2000R0824 — LT — 01.08.2007 — 005.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 824/2000 2000 m. balandžio 19 d. nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 20.4.2000, p.31)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 336/2003 2003 m. vasario 21 d.	L 49	6	22.2.2003
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 777/2004 2004 m. balandžio 26 d.	L 123	50	27.4.2004
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1068/2005 2005 m. liepos 6 d.	L 174	65	7.7.2005
►M4	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1572/2006 2006 m. spalio 18 d.	L 290	29	20.10.2006
►M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 883/2007 2007 m. liepos 26 d.	L 195	3	27.7.2007

pataisytas:

C1	Klaidų ištaisymas, OL L 101, 18.4.2007, p. 20  (1572/06)

---

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 824/2000

2000 m. balandžio 19 d.

nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti

1 straipsnis

▼M3

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais laikotarpiais visi ne mažiau kaip 80 tonų paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų arba sorgų ar 10 tonų kietųjų kviečių, kurių derlius nuimtas Bendrijoje, vienarūšes siuntas turintys savininkai turi teisę pasiūlyti tas siuntas intervencinei agentūrai.

▼B

Intervencinės agentūros vis dėlto gali nustatyti didesnį minimalų kiekį tonomis.

2 straipsnis

1.  Intervencijai tinka tik sveiki, švarūs ir tinkamos rinkai kokybės grūdai.

 

Grūdai laikomi sveikais, švariais ir tinkamos rinkai kokybės, jei visų brendimo stadijų metu yra tam tikrai rūšiai būdingos spalvos, neturi neįprasto kvapo, yra be gyvų kenkėjų (taip pat ir erkių) ir atitinka I priede išdėstytus būtiniausius kokybės reikalavimus, o juose esančių teršalų lygis, įskaitant radioaktyvumą, neviršija Bendrijos reglamentais nustatytų ribų. Leistinas teršalų kiekis yra toks:

Valstybės narės tikrina teršalų, taip pat ir radioaktyvumo, lygį remdamosi rizikos analize ir atsižvelgdamos į siūlytojo pateiktą informaciją bei į jo įsipareigojimus laikytis reikalaujamų normų, ypač į analizės rezultatus. Jei kontroliniai patikrinimai yra būtini, jų trukmė ir aprėptis nustatomi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje numatyta tvarka, ypač tuo atveju, jei dėl teršalų gali būti rimtai sutrikdyta padėtis rinkoje. ◄

Be to, tais atvejais, jei pagal analizės duomenis paprastųjų kviečių siuntos Zeleny koeficientas yra nuo 22 iki 30, jie laikomi sveikais, švariais ir tinkamos rinkai kokybės, kaip apibrėžta 1 dalyje, jei iš jų gauta tešla yra nelipni ir tinkama apdoroti mašinomis.

3.  Šiame reglamente visa kita, išskyrus nepažeistus pagrindinių grūdus, laikoma II priede aprašytomis medžiagomis.

Pagrindinių javų ir kitokių javų pažeisti, skalsių paveikti arba sugedę grūdai priskiriami „įvairių priemaišų“ grupei, net jeigu turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

3 straipsnis

Intervencijai pagal Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 5 ir 6 straipsnių nuostatas siūlomų grūdų kokybei nustatyti taikomi tokie metodai:

▼M3

▼B

▼M4

▼M3

▼M5

3a straipsnis

1.  Nepažeidžiant šio reglamento 4 straipsnio nuostatų, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais intervencinio kukurūzų pirkimo kiekis, pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, padalijamas į du etapus, vadinamus „pirmuoju etapu“ ir „antruoju etapu“; jo paskirstymo sąlygos ir tvarka nustatomos šio straipsnio 2–5 dalyse.

Pirmasis etapas Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje prasideda rugpjūčio 1 d., Švedijoje – gruodžio 1 d., kitose valstybėse narėse – lapkričio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d., paskutiniąją šio etapo pasiūlymų pateikimo valstybėse narėse dieną.

Antrasis etapas prasideda kitą dieną po 2 dalies 2 pastraipoje numatyto šiam etapui likusio kiekio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ta diena yra pirmoji pasiūlymų pateikimo diena visose valstybėse narėse, o šis etapas baigiasi ne vėliau kaip balandžio 30 d. Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje, birželio 30 d. – Švedijoje, o gegužės 31 d. – kitose valstybėse narėse.

2.  Pasibaigus pirmajam etapui, Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 11a straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu kas savaitę perduotais pranešimais, suskaičiuoja reikalavimus atitinkančius ūkio subjektų valstybių narių intervencinėms agentūroms iki gruodžio 31 d. 12 valandos (Briuselio laiku) pateiktus kukurūzų supirkimo pasiūlymus.

Jei bendras siūlomas kiekis viršija Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią kiekį, Komisija ne vėliau kaip sausio 25 d. nustato ir paskelbia kiekio paskirstymo koeficientą šešių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jei kiekis neviršijamas, paskirstymo koeficientas lygus 1; be to, Komisija paskelbia likusį kiekį, kuris perkeliamas į antrąjį etapą.

Ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės intervencinė agentūra praneša siūlytojui, kad priimtas pasiūlymas dėl kiekio, padauginto iš paskirstymo koeficiento.

