(1)

lyginamieji indeksai atlieka svarbų vaidmenį nustatant daugelio finansinių priemonių ir finansinių sutarčių kainą ir vertinant daugelio investicinių fondų veiklos rezultatus. Teikiant lyginamųjų indeksų duomenis ir juos administruojant daugeliu atvejų kyla rizika, kad jais bus manipuliuojama, o tai atliekantys asmenys dažnai susiduria su interesų konfliktu;

(2)

tam, kad galėtų atlikti savo vaidmenį ekonomikoje, lyginamieji indeksai turi atspindėti pagrindinės rinkos arba ekonomikos realiją. Jei lyginamasis indeksas nebeatspindi pagrindinės rinkos, pavyzdžiui, tarpbankinių palūkanų normų, kyla rizika, kad tai padarys neigiamą poveikį, inter alia, rinkos vientisumui, namų ūkių finansavimui (paskolomis ir hipotekos paskolomis) ir įmonių finansavimui Sąjungoje;

(3)

rizika naudotojams, rinkoms ir Sąjungos ekonomikai paprastai padidėja, kai su konkrečiu lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių, finansinių sutarčių ir investicinių fondų bendra vertė yra didelė. Todėl Reglamentu (ES) 2016/1011 nustatomos skirtingos lyginamųjų indeksų kategorijos ir numatomi papildomi reikalavimai, kuriais užtikrinamas tam tikrų lyginamųjų indeksų, kurie laikomi ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, teisingumas ir pagrįstumas, įskaitant kompetentingų institucijų įgaliojimą tam tikromis sąlygomis pavesti teikti ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenis ar jį administruoti;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1368 (2) pagal Reglamentą (ES) 2016/1011 nustatytas finansų rinkose naudojamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas;

(5)

pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalį Komisija yra įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato ir bent kas dvejus metus peržiūri ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies b punktą lyginamieji indeksai gali būti įtraukti į ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą, jei tuos lyginamuosius indeksus, be kita ko, pateikė duomenų teikėjai, kurių dauguma yra vienoje valstybėje narėje, ir toje valstybėje narėje jie laikomi ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais;

(7)

2018 m. sausio 22 d. Švedijos kompetentinga institucija (toliau – „Finansinspektionen“) pranešė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – ESMA) apie savo pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 1 dalies b punktą pripažinti Stokholmo tarpbankinę palūkanų normą (toliau – STIBOR) ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, nes jis yra ypatingos svarbos Švedijoje ir yra grindžiamas duomenų teikėjų, kurių dauguma yra Švedijoje, pateiktais duomenimis;

(8)

STIBOR – pagrindinė palūkanų norma, pagrįsta palūkanų normų, kuriomis keletas Švedijos pinigų rinkoje veikiančių bankų nori skirtingais terminais skolinti vienas kitam neužtikrintas lėšas, vidurkiu. 2018 m. sausio 22 d. septyni bankai dalyvavo STIBOR grupėje. Šeši iš šių bankų buvo Švedijoje ir vienas Danijoje;

(9)

ESMA pateiktame vertinime „Finansinspektionen“ padarė išvadą, kad nustojus teikti STIBOR arba ją teikiant remiantis pradiniais duomenimis arba duomenų teikėjų grupe, kurie nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, galėtų būti padarytas didelis neigiamas poveikis finansų rinkų veikimui Švedijoje.

(10)

„Finansinspektionen“ atliktas vertinimas rodo, kad STIBOR yra naudojama nustatant palūkanų normų ne biržos išvestinių finansinių priemonių, išreikštų Švedijos kronomis (toliau – SEK), kainą. Šių priemonių nominalioji likutinė vertė yra 3 500 mlrd. EUR. Beveik ketvirtadalis SEK išreikštų obligacijų yra susietos su STIBOR, be to STIBOR naudojama nustatant 75 % visų paskolų Švedijos namų ūkiams ir ne finansų įstaigoms kainą. Bendra su STIBOR susietų finansinių priemonių ir finansinių sutarčių vertė yra maždaug aštuonis kartus didesnė už Švedijos bendrąjį nacionalinį produktą. Todėl STIBOR yra labai svarbi norint Švedijoje užtikrinti finansinį stabilumą ir rinkos vientisumą. Vertinime padaryta išvada, kad nustojus teikti STIBOR arba jai tapus nepatikima tai galėtų turėti didelį neigiamą poveikį finansų rinkų veikimui Švedijoje ir bendrovėms bei vartotojams, nes ji taikoma paskoloms, vartojamosioms paskoloms ir naudojama investiciniuose fonduose;

(11)

2018 m. vasario 23 d. ESMA nusiuntė Komisijai savo nuomonę, kurioje išdėstė, kad Švedijos institucija „Finansinspektionen“ atsižvelgė į visus aspektus ir kriterijus, įtrauktus į Reglamento (ES) 2016/1011 20 straipsnio 3 dalį, ir kad ji pateikė kiekybinių duomenų, pagrindžiančių, kodėl reikia STIBOR pripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, taip pat analitinius motyvus, kuriais pabrėžiama STIBOR svarba Švedijos ekonomikai;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

atsižvelgiant į ypatingą STIBOR svarbą, platų naudojimą ir vaidmenį paskirstant kapitalą Švedijoje, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,