2000L0076 — LT — 11.12.2008 — 001.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/76/EB 2000 m. gruodžio 4 d. dėl atliekų deginimo (OL L 332, 28.12.2000, p.91)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d.	L 311	1	21.11.2008

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/76/EB

2000 m. gruodžio 4 d.

dėl atliekų deginimo

1 straipsnis

Tikslai

Šios direktyvos tikslas – kiek įmanoma užkirsti kelią arba apriboti neigiamą atliekų deginimo poveikį aplinkai, ypač oro, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimą išmetamais teršalais ir dėl to kylantį pavojų žmonių sveikatai.

Šio tikslo siekiama nustatant atliekų deginimo įmonėms ir įmonėms, be kita ko, deginančioms atliekas, griežtas eksploatacijos sąlygas bei techninius reikalavimus, išmetamųjų teršalų ribines vertes bei laikantis Direktyvos 75/442/EEB reikalavimų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonėms.

2.  Tačiau ji netaikoma šioms įmonėms:

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

4 straipsnis

Paraiška ir leidimas

1.  Nepažeidžiant Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio ir Direktyvos 91/689/EEB 3 straipsnio nuostatų, atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonė negali dirbti negavusi leidimo užsiimti šia veikla.

2.  Nepažeidžiant Direktyvos 96/61/EB nuostatų, kompetentingai institucijai pateikiamoje paraiškoje leidimui užsiimti atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo veikla turi būti aprašytos priemonės, kuriomis numatoma garantuoti tai:

3.  Leidimas suteikiamas tik tada, kai paraiškoje nurodyti į orą išmetamų teršalų matavimo būdai atitinka III priedo reikalavimus, o į vandenį išmetamų teršalų – III priedo 1 ir 2 dalies reikalavimus.

4.  Leidimas, kurį kompetentinga institucija suteikė atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonei turi atitikti visus taikytinus Direktyvų 91/271/EEB, 96/61/EB, 96/62/EB, 76/464/EEB ir 1999/31/EB reikalavimus ir jame:

5.  Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos, leidime, kurį kompetentinga institucija suteikė pavojingas atliekas deginančioms įmonėms (abiejų tipų):

6.  Nepažeisdamos Sutarties nuostatų, valstybės narės gali sudaryti sąrašą atliekų, kurios turi būti nurodytos leidime ir kurios gali būti deginamos tik apibrėžtų kategorijų bendro atliekų deginimo įmonėse.

7.  Nepažeisdama Direktyvos 96/61/EB, kompetentinga institucija periodiškai iš naujo išnagrinėja ir prireikus atnaujina leidimo sąlygas.

8.  Jei nepavojingas atliekas deginančios arba bendro atliekų deginimo įmonės operatorius numato keisti pačią pavojingų medžiagų deginimo operaciją, tai laikoma esminiu pakeitimu, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 10 dalies b punkte, ir taikoma tos direktyvos 12 straipsnio 2 dalis.

9.  Jei atliekų deginimo arba bendro deginimo įmonė neatitinka leidime nurodytų sąlygų, ypač dėl į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinių verčių, kompetentinga institucija imasi veiksmų, priverčiančių laikytis reikalavimų.

5 straipsnis

Atliekų pristatymas ir priėmimas

1.  Atliekų deginimo arba bendro deginimo įmonės operatorius imasi visų būtinų atsargos priemonių, susijusių su atliekų pristatymų bei priėmimu, kad kiek įmanoma išvengtų arba apribotų neigiamą poveikį aplinkai, visų pirma turint omenyje oro, dirvožemio, paviršinio bei požeminio vandens taršą, kvapus, triukšmą ir tiesioginį pavojų žmonių sveikatai. Šios priemonės turi atitikti bent jau šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus.

2.  Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonės operatorius prieš priimdamas atliekas nustato kiekvienos atliekų kategorijos, jei įmanoma, pagal EAK masę.

3.  Prieš priimdamas į bet kurio tipo deginimo įmonę pavojingas atliekas, jos operatorius surenka apie tas atliekas visą įmanomą informaciją, kad, inter alia, įsitikintų, ar jos atitinka 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus leidimų reikalavimus. Informacija yra tokia:

4.  Prieš priimdamas pavojingas atliekas, bet kurio tipo deginimo įmonės operatorius atlieka šias priėmimo procedūras:

5.  Kompetentingos institucijos gali suteikti pramonėms įmonėms ir įmonėms, deginančioms tik jų pačių atliekas tų atliekų susidarymo vietoje, galimybę taikyti išlygas šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalims, jei laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

6 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

1.  Deginimo įmonės eksploatuojamos taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kai bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake yra mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netenka mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi atitinkami išankstinio atliekų apdorojimo būdai.

Deginimo įmonės projektuojamos, statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos taip, kad proceso metu išsiskyrusių dujų temperatūra prie degimo kameros vidinės sienelės arba kitame tipiniame taške, kurį nustato kompetentinga institucija, po paskutiniojo oro įpurškimo, kontroliuojamu ir vienodu būdu ir netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis bent dvi sekundes būtų padidinta iki 850 °C. Deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenintų organinių medžiagų chlorino pavidalu, bent dvi minutes temperatūra turi būti pakelta iki 1 100 °C.

