(1)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, nustatytą 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate (toliau – Europos žaliasis kursas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (4) nustatytas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir tarpinis tikslas ne vėliau kaip 2030 m. bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslui reikia teisingos energetikos pertvarkos, pagal kurią nė viena teritorija ar pilietis nebūtų palikti nuošalyje, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir gerokai didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies integruotoje energetikos sistemoje;

(2)

atsinaujinančiųjų išteklių energija atlieka esminį vaidmenį siekiant tų tikslų, nes energetikos sektoriuje šiuo metu išmetama daugiau kaip 75 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kadangi atsinaujinančiųjų išteklių energija mažina tą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ji taip pat gali padėti spręsti su aplinka susijusias problemas, kaip antai biologinės įvairovės nykimas, ir mažinti taršą atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Kuriame sveiką planetą visiems ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ tikslus. Žaliosios pertvarkos perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos ekonomikos padės pasiekti Europos Parlamenot ir Tarybos sprendimo (ES) 2022/591 (5) tikslus, pagal kuriuos taip pat siekiama apsaugoti, atkurti ir pagerinti aplinkos būklę, inter alia, stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant. Dėl to, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sumažina kainų šuolių poveikį, palyginti su iškastiniu kuru, atsinaujinančiųjų išteklių energijai gali būti suteiktas svarbus vaidmuo sprendžiant energijos nepritekliaus problemą. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius taip pat gali duoti didelės socialinės ir ekonominės naudos, kurti naujas darbo vietas ir skatinti vietos pramonę, kartu tenkinant didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos paklausą Sąjungos viduje ir pasaulyje;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (6) nustatytas Sąjungos privalomas bendras tikslas pasiekti, kad Sąjungos bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, ne vėliau kaip 2030 m. būtų bent 32 % Pagal 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą, nustatytą 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“, kad būtų pasiektas Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, ne vėliau kaip 2030 m. bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, turėtų padidėti iki 40 %. Tokiomis aplinkybėmis 2021 m. liepos mėn. priimtame Europos žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų rinkinyje Komisija pasiūlė ne vėliau kaip 2030 m. padvigubinti energijos rūšių derinio procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, palyginti su 2020 m., kad ji pasiektų bent 40 %;

(4)

dėl bendrų aplinkybių, kurias lėmė Rusijos invazija į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos padariniai, visoje Sąjungoje išaugo energijos kainos, todėl būtina sparčiau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą Sąjungoje. Norint pasiekti ilgalaikį tikslą sukurti nuo trečiųjų valstybių nepriklausomą energetikos sistemą, Sąjunga daugiausia dėmesio turėtų skirti tam, kad paspartintų žaliąją pertvarką ir užtikrintų išmetamą teršalų kiekį mažinančią energetikos politiką, pagal kurią būtų mažinama priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir kuria skatinamos teisingos ir prieinamos kainos Sąjungos piliečiams bei įmonėms visuose ekonomikos sektoriuose;

(5)

2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate išdėstytu planu „REPowerEU“ (toliau – planas „REPowerEU“) siekiama, kad Sąjunga taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai anksčiau nei 2030 m. Tame komunikate numatomas vėjo ir saulės energetikos plėtros paankstinimas, tokios energetikos vidutinės plėtros normos padidinimas, taip pat papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumai ne vėliau kaip 2030 m., kad būtų galima gaminti daugiau atsinaujinančiųjų nebiologinės kilmės kuro. Jame teisėkūros institucijos taip pat raginamos nustatyti didesnį arba paankstintą didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies energijos rūšių derinyje tikslą. Tokiomis aplinkybėmis tinkama Sąjungos bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą padidinti iki 42,5 %, kad būtų galima gerokai paspartinti dabartinį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros tempą, taip paspartinant Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro panaikinimą, nes didės įperkamos, saugios ir tvarios energijos prieinamumas Sąjungoje. Viršijant tą privalomą lygį, valstybės narės turėtų bendromis jėgomis siekti plane „REPowerEU“ nustatyto 45 % Sąjungos bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo;

(6)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai turėtų būti derinami su papildomomis dekarbonizacijos pastangomis, grindžiamomis kitais neiškastiniais energijos ištekliais, siekiant ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę derinti įvairius neiškastinius energijos išteklius, kad pasiektų Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes ir savo energijos tiekimo struktūrą. Kad būtų pasiektas tas tikslas, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra siekiant didesnio Sąjungos privalomo bendro tikslo turėtų būti integruota į papildomas dekarbonizacijos pastangas, kurios apima kitų neiškastinių energijos šaltinių plėtrą ir kurias valstybės narės gali nuspręsti dėti;

(7)

inovacijos yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos konkurencingumo pagrindas. Europos strateginiu energetikos technologijų planu, išdėstytu 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikate „Siekis parengti integruotą strateginį energetikos technologijų (SET) planą: Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“ (toliau – SET planas) siekiama skatinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, apimančius visą inovacijų grandinę – nuo mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje. Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateiktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (7) 3 straipsnį, nustato viešųjų ir, jei įmanoma, privačių mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, nacionalinius uždavinius ir finansavimo tikslus, įskaitant, kai tinkama, tvarkaraštį, pagal kurį tikslai turėtų būti pasiekti, ir atspindint energetikos sąjungos strategijos, nustatytos 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“, ir, kai tinkama, SET plano prioritetus. Siekiant papildyti savo nacionalinius uždavinius ir finansavimo tikslus, skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą naudojant novatorišką atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologiją ir išsaugoti nuolatinę Sąjungos lyderystę novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių technologijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti orientacinį tikslą, kad ne vėliau kaip 2030 m. novatoriškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos sudarytų bent 5 % naujų įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 (8) 3 straipsnį ir laikantis Komisijos rekomendacijos (ES) 2021/1749 (9), valstybės narės turėtų taikyti integruotą požiūrį skatindamos bet kuriame atitinkamame sektoriuje ir prietaikoje naudoti efektyviausius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taip pat skatindamos sistemos efektyvumą, kad bet kuriai ekonominei veiklai vykdyti reikėtų kuo mažiau energijos;

(9)

šioje direktyvoje išdėstytais pakeitimais taip pat bus padedama siekti Sąjungos tikslo ne vėliau kaip 2030 m. per metus pagaminti 35 mlrd. m3 tvaraus biometano, nustatyto 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „„REPowerEU“ veiksmų plano įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, taip remiant tiekimo saugumą ir Sąjungos klimato srities užmojus;

(10)

vis labiau pripažįstama, kad reikalinga suderinti bioenergetikos politiką su pakopiniu biomasės naudojimo principu. Tuo principu siekiama užtikrinti biomasės išteklių naudojimo efektyvumą, kai įmanoma pirmenybę teikiant biomasės medžiagų naudojimui, o ne energijos naudojimui, taip padidinant sistemoje esantį biomasės kiekį. Tokiu suderinimu siekiama užtikrinti sąžiningą prieigą prie biomasės žaliavų rinkos, reikalingą kuriant novatoriškus, didelės pridėtinės vertės biologinius sprendimus ir plėtojant tvarią žiedinę bioekonomiką. Todėl kurdamos paramos bioenergetikai schemas valstybės narės turėtų atsižvelgti į esamą tvarų biomasės tiekimą energetikos ir ne energetikos reikmėms ir nacionalinių miškų anglies dioksido absorbentų ir ekosistemų išlaikymą, taip pat į žiedinės ekonomikos principą ir pakopinio biomasės naudojimo principą bei atliekų hierarchiją, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (10). Vadovaujantis pakopiniu biomasės naudojimo principu, medienos biomasė turėtų būti naudojama atsižvelgiant į jos didžiausią ekonominę ir aplinkosauginę pridėtinę vertę tokia prioritetų tvarka: medienos gaminiai, ilgesnis medienos gaminių naudojimo laikas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, bioenergija ir šalinimas. Kai jokia kita medienos biomasės paskirtis nėra ekonomiškai perspektyvi ar tinkama aplinkai, energijos regeneracija padeda sumažinti energijos gamybą iš neatsinaujinančiųjų išteklių. Todėl valstybių narių paramos bioenergetikai schemos turėtų apimti tokias pradines žaliavas, dėl kurių mažai konkuruojama rinkoje su medžiagų sektoriais ir kurių tiekimas laikomas turinčiu teigiamą poveikį tiek klimatui, tiek biologinei įvairovei, kad būtų išvengta neigiamų paskatų, susijusių su netvariais bioenergijos gamybos būdais, kaip nustatyta 2021 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje „Medienos biomasės naudojimas energijos gamybai ES“.

Tuo pačiu metu įgyvendinant priemones, kuriomis užtikrinamas pakopinio biomasės naudojimo principo taikymas, būtina pripažinti nacionalines ypatybes, kuriomis valstybės narės vadovaujasi rengdamos savo paramos schemas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo to principo tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai to reikia energijos tiekimo saugumo tikslais, pavyzdžiui, ypač didelio šalčio sąlygomis. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama nukrypti nuo to principo tais atvejais, kai nėra pramonės šakų ar perdirbimo įrenginių, kurie galėtų padidinti tam tikrų žaliavų naudojimo pridėtinę vertę konkrečiame geografiniame plote. Tokiu atveju vežimas už to ploto ribų tokio naudojimo tikslais gali būti nepagrįstas ekonominiu ar aplinkos apsaugos požiūriu. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie bet kurias tokias nukrypti leidžiančias nuostatas. Valstybės narės neturėtų teikti tiesioginės finansinės paramos energijos gamybai iš pjautinųjų rąstų, fanerrąsčių, pramoninės apvaliosios medienos, kelmų ir šaknų. Šios direktyvos tikslais, mokesčių lengvatos neturėtų būti laikomos tiesiogine finansine parama. Pirmenybė turėtų būti teikiama atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir atliekų perdirbimui. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Be to, siekdamos užtikrinti veiksmingesnį bioenergijos naudojimą, valstybės narės neturėtų teikti naujos paramos ar bet kokios paramos atnaujinti vien elektros energiją gaminančioms elektrinėms, išskyrus atvejus, kai įrenginiai yra regionuose, kuriems suteiktas specifinis naudojimo statusas, susijęs su jų perėjimu nuo iškastinio kuro prie kitų šaltinių, arba atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, arba kai įrenginiuose naudojama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija;

(11)

sąnaudų atžvilgiu vis konkurencingiau ir sparčiai didėjančiu mastu gaminama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija gali būti naudojama patenkinti vis didesnei energijos paklausos daliai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai gali būti naudojami patalpoms šildyti arba žemos temperatūros pramoniniams procesams, elektrinės transporto priemonės – transporto reikmėms, o elektrinės krosnys – tam tikrose pramonės šakose. Iš atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos taip pat galima gaminti sintetinius degalus, skirtus vartoti transporto sektoriuose, kurių dekarbonizacija yra sudėtinga, kaip antai aviacija ir jūrų transportas. Elektrifikavimo sistema turi sudaryti sąlygas tvirtam ir veiksmingam koordinavimui ir turi būti plečiami rinkos mechanizmai, kad jie atitiktų tiek pasiūlą, tiek paklausą teritorijų ir laiko požiūriu, skatinti investicijas į lankstumą ir padėti integruoti dideles iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos dalis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pajėgumų plėtra ir toliau didėtų tinkamu tempu, atitinkančiu augančią paklausą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų sukurti sistemą, apimančią su rinka suderinamus mechanizmus, kuriais būtų šalinamos likusios kliūtys turėti saugias ir tinkamas elektros energijos sistemas, pritaikytas dideliam atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui, taip pat kaupimo įrenginius, visiškai integruotus į elektros energetikos sistemą. Visų pirma, toje sistemoje turėtų būti pašalintos likusios kliūtys, įskaitant nefinansines kliūtis, tokios kaip nepakankami institucijų skaitmeniniai ir žmogiškieji ištekliai, kad būtų galima išnagrinėti vis daugiau prašymų išduoti leidimus;

(12)

apskaičiuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį valstybėje narėje, atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turėtų būti įtraukiamas į sektoriaus, kuriame jis naudojamas (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo arba transporto), apskaitą. Siekiant išvengti dvigubo įskaičiavimo, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, naudojama tam kurui gaminti, neturėtų būti įskaičiuojama. Taip visoje Direktyvoje (ES) 2018/2001 būtų suderintos to kuro apskaitos taisyklės, neatsižvelgiant į tai, ar jis įskaičiuojamas į bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, ar į bet kurį to tikslo potikslį. Tokiu būdu taip pat būtų suteikta galimybė apskaičiuoti realiai suvartojamą energiją, atsižvelgiant į energijos nuostolius to kuro gamybos procese. Be to, būtų galima apskaityti į Sąjungą importuotą ir joje sunaudotą atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą. Valstybės narės konkrečiu bendradarbiavimo susitarimu turėtų galėti susitarti konkrečioje valstybėje narėje sunaudotą atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą įtraukti į toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo pagamintas, bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija. Jei tokie bendradarbiavimo susitarimai sudaromi, nebent būtų susitarta kitaip, valstybės narės raginamos atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, pagamintą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis sunaudojamas, skaičiuoti taip: iki 70 % kiekio valstybėje, kurioje jis sunaudojamas, ir iki 30 % kiekio valstybėje, kurioje jis pagamintas. Valstybių narių susitarimai gali būti sudaromi kaip specialus bendradarbiavimo susitarimas, sudarytas naudojantis 2021 m. lapkričio 29 d. įsteigta Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo platforma;

