a) istoriškai pripažįstami kaip tradiciniai produktai arba

b) gaminami pagal kodifikuotas ar registruotas technines nuorodas į tradicinius technologijos procesus arba pagal tradicinius gamybos metodus, arba

c) Bendrijos, nacionalinės, regionų ar vietos teisės aktais saugomi kaip tradiciniai maisto produktai.

a) Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalyje dėl patalpų, kuriose tokie produktai laikomi aplinkoje, būtinoje iš dalies atskleidžiant jų savybes. Tokių patalpų ypač sienos, lubos ir durys gali būti nelygios, nelaidžios, nesugeriančios arba iš korozijai atsparių medžiagų, taip pat tai gali būti natūralios geologinės sienos, lubos ir grindys;

b) Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkte ir V skyriaus 1 dalyje dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti prietaisai ir įrengimai, naudojami minėtų produktų paruošimui, pakavimui ir vyniojimui, rūšies.

a papunktyje minėtų patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės ir jų valymo bei dezinfekavimo darbų atlikimo periodiškumas yra pritaikyti prie veiklos, siekiant atsižvelgti į tokių patalpų specifinę aplinkos florą.

Nuolatos palaikoma b papunktyje nurodytų prietaisų ir įrengimų patenkinama higienos būklė, jie reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

a) pateikiamas trumpas pritaikytų reikalavimų aprašymas;

b) aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės ir

c) pateikiama kita svarbi informacija.

1. Išsiuntimo vietos kompetentinga institucija informuoja išsiunčiantį maisto verslo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį.

3. Kai gyvūnai išsiunčiami skerdimui į kitą valstybę narę, išsiuntimo vietos ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnus išsiunčiančio maisto verslo subjekto pateikiamą informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio I skyrių valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas susijusius patikrinimo rezultatus, kurie turi būti perduoti ūkiui, kuriame buvo išauginti gyvūnai, prieš paskerdimą toje pačioje valstybėje narėje, gali naudotis I priedėlyje pateikiama dokumento forma.

2. Kompetentinga institucija yra atsakinga už susijusių patikrinimo rezultatų perdavimą tais atvejais, kai gyvūnai yra išauginami kitos valstybės narės ūkyje, ji privalo rezultatus perduoti užpildydama priedėlyje pateikiamo dokumento formą šalies siuntėjos ir šalies gavėjos kalbomis.

1. „Matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.

2. „Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų ir esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui, įskaitant, jei reikia, peršvietimą.

3. „Peršvietimas“ reiškia plekšniažuvių ar žuvų filė laikymą prieš šviesą tamsintoje patalpoje, siekiant nustatyti parazitus.

1. Vizualiai patikrinamas tipinis mėginių skaičius. Už sausumos įmones atsakingi asmenys ir kvalifikuoti asmenys gamykliniuose žvejybos laivuose, atsižvelgdami į žuvininkystės produktų rūšį, jų geografinę kilmės vietą ir jų panaudojimą, nustato patikrinimų apimtį ir periodiškumą. Gamybos metu kvalifikuoti asmenys turi atlikti vizualinį išdarinėtos žuvies patikrinimą ir patikrinti žmonėms vartoti skirtą pilvo ertmę, kepenis ir ikrus. Priklausomai nuo išskrodimo metodo, vizualinį patikrinimą:

2. Žuvų filė ar žuvų gabalėlių vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti asmenys tvarkymo metu ir po kaulų išėmimo bei supjaustymo gabalėliais. Jei atskiro patikrinimo neįmanoma atlikti dėl filė kiekio ar kaulo išėmimo tvarkos, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, sudarant galimybę kompetentingai institucijai šį planą gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II skyriaus 4 dalį. Jei būtina filė peršviesti dėl techninių sumetimų, peršvietimą reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą.

1. Neperdirbti žuvininkystės produktai, priklausantys II skirsnyje išvardytoms rūšims, laikomi netinkamais žmonėms vartoti, kai juslinis įvertinimas verčia abejoti jų šviežumu, o cheminiais bandymais nustatyta, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

Pagal pamatinį metodą, naudojamą tikrinant LAB-N ribines vertes, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip nustatyta III skyriuje.

2. 1 punkte nurodyta distiliacija turi būti atliekama naudojant aparatą, atitinkantį IV skyriuje pavaizduotą brėžinį.

3. LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma naudojant šiuos įprastinius metodus:

4. Mėginį turi sudaryti 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytą pamatinį metodą. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

1.  Sebastes spp., Helicolenus dactylopterus, Sebastichthys capensis

2. Rūšys, priklausančios Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.)

3.  Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančios rūšys, Gadidae šeimai priklausančios rūšys

a) perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b) natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

c) druskos rūgšties etaloninis tirpalas 0,05 mol/l ((0,05 N).

d) boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e) silikono priešputis;

f) fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g) indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinama 1 000 ml 95 % etanolio.

a) mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b) greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c) 150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d) biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e) garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

a)  Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys turi būti kruopščiai sumaltas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. Lygiai 10 g +/- 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytame maišiklyje, ir po to filtruojamas.

