This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01996L0071-20200730
Directive 96/71/EC of the European Parliament and of the Council of 16 December 1996 concerning the posting of workers in the framework of the provision of services
Consolidated text: 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje
1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje
01996L0071 — LT — 30.07.2020 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 96/71/EB 1996 m. gruodžio 16 d. dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 018 1997.1.21, p. 1) |
Iš dalies keičiama:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/957 Tekstas svarbus EEE 2018 m. birželio 28 d. |
L 173 |
16 |
9.7.2018 |
|
Pataisyta:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 96/71/EB
1996 m. gruodžio 16 d.
dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
–1. Šia direktyva užtikrinama komandiruotų darbuotojų apsauga jų komandiruotės metu laisvės teikti paslaugas atžvilgiu, nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos, kurių turi būti laikomasi.
–1a. Šia direktyva nedaromas poveikis naudojimuisi valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės ir (arba) praktikos. Ja taip pat nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą ar imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką.
1. Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, kurios pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistemą komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją pagal šio straipsnio 3 dalį.
2. Ši direktyva netaikoma prekybinės laivininkystės įmonių personalui, dirbančiam jūroje.
3. Ši direktyva taikoma tada, kai šio straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės imasi vienos iš šių tarpvalstybinių priemonių:
savo sąskaita komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją ir duoda jiems nurodymus, vadovaudamosi sutartimi , sudaryta tarp darbuotojus komandiruojančios įmonės ir toje valstybėje narėje veikiančios šalies, kuriai bus teikiamos paslaugos, su sąlyga, kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; arba
komandiruoja darbuotojus į įstaigą arba grupės valdomą įmonę kitos valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; arba
kaip laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra paskiria darbuotoją laikinai dirbti įmonei laikinojo darbo naudotojai, kuri yra įsisteigusi ar veikia valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra ir darbuotojas saistomi darbo santykiais.
Kai darbuotojas, kurį laikinojo įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra paskyrė laikinai dirbti įmonei laikinojo darbo naudotojai, kaip nurodyta c punkte, turi atlikti darbą įmonės laikinojo darbo naudotojos teikiamų tarpvalstybinių paslaugų a, b ar c punkto prasme tikslu kitos valstybės narės teritorijoje nei ta, kurioje darbuotojas paprastai dirba laikinojo įdarbinimo įmonei ar įdarbinimo agentūrai arba įmonei laikinojo darbo naudotojai, laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra, su kuria darbuotoją sieja darbo santykiai, tą darbuotoją komandiravo į tos valstybės narės teritoriją. Laikinojo įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra laikoma 1 dalyje nurodyta įmone ir turi visiškai tenkinti atitinkamas šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES ( 1 ) sąlygas.
Įmonė laikinojo darbo naudotoja laiku ir prieš antroje pastraipoje nurodyto darbo pradžią informuoja jai darbuotoją paskyrusią laikinai dirbti laikinojo įdarbinimo įmonę ar įdarbinimo agentūrą.
4. Ne Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos už tas, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms.
2 straipsnis
Apibrėžimas
1. Šioje direktyvoje „komandiruotasis darbuotojas“ — tai darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje.
2. Šioje direktyvoje darbuotojo apibrėžimas yra nustatomas pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas yra komandiruotas, teisę.
3 straipsnis
Darbo sutarties sąlygos
1. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomai nuo to, kuri teisė yra taikoma darbo santykiams, 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės į jų teritoriją komandiruotiems darbuotojams, remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, garantuotų darbo sutarties sąlygas, apimančias toliau nurodytus dalykus, kurie valstybėje narėje, kurioje darbas atliekamas, yra nustatyti:
maksimalus darbo ir minimalus poilsio laikas;
minimali mokamų metinių atostogų trukmė;
darbo užmokestis, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas; šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms;
darbuotojų paskyrimo laikinai dirbti, visų pirma kai tai daro laikinojo įdarbinimo įmonės, sąlygos;
darbuotojų sveikatos, darbo saugos ir higienos sąlygos;
apsaugos priemonės, susijusios su nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų, vaikų ir jaunimo darbo sutarties sąlygomis;
vienodų sąlygų taikymo vyrams ir moterims bei kitos nediskriminavimo nuostatos;
darbuotojų apgyvendinimo, kai jį darbuotojams, dirbantiems kitoje nei jų įprasta darbo vieta, užtikrina darbdavys, sąlygos;
komandiruotpinigiai ar išlaidų kompensavimas, siekiant padengti toli nuo namų dėl profesinių priežasčių esančių darbuotojų kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas.