3.  Nuo pirmojo vasario trečiadienio Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 11a straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį perduotais pranešimais, kiekvieną savaitę suskaičiuoja ūkio subjektų valstybių narių intervencinėms agentūroms iki praėjusios savaitės penktadienio 12 valandos (Briuselio laiku) pateiktus reikalavimus atitrinkančius kukurūzų supirkimo pasiūlymus.

Jei likęs intervencinio pirkimo kiekis viršijamas, Komisija ne vėliau kaip ketvirtą darbo dieną pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui nustato ir paskelbia paskirstymo koeficientą šešių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jei kiekis neviršijamas, šis koeficientas yra 1, ir pasiūlytas kiekis laikomas priimtu, o Komisija ne vėliau kaip kiekvienos savaitės trečiadienį per savo informacinį tinklalapį http://ec.europa.eu/agriculture/markets/crops/index_fr.htm ūkio subjektus informuoja apie tą savaitę liekantį intervencinį kiekį.

Ne vėliau kaip devintą darbo dieną po pasiūlymų pateikimo termino valstybės narės intervencinė agentūra praneša siūlytojui, kad priimtas pasiūlymas dėl kiekio, padauginto iš paskirstymo koeficiento.

4.  2 ir 3 dalyse nurodyti pasiūlymai įtraukiami į apskaitą tą dieną, kai juos gauna kompetentinga intervencinė agentūra.

Pateiktieji pasiūlymai negali būti nei keičiami, nei atsiimami.

5.  Pasiūlymai pateikiami kartu su įrodymu, kad siūlytojas pateikė 15 EUR už toną užstatą; jo nepateikimo atveju pasiūlymas atmetamas. Užstatas pateikiamas kartu su pasiūlymu, bet jei jis per pirmąjį etapą pateikiamas kaip banko garantija, jis sumokamas tik kitą dieną po paskutinės pasiūlymų, nurodytų 2 dalyje, pateikimo dienos.

6.  Užstatas taikomas pagal 2 ar 3 dalis siūlytojo pasiūlytam kiekiui.

Išskyrus force majeure atvejus ir nepaprastąsias aplinkybes, užstatas tampa Bendrijų biudžeto įplaukomis:

Intervencinės agentūros, šios dalies 2 pastraipos a punkto nuostatų taikymo tikslu atlieka sandėliavimo vietose esančio kiekio kontrolę mutatis mutandis, taikydamos Komisijos reglamente (EB) Nr. 884/2006 ( 12 ) nustatytas saugojimo valstybės sandėliuose atsargų kontrolės taisykles ir sąlygas, ypač nurodytas minėto reglamento I priedo B skyriaus III poskyryje. Turi būti patikrinama ne mažiau nei 5 % visų pasiūlymų ir ne mažiau kaip 5 % viso pasiūlyto kiekio, remiantis rizikos analize. Tokie minimalūs kontrolės procentiniai dydžiai taikomi tik per pirmąjį etapą.

Visas užstatas grąžinamas:

▼B

4 straipsnis

1.  Pasiūlymai intervencijai laikomi galiojančiais, jei yra surašyti intervencinės agentūros išleistoje formoje, kurioje turi būti nurodyta:

▼M5

▼B

Formoje taip pat turi būti deklaracija, patvirtinanti, kad produktų kilmės vieta yra Bendrija, arba, jei grūdai dėl jų auginimo vietos priimami intervencijai pagal ypatingas sąlygas – informacija apie jų auginimo regioną.

Tačiau intervencinės agentūros gali laikyti galiojančiais ir kitomis rašytinėmis formomis, ypač nuotolinio ryšio priemonėmis, pateiktus pasiūlymus, jeigu jose pateikta visa 1 pastraipoje nurodyta informacija.

Nepažeisdamos pagal trečios pastraipos nuostatas pateiktų pasiūlymų galiojimo nuo jų pateikimo dienos valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingai tarnybai vėliau būtų persiųsta ar tiesiogiai pateikta pirmoje pastraipoje nurodyta forma.

2.  Jei pasiūlymas nepriimtinas, intervencinė agentūra apie tai informuoja atitinkamą ūkio subjektą per penkias darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo.

3.  Jei pasiūlymas priimtinas, ūkio subjektui kaip įmanoma greičiau turi būti nurodytas sandėlis, kuriame grūdai turi būti perimti, ir pranešamas pristatymų tvarkaraštis.

Siūlytojo arba sandėlininko prašymu intervencinė agentūra gali koreguoti minėtą tvarkaraštį.

▼M5 —————

▼M5

4.  Visa grūdų, išskyrus kukurūzus, siunta turi būti pristatyta ne vėliau kaip iki ketvirtojo mėnesio po mėnesio, kurį pasiūlymas buvo gautas, pabaigos, tačiau Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje ne vėliau kaip liepos 1 d., o kitose valstybėse narėse – liepos 31 d.

Kukurūzų siunta turi būti pristatyta nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., kai pasiūlymai pateikiami pirmuoju etapu ir ne vėliau kaip iki trečiojo mėnesio po mėnesio, kurį pasiūlymas buvo gautas, pabaigos, kai pasiūlymai pateikiami antruoju etapu, tačiau Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje ne vėliau kaip liepos 1 d., o kitose valstybėse narėse – liepos 31 d.