Tokiu būdu gautas ekstraktas gali būti laikomas mažiausiai septynias dienas 2–6 oC temperatūroje.

b)  Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai 4 punkto f papunktyje nurodyto fenolftaleino. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml 4 punkto b papunktyje nurodyto natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 min. susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml 4 punkto d papunktyje nurodyto boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų 4 punkto g papunktyje nurodyto indikatoriaus. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant 4 punkto c papunktyje nurodytu etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turėtų būti 5,0 +/- 0,1.

c)  Titravimas

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)  Tuščiasis bandymas

Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo.

1. Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

2. Įrengimą patikrinkite distiliuodami NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g.

3. Standartinis atkuriamumo nuokrypis Sr = 1,20 mg/100 g. Standartinis palyginamumo nuokrypis Sr = 2,50mg/100 g.

1. Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant biologinio tyrimo metodą arba bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą. Taip vadinamas Lawrence’o metodas, AOAC paskelbtas oficialiuoju metodu 2005.06 (paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų toksinai kiaukutiniuose), gali būti naudojamas kaip alternatyvus šių toksinų nustatymo metodas.

2. Jei rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra biologinis tyrimo metodas.

3. 1 ir 2 punktai bus peržiūrėti atsižvelgiant į Bendrijos jūrinių biotoksinų etaloninės laboratorijos sėkmingai užbaigtą Lawrense’o metodo įgyvendinimo priemonių derinimą.

1. Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytus jūrų toksinus galima nustatyti taikant kelis pelės biologinio tyrimo metodus, besiskiriančius tyrinio dala (kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai) ir ekstrakcijai bei valymui naudojamais tirpikliais. Tyrimo jautrumas ir selektyvumas priklauso nuo ekstrakcijai ir valymui pasirinktų tirpiklių, ir į tai reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl naudotino metodo, kad būtų galima nustatyti kuo daugiau toksinų.

2. Vienas pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant ekstrakciją acetonu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint išvengti galimų paklaidų, šis tyrimas gali būti papildytas skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra. Šia procedūra reguliavimo lygiuose nustatant azaspiracidus, visi kūno audiniai naudojami kaip mėginys.

3. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo vieną arba daugiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunktyje minimų toksinų, kurie viršija nurodytus kiekus.

4. Pelės biologinio tyrimo metodas naudojant ekstrakciją acetonu, po kurios seka skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šie toksinai prarandami. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo okadainę rūgštį, dinofisistoksinus, pektenotoksinus ir azaspiracidus, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius.

5. Žiurkės biologinio tyrimo metodą galima taikyti nustatant okadainę rūgštį, dinofisistoksinus ir azaspiracidus. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius, reakcija.

1. Metodai, tokie kaip efektyvi skysčių chromatografija (HPLC) su fluorimetrine detekcija, skysčių chromatografija (LC), masės spektrometrija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, tokie kaip fosfatazės inhibicijos tyrimas, yra naudojami kaip alternatyvūs arba papildantys biologinius tyrimo metodus, su sąlyga, kad pavieniai ar derinami jie leidžia nustatyti toliau išvardintus analogus, kad yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai ir kad jų įgyvendinimas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį:

2. Atradus naujus visuomenės sveikatai svarbius analogus, jie įtraukiami į tyrimą. Tyrimo standartai paruošiami prieš pradedant cheminį tyrimą. Bendras toksiškumas apskaičiuojamas naudojant perskaičiavimo koeficientus, pagrįstus toksiškumo duomenimis kiekvienam toksinui.

3. Šių metodų tyrimo parametrai nustatomi, kai pagal tarptautiniu mastu priimtą protokolą patvirtinami alternatyvūs metodai.

4. Biologiniai tyrimo metodai pakeičiami alternatyviais tyrimo metodais, kai tik galima gauti pamatines medžiagas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VI skirsnio V skyriuje nurodytiems toksinams nustatyti, kai patvirtinami metodai ir šis skirsnis atitinkamai iš dalies pakeičiamas.

1. neviršija 0,1 % (=100 mg/100 g arba 1 000 ppm) šviežio produkto;

2. nustatomas pagal standartizuotą tarptautinį metodą.

1. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo bendros šalies tinklavietės adresą, kurioje pateikiamas pagrindinis sąrašas, sudarytas iš patvirtintų maisto įmonių, gaminančių Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje nurodytus gyvūninius produktus, sąrašų.

2. 1 punkte nurodytas pagrindinis sąrašas – tai viena ar daugiau oficialių Bendrijos kalbų užpildytas vieno lapo sąrašas.

1. Tinklavietę, kurioje patalpinamas pagrindinis sąrašas, parengia kompetentinga institucija arba, prireikus, viena iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų.