Kiekvienoje deginimo įmonės linijoje turi būti įtaisytas bent vienas papildomas degiklis. Šis degiklis turi automatiškai įsijungti kai po paskutiniojo degimo oro įpurškimo degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau 850 °C arba atitinkamais atvejais – žemiau 1 100 °C. Jis taip pat naudojamas kiekvienąkart pradedant arba užbaigiant deginimo operacijas, kad būtų garantuota, jog visada šių operacijų metu ir tol, kol nesudegusios atliekos yra degimo kameroje, bus palaikoma 850 °C, o atitinkamais atvejais – 1 100 °C temperatūra.

Pradedant arba užbaigiant deginimo operacijas arba degimo dujų temperatūrai nukritus žemiau 850 °C, o atitinkamais atvejais – 1 100 °C, papildomam degikliui nenaudojamas kuras, kuriam degant gali būti išmetama teršalų daugiau negu deginant gazolį, apibūdintą Tarybos direktyvos 75/716/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, suskystintas dujas arba gamtines dujas.

2.  Bendro atliekų deginimo įmonės projektuojamos, statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos taip, kad bendro deginimo metu išsiskyrusių dujų temperatūra kontroliuojamu ir vienodu būdu ir netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis dvi sekundes būtų padidinta iki 850 °C. Bendrai deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenuotų organinių medžiagų chlorino pavidalu, temperatūra turi būti padidinta iki 1 100 °C.

3.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonės turi ir eksploatuoja automatines sistemas, neleidžiančias paduoti atliekų šiais atvejais:

4.  Jei šios direktyvos reikalavimų yra laikomasi, kompetentinga institucija gali patvirtinti sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, o kalbant apie temperatūrą – šio straipsnio 3 dalyje, ir kurios nurodytos leidime tam tikrų kategorijų atliekoms arba tam tikriems šiluminiams procesams. Valstybės narės gali nustatyti ši patvirtinimą reglamentuojančias taisykles. Pakeitus eksploatacijos sąlygas, neturi atsirasti daugiau likučių arba likučių, kuriuose yra daugiau organinių teršalų negu likučiuose, kurių atsirastų šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.

Jei šios direktyvos reikalavimų yra laikomasi, kompetentinga institucija gali patvirtinti sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, o kalbant apie temperatūrą – šio straipsnio 3 dalyje, ir kurios nurodytos leidime tam tikrų kategorijų atliekoms arba tam tikriems šiluminiams procesams. Valstybės narės gali nustatyti šį patvirtinimą reglamentuojančias taisykles. Minėtas patvirtinimas galimas, jei laikomasi bent jau nuostatų dėl išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų V priede bendrajai organinei angliai ir CO.

Kai bendro atliekų deginimo įmonės degina savo atliekas jų susidarymo vietoje, žievės katiluose, kurie naudojami medienos ir popieriaus pramonėje, minėtos sąlygos tvirtinamos tada, kai laikomasi bent jau nuostatų dėl išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų V priede bendrajai organinei angliai.

Apie visas eksploatacijos sąlygas, numatytas remiantis šia straipsnio dalimi, ir atliktų patikrinimų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai, kaip dalis informacijos, pateikiamos pagal ataskaitų pateikimo reikalavimus.

5.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonės projektuojamos, statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos taip, kad išmetamieji teršalai nepatektų į orą ir dėl to smarkiai nepadidėtų pažemio koncentracijos; svarbiausia, kad išmetamų dujų šalinimas būtų kontroliuojamas ir atitiktų tam tikrus Bendrijos oro kokybės standartus taikomus kaminams, kurių aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

6.  Kiek įmanoma, turi būti panaudojama abiejų tipų įmonėse deginimo procese gauta šiluma.

7.  Infekuotos atliekos iš gydymo įstaigų turėtų būti dedamos tiesiai į krosnį, prieš tai jų nemaišant su kitų kategorijų atliekomis ir tiesiogiai jų netvarkant.

8.  Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonei vadovauja fizinis asmuo, turintis tam reikalingą kompetenciją.

7 straipsnis

Į orą išmetamų teršalų ribinės vertės

1.  Atliekų deginimo įmonės projektuojamos, statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos taip, kad nebūtų viršijamos V priede nurodytos išmetamų dujų ribinės vertės.

2.  Bendro atliekų deginimo įmonės projektuojamos, statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos taip, kad nebūtų viršijamos išmetamų dujų ribinės vertės, nustatytos remiantis II priedo nuostatomis arba jame nurodytos.

Jei bendro atliekų deginimo įmonėje daugiau kaip 40 % šilumos išsiskiria deginant pavojingas atliekas, taikomos V priede nurodytos išmetamų teršalų ribinės vertės.

3.  Matavimų, atliktų norint patikrinti, ar laikomasi išmetamų teršalų ribinių verčių, rezultatai perskaičiuojami taikant standartines 11 straipsnyje nurodytas sąlygas.

