1.   BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos šiais atvejais:

2.   Jei 1 dalies a punkte nurodyta didelė gaivalinė nelaimė arba pavojingas meteorologinis reiškinys daro didelį poveikį aiškiai apibrėžtai teritorijai, atitinkama valstybė narė gali laikyti visą tą teritoriją labai nukentėjusia nuo tos nelaimės ar reiškinio.

1.   Vadovaujantis 2 dalimi, EŽŪGF veikla pagal pasidalinamąjį valdymą įgyvendinama valstybių narių ir Sąjungos arba, vadovaujantis 3 dalimi, ji įgyvendinama pagal tiesioginį valdymą.

2.   Pagal pasidalijamąjį valdymą EŽŪGF lėšomis finansuojamos:

3.   Pagal tiesioginį valdymą EŽŪGF lėšomis finansuojamos:

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria ministerijos lygmens kompetentingą instituciją, atsakingą už:

2.   Kompetentinga institucija, remdamasi būtiniausiomis sąlygomis, kurias pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą turi priimti Komisija, oficialiu aktu priima sprendimą dėl mokėjimo agentūros akreditavimo arba, atlikus peržiūrą, dėl akreditacijos panaikinimo ir koordinavimo įstaigos paskyrimo bei akreditacijos suteikimo ir akreditacijos panaikinimo.

3.   Kompetentinga institucija oficialiu aktu nusprendžia dėl tvirtinančiosios įstaigos paskyrimo ir tokio paskyrimo panaikinimo, užtikrinant, kad tvirtinančioji įstaiga būtų nuolat paskirta.

4.   Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie visus mokėjimo agentūros akreditacijos bei akreditacijos panaikinimo atvejus ir koordinavimo įstaigos paskyrimą bei akreditavimą ir akreditacijos panaikinimą, taip pat apie tvirtinančiosios įstaigos paskyrimą ir tokio paskyrimo panaikinimą.

1.   Mokėjimo agentūros – valstybių narių ir, jei taikytina, jų regionų departamentai arba įstaigos, atsakingi už 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę.

Mokėjimo agentūros gali deleguoti pirmoje pastraipoje nurodytų užduočių, išskyrus mokėjimą, vykdymą.

2.   Valstybės narės kaip mokėjimo agentūras akredituoja departamentus arba įstaigas, turinčius administracinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, kuria pakankamai garantuojama, kad mokėjimai būtų teisėti, tvarkingi ir tinkamai apskaitomi. Tuo tikslu mokėjimo agentūros turi atitikti būtiniausias akreditavimo sąlygas dėl vidaus aplinkos, kontrolės veiklos, informavimo bei komunikacijos ir stebėsenos, nustatytas Komisijos pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą.

Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konstitucines nuostatas, sumažina savo akredituotų mokėjimo agentūrų skaičių:

Jei mokėjimo agentūros yra įsteigtos regiono lygmeniu, valstybės narės arba papildomai akredituoja ir nacionalinio lygmens mokėjimo agentūrą, skirtą toms pagalbos schemoms, kurios dėl jų pobūdžio turi būti valdomos nacionaliniu lygmeniu, arba perduoda tų schemų valdymą savo regioninėms mokėjimo agentūroms.

Nukrypstant nuo šios dalies antros pastraipos, valstybės narės gali išlaikyti mokėjimo agentūras, kurios buvo akredituotos anksčiau nei 2020 m. spalio 15 d., su sąlyga, kad kompetentinga institucija 8 straipsnio 2 dalyje nurodytu sprendimu patvirtina, kad jos atitinka šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas būtiniausias akreditavimo sąlygas.

Mokėjimo agentūrų, kurios bent trejus metus neadministravo EŽŪGF arba EŽŪFKP išlaidų, akreditacija panaikinama.

Po 2021 m. gruodžio 7 d. valstybės narės neskiria naujų papildomų mokėjimo agentūrų, išskyrus antros pastraipos a punkte numatytus atvejus, kai, atsižvelgiant į konstitucines nuostatas, gali būti reikalingos papildomos regioninės mokėjimo agentūros.

3.   Finansinio reglamento 63 straipsnio 5 ir 6 dalių tikslais už akredituotą mokėjimo agentūrą atsakingas asmuo ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų finansinių žemės ūkio metų (toliau – finansiniai metai), vasario 15 d. parengia ir Komisijai pateikia:

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą terminą (vasario 15 d.) atitinkamos valstybės narės pranešimu Komisija gali išimties tvarka pratęsti iki kovo 1 d., kaip numatyta Finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje.

4.   Jeigu akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka vieno ar kelių 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų būtiniausių akreditavimo sąlygų, atitinkama valstybė narė savo iniciatyva arba Komisijos prašymu panaikina tos mokėjimo agentūros akreditaciją, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo agentūra per laikotarpį, kurį, atsižvelgdama į problemos mastą, nustato tos valstybės narės kompetentinga institucija, padaro reikiamus pakeitimus.

5.   Mokėjimo agentūros valdo su viešosios intervencijos priemonėmis, už kurias jos atsakingos, susijusius veiksmus bei užtikrina jų kontrolę ir joms tenka visa atsakomybė šioje srityje.

Kai parama teikiama pagal EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurios akcininkė yra valstybė narė, įgyvendinamą finansinę priemonę, mokėjimo agentūra remiasi kontrolės ataskaita, kuria pagrindžiamos pateiktos mokėjimo paraiškos. Tos institucijos valstybėms narėms pateikia kontrolės ataskaitą.

6.   33 straipsnio tikslais, kalbant apie EŽŪFKP išlaidas, ne vėliau kaip 2030 m. birželio 30 d. pagal šio straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pateikiama papildoma veiklos rezultatų ataskaita, apimanti laikotarpį iki 2029 m. gruodžio 31 d.

1.   Jeigu valstybėje narėje akredituota daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, ta valstybė narė paskiria viešąją koordinavimo įstaigą, kuriai paveda šias užduotis:

2.   Koordinavimo įstaigai valstybės narės suteikia specialią akreditaciją dėl 1 dalies a punkte nurodytos finansinio pobūdžio informacijos tvarkymo.

3.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta metinė veiklos rezultatų ataskaita įtraukiama į 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuomonės taikymo sritį ir pateikiama Komisijai kartu su valdymo pareiškimu, susijusiu su visos ataskaitos rengimu.

1.   Siekiant užtikrinti patikimą 9 ir 10 straipsniuose numatytų mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų veikimą, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Tvirtinančioji įstaiga – viešoji arba privačioji audito įstaiga, kurią, nedarant poveikio nacionalinei teisei, bent trejų metų laikotarpiui paskiria valstybė narė. Kai tai privačioji audito įstaiga ir kai taikytinoje Sąjungos arba nacionalinėje teisėje yra įtvirtintas atitinkamas reikalavimas, valstybė narė ją atrenka laikydamasi viešųjų pirkimų procedūros.

Valstybė narė, kuri paskiria daugiau kaip vieną tvirtinančiąją įstaigą, gali nacionaliniu lygmeniu paskirti viešąją tvirtinančiąją įstaigą, kuri būtų atsakinga už koordinavimą.

2.   Finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos tikslais tvirtinančioji įstaiga pateikia nuomonę, parengtą pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus, kurioje nurodo, ar:

Toje nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus nagrinėjimą kilo abejonių dėl 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodyto valdymo pareiškimo teiginių. Nagrinėjimas taip pat apima klaidų ir trūkumų, nustatytų valdymo sistemose atliekant auditą ir vykdant kontrolę, pobūdžio bei masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi ar planuoja imtis mokėjimo agentūra, kaip numatyta 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte.

Kai parama teikiama pagal EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurios akcininkė yra valstybė narė, įgyvendinamą finansinę priemonę, tvirtinančioji įstaiga remiasi tų įstaigų išorės auditorių parengta metine audito ataskaita. Tos įstaigos pateikia metinę audito ataskaitą valstybėms narėms.

3.   Tvirtinančioji įstaiga turi turėti būtiną techninę kompetenciją ir žinių apie BŽŪP. Veiklos požiūriu ji turi būti nepriklausoma nuo atitinkamos mokėjimo agentūros ir koordinavimo įstaigos, taip pat nuo kompetentingos tą mokėjimo agentūrą akreditavusios institucijos ir įstaigų, atsakingų už BŽŪP įgyvendinimą ir stebėseną.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl tvirtinančiųjų įstaigų veikimo, įskaitant atliktinas patikras ir tikrintinas įstaigas, ir dėl sertifikatų ir ataskaitų, teikiamų kartu su dokumentais, kuriuos tos įstaigos turi parengti.

Įgyvendinimo aktais taip pat nustatomi:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Metinę viršutinę EŽŪGF išlaidų ribą sudaro tuo tikslu pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093 nustatytos didžiausios sumos.

2.   Jeigu Sąjungos teisėje numatoma, kad iš 1 dalyje nurodytų sumų turi būti atskaičiuojamos arba prie jų pridedamos sumos, Komisija, netaikydama 103 straipsnyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais, remdamasi Sąjungos teisėje nurodytais duomenimis, nustato grynąjį EŽŪGF išlaidoms skiriamą likutį.

1.   Jei Sąjungos teisėje valstybės narės žemės ūkio išlaidų finansinė viršutinė riba yra numatyta eurais, tokios išlaidos kompensuojamos neviršijant tos viršutinės ribos ir, kai taikomi 39–42 straipsniai, padarius būtinus koregavimus.

2.   Reglamento (ES) 2021/2115 87 straipsnyje nurodytoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma skirti valstybių narių asignavimai, patikslinti šio reglamento 17 straipsnyje nurodytais koregavimais, šio straipsnio 1 dalies tikslais laikomi eurais išreikštomis finansinėmis viršutinėmis ribomis.

1.   Kiekvienų metų pradžioje EŽŪGF sukuriamas Sąjungos žemės ūkio rezervas (toliau – rezervas), iš kurio žemės ūkio sektoriui būtų teikiama papildoma parama siekiant valdyti arba stabilizuoti rinką ir greitai reaguoti ištikus krizėms, darančioms poveikį žemės ūkio produktų gamybai ar platinimui.

Rezervui skirti asignavimai tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos biudžetą. Rezervo lėšos skiriamos vienus ar kelerius finansinius metus, kuriais reikalinga papildoma parama, šioms priemonėms:

2.   2023–2027 m. laikotarpiu rezervui skirta suma kiekvienų metų pradžioje yra 450 mln. EUR einamosiomis kainomis, nebent Sąjungos biudžete nustatoma didesnė suma. Komisija per metus gali koreguoti rezervui skirtą sumą, kai to reikia dėl rinkos pokyčių arba einamųjų ar kitų metų perspektyvų, atsižvelgdama į turimus asignavimus pagal EŽŪGF išlaidų kategorijos dalį.

Jeigu tų turimų asignavimų nepakanka, rezervui papildyti iki pradinės šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos kaip kraštutinė priemonė pagal šio reglamento 17 straipsnį gali būti naudojamas finansinės drausmės mechanizmas.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, nepriskirti rezervo asignavimai perkeliami rezervui finansuoti kitais biudžetiniais metais iki 2027 m.

Be to, nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, visa nepanaudota 2022 m. pabaigoje turima Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatyto žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suma perkeliama į 2023 m., negrąžinant jos visos į biudžeto eilutes, skirtas šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems veiksmams, ir reikiama apimtimi suteikiama šiuo straipsniu nustatytam rezervui finansuoti, atsižvelgus į turimus asignavimus pagal EŽŪGF išlaidų kategorijos dalį. Po šiame straipsnyje nustatyto rezervo finansavimo likę nepanaudoti žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo asignavimai grąžinami į biudžeto eilutes, skirtas šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems veiksmams.

1.   Komisija nustato koregavimo koeficientą šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma ir Sąjungos finansiniam įnašui į tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių, skirtas specialioms priemonėms, nurodytoms šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies e punkte (toliau – koregavimo koeficientas), jei pagal atitinkamą išlaidų kategorijos dalį finansuojamų tų intervencinių ir kitų priemonių finansavimo atitinkamais biudžetiniais metais prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos.

Koregavimo koeficientas taikomas 2 000 EUR atitinkamais kalendoriniais metais viršijančioms išmokoms, kurios turi būti skiriamos ūkininkams taikant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas intervencines priemones ir specialias priemones. Šios pastraipos tikslais mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2021/2115 17 straipsnio 4 dalis.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas koregavimo koeficientas, ne vėliau kaip kalendorinių metų, kurių atžvilgiu koregavimo koeficientas taikomas, birželio 30 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Iki kalendorinių metų, kurių atžvilgiu taikomas tas koregavimo koeficientas, gruodžio 1 d. Komisija, remdamasi nauja informacija, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pritaikomas pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas koregavimo koeficientas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Tuo atveju, jei buvo pritaikytas finansinės drausmės mechanizmas, asignavimai, perkelti į kitus metus pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalies d punktą, šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms išlaidoms finansuoti naudojami tiek, kiek būtina siekiant išvengti pakartotinio finansinės drausmės mechanizmo taikymo.

Jei pagal pirmą pastraipą į kitus metus perkeltini asignavimai lieka nepanaudoti, o bendra kompensacijoms skiriama nepriskirtų asignavimų suma sudaro bent 0,2 % metinės EŽŪGF išlaidų viršutinės ribos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos kiekvienos valstybės narės nepriskirtų asignavimų sumos, kurios turi būti kompensuojamos galutiniams paramos gavėjams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Komisijos pagal 3 dalies antrą pastraipą nustatytas sumas valstybės narės kompensuoja galutiniams paramos gavėjams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Valstybės narės gali taikyti minimalią vienam galutiniam paramos gavėjui kompensuotinų sumų ribą. Tas kompensavimas taikomas tik tų valstybių narių galutiniams paramos gavėjams, kuriose praėjusiais finansiniais metais taikytas finansinės drausmės mechanizmas.

5.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti nuoseklų finansinės drausmės mechanizmo taikymą valstybėse narėse ir kuriais šis reglamentas papildomas finansinės drausmės mechanizmo apskaičiavimo taisyklėmis, kurias valstybės narės turi taikyti ūkininkams.

1.   Jei rengiant N biudžetinių metų biudžeto projektą paaiškėja, kad esama rizikos, jog N biudžetiniais metais bus viršyta šio reglamento 14 straipsnyje nurodyta suma, Komisija pasiūlo priemones, kurios būtinos užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Tas priemones tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis, arba Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 3 dalis.

2.   Jei Komisija kuriuo nors metu mano, kad esama rizikos, jog bus viršyta šio reglamento 14 straipsnyje nurodyta suma, ir kad ji negali imtis pakankamų priemonių padėčiai ištaisyti, ji pasiūlo kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Tas priemones tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis, arba Taryba, jei atitinkamos priemonės teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 3 dalis.

3.   Jei N biudžetinių metų pabaigoje valstybių narių išlaidų kompensavimo prašymuose nurodytos sumos viršija arba, tikėtina, viršys 14 straipsnyje nurodytą sumą, Komisija:

Šios dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Asignavimus, reikalingus 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, valstybėms narėms Komisija skiria mėnesinėmis išmokomis, remdamasi akredituotų mokėjimo agentūrų per ataskaitinį laikotarpį patirtomis išlaidomis.

2.   Kol Komisija perves mėnesines išmokas, išlaidoms apmokėti reikalingus išteklius sutelkia valstybės narės, atsižvelgdamos į savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius.

1.   Nedarant poveikio 53, 54 ir 55 straipsniams, mėnesines išmokas Komisija išmoka išlaidoms, kurias per ataskaitinį mėnesį patiria akredituotos mokėjimo agentūros, padengti.

2.   Mėnesinės išmokos kiekvienai valstybei narei išmokamos antro mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patirtos išlaidos, trečią darbo dieną arba anksčiau, atsižvelgiant į taikomą išmokų sumažinimą ar jų mokėjimo sustabdymą pagal 39–42 straipsnius arba kitus koregavimus. Spalio 1–15 d. valstybių narių patirtos išlaidos priskiriamos spalio mėn. patirtoms išlaidoms. Spalio 16–31 d. patirtos išlaidos priskiriamos lapkričio mėn. patirtoms išlaidoms.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos mėnesinės išmokos, kurias ji išmoka remdamasi valstybių narių pateikta išlaidų deklaracija ir pagal 90 straipsnio 1 dalį pateikta informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 103 straipsnyje nurodytos procedūros.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos papildomos išmokos arba išskaitymai, kuriais koreguojamos pagal 3 dalį mokamos išmokos. Tie įgyvendinimo aktai priimami netaikant 103 straipsnyje nurodytos procedūros

5.   Komisija nedelsdama praneša valstybei narei apie bet kokį tos valstybės narės finansinių viršutinių ribų viršijimą.

1.   Kai pagal bendrą rinkų organizavimą suma už vienetą viešosios intervencijos priemonės atžvilgiu nenustatyta, EŽŪGF lėšomis atitinkama priemonė finansuojama taikant vienodas standartines sumas, visų pirma kiek tai susiję su valstybių narių lėšomis, naudojamomis produktų supirkimui, materialinio pobūdžio veiksmams, susijusiems su saugojimu, ir, kai tikslinga, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 11 straipsnyje nurodytų produktų, atitinkančių viešosios intervencijos priemonės reikalavimus, perdirbimui finansuoti.

2.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sumos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Pagal 7 straipsnio c punktą finansuojamais veiksmais siekiama Komisijai sudaryti galimybes:

2.   Pagal 7 straipsnio c punktą Komisija finansuoja veiksmus, skirtus:

Prireikus tie veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra, Jungtiniu tyrimų centru, nacionalinėmis laboratorijomis ir įstaigomis arba įtraukiant privatųjį sektorių.

1.   6 straipsnyje nurodytas Komisijos mokamas EŽŪFKP įnašas neviršija biudžetinių įsipareigojimų.

Nedarant poveikio 34 straipsnio 1 daliai, tos išmokos priskiriamos anksčiausiam dar neįvykdytam biudžetiniam įsipareigojimui.

2.   Taikomas Finansinio reglamento 110 straipsnis.

1.   Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamas BŽŪP strateginis planas, yra finansavimo sprendimas, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje, ir pranešus apie jį atitinkamai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą reglamentą. Tame įgyvendinimo sprendime nustatomas metinis įnašas.

2.   Su kiekvienu BŽŪP strateginiu planu susiję Sąjungos biudžetiniai įsipareigojimai mokami metinėmis dalimis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 dalies, kiekvieno BŽŪP strateginio plano atveju pirmosios dalies biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami Komisijai patvirtinus tą BŽŪP strateginį planą ir apie tai pranešus atitinkamai valstybei narei. Komisija prisiima biudžetinius įsipareigojimus dėl paskesnių dalių iki kiekvienų metų gegužės 1 d., remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 16 straipsnis.

1.   Asignavimai, reikalingi 6 straipsnyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, valstybėms narėms skiriami kaip išankstinis finansavimas, tarpinės išmokos ir likučio mokėjimas, kaip nurodyta šiame skirsnyje.

2.   Bendra išankstinio finansavimo ir tarpinių išmokų suma turi neviršyti 95 % EŽŪFKP įnašo, skiriamo kiekvienam BŽŪP strateginiam planui.

Kai pasiekiama 95 % viršutinė riba, valstybės narės ir toliau siunčia mokėjimo prašymus Komisijai.

1.   Priėmusi įgyvendinimo sprendimą patvirtinti BŽŪP strateginį planą, Komisija valstybei narei išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą visam BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiui. Ši pradinė išankstinio finansavimo suma mokama tokiomis dalimis:

Jeigu BŽŪP strateginis planas patvirtinamas 2024 m. ar vėliau, ankstesnių metų dalys išmokamos nedelsiant po tokio patvirtinimo.

2.   Komisijai sugrąžinama visa išmokėta išankstinio finansavimo suma, jeigu per 24 mėnesius nuo Komisijos išmokėtos pirmosios išankstinio finansavimo sumos dalies išmokėjimo dienos nepatiriama jokių išlaidų ir neatsiunčiama nė vienos su BŽŪP strateginiu planu susijusių išlaidų deklaracijos. Iš tos išankstinio finansavimo sumos išskaitomos anksčiausios deklaruotos su BŽŪP strateginiu planu susijusios išlaidos.

3.   Jokios papildomos išankstinio finansavimo lėšos nėra išmokamos arba susigrąžinamos, jei lėšos perkeliamos į EŽŪFKP arba iš jo pagal Reglamento (ES) 2021/2115 103 straipsnį.

4.   Palūkanos už išankstinio finansavimo sumą yra naudojamos atitinkamam BŽŪP strateginiam planui ir išskaičiuojamos iš galutinėje išlaidų deklaracijoje nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

5.   Visa išankstinio finansavimo suma tvirtinama laikantis 53 straipsnyje nurodytos procedūros prieš baigiant įgyvendinti BŽŪP strateginį planą.

1.   Kiekvieno BŽŪP strateginio plano atveju mokamos tarpinės išmokos. Jos apskaičiuojamos taikant Reglamento (ES) 2021/2115 91 straipsnyje nurodytą įnašo normą patirtoms kiekvienos rūšies intervencinės priemonės viešosioms išlaidoms, išskyrus papildomo nacionalinio finansavimo išmokas, kaip nurodyta to reglamento 115 straipsnio 5 dalyje.

Tarpinės išmokos taip pat apima sumas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 94 straipsnio 2 dalyje.

2.   Priklausomai nuo turimų išteklių Komisija, atsižvelgdama į pagal 39–42 straipsnius taikomą išmokų sumažinimą ar jų mokėjimo sustabdymą, išmoka tarpines išmokas, skirtas akredituotų mokėjimo agentūrų išlaidoms, patirtoms įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, kompensuoti.

3.   Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 1 dalį, į išlaidų deklaraciją įtraukiamos visos sumos, kurias vadovaujančioji institucija išmokėjo galutiniams gavėjams arba, garantijų atveju, atidėjo pagal garantijų sutartis galutiniams gavėjams ar galutinių gavėjų naudai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose.

4.   Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 2 dalį, išlaidų deklaracija, apimanti išlaidas finansinėms priemonėms įgyvendinti, pateikiama laikantis šių sąlygų:

5.   Pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą išmokėtos sumos 37 straipsnio 2 dalies tikslais laikomos išankstinėmis išmokomis. Į pirmąją išlaidų deklaraciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalies a punkte, įtraukta suma turi būti Komisijos tvirtinama ne vėliau kaip paskutinėse atitinkamo BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėse ataskaitose.

6.   Kiekvieną tarpinę išmoką Komisija išmoka laikantis šių reikalavimų:

7.   Jeigu kuris nors iš 6 dalyje nustatytų reikalavimų nėra įvykdytas, Komisija nedelsdama apie tai praneša akredituotai mokėjimo agentūrai arba koordinavimo įstaigai, jei tokia yra paskirta. Jeigu neįvykdytas kuris nors iš 6 dalies a arba c punkte nustatytų reikalavimų, išlaidų deklaracija laikoma nepriimtina.

8.   Nedarant poveikio 53, 54 ir 55 straipsniams, Komisija tarpines išmokas išmoka per 45 dienas nuo išlaidų deklaracijos, atitinkančios šio straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, užregistravimo dienos.

9.   Akredituotos mokėjimo agentūros parengia ir tiesiogiai arba, jei yra paskirta koordinavimo įstaiga, per ją Komisijai pateikia su BŽŪP strateginiais planais susijusių išlaidų tarpines deklaracijas per laikotarpius, kuriuos turi nustatyti Komisija. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tie laikotarpiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos, kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną atitinkamą laikotarpį. Jos taip pat apima sumas, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2115 94 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, jei to reglamento 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos išlaidos negali būti deklaruotos Komisijai atitinkamu laikotarpiu, nes Komisija dar nėra patvirtinusi BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo, vadovaujantis to reglamento 119 straipsnio 10 dalimi, tos išlaidos gali būti deklaruotos vėlesniais laikotarpiais.

Tarpinės išlaidų deklaracijos dėl išlaidų, patirtų nuo spalio 16 d., priskiriamos kitų metų biudžetui.

10.   Kai perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas reikalauja papildomo patikrinimo dėl ataskaitinio laikotarpio išlaidų deklaracijoje pateiktos neišsamios ar neaiškios informacijos arba neatitikimo, skirtingo aiškinimo arba kitokio nenuoseklumo, atsiradusių visų pirma dėl to, kad nebuvo pateikta informacija, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2021/2115 ir pagal tą reglamentą priimtuose Komisijos aktuose, atitinkama valstybė narė perįgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui paprašius per prašyme nurodytą laikotarpį, nustatytą atsižvelgiant į problemos rimtumą, pateikia papildomos informacijos.

8 dalyje nustatytas tarpinių išmokų mokėjimo terminas visos prašomos sumos ar jos dalies atžvilgiu gali būti pertrauktas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo dienos, kurią išsiunčiamas prašymas pateikti informaciją, iki dienos, kurią gauta prašyta informacija. kuri laikoma priimtina. Valstybė narė gali sutikti pertraukimo laikotarpį pratęsti dar trijų mėnesių laikotarpiui.

Jei atitinkama valstybė narė per laikotarpį, nustatytą prašyme pateikti papildomą informaciją, į tą prašymą neatsako arba jei jos atsakymas laikomas netinkamu arba iš jo matyti, kad nebuvo laikomasi taikytinų taisyklių arba kad Sąjungos fondų lėšos buvo naudojamos netinkamai, Komisija gali pagal 39–42 straipsnius sustabdyti išmokų išmokėjimą arba jas sumažinti.

1.   Gavusi paskutinę metinę BŽŪP strateginio plano veiklos rezultatų ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į turimus išteklius, išmoka likutį, remdamasi galiojančiu EŽŪFKP intervencinės priemonės rūšių lygmens finansiniu planu, paskutiniųjų atitinkamo BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėmis ataskaitomis ir atitinkamais sprendimais dėl sąskaitų patvirtinimo. Tos ataskaitos Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutinės išlaidų tinkamumo finansuoti datos, numatytos Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 4 dalyje, ir jose nurodomos mokėjimo agentūros išlaidos, patirtos iki paskutinės išlaidų tinkamumo finansuoti dienos.

2.   Likutis išmokamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir kurią tvirtinamos paskutinės metinės ataskaitos. Nedarant poveikio 34 straipsnio 5 daliai, Komisija per šešis mėnesius panaikina įsipareigojimus dėl sumų, kurios dar buvo įsipareigotos po likučio išmokėjimo.

3.   Jei per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį Komisija negauna paskutinės metinės veiklos rezultatų ataskaitos ir dokumentų, reikalingų paskutiniųjų BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo metų metinėms ataskaitoms patvirtinti, įsipareigojimai dėl likučio yra automatiškai panaikinami pagal 34 straipsnį.

1.   Komisija automatiškai panaikina BŽŪP strateginiame plane nustatytoms kaimo plėtrai skirtoms intervencinėms priemonėms numatyto biudžetinio įsipareigojimo dalis, kurios nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba dėl kurių Komisija negavo 32 straipsnio 6 dalies a ir c punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios išlaidų deklaracijos dėl išlaidų, patirtų ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d.

2.   Biudžetinių įsipareigojimų dalis, kuri paskutinę išlaidų tinkamumo finansuoti dieną vis dar yra nepanaudota, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 4 dalyje, dėl kurios per šešis mėnesius nuo tos dienos nebuvo pateikta išlaidų deklaracija, automatiškai panaikinama.

3.   Tuo atveju, jei vyksta teismo procesas arba nagrinėjamas išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintis administracinis skundas, 1 arba 2 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis skundas, su sąlyga, kad Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 3 metų sausio 31 d. gauna argumentuotą pranešimą.

4.   Apskaičiuojant automatišką įsipareigojimų panaikinimą, nėra atsižvelgiama į:

Valstybė narė ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. nusiunčia Komisijai informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas išimtis dėl sumų, deklaruotų iki praėjusių metų pabaigos.

5.   Komisija laiku informuoja valstybes nares, jei esama automatiško įsipareigojimų panaikinimo rizikos. Ji valstybes nares informuoja apie atitinkamą sumą remdamasi savo turima informacija. Gavusios šią informaciją, valstybės narės per du mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos sutinka su atitinkama suma arba pateikia savo pastabas. Komisija automatiškai panaikina įsipareigojimus ne vėliau kaip per devynis mėnesius po 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto paskutinio termino.

6.   Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju atitinkamų metų EŽŪFKP įnašas, skirtas atitinkamam BŽŪP strateginiam planui, sumažinamas suma, kuri buvo automatiškai panaikinta. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai patvirtinti peržiūrėtą finansavimo planą, kuriame sumažinta paramos suma paskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis. Jei valstybė narė to nepadaro, Komisija kiekvienai intervencinės priemonės rūšiai skirtą sumą sumažina pro rata.

1.   5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytas išlaidas Sąjunga gali finansuoti tik tuo atveju, jeigu jas patyrė akredituotos mokėjimo agentūros ir jei:

2.   Išankstinėms išmokoms, mokamoms paramos gavėjams pagal Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytas intervencinių priemonių rūšis, 1 dalies b punkto i papunktis netaikomas.

1.   Jeigu Sąjungos teisėje yra nustatyti mokėjimo terminai, bet koks mokėjimas, kurį mokėjimo agentūra atlieka paramos gavėjui, prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą arba po vėliausios galimos mokėjimo datos, yra netinkamas finansuoti Sąjungos lėšomis.

2.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

1.   Jei Komisija, remdamasi išlaidų deklaracijomis arba 90 straipsnyje nurodyta informacija, deklaracijomis ir dokumentais, nustato, kad buvo viršytos Sąjungos teisėje nustatytos finansinės viršutinės ribos, ji sumažina mėnesines arba tarpines išmokas atitinkamai valstybei narei, remdamasi 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais dėl mėnesinių išmokų arba pagal 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimo tvarką.

2.   Jei Komisija, remdamasi išlaidų deklaracijomis arba 90 straipsnyje nurodyta informacija, deklaracijomis ir dokumentais, nustato, kad nesilaikyta 38 straipsnyje nurodytų mokėjimo terminų, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei ir suteikia jai galimybę pateikti pastabas per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų. Jei valstybė narė per tą laikotarpį pastabų nepateikia arba jei Komisija padaro išvadą, kad pateiktas atsakymas akivaizdžiai nepakankamas, Komisija gali sumažinti mėnesines ar tarpines išmokas atitinkamai valstybei narei, remdamasi 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais dėl mėnesinių išmokų arba pagal 32 straipsnyje nurodytą tarpinių išmokų mokėjimo tvarką.

3.   Sumažinimas pagal šį straipsnį nedaro poveikio 53 straipsnio taikymui.

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 38 straipsnyje numatyto mechanizmo tinkamo veikimo išsamesnės taisyklės ir praktinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jeigu valstybės narės per 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus nepateikia dokumentų, numatytų 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas visos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų sumos mokėjimas. Komisija kompensuoja sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, gavusi iš atitinkamos valstybės narės trūkstamus dokumentus, su sąlyga, kad jie gauti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atitinkamo termino.

32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų atveju išlaidų deklaracijos laikomos nepriimtinomis pagal to straipsnio 7 dalį.

2.   Jei per 54 straipsnyje nurodytą metinį veiklos rezultatų patvirtinimą Komisija nustato, kad deklaruotų išlaidų ir sumos, atitinkančios atitinkamą praneštą produktą, skirtumas sudaro daugiau nei 50 %, o valstybė narė negali nurodyti tinkamai pagrįstų priežasčių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Toks sustabdymas taikomas atitinkamoms išlaidoms, patirtoms taikant intervencines priemones, kurioms pritaikytas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas, o suma, kurios mokėjimas sustabdomas, neviršija pagal 54 straipsnio 2 dalį taikomą sumažinimą atitinkančio procentinio dydžio. Sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, Komisija kompensuoja valstybėms narėms arba visam laikui sumažina vėliausiai tada, kai priima 54 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo aktą, susijusį su tais metais, už kuriuos sustabdyti mokėjimai. Tačiau jei valstybės narės įrodo, kad buvo imtasi būtinų taisomųjų veiksmų, Komisija gali anksčiau atšaukti sustabdymą atskiru įgyvendinamuoju aktu.

3.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl išmokų mokėjimo sustabdymo lygio.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie savo ketinimą ir suteikia tai valstybei narei galimybę per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo pastabas.

5.   Įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos mėnesinės išmokos arba 32 straipsnyje nurodytos tarpinės išmokos, atsižvelgiama į pagal šį straipsnį priimtus įgyvendinimo aktus.

1.   Jeigu pagal Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti veiksmų planą, ta valstybė narė, konsultuodamasi su Komisija, sudaro tokį veiksmų planą. Į tą veiksmų planą įtraukiami numatomi taisomieji veiksmai bei aiškūs pažangos rodikliai ir terminas, per kurį pažanga turi būti padaryta. Tas laikotarpis gali trukti ilgiau nei vienus finansinius metus.

Atitinkama valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo Komisijos prašymo dėl veiksmų plano pateikimo.

Per du mėnesius nuo veiksmų plano gavimo iš atitinkamos valstybės narės dienos Komisija, kai tikslinga, raštu informuoja tą valstybę narę apie savo prieštaravimus dėl pateikto veiksmų plano ir paprašo jį pakeisti. Atitinkama valstybė narė laikosi veiksmų plano, kuriam pritarė Komisija, ir numatyto jo įgyvendinimo tvarkaraščio.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamesnės taisyklės dėl veiksmų planų struktūros ir tų planų sudarymo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Jei valstybė narė nepateikia arba neįgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmų plano arba jei to veiksmų plano akivaizdžiai nepakanka padėčiai ištaisyti, arba jei jis nebuvo pakeistas pagal toje dalyje nurodytą rašytinį Komisijos prašymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Komisijos prašymas parengti 2025 finansinių metų veiksmų planą nėra pagrindas sustabdyti išmokų mokėjimą prieš veiklos rezultatų peržiūrą 2026 finansiniams metams, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnio 3 dalyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išmokų mokėjimo sustabdymas laikantis proporcingumo principo taikomas atitinkamoms išlaidoms, susijusioms su intervencinėmis priemonėmis, kurioms turėjo būti taikomas tas veiksmų planas.

Komisija kompensuoja sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, jei, atlikus Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnyje nurodytą veiklos rezultatų peržiūrą arba remiantis finansiniais metais savanoriškai pateiktu atitinkamos valstybės narės pranešimu apie veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi trūkumui pašalinti, matyti pakankama pažanga siektinų reikšmių atžvilgiu.

Jei situacija neištaisoma iki 12 mėnesio po išmokų sustabdymo pabaigos, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo galutinai sumažinama atitinkamai valstybei narei skirta suma, kurios mokėjimas sustabdytas.

Šioje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama tuos įgyvendinimo aktus, Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie savo ketinimą ir paprašo per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo atsakymą.

3.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl išmokų mokėjimo sustabdymo lygio bei trukmės ir tų sumų kompensavimo arba sumažinimo, atsižvelgiant į daugiametę veiklos rezultatų stebėseną, sąlygos.

1.   Tuo atveju, jei nustatoma didelių valdymo sistemų tinkamo veikimo trūkumų, Komisija prireikus paprašo, kad atitinkama valstybė narė pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti būtini taisomieji veiksmai ir aiškūs pažangos rodikliai. Tas veiksmų planas parengiamas konsultuojantis su Komisija. Atitinkama valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo Komisijos prašymo pateikimo, kad būtų įvertintas veiksmų plano poreikis.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl veiksmų planų struktūros ir tų planų sudarymo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Jei valstybės narės nepateikia arba neįgyvendina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmų plano arba jei to veiksmų plano akivaizdžiai nepakanka padėčiai ištaisyti, arba jei jis nebuvo įgyvendintas pagal toje dalyje nurodytą rašytinį Komisijos prašymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimas.

Toks sustabdymas, laikantis proporcingumo principo, taikomas valstybės narės patirtoms atitinkamoms išlaidoms, kurių atžvilgiu nustatyti trūkumai, tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais ir neviršija 12 mėnesių. Jei sąlygos, dėl kurių sustabdytas mokėjimas, nepasikeičia, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tas laikotarpis pratęsiamas papildomais laikotarpiais, kurių bendra trukmė neviršija 12 mėnesių. Į sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas, atsižvelgiama priimant 55 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus.

3.   2 dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Prieš priimdama tokius įgyvendinimo aktus Komisija apie savo ketinimą informuoja atitinkamą valstybę narę ir paprašo per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, pateikti savo atsakymą.

4.   Įgyvendinimo aktuose, kuriais nustatomos 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos mėnesinės išmokos arba 32 straipsnyje nurodytos tarpinės išmokos, atsižvelgiama į pagal šio straipsnio 2 dalį priimtus įgyvendinimo aktus.

1.   Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko atskiras EŽŪGF ir EŽŪFKP skirtų į Sąjungos biudžetą įtrauktų asignavimų sąskaitas.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamesnės taisyklės dėl šiame straipsnyje nustatytos pareigos, taip pat dėl konkrečių sąlygų, taikomų informacijai, kuri turi būti registruojama mokėjimo agentūrų tvarkomose apskaitose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jei Sąjungos teisėje aiškiai nenurodyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad paramos gavėjams būtų išmokamos viso dydžio išmokos, susijusios su šiame reglamente numatytu finansavimu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad išmokos pagal 65 straipsnio 2 dalyje nurodytas intervencines ir kitas priemones būtų išmokamos anksčiausiai gruodžio 1 d. ir vėliausiai kitų kalendorinių metų birželio 30 d.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali:

3.   Valstybės narės gali nuspręsti išmokėti išankstines išmokas, neviršijančias 50 % pagal Reglamento (ES) 2021/2115 73 ir 77 straipsniuose nurodytas intervencines priemones teikiamos paramos.

4.   Siekiant užtikrinti, kad išankstinės išmokos būtų išmokamos nuosekliai ir nediskriminuojant, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis iš dalies keičiamas papildant jį taisyklėmis, pagal kurias valstybės narės galėtų išmokėti išankstines išmokas, susijusias su Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyriuje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis ir su priemonėmis, kuriomis reguliuojamos ar remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1308/2013.

5.   Siekiant užtikrinti, kad išankstinės išmokos būtų išmokamos nuosekliai ir nediskriminuojant, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas konkrečiomis išankstinių išmokų mokėjimo taisyklėmis.

6.   Valstybei narei paprašius, ekstremaliosios padėties atveju ir neviršijant Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų ribinių dydžių, Komisija, kai tikslinga, priima įgyvendinimo aktus, susijusius su šio straipsnio taikymu. Tokiais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo šio straipsnio 2 dalies, tačiau tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kiek iš tiesų yra tikrai būtina. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Asignuotosiomis pajamomis, apibrėžtomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje, laikomos šios sumos:

2.   1 dalyje nurodytos sumos sumokamos į Sąjungos biudžetą ir pakartotinio panaudojimo atveju skiriamos tik EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidoms finansuoti.

3.   Šis reglamentas mutatis mutandis taikomas 1 dalyje nurodytoms asignuotosioms pajamoms.

4.   EŽŪGF atveju šiame reglamente nurodytų asignuotųjų pajamų sąskaitų tvarkymui mutatis mutandis taikomas Finansinio reglamento 113 straipsnis.

1.   Pagal 7 straipsnio e punktą finansuojamo informacijos teikimo tikslas yra visų pirma padėti paaiškinti, įgyvendinti ir plėtoti BŽŪP ir didinti visuomenės informuotumą apie jos turinį ir tikslus, įskaitant jos poveikį klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Tai daroma siekiant informuoti piliečius apie žemės ūkio ir maisto srityje kylančius iššūkius, informuoti ūkininkus ir vartotojus, rengiant informavimo kampanijas atkurti vartotojų pasitikėjimą po krizių, teikti informaciją kitiems kaimo regionuose veikiantiems subjektams, propaguoti tvaresnį Sąjungos žemės ūkio modelį ir padėti piliečiams jį suprasti.

Šiuo tikslu Sąjungoje ir už jos ribų turi būti teikiama nuosekli, įrodymais grįsta, objektyvi ir išsami informacija ir apibrėžiami komunikacijos veiksmai, numatyti Komisijos daugiamečiame strateginiame žemės ūkio ir kaimo plėtros plane.

2.   1 dalyje nurodytas priemones gali sudaryti:

Neįtraukiamos pagal teisės aktus reikalaujamos priemonės arba priemonės, kurioms finansuoti jau skiriamos lėšos pagal kitą Sąjungos veiksmą.

Įgyvendinant pirmos pastraipos b punkte nurodytą veiklą Komisijai gali padėti išorės ekspertai.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis taip pat padedama užtikrinti institucinę komunikaciją Sąjungos politinių prioritetų klausimais su sąlyga, kad tie prioritetai yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais.

3.   Komisija kartą per metus skelbia kvietimą teikti pasiūlymus, laikydamasi Finansiniame reglamente nustatytų sąlygų.

4.   Apie pagal šį straipsnį numatytas ir taikomas priemones pranešama 103 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

5.   Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą.

1.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sąlygomis, pagal kurias kompensuojamos EŽŪGF ir EŽŪFKP tam tikro tipo išlaidos ir pajamos.

Jei Sąjungos biudžetas iki biudžetinių metų pradžios nebuvo priimtas arba jei bendra numatytų įsipareigojimų suma viršija Finansinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribinį dydį, Komisijai pagal šio reglamento 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl metodo, taikytino tiems įsipareigojimams ir sumų mokėjimui.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Nedarant poveikio patikroms, kurias valstybės narės atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba pagal SESV 287 straipsnį, patikroms, kurios atliekamos pagal SESV 322 straipsnį arba remiantis Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 arba Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija gali atlikti patikras valstybėse narėse siekdama visų pirma patikrinti, ar:

Asmenims, Komisijos įgaliotiems jos vardu atlikti patikras, arba Komisijos atstovams, veikiantiems pagal jiems suteiktus įgaliojimus, turi būti suteikta galimybė susipažinti su buhalterinėmis knygomis ir visais kitais dokumentais, įskaitant dokumentus ir metaduomenis, sukurtus arba gautus ir įrašytus elektroninėse laikmenose, susijusiais su EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamomis išlaidomis.

Įgaliojimai atlikti patikras neturi įtakos nacionalinių nuostatų, kuriose numatoma, kad tam tikrus veiksmus atlieka nacionalinės teisės aktais specialiai paskirti atstovai, taikymui. Nedarant poveikio konkrečioms Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatoms, asmenys, Komisijos įgalioti veikti jos vardu, nedalyvauja, inter alia, namuose atliekamuose patikrinimuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Tačiau jiems turi būti suteikiama galimybė susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

2.   Komisija apie patikrą pakankamai iš anksto praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybei narei, kurios teritorijoje patikra bus atliekama, ir organizuodama patikras atsižvelgia į administracinį poveikį mokėjimo agentūroms. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės atstovai.