▼B

5 straipsnis

1.  Intervencinė agentūra perima siūlomus grūdus, jeigu ji arba jos atstovas nustato visos į intervencinį sandėlį pristatytos siuntos prekių kiekį, ir kad jos atitinka būtiniausius reikalaujamus standartus, nurodytus prieduose.

▼M5

Perimti grūdus galima sandėlyje, kuriame jie laikomi pasiūlymo pateikimo metu, su sąlyga, kad jie sandėliuojami saugotojo, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 dalies a punkte, patalpose ir kad patalpoms nuo pasiūlymo pateikimo taikomos tokios pat taisyklės ir sąlygos kaip po intervencinių grūdų perėmimo. Kukurūzų supirkimo atveju perimamas kiekis negali viršyti laikantis 3a straipsnio 2 ir 3 dalių paskirto kiekio.

▼B

2.  Kokybės charakteristikos nustatomos iš siūlomos siuntos tipinio mėginio, kurį sudaro kiekvieno pristatymo metu paimti mėginiai, imant po vieną mėginį iš ne mažesnio kaip 60 tonų grūdų kiekio.

3.  Pristatytas kiekis pasveriamas dalyvaujant siūlytojui ir intervencinės agentūros atstovui, kuris turi būti nepriklausomas nuo siūlytojo.

Intervencinės agentūros atstovas gali kartu būti ir sandėlininkas. Jei taip yra:

4.  Jei grūdai perimami sandėlyje, kuriame jie laikomi pasiūlymo pateikimo metu, jų kiekis gali būti nustatytas remiantis atsargų apskaitos dokumentais, kurie turi atitikti profesinius ir intervencinės agentūros reikalavimus, taip pat turi būti patenkintos tokios sąlygos:

5.  Jei taikoma šio straipsnio 4 dalis:

▼M1

▼M5

6.  Paskutinis grūdų, išskyrus kukurūzus, perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip iki antrojo mėnesio pabaigos po paskutiniosios 4 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos siuntos pristatymo, o kukurūzų perėmimas – ne vėliau kaip iki antrojo mėnesio, einančio po kiekvieno paskutinio pristatymo, numatyto 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, pabaigos, bet ne vėliau kaip liepos 31 d. Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje bei Portugalijoje ir ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. kitose valstybėse narėse.

▼M3

6 straipsnis

1.  Intervencinė agentūra pasirūpina, kad jos atsakomybe paimtų mėginių fizinės ir techninės charakteristikos būtų išanalizuotos per 20 darbo dienų nuo tipinio mėginio sudarymo.

2.  Siūlytojas padengia tokias išlaidas:

3.  Jei atlikus 1 dalyje nustatytus tyrimus paaiškėja, kad pasiūlyti grūdai neatitinka intervencijos būtiniausių kokybės reikalavimų, jie grąžinami siūlytojo sąskaita. Siūlytojas taip pat padengia visas patirtas išlaidas.

4.  Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų tyrimus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

▼B

7 straipsnis

Intervencinė agentūra surašo kiekvienos siuntos perėmimo aktą. Jame nurodoma:

Įrašius datą aktas išsiunčiamas pasirašyti sandėlininkui.

8 straipsnis

1.  Nepažeidžiant straipsnio 2 dalies, už pristatytą į sandėlį krovinį, prieš jį iškraunant siūlytojui mokama Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta intervencinė kaina, galiojanti pirmą pristatymo dieną, nurodytą pranešime apie pasiūlymo priėmimą. Ši kaina koreguojama pagal 9 straipsnyje nurodytus kainų didinimo ir mažinimo atvejus.

Tačiau jei grūdai pristatomi mėnesį, kurį intervencinė kaina yra mažesnė nei buvusi pasiūlymo pateikimo mėnesį, mokama didesnioji suma. ►M5  Ši nuostata netaikoma rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasiūlytiems sorgams. ◄

2.  Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1766/92 4 straipsnį priimdama pasiūlymą intervencinė agentūra nustato grūdų perėmimo vietą ir pradinę datą.

Grūdų pervežimo iš vietos, kur jie sandėliuojami pateikiant pasiūlymą, į intervencinį centrą, į kurį vežti pigiausia, išlaidas padengia siūlytojas.

Jei intervencinė agentūra perima grūdus ne intervenciniame centre, į kurį vežti pigiausia, ji nustato ir padengia visas papildomas vežimo išlaidas. Tokiu atveju ankstesniojoje pastraipoje minėtas išlaidas nustato intervencinė agentūra.

Jei intervencinė agentūra, susitarusi su siūlytoju, laiko prekes toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo pateikiant pasiūlymą, ankstesnės pastraipos antrajame sakinyje nurodytos išlaidos ir išvežimo iš sandėlio išlaidos (įvertintos pagal tuo metu valstybėje narėje faktiškai įregistruotus tarifus) yra išskaitomos iš intervencinės kainos.