4.  Kai bendro atliekų deginimo įmonėse deginamos neapdorotos, neišrūšiuotos komunalinės atliekos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos remiantis V priedo nuostatomis, o II priedas netaikomas.

5.  Nepažeisdamos Sutarties nuostatų, valstybės narės gali nustatyti policiklinių aromatinių angliavandenilių arba kitų teršalų ribines vertes.

8 straipsnis

Išmetamųjų dujų valymo nuotekos

1.  Norint pašalinti iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonės nuotekas, susidariusias valant išmetamas dujas, būtina gauti kompetentingos institucijos leidimą.

2.  Išmetamų dujų valymo nuotekų šalinimas į vandens telkinius ribojamas kiek įmanoma, bet ne mažiau kaip IV priede nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

3.  Taikant konkrečią leidime nurodytą nuostatą, išmetamų dujų valymo nuotekos gali būti šalinamos į vandens telkinius prieš tai jas išvalius ir tik tuomet, kai:

4.  Išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos toje vietoje, kur IV priede nurodytų teršiančių medžiagų turinčios išmetamų dujų valymo nuotekos yra šalinamos iš atliekų deginimo ir bendro deginimo įmonių.

Kai išmetamųjų dujų valymo nuotekos yra valomos vietoje kartu su kitomis vietinėmis nuotekomis, operatorius atlieka šiuos 11 straipsnyje nurodytus matavimus:

Norint patikrinti, kaip laikomasi IV priede nustatytų išmetamų dujų valymo nuotekų srauto ribinių verčių, operatorius atlieka atitinkamus masės balanso skaičiavimus, kad nustatytų išmetimo lygius paskutinėse pašalintose nuotekose, kurios gali būti priskiriamos išmetamų dujų valymo nuotekoms.

Esant jokioms aplinkybėms negalima skiesti nuotekų tam, kad būtų neviršytos IV priede nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

5.  Kai IV priede nurodytų teršiančių medžiagų turinčios išmetamų dujų valymo nuotekos yra valomos ne atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įmonėje o už jos ribų esančioje valymo įmonėje, skirtoje šios rūšies atliekoms valyti, IV priede nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos tame taške, kur nuotekos palieka valymo įmonę. Jei tokia ne deginimo įmonės teritorijoje esanti valymo įmonė yra skirta ne tik valyti nuotekas po deginimo proceso, operatorius atlieka atitinkamus šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose numatytus masės balanso skaičiavimus, kad nustatytų išmetamųjų teršalų lygius galutinėse šalinamose nuotekose, kurios gali būti priskiriamos išmetamų dujų valymo nuotekoms, kad būtų patikrinta, ar laikomasi IV priede nustatytų išmetamų dujų valymo nuotekų srauto teršalų ribinių verčių.

Esant jokioms aplinkybėms negalima skiesti nuotekų tam, kad būtų neviršytos IV priede nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

6.  Leidime:

7.  Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonių teritorija, įskaitant atliekų laikymui skirti plotai, projektuojami taip, kad būtų išvengta neleistino ir netikėto dirvožemio, paviršinio į ir požeminio vandens užteršimo bet kokiais teršalais, kaip reglamentuoja atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatos. Be to, numatomos talpyklos, skirtos užterštoms lietaus vandens nuotekoms iš įmonių (abiejų tipų) teritorijos arba vandeniui, užterštam po išsiliejimo arba panaudoto gaisrui gesinti.

Talpykla turi būti pakankama, kad užtikrintų galimybę tokius vandenis patikrinti, o prireikus prieš šalinimą išvalyti.

8.  Nepažeisdamos Sutarties nuostatų, valstybės narės gali nustatyti policiklinių aromatinių angliavandenilių arba kitų išmetamųjų teršalų ribines vertes.

9 straipsnis

Likučiai

Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonėje vykstančių degimo procesų likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti sumažintas. Likučiai perdirbami, jei įmanoma, tiesiogiai įmonėje arba už jos ribų laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų.

Sausieji likučiai dulkių pavidalu, pvz., katilų dulkės ir katilų dujų valymo sausieji likučiai vežami ir tarpinėje grandyje sandėliuojami taip, kad nepatektų į aplinką, – pvz., užplombuotuose konteineriuose.

Prieš nustatant, kur iš atliekų deginimo įmonių likučiai bus vežami pašalinti arba perdirbti, atliekami atitinkami bandymai skirtingų deginimo likučių fizinėms bei cheminėms savybėms bei užteršimo galimumui nustatyti. Tiriama bendra tirpioji frakcija ir sunkiųjų metalų tirpioji frakcija.

10 straipsnis

Kontrolė ir monitoringas

1.  Tam, kad būtų galima atlikti programinę parametrų, sąlygų ir koncentracijų, išreikštų masės vienetais, susijusių su deginimo procesu abiejų tipų įmonėse, priežiūrą, instaliuojami matavimo įrenginiai ir taikomi atitinkami matavimo būdai.