(13)

valstybių narių bendradarbiavimas siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją gali būti vykdomas atliekant statistinius perdavimus, įgyvendinant paramos schemas arba bendrus projektus. Taip suteikiama galimybė ekonomiškai efektyviai atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai visoje Europoje ir prisidedama prie rinkos integracijos. Nepaisant valstybių narių bendradarbiavimo teikiamų galimybių, jis buvo labai ribotas, todėl rezultatai, kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo efektyvumą, nebuvo optimalūs. Todėl valstybės narės turėtų būti įpareigotos ne vėliau kaip 2025 m. sukurti bendradarbiavimo bendrų projektų srityje sistemą. Pagal tokią sistemą valstybės narės turėtų siekti ne vėliau kaip 2030 m. parengti bent du bendrus projektus. Be to, valstybės narės, kurių metinis elektros energijos suvartojimas viršija 100 TWh, turėtų siekti ne vėliau kaip 2033 m. parengti trečią bendrą projektą. Projektai, finansuojami nacionaliniais įnašais pagal Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1294 (11) atitiktų tą atitinkamoms valstybėms narėms nustatytą pareigą;

(14)

2020 m. lapkričio 19 d. komunikate „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ Komisija nustatė plataus užmojo tikslą – ne vėliau kaip 2050 m. visuose Sąjungos jūrų baseinuose užtikrinti 300 GW jūros vėjo ir 40 GW vandenynų energijos gamybos pajėgumus. Siekdamos užtikrinti tuos esminius pokyčius, valstybės narės turės bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu jūrų baseinų lygmeniu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/869 (12) reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų neprivalomus susitarimus dėl bendradarbiavimo siekiant tikslų, susijusių su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, kuri turi būti užtikrinta kiekviename jūros baseine ne vėliau kaip 2050 m., nustatant tarpinius 2030 m. ir 2040 m. etapus. Informacijos apie jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekius, kurių gamybą valstybės narės ketina užtikrinti rengdamos konkursus, skelbimas didina skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams ir padeda siekti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos tikslų. Jūrinių teritorijų planavimas yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti įvairių jūros naudojimo būdų sambūvį. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams reikia skirti erdvės jūrų teritoriniuose planuose, kad būtų galima vykdyti ilgalaikį planavimą, įvertinti tų jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų poveikį ir užtikrinti visuomenės pritarimą jų planuojamai plėtrai. Galimybė atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms dalyvauti bendruose bendradarbiavimo jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje projektuose suteikia papildomų priemonių visuomenės pritarimui didinti;

(15)

atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka sparčiai plečiasi ir suteikia papildomų galimybių, neskaitant valstybių narių paramos schemų arba tiesioginio pardavimo didmeninėje elektros energijos rinkoje, patekti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos rinką. Tuo pačiu metu atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka apima vis dar mažą valstybių narių ir didelių įmonių skaičių, o didelėse Sąjungos rinkos dalyse išlieka didelių administracinių, techninių ir finansinių kliūčių. Todėl esamos Direktyvos (ES) 2018/2001 15 straipsnyje pateiktos priemonės, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutarčių naudojimas, turėtų būti toliau stiprinamos, tiriant kredito garantijų naudojimo siekiant sumažinti tokių sutarčių finansinę riziką galimybes, atsižvelgiant į tai, kad tos garantijos, jei jos yra teikiamos viešojo sektoriaus, neturėtų išstumti privačiojo sektoriaus finansavimo. Be to, priemonės, kuriomis remiamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo sutartys, atitinkamais atvejais turėtų būti taikomos ir kitų formų atsinaujinančiosios energijos pirkimo sutartims, įskaitant, kai taikoma, atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios šilumos ir vėsumos pirkimo sutartis. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėtų išnagrinėti kliūtis, trukdančias sudaryti ilgalaikes atsinaujinančiosios energijos pirkimo sutartis, visų pirma trukdančias naudoti tarpvalstybines atsinaujinančiosios energijos pirkimo sutartis, ir parengti tų kliūčių šalinimo gaires;

(16)

gali reikėti toliau racionalizuoti administracines leidimų išdavimo procedūras, kad būtų pašalinta nebūtinoji administracinė našta atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ir susijusių tinklų infrastruktūros projektų nustatymo tikslu. Per dvejus metus po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, pateiktomis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį, Komisija turėtų apsvarstyti, ar reikia papildomų priemonių siekiant toliau remti valstybes nares įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatas, kuriomis reglamentuojamos leidimų išdavimo procedūros, taip pat atsižvelgiant į tos direktyvos 16 straipsnyje apibrėžto kontaktinio punkto užduotį užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų leidimų išdavimo procedūrų terminų. Tokiomis papildomomis priemonėmis turėtų būti galima įtraukti orientacinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, susijusius, inter alia, su leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdomuose paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtros zonose ir už jų ribų išdavimo procedūrų trukme;

(17)

didelį neišnaudotą potencialą veiksmingai prisidėti prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Sąjungoje turi pastatų sektorius. Siekiant įgyvendinti Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus užmojus pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, reikės pastatų sektoriuje dekarbonizuoti šildymą ir vėsinimą didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir naudojimą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo šildymui ir vėsinimui pažanga buvo lėta ir daugiausia priklausė nuo didesnio biomasės naudojimo. Nenustačius orientacinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinių dalių pastatuose, nebus galima sekti pažangos ir nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo kliūčių. Nustačius orientacines atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentines dalis pastatuose bus duotas ilgalaikis signalas investuotojams, įskaitant laikotarpį iškart po 2030 m. Todėl turėtų būti nustatytos orientacinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pagaminamos vietoje ar netoliese, ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos, gaunamos iš tinklo, naudojimo pastatuose procentinės dalys, siekiant nukreipti ir skatinti valstybių narių pastangas išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir gamybos pastatuose potencialą, skatinti plėtoti technologiją, kuria gaminama atsinaujinančių išteklių energija ir padedama tokią technologiją veiksmingai integruoti į energetikos sistemą, kartu suteikiant tikrumo investuotojams ir skatinant dalyvavimą vietos lygmeniu, taip pat prisidedant prie sistemos efektyvumo. Kai tinkama, taip pat turėtų būti skatinama išmani ir novatoriška technologija, kuria prisidedama prie sistemos efektyvumo. Apskaičiuodamos pastatuose naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, gaunamos iš tinklo, orientacinę procentinę dalį, valstybės narės turėtų naudoti vidutinę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, patiektos jų teritorijoje per praėjusius dvejus metus, procentinę dalį;

(18)

orientacinė Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis pastatų sektoriuje, kuri turi būti pasiekta ne vėliau kaip 2030 m., yra būtina minimali tarpinė reikšmė siekiant užtikrinti Sąjungos pastatų ūkio dekarbonizaciją ne vėliau kaip 2050 m. ir papildo reguliavimo sistemą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumu ir pastatų energiniu naudingumu. Labai svarbu užtikrinti sklandų ir ekonomiškai efektyvų laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą pastatų sektoriuje, siekiant užtikrinti, kad iškastinis kuras būtų pakeistas atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Orientacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis pastatų sektoriuje papildo pastatų reglamentavimo sistemą pagal Sąjungos teisės aktus dėl pastatų energinio naudingumo, užtikrinant, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos, prietaisų ir infrastruktūros, įskaitant efektyvų centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą, mastas būtų pakankamai ir laiku didinamas, taip siekiant, kad pastatų sektoriuje būtų atsisakoma iškastinio kuro ir ne vėliau kaip 2030 m. būtų užtikrintas saugus ir patikimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimas energijos beveik nevartojantiems pastatams. Orientacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis pastatų sektoriuje taip pat skatina investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją įgyvendinant ilgalaikes nacionalines pastatų renovacijos strategijas ir planus, kuriais sudaromos sąlygos užtikrinti pastatų sektoriaus dekarbonizaciją. Be to, orientacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis pastatų sektoriuje yra svarbus papildomas rodiklis siekiant skatinti plėtoti ar modernizuoti efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, taip papildant tiek orientacinį centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tikslą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 24 straipsnį, tiek reikalavimą užtikrinti, kad būtų galima naudotis atsinaujinančiųjų išteklių energija ir efektyvių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atliekine šiluma bei vėsuma, siekiant padėti aprėpti bendrą metinį naujų arba renovuotų pastatų pirminės energijos suvartojimą. Ta orientacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinė dalis pastatų sektoriuje taip pat yra būtina siekiant ekonomiškai efektyviai užtikrinti, kad pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 23 straipsnį kasmet būtų didinamas atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios šilumos ir vėsumos tiekimas;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad gyvenamuosiuose, komerciniuose ir viešuosiuose pastatuose suvartojama daug energijos, apskaičiuojant nacionalinę atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį pastatų sektoriuje būtų galima naudoti esamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 (13) nustatytas terminų apibrėžtis, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir kartu užtikrinti pažangą siekiant 2030 m. orientacinės Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies pastatų sektoriuje;

(20)

viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į atsinaujinančių išteklių energijos projektus ir su jais susijusią infrastruktūrą yra ilgai trunkančios administracinės leidimų išdavimo procedūros. Tos kliūtys apima objektų vietos atrankai ir administracinių leidimų tokiems projektams taikomų taisyklių sudėtingumą, tokių projektų ir susijusių energetikos tinklų poveikio aplinkai vertinimo sudėtingumą ir trukmę, prijungimo prie tinklo problemas, technologijų specifikacijų tikslinimo apribojimus leidimų išdavimo procedūroje ir leidimus išduodančių institucijų ar tinklo operatorių personalo problemas. Siekiant paspartinti tokių projektų plėtrą, būtina priimti taisykles, kuriomis būtų supaprastintos ir sutrumpintos leidimų išdavimo procedūros, atsižvelgiant į platų visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai;

(21)

siekiant supaprastinti administracines leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams procedūras, Direktyva (ES) 2018/2001 nustatomos taisyklės dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams procedūros administracinės dalies organizavimo ir ilgiausios trukmės, apimant visus atitinkamus leidimus statyti, modernizuoti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, taip pat dėl tokių įrenginių prijungimo prie tinklo;

(22)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga pasiektų savo plataus užmojo 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslus ir tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kartu atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti ir nedarant poveikio vidiniam kompetencijų pasidalijimui valstybėse narėse, būtina toliau supaprastinti ir trumpinti administracines leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, įskaitant energijos įrenginius, kuriuose derinami įvairūs atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai, šilumos siurblius, kolokacinį energijos kaupimą, įskaitant elektros energijos ir šilumos įrenginius, taip pat infrastruktūrai, kurios reikia, kad tokie įrenginiai, šilumos siurbliai ir kaupimas būtų prijungti prie tinklo ir kad atsinaujinančiųjų išteklių energija būtų koordinuotai ir suderintai integruota į šilumos ir vėsumo tiekimo tinklus, procedūras;

(23)

trumpesnių ir aiškių sprendimų, kuriuos turi priimti institucijos, kompetentingos išduoti leidimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams remiantis išsamia paraiška, priėmimo terminų nustatymu siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtrą. Į tuos terminus neturėtų būti įskaičiuojamas atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių ir jų tinklo jungties statybos laikas, išskyrus atvejus, kai tai sutampa su kitais administraciniais veiksmais leidimų išdavimo procedūros metu. Tačiau tinkama atskirti projektus, vykdomus tose vietose, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtrai – jiems terminai gali būti labai sutrumpinti, t. y. paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose, ir projektus, vykdomus už tokių zonų ribų. Nustatant tuos terminus reikėtų atsižvelgti į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ypatumus;

(24)

kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojai, yra susijusios su sudėtingomis ir ilgai trunkančiomis administracinėmis leidimų išdavimo ir prijungimo prie tinklo procedūromis, nustatytomis nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, ir su tuo, kad leidimus išduodančios institucijos neturi pakankamai darbuotojų ir techninių ekspertinių žinių siūlomų projektų poveikiui aplinkai įvertinti. Todėl tinkama supaprastinti tam tikrus su aplinka susijusius atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo procedūros aspektus;