i punktas taikomas tik toms kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidoms, kurias komandiruoti darbuotojai patiria, kai valstybėje narėje, į kurios teritoriją jie yra komandiruoti, turi keliauti į įprastą darbo vietą ir iš jos, arba kai jų darbdavys juos laikinai siunčia iš tos įprastinės darbo vietos į kitą darbo vietą.
Šioje direktyvoje darbo užmokesčio sąvoka apibrėžiama pagal valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas komandiruojamas, nacionalinę teisę ir (arba) praktiką ir apima visas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios yra privalomos pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie toje valstybėje narėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais arba yra kitais atžvilgiais taikomi pagal 8 dalį.
Nedarant poveikio Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsniui, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise ir (arba) praktika, tame straipsnyje nurodytoje bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdamos ir skaidriai paskelbia informaciją apie darbo sutarties sąlygas, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kaip nurodyta šios dalies trečioje pastraipoje, ir visas darbo sutarties sąlygas pagal šio straipsnio 1a dalį.
Valstybės narės užtikrina, kad bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje būtų pateikiama tiksli ir atnaujinta informacija. Komisija savo interneto svetainėje paskelbia bendrų oficialių nacionalinių interneto svetainių adresus.
Jeigu, priešingai nei pagal Direktyvos 2014/67/ES 5 straipsnį, bendroje oficialioje nacionalinėje interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje nenurodyta, kurios darbo sutarties sąlygos turi būti taikomos, į tą aplinkybę atsižvelgiama, vadovaujantis nacionaline teise ir (arba) praktika, nustatant sankcijas pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimų atveju tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti jų proporcingumą.
1a. Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, valstybės narės užtikrina, nepriklausomai nuo to, kuri teisė yra taikoma darbo santykiams, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės į jų teritoriją komandiruotiems darbuotojams, remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų darbo sutarties sąlygų garantuotų visas taikytinas darbo sutarties sąlygas, kurios valstybėje narėje, kurioje yra atliekamas darbas, yra nustatytos:
Šios dalies pirma pastraipa netaikoma toliau nurodytiems dalykams:
darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo procedūroms, formalumams ir sąlygoms, įskaitant nekonkuravimo sąlygas;
papildomų profesinių pensijų sistemoms.
Kai paslaugų tiekėjas pateikia motyvuotą pranešimą, valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, pratęsia pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį iki 18 mėnesių.
Jeigu 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė pakeičia komandiruotą darbuotoją kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje vietoje, komandiruotės trukmė šios dalies tikslais yra bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukmė.
Šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta „To paties darbo toje pačioje vietoje“ samprata apibrėžiama atsižvelgiant į, inter alia, teiktinos paslaugos pobūdį, atliktiną darbą ir darbo vietos adresą (-us).
1b. Valstybės narės numato, kad 1 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytos įmonės komandiruotiems darbuotojams garantuotų darbo sutarties sąlygas, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB ( 2 ) 5 straipsnį taikomos laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojams, kuriuos paskyrė laikinai dirbti valstybėje narėje, kurioje atliekamas darbas, įsisteigusios įmonės.
Įmonė laikinojo darbo naudotoja informuoja 1 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas įmones apie savo taikomas įdarbinimo sąlygas, susijusias su darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu, tiek, kiek toms sąlygoms taikoma šios dalies pirma pastraipa.
2. Šio straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktai netaikomi, jei gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį instaliavimą atlieka gaminį tiekiančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ir (arba) specialistai, kai tai yra numatyta prekių tiekimo sutartyje ir yra būtina, norint naudotis patiektu gaminiu ir kai jų komandiruotės laikas neviršija aštuonių dienų.
Ši nuostata netaikoma priede išvardytiems statybos darbams.
3. 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais valstybės narės, pasikonsultavusios su darbdaviais ir darbuotojais bei laikydamosi savo tradicijų ir praktikos, gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkto, jei komandiruotės trukmė neviršija vieno mėnesio.
4. Laikydamosi nacionalinių įstatymų ir (arba) praktikos, šio straipsnio 8 dalyje apibrėžtomis kolektyvinėmis sutartimis, reglamentuojančiomis vieną ar kelis veiklos sektorius, valstybės narės gali numatyti galimybę 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais netaikyti šio straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkto ir valstybės narės sprendimo, priimto pagal šio straipsnio 3 dalį, jei komandiruotės trukmė neviršija vieno mėnesio.
5. 1 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais valstybės narės gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b ir c punktų, remdamosi tuo, kad bus atliekami nedideli darbai.
Valstybės narės, kurios pasinaudoja šios dalies pirmojoje pastraipoje minėta galimybe, nustato kriterijus, kuriuos turi atitikti atliktinas darbas, kad jis būtų laikomas „nedideliu“.
6. Komandiruotės trukmė apskaičiuojama imant vienerių metų pamatinį laikotarpį nuo komandiruotės pradžios.
Apskaičiuojant trukmę atsižvelgiama į visus ankstesnius laikotarpius, kai komandiruotasis darbuotojas atliko tam tikras pareigas.
7. 1–6 dalys netrukdo taikyti darbuotojams palankesnių darbo sutarties sąlygų.
Su komandiruote susiję komandiruotpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant komandiruotės faktines išlaidas, kaip antai kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas. ►C1 Nedarant poveikio 1 dalies pirmos pastraipos i punktui, darbdavys kompensuoja komandiruotam darbuotojui tokias išlaidas laikantis nacionalinės teisės ir (arba) praktikos, taikomų darbo santykiams. ◄
Jeigu pagal darbo santykiams taikytinas darbo sąlygas nenustatyta, ar su komandiruote susijusių komandiruotpinigių dalys mokamos kaip faktinių išlaidų kompensavimas, ir tuo atveju, kai taip yra, kurios tai yra dalys, arba kurios yra darbo užmokesčio dalimi, tuomet laikoma, kad visi komandiruotpinigiai mokami kaip išlaidų, susijusių su komandiruote, kompensavimas.
8. „Kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais“ - tai kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai, kurių privalo laikytis visos tam tikros profesijos ar pramonės šakos įmonės konkrečioje geografinėje zonoje.
Jei nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai skelbiami visuotinai taikytinais pirmos pastraipos prasme, arba papildant tokią sistemą, valstybės narės gali nuspręsti remtis:
Su sąlyga, kad šias sutartis ir sprendimus taikant 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms sprendžiant šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išvardytus klausimus ir, kai taikoma, darbo sutarties sąlygų, užtikrinamų komandiruotiems darbuotojams pagal šio straipsnio 1a dalį, atžvilgiu, užtikrinamas vienodų sąlygų taikymas toms įmonėms ir kitoms šioje pastraipoje nurodytoms panašioje padėtyje esančioms įmonėms.
Vienodų sąlygų taikymas, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, egzistuoja tais atvejais, kai:
9. Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės 1 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytiems darbuotojams be šio straipsnio 1b dalyje nurodytų darbo sąlygų, garantuotų kitas sąlygas, kurios taikomos laikinos įdarbinimo agentūros darbuotojams valstybėje narėje, kurioje atliekamas darbas.
10. Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms, laikantis Sutarčių ir remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, taikyti nacionalinėms įmonėms ir kitų valstybių narių įmonėms darbo sutarčių sąlygas, susijusias su kitais dalykais, nei nurodytieji 1 dalies pirmoje pastraipoje, nuostatų dėl viešosios tvarkos atveju.
4 straipsnis
Bendradarbiavimas teikiant informaciją
1. Kad ši direktyva būtų įgyvendinta, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir (arba) praktikos, paskiria vieną ar kelias ryšio palaikymo tarnybas arba vieną ar kelias kompetentingas nacionalines institucijas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ar įstaigos, įskaitant valdžios institucijas, kurios pagal nacionalinę teisę yra atsakingos už 3 straipsnyje nurodytų darbo sutarties sąlygų stebėseną, tarpusavyje bendradarbiautų, taip pat ir Sąjungos lygmeniu. Toks bendradarbiavimas visų pirma apima atsakymus į pagrįstus tų valdžios institucijų ar įstaigų prašymus suteikti informacijos apie tarpvalstybinį darbuotojų paskyrimą laikinai dirbti ir akivaizdžių pažeidimų arba galimų neteisėtos veiklos atvejų, kaip antai tarpvalstybinių nedeklaruojamo darbo ir fiktyvaus savarankiško darbo atvejų, susijusių su darbuotojų komandiravimu, nagrinėjimą. Jei kompetentinga institucija ar įstaiga valstybėje narėje, iš kurios komandiruojamas darbuotojas, neturi valstybės narės, į kurią komandiruojamas darbuotojas, kompetentingos institucijos ar įstaigos prašomos informacijos, ji stengiasi tą informaciją gauti iš kitų tos valstybės narės institucijų ar įstaigų. Jei nuolat vėluojama pateikti tokią informaciją valstybei narei, į kurią komandiruojamas darbuotojas, apie tai informuojama Komisija ir ji imasi tinkamų priemonių.
Komisija ir pirmojoje pastraipoje paminėtos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų ištirti sunkumai, kurie gali kilti taikant 3 straipsnio 10 dalies nuostatas.
Abipusė administracinė pagalba teikiama nemokamai.
3. Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad informacija apie 3 straipsnyje nurodytas darbo sutarties sąlygas būtų prieinama.
4. Visos valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie šio straipsnio 1 dalyje paminėtas ryšio palaikymo tarnybas ir (arba) kompetentingas institucijas.
5 straipsnis
Stebėsena, kontrolė ir vykdymo užtikrinimas
Valstybė narė, į kurios teritoriją komandiruojamas darbuotojas, ir valstybė narė, iš kurios komandiruojamas darbuotojas, atsako už šioje direktyvoje ir Direktyvoje 2014/67/ES nustatytų pareigų stebėseną, kontrolę ir vykdymo užtikrinimą ir, jei nesilaikoma šios direktyvos nuostatų, imasi tinkamų priemonių.
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendintos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad darbuotojai ir (arba) darbuotojų atstovai galėtų pasinaudoti tinkamomis procedūromis siekiant užtikrinti pagal šią direktyvą nustatytų pareigų vykdymą.
Tuo atveju, jeigu valstybei narei atlikus bendrą vertinimą pagal Direktyvos 2014/67/ES 4 straipsnį nustatoma, kad įmonė neteisėtai arba nesąžiningai sudaro įspūdį, jog tam tikro darbuotojo padėtis patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ta valstybė narė užtikrina, kad tam darbuotojui būtų taikoma atitinkama teisė ir praktika.
Valstybės narės užtikrina, kad dėl šio straipsnio atitinkamam darbuotojui nebūtų taikomos mažiau palankios sąlygos nei komandiruotiems darbuotojams taikytinos sąlygos.
6 straipsnis
Jurisdikcija
Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma 3 straipsnyje garantuota teisė į darbo sutarties sąlygas, gali būti pradėtos teisminės procedūros toje valstybėje narėje, į kurios teritoriją darbu yra arba buvo komandiruotas, nepažeidžiant, kur taik galiojančių tarptautinių susitarimų dėl jurisdikcijos p procedūras kitoje valstybėje.
7 straipsnis
Įgyvendinimas
Iki 1999 m. gruodžio 16 d. valstybės narės priima įstatym kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direk Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuo šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skel Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
8 straipsnis
Komisijos peržiūra
Ne vėliau kaip iki 2001 m. gruodžio 16 d. Komisija peržiūi direktyvos taikymą, kad prireikus Tarybai galėtų pas reikiamus pakeitimus.
9 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
PRIEDAS
3 straipsnio 2 dalyje nurodytos veiklos apima visus statybos darbus, susijusius su pastatų statyba, remontu, priežiūra, rekonstravimu ar griovimu, visų pirma:
žemės kasimo darbus,
žemės stumdymo darbus,
faktinius statybos darbus,
surenkamųjų elementų surinkimą ir išmontavimą,
įrengimą arba instaliavimą,
perplanavimą,
atnaujinimą,
remontą,
išmontavimą,
griovimą,
aptarnavimą,
priežiūrą, dažymą ir valymą,
tobulinimą.
( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
( 2 ) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).