3.  Sumokama praėjus 30–35 dienoms po perėmimo pagal 5 straipsnio nuostatas datos.

9 straipsnis

Intervencinė kaina didinama arba mažinama eurais už toną ir taikoma bendrai, kaip numatyta toliau:

▼M4

▼M3

▼B

▼M3

▼B

10 straipsnis

1.  Intervencinės agentūros supirktus produktus sandėliuojantis ūkio subjektas privalo juos saugoti bei reguliariai tikrinti, kaip išsilaikę, ir nedelsdamas pranešti agentūrai apie bet kokius tokio pobūdžio nesklandumus.

2.  Intervencinė agentūra privalo tikrinti laikomų produktų kokybę ne mažiau kaip kartą per metus. Mėginiai gali būti imami atliekant inventorizaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2148/96 4 straipsnyje.

▼M3

3.  Jei šiame reglamente numatyti tikrinimai turi būti vykdomi remiantis 2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje numatyta rizikos analize, valstybė narė yra finansiškai atsakinga už didžiausio leistino teršalų lygio normų nesilaikymą. Būdama atsakinga už tokį normų nesilaikymą, valstybė narė savo ruožtu gali pateikti ieškinį siūlytojui arba sandėlininkui, jei jie nesilaikė savo įsipareigojimų ar prievolių.

Tačiau ochratoksino A ir aflatoksino atveju, finansinė atsakomybė priskiriama Bendrijos biudžetui, jei atitinkama valstybė narė gali Komisijai pateikti įrodymus, kad priimant grūdus saugoti buvo laikomasi normų, kad buvo laikomasi grūdų sandėliavimo sąlygų ir kitų sandėlininko prievolių.

▼B

11 straipsnis

Jei būtina, intervencinės agentūros nustato šio reglamento nuostatas atitinkančias papildomas perėmimo procedūras ir sąlygas, įvertindamos ypatingas tos valstybės narės sąlygas; pavyzdžiui, jos gali reikalauti periodinių atsargų ataskaitų.

▼M5

11a straipsnis

1.  Apie visus Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus grūdus valstybės narės elektroniniu būdu pateikia duomenis, reikalingus intervenciniam pirkimui administruoti, visų pirma:

2.  1 dalyje nurodyti pranešimai siunčiami, net jei grūdų nebuvo pasiūlyta. Jei 1 dalies a punkto i papunktyje numatyti duomenys nepranešami, Komisija laiko, kad toje valstybėje narėje pasiūlymų pateikta nebuvo.

3.  1 dalyje nurodytų pranešimų formą ir turinį nustato Komisija pavyzdžiuose, kuriuos ji perduoda valstybėms narėms. Tuos pavyzdžius galima taikyti tik prieš tai iš anksto pranešus Grūdų vadybos komitetui.

Juos Komisija taiso ir atnaujina vadovaudamasi tokiomis pačiomis sąlygomis.

▼B

12 straipsnis

Nuo 2000 m. liepos 1 d. nustoja galioti Reglamentas (EEB) Nr. 689/92 ir Reglamentas (EEB) Nr. 1908/84.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2000 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M4

---

I PRIEDAS

▼B

---

II PRIEDAS

1.   MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAŽEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDUS, APIBRĖŽIMAI

1.1.   Skaldyti grūdai

Skaldytais grūdais laikomi grūdai, kurių endospermo dalis yra atidengta. Šiai grupei taip pat priskiriami kulių pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

Kukurūzų „skaldytais grūdais“ laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietą.

Sorgų „skaldytais grūdais“ laikomi grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 1,8 mm skersmens apvalių akučių sietą.

1.2.   Grūdų priemaišos

1.3.   Sudygę grūdai

Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę, pvz., kietųjų kviečių, ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.

1.4.   Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz)

1.5.   Gyvi kenkėjai

1.6.   Stikliškumą praradę margi grūdai (mitadiné arba margi)

Kietųjų kviečių mitadiné grūdai – tai tokie grūdai, kurių grūdas nėra visiškai stikliškas.

2.   KIEKVIENAI JAVŲ RŪŠIAI BŪDINGOS PRIEMAIŠOS, KURIAS REIKIA ĮVERTINTI

2.1.   Kietieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, fuzariozės pažeisti margi grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.2.   Paprastieji kviečiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

▼M3 —————

▼B

2.4.   Miežiai

Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.5.   Kukurūzai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Pašalinėmis medžiagomis laikomos visos mėginyje esančios medžiagos, kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

Įvairiomis priemaišomis laikomos visos pašalinės sėklos, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.6.   Sorgai

Grūdų priemaišos: kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

---

III PRIEDAS

STANDARTINIS MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAžEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDŲ, NUSTATYMO METODAS

1.

►M3  Vidutiniškai 250 g dydžio paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių ir miežių mėginiai po pusę minutės sijojami per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis. ◄ Norint užtikrinti sijojimo tolygumą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus, pvz., vibracinį stalą su įmontuotais sietais. Per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą neišbyrėjusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos pasveriamos kartu ir yra laikomos pašalinėmis medžiagomis. Jei tarp medžiagų, išbyrėjusių per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą yra „kitų javų grūdų“ grupei priklausančių grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie sudedami į išsijotą mėginį. Sijojant per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų. Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimamas nuo 50 g iki 100 g dydžio mėginys. Šis mėginys pasveriamas. Po to šis mėginys paskleidžiamas ant stalo, iš jo pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai, kitų javų grūdai, sudygę grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, margi grūdai, pašalinės sėklos, skalsės, pažeisti grūdai, sugedę grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai. Jei mėginyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o lukštai priskiriami pašalinėms medžiagoms. Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės laikomos pašalinėmis medžiagomis. ▼M3 Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: paprastiesiems kviečiams – 2,0 mm, kietiesiems kviečiams – 1,9 mm, miežiams – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai. ▼B

2.

500 g dydžio kukurūzų ir 250 g dydžio sorgų mėginiai pusę minutės sijojami 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų ir negyvų vabzdžių. Pincetu arba kauline mentele iš 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto išrinkami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos pašalinės medžiagos. Šios išrinktos medžiagos sudedamos kartu su per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusiomis medžiagomis ir pasveriamos. Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimami tokio dydžio mėginiai: kukurūzų nuo 100 g iki 200 g, sorgų – nuo 25 g iki 50 g. Šis mėginys pasveriamas. Plonu sluoksniu mėginys paskleidžiamas ant stalo. Pincetu arba kauline mentele ištrinami kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, sudygę grūdai, pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai. Paskui mėginys sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: miežiams – 4,5 mm, sorgams – 1,8 mm. Per šį sietą išbyrėjusios medžiagos laikomos skaldytais grūdais.

3.

1 ir 2 dalyse aprašytais metodais nustatytos medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, grupės labai stropiai pasveriamos 0,01 g tikslumu ir paskirstomos pagal procentines vidutinio dydžio mėginio dalis. Duomenys 0,1 % tikslumu pateikiami analizės protokole. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų. Paprastai atliekamos dvi kiekvieno mėginio analizės. Jų rezultatai, nustatant minėtąsias medžiagas, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

4.

1, 2 ir 3 dalyse aprašytose operacijose naudojama įranga: a) mėginių dalytuvas, pvz., kūginis arba gofruotas prietaisas; b) tiksliosios arba analizinės svarstyklės; c) 1,0 mm, 1,8 mm, 1,9 mm, 2,0 mm, 2,2 mm ir 3,5 mm pločio pailgų akučių sietai ir sietai su 1,8 mm ir 4,5 mm skersmens apvaliomis akutėmis. Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale.

---

IV PRIEDAS

STANDARTINIS DRĖGMĖS KIEKIO NUSTATYMO METODAS

1.   Principas

Produktas džiovinamas nuo 130° C iki 133° C temperatūros patalpoje, esant įprastam atmosferos slėgiui; džiovinimo trukmė priklauso nuo dalelių dydžio.

2.   Taikymo sritis

Šis džiovinimo metodas taikomas susmulkintiems grūdams, kurių ne mažiau kaip 50 % išbyra per 0,5 mm skersmens apvalių akučių sietą, o ant sieto, kurio apvalių akučių skersmuo 1,0 mm, lieka ne daugiau kaip 10 % medžiagos. Šis metodas taikomas ir miltams.

3.   Įranga

Tiksliosios svarstyklės.

Smulkintuvas, pagamintas iš drėgmės nesugeriančios medžiagos, lengvai valomas, juo galima smulkinti greitai ir tolygiai, neperkaitinant, į jį patenka minimalus kiekis išorės oro ir jis atitinka 2 skyriuje paminėtus reikalavimus (pvz., atskiriamasis veleninis smulkintuvas).

Iš nerūdijančio metalo arba stiklo pagamintas indas su pakankamai sandariu dangčiu; darbo paviršius, ant kurio mėginį galima būtų paskleisti 0,3 g/cm2 tankiu.

Elektrinė izoterminė kaitinimo kamera, nustatyta palaikyti nuo 130° C iki 133° C ( 16 ) temperatūrą ir turinti pakankamą ventiliaciją ( 17 ).

Desikatorius su metaline arba porcelianine plokšte (stora, perforuota), pripildytas bet kokio tinkamo desikanto.

4.   Tyrimas

Džiovinimas

Šiek tiek daugiau kaip 5 g susmulkintų mažagrūdžių javų grūdų arba 8 g susmulkintų kukurūzų sudedama į iš anksto pasvertą indą ir užregistruojama jų masė 1 mg tikslumu. Indas dedamas į kaitinimo kamerą, įkaitintą iki 130–133° C temperatūros. Tai reikia padaryti kaip įmanoma greičiau, kad temperatūra nesumažėtų per daug. Kai temperatūra kaitinimo kameroje vėl pasieks 130–133° C, mažagrūdžių javų grūdai džiovinami dvi valandas, o kukurūzai – keturias valandas. Indas ištraukiamas iš kaitinimo kameros, greitai uždengiamas dangčiu ir leidžiama 30–45 minučių atvėsti desikatoriuje, paskui pasveriama (1 mg tikslumu).

5.   Skaičiavimo metodas ir formulė

E

=

mėginio pradinė masė;

M

=

mėginio masė po paruošimo;

M’

=

mėginio masė po susmulkinimo;

m

=

išdžiovinto mėginio masė.