(25)

valstybės narės, atlikdamos koordinuotą atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios infrastruktūros plėtros savo teritorijoje žemėlapių sudarymą, derinant veiksmus su vietos ir regionų institucijomis, turėtų remti spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimą. Valstybės narės turėtų nustatyti sausumos, antžemines, požemines ir jūros bei vidaus vandenų zonas, kurių reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams ir susijusiai infrastruktūrai įrengti, kad jos užtikrintų bent savo nacionalinį įnašą siekiant Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto persvarstyto bendro 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo ir prisidėtų prie tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą laikantis Reglamento (ES) 2021/1119. Nustatant tas zonas valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis esamais teritorijų planavimo dokumentais. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokios zonos atitiktų jų numatomas trajektorijas ir bendrą planuojamą įrengtąjį pajėgumą ir jos turėtų nustatyti konkrečias zonas skirtingoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos rūšims, numatytoms jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateiktuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 14 straipsnius. Nustatant reikalingas sausumos, antžemines, požemines ir jūros ar vidaus vandenų zonas, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumą ir įvairių sausumos ir jūrų zonų suteikiamas galimybes gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojant įvairias technologijos rūšis, prognozuojamą energijos paklausą, atsižvelgiant į energijos vartojimo ir sistemos efektyvumą visoje valstybėje narėje ir įvairiuose valstybės narės regionuose, ir atitinkamos energetikos infrastruktūros, kaupimo ir kitų lankstumo priemonių prieinamumą, atsižvelgiant į pajėgumus, kurių reikia siekiant patenkinti didėjantį atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, taip pat į jautrumą aplinkosaugos požiūriu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (14) III priedą;

(26)

valstybės narės turėtų nustatyti, kaip tų zonų pogrupį, specifines sausumos (įskaitant antžemines ir požemines) ir jūrų arba vidaus vandenų zonas kaip paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas. Tos zonos turėtų būti ypač tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams plėtoti, diferencijuojant pagal technologijos rūšis, remiantis tuo, kad tikėtina, jog konkrečios rūšies atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių plėtra neturėtų daryti didelio poveikio aplinkai. Nustatydamos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas valstybės narės turėtų kiek įmanoma vengti saugomų zonų ir atsižvelgti į atkūrimo planus ir tinkamas poveikio mažinimo priemones. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, skirtas konkrečiai vienos ar daugiau rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, ir turėtų nurodyti, kokios rūšies ar rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energija gali būti gaminama kiekvienoje paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoje. Valstybės narės turėtų nustatyti tokias paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas bent vienos technologijos rūšies atžvilgiu ir turėtų nuspręsti dėl tokių paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų dydžio, atsižvelgdamos į technologijos, dėl kurios jos nustato paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, rūšies ar rūšių ypatumus ir reikalavimus. Tai darydamos valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad bendras tų zonų plotas būtų didelis ir kad jos padėtų siekti Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų tikslų;

(27)

atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti naudojamas sausumos, vidaus vandenų ir jūros teritorijas išnaudojant kelioms paskirtims pavyzdžiui, maisto gamybai, gamtos apsaugai ar atkūrimui, sumažėja sausumos, vidaus vandenų ir jūros naudojimo apribojimų. Tokiomis aplinkybėmis teritorijų planavimas yra labai svarbi priemonė, kuriuo naudojantis ankstyvame etape nustatoma ir valdoma sausumos, vidaus vandenų ir jūros naudojimo būdų sinergija. Valstybės narės turėtų ištirti, padaryti galimą ir skatinti daugialypį nustatytų zonų naudojimą pagal patvirtintas teritorijų planavimo priemones. Tuo tikslu valstybės narės prireikus turėtų sudaryti palankesnes sąlygas keisti sausumos ir jūros teritorijos naudojimo paskirtį, jei skirtingi naudojimo būdai ir veikla yra tarpusavyje suderinami ir gali būti vykdomi kartu;

(28)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB (15) nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama, kad rengiant ir priimant planus bei programas būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Nustatydamos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, valstybės narės turėtų parengti vieną ar daugiau planų, kuriuose būtų nustatytos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos ir kiekvienoje iš tų zonų vykdomiems projektams taikytinos taisyklės ir poveikio mažinimo priemonės. Valstybės narės turėtų galėti parengti vieną bendrą planą, apimantį visas paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas ir atsinaujinančiųjų išteklių technologiją, arba konkrečioms technologijoms skirtus planus, kuriuose būtų nustatyta viena ar daugiau paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų. Kiekvieno plano poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti atliekamas laikantis Direktyvoje 2001/42/EB nustatytų sąlygų, siekiant įvertinti kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos poveikį tame plane nustatytoms atitinkamoms zonoms. Tuo tikslu atlikus poveikio aplinkai vertinimą pagal tą direktyvą, valstybės narės galėtų taikyti labiau integruotą ir našesnį požiūrį į planavimą, siekiant užtikrinti visuomenės dalyvavimą ankstyvame etape ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus ankstyvame planavimo proceso etape strateginiu lygmeniu. Tai padėtų paspartinti ir supaprastinti įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių plėtrą, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą tų projektų poveikį aplinkai. Tie poveikio aplinkai vertinimai turėtų apimti tarpvalstybines valstybių narių konsultacijas, jeigu tikėtina, kad planas darys neigiamą poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje;

(29)

priėmusios planus, kuriuose nustatomos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos, valstybės narės turėtų stebėti bet kokias neigiamas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai, kad, inter alia, laiku nustatytų nenumatytas neigiamas pasekmes ir galėtų imtis tinkamų taisomųjų veiksmų pagal Direktyvą 2001/42/EB;

(30)

siekdamos padidinti visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų vietos bendruomenes dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektuose. Toliau taikomos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse pasirašytos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (16) nuostatos, visų pirma nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus;

(31)

siekiant supaprastinti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo procesą ir išvengti tos pačios zonos poveikio aplinkai vertinimo dubliavimo, valstybės narės turėtų galėti zonas, kurios pagal nacionalinę teisę jau buvo nustatytos kaip tinkamos spartesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos plėtrai, paskelbti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis. Tokiems paskelbimams turėtų būti taikomos tam tikros aplinkosauginės sąlygos, kuriomis užtikrinamas aukštas aplinkos apsaugos lygis. Paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo galimybė pagal esamus planavimo dokumentus turėtų būti ribota laiko atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad tai nekeltų pavojaus standartiniam paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo procesui. Projektai, vykdomi esamose nacionalinėse nustatytose zonose, kurios yra saugomose teritorijose, ir kurios negali būti paskelbtos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis, turėtų būti toliau vykdomi tomis pačiomis sąlygomis, kurios jiems buvo nustatytos;

(32)

paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis kartu su jau esamais atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiais, būsimais atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiais už tokių zonų ribų ir bendradarbiavimo mechanizmais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pakaktų valstybių narių įnašui užtikrinti siekiant Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto Sąjungos bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo. Valstybės narės turėtų išlaikyti galimybę išduoti leidimus projektams už tokių zonų ribų;

(33)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų atžvilgiu, kurie atitinka valstybių narių parengtuose planuose nustatytas taisykles ir priemones, turėtų būti taikoma prezumpcija, kad jie paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose nedaro reikšmingo poveikio aplinkai. Todėl tokiems projektams neturėtų būti taikomas reikalavimas atlikti konkretų poveikio aplinkai vertinimą projekto lygmeniu, kaip tai suprantama Direktyvoje 2011/92/ES, išskyrus projektus, kurių atveju valstybė narė nacionaliniame privalomame projektų sąraše yra nustačiusi reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir projektus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje arba kai to prašo valstybė narė, kuri gali patirti reikšmingą poveikį. Įpareigojimai pagal 1991 m. vasario 25 d. Espo pasirašytą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (17) turėtų būti toliau taikomi valstybėms narėms, kuriose vykdomas projektas gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį trečiojoje valstybėje;

(34)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (18) nustatytos pareigos toliau taikomos hidroelektrinėms, be kita ko, tuo atveju, kai valstybė narė nusprendžia nustatyti su hidroenergija susijusias paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, siekiant užtikrinti, kad galimas neigiamas poveikis atitinkamam vandens telkiniui ar vandens telkiniams būtų pagrįstas ir kad būtų įgyvendintos visos atitinkamos poveikio mažinimo priemonės;

(35)

nustatant paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas turėtų būti sudarytos sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir kolokaciniam energijos kaupimui, taip pat tokių įrenginių ir kaupimo prijungimui prie tinklo taikyti nuspėjamas sąlygas ir supaprastintas administracines leidimų išdavimo procedūras. Visų pirma projektams, vykdomiems paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose, turėtų būti taikomos paspartintos administracinės leidimų išdavimo procedūros, įskaitant tylųjį pritarimą, jei kompetentinga institucija iki nustatyto termino neatsako dėl tarpinio administracinio veiksmo, išskyrus atvejus, kai turi būti atliktas konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimas, arba atvejus, kai atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje nėra administracinio tylaus pritarimo principo. Tiems projektams taip pat turėtų būti taikomi aiškiai nustatyti terminai ir jų atžvilgiu turėtų būti suteiktas teisinis tikrumas dėl numatomų leidimų išdavimo procedūros rezultatų. Pateikusios paraišką dėl projektų paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoje, valstybės narės turėtų atlikti spartų tikrinimo procesą, kad nustatytų, ar projektas gali daryti reikšmingą nenumatytą neigiamą poveikį, atsižvelgiant į geografinės teritorijos, kurioje jis vykdomas, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, kuris nebuvo identifikuotas atliekant planų, kuriais nustatomos paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos, poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2001/42/EB, ir ar projektas patenka į Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio taikymo sritį remiantis jo reikšmingo poveikio aplinkai kitoje valstybėje narėje tikimybe arba valstybės narės, kuriai gali būti padarytas reikšmingas poveikis, prašymu. Tokio tikrinimo proceso tikslais kompetentinga institucija turėtų galėti paprašyti pareiškėjo pateikti papildomą turimą informaciją, nereikalaujant atlikti naujo vertinimo ar rinkti duomenų. Pasibaigus tokio tikrinimo procesui, visi nustatytose paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose numatomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai, atitinkantys valstybių narių parengtuose planuose nustatytas taisykles ir priemones, turėtų būti laikomi patvirtintais.

Po tokio tikrinimo proceso tik tuo atveju, jei valstybės narės turi aiškių įrodymų, kuriais remiantis galima manyti, jog labai tikėtina, kad konkretus projektas gali daryti reikšmingą nenumatytą neigiamą poveikį, valstybės narės turėtų atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92/ES ir, atitinkamais atvejais, pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (19). Valstybės narės turėtų nurodyti sprendimų, kuriais remiantis atliekami tokie vertinimai, priežastis prieš pradėdamos vykdyti tuos vertinimus. Toks vertinimas turėtų būti atliktas per šešis mėnesius nuo tokių sprendimų dienos, su galimybe tą laikotarpį pratęsti dėl išimtinių aplinkybių. Tinkama leisti valstybėms narėms nustatyti nuo pareigos atlikti tokius vertinimus dėl vėjo ir saulės fotovoltinės energijos projektų nukrypti leidžiančias nuostatas pagrįstomis aplinkybėmis, nes, kaip tikimasi, ne vėliau kaip 2030 m. tokie projektai užtikrins didžiąją dalį atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos. Tokiu atveju projekto rengėjas turėtų patvirtinti proporcingas poveikio mažinimo priemones arba, jei jų nėra, kompensacines priemones, kurios, jei nėra kitų proporcingų kompensacinių priemonių, gali būti piniginės kompensacijos forma, kad būtų šalinamas tas reikšmingas nenumatytas neigiamas poveikis, nustatytas atliekant tikrinimo procesą;

(36)

atsižvelgiant į tai, kad reikia paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą, paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymas neturėtų trukdyti įgyvendinti vykdomų ir būsimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visose galimose atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose. Tokiems projektams ir toliau turėtų būti taikoma pareiga atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92/ES ir jiems turėtų būti taikomos leidimų išdavimo procedūros, kurios taikomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, vykdomiems už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų ribų. Siekiant paspartinti leidimų išdavimo procedūras tiek, kiek reikia Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytam atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslui pasiekti, taip pat turėtų būti supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, taikomos projektams už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų ribų, nustatant aiškius ilgiausius galimus terminus visiems leidimų išdavimo procedūros etapams, įskaitant specialius kiekvieno projekto poveikio aplinkai vertinimus;

(37)

statant ir eksploatuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius retkarčiais gali būti nužudomi arba sutrikdomi paukščiai ir kitos saugomos rūšys pagal Direktyvą 92/43/EEB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (20). Tačiau toks saugomų rūšių nužudymas ar sutrikdymas neturi būti laikomas tyčiniu tų direktyvų prasme, jei tų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statybos ir eksploatavimo projekto metu imtasi tinkamų poveikio mažinimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti tokių nužudymų, užkirsti kelią trikdymui, įvertinti tokių priemonių veiksmingumą atliekant tinkamą stebėseną ir, atsižvelgiant į surinktą informaciją, imtis papildomų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad nebūtų reikšmingo neigiamo poveikio atitinkamų rūšių populiacijai;

(38)

be naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statybos, esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių modernizavimas teikia daug galimybių prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Kadangi didžiąją dalimi esamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės įrengtos vietose, turinčiose didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, modernizuojant galima užtikrinti tolesnį tų vietų naudojimą ir kartu sumažinti poreikį skirti naujas vietas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Modernizavimas turi ir kitų privalumų, pavyzdžiui, esamą prijungimą prie tinklo, tikėtiną didesnį visuomenės pritarimą ir žinias apie poveikį aplinkai;

(39)

Direktyva (ES) 2018/2001 nustatomas supaprastintos modernizavimui skirtų leidimų išdavimo procedūros. Siekiant reaguoti į didėjantį poreikį modernizuoti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines ir visapusiškai pasinaudoti jų privalumais, tinkama nustatyti dar trumpesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių, esančių paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonose, modernizavimui skirtų leidimų išdavimo procedūrą, įskaitant trumpesnį tikrinimo procesą. Siekiant modernizuoti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines, esančias už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų ribų, valstybės narės turėtų užtikrinti supaprastintą ir greitą leidimų išdavimo procedūrą, kuri neturėtų trukti ilgiau kaip vienus metus, kartu atsižvelgdamos į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti;

(40)

siekiant toliau skatinti modernizuoti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines ir tai daryti greičiau, turėtų būti nustatyta supaprastinta prisijungimo prie tinklo leidimų išdavimo procedūra, taikoma tais atvejais, kai po modernizavimo bendras pajėgumas, palyginti su pradiniu projektu, padidėja nedaug. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimas reiškia esamų projektų įvairaus masto pakeitimus arba išplėtimą. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių modernizavimo projektų leidimų išdavimo procedūra, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą ir tikrinimą, turėtų apsiriboti numatomu pakeitimo ar išplėtimo poveikiu, palyginti su pradiniu projektu;

(41)

modernizuojant saulės energijos įrenginį, efektyvumą ir pajėgumą galima padidinti nedidinant užimamo ploto. Taigi, jeigu modernizuojant naudojamas plotas nepadidinamas ir toliau laikomasi nuo pat pradžių privalomų poveikio aplinkai mažinimo priemonių, modernizuoto įrenginio poveikis aplinkai, palyginti su pirminio įrenginio poveikiu, nepasikeičia;

(42)

saulės energijos įrenginių įrengimas ir susijęs kolokacinis energijos kaupimas bei tokių įrenginių ir kaupimo prijungimas prie tinklo esamose ar būsimose dirbtinėse konstrukcijose, sukurtose kitiems tikslams nei saulės energijos gamyba ar energijos kaupimas, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, pavyzdžiui, ant stogų, stovėjimo aikštelėse, keliuose ir geležinkeliuose, paprastai nekelia susirūpinimo dėl konkuruojančio teritorijos naudojimo ar poveikio aplinkai. Todėl tiems įrenginiams gali būti taikomos trumpesnės leidimų išdavimo procedūros ir jiems gali būti netaikomas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2011/92/ES, kartu leidžiant valstybėms narėms atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, susijusias su kultūros ar istorijos paveldo apsauga, nacionaliniais gynybos interesais ar saugumo priežastimis. Energijos gamybos savo reikmėms įrenginiai, be kita ko, skirti tokiems kolektyviniams pasigamintos energijos vartotojams, kaip vietos energetikos bendrijos, taip pat prisideda prie bendro gamtinių dujų paklausos mažinimo, sistemos atsparumo didinimo ir Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Tikėtina, kad saulės energijos įrenginiai, kurių galia yra mažesnė nei 100 kW, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojų įrenginius, neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar tinklui ir nekels susirūpinimo dėl saugos. Be to, nedidelių įrenginių atveju paprastai nereikia didinti galios prijungimo prie tinklo taške. Atsižvelgiant į tiesioginį teigiamą tokių įrenginių poveikį vartotojams ir galimą nedidelį jų poveikį aplinkai, tinkama dar labiau supaprastinti jiems taikomą leidimų išdavimo procedūrą su sąlyga, kad jų galia neviršys esamos prijungimo prie skirstomojo tinklo galios, į atitinkamas leidimų išdavimo procedūras įtraukiant administracinio tylaus pritarimo principą, siekiant paskatinti bei paspartinti tų įrenginių plėtrą ir suteikti galimybių trumpuoju laikotarpiu pasinaudoti jų teikiama nauda. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama dėl savo vidaus apribojimų taikyti žemesnę nei 100 kW ribinę vertę su sąlyga, kad ribinė vertė bus didesnė nei 10,8 kW;

(43)

pagrindinė atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios šilumos ir vėsumos, naudojant aplinkos energiją, įskaitant nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją, ir geoterminę energiją, gamybos technologija yra šilumos siurblių technologija. Šilumos siurbliai gali suteikti galimybių panaudoti ir atliekinę šilumą ir vėsumą. Sparčiai diegiant šilumos siurblius, kuriems aktyviai panaudojami nepakankamai naudojami atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai, pavyzdžiui, aplinkos bei geoterminė energija ir atliekinė šiluma iš pramonės ir paslaugų sektorių, įskaitant duomenų centrus, gamtines dujas ir kitą iškastinį kurą naudojančius katilus galima pakeisti šildymo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius sprendimais, kartu padidinant energijos vartojimo efektyvumą. Taip bus greičiau mažinamas dujų naudojimas šilumai tiek pastatų, tiek pramonės sektoriams tiekti. Siekiant paspartinti šilumos siurblių įrengimą ir naudojimą, tinkama nustatyti tikslines trumpesnes leidimų įrengti tokius įrenginius išdavimo procedūras, įskaitant supaprastintą mažesnių šilumos siurblių prijungimo prie elektros energijos tinklo leidimų išdavimo procedūrą, kai tai nekelia susirūpinimo dėl saugos, nereikia atlikti papildomų darbų, susijusių su prijungimo prie tinklo įrenginiais, ir sistemos komponentai yra techniškai suderinami, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinę teisę tokios leidimų išdavimo procedūros nereikalaujama. Sudarius sąlygas greičiau ir paprasčiau įrengti šilumos siurblius, šildymo sektoriuje, kuriame sunaudojama beveik pusė Sąjungoje suvartojamos energijos, padidės atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, o tai padės užtikrinti tiekimo saugumą ir rasti išeitį iš sudėtingesnės rinkos padėties;

(44)

atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslais, atlikdamos būtinus vertinimus kiekvienu konkrečiu atveju, kad nustatytų, ar atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginys, to įrenginio prijungimas prie tinklo, pats susijęs tinklas arba kaupimo įrenginiai konkrečiu atveju atitinka viršesnį viešąjį interesą, valstybės narės turėtų preziumuoti, kad tie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiai ir su jais susijusi infrastruktūra atitinka viršesnį viešąjį interesą ir prisideda prie visuomenės sveikatos ir saugos, išskyrus atvejus, kai yra aiškių įrodymų, kad tie projektai darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sumažinti ar kompensuoti, arba kai valstybės narės nusprendžia apriboti tos prezumpcijos taikymą tinkamai pagrįstomis ir konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl priežasčių, susijusių su nacionaline gynyba. Jei tokie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiai laikomi atitinkančiais viršesnį viešąjį interesą ir prisidedančiais prie visuomenės sveikatos bei saugos, būtų galima taikyti supaprastintą tokių projektų vertinimą;

(45)

siekdama užtikrinti sklandų ir veiksmingą šioje direktyvoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares, panaudodama techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (21), pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės ekspertinės žinios, kad būtų galima parengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tokias, kuriomis didinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, skatinama geresnė energetikos sistemos integracija, nustatomos konkrečios zonos, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, ir supaprastinama leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams išdavimo procedūrų sistema. Techninė parama apima, pavyzdžiui, administracinio pajėgumo stiprinimą, teisės aktų sistemų suderinimą ir dalijimąsi susijusiais geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, apie tai, kaip sudaromos sąlygos daugialypiam naudojimui ir kaip jis yra skatinamas;

(46)

reikia sukurti tokią energetikos infrastruktūrą, kuri padėtų gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti specialias infrastruktūros zonas, kuriose tinklo ar kaupimo projektų, kurie yra būtini atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energijos sistemą, plėtra, kaip tikėtina, neturėtų daryti reikšmingo poveikio aplinkai, toks poveikis gali būti tinkamai sumažintas arba, kai tai neįmanoma, už jį kompensuojama. Jei poveikio sumažinimas neįmanomas, valstybės narės turėtų numatyti tokio poveikio aplinkai kompensavimą. Tokiose zonose vykdomiems infrastruktūros projektams gali būti taikomas paprastesnis poveikio aplinkai vertinimas. Jei valstybės narės nusprendžia nenustatyti tokių zonų, toliau taikomi pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus taikytini vertinimai ir taisyklės. Nustatydamos infrastruktūros zonas, valstybės narės turėtų parengti vieną ar daugiau planų, įskaitant nacionalinės teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos zonos ir projektams, vykdomiems kiekvienoje iš tokių infrastruktūros zonų, taikomos taisyklės ir poveikio mažinimo priemonės. Planuose turėtų būti aiškiai nurodoma specialios zonos aprėptis ir infrastruktūros projektų, kuriems jie taikomi, tipas. Turėtų būti atliktas kiekvieno plano poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvoje 2001/42/EB nustatytas sąlygas, siekiant įvertinti kiekvieno tipo projektų poveikį tame plane nurodytoms specialioms zonoms.

Tinklų projektais tokiose specialiose infrastruktūros zonose turėtų būti kiek įmanoma vengiama „Natura 2000“ teritorijų ir teritorijų, nustatytų pagal nacionalines gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos schemas, nebent dėl tinklo projektų ypatumų nėra proporcingų alternatyvų tokiems projektams įgyvendinti. Vertindamos proporcingumą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti projekto ekonominį gyvybingumą, įgyvendinamumą ir veiksmingą bei spartesnį įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad į energetikos sistemą būtų galima sparčiai integruoti papildomus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, arba į tai, ar konkrečioje „Natura 2000“ teritorijoje arba saugomoje teritorijoje jau yra įvairių tipų infrastruktūros projektų, t. y. ar būtų galima sujungti įvairius infrastruktūros projektus konkrečioje teritorijoje, kad būtų daromas mažesnis poveikis aplinkai. Į specialius energijos kaupimo projektų planus niekada neturėtų būti įtrauktos „Natura 2000“ teritorijos, nes yra mažiau apribojimų dėl to, kur tokius projektus galima įgyvendinti. Tokioms zonoms valstybės narės pagrįstomis aplinkybėmis, įskaitant atvejus, kai to reikia tinklo plėtrai paspartinti, kad būtų remiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra, jog būtų pasiekti klimato ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai, turėtų galėti nustatyti tam tikrų Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytų vertinimo pareigų išimtis. Jei valstybės narės nusprendžia pasinaudoti tokiomis išimtimis, konkretiems projektams turėtų būti taikomas supaprastintas tikrinimo procesas, panašus į tikrinimo procesą, numatytą paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoms, kuris turėtų būti grindžiamas turimais duomenimis. Dėl kompetentingos institucijos prašymų pateikti papildomos turimos informacijos neturėtų būti reikalaujama atlikti naują vertinimą ar iš naujo surinkti duomenis. Jei atliekant tokį tikrinimo procesą nustatoma, kad projektai gali sukelti reikšmingą nenumatytą neigiamą poveikį, kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos ir proporcingos poveikio mažinimo priemonės arba, jei tokių priemonių nėra, kompensacinės priemonės. Kompensacinių priemonių atveju projektas gali būti plėtojamas kompensacinių priemonių nustatymo proceso metu;