2.  Matavimo reikalavimai nurodomi kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtose sąlygose.

3.  Įrenginių tinkamumas ir į orą bei vandenį išmetamų teršalų automatinių monitoringo įrenginių darbas yra kontroliuojamas ir kasmet atliekamas techninis jų patikrinimas. Bent kartą per trejus metus įrenginiai turi būti kalibruojami atliekant lygiagrečius matavimus taikant pamatinius metodus.

4.  Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai.

5.  Periodiški į orą bei vandenį išmetamų teršalų matavimai atliekami taip, kaip nurodyta III priedo 1 ir 2 punktuose.

11 straipsnis

Matavimų reikalavimai

1.  Valstybės narės leidime nurodytomis specifikacijomis arba bendrosiomis privalomomis taisyklėmis užtikrina, kad būtų laikomasi šio straipsnio 2–12 bei 17 dalių nuostatų dėl oro ir 9 bei 14–17 dalių nuostatų dėl vandens.

2.  Laikantis III priedo nuostatų, atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonėje atliekami šie oro teršalų matavimai:

3.  Išmetamų dujų sėdimo laikas, maksimali temperatūra ir jose esantis deguonies kiekis atitinkamai tikrinami mažiausiai vieną kartą po to, kai atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonė pradedama eksploatuoti ir tada, kai numatomos pačios nepalankiausios eksploatavimo sąlygos.

4.  Nebūtina atlikti nuolatinius HF matavimus, jei HCl yra valomas etapais ir tai užtikrina, kad nebus viršytos išmetamo HCl ribinės vertės. Šiuo atveju išmetamas HF matuojamas periodiškai, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalies c punkte.

5.  Nereikalaujama nuolatos matuoti vandens garų kiekį išmetamose dujose, jei jų mėginys yra išdžiovinamas iki emisijos analizės.

6.  Leidime kompetentinga institucija gali pakeisti nuolatinį matavimą šio straipsnio 2 dalies c punkte nustatytu periodišku HCl, HF ir SO2 matavimu, jei atliekų deginimo arba bendro deginimo įmonių operatorius gali įrodyti, kad išmetamas šių teršalų kiekis jokiu būdu negali būti didesnis už nurodytas jų ribines vertes.

►M1  7.  Leidime kompetentinga institucija gali nurodyti, jog ji leidžia sumažinti sunkiųjų metalų periodiškų matavimų dažnumą nuo dviejų kartų per metus iki vieno karto per dvejus metus ir dioksinų bei furanų – nuo dviejų iki vieno karto per metus, jei deginant išsiskiriančių išmetamųjų teršalų kiekis sudaro mažiau kaip 50 % jų ribinių verčių, nustatytų atitinkamai remiantis II arba V priedo nuostatomis, ir kad buvo nustatyti reikalavimų, kurių būtina laikytis, kriterijai. Komisija patvirtina priemones, nustatančias šiuos kriterijus, remdamasi bent jau antros pastraipos a ir d punktais. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, tvirtinamos laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ◄

Iki 2005 m. sausio 1 d. gali būti leista matuoti rečiau net jeigu ir nėra tokių kriterijų, bet tik tuomet, kai:

8.  Matavimų, atliekamų norint patikrinti, ar laikomasi išmetamųjų teršalų ribinių verčių, rezultatai perskaičiuojami taikant toliau nurodytas sąlygas, o deguonis apskaičiuojamas pagal VI priede pateiktą formulę:

Kai išmetamųjų teršalų kiekis yra sumažinamas valant išmetamas dujas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmonėse apdorojančiose pavojingas atliekas, pirmojoje pastraipoje minėtas perskaičiavimas taikant standartinį deguonies kiekį atliekamas tik tada, jei deguonies kiekis, išmatuotas per tą patį laiką, kai buvo matuojamas teršalo kiekis, viršija atitinkamą standartinį deguonies kiekį.

9.  Visi matavimų rezultatai registruojami, apdorojami ir atitinkamu būdu pateikiami, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti, ar laikomasi leistinų eksploatavimo sąlygų arba išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų šioje direktyvoje laikantis tvarkos, kurią apsprendžia minėtos institucijos.

10.  Manoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinių verčių yra laikomasi tada, kai:

11.  Vidutinės pusės valandos vertės ir 10 minučių vidurkiai nustatomi pagal veiksminguoju eksploatacijos laiku (išskyrus paleidimo ir išjungimo laiką, jei atliekos nedeginamos) išmatuotas vertes prieš tai iš jų atėmus III priedo 3 punkte nurodytą patikimumo intervalo vertę. Dienos vidutinės vertės nustatomos iš šių galiojančių vidutinių verčių.

Norint gauti patikimą vidutinę dienos vertę, dėl nuolatinio matavimo sistemos gedimų arba eksploatacijos atmetamos ne daugiau kaip penkios bet kurios dienos vidutinės pusės valandos vertės. Dėl minėtos priežasties per metus atmetama ne daugiau kaip dešimt vidutinių dienos verčių.

12.  Bandomojo laikotarpio vidutinės vertės ir periodiškų HF, HCl ir SO2 matavimų vidutinės vertės nustatomos laikantis 10 straipsnio 2 bei 4 dalių ir III priedo reikalavimų.