Produkto drėgnumas procentais yra toks:

Turi būti atlikti ne mažiau kaip du bandymai.

6.   Kartojimas

Vieno laboranto vienu metu arba vienas tuoj pat po kito atliktų dviejų bandymų rezultatai neturi skirtis daugiau kaip 0,15 g drėgmės verte 100 g mėginyje. Jei taip nėra, bandymus reikia pakartoti.

---

V PRIEDAS

TEŠLOS IŠ PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ LIPNUMO IR TINKAMUMO MECHANINIAM APDOROJIMUI NUSTATYMO METODIKA

1.   Pavadinimas

Kvietinių miltų tiriamojo kepimo metodas

2.   Taikymo sritis

Metodas taikomas eksperimentiniu būdu sumaltiems kvietiniams miltams, skirtiems mielinei duonai kepti.

3.   Principas

Tešla specialiu maišytuvu gaminama iš miltų, vandens, mielių, druskos ir sacharozės. Padalijus tešlą, tešlos ruošiniai apvalinami, laikomi 30 minučių,; paskui formuojami, dedami ant lakštų ir kepami nustatytą laiką. Surašomos tešlos apdorojamumo charakteristikos. Įvertinamas kepalų tūris ir aukštis.

4.   Ingredientai

4.1.   Mielės

Saccharomyces cerevisiae aktyvios sausosios mielės iš DHW-Hamburg-Wansbeck arba tokių pačių charakteristikų produktas.

4.2.   Vandentiekio vanduo

4.3.   Cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalas

30 ± 0,5 g natrio chlorido (naudojamo prekyboje), 30 ± 0,5 g sacharozės (naudojamos prekyboje) ir 0,040 ± 0,001 g askorbo rūgšties ištirpinama 800 ± 5 g vandens. Kiekvieną dieną ruošiamas naujas tirpalas.

4.4.   Cukraus tirpalas

5 ± 0,1 g sacharozės (naudojamos prekyboje) ištirpinama 95 ± 1 g vandens. Kiekvieną dieną ruošiamas naujas tirpalas.

4.5.   Fermentiškai aktyvus maltas salyklas

Naudojamas prekyboje.

5.   Įranga

5.1.   Kepimo patalpa

Joje palaikoma nuo 22° C iki 25° C temperatūra.

5.2.   Šaldytuvas

Palaikantis 4 ± 2° C temperatūrą.

5.3.   Svarstyklės

Svėrimo galia 2 kg, svėrimo paklaida 2 g.

5.4.   Svarstyklės

Svėrimo galia 0,5 kg, svėrimo paklaida 0,1 g.

5.5.   Analizinės svarstyklės

Svėrimo paklaida 0,1 × 10-3 g.

5.6.   Maišyklė

Stephan UMTA 10 su Detmold modelio maišikliu iš Stephan Soehne GmbH arba kitas analogiškų charakteristikų įrenginys.

5.7.   Kildinimo kamera

Reguliuojama, palaikoma 30 ± 1 °C temperatūra.

5.8.   Atviros plastikinės dėžutės

Pagamintos iš polimetilmetakrilato (Plexiglas, Perspex). Vidiniai matmenys 25 cm × 25 cm × 15 cm aukščio, sienelių storis 0,5 ± 0,05 cm.

5.9.   Kvadratiniai plastikiniai lakštai

Pagaminti iš polimetilmetakrilato (Plexiglas, Perspex). Dydis ne mažiau kaip 30 cm × 30 cm, storis 0,5 ± 0,05 cm.

5.10.   Formavimo įrenginys

Brabender rutulinis apvalintuvas (Brabender OHG) ar kitas analogiškų charakteristikų įrenginys.

6.   Mėginių ėmimas

Pagal ICC standartą 101.

7.   Tyrimas

7.1.   Vandens kiekio nustatymas

Vandens absorbcija nustatoma pagal ICC standartą 115/1.

7.2.   Malto salyklo priedo nustatymas

Miltų kritimo skaičius nustatomas pagal ISO 3093:1982. Jei kritimo skaičius yra didesnis kaip 250, naudojamas malto salyklo priedas. Salyklo kiekis, kurio reikia pasiekti kritimo skaičių nuo 200 iki 250, nustatomas ruošiant miltų mišinių seriją su didėjančiu malto salyklo (4.5) kiekiu. Jei kritimo skaičius yra 250 arba mažesnis, malto salyklo priedo nededama.

7.3.   Aktyvių sausųjų mielių reaktyvavimas

Cukraus tirpalo (4.4) temperatūrą nustatoma 35 ± 1°C. Viena aktyvių sausųjų mielių masės dalis supilama į keturias cukraus tirpalo atitinkamos temperatūros masės dalis. Nemaišoma. Jei reikia, lėtai pasukiojama.

Paliekama 10 ± 1 minučių, paskui maišoma, kol susidaro vienalytė suspensija. Ji panaudojama per 10 minučių.

7.4.   Miltų ir vandens temperatūra tešlos maišymui

Miltų ir vandens temperatūra turi būti tokia, kad įmaišytos tešlos temperatūra būtų 27 ±1 C.

7.5.   Tešlos sudėtis

2 g tikslumu pasveriama 10 y/3 g miltų pagal esamą drėgnumą (tai atitinka 1 kg miltų, kurių drėgnumas 14 %); čia „y“ yra naudotas miltų kiekis bandyme farinografu (žr. ICC standartą. 115, 9.1 punktą). 0,2 g tikslumu pasveriamas salyklo miltelių kiekis, reikalingas sumažinti kritimo rodiklį iki ribų nuo 200 iki 250 (7.2).

Pasveriama 430 ± 5 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo (4.3) ir įpilama tiek vandens, kad bendra masė sudarytų (x–9) 10 y/3 g (žr. 10.2); čia „x“ yra bandyme farinografu (žr. ICC standartą. 115, 9.1 punktą) naudoto vandens kiekis. Bendra masė (paprastai nuo 450 g iki 650 g) turi būti sudaryta 1,5 g tikslumu.

Pasveriama 90 ± 1 g mielių suspensijos (7.3).

Bendra tešlos masė pažymima P ir apskaičiuojama kaip miltų, cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo, vandens, mielių suspensijos ir salyklo kiekio suma.

7.6.   Maišymas

Prieš maišant maišyklės temperatūra šiltu vandeniu pakeliama iki 27 ± 1 °C.

Į maišyklę supilami skysti tešlos ingredientai, ant jų suberiami miltai, sumaišyti su maltu salyklu.

Maišyklė įjungiama (pirmu greičiu, 1 400 aps./min.) ir tešla maišoma 60 sekundžių. Po 20 sekundžių nuo maišymo pradžios pritvirtinta prie maišyklės dangčio grandyklė du kartus apsukama.

Išmatuojama tešlos temperatūra. Ji turi būti ne mažesnė kaip 26° C ir ne didesnė kaip 28° C; jei ji neatitinka šio intervalo, tešla išmetama ir, parinkus reikiamą komponentų temperatūrą, užmaišoma nauja jos porcija.

Tešlos savybės įvertinamos vienu iš toliau nurodytų terminų:

7.7.   Dalijimas ir apvalinimas

2 g tikslumu pasveriami trys tešlos ruošiniai, kurių masė apskaičiuojama pagal formulę:

p = 0,25 P, čia:

p

=

pasverto tešlos ruošinio masė;

P

=

visos tešlos masė.

Tuoj pat tešlos ruošiniai 15 sekundžių apvalinami formavimo įrenginiu (5.10), paskui sudedami ant kvadratinių plastikinių lakštų (5.9), uždengiami apverstomis plastikinėmis dėžutėmis (5.8) 30 ± 2 minučių laikomi kildinimo kameroje (5.7).

Miltais nebarstoma.

7.8.   Formavimas

Išimti iš kildinimo kameros ruošiniai, uždengti apverstomis dėžutėmis, ant plastikinių lakštų atnešami prie formavimo įrenginio (5.10) ir kiekvienas jų dar kartą apvalinamas 15 sekundžių. Tešlos ruošiniai atidengiami tik prieš apvalinimą. Tešlos savybės pakartotinai įvertinamos tais pačiais terminais:

Nelipnia ir tinkama mechaniniam apdorojimui laikoma tešla, kurios ruošiniai beveik arba visai nelimpa prie formavimo įrenginio sienelių ir gali laisvai jame judėti, suformuojant taisyklingos formos rutulį. Operacijos pabaigoje, pakėlus formavimo įrenginio dangtelį, turi nesimatyti prie sienelių prilipusios tešlos.

(7.9; 7.10; 8).

9.   Tyrimo ataskaita

Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikta:

Joje taip pat turi būti nurodyta:

10.   Bendrosios pastabos

10.1.

10.2.

Formulė suminiam tešlos skysčių kiekiui apskaičiuoti paremta tokiais principais: reikiamai konsistencijai gauti, į 300 g miltų, kurių drėgnumas 14 %, pilama x ml vandens. Kadangi tiriamasis kepimas atliekamas iš 1 kg miltų, kurių drėgnumas 14 %, o vandens kiekis x nustatytas 300 g miltų, tiriamajam kepimui reikiamas vandens kiekis apskaičiuojamas dalijant x iš trijų ir dauginant iš dešimties, kitaip tariant – 10 x/3 g. 430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpale yra 15 g druskos ir 15 g cukraus. Šis tirpalo kiekis įskaičiuojamas į suminį skysčio kiekį. Taigi, norint pridėti į tešlą 10 x/3 g vandens, į ją reikia pridėti (10 x/3 + 30) g skysčio; šį kiekį sudaro 430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties tirpalo ir vanduo. Nors dalį mielių suspensijai gauti sunaudoto vandens sugeria mielės, šioje suspensijoje taip pat yra laisvo vandens. Nustatyta, kad 90 g mielių suspensijos yra 60 g laisvo vandens. Šis kiekis vandens turi būti išskaičiuotas iš tešlos skysčio kiekio, taigi būtina pridėti 10 x/3 plius 30 minus 60 g. Tai gali būti išreikšta taip: (10 x3 + 30) – 60 = 10 x/30 –30 = (x/3 – 3) 10 = (x – 9) 10/3, t. y. 7.5. punkte nurodyta formule. Jei, pvz., bandyme farinografu vandens kiekis x buvo 165 ml, šią vertę reikia įrašyti į minėtą formulę; taigi prie 430 g cukraus, druskos bei askorbo rūgšties reikia pridėti tokį kiekį vandens:

10.3.