2. Pagrindiniame sąraše pateikiamos nuorodos į:

1) įgyvendinant Komisijos sprendimą 2006/766/EB ( 9 ) buvo surinkti aiškiai nustatytose, stebimose ir kompetentingos institucijos patvirtintose gamybos teritorijose, kuriose PSP lygis valgomosiose šių moliuskų dalyse mažesnis kaip 300 μg 100g;

2) buvo vežami kompetentingos institucijos užplombuotuose konteineriuose arba transporto priemonėse tiesiai į įmonę:

…

…

(kompetentingos institucijos apdoroti moliuskus įgaliotos įmonės pavadinimas ir oficialusis patvirtinimo numeris);

3) jiems vežti į šią įmonę kompetentingos institucijos buvo išduotas lydimasis dokumentas, suteikiantis teisę vežti ir patvirtinantis produkto rūšį ir kiekį, kilmės vietą bei paskirties įmonę;

4) buvo termiškai apdoroti pagal Sprendimo 96/77/EB priedą;

5) PSP lygis, kuris nustatomas biologinio tyrimo metodu, juose yra mažesnis, kaip nurodyta pridėtoje (-ose) į šį patvirtinimą įtrauktos siuntos kiekvienos dalies atlikto tyrimo analitinėje (-ėse) ataskaitoje (-ose).

1. Atliekant tyrimus pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio I skyriaus III dalyje nurodytus kriterijus turi būti laikomasi šių standartų kaip pamatinių metodų:

2. Alternatyvių analizės metodų naudojimas yra priimtinas:

1. Nustatant šarminės fosfatazės aktyvumą, ISO 11816-1 standartas turi būti naudojamas kaip pamatinis metodas.

2. Šarminės fosfatazės aktyvumas išreiškiamas enzimo aktyvumo milivienetais (mU/l) litre. Šarminės fosfatazės aktyvumo vienetas – tai šarminės fosfatazės enzimo kiekis, katalizuojantis substrato 1 mikromolio virsmą per minutę.

3. Šarminės fosfatazės tyrimo rezultatas laikomas neigiamu, jeigu karvės piene nustatytas aktyvumas ne didesnis kaip 350 mU/l.

4. Alternatyvių analizės metodų naudojimas yra priimtinas, kai šie metodai patvirtinami pagal 1 punkte nurodytą pamatinį metodą laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamų protokolų.

a) visas pašaras buvo gautas iš įmonės, kuri gamina pašarą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 ( 10 ) 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus; stambieji pašarai arba kultūros turi būti tinkamai apdoroti ir, jeigu įmanoma, išdžiovinti ir (arba) sugranuliuoti, kai naudojami kaip gyvūnų pašaras;

b) kiek įmanoma taikoma sistema, paremta principu „visi kartu – visi atskirai“. Kai banda papildoma naujais gyvūnais, jie laikomi atskirai tiek laiko, kiek reikalauja veterinarijos tarnybos, kad būtų užkirstas kelias ligoms plisti;

c) nė vienas gyvūnas neturi prieigos prie lauko įrenginių, nebent maisto verslo subjektas gali pateikti rizikos analizę ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad buvimo lauke laikotarpis prie įrenginių ir su tuo susijusios aplinkybės nekelia pavojaus, kad banda bus užkrėsta ligomis;

d) turima išsamios informacijos apie gyvūnus nuo jų atsivedimo iki paskerdimo ir jų laikymo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje;

e) jeigu gyvūnams naudojami pakratai, pakratams skirta medžiaga tinkamai apdorojama, kad joje nebūtų ligos užkrato arba kad ji nebūtų užkrėsta;

f) ūkio darbininkai laikosi bendrųjų higienos nuostatų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priede;

g) įdiegtos procedūros, pagal kurias kontroliuojama prieiga prie patalpų, kuriose laikomi gyvūnai;

h) ūkyje nesuteikiamos patalpos ir teritorija turistams arba stovyklaujantiems asmenims, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad patalpos ir teritorija yra pakankamai toli nuo gyvūnų auginimo vietų ir kad tiesioginis ir netiesioginis kontaktas tarp žmonių ir gyvūnų yra neįmanomas;

i) gyvūnai negali prieiti prie sąvartynų ar buitinių šiukšlių laikymo vietos;

j) įdiegtas kenkėjų naikinimo ir kontrolės planas;

k) silosas nenaudojamas kaip pašaras, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad šis pašaras negali būti pavojingas gyvūnams;

l) nuotekų valymo įrenginių nutekamieji vandenys ir susidariusios nuosėdos nepatenka į teritorijas, prie kurių gali prieiti gyvūnai, ir nenaudojamos tręšti ganykloms, kuriose auginamos kultūros, skirtos gyvūnams šerti, nebent atliekamas tinkamas apdorojimas kompetentingai institucijai priimtinu būdu.

1. II priedo I skirsnio B dalis iš dalies pakeičiama taip:

2. III priedas iš dalies pakeičiamas taip:

1. I priedo I skirsnio III skyriaus 3 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

2. II priedo II skyriaus A dalies 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

3. III priedo II skyriaus G dalies 1 punktas pakeičiamas taip: