(1)

investicijos į visiems, nepriklausomai nuo kilmės ir turimų lėšų, prieinamą mobilumą mokymosi tikslais ir į bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos kūrimą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse yra itin svarbios kuriant įtraukias, darnias bei atsparias visuomenes ir palaikant Sąjungos konkurencingumą, o tai dar svarbiau vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams. Be to, tokiomis investicijomis taip pat prisidedama prie europinės tapatybės bei vertybių stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos;

(2)

2017 m. lapkričio 14 d. savo komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis. Tas komunikatas nustatė Sąjungos viziją, kurioje būtų įprasta tam tikram laikui vykti į kitą valstybę narę studijuoti ir mokytis bet kokia forma ir bet kokiame kontekste, kur būtų įprasta be gimtosios kalbos kalbėti dviem kitomis kalbomis ir kurioje žmonės aiškiai suvoktų savo, kaip europiečių, tapatybę ir Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė poreikį stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ visoms besimokančių asmenų, kurioms ji jau yra taikoma, kategorijoms, siekiant pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis;

(3)

švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Tame komunikate pabrėžta, kad būtina įgyvendinti valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge vykusio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime dėl deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimų, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtos ir pasirašytos Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramstį (4) ir jo 1 principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Tame komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti mobilumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą „Erasmus+“ programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(4)

Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio 1 principu nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų palaikyti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai keisti statusą darbo rinkoje. Europos socialinių teisių ramstyje taip pat aiškiai pabrėžiama kokybiško ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir lygių galimybių visiems užtikrinimo svarba;

(5)

2016 m. rugsėjo 16 d. pasirašytoje Bratislavos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnes galimybes. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei rasti darbą visame žemyne ir kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę;

(6)

2018 m. sausio 31 d. Komisijos atliktoje programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (5) (toliau – 2014–2020 m. programa), laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas tos Programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau buvo prieita išvados, kad reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos pasiektą veiksmingumą. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai primygtinai ragino išlaikyti programos „Erasmus+“ taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos „Erasmus+“ įtraukumą, supaprastinti ją ir užtikrinti, kad dotacijos gavėjams būtų lengviau ją valdyti. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat išreiškė visapusišką paramą tam, kad programa „Erasmus+“ ir toliau būtų integruota ir grindžiama mokymosi visą gyvenimą paradigma. Europos Parlamentas savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus+“ įgyvendinimo (6) palankiai įvertino integruotą 2014–2020 m. programos struktūrą ir paragino Komisiją programoje „Erasmus+“ visapusiškai išnaudoti jos mokymosi visą gyvenimą aspektą stiprinant ir skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžė poreikį toliau stiprinti programos „Erasmus+“ tarptautinį aspektą;

(7)

viešose 2018 m. konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir mobilumo srityse pagrindinės 2014–2020 programos laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitos išvados buvo patvirtintos ir akcentuotas poreikis užtikrinti, kad būsima programa būtų įtraukesnė, toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo sistemų modernizavimui ir stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu;

(8)

Savo 2018 m. gegužės 2 d. komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ Komisija ragino kitoje finansinėje programoje daugiau investuoti į žmones ir labiau orientuotis į jaunimą. Tame komunikate Komisija pripažino, kad programa „Erasmus+“ yra vienas ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ Komisija pripažino programos „Erasmus+“ vaidmenį didinant Sąjungos atsparumą ir sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius. Ji taip pat patvirtino savo įsipareigojimą gerokai sustiprinti programą „Erasmus+“. Tai sudarytų sąlygas daugiau žmonių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti ir leistų programai sutelkti dėmesį į įtraukumą pasiekti daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės;

(9)

šiomis aplinkybėmis būtina sukurti „Erasmus+“, Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa), kuri pakeistų 2014–2020 m. programą. 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi visuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi) ir visais gyvenimo etapais, integruotas pobūdis turėtų būti sustiprintas siekiant paskatinti lanksčias mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų asmens tobulėjimui ir įveikti XXI a. iššūkius bei kuo geriau išnaudoti šio amžiaus teikiamas galimybes, ir tokias žinias, įgūdžius ir kompetencijas tobulinti;

