buvo vertinama remiantis tiek informacija, surinkta visoje Bendrijos pramonėje (toliau pridedamose lentelėse – BP), tiek informacija, surinkta iš atrinktų Bendrijos gamintojų (toliau pridedamose lentelėse – AG).

(98)

Tais atvejais, kai remiantis nustatyta praktika bendrovės atrenkamos, yra analizuojami tam tikri žalos visai Bendrijos pramonei rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, atsargos, pardavimas, rinkos dalis, augimas ir užimtumas), o žalos rodikliai, susiję su atskirų bendrovių rezultatais, t. y. kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, darbo užmokestis, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautas, galimybė pritraukti kapitalą, tiriami remiantis informacija, surinkta iš atrinktų Bendrijos gamintojų.

(99)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 5 %, t. y. nuo maždaug 2,8 milijonų tonų 2002 m. iki maždaug 3 milijonų tonų per PTL. Tiksliau, 2003 m. gamyba sumažėjo 3 %, vėliau 2004 m. padidėjo 2 procentiniais punktais, o per PTL – dar 7 procentiniais punktais.

(100)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai praktiškai nesikeitė. Per PTL dėl išaugusios gamybos apimties padidėjo gamybos pajėgumų panaudojimas nuo 57 % 2002 m. iki 60 % per PTL. Kaip minėta pradiniame tyrime, šio gamybos ir pramonės tipo gamybos pajėgumų naudojimui įtakos gali turėti kitų produktų, kuriuos galima gaminti su ta pačia gamybos įranga, gamyba.

(101)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės atsargų lygis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje palaipsniui didėjo. PTL pabaigoje (2005 m. birželio 30 d.) atsargų buvo gana mažai, bet taip yra todėl, kad šio produkto rūšies atsargos visada yra žymiai mažesnės vasarą negu žiemą, kadangi daugiausia produkcijos parduodama pavasarį ir vasaros pradžioje. 2004 m. pabaigoje atsargų lygis buvo 13 % didesnis nei 2002 m. pabaigoje.

(102)

Nuo 2002 m. iki PTL Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje sumažėjo 3 %. Šis pokytis yra priešingas suvartojimui Bendrijos rinkoje, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo 8 % (žr. 86 konstatuojamąją dalį). Bendrą gamybos apimties padidėjimą galima paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonė eksportavo daug produkcijos. Toliau pateikta lentelė rodo, kokius kiekius eksportavo atrinkti Bendrijos gamintojai, kurių pagrindinė eksporto rinka buvo JAV.

(103)

Per 2002 m.–TL žymiai sumažėjo Bendrijos pramonės turima rinkos dalis. Konkrečiai, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė prarado 8 procentinius punktus rinkos dalies, o per tą patį laikotarpį Alžyro gamintojai padidino užimamą rinkos dalį nuo 2,8 % iki 4,8 %.

(104)

Bendrijos pramonė neteko didelės rinkos dalies Alžyro, Rumunijos ir kitų Bendrijos gamintojų naudai: pastariesiems tenkanti rinkos dalis padidėjo.

(105)

Netekusi tam tikros rinkos dalies Bendrijos pramonė priėmė racionalų sprendimą padidinti eksportą į JAV rinką ir pasinaudoti daug didesnėmis toje rinkoje dominuojančiomis KAN kainomis. Tačiau dėl didelių rezervinių nenaudojamų gamybos pajėgumų per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti Bendrijos rinkos augimu.

(106)

Darbo vietų skaičius Bendrijos pramonėje 2002 m.–TL padidėjo 5 %. Šį palyginti nedidelį padidėjimą reikia priskirti pagerėjusios Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatams.

(107)

2002 m.–PTL Bendrijos pramonės darbo jėgos produktyvumas, vertinamas pagal dirbančio žmogaus išdirbį per metus, išliko gana stabilus.

(108)

Kalbant apie esamo dempingo skirtumo poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš Alžyro apimtį (per nagrinėjamąjį laikotarpį užėmusį iki 6,7 % Bendrijos rinkos), šio poveikio negalima laikyti nežymiu, ypač itin jautrioje kainų pokyčiams rinkoje, tokioje kaip svarstomojo produkto rinka. Dėl Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos išvadų padaryti negalima, nes 2003 m. importo iš šių šalių nebeliko.

(109)

2004 m.–PTL atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų vidutinės grynosios pardavimo kainos žymiai padidėjo, ir tai atspindėjo dominuojančias palankias svarstomojo produkto tarptautinės rinkos sąlygas per tą patį laikotarpį. Šią augimo tendenciją reikia vertinti atsižvelgiant į panašų pagrindinės žaliavos, t. y. dujų, sąnaudų kitimą, tai iliustruojama toliau pateiktoje lentelėje.

(110)

2002 m.–PTL vidutinis darbuotojo atlyginimas padidėjo 9 %, kaip parodyta lentelėje.

(111)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį keturių atrinktų gamintojų metinis investicijų į svarstomąjį produktą srautas kito teigiama linkme. Investicijos iš esmės buvo skirtos seniems mechanizmams keisti. Tai rodo Bendrijos pramonės pastangas nuolat gerinti savo produktyvumą ir konkurencingumą. Tačiau rezultatai akivaizdžiai neatsispindi našumo raidoje: per tą patį laikotarpį našumas išliko gana pastovus (žr. 107 konstatuojamąją dalį) ir tuo pačiu rodė sunkumus, su kuriais susidūrė Bendrijos pramonė siekdama padidinti savo gamybos apimtį.

(112)

Atrinktų gamintojų pelningumas palaipsniui gerėjo visų pirma nuo 2003 m. ir per TL pasiekė 13,8 %. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje šioje nuo kainų ciklo priklausančioje rinkoje pelningumas pasiekė aukščiausią lygį. Iš tiesų pasaulinių KAN ir kitų azoto trąšų rinkų kainas veikia įvairūs veiksniai, įskaitant išorinius. Dėl tokių veiksnių gali padidėti šių produktų pasiūla arba sumažėti paklausa, ir taip gali būti daroma įtaka produkto kainai. Per nagrinėjamąjį laikotarpį dėl riboto tiekimo kainos pasaulinėse rinkose padidėjo. 2002 m. ir 2003 m. nustatytas pelno lygis buvo mažas ir nesiekė dydžio, kurį Bendrijos pramonė laikė tinkamu atsižvelgiant į tai, kad šiai pramonės šakai reikia daug kapitalo. Investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, daugiau ar mažiau atitiko pirmiau aprašytus pelningumo pokyčius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(113)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį smarkiai padidėjo grynųjų pinigų srautas. Šis pokytis atitinka bendrojo pelningumo tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(114)

Per tyrimą nebuvo nustatyta, kad atrinkti Bendrijos gamintojai būtų turėję sunkumų pritraukti kapitalą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad kelios šios bendrovės yra didelių grupių narės, savo veiklą jos finansuoja iš grupės, kuriai priklauso, bendro grynųjų pinigų fondo arba pagrindinės bendrovės teikiamų grupės vidaus paskolų.

(115)

2002 m.–PTL gerėjo šie rodikliai: padidėjo Bendrijos pramonės gamybos apimtis ir Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina, o kartu su kainomis ženkliai padidėjo pelningumas. Padidėjo eksporto į trečiąsias šalis apimtis, o investicijų grąža ir pinigų srautai taip pat vystėsi teigiama linkme. Atlyginimai didėjo nežymiai, ir Bendrijos pramonė toliau investavo.

(116)

Tačiau kiti rodikliai, priešingai, blogėjo: pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje sumažėjo 3 %, palyginti su augančia rinka. Atitinkamai smarkiai sumažėjo Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis – per nagrinėjamąjį laikotarpį 8 procentiniais punktais. Produktyvumas išliko gana stabilus nepaisant Bendrijos pramonės pastangų jį padidinti investuojant.

(117)

Apskritai Bendrijos pramonės padėtis smarkiai pagerėjo, palyginti su padėtimi, buvusia 2000 m. prieš nustatant antidempingo priemones KAN importui iš tiriamųjų šalių. Todėl akivaizdu, kad šios priemonės padarė teigiamą įtaką Bendrijos pramonės ekonominei būklei. Tačiau reikia pažymėti, kad teigiamus kai kurių rodiklių pokyčius taip pat galima iš dalies priskirti panašaus produkto rinkai, kurioje dėl riboto pasaulinio tiekimo per paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus susiklostė labai palankios sąlygos. Be to, teigiami Bendrijos pramonės eksporto pokyčiai taip pat padarė įtakos bendrai teigiamai Bendrijos pramonės raidai ir tam tikru mastu kompensavo mažėjančią rinkos dalį Bendrijoje.

(118)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, palyginti su laikotarpiu prieš priemonių nustatymą, bet ji vis dar yra pažeidžiama.

(119)

Kadangi importas iš keturių tiriamųjų šalių nebedaro materialinės žalos, per tyrimą dėmesys buvo skirtas žalos pasikartojimo tikimybei. Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjami du parametrai: i) dujų sąnaudos tiriamosiose šalyse ir jų poveikis KAN gamybos sąnaudoms bei ii) prognozuojamo eksporto iš tiriamųjų šalių į Bendriją kiekio poveikis Bendrijos pramonei atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas.

(120)

Žalos pasikartojimo tikimybė didele dalimi priklausys nuo galimos KAN kainų raidos. Kadangi dujos yra svarbiausia sąnaudų dalis, sudaranti daugiau kaip 50 % KAN gamybos sąnaudų, perkant pasaulinėmis rinkos kainomis, jos yra lemiamas veiksnys nustatant KAN pardavimo kainą. Gaminant KAN dujų kaina priklauso nuo efektyvaus dujų vartojimo ir vieneto kainos. Buvo išanalizuota, kokią KAN gamybos sąnaudų dalį šie du parametrai sudaro Bendrijos pramonėje ir Rusijoje bei Alžyre.

(121)

Analizė pirmiausia parodė, kad dujų efektyvumas yra svarbus veiksnys nustatant pagamintos KAN tonos dujų sąnaudas. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės dujų vartojimo efektyvumas buvo gana aukštas, ir dujų kiekis pagamintai KAN tonai buvo iki 15 % mažesnis negu jos vartojo Rusijos ir Alžyro gamintojai. Taip yra dėl Bendrijos pramonės pastangų nuolat gerinti savo produktyvumą ir konkurencingumą skiriant atitinkamas investicijas, kurioms per metus reikia vidutiniškai vieną trečdalį visos grynosios buhalterinės vertės turto sudarančio kapitalo įplaukimo. Bendrijos pramonei turėtų būti naudingas šis santykinis pranašumas, ir dėl jo KAN gamybos sąnaudos turėtų būti mažesnės.

(122)

Nepaisant efektyvumo Bendrijos pramonės dujų sąnaudos tonai pagaminto KAN yra maždaug trigubai didesnės už Rusijos ir Alžyro sąnaudas dėl dujų kainų skirtumo. Šį skirtumą galima visiškai paaiškinti dirbtinai mažomis dujų kainomis šiose dviejose šalyse. Mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje būtų sumažintas esamas KAN kainų skirtumas šiose šalyse, palyginti su dujas pasaulinėmis rinkos kainomis perkančių gamintojų kainomis, kaip, pvz., Bendrijoje. Priešingai, jeigu ateinančiais metais dabartinės tendencijos pasaulinėje dujų rinkoje išsilaikys, šis skirtumas dar padidės. Tuo remiantis manoma, kad Rusijos ir Alžyro gamintojai ir toliau naudosis šiuo dirbtiniu sąnaudų pranašumu, kuris yra žymiai didesnis už dideles transporto sąnaudas dėl KAN svorio. Dėl šių priežasčių Bendrijos rinka yra patraukli netgi atokiose šių šalių vietovėse įsikūrusiems gamintojams, kurių gabenimo sąnaudos yra didesnės nei 20 % kainos.

(123)

Atsižvelgiant į tokias mažas dujų kainas, labai tikėtina, kad eksportuojantys Rusijos ir Alžyro gamintojai turės galimybę į Bendriją eksportuoti svarstomąjį produktą mažesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas. Todėl labai tikėtina, kad toks importas žymiai sumažins BP kainas.

(124)

Baltarusija ir Ukraina į šią analizę nebuvo įtrauktos, nes šiame tyrime jos laikomos ne rinkos ekonomikos šalimis, ir todėl duomenų apie gamybos sąnaudas iš jų nebuvo prašyta. Tačiau buvo gauti konkretūs duomenys apie dujų kainas šiose dviejose šalyse, ir tyrimas parodė, kad per PTL gamintojams šiose šalyse dujos buvo tiekiamos žymiai mažesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės mokamas kainas. Todėl laikoma, kad abi šalys turės vienodas galimybes eksportuoti svarstomąjį produktą žemesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas, ir taip pat galima daryti išvadą, kad yra tikimybės, kad tokios kainos žymiai sumažins BP kainas.

(125)

Jeigu priemonės nustotų galioti, tai, kad Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos eksportuotojams tektų iš naujo įsitvirtinti Bendrijos rinkoje, o Alžyro eksportuotojams reikėtų sustiprinti savo pozicijas rinkoje, taip pat patvirtina tikimybę, kad šie gamintojai nustatytų žemesnes kainas už Bendrijos pramonę, kad atgautų prarastą rinkos dalį arba išplėstų pirkėjų bazę.

(126)

Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) ir kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad mažesnių gamybos sąnaudų negalima laikyti rimta priežastimi, kuria remiantis galima teigti, kad yra žalos pasikartojimo tikimybė. Be to, buvo teigiama, kad galimybė mažinti kainas nėra teisinis standartas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, ar yra tikimybės, kad žala pasikartos. Be to, Alžyro nustatytos kainos buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas, o 2004 m. ir per PTL Baltarusija, Rusija ir Ukraina visiškai neeksportavo į Bendriją, ir jų eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas, o tai laikoma žalos nedarančiomis kainomis. EFIA teigimu, tai rodo, jog eksportuojantys gamintojai nesiremia mažesnėmis dujų sąnaudomis, kad nustatytų žemesnes kainas, o veikiau priešingai – nustato aukštesnes kainas ir siekia gauti maksimalią pelno maržą.

(127)

Iš esmės žalos pasikartojimo tikimybės nustatymas yra įsitikinimas, ar nustojus galioti priemonėms būtų sudarytos sąlygos žalai pasikartoti. Šiuo atžvilgiu reikia pirmiausia pažymėti, kad, kaip pripažįsta pačios šalys, tiriamųjų šalių eksportuojantys gamintojai naudojasi mažomis dujų kainomis, ir tai suteikia jiems galimybę numušti Bendrijos pramonės kainas. Kita vertus, tyrimas parodė, kad per PTL jie eksportavo dempingo kaina. Kainų dinamika buvo nagrinėjama atsižvelgiant į i) didelius eksportuotojų rezervinius gamybos pajėgumus ir ii) žymiai mažesnes gamybos sąnaudas. Pirmasis aspektas rodo, kad esama stiprios paskatos ieškoti rinkų savo produkcijai parduoti. Antrasis aspektas rodo dideles galimybes smarkiai numušti Bendrijos pramonės kainas, siekiant parduoti savo didelius kiekius.

(128)

Kainų atžvilgiu reikia priminti, kad per dvejus paskutinius nagrinėjamojo laikotarpio metus dėl palankių rinkos sąlygų kainos buvo labai didelės nepriklausomai nuo taikomų antidempingo priemonių. Iš tiesų per tą laikotarpį dėl riboto pasaulinio tiekimo pasiūlos ir paklausos santykis nulėmė dideles visų azoto trąšų kainas. KAN, kaip ir kitos azoto trąšos, yra plataus vartojimo prekė, kurios kainai įtaką daro įvairūs faktoriai: nuo kintančių dujų kainų (kurios turi didelį poveikį tiekimui, nes dujos yra svarbiausia sąnaudų dalis) iki oro sąlygų, pasėlių ir grūdų atsargų, atsižvelgiant į šiuos veiksnius paklausa arba didėja, arba mažėja. Manoma, kad per ateinančius metus azoto trąšų paklausa, ypač Bendrijos rinkoje, šiek tiek padidės ( 6 ). Todėl tokių didelių kainų palaikymas priklauso nuo riboto tiekimo, o vis dėlto tai yra mažai tikėtina, kaip parodė tyrimas, atsižvelgiant į rezervinius tiriamųjų šalių eksporto pajėgumus ir tikimybę, kad dalis jų eksporto į trečiąsias šalis per PTL bus nukreipta, jeigu priemonės nustos galioti. Tokia įvykių eiga greičiausiai paskatins eksportuojančius gamintojus sumažinti kainas ir numušti Bendrijos pramonės kainas, kad užimtų rinkos dalį ir patenkintų savo poreikį didinti eksportą. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonė bus priversta mažinti kainas iki gamybos sąnaudų lygio arba pardavinėti mažesnėmis už jas kainomis, atsižvelgiant į palaikomas dideles dujų kainas, arba prarasti didelę rinkos dalį ir tuo pačiu – pajamas, arba ir viena, ir kita. Mažai tikėtina, kad padidėtų eksportas į JAV dėl 135 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių. Todėl panaikinus priemones neišvengiamai pablogėtų bendri Bendrijos pramonės veiklos rezultatai.

(129)

Dėl maksimalios pelno maržos argumento reikia pažymėti, kad jis buvo pagrįstas teigiamu kainų skirtumu JAV ir Bendrijos rinkose per nagrinėjamąjį laikotarpį, tačiau šiuo skirtumu negalima remtis nustatant būsimas tokios jautrios prekės kaip KAN kainą. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo nustatyta, kad yra didelis žalos pasikartojimo pavojus, jeigu priemonės bus panaikintos, ir todėl šis argumentas buvo atmestas.

(130)

KAN yra augalus azotu aprūpinanti skystoji trąša. Ji daugiausia naudojama kaip priešsėjinė trąša lauko kultūroms, kurias KAN tręšti paprastai reikia pavasarį. KAN nelengva pakeisti kitomis azoto trąšomis, nes ūkininkai naudoja įvairią įrangą KAN įterpti, jį galima maišyti su kitais tirpalais, pvz., pesticidais vienkartiniam naudojimui. Todėl paklausai būdingi sezoniniai pakilimai, ji gana neelastinga.

(131)

Nors KAN paprastai naudojamas sezoniškai, jis yra gaminamas visus metus, nes tai yra geriau, nei nutraukti gamybą. Todėl rudenį ir žiemą Bendrijos gamintojai sukaupia didžiules atsargas. Didžiuliai svarstomojo produkto importo kiekiai mažomis kainomis pavasarį ir vasarą greičiausiai padarys didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės gaminamos jautrios prekės tokios kaip aptariamasis produktas, kuriam kainos nustatomos kas savaitę, kainoms.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kad per PTL tiriamosios šalys, išskyrus Alžyrą, į Bendriją neeksportavo, per tyrimą dėmesys buvo skiriamas analizei, ar yra tikimybės, kad per PTL į kitas šalis eksportuota produkcija artimiausioje ateityje gali būti nukreipta į Bendrijos rinką. Be to, reikia nagrinėti galimą KAN pardavimo kainų raidą.

(133)

Dėl galimos eksporto į Bendriją raidos reikia pažymėti, kad Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės importui į JAV rinką buvo taikomos antidempingo priemonės iki jų panaikinimo 2003 m. balandžio mėn. Iš toliau pateiktos lentelės matyti, kaip kito eksportas iš šių trijų šalių į JAV rinką nuo 2003 m.

(134)

Šiuo pagrindu akivaizdu, kad nuo 2003–2004 m. šios šalys ženkliai padidino eksportuojamus kiekius. Ypač Rusijos eksporto kiekiai padidėjo nuo 180 tūkstančių tonų 2003 m. iki maždaug 600 tūkstančių tonų per 2004 m., t. y. daugiau nei tris kartus. Nurodytoji prekybos statistika taip pat rodo, kad staigus eksportuojamų kiekių didėjimas iš šių šalių į JAV per PTL sustojo, o padidėjimas, lyginant su 2004 m., buvo ne toks didelis (11 %). Kad stabilizavosi bendra jų eksporto į JAV rinką apimtis iki maždaug 1 milijono tonų, patvirtino šių šalių eksporto į JAV rezultatai po peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(135)

Baigiamojoje JAV antidempingo tyrimo dėl KAN importo iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos ataskaitoje išsamiai apibūdinta šio stabilizavimo priežastis ( 7 ). Šioje ataskaitoje aiškiai teigiama, kad dėl didelio vidaus gabenimo sąnaudų santykio importuojama iš esmės tik į pakrančių vietoves ir kad dėl šių sąnaudų importuotas KAN galutinai parduodamas įvairiose JAV vietovėse, įskaitant daug KAN suvartojančias valstijas vadinamojoje „ūkių zonoje“, per daug brangiai, lyginant su vietoje gaminamu KAN. Kitaip tariant, KAN importo rinka JAV yra ribota, o svarbiausios zonos vartojimo atžvilgiu yra atkirstos nuo importo dėl savo padėties. Dėl importo iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos stabilizavimosi, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad JAV rinka negali absorbuoti didesnių importo kiekių, nei registruotieji per PTL.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad Bendrijos rinka yra arti, galima daryti išvadą, kad labai tikėtina, kad dideli pardavimo kiekiai arba rezerviniai gamybos pajėgumai tiriamosiose šalyse bus greičiausiai nukreipti į Bendrijos rinką, jeigu priemonės nustotų galioti. Atsižvelgiant į mažesnes gabenimo sąnaudas, palyginti su eksportu į JAV rinką, jų eksporto kaina gali būti žymiai mažesnė už JAV rinkoje dominuojančią kainą. Be to, kaip nurodyta 50, 54 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai savo produkciją JAV rinkoje pardavinėjo mažesnėmis už atitinkamas normaliąsias vertes kainomis.

(137)

Primenama, kad svarstomojo produkto vidaus rinka Alžyre yra gana maža ir iš esmės visi gamybos pajėgumai orientuoti į eksportą. Be to, per tyrimą buvo nustatyta, kad dabartiniai Alžyro gamintojų rezerviniai gamybos pajėgumai sudaro 10–20 % suvartojimo Bendrijos rinkoje. Bendri esami rezerviniai gamybos pajėgumai yra maždaug 300 000–350 000 tonų.

(138)

Ypač atsižvelgiant į Bendrijos rinkos artumą labai tikėtina, kad jeigu priemonės nustotų galioti, šie rezerviniai gamybos pajėgumai būtų naudojami svarstomojo produkto gamybai ir eksportui į Bendriją (Alžyrui tenkanti rinkos dalis tėra 4,8 %). Prognozuojama didelė apimtis greičiausiai būtų eksportuojama dempingo kainomis ir darytų žalą Bendrijos gamintojams.

(139)

Buvo nustatyta, kad Baltarusijoje greitai auga vidaus rinka, kurioje per PTL vienintelis gamintojas pardavė du trečdalius savo produkcijos. Be to, 2004 m. ir PTL jis neeksportavo į Bendriją, o eksportas į JAV sumažėjo nepaisant to, kad rinkos sąlygos buvo palankios, o antidempingo priemonės nebuvo taikomos.

(140)

Jeigu priemonės nustotų galioti, Baltarusijos padėtis greičiausiai smarkiai pasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus kaina yra mažiau kaip pusė dominavusios per PTL Bendrijos rinkos kainos, Baltarusijos gamintojas galėtų priimti racionalų ekonominį sprendimą ir į Bendrijos rinką nukreipti dempingo kaina didelius kiekius dabar parduodamus vidaus rinkoje. Todėl tikėtina, kad dėl didelių importo iš Baltarusijos apimčių mažomis kainomis žala pasikartotų.

(141)

Rusijos vidaus rinka yra gana maža, palyginti su rezerviniais gamybos pajėgumais, kurie, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, siekia 600 000–700 000 tonų ir kuriuos galima žymiai padidinti sudėjus nebendradarbiaujančių gamintojų laisvus gamybos pajėgumus ar gamybos pajėgumus, dabar naudojamus gaminant ir eksportuojant karbamidą ir amonio nitratą, t. y. kitas dvi azoto trąšas.

(142)

Šiuo atžvilgiu verta paminėti, kad šiuo metu Bendrija taiko prekybos apsaugos priemones gamintojams skirtų produktų importui iš Rusijos, t. y. kietajam karbamidui ir amonio nitratui ( 8 ). Šiuo metu vykdomas tyrimas dėl karbamidui taikomų priemonių galiojimo pabaigos peržiūros. ( 9 ) Be to, šiuo metu vykdomas tarpinės peržiūros tyrimas, skirtas vienam dideliam eksportuojančiam Rusijos gamintojui dėl amonio nitratui taikomų priemonių ( 10 ). Todėl atsižvelgiant į šių peržiūrų tyrimų išvadas yra pavojaus, kad nuo šių produktų gamybos bus pereita prie KAN, ir tuomet tikėtina, kad nustatyti Rusijos rezerviniai gamybos pajėgumai bus smarkiai padidinti.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, labai tikėtina, kad bus atnaujintas eksportas į Bendriją, jeigu priemonės nustos galioti. Kukliai skaičiuojant, tokio importo apimtis sudaro maždaug 20 % Bendrijos rinkos, atsižvelgiant į suvartojimą šioje rinkoje (žr. 86 konstatuojamąją dalį) ir faktiškus rezervinius Rusijos gamybos pajėgumus. Atsižvelgiant į labai mažą Rusijos gamintojų mokamą dujų kainą ir dėl to turimą pranašumą, nustatant svarstomojo produkto kainą, tikėtina, kad toks importas darys labai didelę žalą Bendrijos pramonei.

(144)

Iš visų tiriamųjų šalių Ukraina šiuo metu turi didžiausius rezervinius gamybos pajėgumus, kurie yra maždaug 700 000–800 000 tonų. Vien tik dabartiniai rezerviniai gamybos pajėgumai sudaro maždaug 20 % Bendrijos suvartojimo.

(145)

Atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinka nėra didelė, ir į Bendrijos rinkos artumą, tikėtina, kad jeigu priemonės nustos galioti, dideli eksporto kiekiai bus nukreipti į Bendrijos rinką. Kaip nurodyta pirmiau, greičiausiai bus eksportuojama dempingo kainomis ir todėl darys didelę žalą Bendrijos pramonei.

(146)

Atsižvelgiant į dirbtinai mažas kainas, kurias tiriamųjų šalių gamintojai moka už pagrindinę žaliavą dujas, ir jų poveikį KAN gamybos sąnaudoms, tikėtina, kad jeigu priemonės nustos galioti, tiriamųjų šalių gamintojai turės galimybę eksportuoti svarstomąjį produktą į Bendriją žemesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas.

(147)

Visos tiriamosios šalys, išskyrus Baltarusiją, turi perteklinių pajėgumų, kurie gali būti nukreipti į Bendriją, jeigu priemonės nustotų galioti. Atsižvelgiant į didelę Baltarusijos pardavimo apimtį vidaus rinkoje daug žemesnėmis kainomis už Bendrijos rinkoje per PTL dominavusias kainas, labai tikėtina, kad jeigu priemonės nustos galioti, bent jau dalis pardavimo apimties bus nukreipta į Bendrijos rinką. Mažesnės gabenimo sąnaudos parduodant į Bendriją, palyginti su JAV, taip pat gali paskatinti nukreipti pardavimą į Bendrijos rinką. Be to, jie tvirtino, kad gamintojai neatsisakys pelningesnių produktų vien tik todėl, kad ne tokiam pelningam produktui nebetaikomos antidempingo priemonės (132–136 konstatuojamosios dalys).

(148)

Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) ir kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad prielaida dėl perėjimo nuo karbamido ir amonio nitrato gamybos prie KAN yra klaidinga, kadangi ignoruojamas pagrindinis ekonominis faktas, kad gamintojai negali paprastai pereiti prie gamybos be papildomų investicijų. Be to, jie tvirtino, kad gamintojai neatsisakys pelningesnių prekių vien tik todėl, kad ne tokiai pelningai prekei nebetaikomos antidempingo priemonės.

(149)

Dėl reikalingų papildomų investicijų reikia pažymėti, kad dauguma didžiausių azoto trąšas gaminančių eksportuotojų yra integruotieji gamintojai, ir todėl sprendimas gaminti ir (arba) eksportuoti vieną ar kitą produktą priklauso iš esmės nuo rinkos sąlygų. Kalbant apie pelningus produktus, gamintojai iš tiesų ieško pelningiausių produktų. Šiuo atžvilgiu priimant tokį sprendimą svarbiausią vaidmenį vaidina antidempingo priemonės, kaip tą parodė smarkus KAN eksporto dempingo kaina į JAV rinką padidėjimas 2004 m. ir per PTL, kai 2003 m. JAV buvo panaikintos antidempingo priemonės. Todėl eksportuojančių gamintojų priimtas protingas ekonominis sprendimas juos paskatintų pereiti nuo vieno produkto prie kito siekiant išlaikyti arba padidinti azoto trąšų pardavimą ir tuo pačiu gaunamą pelną. Tuo remiantis minėti argumentai buvo atmesti.

(150)

Tai, kas išdėstyta pirmiau, leidžia daryti išvadą, kad jeigu priemonės nustotų galioti, labai tikėtina, kad tiriamosios šalys eksportuotų dideliais kiekiais ir kainomis, kurios sumažintų Bendrijos pramonės kainas atsižvelgiant į šių šalių iškreiptas ir dirbtinai mažas gamybos sąnaudas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma trukdytų finansiniam atsigavimui, kuris buvo pasiektas 2004 m. ir PTL, sudarytų sąlygas žalos pasikartojimui. Kitaip tariant, juo labiau rinkoje sudaromos sąlygos kainoms mažinti, tuo labiau galima tikėtis, kad tiriamosios šalys dar labiau mažins kainas atsižvelgiant į didelį jų gamybos sąnaudų skirtumą ir turimus rezervinius gamybos pajėgumus.

(151)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo ištirta, ar išlaikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių interesų vertinimu.

(152)

Reikėtų priminti, kad pradiniame tyrime priemonių nustatymas buvo laikomas neprieštaraujančiu Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kuri buvo jau nustačius antidempingo priemones, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį tiriamoms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(153)

Šiuo pagrindu buvo išnagrinėta, ar nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas pažeistų Bendrijos interesus.

(154)

Buvo įrodyta, kad Bendrijos pramonė yra struktūriškai gyvybinga. Tai patvirtino jos ekonominės padėties teigiama raida po 2000 m. nustatytų antidempingo priemonių. Visų pirma 2002 m.–TL Bendrijos pramonės pelnas didėjo.

(155)

Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, ir ji atsigaus vėl atgaudama rinkos dalį ir pagerindama pelningumą. Jeigu priemonės nustos galioti, tikėtina, kad tiriamosios šalys padidins importo kiekius dempingo kainomis ir taip darys žalą Bendrijos pramonei smukdydamos pardavimo kainas, ir tai kels grėsmę šiuo metu teigiamai, bet vis dar nestabiliai finansinei padėčiai.

(156)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, tik vienas importuotojas pareiškė pageidavimą būti įtrauktam į atranką ir pateikė pagrindinę informaciją, nurodytą atrankos formoje. Tačiau kai jam buvo nusiųstas visas klausimynas, minėtas importuotojas Komisijai pranešė, kad jis nebenori toliau bendradarbiauti tyrime.

(157)

Primenama, kad per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio, kadangi ir toliau būtų importuojama, nors ir nežalingomis kainomis, ir kadangi, paprastai importuotojai perka ne tik KAN, bet ir gana dideliais kiekiais kitas trąšas. Prielaida, kad ir toliau bus importuojama, buvo patvirtinta tik importu iš Alžyro, nes priimtas vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimas. Tai leidžia daryti išvadą, kad kai kurie importuotojai galbūt patyrė neigiamas priemonių nustatymo pasekmes, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 617/2000 ( 11 ) 66 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau per tyrimą nenustatyta, kad kai kurie importuotojai visiškai nutraukė savo veiklą: jie pradėjo pirkti kitas trąšas, kaip ir prognozuota. Taigi priemonių nustatymas daugeliui importuotojų ir (arba) prekybininkų turėjo tik nežymų bendrą poveikį.

(158)

Kadangi importuotojai nebendradarbiavo, nėra patikimos informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turės didelį neigiamą poveikį importuotojams arba prekybininkams.

(159)

EFIA tvirtino, kad dėl to, kad importuotojai nebendradarbiavo, nereikėtų manyti, kad jie nėra suinteresuoti, tai greičiau atspindi nesąžiningą padėtį dėl didelių išteklių, kurių reikia antidempingo tyrimui, o mažųjų ar vidutinių įmonių ištekliai yra riboti. Be to, jie tvirtino, kad per tyrimą buvo ignoruojamas didėjantis įvairių trąšoms taikomų antidempingo priemonių poveikis importuotojams, ir todėl nebuvo sąžiningai nagrinėjamas poveikis importuotojams ir ūkininkams.

(160)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad įvairias trąšas (KAN yra viena iš jų) perkantys importuotojai gali tiekti kitokias azoto trąšas iš kitų šaltinių, kuriems negalioja antidempingo priemonės. Tuo remiantis, buvo padaryta išvada, kad bet koks neigiamas poveikis importuotojams pratęsus antidempingo priemones nėra svari priežastis, dėl kurios priemonių galiojimo nereikėtų pratęsti.

(161)

KAN vartotojai yra Bendrijos ūkininkai. Azoto trąšų paklausa yra gana neelastinga, ir ūkininkai dažniausiai perka iš pigiausių šaltinių. Tiriant galimą nustatomų priemonių poveikį vartotojams pradiniame tyrime buvo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nežymią KAN sąnaudų įtaką ūkininkams, neatrodo, kad padidėjus šioms sąnaudoms jiems būtų daromas didelis neigiamas poveikis. Tai, kad nė vienas vartotojas ar vartotojų asociacija nepateikė informacijos, prieštaraujančios pirmiau padarytoms išvadoms atliekant šį peržiūros tyrimą patvirtina, kad: i) KAN sudaro nedidelę šių ūkininkų visų gamybos sąnaudų dalį; ii) šiuo metu galiojančios priemonės nepadarė didelės neigiamos įtakos jų ekonominei padėčiai; iii) priemonių galiojimo pratęsimas neturės neigiamos įtakos finansiniams vartotojų interesams.

(162)

Atsižvelgiant į minėtą informaciją nuspręsta, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių dabartinių antidempingo priemonių tolesniam taikymui.

(163)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, buvo suteiktas laikas, per kurį jos po pagrindinių faktų paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(164)

Remiantis pirmiau pateiktais argumentais, galima teigti, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, antidempingo priemonės, taikomos Alžyro, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės KAN importui, turėtų išlikti. Reikia prisiminti, kad šios priemonės – tai specialieji muitai, išskyrus vienos Alžyro bendrovės, kurios įsipareigojimas buvo priimtas, svarstomojo produkto, gaminamo ir parduodamo eksportui į Bendriją, importą,