Šis metodas netaikomas tiesiogiai kviečiams. Norint pritaikyti jį kviečių kepimo savybėms įvertinti naudojama toliau pateikta metodika: Iš kviečių išvalomos priemaišos ir nustatomas valytų kviečių drėgnumas. Jeigu jis yra nuo 15,0 % iki 16,0 %, kviečių drėkinti nereikia. Jei drėgnumas yra kitoks, likus ne mažiau kaip trims valandoms iki malimo jis sureguliuojamas, kad būtų 15,5 ± 0,5 %. Kviečiai malami Buehler laboratoriniu malūnu MLU 202 ar Brabender Quadrantum Senior malūnuarba kitu analogiškų charakteristikų įrenginiu. Malimo procesas sureguliuojamas taip, kad miltų išeiga būtų ne mažesnė kaip 72 %, o pelenų kiekis, išreikštas sausųjų medžiagų masės procentais, sudarytų nuo 0,50 iki 0,60 %. Pelenų kiekis miltuose nustatomas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 (OJ L 147, 1995 6 30, p. 7) I priedo nuostatas, o drėgnumas – pagal šio reglamento nuostatas. Išeiga apskaičiuojama pagal tokią lygtį: čia: E = išeiga; f = miltų drėgnumas; w = kviečių drėgnumas; F = pagamintų f drėgnumo miltų masė; W = w drėgnumo sumaltų kviečių masė. Pastaba: informacija apie naudotinus komponentus ir įrangą pateikta Instituut von Groan, Meel en Brood, TNO – Postbus 15, Wageningen, Nyderlandai, 1977 m. kovo 31 d. dokumente T 77/300.

---

VI PRIEDAS

STIKLIŠKUMO PRARADIMO RODIKLIO NUSTATYMAS

1.   Principas

Grūdų, kurie visiškai ar iš dalies prarado stikliškumą, procentinei daliai nustatyti naudojama tik dalis mėginio. Grūdai supjaustomi Pohlo grūdų pjaustytuvu arba jam tapačiu įtaisu.

2.   Įranga

3.   Tyrimas:

4.   Rezultatų išraiška

I

=

medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, masė,

M

=

išvalytų grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), procentinė dalis.

5.   Rezultatas

Grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), procentinė dalis yra:

[M ×(100 – I)]/100 =…

---

VII PRIEDAS

▼M4

▼B

---

VIII PRIEDAS

Praktinis metodas intervencinių agentūrų taikomam sorgų kainų mažinimui nustatyti

1.   Pagrindiniai duomenys

P

=

tanino kiekis žaliavoje,

0,4 %

=

tanino kiekio procentinės dalies riba, kurią viršijus mažinama kaina,

11 % ( 18 )

=

sumažinimo dalis, atitinkanti 1 % tanino sausojoje medžiagoje.

2.   Sumažinimo tarifo apskaičiavimas

Intervencinės kainos mažinimo tarifas eurais skaičiuojamas pagal tokią formulę:

---

( 1 ) OL L 181, 1992 7 1, p. 21.

( 2 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 18.

( 3 ) OL L 288, 1996 11 9, p. 6.

( 4 ) OL L 102, 1999 4 17, p. 70.

( 5 ) OL L 74, 1992 3 20, p. 18.

( 6 ) OL L 197, 1999 7 29, p. 28.

( 7 ) OL L 178, 1984 7 5, p. 22.

( 8 ) OL L 235, 1987 8 20, p. 10.

( 9 ) OL L 37, 1993 2 13, p. 1.

( 10 ) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 856/2005 (OL L 143, 2005 6 7, p. 3).

( 11 ) OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

( 12 ) OL L 171, 2006 6 23, p. 35

( 13 ) OL L 191, 1993 7 31, p. 76.

( 14 ) OL L 352, 1987 12 15, p. 1.

( 15 ) OL L 88, 1990 4 3, p. 1.

( 16 ) Oro temperatūra kaitinimo kameros viduje.

( 17 ) Jos kaitinimo galia turi būti tokia, kad nustačius veikti nuo 130° C iki 133° C temperatūroje ir sudėjus maksimalų kiekį vienu metu džiovintinų mėginių, tokią temperatūrą galima būtų pasiekti greičiau kaip per 45 minutes.

 

Ventiliacija turi būti tokia, kad mažagrūdžius javus (paprastuosius kviečius, kietuosius kviečius, miežius ir sorgus) džiovinus dvi valandas, o kukurūzus – keturias valandas, manų kruopų (arba kukurūzų) visų mėginių, kurie gali tilpti kaitinimo kameroje, rezultatai ne daugiau kaip 0,15 proc. skirtųsi nuo rezultatų, gautų džiovinus mažagrūdžius javus tris valandas, o kukurūzus – penkias valandas.

 ◄

( 18 ) Sorgų kainos sumažinimo tarifas pagal tanino kiekį 1 000 g sausosios medžiagos: