(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (1) 6 straipsnį reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(2)

Taryba turėtų priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 6 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalį, žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu;

(3)

todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnį turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, nuo 2019 m. sausio 1 d. visiems ištekliams, kuriems taikomi laimikio limitai, galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, nors taikomos tam tikros išimtys. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį vykdant tam tikrą žvejybą įgyvendinimo nuostatos;

(5)

nustatant išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl jos turėtų būti grindžiamos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu. Kiekiai, kurie dėl to, kad jiems išimties tvarka netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį ir kurie toliau gali būti išmetami į jūrą, iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio turėtų būti išskaičiuojami. Be to, remiantis tomis rekomendacijomis turėtų būti nustatomos išteklių, dėl kurių ICES pateikia tik iškrovimo rekomendacijas, atveju žvejybos galimybės;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/973 (2) nustatytas Šiaurės jūros daugiametis planas, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/472 (3) – Vakarų vandenų daugiametis planas. Daugiamečiuose planuose nustatyti išteklių, kuriems tie planai taikomi, ilgalaikio valdymo tikslai ir priemonės. Tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių (tikslinių išteklių) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į mirtingumo dėl žvejybos verčių, kurios užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), intervalą (toliau – FMSY intervalai), arba žemesniu lygmeniu, ir laikantis tuose reglamentuose numatytų apsaugos priemonių. FMSY intervalai nustatyti atitinkamose ICES rekomendacijose. Jei pakankamos mokslinės informacijos nėra, tų reglamentų tikslinių išteklių arba 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių (kaip priegauda sužvejojamų išteklių) žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta tuose reglamentuose. Pagal tų reglamentų 5 straipsnio 3 dalį, nustatant kaip priegauda sužvejojamų išteklių žvejybos galimybes, taip pat reikėtų atsižvelgti į mišriosios žvejybos aspektus;

(7)

pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 7 straipsnį ir Vakarų vandenų daugiamečio plano 8 straipsnį, jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors tų reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia ribinio biomasės atskaitos taško (Blim) (4), turi būti imtasi papildomų taisomųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžių, viršijančių dydžius, kuriems esant užtikrinamas MSY. Tos taisomosios priemonės visų pirma gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir atitinkamą tų išteklių žvejybos arba kitų išteklių žvejybos galimybių sumažinimą;

(8)

esama tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES rekomenduoja nustatyti nulinį laimikį. Vis dėlto, jei BLSK būtų nustatyti laikantis rekomenduojamų dydžių, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Žvejybą stabdanti žuvų rūšis – tai rūšis, kurios žvejybos kvotos nėra ir dėl kurios vienam ar daugiau žvejybos laivų gali tekti nutraukti žvejybą, net jei jie vis dar turi kitų rūšių žuvų kvotą. Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą ir taip išvengti galimų didelių socioekonominių jos nutraukimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, atsižvelgiant į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie priegaudos BLSK turėtų būti nustatomi tokių dydžių, kad būtų sumažintas tų išteklių individų mirtingumas ir suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti tų išteklių priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kurių atžvilgiu nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio;

(9)

savo mokslinėse rekomendacijose dėl atlantinių menkių (Gadus morhua) ICES 21 pakvadratyje (Kategatas) ICES rekomenduoja 2024 m. nustatyti nulinį tų išteklių laimikį. Be to, ICES teigimu, atlantinių menkių ištekliai tame rajone daugiausia sužvejojami kaip priegauda vykdant norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejybą. Todėl sprendimas 2024 metams nustatyti nulinį atlantinių menkių Kategate BLSK visų pirma lemtų tai, kad 2024 m. žvejybą turėtų nutraukti tame rajone norveginius omarus žvejojantys laivai, o tai galėtų reikti pirmalaikį šios žvejybos nutraukimą. Remiantis ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) duomenimis (5), vertinama, kad galimo norveginių omarų žvejybos 3a kvadrate (Skagerakas-Kategatas) laimikio, neviršijančio 2024 m. BLSK dydžių, orientacinė vertė (6) yra 98 561 451 EUR. Todėl tikslinga nustatyti žvejybą stabdančių atlantinių menkių priegaudos Kategate BLSK;

(10)

siekiant užtikrinti kuo geresnį žvejybos galimybių naudojimą vykdant mišriąją žvejybą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį, tikslinga nustatyti kvotų mainų rezervą toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 4 dalį, išteklių, kuriems netaikomas Šiaurės jūros daugiametis planas arba Vakarų vandenų daugiametis planas, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į MSY grindžiamą mirtingumą dėl žvejybos, o jei tokios informacijos nėra, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos laikantis žuvininkystės valdymui taikomo atsargumo principo, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte;

(12)

ICES rekomendacijos dėl tam tikrų išteklių galioja kelerius metus ir išlieka patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis per visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį. Tais atvejais turėtų būti nustatyti metiniai BLSK, apimantys visą rekomendacijose nurodytą laikotarpį (daugiametis BLSK). Tačiau, jei tuo laikotarpiu pateikiama naujų ICES rekomendacijų, reikėtų užtikrinti, kad daugiametis BLSK atitiktų naujas rekomendacijas. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad metiniai išskaitymai iš rekomenduojamo bendro laimikio kiekio, atliekami siekiant atsižvelgti į įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, visada atitiktų turimus duomenis;

(13)

pagal Vakarų vandenų daugiametį planą paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) ICES 8a ir 8b kvadratuose (Biskajos įlanka) yra laikomi tiksliniais ištekliais. Remiantis 2024 m. ICES rekomendacijomis, 2023 m. tų išteklių biomasė sumažėjo ir nesiekia MSY Btrigger, taip pat numatoma, kad 2024 m. ji toliau mažės, bet išliks virš Blim. Todėl turėtų būti priimtos tinkamos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tie ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Todėl Prancūzija ir Ispanija turėtų užtikrinti, kad iškraunami verslinės žvejybos ir mėgėjų žvejybos metu sužvejotų tų išteklių kiekiai, kuriuos jos turi nustatyti 2024 metams, būtų mažesni nei FMSY taško vertė (7), proporcingai juos sumažinant atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą, ir turėtų priimti papildomas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 straipsnį;

(14)

paprastųjų vilkešerių mėgėjų žvejybos ICES 8a ir 8b kvadratuose reguliavimo priemonės turėtų būti sugriežtintos, atsižvelgiant į didelį tokios žvejybos poveikį tų išteklių biomasei ir į sumažėjusią biomasę. Todėl dienos riba turėtų būti sumažinta iki vienos žuvies, kurią vienam žvejui leidžiama sužvejoti ir pasilikti per dieną. Taip pat turėtų būti draudžiama naudoti statomuosius tinklus, kadangi jų selektyvumas yra nepakankamas ir yra tikimybė, kad jais bus sužvejota daugiau egzempliorių, nei nustatyta apribojimu;

(15)

Vakarų vandenų daugiamečio plano 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdant mišriąją žvejybą, kiek tai susiję su kaip priegauda sužvejotais ištekliais, atsižvelgiama į visų išteklių žvejybos, užtikrinančios MSY tuo pačiu metu, sudėtingumą, ypač tais atvejais, kai dėl to reikėtų nutraukti žvejybą pernelyg anksti. Iš mišriosios žvejybos aspektų Biskajos įlankoje, paskelbtų 2023 m. lapkričio 14 d., matyti, kad, be paprastųjų stauridžių, sidabriniai polakai (Pollachius pollachius) yra labiausiai demersinių žuvų žvejybą stabdanti rūšis Biskajos įlankoje trijų išteklių žvejybos segmentuose iš 21. Atsižvelgiant į tai, kad pagal vienos iš susijusių valstybių narių pateiktus socioekonominius duomenis matyti, kad, kalbant apie sidabrinius polakus Biskajos įlankoje ir Pirėnų pusiasalio vandenyse (ICES 8 parajonyje ir 9a kvadrate), mišriosios žvejybos aspektai rodo, kad sunku visiškai sužvejoti visus BLSK, reikia daugiau laiko, kad būtų galima įvertinti sidabrinių polakų žvejybos galimybių nustatymo socioekonominį poveikį žvejams, vykdantiems šią mišriąją žvejybą (europinių jūrų liežuvių (Solea solea) ir norveginių omarų). Dėl šios priežasties pirmajam 2024 m. pusmečiui turėtų būti nustatytas laikinas sidabrinių polakų išteklių Biskajos įlankoje (8a, 8b, 8d, 8e kvadratai) BLSK. Remiantis 2023 m. birželio 30 d. ICES rekomendacija dėl sidabrinių polakų išteklių Biskajos įlankoje ir Pirėnų pusiasalio vandenyse ir atsižvelgiant į žvejybos sezoniškumą, tos laikinos kvotos dydis 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu turėtų būti 500 tonų. Tokiu laikinu BLSK siekiama užtikrinti, kad, kol bus vertinami duomenys, žvejybos veikla galėtų būti tęsiama tol, kol Taryba Sąjungai nustatys galutinį BLSK;

(16)

remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, mėgėjų vykdomos sidabrinių polakų žvejybos ICES 8, 9, 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (Biskajos įlanka ir Pirėnų pusiasalio vandenys) metu sužvejotas laimikis yra reikšmingas, todėl tikslinga nustatyti mėgėjų vykdomos šių išteklių žvejybos tuose rajonuose apribojimus. Siekiant apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius, vykdant mėgėjų žvejybą nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. neleidžiama sužvejoti ir pasilikti nė vieno sidabrinio polako egzemplioriaus, o likusią metų dalį gali būti leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip du egzempliorius;

(17)

2022 m. gegužės mėn. ICES pažymėjo, kad, nepaisant valstybių narių pastangų atkurti europinių upinių ungurių (Anguilla Anguilla) išteklius, nepadaryta jokios bendros pažangos siekiant užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių biomasės visoje Sąjungoje, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 (8) 2 straipsnio 4 dalyje, ir kad aiškių mirtingumo tendencijų nenustatyta. 2023 m. lapkričio mėn. ICES dar kartą rekomendavo, kad, kai taikomas atsargumo principas, viso europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) natūralaus paplitimo arealo ribose visose jų buveinėse, įskaitant šiaurės rytų Atlantą ir Viduržemio jūrą, ir visais gyvenimo etapais jų laimikis būtų nulinis. Tai taikoma tiek mėgėjų, tiek verslinės žvejybos laimikiui ir apima stiklinių unguriukų laimikį išteklių atkūrimo ir akvakultūros tikslais;

(18)

Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 (9) iki šešių mėnesių pratęstas verslinės ungurių žvejybos veiklos šiaurės rytų Atlanto ir Viduržemio jūros Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse ir Sąjungos žvejybos laivams visuose Viduržemio jūros vandenyse draudimo laikotarpis. Juo taip pat uždrausta bet kokia mėgėjiška ungurių žvejyba tuose vandenyse. Manyta, kad taikant šešių mėnesių žvejybos draudimo laikotarpį ištekliai būtų apsaugoti geriau nei Sąjungos ir nacionalinėmis priemonėmis, įgyvendintomis iki 2022 m. Taip pat manyta, kad pratęstas žvejybos draudimo laikotarpis leistų toliau taikyti išteklių atkūrimo priemones, prisidėtų prie ungurių išteklių atsikūrimo ir padėtų siekti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 straipsnio 4 punkte nustatyto tikslo užtikrinti, kad jūrą pasiektų bent 40 % sidabrinių ungurių. Atsižvelgiant į tai, kad europinių upinių ungurių būklė ir toliau lieka kritinė, tas priemones tikslinga taikyti ir 2024 m.;

(19)

ungurių migracijos laikotarpiui įtakos turi įvairūs aplinkos ir biologiniai veiksniai, todėl jis gali skirtis priklausomai nuo ungurių gyvenimo etapo, buveinės ir geografinio rajono, visų pirma sąsiaurių. Todėl gali būti tikslinga nustatyti skirtingus žvejybos draudimo laikotarpius, visų pirma skirtingų valstybės narės žvejybos rajonų ir skirtingų žvejybos rūšių tuose žvejybos rajonuose atžvilgiu, kad būtų atsižvelgta į tuos elementus, taip pat į ungurių migracijos modelius laiko ir geografinio rajono atžvilgiu atitinkamai stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių gyvenimo etape. Remdamosi tais elementais, atitinkamos valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamą žvejybos draudimo laikotarpį arba laikotarpius;

(20)

Šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse žvejybos draudimo laikotarpis arba laikotarpiai turėtų apimti atitinkamai svarbiausią stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių migracijos laikotarpį arba laikotarpius, išskyrus žvejybos operacijų, vykdomų su žvejybos laivu arba be jo tik mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (10) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų atveju. Atsižvelgdamos į galimus didelius socioekonominius padarinius, kuriuos sukeltų visiškas stiklinių unguriukų ir sidabrinių ungurių žvejybos draudimas svarbiausiu jų migracijos laikotarpiu arba laikotarpiais, valstybės narės šiais svarbiausiais migracijos laikotarpiais gali leisti ungurius žvejoti 30 dienų. Siekiant užtikrinti veiksmingą iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą migruojančių sidabrinių ungurių apsaugą, ICES 3 parajonio pakrantės valstybės narės (t. y. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva Lenkija, Suomija ir Švedija) turėtų susitarti dėl veiksmingo sidabrinių ungurių žvejybos draudimo laikotarpių. Jei iki 2024 m. kovo 1 d. atitinkamoms valstybėms narėms susitarti nepavyks, sidabrinių ungurių žvejybos draudimo Baltijos jūroje ir Skagerake-Kategate laikotarpis turėtų trukti nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. kovo 15 d.;

(21)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, viena iš išteklių išsaugojimo priemonių, kurią tam tikros valstybės narės pasirinko savo ungurių išteklių valdymo planuose, yra stiklinių unguriukų išteklių atkūrimas. Kad minėtosios valstybės narės tą priemonę galėtų toliau įgyvendinti, gali reikėti stiklinių unguriukų sužvejoti šiaurės rytų Atlanto Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse tinkamu metų laiku ir galbūt per svarbiausią jų migracijos laikotarpį arba laikotarpius. Todėl valstybės narės gali leisti toliau žvejoti stiklinius unguriukus papildomas 50 dienų per svarbiausią stiklinių unguriukų migracijos laikotarpį arba laikotarpius išimtinai šių išteklių atsikūrimo tikslu;

(22)

rekomendacijoje dėl tam tikrų plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) išteklių ICES rekomenduoja nulinį laimikį, nes jų išsaugojimo būklė yra prasta. Be to, į jūrą išmestų tokių plokštėtažiaunių žuvų išgyvenamumas yra didelis. Todėl tų išteklių laimikis turėtų būti išmetamas į jūrą, o ne iškraunamas, nes manoma, kad dėl išmetimo į jūrą jų mirtingumas dėl žvejybos labai nepadidėja ir netgi pagerėtų išteklių išsaugojimas. Todėl tokių rūšių žuvų žvejyba turėtų būti draudžiama, nes, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies a punktą, įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas rūšims, kurių žvejyba draudžiama. Jeigu tų rūšių žuvys sužvejojamos atsitiktinai, jos neturėtų būti sužalotos ir turėtų būti nedelsiant paleidžiamos;

(23)

kalbant apie tam tikras rūšis, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklius, netgi ribota žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos nustatant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(24)

12-ojoje Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijoje (2017 m. spalio 23–28 d., Manila) į tos konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą, kiek tai susiję su visuose vandenyse veiklą vykdančiais Sąjungos žvejybos laivais ir Sąjungos vandenyse veiklą vykdančiais trečiųjų valstybių žvejybos laivais;

(25)

siekiant užtikrinti sąlygas visapusiškai pasinaudoti žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti įgyvendinti lankstumo tam tikruose BLSK rajonuose tvarką, kai tai susiję su tais pačiais biologiniais ištekliais;

(26)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (11) 3 ir 4 straipsniuose numatytos metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos išteklių, kuriems taikomas tiek atsargumo principu pagrįstas, tiek mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, kvotoms. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ir 4 straipsniai nebus taikomi. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi numatyta papildoma metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris trukdytų siekti BŽP tikslų, metų sandūros lankstumo priemonės, skirtos kvotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį, neturėtų būti taikomos kartu. Galiausiai, atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, metų sandūros lankstumo priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį atitinkamais atvejais turėtų būti netaikomos;

(27)

tuo atveju, kai BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, gali būti tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Tokie įgaliojimai yra tinkami, jei nustatydama BLSK valstybė narė laikosi BŽP principų ir taisyklių. Siekdama užtikrinti, kad tos valstybės narės BŽP principus ir taisykles taikytų tinkamai, Komisija vertina valstybės narės jai pateiktą informaciją apie to BLSK dydžio nustatymą ir duomenis, kuriais remiantis tas BLSK buvo nustatytas;

(28)

pagal Vakarų vandenų daugiamečio plano 12 straipsnį, būtina nustatyti jūrų liežuvių žvejybos pastangų apribojimus vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje (ICES 7e kvadrate);

(29)

būtina nustatyti 2024 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2053 (12) 6, 11, 13 ir 16 straipsnius;

(30)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (13), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(31)

2023 m. metiniame susitikime Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) patvirtino dviejų paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes mentella) išteklių (sekliavandenių pelaginių ir giliavandenių pelaginių) Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse išsaugojimo priemones 2024 metams, uždrausdama specializuotąją tų išteklių žvejybą ir uždrausdama degalų papildymą ir bet kokią aptarnavimo veiklą. Be to, siekdama kuo labiau sumažinti priegaudą, NEAFC uždraudė žvejybos veiklą paprastųjų jūrinių ešerių telkimosi rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(32)

NEAFC nepriėmė 2024 metams skirtos rekomendacijos dėl juodųjų paltusų (Reinhardtius hippoglossoides) ICES 1 ir 2 parajoniuose. 2024 m, Sąjungos juodųjų paltusų kvota ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse turėtų būti 1 711 tonų. Sąjungos kvotos dydis atitinka 9,25 % ICES naujausiose patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose dėl juodujų paltusų ICES 1 ir 2 parajoniuose rekomenduojamo dydžio – ICES 2021 m. paskelbtos rekomendacijos, kuria ir 2022, ir 2023 metams rekomenduojamas nustatytas dydis yra 18 494 tonos;

(33)

NEAFC patvirtino 2024 m. paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes mentella) ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse laimikio limitą. Tačiau kol Sąjunga nėra užbaigusi nagrinėti klausimo, ar prieštarauti tai NEAFC rekomendacijai, visų pirma kiek tai susiję su ankstesnėmis Sąjungos žvejybos teisėmis, tikslinga šiuo metu Sąjungos paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes spp.) ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse kvotą pažymėti žyma „bus nustatyta“. Taip pat tikslinga, kad tą Sąjungos kvotą Sąjunga nustatytų 2024 m. pirmąjį pusmetį, padarydama dalinį pakeitimą einamaisiais metais, atsižvelgdama ir į tai, kad žvejyba vykdoma tik 2024 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu;

(34)

pakrantės valstybės turi konsultuotis dėl atlantinių skumbrių (Scomber scombrus), šiaurinių žydrųjų merlangų (Micromesistius poutassou) ir prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių (Clupea harengus) išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante valdymo; tai yra ir NEAFC valdomi ištekliai. Sąjunga tose konsultacijose dalyvavo remdamasi savo pozicijomis, kurias Taryba patvirtino 2023 m. spalio 5 d. Tų konsultacijų rezultatai buvo užfiksuoti suderintuose protokoluose dėl 2024 m. prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių šiaurės rytų Atlante (pasirašytas 2023 m. spalio 13 d.), 2024 m. šiaurinių žydrųjų merlangų šiaurės rytų Atlante (pasirašytas 2023 m. spalio 18 d.) ir 2024 m. atlantinių skumbrių šiaurės rytų Atlante (taip pat pasirašytas 2023 m. spalio 18 d.). 2023 m. įvykusiame 42-ajame metiniame susitikime NEAFC priėmė rekomendacijas dėl 2024 m. prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių ir atlantinių skumbrių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Rekomendacijos dėl 2024 m. šiaurinių žydrųjų merlangų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių NEAFC nepriėmė. Todėl tikslinga nustatyti prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių ir atlantinių skumbrių šiaurės rytų Atlante BLSK, atitinkančius žvejybos galimybes, dėl kurių susitarta atitinkamuose pakrantės valstybių suderintuose protokoluose ir NEAFC rekomendacijose. Taip pat tikslinga nustatyti šiaurinių žydrųjų merlangų šiaurės rytų Atlante BLSK, kuris atitiktų pakrantės valstybių suderintame protokole dėl šiaurinių žydrųjų merlangų nustatytas žvejybos galimybes ir atitiktų NEAFC išreikštą Sąjungos poziciją;

(35)

nuo 2021 m. Sąjunga neturi prieigos žvejoti jai skirtą atlantinių skumbrių kvotą Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse (MAC/2A4A-N). Kad ta kvota Sąjunga galėtų naudotis, tikslinga naujas žvejybos galimybes skirti dėl BLSK (MAC/2A34-N), apimant geografinę Šiaurės jūros (MAC/2A34) ir Norvegijos vandenų (MAC/2A4A-N) aprėptį, taikant naują santykinio stabilumo raktą. Dalį MAC/2A34-N skirtų žvejybos galimybių Danija turėtų perduoti vakarų vandenų BLSK kvotų (MAC/2CX14-) turėtojams, remdamasi esamu santykinio stabilumo raktu, taikomu tam BLSK;

(36)

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) 2023 m. metiniame susitikime nusprendė 2024 m. palikti galioti 2023 metams nustatytus rytinės Atlanto dalies paprastųjų tunų (Thunnus thynnus), Viduržemio jūros ilgapelekių tunų ir pietinės Atlanto dalies ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga), Viduržemio jūros ir šiaurinės ir pietinės Atlanto dalies durklažuvių (Xiphias gladius), atlantinių marlinų (Makaira nigricans), atlantinių baltųjų marlinų (Tetrapturus albidus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) ir didžiaakių tunų (Thunnus obesus) BLSK, taip pat leidžiamą pasilikti pietinės Atlanto dalies atlantinių pilkšvųjų ryklių (Isurus oxyrinchus) išteklių kiekį. ICCAT taip pat nustatė tokius 2024 m. BLSK – šiaurinės Atlanto dalies ilgapelekių tunų BLSK yra 47 251 tona, šiaurinės ir pietinės Atlanto dalies melsvųjų ryklių (Prionace glauca) BLSK – atitinkamai 30 000 tonų ir 27 711 tonų. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(37)

be to, siekiant sumažinti didžiaakių ir gelsvauodegių tunų jauniklių mirtingumą dėl žvejybos, ICCAT susitarė palikti tokį patį didžiausią žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) limitą – ne daugiau kaip 300 ŽSĮ vienam žvejybos laivui 2024 m., ir septyniasdešimt dviejų dienų laikotarpį, per kurį draudžiama naudoti ŽSĮ;

(38)

pagal kelias ICCAT rekomendacijas Sąjunga, gavusi prašymą, gali perkelti tam tikrą savo nepanaudotos išteklių ICCAT konvencijos rajone kvotos procentinę dalį iš priešpaskutinių arba praėjusių metų į atitinkamus metus, laikydamasi ICCAT nustatytų kiekvieniems ištekliams taikomų taisyklių. Kad valstybės narės galėtų pasinaudoti tokiais perkėlimais, tos rekomendacijos su jose numatytais atitinkamais kiekiais turėtų būti kuo greičiau įgyvendintos Sąjungos teisėje remiantis Komisijos pasiūlymu, kad valstybės narės galėtų išnaudoti visas ICCAT išteklių Sąjungos kvotas, ICCAT nustatytas 2024 metams. Kol tos rekomendacijos bus įgyvendintos Sąjungos teisėje, atskiroms valstybėms narėms turėtų būti nustatytos tam tikrų išteklių kvotos remiantis bendra 2024 m. Sąjungos kvota, dėl kurios susitarė ICCAT, prieš atliekant kokius nors koregavimus dėl to, kad valstybės narės kvotą peržvejojo ar jos neišnaudojo;

(39)

2023 m. metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) patvirtino 2023 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. lapkričio 30 d. laikotarpio tikslinių ir priegaudos rūšių laimikio limitus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(40)

2023 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IOTC) paliko galioti žvejybos pajėgumo, ŽSĮ ir aprūpinimo laivų ribojimą ir gelsvauodegių tunų laimikio limitą IOTC kompetencijos rajone. IOTC taip pat priėmė Rezoliuciją 23/04, kuria pirmą kartą nustatomas 2024 m. ir 2025 m. didžiaakių tunų (Thunnus obesus) laimikio limitas IOTC kompetencijos rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(41)

2024 m. sausio 29 d. – vasario 2 d. vyks Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas. Todėl dabartinės SPRFMO konvencijos rajone taikomos priemonės, kurios yra funkciškai susietos su BLSK, turėtų likti laikinai galioti iki to metinio susitikimo ir iki kol bus nustatyti 2024 m. BLSK;

(42)

2023 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) nusprendė palikti galioti dabartines priemones, taikomas IATTC konvencijos rajone. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(43)

2023 m. metiniame susitikime Australinių tunų apsaugos konvencijos komisija (CCSBT) trejų metų laikotarpiui (2024–2026 m.) patvirtino australinių tunų (Thunnus maccoyii) BLSK. Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(44)

2023 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) nusprendė 2024 m. palikti galioti 2023 metams nustatytus BLSK SEAFO konvencijos rajone;

(45)

2023 m. gruodžio 4–8 d. buvo surengtas Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisijos (WCPFC) 2023 m. metinis susitikimas. Kol bus gauti to susitikimo rezultatai, dabartinės WCPFC konvencijos rajone taikomos priemonės, kurios yra funkciškai susietos su BLSK ir didžiausiu žvejybos laivų skaičiumi, turėtų būti laikinai taikomos tol, kol bus žinomos 2024 metams skirtos priemonės;

(46)

2023 m. vykusiame 45-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO) patvirtino tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajone galimybes 2024 metams. Ji taip pat priėmė tam tikras 2024 metams skirtas priemones, kurios yra funkciškai susietos su trumpapelekių kalmarų (Illex illecebrosus) žvejybos NAFO 3 ir 4 parajoniuose ir geltonuodegių plekšnių (Limanda ferruginea) žvejybos NAFO 3LNO kvadratuose galimybėmis, siekdama kuo labiau sumažinti netikslinių rūšių priegaudos dydžius; be tų priemonių tų išteklių žvejybos galimybes reikėtų sumažinti, kad būtų apsaugotos netikslinės rūšys. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(47)

2023 m. vykusiame metiniame 10-ajame Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) šalių susitikime nuspręsta palikti galioti anksčiau patvirtintas išteklių, kuriems taikomas tas susitarimas, žvejybos galimybes. Jame taip pat patvirtinas portugalinių baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis) priegaudos limitas ir iš dalies pakeistos Del Kano pakilumos ir Viljamso kalnagūbrio nototeninių dančių (Dissostichus spp.) valdymo rajonų ribos, kartu išplečiant stebėtojų ir nototeninių dančių ženklinimo reikalavimų taikymo aprėptį, mintus reikalavimus taikant ir likusioje Susitarimo rajono dalyje. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(48)

pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (14) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) 498 straipsnio 2 dalį Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi kasmet rengti konsultacijas, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 10 d. susitartų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių kitų metų BLSK. Kaip reikalaujama pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 1 dalį, jei dėl tokių BLSK nesusitariama ne vėliau kaip gruodžio 10 d., Šalys privalo nedelsdamos atnaujinti konsultacijas ir toliau siekti susitarti dėl BLSK;

(49)

2023 m. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė surengė dvišales konsultacijas dėl didelės dalies Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų išteklių 2024 metams BLSK nustatymo. Tos konsultacijos vyko pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis. Sąjunga jose dalyvavo remdamasi patikslinta Sąjungos pozicija, kurią Taryba patvirtino 2023 m. spalio 12 d., ir paskesniais papildomais neoficialiais dokumentais pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1875 (15) 2 straipsnį. Tų konsultacijų rezultatai užfiksuoti 2023 m. gruodžio 6 d. pasirašytame rašytiniame protokole ir papildyti 2023 m. gruodžio 8 d. priedėliu. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas tame rašytiniame protokole. Kitos funkciškai su žvejybos galimybėmis susietos priemonės, kurios taip pat nustatytos tame rašytiniame protokole, turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(50)

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 35 priede išvardytų giliavandenių žuvų išteklių BLSK 2024 metams buvo įtraukti į Reglamentą (ES) 2023/194, bet pažymėti fraze „bus nustatyta“. Todėl Reglamentas (ES) 2023/194 turėtų būti iš dalies pakeistas, o tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, koks nustatytas 2024 metams Sąjungos ir Jungtinės Karalystės konsultacijų žvejybos klausimais rašytiniame protokole;

(51)

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė, kad kaip tikslinę rūšį žvejojant paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias), turėtų būti laikomasi didžiausio 100 cm dydžio, kad būtų atgrasyta nuo specializuotosios žvejybos, nukreiptos į subrendusių patelių santalkas ir taip apsaugotas šių išteklių dalis, kuri yra ypač pažeidžiama dėl mirtingumo dėl žvejybos. Tokia priemonė yra funkciškai susieta su tų išteklių BLSK, nes be tokios priemonės vien BLSK dydis neužtikrintų pakankamos jauniklius vedančių patelių, kurios sudaro ypač pažeidžiamą šios populiacijos dalį, apsaugos. Ta priemonė dėk didžiausio dydžio turėtų būti taikoma tik iki tos dienos, kurią bus pradėtas taikyti deleguotasis aktas, kuriuo nustatomos atitinkamos priemonės;

(52)

Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl abipusės prieigos 2024 m., kad valstybių narių ir Jungtinės Karalystės išskirtinėse ekonominėse zonose būtų galima tikslingai sužvejoti iš pradžių iš viso 280 tonų ilgapelekių tunų šiaurinių išteklių. Tai neapima prieigos prie rajonų, kuriems taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 5 straipsnio 3 dalis;

(53)

neseniai deleguotuoju aktu patvirtintos menkinių išteklių priegaudai sumažinti skirtos priemonės yra funkciškai susietos su vykdant mišriąją žvejybą kartu su menkinių ištekliais sužvejotų rūšių žuvų (pvz., juodadėmių menkių, megrimų, velniažuvinių ir norveginių omarų) BLSK; neįdiegus tų priemonių, tikslinių rūšių BLSK dydžiai turėtų būti sumažinti siekiant užtikrinti, kad menkinių ištekliai pajėgtų atsikurti;

(54)

neseniai deleguotuoju aktu patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti raudonpelekių pagelų išsaugojimo būklę, sumažinti nepageidaujamo laimikio dydį ir geriau apsaugoti nerštavietes ir jauniklius ICES 6–8 parajoniuose, yra funkciškai susietos su raudonpelekių pagelų BLSK; neįdiegus tų priemonių BLSK dydis turėtų būti dar labiau sumažintas siekiant užtikrinti tų išteklių atsikūrimą;

(55)

funkciškai susietos menkiniams ištekliams ir raudonpelekiams pagelams skirtos techninės priemonės turėtų būti taikomos tik tol, kol bus pradėti taikyti atitinkami deleguotieji aktai, kuriais nustatomos atitinkamos priemonės;

(56)

turėtų būti toliau taikomas tobių žvejybos tam tikrais velkamaisiais įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje sezoninis žvejybos draudimas siekiant apsaugoti nerštavietes ir apriboti jauniklių laimikius;

(57)

2023 m. Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Norvegija surengė trišales konsultacijas dėl šešių bendrų ir bendrai valdomų išteklių šių trijų šalių jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, siekdamos susitarti dėl tų išteklių valdymo, įskaitant 2024 m. žvejybos galimybes. Šios konsultacijos vyko nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki gruodžio 8 d. ir jose buvo remiamasi 2023 m. spalio 12 d. Tarybos patvirtinta Sąjungos pozicija ir vėlesniais papildomais neoficialiais dokumentais Konsultacijų rezultatai užfiksuoti 2023 m. gruodžio 8 d. delegacijų vadovo pasirašytame suderintame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, dėl kokio susitarta su Jungtine Karalyste ir Norvegija, kartu vadovaujantis kitomis suderinto protokolo nuostatomis;

(58)

Sąjunga surengė dvišales konsultacijas su Norvegija dėl vienų bendrų ir bendrai valdomų išteklių Skagerako rajone (paprastųjų merlangų), kad susitartų dėl tų išteklių valdymo ir 2024 m. žvejybos galimybių, taip pat dėl kvotų mainų ir prieigos tvarkos. Šios konsultacijos vyko nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 8 d. ir jose buvo remiamasi 2023 m. spalio 12 d. Tarybos patvirtinta Sąjungos pozicija. Konsultacijų rezultatai užfiksuoti suderintame protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, dėl kokio susitarta su Norvegija, kartu vadovaujantis kitomis to suderinto protokolo nuostatomis;

(59)

2023 m. Sąjunga su Jungtine Karalyste ir Norvegija bendrai sutarė išlaikyti atlantinių menkių ištekliams Šiaurės jūros šelfe (Gadus morhua) taikomas taisomąsias priemones, kuriomis prisidedama prie ilgalaikio tausaus tų išteklių valdymo pagal Šiaurės jūros daugiamečio plano 13 straipsnį;

(60)

laikydamasis tvarkos, numatytos Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole (16), Jungtinis komitetas nustatė 2024 m. Sąjungai prieinamas žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes. 2024 m. Sąjungai prieinamos žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybės buvo užfiksuotos 2023 m. lapkričio 21–23 d. Briuselyje įvykusio Jungtinio komiteto posėdžio protokole. Todėl atitinkamos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos tokio dydžio, kuris nurodytas tame protokole, ir atsižvelgiant į perkėlimus Norvegijai pagal metinį keitimąsi žvejybos galimybėmis. Krevečių (Pandalus borealis) ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse žvejybos galimybės neapima svarstytino 150 tonų rezervo, kai išdėstyta Sąjungos ir Norvegijos konsultacijų dėl 2024 m. žvejybos suderintame protokole;

(61)

1920 m. vasario 9 d. sutartimi dėl Špitzbergeno (Svalbardo) (toliau – 1920 m. Paryžiaus sutartis) visoms tos sutarties šalims suteikiama vienoda ir nediskriminacinė prieiga prie išteklių aplink Svalbardo rajoną, be kita ko, kiek ji susijusi su žvejyba. Sąjungos pozicija dėl tos prieigos išdėstyta keliose verbalinėse notose Norvegijai, iš kurių paskutinės – 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kalbant apie snieginių krabų (Chionoecetes spp.) žvejybos aplink Svalbardo rajoną galimybes, siekiant užtikrinti, kad jų išteklių aplink Svalbardo rajoną naudojimas atitiktų tokio nediskriminacinio valdymo taisykles, kurias Norvegija, kuri turi suverenias teises į tą rajoną ir kurios jurisdikcijai jis priklauso pagal atitinkamas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1920 m. Paryžiaus sutarties nuostatas, gali nustatyti, tikslinga nustatyti žvejybos laivų, kuriems leidžiama vykdyti tokią žvejybą, skaičių. Tokios žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos tik 2024 metams. Primenama, kad Sąjungoje už taikytinos teisės laikymosi užtikrinimą visų pirma yra atsakingos vėliavos valstybės narės;

(62)

kalbant apie atlantinių menkių šiaurės rytų Arktyje žvejybos galimybes, tikslinga nustatyti Sąjungai skirtą atlantinių menkių kvotą Svalbardo vandenyse ir ICES 1 parajonio bei 2b kvadrato tarptautiniuose vandenyse, remiantis tų išteklių orientaciniu BLSK ir ankstesnėmis Sąjungos žvejybos teisėmis. Ta Sąjungos kvota valstybėms narėms turėtų būti skirta pagal Tarybos sprendimą 87/277/EEB (17), padarant būtinus koregavimus dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos, kaip nustatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 36 priedo E lentelėje.

(63)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių Sąjungos vandenyse suteikimo su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuri Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu (ES) 2015/1565 (18), būtina nustatyti didžiausią Venesuelai skirtų rifešerių žvejybos Sąjungos vandenyse leidimų skaičių;

(64)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti atskiroms valstybėms narėms valdyti paskirstytas žvejybos pastangas pagal kilovatdienių sistemą, suteikti papildomų dienų jūroje už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą ir už išplėstą mokslinio stebėjimo aprėptį ir nustatyti lentelinių skaičiuoklių, skirtų informacijai apie vieno žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam žvejybos laivui, plaukiojančiam su tos pačios valstybės narės vėliava, rinkti ir perduoti, formatus. Komisija tais įgaliojimais turėtų naudotis laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (19);

(65)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos turėtų būti taikomos nepertraukiamai, ir siekiant išvengti teisinio netikrumo laikotarpiu nuo praėjusių metų pabaigos iki reglamento, kuriuo nustatomos kitų metų žvejybos galimybės, įsigaliojimo dienos, šiame reglamente išdėstytos nuostatos dėl draudimų ir žvejybos draudimo laikotarpių turėtų būti toliau taikomos 2025 m. pradžioje tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2025 m. žvejybos galimybės. Dėl tų pačių priežasčių nuostatos, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. ar 2026 m. gruodžio 31 d., turėtų būti toliau taikomos 2026 m. ar 2027 m. pradžioje, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos atitinkamai 2026 m. arba 2027 m. žvejybos galimybės;

(66)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimų turėtų būti taikomos nuo 2024 m. vasario 1 d. Be to, nuostatos dėl europinių upinių ungurių verslinės žvejybos veiklos ICES 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 parajonių Sąjungos jūrų ir sūrokuose vandenyse ir gretimuose Sąjungos sūrokuose vandenyse turėtų būti taikomos nuo 2024 m. balandžio 1 d., kad būtų išvengta dubliavimosi su Reglamento (ES) 2023/194 nuostatomis dėl to paties dalyko. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną;

(67)

šis reglamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas naujai paskirtoms atlantinių skumbrių žvejybos galimybėms ICES 3a kvadrate, Jungtinėje Karalystėje ir 2a, 3b, 3c kvadratų Sąjungos vandenyse ir ICES 4 parajonyje, taip pat 2a ir 4a kvadratų Norvegijos vandenyse (MAC/2A34-N), kad Sąjunga galėtų visiškai pasinaudoti savo atlantinių skumbrių kvota. Todėl toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams;

(68)

tam tikras tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priėmė 2023 m. pabaigoje ir jos pradėtos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl šio reglamento nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar žvejybos tame rajone draudimai yra nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2023 m. gruodžio 1 d., atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo tos dienos. Be to, nototeninių dančių žvejybos sezonas SIOFA susitarimo rajone trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir kadangi tos rūšies grupės BLSK nustatyti laikotarpiui, prasidedančiam nuo 2023 m. gruodžio 1 d., BLSK turėtų būti taikomi nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, nes su susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone ir SIOFA susitarimo rajone;

(69)

pagal ICCAT taisykles valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų žvejybos laivai nestatytų ŽSĮ likus 15 dienų iki draudimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 17 d. Todėl šio reglamento nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos atgaline data,