▼M1

13.  Vos tik Bendrijai gavus informaciją apie atitinkamus matavimo būdus, Komisija nustato datą, nuo kurios, laikantis III priedo nuostatų, turi būti atliekami nuolatiniai į orą išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų ribinių verčių matavimai. Ši priemonė, skirta neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, tvirtinama laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

▼B

14.  Nuotekų šalinimo vietoje atliekami šie matavimai:

15.  Teršalų masės išvalytose nuotekose monitoringas atliekamas laikantis Bendrijos teisės aktų ir jo rezultatai bei matavimų dažnumas nurodomi leidime.

16.  Laikoma, jog vandens ribinių verčių yra laikomasi tada, kai:

17.  Jei atlikti matavimai rodo, kad viršytos šioje direktyvoje nustatytos į orą arba vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės, apie tai tuoj pat pranešama kompetentingai institucijai.

12 straipsnis

Informacijos prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas

1.  Nepažeidžiant Tarybos direktyvos 90/313/EEB ( 24 ) ir Direktyvos 96/61/EB, paraiškas dėl naujų leidimų steigti atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įmones, tam tikrą laiką galima gauti vienoje arba keliose visuomenei prieinamose vietose, pvz., vietinės valdžios įstaigose, kad prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą ji galėtų pareikšti savo pastabas. Visuomenė turi teisę susipažinti su kompetentingos institucijos sprendimu, įskaitant bent jau leidimo kopija su visais vėlesniais pakeitimais.

2.  Be to, visuomenei turi būti prieinama atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonės kurių nominalus pajėgumas yra dvi arba daugiau tonų per valandą, ir, nepaisant Direktyvos 96/61/EB 15 straipsnio 2 dalies, metinė ataskaita apie įmonės veiklą ir monitoringą, kurią jos operatorius privalo pateikti kompetentingai institucijai. Minimalus reikalavimas šiai ataskaitai – joje turi būti pateikta informacija apie patį deginimo procesą ir duomenys apie į orą bei vandenį išmetamų teršalų kiekius lyginant juos su šioje direktyvoje nurodytomis normomis. Komisija sudaro ir pateikia visuomenei atliekų deginimo bei bendro atliekų deginimo įmonių, kurių nominalus pajėgumas mažesnis kaip dvi tonos per valandą, sąrašą.

13 straipsnis

Avarinės eksploatacijos sąlygos

1.  Kompetentinga institucija leidime nustato didžiausią leistiną bet kokio techniškai neišvengiamo valymo bei matavimo prietaisų sustabdymo, sutrikimų arba gedimų laikotarpį, kurio metu į orą ir į išvalytas nuotekas išmetamų kontroliuojamų medžiagų koncentracijos gali viršyti nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

2.  Avarijos atveju operatorius kuo skubiau sumažina operacijų skaičiųarba nutraukia darbą, kol bus atstatytos normalios darbo sąlygos.

3.  Nepažeidžiant 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatų, jei viršijamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, darbas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonėje arba deginimo linijoje be jokių išlygų nutraukiamas ir atliekos nedeginamos daugiau kaip keturias valandas iš eilės; be to, tokiomis sąlygomis per metus iš viso galima dirbti mažiau kaip 60 val. Šis laikas (60 val.) taikomas tik toms įmonės linijoms, kurios turi vienintelę išmetamųjų dujų valymo priemonę.

4.  Bendras atliekų deginimo įmonės į orą išmetamų dulkių kiekis jokiomis aplinkybėmis neturi viršyti 150 mg/m3, (pusės valandos matavimo vidurkis); be to, neturi būti viršijamos į orą išmetamų CO ir TOC ribinės vertės. Turi būti laikomasi visų kitų 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

14 straipsnis

Straipsnis dėl peržiūrėjimo

Nepažeisdama Direktyvos 96/61/EB nuostatų, Komisija iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pagrįstą šios direktyvos taikymo, ypač naujoms įmonėms, patirtimi, pažanga, pasiekta taikant išmetamųjų teršalų kontrolės būdus, ir atliekų tvarkymo patirtimi. Be to, paraiškoje turi atsispindėti techninės būklės gerinimas, įmonių eksploatavimo patirtis, aplinkosaugos reikalavimai. Ataskaitoje turi būti atskiras skirsnis apie II priedo 1 dalies 1 punkto taikymą, o svarbiausia – dėl II priedo 1 dalies 1 punkto išnašoje nurodytų veikiančių cemento krosnių ekonominių ir techninių galimybių laikytis tame priede naujoms cemento krosnims nustatytų išmetamų Nox ribinių verčių. Kaip įprasta, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šios direktyvos nuostatų peržiūrėjimo. Tačiau jeigu didesnė dalis atliekų srautų yra nukreipta ne į tokio tipo bendro atliekų deginimo įmones kokios nurodytos II priedo 1 ir 2 dalyse, pasiūlymus dėl II priedo 3 dalies pakeitimų Komisija pateikia dar prieš perduodama minėtą ataskaitą.

15 straipsnis

Ataskaitų pateikimas

Ataskaitos apie šios direktyvos įgyvendinimą rengiamos Tarybos direktyvos 91/692/EEB 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmojoje ataskaitoje turi būti apžvelgtas bent jau pirmųjų trijų metų laikotarpis po 2002 m. gruodžio 28 d., ir ji turi atitikti Direktyvos 94/67/EB 17 straipsnyje ir Direktyvos 96/61/EB 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius. Tam tikslui Komisija turi laiku parengti atitinkamas anketas.

▼M1

16 straipsnis

Derinimas su technikos pažanga ar naujais duomenimis

Komisija patvirtina priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, derinančias 10, 11 ir 13 straipsnius bei I ir III priedus su technikos pažanga arba naujais duomenimis, susijusiais su teršalų išmetimo mažinimo įtaka sveikatai, laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▼B

18 straipsnis

Pripažinimas netekusiais galios

Nuo 2005 m. gruodžio 28 d. panaikinami šie dokumentai:

19 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva. Šios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 28 d., o apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus – nedelsdamos.

20 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Nepažeidžiant šios direktyvos prieduose numatytų specialių pereinamojo laikotarpio nuostatų, nuo 2005 m. gruodžio 28 d. šiuo metu veikiančioms įmonėms taikomos šios direktyvos nuostatos.

2.  Naujoms įmonėms, t. y. įmonėms, kurioms netaikomas 3 straipsnio 6 dalyje arba šio straipsnio 3 dalyje pateiktas apibūdinimas „veikiančios atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmonės“ nuo 2002 m. gruodžio 28 d. taikomos ne 18 straipsnyje minėtos direktyvos, o ši direktyva.

3.  Stacionarinės arba mobiliosios įmonės, kurių tikslas – gaminti energiją arba materialius produktus, kurios jau veikia ir, jei reikalaujama, turi leidimą, kurį reglamentuoja dabartiniai Bendrijos teisės aktai, ir kurios pradeda deginti atliekas ne vėliau kaip nuo 2004 m. gruodžio 28 d., laikomos esamomis bendro atliekų deginimo įmonėmis.

21 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 28 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

I PRIEDAS

---

II PRIEDAS

Į ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ, SUSIDARIUSIŲ DEGINANT ATLIEKAS BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮMONĖSE RIBINIŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

Kai šio priedo lentelėje nenurodyta konkreti visų išmetamųjų teršalų ribinė vertė „C“, taikytina ši formulė maišymo taisyklė.

Kiekvieno atitinkamo teršalo ir anglies monoksido išmetamosiose dujose, išsiskiriančiose deginant atliekas, ribinė vertė apskaičiuojama taip:

Vatliekos

:

Deginant atliekas susidariusių dujų tūris, nustatomas pagal mažiausią leidime nurodytą atliekų kaloringumą ir perskaičiuotas taikant šioje direktyvoje nurodytas standartines sąlygas. Jei šiluma, išsiskyrusi deginant pavojingas atliekas, sudaro mažiau kaip 10 % visos įmonėje išsiskyrusios šilumos, Vatliekos turi būti apskaičiuojamas pagal tokį (teorišką) atliekų kiekį, kuris, sudeginus atliekas, sudarytų 10 % šilumos, kai bendras išskiriamos šilumos kiekis yra fiksuotas.

Catliekos

:

V priede deginimo įmonėms nustatytos atitinkamų išmetamųjų teršalų ir anglies monoksido ribinės vertės.

Vproc

:

išmetamųjų dujų tūris, išsiskyręs įmonėje vykstančių procesų metu, įskaitant patvirtintų kuro rūšių, kurios dažniausiai naudojamos įmonėje (išskyrus atliekas), deginimą, nustatomas pagal deguonies kiekius, kurie, kaip nurodyta Bendrijos arba nacionaliniuose reglamentuose, turi būti standartinis. Jei nėra reglamentų, skirtų šios rūšies įmonėms, turi būti naudojamas tikrasis deguonies kiekis išmetamose dujose, nepraretinant jo papildomu oru, kuris procesui nebūtinas. Kitos standartinės sąlygos yra nurodytos šioje direktyvoje.

Cproc

:

išmetamųjų teršalų vertės, nurodytos šio priedo lentelėse ir skirtos tam tikriems pramonės sektoriams, o jei tokios lentelės arba verčių nėra, – įmonių, atitinkančių nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus tokioms įmonėms, deginančioms įprastu būdu patvirtintas kuro rūšis (išskyrus atliekas), išmetamose dujose esančių atitinkamų teršalų ir anglies monoksido ribinės vertės. Jei ir šių verčių nėra, naudojamos leidime nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Jei nėra leidimuose nurodytų ribinių verčių – naudojamos tikrosios masės koncentracijos.

C

:

Visų išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir deguonies kiekis, nurodyti šio priedo lentelėse tam tikriems pramonėms sektoriams ir tam tikriems teršalams, o jei tokios lentelės arba ribinių verčių nėra, – bendro CO kiekio ir atitinkamų teršalų ribinės vertės, pakeičiančios išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas atskiruose šios direktyvos prieduose. Bendras deguonies kiekis, pakeičiantis standartinį deguonies kiekį, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pirmiau minėtą kiekį ir į dalinius kiekius.

Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šiame priede numatytas išlygas.

II.1.   Specialios nuostatos, taikomos cemento degimo krosnims bendrai deginančioms atliekas

Vidutinės dienos vertės (nuolatinių matavimų). Mėginių ėmimo laikotarpiai ir kiti 7 straipsnyje minėti matavimo reikalavimai. Visos vertės nurodomos mg/m3 (dioksinų ir furanų – ng/m3). Vidutinės pusės valandos vertės reikalingos tik apskaičiuojant vidutines dienos vertes.

Matavimų, atliekamų norint patikrinti, kaip laikomasi išmetamųjų teršalų ribinių verčių, rezultatai perskaičiuojami taikant šias sąlygas: temperatūra – 273 K, slėgis – 101,3 kPa, deguonies, sausų dujų – 10 %.

II.1.1.   C – Visų išmetamųjų teršalų ribinės vertės

Kompetentingos institucijos gali leisti iki 2008 m. sausio 1 d. daryti išlygas NOx, kuris išsiskiria vykstant šlapiam procesui veikiančiose cemento degimo krosnyse arba cemento degimo krosnyse per valandą sudeginančiose mažiau kaip tris tonas atliekų, jei leidime numatyta bendroji išmetamo NOx ribinė vertė yra ne didesnė kaip 1 200 mg/m3.

Iki 2008 m. sausio 1 d. kompetentingos institucijos gali leisti daryti išlygas dulkėms, kurios atsiranda cemento degimo krosnyse per valandą sudeginančiose mažiau kaip tris tonas atliekų, jei leidime numatyta visų išmetamų NOx ribinė vertė yra ne didesnė kaip 50 mg/m3.

II.1.2.   C – bendros SO2 ir TOC ribinės vertės

Kompetentinga institucija gali leisti taikyti išlygas tuomet, kai TOC ir SO2 atsiranda ne deginant atliekas.

II.1.3.   CO emisijos ribinė vertė

CO ribines vertes gali nustatyti kompetentinga institucija.

II.2.   Specialios nuostatos, skirtos bendro atliekų deginimo įmonėms

II.2.1.   Vidutinės dienos vertės

▼M1

Tuo atveju, jei Direktyvoje 2001/80/EB yra nustatytos arba remiantis būsimais Bendrijos teisės aktais didelėms deginimo įmonėms bus nustatytos griežtesnės išmetamųjų teršalų ribinės vertės, šios išmetamųjų teršalų ribinės vertės pakeis toliau nurodytose lentelėse gamykloms ir teršalams nustatytas ribines vertes (Cproc). Tokiu atveju Komisija šias lenteles suderina su griežtesnėmis išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis. Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti, nedelsiant tvirtinamos laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

▼B

Cproc:

Kietojo kuro Cproc, išreikšta mg/Nm3 (O2 kiekis – 6 %):

Iki 2007 m. sausio 1 d., nepažeidžiant atitinkamų Bendrijos teisės aktų, NOx ribinės vertės netaikomos įmonėms tik bendrai deginančioms pavojingas atliekas.

Iki 2008 m. sausio 1 d. kompetentingos institucijos gali leisti taikyti išlygas NOx ir SO2 veikiančioms bendro atliekų deginimo įmonėms, kurių galingumas – nuo 100 iki 300 MWth) ir kurios naudoja verdančio sluoksnio technologiją ir degina įvairių rūšių kietąjį kurą,jei leidime numatyta Cproc NOx vertė yra ne didesnė kaip 350 mg/Nm3, o SO2 – ne didesnė kaip nuo 850 iki 400 mg/Nm3 (tiesinis sumažėjimas nuo 100 iki 300 MWth).

Biomasės Cproc išreikštas mg/Nm3 (O2 kiekis – 6 %):

Iki 2008 m. sausio 1 d. kompetentingos institucijos gali leisti taikyti išlygas NOx veikiančioms bendro atliekų deginimo įmonėms, kurių galingumas nuo 100 iki 300 MWth ir kurios naudoja verdančio sluoksnio technologiją bei degina biomasę, jei leidime numatyta Cproc vertė yra ne didesnė kaip 350 mg/Nm3.

Skystojo kuro Cproc, išreikšta mg/Nm3 (O2 kiekis – 3 %):

II.2.2.   C – bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės

C išreikšta mg/Nm3 (O2 kiekis – 6 %). Visos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinės vertės:

C, išreikšta ng/Nm3 (O2 kiekis – 6 %). Visos mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinės vertės:

II.3.   Specialios nuostatos pramonės sektoriams, nenurodytiems II.1 arba II.2 dalyse, kuriuose deginamos atliekos

II.3.1.   C – bendros išmetamųjų teršalų ribinės vertės:

C išreikšta ng/Nm3. Visos mažiausiai 6 valandų, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinės vertės:

C, išreikšta mg/Nm3. Visos mažiausiai 30 minučių, o daugiausiai – 8 valandų laikotarpiu paimtų mėginių vidutinės vertės:

---

III PRIEDAS

Matavimo būdai

---

IV PRIEDAS

Išmetamųjų dujų valymo nuotekose esančių teršalų ribinės vertės

Iki 2008 m. sausio 1 d. kompetentinga institucija gali leisti veikiančioms atliekų deginimo įmonėms taikyti išlygas suspenduotoms kietosioms dalelėms, jei leidime numatyta, kad 80 % išmatuotų verčių neviršija 30 mg/l ir nė viena iš jų neviršija 45 mg/l.

---

V PRIEDAS

Į ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ RIBINĖS VERTĖS

a)   Vidutinės dienos vertės

Kompetentinga institucija gali leisti taikyti išlygas NOx veikiančioms atliekų deginimo įmonėms:

– Iki 2008 m. sausio 1 d. kompetentinga institucija gali leisti veikiančioms deginimo įmonėms taikyti išlygas dulkėms, jei leidime numatytos vidutinės dienos vertės neviršija 20 mg/m3.

b)   Vidutinės pusės valandos vertės

Iki 2010 m. sausio 1 d. kompetentinga institucija gali leisti taikyti išlygas NOx veikiančioms deginimo įmonėms, kurių nominalus pajėgumas nuo 6 iki 16 tonų per valandą, jei vidurinė pusės valandos vertės A skiltyje neviršija 600 mg/m3, B skiltyje – 400 mg/m3.

c)   Visos vidutinės vertės, nustatytos per mažiausiai 30 minučių ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpį

Šios vidutinės vertės taip pat taikomos atitinkamų sunkiųjų metalų bei jų junginių dujoms ir garams.

d)   Vidutinės vertės matuojamos mažiausiai 6 valandų ir daugiausiai 8 valandų mėginių ėmimo laikotarpiais. Išmetamųjų dioksinų ir furanų ribinė vertė atitinka bendrą jų kiekį ir apskaičiuojama taikant I priede nurodytą toksiškumo ekvivalentą.

e)   Neturi būti viršijamos šios išmetamo anglies monoksido (CO) degimo dujose ribinės vertės (išskyrus įjungimo ir išjungimo momentus):

Kompetentinga institucija gali leisti deginimo įmonėms, naudojančioms verdančio sluoksnio technologiją, taikyti išlygas, jei leidime numatyta anglies monoksido (CO) ribinė vertė yra ne didesnė kaip 100 mg/m3, išreikšta vidutine valandos verte.

f)   Valstybės narės gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias šiame priede numatytas išlygas.

---

VI PRIEDAS

Emisijos koncentracijos apskaičiavimo formulė, kai nustatytas standartinis deguonies koncentracijos procentas

ES

=

apskaičiuota emisijos koncentracija, kai deguonies koncentracijos procentas yra standartinis;

EM

=

išmatuota teršalų koncentracija;

OS

=

standartinė deguonies koncentracija;

OM

=

išmatuota deguonies koncentracija.

---

( 1 ) OL C 13, 1998 1 17, p. 6 ir

OL C 372, 1998 12 2, p. 11.

( 2 ) OL C 116, 1999 4 28, p. 40.

( 3 ) OL C 198, 1999 7 14, p. 37.

( 4 ) 1999 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 219, 1999 7 30, p. 249), 1999 m. lapkričio 25 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 25, 2000 1 28, p. 17) ir 2000 m. kovo 15 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas.

( 5 ) OL C 138, 1993 5 17, p. 1 ir

OL L 275 1998 10 10, p. 1.

( 6 ) OL C 76, 1997 3 11, p. 1.

( 7 ) OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

( 8 ) OL L 163, 1989 6 14, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 9 ) OL L 203, 1989 7 15, p. 50. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 10 ) OL L 163, 1999 6 29, p. 41.

( 11 ) OL L 365, 1994 12 31, p. 34.

( 12 ) OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 350/96/EB (OL L 135, 1996 6 6, p. 32).

( 13 ) 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/667/EEB, nustatanti gyvūninės kilmės atliekų šalinimo, perdirbimo, pateikimo į rinką ir patogenų prevencijos gyvūninės bei žuvinės kilmės atliekų pašaruose veterinarines taisykles ir iš dalies keičianti Direktyvą 90/425/EEB (OL L 363, 1990 12 27, p. 51). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 14 ) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/15/EB (OL L 67, 1998 3 7, p. 29).

( 15 ) 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (OL L 296, 1996 11 21, p. 55).

( 16 ) 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (OL L 129, 1976 5 18, p. 23). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 17 ) 1999 m. balandžio 26 d. Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).

( 18 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 19 ) OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 94/31/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

( 20 ) OL L 194, 1975 7 25, p. 23. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

( 21 ) 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyva 93/12/EEB, susijusi su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure (OL L 74, 1993 3 27, p. 81). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/32/EB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).

( 22 ) 1993 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 94/3/EB, nustatantis atliekų sąrašą, minimą Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a punkte (OL L 5, 1994 1 7, p. 15).

( 23 ) OL L 30, 1993 2 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2408/98 (OL L 298, 1998 11 7, p. 19).

( 24 ) 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyva 90/313/EEB dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką (OL L 158, 1990 6 23, p. 56). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.