(10)

Programa turėtų būti sukurta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė atitiktų Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (7) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau 2021–2027 m. DFP) trukmę;

(11)

Programai turėtų būti suteikta galimybių dar labiau prisidėti prie Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuoseklus požiūrio, kad reikia mokytis visą gyvenimą, laikymasis yra itin svarbus tvarkantis su įvairiais statuso pokyčiais, su kuriais žmonės susiduria per savo gyvenimą. Toks požiūris turėtų būti skatinamas pasitelkiant efektyvų tarpsektorinį bendradarbiavimą. Siekiant toliau skatinti tokį požiūrį, Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo bei mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines bendrojo ugdymo įstaigų, aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, kartu stiprinant ir plėtojant naujas sinergijas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis;

(12)

Programa – vienas iš pagrindinių Europos švietimo erdvės kūrimo elementų. Remdamasi savo 2017 m. lapkričio 14 d. paskelbtu komunikatu „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“, Komisija savo 2020 m. rugsėjo 30 d. komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. priminė, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra priemonė, padedanti siekti kokybiško ir įtraukaus švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą tikslų ir parengti Sąjungą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkoms. Programa turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir atnaujintą 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate priimtą Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, kuriomis kartu įsipareigojama užtikrinti strateginę įgūdžių, bendrųjų kompetencijų ir žinių svarbą išsaugant darbo vietas, remiant ekonomikos augimą, konkurencingumą, inovacijas ir socialinę sanglaudą, vadovaujantis 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendacija (8). Vykdant Programą turėtų būti prisidedama įgyvendinant 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ priimtą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą. Vykdant programą turi būti reaguojama į būtiną švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto sričių skaitmeninę transformaciją. Programa turėtų padėti valstybėms narėms siekti tikslų, numatytų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą;

(13)

vadovaujantis 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (9) – 2019–2027 m. Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema – grindžiama 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“, Programa turėtų remti kokybišką darbą su jaunimu, su jaunimu dirbančių asmenų mokymui skirtas priemones ir sistemas, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą ir kokybės užtikrinimo metodus, įgalinančius jaunimo organizacijas. Vykdant Programą turėtų būti remiamas įtraukus ir platus ES jaunimo dialogas, kurio prioritetus lemtų jaunimo poreikiai;

(14)

rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta į susijusį Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje, kuris yra Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programa. Turėtų būti užtikrinta susijusio Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų nuoseklumas ir tarpusavio papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, tarpasmeninius ryšius, socialinę įtrauktį ir lygybę, dėmesį visų pirma reikia skirti mėgėjiškam sportui. Pagal programą turėtų būti remiamas sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais, visų pirma, mėgėjiško sporto darbuotojų mobilumas. Nemegėjiško sporto darbuotojai, įskaitant tuos, kurių karjera sporto srityje yra dvikryptė arba nesportinė, taip pat gali sustiprinti mokymosi poveikį ir žinių perdavimą mėgėjiško sporto darbuotojams ir organizacijoms. Todėl pagal Programą turėtų būti galima remti nemėgėjiško sporto darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, kai tokių darbuotojų dalyvavimas gali būti naudingas mėgėjiškam sportui. Programa turėtų padėti propaguoti bendras Europos vertybes per sportą, gerą valdymą bei sąžiningumą sporte, darnų vystymąsi ir švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą sporto srityje ir pasitelkiant sportą. Pelno nesiekiantys sporto renginiai, remiami pagal Programą, turėtų turėti europinį aspektą ir poveikį;

(15)

Programa galima būtų remti bet kurią studijų sritį ir, visų pirma, turėtų būti padedama stiprinti Sąjungos inovacinį pajėgumą remiant veiklą, kuria žmonėms padedama plėtoti žinias, ugdyti įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas, kurių reikia tokiose dinamiškose studijų srityse ar dalykuose kaip mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika (STEAM), klimato kaita, aplinkos apsauga, darnus vystymasis, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, dizainas ir architektūra, skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas. Inovacijos gali būti skatinamos vykdant visų formų mobilumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokia veikla valdoma tiesiogiai ar netiesiogiai;

(16)

sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 įsteigta programa „Europos horizontas“ (10) (toliau – „Europos horizontas“) turėtų užtikrinti, kad bendrais Programos ir „Europos horizontas“ ištekliais būtų naudojamasi remti veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti. Kai tinkama, „Europos horizontas“ papildys Programos paramą Europos universitetų tinklų iniciatyvai ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integruotų ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergijos su „Europos horizontu“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integravimą, visų pirma, aukštojo mokslo institucijose;

(17)

naujos ir besiformuojančios technologijos teikia didelių mokymosi ir mainų galimybių ir COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, kad jos yra ypač svarbios. Turėtų būti skatinamas ne tik fizinis mobilumas mokymosi tikslais, kuris ir toliau yra Programos pagrindinis veiksmas, bet ir virtualūs formatai, tokie kaip virtualusis mokymasis, kuriais fizinis mobilumas mokymosi tikslais papildomas arba padedama jį įgyvendinti, suteikiant prasmingas mokymosi galimybes tiems, kurie negali fiziškai persikelti iš savo gyvenamosios šalies, arba paskatinti mainus novatoriškais mokymosi formatais. Kai aktualu, Programa turėtų skatinti virtualų bendradarbiavimą. Komisija, kai įmanoma ir tikslinga, turėtų užtikrinti, kad pagal Programą sukurtos virtualiojo mokymosi priemonės būtų prieinamos platesnei visuomenei;

(18)

įgyvendinant Programos tikslus, turėtų būti didinama Programos įtrauktis, užtikrinant, kad joje dalyvautų daugiau žmonių, kurių galimybės mažesnės. Platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą Programoje galima padėti užtikrinti įvairiomis priemonėmis, įskaitant geresnę, tikslingesnę informavimo veiklą, komunikaciją, konsultacijas ir pagalbą, supaprastintas procedūras, lankstesnius mobilumo mokymosi tikslais formatus ir pagerintą bendradarbiavimą su mažomis organizacijomis, visų pirma, naujomis Programos organizacijomis ir bendruomenės pagrindu veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su visų amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiaisiais. Svarbu pripažinti, kad menką mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą lemia skirtingos priežastys ir jis priklauso nuo skirtingų aplinkybių. Todėl turėtų būti parengti tokių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti platesnį žmonių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimą, Sąjungos masto sistemoje, įtraukties veiksmų planai ir jie turėtų būti specialiai pritaikyti tikslinėms grupėms ir konkrečioms aplinkybėms kiekvienoje valstybėje narėje;

(19)

tam tikrais atvejais mažiau galimybių turintys žmonės yra mažiau linkę dalyvauti Programoje dėl finansinių priežasčių: jas gali lemti jų ekonominė padėtis arba didesnės dalyvavimo išlaidos, susidarančios dėl jų konkrečios situacijos – dažnai taip yra neįgaliųjų atveju. Tokiais atvejais tų asmenų dalyvavimui būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas teikiant tikslinę finansinę paramą. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų sukurtos tokios finansinės paramos priemonės, be kita ko, pasitelkiant galimą dotacijų pritaikymą nacionaliniu lygmeniu. Papildomos sąnaudos, siejamos su priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įtraukčiai, negali sudaryti pagrindo paraiškai atmesti;

(20)

kad Programa taptų prieinamesnė naujoms organizacijoms bei mažesnių administracinių pajėgumų organizacijoms ir kad dotacijos gavėjams Programą būtų lengviau valdyti, reikėtų įvairių priemonių siekiant supaprastinti Programos procedūras įgyvendinimo lygmeniu. Šiuo požiūriu Programos informacinių technologijų sistemos turėtų būti patogios naudoti ir jomis turėtų būti užtikrinta nesudėtinga prieiga prie Programos teikiamų galimybių. Panašiai ir procedūros, nustatytos Programai įgyvendinti, turėtų būti nuoseklios ir paprastos, o kartu su jomis turėtų būti užtikrinamos kokybiškos paramos priemonės ir informacija. Šiuo tikslu turėtų būti reguliariai rengiami nacionalinių agentūrų tinklo posėdžiai;

(21)

2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jauniausios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus asmenų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas yra itin svarbūs Europos ir demokratinių visuomenių ateičiai. Tai, kad vykstama į užsienį studijuoti, mokytis, dalyvauti mokymuose, dirbti ar dalyvauti jaunimo ir sporto veikloje, padeda stiprinti tą europinę tapatybę visomis jos įvairovės formomis. Tai stiprina priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatina visų amžiaus grupių asmenų tarpkultūrinį mokymąsi, kritinį mąstymą ir aktyvų pilietiškumą. Siekiant pasidalyti patirtimi, mobilumo mokymosi tikslais veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios šalies vietos bendruomenės veiklą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir bendrųjų asmeninių kompetencijų tobulinimu;

(22)

pagal Programą turėtų būti remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti potencialią Europos pridėtinę vertę. Europos pridėtinės vertės sąvoka turi būti suprantama plačiai ir gali būti atskleidžiama įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai veiksmai arba veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač, kiek tai susiję su mobilumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio, papildo ar skatina sinergiją su kitomis nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens programomis ir politikos veikla arba prisideda prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo;

(23)

bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, galimybių, turėtų būti sustiprintas Programos tarptautinis aspektas ir siekiama suteikti daugiau mobilumo mokymosi tikslais. Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo bei mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio mobilumo mokymosi tikslais veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio rengimo ir mokymo, taip pat sporto sektorius. Siekiant padidinti tos veiklos poveikį, svarbu stiprinti Programos ir Sąjungos išorės veiksmų priemonių, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ ir iš dalies pakeičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 bei Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III), sinergijas. Sąjungos išorės veiksmų priemonėmis turėtų būti siekiama sudaryti daugiau galimybių visų pirma fiziniams asmenims ir organizacijoms iš trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ypač remti gebėjimų stiprinimą tose valstybėse, įgūdžių ugdymą ir mainus tarp žmonių, kartu suteikiant daugiau bendradarbiavimo, mobilumo mokymosi tikslais ir politinio dialogo galimybių;

(24)

bazinė 2014–2020 m. programos struktūra, kuri buvo suskirstyta į tris skyrius, t. y. švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas, ir rėmėsi trimis pagrindiniais veiksmais, pateisino lūkesčius ir turėtų būti išsaugota. Reikalingi patobulinimai siekiant derinti ir racionalizuoti pagal Programą remiamus veiksmus. Taip pat turėtų būti užtikrintas valdymo ir įgyvendinimo būdų stabilumas ir tęstinumas. Apskritai, bent 75 % Programos biudžeto lėšų turėtų būti vykdomos nacionalinių agentūrų taikant netiesioginį valdymą. Tai apima tokius veiksmus kaip mobilumas mokymosi tikslais visose švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse bei bendradarbiavimo partnerystes, įskaitant nedidelio masto partnerystes švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse. Kai tikslinga, turėtų būti nustatyta speciali tvarka tiesioginiam valdymui, taikytina veiksmams, apimantiems Sąjungos masto tinklus ir Europos organizacijas pagal 2 ir 3 pagrindinių veiksmų grupes, išskyrus nedidelio masto partnerystes;

(25)

Programa turėtų būti įgyvendinami veiksmai, kuriais būtų remiamas mobilumas mokymosi tikslais, organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, politikos plėtojimas ir bendradarbiavimas, taip pat programos „Jean Monnet“ veiksmus. Šiame reglamente turėtų būti išdėstyti tie veiksmai ir jų aprašymas, įskaitant veiklą, kuri galėtų būti įgyvendinta pagal tuos veiksmus per programavimo laikotarpį;

(26)

Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės mobilumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, siekiant tokių galimybių didesnio prieinamumo ir patenkinant didelę nepatenkintą paklausą. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių mobilumo mokymosi tikslais galimybių aukštojo mokslo studentams, mokiniams, suaugusiųjų švietimo programose besimokantiems asmenims ir profesinio rengimo ir mokymo programose besimokantiems asmenims, pavyzdžiui, pameistrystės programose dalyvaujantiems asmenims ir stažuotojams, įskaitant kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio perkvalifikavimo tikslais. Neseniai studijas baigę asmenys ir asmenys, kurie neseniai baigė profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, turėtų turėti galimybę dalyvauti mobilume mokymosi tikslais. Neseniai studijas baigusių asmenų dalyvavimas mobilume mokymosi tikslais turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir turėtų būti užtikrinamos vienodos sąlygos. Be to, turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo mobilumo mokymosi tikslais galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunimo. Taip pat reikėtų stiprinti švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais galimybes, atsižvelgiant į jų mobilumo kuriamą sverto efektą. Mobilumo mokymosi tikslais galimybės gali būti tokių įvairių formų kaip stažuotės, pameistrystės programos, jaunimo mainai, bendrojo ugdymo įstaigų mainai, mokymas ar dalyvavimas profesinio tobulėjimo veikloje, ir turėtų būti grindžiamos konkrečiais įvairių sektorių poreikiais. Pagal Programą turėtų būti remiama mobilumo mokymosi tikslais kokybė, be kita ko, kokybė besiremianti principais, nurodytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11) ir 2011 m. birželio 28 d. (12), 2012 m. gruodžio 20 d. (13), 2018 m. kovo 15 d. (14), 2018 m. lapkričio 26 d. (15) ir 2020 m. lapkričio 24 d. (16) Tarybos rekomendacijose;

(27)

vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa taip pat turėtų būti skatinamas mobilumas mokymosi tikslais ir mainai ir propaguojamas aukštojo mokslo studentų dalyvavimas švietimo, kultūros ir sporto veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmeninimą pasitelkiant, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Šiame kontekste Komisija turėtų plėtoti pastarąją iniciatyvą, visų pirma dėl Programoje dalyvaujančių aukštojo mokslo studentų. Europos studento pažymėjimo iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų realybe visiems suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę mainų tikslais siųsti ir priimti daugiau aukštojo mokslo studentų tuo pačiu metu didinant aukštojo mokslo studentų mobilumo mokymosi tikslais kokybę, taip pat palengvinant jų prieigą prie įvairių paslaugų, pavyzdžiui, bibliotekų, transporto, apgyvendinimo, dar iki fizinio atvykimo į užsienio instituciją;

(28)

Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant veiklą, kuria prisidedama prie pilietinio ugdymo ir dalyvaujamųjų projektų, kuriuose dalyvaudamas jaunimas įsitrauktų ir mokytųsi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, o tai didintų informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), Europos istoriją ir kultūrą, suburiant jaunimą ir vietos, nacionalinio ir Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus ir prisidėtų prie Europos integracijos proceso;

(29)

atsižvelgiant į iniciatyvos „Discover EU“, kuri buvo pradėta 2018 m. kaip parengiamasis veiksmas, įvertinimą ir tolesnę raidą, Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti visas Europos vietas per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį. Jaunimui, visų pirma turinčiam mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo veikloje, kuria siekiama, kad būtų sustiprintas jų priklausymo Sąjungai jausmas ir kad jie atrastų jos kultūrų ir kalbų įvairovę. Dalyviai turėtų būti atrenkami remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Įgyvendinimo įstaigos turėtų skatinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad iniciatyva „Discover EU“ būtų įtrauki ir subalansuota geografiniu požiūriu – tiek dėl paskirtų daugkartinių bilietų, tiek dėl aplankytų valstybių narių, ir remiama veikla, kurioje itin svarbus mokymosi aspektas. Šiuo požiūriu Programa, taikant tokias tikslines priemones kaip informavimo veikla, informacinės sesijos prieš išvykimą ir jaunimui skirti renginiai, taip pat turėtų skatinti rinktis mažiau lankomas valstybes nares ir periferinius regionus. Reikėtų apsvarstyti galimybę naudotis kitomis transporto priemonėmis, jei keliavimas geležinkeliais yra neįmanomas arba labai nepraktiškas, visų pirma atsižvelgiant į kelionės tikslo vietos konkrečią padėtį. Iniciatyva „Discover EU“ turėtų būti siekiama užmegzti ryšius su tokiomis atitinkamomis vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis kaip Sąjungos veiksmai: Europos kultūros sostinė, Europos jaunimo sostinė, Europos savanoriškos veiklos sostinė ir Europos žalioji sostinė;

(30)

kalbų mokymasis padeda stiprinti abipusį supratimą ir mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų, o kalbinės kompetencijos yra esminiai gyvenimui ir darbui svarbūs įgūdžiai. Todėl Programa turėtų būti stiprinamas kalbų ir, kai aktualu, nacionalinių gestų kalbų mokymasis, be kita ko, plačiau naudojantis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis gali suteikti papildomų prieigos ir lankstumo privalumų mokantis kalbų. Tuo pačiu, siekiant užtikrinti plačias ir įtraukias galimybes naudotis Programa, svarbu, kad daugiakalbystė būtų vienas iš svarbiausių principų Programos įgyvendinime;

(31)

Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas, tokiu būdu pripažįstant esminį institucijų ir organizacijų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia kintančiame pasaulyje ir padedant institucijoms ir organizacijoms deramai išnaudojant jų inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje;

(32)

savo 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų perkeltas į naują lygmenį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Savo 2018 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino skatinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo sričių bendradarbiavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų tinklų iniciatyvą. Programa turėtų remti tuos Europos universitetus siekiant parengti bendras ilgalaikes kokybiško švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas visuomenės labui;

(33)

2010 m. gruodžio 7 d. Briugės komunikate dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. laikotarpiu raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. liepos 18 d. savo komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ Komisija paragino valstybes nares susieti profesinį rengimą ir mokymą su inovacijų sistemomis, esančiomis regionų lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių reaguoti į tuos raginimus ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, įtvirtintų į vietos ir regionines tvaraus augimo, inovacijų ir konkurencingumo strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką;

(34)

virtualiam bendravimui skirtos ir patogios naudoti interneto platformos ir priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį remiant Sąjungos švietimo ir mokymo politikos, taip pat jaunimo politikos įgyvendinimą. Siekiant suaktyvinti virtualiojo bendradarbiavimo veiklą, Programa turėtų remti sistemiškesnį ir nuoseklesnį interneto platformų, pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos, ir, jei būtina, bet kokių kitų interneto platformų, kurios gali būti sukurtos švietimo bei mokymo ir jaunimo srityse, naudojimą;

(35)

atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos programas ir priemones Programa turėtų prisidėti prie kompetencijų, įgūdžių bei kvalifikacijos skaidrumo užtikrinimo ir pripažinimo palengvinimo, ir prie mokymosi kreditų ar mokymosi rezultatų vienetų perkėlimo, siekiant puoselėti kokybės užtikrinimą ir remti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, įgūdžių valdymą ir orientavimą. Tuo tikslu Programa taip pat turėtų remti nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius punktus ir tinklus, kurie sudaro palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos. Programa taip pat turėtų būti remiamas Bolonijos procesas;

(36)

Programa turėtų išnaudoti ankstesnių programos „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti susijusią veiklą, visų pirma buvusių „Erasmus+“ programos dalyvių tinklų, ambasadorių ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą siekiant padidinti dalyvavimą joje;

(37)

siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, mobilumo mokymosi tikslais galimybių turėtų būti suteikta įvairiuose veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame ir privačiajame, žemės ūkio ir verslo sektoriuose, dirbantiems asmenims, kad jie įgytų mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek asmeniniu požiūriu, visų pirma geriau suvokiant savo europinę tapatybę ir suprantant Europos kultūrų įvairovę, tiek profesiniu požiūriu, be kita ko, įgyjant su darbo rinka susijusių įgūdžių. Programa turėtų suteikti bendrą prieigą prie Sąjungos tarpvalstybinio mobilumo programų, kuriose itin svarbus mokymosi aspektas, ir supaprastinti tokių programų pasiūlą dotacijos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti Programos projektus. Turėtų būti įdiegtos specialios priemonės, padedančios Programos projektų rengėjams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis sanglaudos politikos fondais ir programomis, susijusiomis su migracija, saugumu, teisingumu ir pilietiškumu, sveikata, žiniasklaida ir kultūra, taip pat savanorystės programomis. Kokybiškiems projektų pasiūlymams, kurie negali būti finansuojami Programos lėšomis dėl biudžeto apribojimų, turėtų būti galima suteikti pažangumo ženklą, remiantis apibrėžto skaičiaus kriterijais. Pažangumo ženklu pripažįstama, kad pasiūlymas yra tinkamos kokybės, ir supaprastinamos pastangos ieškoti alternatyvaus finansavimo Europos regioninės plėtros fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo ar „Europos socialinio fondo+“, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (toliau – „Europos socialininis fondas +“), lėšomis;

(38)

svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos klausimais, įskaitant Sąjungos būsimų iššūkių bei galimybių klausimais, ir skatinti diskusijas tais klausimais pasitelkiant paramą iš „Jean Monnet“ veiksmų aukštojo mokslo srityje ir kitose švietimo ir mokymo srityse, visų pirma pasitelkiant bendrųjų dalykų mokytojų ir darbuotojų mokymą. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriama bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama bendros europinės tapatybės dalis, atžvilgiu, ir į tai, kad piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti priklausymo Europai jausmą ir skatinti įsipareigojimą jai. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės. Institucijų, finansuojamų „Jean Monnet“ veiksmų kontekste tikslinga, kad pažanga siekiant įgyvendinti Programos tikslus būtų reguliariai stebima ir vertinama. Turėtų būti skatinami šių institucijų ir kitų institucijų mainai nacionaliniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu, visapusiškai gerbiant jų akademinę laisvę;

(39)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtą Paryžiaus susitarimą (17) ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa siekiama integruoti klimato srities veiksmus ir prisidėti prie bendro tikslo skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi žalos nedarymo principo nekeičiant esminio Programos pobūdžio. Programos įgyvendinimo metu, būtų nustatyti ir vykdomi atitinkami veiksmai, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie būtų pakartotinai įvertinti. Taip pat tikslinga įvertinti atitinkamus veiksmus, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti Programos poveikį aplinkai;

(40)

šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 18 punkte (18). Tą finansinį paketą sudaro 0,5 mlrd. EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (19);

(41)

siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiksmams, kuriuos valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui: aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo;

(42)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (20) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(43)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis galimybėmis pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Priimant šį sprendimą, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Kartu su biudžetiniais asignavimais, skirtais veiksmams, kurių valdymą vykdo nacionalinės agentūros, įgyvendinti, nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti turėtų būti numatyta pakankama parama valdymo mokesčio forma, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus deleguotų valdymo užduočių vykdymas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi Finansiniame reglamente nustatytų skaidrumo, vienodo požiūrio taikymo ir nediskriminavimo principų;

(44)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (21), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Be to, visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų taikant netiesioginį valdymą. Subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, teisės subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali dalyvavimo tvarka;

(45)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį. Turėtų būti imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos teikimą mobilumui mokymosi tikslais. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus mobilumo tikslais ir bendradarbiavimą. Tokios priemonės turėtų būti reguliariai stebimos ir vertinamos;

(46)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (22) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ar teritorijų atokumo. Tų šalių ar teritorijų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas;

(47)

vadovaudamasi Finansiniu reglamentu, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos joms įgyvendinti siekiant bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai, ir kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros;

(48)

siekiant įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą ir galbūt pagerinti įgyvendinimą, Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą. Tas tarpinis vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į galutinį 2014–2020 m. programos vertinimą, o į atitinkamas to vertinimo išvadas taip pat turėtų būti atsižvelgiama rengiant tarpinį vertinimą. Svarbu įvertinti ne tik bendrą Programos veiksmingumą bei rezultatus, bet ypač svarbu užtikrinti, kad atliekant tarpinį vertinimą būtų išsamiai įvertinta, kaip įgyvendinamos naujos iniciatyvos ir įdiegtos įtraukties ir supaprastinimo priemonės. Kai tikslinga, Komisija, remdamasi tarpiniu vertinimu, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šiam reglamentui iš dalies pakeisti. Visus vertinimus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui;

(49)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (23) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Todėl dėl nuostatų, priimtų susijusiais deleguotaisiais aktais, neturėtų atsirasti didelė papildoma našta valstybėms narėms. Į stebėsenos reikalavimus reikėtų įtraukti konkrečius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, kuriuos ilgainiui galima būtų įvertinti ir naudoti kaip Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindą;

(50)

vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informacijos apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą, atsižvelgiant į pagrindines tikslines grupes švietimo bei mokymo, jaunimo bei sporto srityse ir, kai aktualu, į įvairias kitas tikslines grupes, tokias kaip profesinio orientavimo ir įdarbinimo tarnybos, kultūros organizacijos, įmonės ir fondai. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, be kita ko, prireikus padedant kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, Komisija turėtų reguliariai bendrauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Programoje dalyvaujančias organizacijas, per visą Programos gyvavimo ciklą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei projektų rezultatais ir rinkti atsiliepimus apie programą. Dalyvauti tame procese turėtų būti pakviestos nacionalinės agentūros;

(51)

siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų didesnės sinergijos, pagal šį reglamentą komunikacijos veiklai skirti finansiniai ištekliai taip pat turėtų būti naudojami institucinei komunikacijai apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su Programos tikslais;

(52)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendintas, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų pavesti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti 2014–2020 m. programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, jeigu nėra pagrįsta kitaip, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju;

(53)

siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausomos audito įstaigos turėtų būti tos pačios įstaigos, kurios buvo paskirtos pagal 2014–2020 m. programą;

(54)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų patvirtintos visos deramos priemonės, kuriomis būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys, dėl kurių galėtų būti neįmanoma pasinaudoti Programa ar trukdoma sklandžiam Programos veikimui. Tai apima, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, klausimų, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, sprendimą;

(55)

atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygmeniu. Tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (24);

(57)

siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir vieneto įkainiais finansuojamas dotacijas. Supaprastintomis dotacijomis, kuriomis remiamas mobilumas mokymosi tikslais pagal Programą, kaip apibrėžta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti tas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti mokesčių ir socialinių įmokų. Dotacijoms, kurias teikia viešieji ar privatieji teisės subjektai, turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(58)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (25), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (26), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (27) ir (ES) 2017/1939 (28) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (29), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(59)

būtina užtikrinti Programos veiksmų, įskaitant tuos, kurie nėra tarpvalstybinio arba tarptautinio pobūdžio, papildomumą ir suderinamumą su valstybių narių veikla ir su kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu bei mokymusi, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, kai daug dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumo ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

(60)

nors 2014–2020 m. programos reguliavimo sistema 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp tos programos ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, tas potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas. Siekiant kuo didesnio poveikio, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už tų įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu. Programa turėtų sudaryti sąlygas sukurti aktyvias sąsajas su tomis priemonėmis, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad, kai aktualu, būtų taikomos tinkamos finansinės paramos priemonės siekiant remti mažiau galimybių turinčius asmenis;

(61)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant bendrai valdomus Fondus, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal „Programos ir kitos Sąjungos programos vieną veiksmą, kol toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą;

(62)

siekiant, kai reikia, prisitaikyti prie pokyčių atitinkamose srityse ir užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, iš dalies keičiant Programos veiksmų aprašymus, ir iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas dėl Programos veiklos rodiklių, šį reglamentą papildant nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(63)

tikslinga užtikrinti, kad 2014–2020 m. programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečiu jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2014–2020 m. programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(64)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Chartijos 21 ir 23 straipsnius; Pagal Chartijos 13 straipsnį taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybės, gaunančios finansavimą pagal Programą, gerbtų akademinę laisvę;

(65)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Finansinės paramos, kai Sąjungos įnašas teikiamas fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ar vieneto įkainių forma, dydžiai turėtų būti reguliariai peržiūrimi ir prireikus koreguojami pagal Finansinį reglamentą, atsižvelgiant, kai tikslinga, į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje bei kelionės išlaidas. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(66)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotaciją galima skirti jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Laikantis to reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, dotacijų veiklai atveju taip pat nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų ir tokiu atveju per keturis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios turi būti pasirašomas dotacijos susitarimas. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(67)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl Programos finansuojamos mobilumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie mobilumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl Programos didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tiems tikslams pasiekti;

(68)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimui pradėti nuo 2021–2027 m. DFP, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,