(47)

dėl nepakankamo kvalifikuotų darbuotojų, ypač atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios šilumos ir vėsumos sistemų montuotojų ir projektuotojų, skaičiaus šilumos tiekimo sistemų, kurioms naudojamas iškastinis kuras, pakeitimas atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamomis sistemomis vyksta lėčiau ir yra pagrindinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo pastatų, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose kliūtis. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijomis, siekdamos numatyti reikiamus įgūdžius. Turėtų būti parengta pakankamai kokybiškų ir veiksmingų įgūdžių tobulinimo bei perkvalifikavimo strategijų ir mokymo programų ir suteikta pakankamai sertifikavimo galimybių, kuriomis užtikrinamas tinkamas įvairių atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios šilumos ir vėsumos sistemų bei kaupimo technologijos, taip pat elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos vietų įrengimas ir patikimas veikimas, ir jos turėtų būti parengtos taip, kad pritrauktų dalyvauti tokiose mokymo programose ir sertifikavimo sistemose. Valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant pritraukti grupes, kurioms šiuo metu nepakankamai atstovaujama atitinkamose profesinėse srityse. Išmokytų ir sertifikuotų montuotojų sąrašas turėtų būti viešai prieinamas, kad būtų užtikrintas vartotojų pasitikėjimas ir galimybė lengvai rasti specialių montuotojų ir projektuotojų įgūdžių turinčių asmenų, galinčių užtikrinti tinkamą atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos sistemų įrengimą ir veikimą;

(48)

kilmės garantijos yra viena iš pagrindinių vartotojų informavimo ir tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo sutarčių naudojimo priemonių. Todėl turėtų būti užtikrinta, kad kilmės garantijas būtų galima išduoti, jomis prekiauti, perduoti ir naudoti pagal vienodą sistemą su tinkamai standartizuotais sertifikatais, kurie būtų tarpusavyje pripažįstami visoje Sąjungoje. Be to, siekiant suteikti atsinaujinančiosios energijos pirkimo sutartis sudariusiems asmenims galimybę susipažinti su tinkamais patvirtinamaisiais įrodymais, turėtų būti užtikrinta, kad visos susijusios kilmės garantijos galėtų būti perduotos pirkėjui. Dėl lankstesnės energetikos sistemos ir didėjančių vartotojų poreikių reikia novatoriškesnių, labiau skaitmeninių, technologiškai pažangesnių ir patikimesnių priemonių, kurios padėtų remti ir dokumentais pagrįsti didėjančią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas skaitmeninėms inovacijoms toje srityje, valstybės narės turėtų, kai tinkama, sudaryti sąlygas išduoti kilmės garantijas dalimis su laiko, artimesnio realiam laikui, žyma. Atsižvelgiant į poreikį didinti vartotojų įgalinimą ir prisidėti prie didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies dujų tiekimo sektoriuje, valstybės narės turėtų reikalauti, kad tinklo dujų tiekėjai, kurie atskleidžia informaciją apie savo energijos rūšių derinį galutiniams vartotojams, naudotų kilmės garantijas;

(49)

siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir padidinti energetikos sistemos integraciją, reikėtų paspartinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų infrastruktūros plėtrą ir ją nukreipti taip, kad būtų veiksmingai ir lanksčiai naudojami įvairesni atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos šaltiniai. Todėl tikslinga atnaujinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių, kurie turėtų būti vis dažniau integruojami į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, sąrašą ir reikalauti integruoti šiluminės energijos kaupimo technologijas, kaip lankstumo, didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir ekonomiškai efektyvesnio veikimo šaltinį;

(50)

tikimasi, kad Sąjungoje ne vėliau kaip 2030 m. bus daugiau kaip 30 mln. elektrinių transporto priemonių, todėl būtina užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos sistemos integracijos, ir taip sudaryti sąlygas optimaliomis sąnaudomis užtikrinti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos procentinę dalį. Turi būti visiškai išnaudotas elektrinių transporto priemonių potencialas absorbuoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tuo metu, kai jos yra daug, ir grąžinti ją atgal į tinklą, kai jos trūksta, ir taip prisidėti prie kintamosios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos integravimo į sistemą kartu užtikrinant saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą. Todėl tikslinga nustatyti specialias su elektrinėmis transporto priemonėmis ir informacijos apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei apie tai, kaip ir kada ja naudotis, susijusias priemones, kurios papildytų priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2023/1804 (22) ir (ES) 2023/1542 (23);

(51)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/943 (24) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 (25) reikalaujama, kad valstybės narės leistų ir skatintų paklausos atsako paslaugų teikimą telkimo būdu, taip pat, kai taikytina, galutiniams vartotojams numatytų dinamiškų elektros energijos kainų sutartis. Siekiant, kad paklausos atsaku būtų lengviau toliau skatinamas žaliosios elektros energijos naudojimas, jis turi būti grindžiamas ne tik dinamiškomis kainomis, bet ir signalais apie faktinę žaliosios elektros energijos skverbtį į sistemą. Todėl būtina gerinti vartotojų ir rinkos dalyvių gaunamus signalus apie atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos procentinę dalį ir apie tiekiamos elektros energijos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, skleidžiant tam skirtą informaciją. Tuomet, remiantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtimi ir anglies dioksido neišskiriančios elektros energijos kiekiu, bus galima koreguoti vartojimo modelius, kartu atliekant kainų signalais grindžiamą koregavimą. Tai taip pat padėtų diegti novatoriškus verslo modelius ir skaitmeninius sprendimus, kuriais elektros tinkle vartojimą būtų galima susieti su atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygiu, ir taip būtų skatinamos tinkamos investicijos į tinklą, siekiant remti perėjimą prie švarios energijos;

(52)

siekiant, kad lankstumo ir balansavimo paslaugos, teikiamos iš sutelktų paskirstytojo kaupimo įrenginių, būtų plėtojamos konkurencingai, baterijų savininkams ar naudotojams ir jų vardu veikiantiems subjektams, pavyzdžiui, pastatų energetikos sistemų valdytojams, judumo paslaugų teikėjams ir kitiems energetikos rinkos dalyviams, turėtų būti realiuoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis, laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių, užtikrinta nemokama prieiga prie pagrindinės informacijos apie baterijas, pavyzdžiui, jų būklę, įkrovos būseną, talpą ir galios nuostatį. Todėl tinkama nustatyti priemones, kuriomis būtų sprendžiamas poreikio gauti prieigą prie tokių duomenų, kad būtų palengvinti su buitinių baterijų ir elektrinių transporto priemonių integravimu susiję veiksmai, klausimas, kuriomis papildomos Reglamente (ES) 2023/1542 įtvirtintos nuostatas dėl prieigos prie duomenų apie baterijas, susijusias su palankesnių sąlygų keisti baterijų paskirtį sudarymu. Nuostatos dėl prieigos prie elektrinių transporto priemonių baterijų duomenų turėtų būti taikomos kartu su visomis Sąjungos teisės aktuose dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo įtvirtintomis nuostatomis;

(53)

dėl nuolat didėjančio kelių, geležinkelių, jūrų ir kitų rūšių transporto sektoriuose naudojamų elektrinių transporto priemonių skaičiaus reikės, kad įkrovimo operacijos būtų optimizuotos ir valdomos taip, kad nesusidarytų perkrova ir būtų visapusiškai išnaudojamas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos prieinamumas ir mažos elektros kainos sistemoje. Tais atvejais, kai išmanusis ir abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padėtų toliau didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos skverbtį transporto sektoriuje ir bendrai elektros energetikos sistemoje, tokia funkcija turėtų būti prieinama. Atsižvelgiant į ilgą įkrovimo prieigų eksploatavimo laikotarpį, įkrovimo infrastruktūros reikalavimai turėtų būti nuolat atnaujinami taip, kad atitiktų būsimus poreikius ir nesukeltų neigiamo susaistymo poveikio technologijų ir paslaugų plėtrai;

(54)

įkrovimo prieigos vietos, kuriose elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pavyzdžiui, ten, kur žmonės stato automobilius dėl gyvenamosios vietos ar darbo, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas. Todėl, kai tinkama, reikia užtikrinti atitinkamas išmaniojo ir abikrypčio įkrovimo funkcijas. Tuo atžvilgiu, siekiant integruoti elektrines transporto priemones į elektros energetikos sistemą, ypač svarbus viešai neprieinamos įprastos įkrovimo infrastruktūros veikimas, nes ji įrengiama ten, kur elektrinės transporto priemonės pakartotinai statomos ilgą laiką, pavyzdžiui, ribotos prieigos pastatuose, darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelėse arba automobilių stovėjimo aikštelėse, išnuomotose fiziniams ar juridiniams asmenims;

(55)

paklausos atsakas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas išmaniam elektra varomų transporto priemonių įkrovimui ir taip sudaryti sąlygas veiksmingai integruoti elektra varomas transporto priemones į elektros tinklą – tai bus labai svarbu dekarbonizuojant transporto sektorių ir siekiant palengvinti energetikos sistemos integraciją. Be to, valstybės narės prireikus turėtų skatinti iniciatyvas, kuriomis skatinamas paklausos atsakas užtikrinant šilumos ir vėsumos sistemų, šiluminės energijos kaupimo įrenginių ir kitų atitinkamų su energija susijusių prietaisų sąveikumą ir keitimąsi duomenimis;

(56)

elektrinių transporto priemonių naudotojai, sudarantys sutartis su elektromobilumo paslaugų teikėjais ir elektros energetikos rinkos dalyviais, turėtų turėti teisę gauti informaciją ir paaiškinimus, kokį poveikį sutarčių sąlygos turės jų transporto priemonės naudojimui ir jos baterijos būklei. Elektromobilumo paslaugų teikėjai ir elektros energetikos rinkos dalyviai turėtų aiškiai paaiškinti elektrinių transporto priemonių naudotojams, kaip jiems bus atlyginama už lankstumo, balansavimo ir kaupimo paslaugas, kurias, naudodami savo automobilį, jie teiks elektros energetikos sistemai ir rinkai. Sudarant tokias sutartis, elektrinių transporto priemonių naudotojams taip pat turi būti užtikrintos vartotojų teisės, susijusios su transporto priemonės naudojimu, visų pirma teisės į jų asmens duomenų, pavyzdžiui, buvimo vietos ir vairavimo įpročių, apsaugą. Tokiose sutartyse taip pat gali būti numatyta elektrinių transporto priemonių naudotojų galimybė pasirinkti elektros energijos, kurią jie pageidauja naudoti savo elektrinėje transporto priemonėje, rūšį. Dėl tų priežasčių svarbu užtikrinti, kad įdiegta įkrovimo infrastruktūra būtų naudojama kuo veiksmingiau. Siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą elektromobilumu, ypač svarbu, kad elektrinių transporto priemonių naudotojai galėtų naudotis savo abonementu keliose įkrovimo prieigose. Be to, taip bus sudarytos sąlygos elektrinės transporto priemonės naudotojo pasirinktam paslaugų teikėjui tą transporto priemonę optimaliai integruoti į elektros energetikos sistemą, nes jis galės nuspėjamai planuoti ir teikti paskatas, remdamasis elektrinės transporto priemonės naudotojo pageidavimais. Taip pat tai atitinka į vartotoją ir į gaminantį vartotoją orientuotos energetikos sistemos principus ir teisę elektrinių transporto priemonių naudotojams kaip galutiniams vartotojams pasirinkti tiekėją pagal Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas;

(57)

naudojant paskirstytojo kaupimo įrenginius, pavyzdžiui, buitines baterijas ir elektrinių transporto priemonių baterijas, tinklui per telkėjus gali būti pasiūlyta daug lankstumo ir balansavimo paslaugų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tokius prietaisus ir paslaugas, reglamentavimo nuostatos, susijusios su kaupimo įrenginių prijungimu ir eksploatavimu, pavyzdžiui, nuostatos dėl tarifų, įsipareigojimų vykdymo laiko ir prijungimo specifikacijų, turėtų būti parengtos taip, kad netrukdytų išnaudoti visų kaupimo įrenginių, įskaitant mažus ir mobilius įrenginius, taip pat kitus prietaisus, pavyzdžiui, šilumos siurblius, saulės fotovoltines plokštes ir geoterminius kaupimo įrenginius (palyginti su didesniais stacionariais kaupimo įrenginiais), potencialo teikti sistemai lankstumo ir balansavimo paslaugas ir prisidėti prie tolesnės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos skverbties. Be bendrųjų nuostatų, kuriomis užkertamas kelias diskriminacijai rinkoje, nustatytų Reglamente (ES) 2019/943 ir Direktyvoje (ES) 2019/944, turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, kad būtų holistiškai sprendžiamas tų įrenginių naudojimo klausimas ir pašalintos visos likusios kliūtys, trukdančios pasinaudoti tokių įrenginių potencialu, siekiant padėti dekarbonizuoti elektros energetikos sistemą ir įgalinti vartotojus aktyviai dalyvauti energetikos pertvarkoje;

(58)

paprastai valstybės narės turėtų užtikrinti vienodas sąlygas mažoms decentralizuotoms elektros energijos gamybos ir kaupimo sistemoms, be kita ko, naudojant baterijas ir elektra varomas transporto priemones, kad jos galėtų dalyvauti elektros energetikos rinkose, įskaitant perkrovos valdymą ir lankstumo bei balansavimo paslaugų teikimą, jų nediskriminuojant, palyginti su kitomis elektros energijos gamybos ir kaupimo sistemomis, ir nepatirdamos neproporcingos administracinės ar reguliavimo naštos. Valstybės narės turėtų skatinti pasigamintos energijos vartotojus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas aktyviai dalyvauti elektros energetikos rinkose, teikiant lankstumo paslaugas per paklausos atsaką ir kaupimą, be kita ko, naudojant baterijas ir elektra varomas transporto priemones;

(59)

pramonėje sunaudojama 25 % Sąjungos energijos, ir ji yra pagrindinė šildymo ir vėsinimo paslaugų, kurių 91 % šiuo metu užtikrinama iškastiniu kuru, naudotoja. Tačiau 50 % šildymo ir vėsinimo paslaugų poreikio susiję su žemos temperatūros (< 200 °C) šildymo ir vėsinimo paslaugomis, kurias teikiant galima pasinaudoti ekonomiškai efektyviomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybėmis, įskaitant elektrifikavimą ir tiesioginį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Be to, pramonėje gaminant tokius gaminius, kaip plienas ar cheminės medžiagos, kaip žaliavos naudojami neatsinaujinantieji ištekliai. Nuo šiandien priimamų pramonės investicijų sprendimų priklausys būsimi pramonės procesai ir energijos galimybės, kurias pramonė gali apsvarstyti, todėl svarbu, kad tie investiciniai sprendimai būtų perspektyvūs ir leistų išvengti neišnaudojamo turto atsiradimo. Todėl reikėtų nustatyti lyginamuosius indeksus, kurie paskatintų pramonę pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstų gamybos procesų, kuriuose būtų naudojama ne tik atsinaujinančiųjų išteklių energija, bet ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos žaliavos, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių vandenilis. Valstybės narės, kai įmanoma, turėtų skatinti pramoninių procesų elektrifikavimą, pavyzdžiui, žemos temperatūros pramoninei šilumai gauti. Be to, atsižvelgiant į esamas Sąjungos gaminių ženklinimo metodikas ir tvarių gaminių iniciatyvas, valstybės narės turėtų skatinti naudoti bendrą metodiką, kuri būtų taikoma gaminiams, kurie ženklinami kaip pagaminti iš dalies naudojant arba naudojant tik atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą naudojant kaip pradinę žaliavą. Taip būtų išvengta apgaulingos praktikos ir padidėtų vartotojų pasitikėjimas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai pirmenybę teikia gaminiams, kurie padeda siekti aplinkos ir su klimato kaita susijusių tikslų, tai paskatintų tų gaminių paklausą rinkoje;

(60)

siekdama sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iškastinio kuro importo, Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis, turėtų parengti Sąjungos strategiją dėl importuojamo ir vidaus vandenilio;

(61)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą galima naudoti ne tik energetikos, bet ir ne energetikos tikslais kaip pradinę žaliavą arba žaliavą tokiose pramonės šakose kaip plieno ar cheminių medžiagų pramonė. Naudojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą abiem tikslais išnaudojamas visas jo potencialas pakeisti iškastinį kurą, kuris naudojamas kaip pradinė žaliava, ir sumažinti per pramoninius procesus, kuriuos sudėtinga elektrifikuoti, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, todėl jis turėtų būti įtrauktas į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimo tikslą. Nacionalinės priemonės, kuriomis remiamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimas tuose pramonės sektoriuose, kuriuos sudėtinga elektrifikuoti, neturėtų padidinti grynosios taršos, kurią lemia padidėjusi elektros energijos gamybos paklausa, kuriai patenkinti naudojamas taršiausias iškastinis kuras, kaip antai akmens anglys, dyzelinas, lignitas, nafta, durpės ir degieji skalūnai. Į tą tikslą neturėtų būti įtrauktas vandenilio naudojimas pramoniniuose procesuose, kai vandenilis gaminamas kaip šalutinis produktas arba gaunamas iš šalutinio produkto, kurį sudėtinga pakeisti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuru. Vandenilį, kuris naudojamas transporto degalams gaminti, apima transporto sektoriaus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro tikslai;

(62)

Sąjungos vandenilio strategijoje, išdėstytoje 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“, pripažįstamas esamų vandenilio gamybos įrenginių, modifikuotų siekiant sumažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vaidmuo siekiant didesnio 2030 m. klimato srities užmojo. Atsižvelgdami į tą strategiją, ankstyvos iniciatyvos subjektai pagal kvietimą teikti paraiškas dėl projektų, organizuotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (26) 10a straipsnio 8 dalimi įsteigtą Sąjungos inovacijų fondą, priėmė investicinius sprendimus, kuriais siekiama modifikuoti esamus vandenilio gamybos įrenginius, grindžiamus garinio metano riformingo technologija, siekiant dekarbonizuoti vandenilio gamybą. Apskaičiuojant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, naudojamo galutinės energijos ir ne energetikos tikslais pramonėje, įnašo vardiklį, neturėtų būti atsižvelgiama į vandenilį, pagamintą modifikuotuose gamybos įrenginiuose, grindžiamuose garinio metano riformingo technologija, dėl kurių Komisijos sprendimas skirti dotaciją iš Inovacijų fondo buvo paskelbtas prieš šios direktyvos įsigaliojimo datą ir kuriuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet vidutiniškai sumažinamas 70 %;

(63)

be to, reikėtų pripažinti, kad vandenilio, gaminamo naudojant garinio metano riformingo procesą, pakeitimas galėtų kelti konkrečių iššūkių integruotiems amoniako gamybos įrenginiams. Dėl to tokius gamybos įrenginius tektų pritaikyti, o tai pareikalautų esminių valstybių narių pastangų, priklausomai nuo jų konkrečių nacionalinių aplinkybių ir energijos tiekimo struktūros;

(64)

kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir dekarbonizuoti Sąjungos pramonės sektorius, valstybės narės turėtų galėti derinti neiškastinių energijos išteklių ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimą atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes ir energijos rūšių derinį. Tomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų galėti sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudojimo pramonės sektoriuje tikslą, jei jos sunaudoja ribotą vandenilio arba jo darinių, pagamintų iš iškastinio kuro, procentinę dalį ir sėkmingai siekia užtikrinti savo numatytą nacionalinį įnašą laikantis Reglamento (ES) 2018/1999 II priede pateiktos formulės;

(65)

didėjantys užmojai šildymo ir vėsinimo sektoriuje yra labai svarbūs siekiant bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, atsižvelgiant į tai, kad dėl šildymo ir vėsinimo suvartojama apie pusę Sąjungoje suvartojamo energijos kiekio, o jų galutinė paskirtis yra labai įvairi ir apima platų technologijos spektrą pastatų, pramonės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose. Siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą šildymo ir vėsinimo sektoriuje, turėtų būti nustatyta, kad visose valstybėse narėse jos procentinė dalis privalo kasmet valstybės narės lygmeniu padidėti tam tikru minimaliuoju procentiniu punktu. Minimalusis vidutinis metinis privalomas padidinimas 0,8 procentinio punkto 2021–2025 m. ir padidinimas 1,1 procentinio punkto 2026–2030 m. šildymo ir vėsinimo sektoriuje, taikomas visoms valstybėms narėms, turėtų būti papildytas papildomais orientaciniais padidinimo procentiniais punktais arba papildomomis normomis, apskaičiuotais konkrečiai kiekvienai valstybei narei, kad būtų užtikrintas vidutiniškai 1,8 procentinio punkto padidėjimas Sąjungos lygmeniu. Tais konkrečiai valstybei narei skirtais papildomais orientaciniais padidinimo procentiniais punktais arba papildomomis normomis siekiama valstybėms narėms perskirstyti papildomas pastangas, kurių reikia, kad 2030 m. būtų pasiektas pageidaujamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygis, remiantis bendruoju vidaus produktu ir ekonominiu efektyvumu, ir padėti valstybėms narėms nustatyti, kokia plėtra galėtų užtikrinti pakankamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygį tame sektoriuje. Valstybės narės, vadovaudamosi principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, turėtų atlikti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo šildymo ir vėsinimo sektoriuje ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimo vertinimą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti dvi ar daugiau priemonių iš priemonių sąrašo, kad sudarytų palankesnes sąlygas didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių procentinę dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje. Priimdamos ir įgyvendindamos tas priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos priemonės būtų prieinamos visiems vartotojams, visų pirma mažas pajamas gaunantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams;

(66)

siekiant užtikrinti, kad, padidėjus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo svarbai, vartotojai būtų geriau informuojami, tinkama paaiškinti ir padidinti skaidrumą, kiek tai susiję su informacija apie tose sistemose naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą;

(67)

paaiškėjo, kad naudojant šiuolaikines atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas galima pasiūlyti ekonomiškai efektyvių atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir energetikos sistemų integravimo sprendimų, kartu palengvinant bendrą šildymo ir vėsinimo sektoriaus dekarbonizaciją. Siekiant užtikrinti, kad tas potencialas būtų išnaudotas, metinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba atliekinės šilumos bei vėsumos didinimo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje procentinis dydis turėtų būti padidintas nuo 1 iki 2,2 procentinio punkto, nekeičiant to padidinimo orientacinio pobūdžio, nes tokios rūšies tinklo plėtra visoje Sąjungoje yra nevienoda;

(68)

atsižvelgiant į didėjančią centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriaus svarbą ir poreikį tuos tinklus plėtoti taip, kad būtų integruota daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tinkama skatinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų operatorius užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos trečiųjų tiekėjų jungtis su centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklų sistemomis, kurių galia yra didesnė nei 25 MW;

(69)

šilumos ir vėsumos sistemos, visų pirma centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, vis labiau prisideda prie elektros tinklo balansavimo, nes užtikrina papildomą kintamų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos, paklausą, kai tokios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos yra daug, ji yra pigi ir kitu atveju ji būtų apribota. Tokį balansavimą galima pasiekti naudojant labai efektyvius elektrinius šilumos ir vėsumos generatorius, pavyzdžiui, šilumos siurblius, ypač kai tie šilumos ir vėsumos generatoriai yra sujungti su dideliais šilumos kaupimo įrenginiais, visų pirma centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo arba individualaus šildymo sektoriuose, kai nėra centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo masto ekonomijos ir sistemos lygmens efektyvumo. Šilumos siurblių nauda yra dvejopa, pirma, jie gerokai padidina energijos vartojimo efektyvumą, sutaupo daug energijos ir mažina vartotojų išlaidas, ir, antra, jie užtikrina atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, nes sudaro sąlygas naudoti daugiau geoterminės ir aplinkos energijos. Siekiant toliau skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją šildymui ir vėsinimui ir šilumos kaupimui, visų pirma diegiant šilumos siurblius, tinkama leisti valstybėms narėms įskaičiuoti tų šilumos ir vėsumos generatorių, įskaitant šilumos siurblius, naudojamą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją apskaičiuojant privalomą ir orientacinį metinį atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos padidėjimą šildymo ir vėsinimo bei centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuose;

(70)

nors atliekinė šiluma ir vėsuma yra plačiai prieinamos, jos yra nepakankamai naudojamos, todėl švaistomi ištekliai, mažėja nacionalinių energetikos sistemų energijos vartojimo efektyvumas ir Sąjungoje suvartojama daugiau energijos, nei būtina. Jei atliekinė šiluma ir vėsuma tiekiama iš efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo šaltinio, tinkama leisti iš dalies įskaičiuoti atliekinę šilumą ir vėsumą nustatant, ar įvykdyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai pastatų, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, ir ją visą įskaičiuoti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje. Tai sudarytų sąlygas išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos sinergiją centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinkluose, nes padidėtų investicijų į tų tinklų modernizavimą ir plėtrą ekonominis pagrįstumas. Konkrečiai atliekinės šilumos įtraukimas apskaičiuojant pramoninius atsinaujinančiųjų išteklių energijos lyginamuosius indeksus turėtų būti priimtinas tik tada, kai atliekinė šiluma arba vėsuma tiekiama per centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo operatorių iš kito pramonės objekto ar kito pastato, taip užtikrinant, kad šilumos ar vėsumos tiekimas būtų tokio operatoriaus pagrindinė veikla, o skaičiuojama atliekinė šiluma būtų aiškiai atskirta nuo vidinės atliekinės šilumos, generuojamos toje pačioje ar susijusioje įmonėje ar pastatuose;

(71)

siekiant užtikrinti, kad centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektorius atliktų visapusišką vaidmenį energetikos sektoriaus integracijoje, būtina išplėsti bendradarbiavimą su elektros energijos skirstymo sistemų operatoriais įtraukiant elektros energijos perdavimo sistemos operatorius ir bendradarbiavimo sritį išplėsti taip, kad ji apimtų investicijų į tinklą planavimą ir rinkas – taip būtų geriau išnaudotos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo galimybės teikiant lankstumo paslaugas elektros energetikos rinkose. Be to, siekiant užtikrinti platesnę energijos nešiklių integraciją ir ekonomiškai efektyviausią jų naudojimą, turėtų būti sudarytos sąlygos toliau bendradarbiauti su dujų tinklų operatoriais, įskaitant vandenilio ir kitų energetikos tinklų operatorius. Nustačius glaudesnio centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo operatorių, pramonės ir paslaugų sektorių ir vietos institucijų veiksmų koordinavimo reikalavimus, galėtų būti palengvintas dialogas ir bendradarbiavimas, kurie būtini siekiant išnaudoti ekonomiškai efektyvias atliekinės šilumos ir vėsumos galimybes, pasinaudojant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis;

(72)

naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją transporto sektoriuje, galima ekonomiškai efektyviai prisidėti prie Sąjungos transporto sektoriaus dekarbonizacijos ir, be kita ko, labiau įvairinti energijos tiekimą tame sektoriuje, kartu skatinant inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje bei kartu mažinant priklausomybę nuo energijos importo. Siekiant įgyvendinti Reglamentu (ES) 2021/1119 nustatytą didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, turėtų būti padidintas visų rūšių Sąjungos transportui tiekiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis. Leidus valstybėms narėms pasirinkti transporto tikslą, išreikštą taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslu, arba tikslą, išreikštą atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo procentine dalimi, valstybėms narėms suteikiama pakankamai lankstumo galimybių rengiant transporto dekarbonizavimo politiką. Be to, nustačius bendrą energija grindžiamą tikslą pažangiesiems biodegalams, biodujoms ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui, įskaitant minimaliąją atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro procentinę dalį, būtų užtikrintas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių kuro, darančio mažiausią poveikį aplinkai, naudojimas transporto rūšims, kurias sudėtinga elektrifikuoti, pavyzdžiui, jūrų transporto ir aviacijos sektoriams. Siekdamos paskatinti kuro permainas jūrų transporto sektoriuje, valstybės narės, turinčios jūrų uostus, turėtų stengtis užtikrinti, kad nuo 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro procentinė dalis bendrame jūrų transporto sektoriui tiekiamos energijos kiekyje sudarytų bent 1,2 %. Tų tikslų įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas nustatant pareigas kuro tiekėjams ir kitomis priemonėmis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2023/1805 (27) ir (ES) 2023/2405 (28). Aviacinio kuro tiekėjams skirtos pareigos turėtų būti nustatytos tik pagal Reglamentą (ES) 2023/2405;

(73)

siekiant skatinti tiekti atsinaujinančiųjų išteklių kurą tarptautinio jūrinio bunkeriavimo sektoriui, kurį sudėtinga dekarbonizuoti, apskaičiuojant transporto tikslus, tarptautiniams jūriniams bunkeriams tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių kuras turėtų būti įtrauktas į galutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir atitinkamai tarptautiniams jūriniams bunkeriams tiekiamas kuras turėtų būti įtrauktas į galutinį energijos išteklių suvartojimą transporto srityje. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse jūrų transporto sektoriui tenka didelė bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis. Atsižvelgiant į dabartinius technologinius ir reglamentavimo suvaržymus, kurie trukdo komerciniam biodegalų naudojimui jūrų transporto sektoriuje, nukrypstant nuo reikalavimo įtraukti visą energiją, kuri buvo tiekiama jūrų transporto sektoriui, apskaičiuojant konkrečius transporto sektoriaus tikslus, tinkama valstybėms narėms leisti apriboti jūrų transporto sektoriui teikiamos energijos kiekį iki 13 % bendrojo galutinio energijos suvartojimo valstybėje narėje viršutinės ribos. Salų valstybių narių, kuriose bendrasis galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje yra neproporcingai didelis, t. y. sudaro daugiau nei trečdalį suvartojamo kiekio kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose, viršutinė riba turėtų būti 5 %. Tačiau apskaičiuojant bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, atsižvelgiant į specifines tarptautinių jūrinių bunkerių charakteristikas, susijusias su jiems tiekiamu kuru, jie turėtų būti įtraukti į valstybės narės bendrąjį galutinį energijos suvartojimą tik tuo atveju, jei jie skirti kurui iš atsinaujinančiųjų išteklių;

(74)

esminis vaidmuo dekarbonizuojant transporto sektorių teks elektromobilumui. Siekdamos toliau plėtoti elektromobilumą, valstybės narės turėtų sukurti kreditų mechanizmą, kuris suteiktų galimybę viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriams, tiekiant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, prisidėti prie valstybių narių degalų tiekėjams nustatytos pareigos vykdymo. Valstybės narės turėtų galėti į tą kreditų mechanizmą įtraukti privačias įkrovimo stoteles, jei galima įrodyti, kad į tas privačias įkrovimo stoteles tiekiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija naudojama tik elektrinėms transporto priemonėms. Svarbu, kad pagal tokį kreditų mechanizmą remdamos elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje valstybės narės ir toliau siektų didelių užmojų dekarbonizuodamos savo skystųjų degalų derinį, visų pirma transporto sektoriuose, tokiuose kaip jūrų transportas ir aviacija, kurių tiesioginis elektrifikavimas yra gerokai sudėtingesnis;

(75)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį, gali būti naudojamas kaip pradinė žaliava arba energijos šaltinis pramoniniuose ir cheminiuose procesuose ir jūrų transporto ir aviacijos sektoriuose ir dekarbonizuoti sektorius, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga. Jie taip pat gali būti naudojamas energijai kaupti, kai reikia subalansuoti energetikos sistemą, taigi, atlikti svarbų vaidmenį energetikos sistemos integracijoje;

(76)

Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika siekiama prisidėti prie Sąjungos klimato kaitos švelninimo tikslų, susijusių su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Siekiant to tikslo taip pat būtina prisidėti prie platesnių aplinkosaugos tikslų, visų pirma biologinės įvairovės, kuriai neigiamos įtakos turi netiesioginis žemės naudojimo keitimas, susijęs su tam tikrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamyba, nykimo prevencijos. Įvairių kartų Sąjungos piliečiams ir Sąjungos teisės aktų leidėjams jau ilgą laiką rūpi, kaip prisidėti prie tų klimato ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Todėl Sąjunga turėtų propaguoti tuos degalus tokiais kiekiais, kurie užtikrintų būtinų užmojų ir būtinybės vengti prisidėti prie tiesioginio ir netiesioginio žemės naudojimo keitimo pusiausvyrą. Transporto tikslo apskaičiavimo būdu neturėtų būti daromas poveikis ribinėms vertėms, nustatytoms siekiant į tą tikslą įskaičiuoti tam tikrus degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, ir degalus, dėl kurių kyla didelė netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizika. Be to, siekdamos neskatinti transporto sektoriuje naudoti biodegalų ir biodujų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, ir atsižvelgiant į karo prieš Ukrainą poveikį maisto ir pašarų tiekimui, valstybės narės turėtų ir toliau turėti galimybę pasirinkti, ar biodegalus ir biodujas, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, įtraukti į transporto tikslą, ar ne. Jeigu valstybės narės nusprendžia jų neįtraukti, jos turėtų galėti pasirinkti sumažinti energija grindžiamą tikslą arba atitinkamai sumažinti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, darydamos prielaidą, kad naudojant kurą, pagamintą iš maistinių ir pašarinių augalų, išmetama 50 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai atitinka šios direktyvos priede nustatytas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tipines vertes, susijusias su svarbiausiais kuro, pagaminto iš maistinių ir pašarinių augalų, gamybos būdais, taip pat minimaliąją šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ribinę vertę, taikomą daugumai tokius biodegalus gaminančių įrenginių;

(77)

siekiant užtikrinti, kad naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą būtų sumažinama vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir spręsti galimo netiesioginio tokio kuro skatinimo poveikio, pavyzdžiui, miškų naikinimo, problemą, Komisija, remdamasi objektyviais ir moksliniais kriterijais ir atsižvelgdama į Sąjungos klimato srities tikslus ir įsipareigojimus, turėtų peržiūrėti pasaulinės gamybos teritorijos vidutinės metinės plėtros užimant žemės plotus, kuriuose yra didelių anglies sankaupų, didžiausios leistinos procentinės dalies lygį ir prireikus, remdamasi savo peržiūros rezultatais, pasiūlyti naują ribinę vertę. Be to, Komisija turėtų įvertinti galimybę suprojektuoti spartesnę trajektoriją, pagal kurią būtų laipsniškai atsisakyta tokių degalų indėlio siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, kad būtų kuo labiau sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(78)

nustatant transporto sektoriaus tikslą kaip taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo tikslą, būtina pateikti metodiką, kurioje atsižvelgiama į tai, kad įvairios atsinaujinančiųjų išteklių energijos rūšys padeda mažinti skirtingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir todėl skirtingai prisideda prie atitinkamo tikslo įgyvendinimo. Turėtų būti laikoma, kad su atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra lygus nuliui, o tai reiškia, kad dėl jos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja 100 %, palyginti su elektros energija, pagaminta iš iškastinio kuro. Tuo bus paskatinta naudoti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją, nes mažai tikėtina, kad naudojant atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir perdirbtos anglies kurą bus pasiektas toks didelis procentinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo dydis. Todėl veiksmingiausiu kelių transporto dekarbonizavimo būdu taptų elektrifikavimas, pagrįstas atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniais. Be to, siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą aviacijos ir jūrų transporto rūšyse, kuriuos sudėtinga elektrifikuoti, tinkama, apskaičiuojant konkrečius tam kurui nustatytus tikslus, nustatyti tų rūšių transportui tiekiamam kurui taikomą daugiklį;

(79)

tiesiogiai elektrifikuojant galutinio energijos suvartojimo sektorius, įskaitant transporto sektorių, didinamas sistemos efektyvumas ir sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energetikos sistemos. Todėl tai savaime yra veiksminga priemonė išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Todėl nebūtina sukurti papildomumo sistemos, kuri taikoma būtent atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, tiekiamai elektrinėms transporto priemonėms transporto sektoriuje. Be to, saulės energija varomos elektrinės transporto priemonės gali labai prisidėti prie Sąjungos transporto sektoriaus dekarbonizacijos;

(80)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras turi būti apskaičiuojamas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje jis sunaudojamas, todėl taisyklės, pagal kurias nustatomas jo kaip atsinaujinančiųjų išteklių kuro pobūdis, kai jis gaminamas iš elektros energijos, ir kurios buvo taikomos tik tiems degalams, kurie naudojami transporto sektoriuje, turėtų būti taikomos ir visam atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jis naudojamas;

(81)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras yra svarbus siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį sektoriuose, kurie, kaip numatoma, ilguoju laikotarpiu priklausys nuo dujinio ir skystojo kuro, be kita ko, pramonės reikmių ir sunkiojo transporto srityje. Ne vėliau kaip 2028 m. liepos 1 d. Komisija turėtų įvertinti metodikos, pagal kurią nustatoma, kada elektros energija, naudojama atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui gaminti, gali būti laikoma visiškai atsinaujinančia, poveikį, įskaitant papildomumo ir laiko bei geografinės koreliacijos poveikį gamybos sąnaudoms, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir energetikos sistemai, ir turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertintas metodikos poveikis atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro prieinamumui ir įperkamumui pramonės ir transporto sektoriuose ir Sąjungos gebėjimui pasiekti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro tikslus, atsižvelgiant į Sąjungos strategiją dėl importuojamo ir vidaus vandenilio, kartu kuo labiau sumažinant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimą elektros energijos sektoriuje ir visoje energetikos sistemoje. Jei toje ataskaitoje daroma išvada, kad metodika neužtikrinamas pakankamas prieinamumas ir įperkamumas ir ja iš esmės neprisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, energetikos sistemos integravimo ir 2030 m. Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro tikslų įgyvendinimo, Komisija turėtų peržiūrėti Sąjungos metodiką ir, kai tikslinga, priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų iš dalies pakeista metodika, kad būtų atlikti būtini kriterijų pakeitimai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vandenilio pramonės plėtrai;

(82)

siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, taikomų kietajam biomasės kurui, naudojamam įrenginiuose, gaminančiuose šilumą, elektros energiją ir vėsumą, aplinkosauginį veiksmingumą, minimalią tokių kriterijų taikymo ribą reikėtų sumažinti nuo dabartinių 20 MW iki 7,5 MW;

(83)

Direktyva (ES) 2018/2001 sustiprinta bioenergijos tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sistema, nustatant kriterijus visiems galutinio energijos suvartojimo sektoriams. Joje nustatytos specialios taisyklės dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro, pagaminto iš miško biomasės, pagal kurias reikalaujama užtikrinti biomasės ruošos operacijų tvarumą ir apskaičiuoti dėl žemės paskirties keitimo išmetamą teršalų kiekį. Atsižvelgiant į biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus ir buveinių naikinimo prevencijos tikslus pagal Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB (29) ir Direktyvą 2009/147/EB, būtina užtikrinti didesnę ypač didelės biologinės įvairovės ir daug anglies turinčių buveinių, pavyzdžiui, pirminių miškų ir sengirių, didelės biologinės įvairovės miškų, pievų, durpynų ir viržynų, apsaugą. Todėl, laikantis iš žemės ūkio biomasės pagamintiems biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui taikomo požiūrio, turėtų būti nustatytos išimtys ir apribojimai, susiję su miško biomasės gavyba iš tų zonų, išskyrus atvejus, kai rizika grindžiamas požiūris numato būtinas išimtis ir apribojimus, o operatoriai pateikia būtinas garantijas. Be to, atsižvelgiant į tinkamus pereinamuosius laikotarpius investicijų saugumo tikslais, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taip pat turėtų būti palaipsniui taikomi esamiems biomasę naudojantiems įrenginiams, siekiant užtikrinti, kad gaminant bioenergiją visuose tokiuose įrenginiuose būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, palyginti su energija, pagaminta naudojant iškastinį kurą;

(84)

laikantis tvarios miškotvarkos principų turėtų būti išsamiau nustatyti tvarumo kriterijai, susiję su miško biomasės ruoša. Tomis specifikacijomis turėtų būti siekiama sustiprinti ir paaiškinti rizika grindžiamą požiūrį į miško biomasę, kartu nustatant valstybėms narėms skirtas proporcingas nuostatas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos daryti tikslingus praktikos pritaikymus, tinkamus vietos sąlygoms;

(85)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų miško biomasės naudojimas energijai gaminti būtų suderinamas su jų pareigomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (30). Tuo tikslu valstybės narės turėtų atlikti ateities perspektyvų vertinimus ir įgyvendinti būtinas priemones, kuriomis papildomos jų esamos pareigos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;

(86)

atsižvelgiant į specifinę atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, padėtį, pasižyminčią jų energetikos sektoriui būdingu izoliuotumu, ribota pasiūla ir priklausomybe nuo iškastinio kuro, turėtų būti įtvirtinta nuostata išplėsti nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama priimti konkrečius kriterijus, kad būtų užtikrintas tinkamumas gauti finansinę paramą už tam tikro biomasės kuro vartojimą tuose regionuose, taikymo sritį į ją taip pat įtraukiant skystuosius bioproduktus ir biodegalus. Remiantis Direktyva (ES) 2018/2001, visi konkretūs kriterijai turėtų būti objektyviai pagrįsti tuo, kad reikia užtikrinti atitinkamo atokiausio regiono energetinį nepriklausomumą ir sklandų perėjimą prie nustatytų tvarumo, energijos vartojimo efektyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų atitinkamame atokiausiame regione;

(87)

Sąjunga yra įsipareigojusi gerinti biomasės kuro gamybos aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą. Ši direktyva papildo kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma teisės aktą dėl tvarumo išsamaus patikrinimo, kuriame nustatomi reikalavimai dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms ar aplinkai vertės grandinėje išsamaus patikrinimo;

(88)

siekiant sumažinti administracinę naštą atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir perdirbtos anglies kuro gamintojams ir valstybėms narėms, kurių savanoriškos ar nacionalinės schemos Komisijos įgyvendinimo aktu buvo pripažintos kaip schemos, kuriose pateikiami įrodymai ar tikslūs duomenys apie atitiktį tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, taip pat kitiems reikalavimams, nustatytiems šioje direktyvoje įtvirtintose iš dalies keičiančiose nuostatose, valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos pripažinimą, turėtų pripažinti sertifikavimo pagal tokias schemas rezultatus. Siekdamos sumažinti naštą mažiems įrenginiams, valstybės narės turėtų galėti nustatyti supaprastintą savanorišką tikrinimo mechanizmą įrenginiams, kurių bendra šiluminė galia yra nuo 7,5 MW iki 20 MW;

(89)

siekiant sumažinti riziką ir geriau užkirsti kelią sukčiavimui bioenergijos ir perdirbtos anglies kuro tiekimo grandinėse, Direktyvoje (ES) 2018/2001 pateikiama vertingų papildymų skaidrumo, atsekamumo ir priežiūros požiūriu. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos duomenų baze, kurią turi sukurti Komisija, siekiama sudaryti sąlygas atsekti atsinaujinančiųjų išteklių skystąjį ir dujinį kurą ir perdirbtos anglies kurą. Duomenų bazės apimtis turėtų būti išplėsta ir apimti ne tik transporto, bet ir visus kitus galutinio energijos suvartojimo sektorius, kuriuose naudojamas toks kuras. Tokiu išplėtimu siekiama labai prisidėti prie visapusiškos to kuro gamybos ir vartojimo stebėsenos, taip sumažinant dvigubos apskaitos ar pažeidimų riziką tiekimo grandinėse, įtrauktose į Sąjungos duomenų bazę. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dėl tų pačių iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų dujų bus pateikti keli prašymai, bet kurios duomenų bazėje registruotos iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų dujų siuntos kilmės garantija turėtų būti panaikinta. Duomenų bazė turėtų būti viešai prieinama atviru, skaidriu ir naudotojui patogiu būdu, kartu laikantis privačių ir neskelbtinų komercinių duomenų apsaugos principų. Komisija turėtų skelbti metines ataskaitas apie Sąjungos duomenų bazėje pateiktą informaciją, įskaitant informaciją apie biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kiekį, geografinę kilmę ir pradinių žaliavų tipą. Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti Sąjungos duomenų bazės ir esamų nacionalinių duomenų bazių sujungiamumą, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas ir duomenų bazių abikryptiškumas. Buvo ne tik padidintas atskirų žaliavų ir kuro siuntų skaidrumas ir atsekamumas tiekimo grandinėje – neseniai priimtu Komisijos įgyvendinimo aktu (ES) 2022/996 (31) buvo sugriežtinti audito reikalavimai sertifikavimo įstaigoms ir buvo padidinti sertifikavimo įstaigų viešosios priežiūros įgaliojimai, įskaitant galimybę kompetentingoms institucijoms vykdant priežiūros srities patikras susipažinti su ekonominės veiklos vykdytojų dokumentais ir patekti į jų patalpas. Direktyvoje (ES) 2018/2001 buvo atitinkamai gerokai sustiprintas nustatytos tikrinimo sistemos vientisumas, sertifikavimo įstaigų atliekamą auditą ir Sąjungos duomenų bazę papildžius valstybių narių kompetentingų institucijų tikrinimo ir priežiūros pajėgumais. Primygtinai rekomenduojama, kad valstybėms narės naudotųsi abiem viešosios priežiūros galimybėmis;

(90)

Komisija ir valstybės narės turėtų nuolat prisitaikyti prie geriausios administracinės praktikos ir imtis visų tinkamų priemonių, kad supaprastintų Direktyvos (ES) 2018/2001 įgyvendinimą ir taip sumažintų susijusių subjektų ir paveiktų sektorių atitikties užtikrinimo išlaidas;

(91)

turi būti nustatytos tinkamos kovos su sukčiavimu nuostatos, visų pirma susijusios su iš atliekų gautų žaliavų arba biomasės, kuri, kaip nustatyta, kelia didelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką, naudojimu. Kadangi sukčiavimo nustatymas ir prevencija yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir nevaldomam miškų naikinimui, taip pat trečiosiose valstybėse, turėtų būti įgyvendintas visapusiškas ir sertifikuotas tų žaliavų atsekamumas;

(92)

todėl Direktyva (ES) 2018/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(93)

įvairiose Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatose pateikiamos kelios nuorodos į Sąjungos lygmeniu nustatytą privalomą tikslą pasiekti, kad bent 32 % Sąjungoje sunaudojamos energijos 2030 m. sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Kadangi tą tikslą būtina padidinti, siekiant veiksmingai prisidėti prie užmojo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti 55 %, tos nuorodos turėtų būti iš dalies pakeistos. Bet kokiais nustatytais papildomais planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimais nebus sukurta nauja planavimo ir ataskaitų teikimo sistema, tačiau jiems turėtų būti taikoma esama tame reglamente nustatyta planavimo ir ataskaitų teikimo sistema;

(94)

siekiant išvengti reglamentavimo reikalavimų, susijusių su transporto degalų dekarbonizacijos tikslais, dubliavimosi ir užtikrinti suderinimą su Direktyva (ES) 2018/2001, turėtų būti iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB (32) taikymo sritis;

(95)

Direktyvoje 98/70/EB įtvirtintos terminų apibrėžtys turėtų būti suderintos su Direktyvoje (ES) 2018/2001 įtvirtintomis terminų apibrėžtimis tam, kad būtų išvengta skirtingų apibrėžčių taikymo pagal tuos dvejus aktus;

(96)

siekiant supaprastinimo ir siekiant išvengti dvigubo reglamentavimo, susijusio su sugriežtintomis transporto degalų dekarbonizacijos pareigomis, numatytomis Direktyvoje (ES) 2018/2001, turėtų būti panaikintos Direktyvoje 98/70/EB nustatytos pareigos dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir biodegalų naudojimo;

(97)

siekiant išvengti dvigubo ataskaitų teikimo pareigų reglamentavimo, turėtų būti panaikintos Direktyvoje 98/70/EB nustatytos pareigos dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo;

(98)

Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (33), kurioje pateikiamos išsamios vienodo Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnio įgyvendinimo taisyklės, turėtų būti panaikinta, nes, šia direktyva panaikinus Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnį, ji taps nebeaktuali;

(99)

kalbant apie dyzelino biologinius komponentus, Direktyvoje 98/70/EB esančia nuoroda į dyzeliną B7, t. y. dyzeliną, kuriame yra iki 7 % riebalų rūgščių metilo esterių (RRME), ribojamos galimybės pasiekti aukštesnius biodegalų naudojimo tikslus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2018/2001. Taip yra dėl to, kad beveik visas Sąjungoje tiekiamas dyzelinas jau yra B7. Todėl didžiausia biologinių komponentų dalis turėtų būti padidinta nuo 7 % iki 10 %. Siekiant remti dyzelino B10, t. y. dyzelino, kurio sudėtyje yra iki 10 % RRME, plėtrą rinkoje, reikalinga dyzelino, kuriame yra 7 % RRME, Sąjungos masto B7 apsaugos klasė, nes manoma, kad ne vėliau kaip 2030 m. transporto priemonių parką sudarys daug transporto priemonių, nesuderinamų su B10. Tai turėtų atsispindėti Direktyvos 98/70/EB 4 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

(100)

pereinamojo laikotarpio nuostatos turėtų suteikti galimybę tvarkingai tęsti duomenų rinkimą ir vykdyti ataskaitų teikimo pareigas, susijusias su šia direktyva išbrauktais Direktyvos 98/70/EB straipsniais;

(101)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, energetinę priklausomybę ir energijos kainas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(102)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (34) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjai laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Belgiją (35) (byla C-543/17);

(103)

siekiant kompensuoti dėl šios direktyvos piliečiams, administravimo institucijoms ir įmonėms tenkančią reguliavimo naštą, Komisija turėtų peržiūrėti reguliavimo sistemą atitinkamuose sektoriuose laikydamasi principo „kiek plius, tiek minus“, kaip nustatyta 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikate „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“,

1)

2 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

įterpiami šie straipsniai:

(*12)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135)."

(*13)   1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7)."

(*14)   2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7)."

(*15)   2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1)."

(*16)   2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30)."

(*17)   2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).“;"

7)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

18 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

9)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

20 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

11)

įterpiamas šis straipsnis:

(*18)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).“;"

12)

įterpiami šie straipsniai:

(*19)   2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2021/2279 dėl aplinkosauginio pėdsako metodų naudojimo produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginiam veiksmingumui matuoti ir apie jį informuoti (OL L 471, 2021 12 30, p. 1).“;"

13)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

16)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

18)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

20)

įterpiamas šis straipsnis:

21)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

įterpiamas šis straipsnis:

(*21)   2022 m. birželio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/996 dėl tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų bei nedidelės netiesioginio žemės naudojimo keitimo rizikos kriterijų tikrinimo taisyklių (OL L 168, 2022 6 27, p. 1).“;"

23)

33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedus.

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnio a punkto 2 papunktis pakeičiamas taip:

3)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

4)

29 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

2)

2 straipsnio 8 ir 9 punktai pakeičiami taip:

(*25)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“;"

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

7a–7e straipsniai išbraukiami;

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

I, II, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos II priedą.