(1)

komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (1) Europos Komisija išdėsto Europos švietimo erdvės, kurioje kokybiškas, įtraukus švietimas, mokymas ir moksliniai tyrimai yra nevaržomi sienų; kur studijuoti, mokytis arba dirbti kitoje valstybėje narėje yra tapę įprasta; kur beveik kiekvienas, be gimtosios kalbos, kalba dviem kalbomis, o žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia bendrą Europos kultūros ir kalbų paveldą ir jo įvairovę, viziją;

(2)

Geteborge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais neoficialiame darbo posėdyje valstybių ar Vyriausybių vadovai aptarė švietimo ir kultūros vaidmenį Europos ateičiai. 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose (2) valstybės narės, Taryba ir Komisija, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, paragintos daryti pažangą šioje srityje;

(3)

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje priimtose išvadose Europos Vadovų Taryba paragino imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių gebėjimų įgijimą, visų pirma nuo labai ankstyvo amžiaus mokant bent dviejų užsienio kalbų;

(4)

Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (3) raštingumo kompetencija ir daugiakalbystės kompetencija yra įvardytos tarp aštuonių pagrindinių kompetencijų;

(5)

daugiakalbystės kompetencija (4) – Europos švietimo erdvės vizijos pagrindas. Sąjungoje didėjant su švietimu, mokymu ir darbu susijusiam judumui, augant migracijai į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir apskritai vykdant pasaulinį bendradarbiavimą, švietimo ir mokymo sistemos turi dar kartą apsvarstyti kalbų mokymo bei mokymosi srities iššūkius ir Europos kalbų įvairovės teikiamas galimybes;

(6)

stiprinant ir tobulinant kalbų mokymąsi ir mokymą galėtų sustiprėti europinis švietimo ir mokymo aspektas. Tai galėtų paskatinti europinės tapatybės ir visos jos įvairovės raidą, papildant vietos, regiono ir nacionalines tapatybes ir tradicijas, taip pat geriau suprasti Sąjungą ir jos valstybes nares. Daugiakalbystės kompetencija padeda geriau suvokti kitas kultūras ir taip prisidedama prie pilietiškumo ir demokratinių kompetencijų ugdymo;

(7)

beveik pusė europiečių (5) nurodo, kad, be pirmosios kalbos (6), jie negalėtų susikalbėti jokia kita kalba. Dėl daugiakalbystės kompetencijos stygiaus kyla sunkumų, kurie trukdo vykdyti prasmingus viešojo administravimo institucijų ir asmenų mainus, visų pirma pasienio regionuose (7);

(8)

tik keturi iš dešimties vidurinės mokyklos moksleivių mokydamiesi pirmosios užsienio kalbos pasiekia pažengusio vartotojo lygį, kuris rodo gebėjimą palaikyti nesudėtingą pokalbį. Tik ketvirtadalis moksleivių pasiekia šį lygį mokydamiesi antrosios užsienio kalbos (8). Atlikus lyginamąją kalbų mokymo švietimo ir mokymo sistemose analizę, paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių susiduria su iššūkiais užtikrindamos tinkamus kalbų mokymosi rezultatus. Nors iššūkių patiriama visuose švietimo sektoriuose, jie ypač reikšmingi profesinio rengimo ir mokymo srityje, kur kalbų mokymuisi skiriama mažiau dėmesio;

(9)

ribota daugiakalbystės kompetencija išlieka viena didžiausių kliūčių, trukdančių naudotis Europos švietimo, mokymo ir jaunimo programų teikiamomis galimybėmis. O didesnė daugiakalbystės kompetencija leistų geriau naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, kaip antai laisvu darbuotojų judėjimu, taip pat priimti pagrįstesnius sprendimus dėl galimybių kitose ES šalyse;

(10)

daugiakalbystės kompetencija (jeigu ji yra didesnio reikalingų įgūdžių rinkinio dalis) suteikia konkurencinių pranašumų ir įmonėms, ir darbo ieškantiems asmenims. Nustatyta teigiama užsienio kalbų mokėjimo ir tikimybės gauti darbą koreliacija. Tačiau iš naujausios Tęstinio profesinio mokymo apžvalgos (CVTS 2016) rezultatų matyti, kad tik 7,9 % savo darbuotojams mokymosi galimybę teikiančių bendrovių siunčia juos į kalbų kursus (nuo 22,1 % Slovakijoje iki 0,5 % Airijoje);

(11)

norint išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį ir aukštą užimtumo lygį bei skatinti socialinę sanglaudą atsižvelgiant į ateities visuomenę ir darbo sąlygas, žmonėms reikia tinkamo įgūdžių ir kompetencijų rinkinio. Geresnės daugiakalbystės kompetencijos įgijimas galėtų padėti didinti judumą ir bendradarbiavimą Sąjungos viduje. Tai taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti visišką vaikų, besimokančių asmenų ir suaugusiųjų, kurie yra imigrantai, integraciją;

(12)

reikia išnagrinėti naujus mokymosi būdus, kuriuos būtų galima naudoti vis judesnėje ir labiau skaitmeninėje visuomenėje. Taikant skaitmenines naujoves galima mokytis vis daugiau kalbų ir praktikuotis ne tik pamokose ir pagal mokymo programas. Dabartinės vertinimo procedūros ne visai atspindi šias naujoves;

(13)

pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje. Daugiakalbystės kompetencija – viena iš pagrindinių kompetencijų, galinčių padidinti įsidarbinamumą, asmens pasitenkinimą, aktyvų pilietiškumą, kultūrų tarpusavio supratimą ir socialinę įtrauktį; šia kompetencija apibrėžiamas gebėjimas bendraujant tinkamai ir veiksmingai vartoti įvairias kalbas;

(14)

daugiau kaip pusė valstybių narių savo teritorijoje teisiniais arba administraciniais tikslais oficialiai pripažįsta regionines arba mažumų kalbas, įskaitant nacionalines gestų kalbas. Kai kurios šių kalbų peržengia nacionalines sienas. Imigrantų ar pabėgėlių kalbos papildo Europos lingvistinį paveikslą;

(15)

mokyklos vis geriau suvokia, jog būtina užtikrinti, kad vaikai, nepriklausomai nuo jų kilmės ir pirmosios kalbos, pasiektų labai gerą mokomosios kalbos lygį, prireikus pasitelkiant specialias paramos priemones. Tai padeda užtikrinti nešališkumą ir lygias galimybes ir sumažina mokyklos nebaigimo riziką;

(16)

kalbinis sąmoningumas mokyklose galėtų apimti visų mokinių raštingumo ir daugiakalbystės kompetencijų (įskaitant kalbų, kurių nemokoma mokykloje, žinias) suvokimą ir supratimą. Priklausomai nuo aplinkybių ir tikslo, mokyklos gali atskirti skirtingus reikiamos daugiakalbystės kompetencijos lygius, atitinkančius kiekvieno besimokančio asmens poreikius, aplinkybes, gebėjimus ir interesus;

(17)

kai kurių mokomųjų dalykų, įskaitant šiuolaikines užsienio kalbas, mokytojų trūkumas laikomas problema daugiau nei pusėje Europos Sąjungos švietimo sistemų; kelios valstybės narės įgyvendino reformas arba ėmėsi paskatų, kad išspręstų kalbų mokytojų trūkumo problemą. Tos reformos ir paskatos galėtų apimti stipendijas, siekiant pritraukti kalbų studijų absolventus, dirbančius kitose srityse, dirbti mokytojais, arba mokytojų rengimo programų pertvarką;

(18)

pradėjus įgyvendinti iniciatyvas, skirtas pagrindinėms kompetencijoms mokyklinio ugdymo etapu gerinti, be kita ko, geriau susiejant gyvenimo patirtį ir akademinį mokymąsi, naudojant skaitmenines technologijas ir remiant inovacijas mokyklose, imta skirti daugiau dėmesio mokymosi rezultatams. Šiomis iniciatyvomis taip pat prisidedama prie daugiakalbystės kompetencijos įgijimo;

(19)

nustatyta, kad integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, t. y. dalyko mokymas užsienio kalba, ir kalbų mokymasis pasitelkiant skaitmenines ir internetines priemones yra veiksmingas įvairiausiems besimokantiems asmenims. Kalbų mokytojai visoje Europoje galėtų naudotis tęstinio profesinio tobulėjimo galimybėmis tiek atnaujindami savo skaitmenines kompetencijas, tiek mokydamiesi, kaip geriausiai papildyti mokymo praktiką naudojant skirtingą metodiką ir naujas technologijas. Šioje srityje jiems galėtų praversti atvirųjų švietimo išteklių rinkinys, atsižvelgiant į Europos Tarybos darbą;

(20)

prie daugiakalbystės kompetencijos nustatymo ir ugdymo prisidedama įvairiomis Europos iniciatyvomis. Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema, kuri yra skaidri, nuosekli ir išsami orientacinė priemonė, skirta kompetencijos lygiui įvertinti ir palyginti, remiamas visų kalbų mokymasis ir mokymas. Šioje sistemoje išskiriami pradedančiojo vartotojo, pažengusio vartotojo ir įgudusio vartotojo lygiai, o paskutinį lygį pasiekęs vartotojas gali dirbti arba studijuoti ta kalba. Siekiant, kad sistema būtų lengviau prieinama didesnei visuomenės daliai, 2018 m. ši priemonė buvo papildyta naujais tarpininkavimo, gestų kalbų ir kitų sričių, taip pat jaunų besimokančių asmenų aprašais;

(21)

„Europass“ kalbų pasas yra standartinis kalbų mokėjimui įsivertinti skirtas šablonas, kuriam naudojama Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema. Jis padeda piliečiams informuoti apie savo kalbų mokėjimą judumo laikotarpiu švietimo, darbo ar mokymo tikslais ir kartu taip pat padeda darbdaviams suprasti, kaip kalbas moka darbuotojai;

(22)

Europos kalbų ženklu (9) įvertinamas meistriškumas ir inovacijos visų dalyvaujančių šalių kalbų mokymo srityje. Šiuo ženklu mokyklos ir kitos įstaigos skatinamos naudoti naują metodiką ir strategijas, siekiant įgyvendinti vietos, regiono, nacionalinio arba Europos lygmens prioritetus. Šis ženklas padėjo didinti informuotumą apie Europos bendradarbiavimą kalbų mokymo ir mokymosi srityje ir skatinti daugiakalbę dinamiką švietimo sektoriuose;

(23)

visos valstybės narės yra pripažinusios, kad Sąjungoje reikia skatinti daugiakalbystę ir ugdyti daugiakalbystės kompetenciją. Siekdama sudaryti tikslesnį daugiakalbystės kompetencijos lygio Sąjungoje vaizdą Europos Komisija parengs pasiūlymą dėl naujo Europos švietimo ir mokymo lyginamųjų standartų rinkinio, įskaitant duomenų rinkimo galimybes, kuris gali apimti Europos kalbinių kompetencijų lyginamąjį standartą. Šie lyginamieji standartai bus aptarti ir dėl jų bus sprendžiama Taryboje kuriant naują švietimo ir mokymo strateginę programą, skirtą laikotarpiui po 2020 m.;

(24)

nors pripažįstama, kad daugiakalbystės kompetencija ugdoma visą gyvenimą ir galimybių reikėtų teikti visais gyvenimo etapais, šioje rekomendacijoje visų pirma dėmesio skiriama pradiniam ir viduriniam ugdymui ir mokymui, įskaitant, kai įmanoma, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą ir pirminį profesinį rengimą ir mokymą;

(25)

šioje rekomendacijoje visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.