Komisijai paprašius ir valstybei narei sutikus, tos valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka papildomas patikras ar šiame reglamente numatytų veiksmų tyrimus. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti Komisijos atstovai arba asmenys, Komisijos įgalioti veikti jos vardu.

Siekdama pagerinti patikras Komisija, atitinkamoms valstybėms narėms pritarus, gali prašyti tų valstybių narių institucijų pagalbos tam tikroms patikroms arba tyrimams atlikti.

1.   Valstybės narės užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su visa sklandžiai EŽŪGF ir EŽŪFKP veiklai užtikrinti reikalinga informacija ir imasi visų atitinkamų priemonių patikroms, kurias Komisija laiko tikslingomis Sąjungos finansavimo valdymui, palengvinti.

2.   Komisijos paprašytos valstybės narės jai pateikia informaciją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė siekdamos įgyvendinti su BŽŪP susijusius Sąjungos teisės aktus ir kurie daro finansinį poveikį EŽŪGF arba EŽŪFKP.

3.   Valstybės narės užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su informacija apie pažeidimus, apibrėžtus Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, ir kitus valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų nesilaikymo atvejus, nustatytus įtariamo sukčiavimo atvejus ir veiksmus, kurių buvo imtasi pagal šio skyriaus 3 skirsnį siekiant susigrąžinti su tais pažeidimais ir sukčiavimo atvejais susijusias nepagrįstai išmokėtas sumas. Tą informaciją Komisija apibendrina ir skelbia kasmet bei perduoda ją Europos Parlamentui.

1.   Akredituotos mokėjimo agentūros saugo išmokėtų išmokų patvirtinamuosius dokumentus ir pagal Sąjungos teisę reikalaujamų patikrų atlikimo dokumentus ir užtikrina Komisijai galimybę susipažinti su tais dokumentais bei susijusia informacija.

Tie dokumentai ir ta informacija gali būti saugomi elektroniniu formatu, laikantis sąlygų, kurias, vadovaudamasi 3 dalimi, nustato Komisija.

Jeigu tuos dokumentus ir tą informaciją saugo mokėjimo agentūros įgaliojimu veikianti institucija, atsakinga už leidimų panaudoti lėšas suteikimą, ta institucija akredituotai mokėjimo agentūrai siunčia ataskaitas apie atliktų patikrų skaičių, jų turinį ir priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgus į jų rezultatus.

2.   Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas tvirtinančiosioms įstaigoms.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl sąlygų, kuriomis turi būti saugomi šiame straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija, įskaitant tų dokumentų saugojimo formą ir trukmę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie yra reikalingi tam, kad būtų užtikrintas teisingas ir veiksmingas šiame skyriuje išdėstytų nuostatų, susijusių su patikromis ir galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, taikymas, ir kuriais šis reglamentas papildomas specialiomis pareigomis, kurių turi laikytis valstybės narės pagal šį skyrių, ir taisyklėmis dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomi Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 apibrėžto pažeidimo atvejai ir kiti valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų nesilaikymo atvejai, apie kuriuos turi būti pranešama, ir dėl šiame kontekste pateiktinų duomenų.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl procedūrų, susijusių su bendradarbiavimo pareigomis, kurias valstybės narės turi vykdyti 49 ir 50 straipsnių įgyvendinimo tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, gegužės 31 d. Komisija, remdamasi 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodyta informacija, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas jos sprendimas dėl akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Tie įgyvendinimo aktai apima pateiktų metinių ataskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą ir jais nedaroma poveikio vėliau pagal 54 ir 55 straipsnius priimtų įgyvendinimo aktų turiniui.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių turi būti laikomasi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jeigu išlaidos, nurodytos šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje nurodytas intervencines priemones, nėra susijusios su atitinkamu produktu, apie kurį pranešta metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, nurodytoje šio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje, Komisija iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, spalio 15 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sumos, kuriomis turi būti mažinamas Sąjungos finansavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Tais įgyvendinimo aktais nedaromas poveikis vėliau pagal šio reglamento 55 straipsnį priimamų įgyvendinimo aktų turiniui.

2.   Komisija įvertina sumas, mažintinas remiantis deklaruotų metinių intervencinės priemonės įgyvendinimo išlaidų ir sumos, atitinkančios atitinkamą praneštą produktą pagal BŽŪP strateginį planą, skirtumu ir atsižvelgdama į valstybės narės pateiktą pagrindimą, išdėstytą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagal Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 8 dalį.

3.   Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas ir pagrįsti visus skirtumus per laikotarpį, kuris tuo atveju, jei 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai buvo pateikti iki nurodyto galutinio termino, turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų.

4.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atitinkamos valstybės narės teikiamo pagrindimo kriterijų ir išmokų sumažinimo taikymo metodikos ir kriterijų.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija ir terminų, kurių turi būti laikomasi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jei Komisija nustato, kad 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytos išlaidos buvo padarytos nesilaikant Sąjungos teisės, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato sumas, kurioms neskiriamas Sąjungos finansavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Tačiau kalbant apie Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšis, nuostata dėl šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto Sąjungos finansavimo neskyrimo taikoma tik tuo atveju, jei nustatomi dideli valstybių narių tinkamo valdymo sistemų veikimo trūkumai.

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai pavieniai paramos gavėjai nesilaiko tinkamumo finansuoti sąlygų, nustatytų BŽŪP strateginiuose planuose ir nacionalinėse taisyklėse.

2.   Komisija įvertina sumas, kurioms neskiriamas finansavimas, atsižvelgdama į nustatytų trūkumų sunkumą. Tame kontekste ji tinkamai atsižvelgia į tų trūkumų pobūdį ir į Sąjungos patirtą finansinę žalą.

3.   Prieš priimant 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, abiem šalims raštu pateikiamos Komisijos išvados ir atitinkamos valstybės narės pastabos dėl tų išvadų, o paskiau jos stengiasi pasiekti susitarimą dėl veiksmų, kurių reikia imtis. Atitinkamai valstybei narei suteikiama galimybė įrodyti, kad faktinis reikalavimų nesilaikymo mastas yra mažesnis nei nurodyta Komisijos pateiktame įvertinime.

Jei susitarimo nepasiekiama, atitinkama valstybė narė gali prašyti pradėti procedūrą, kuria siekiama per keturis mėnesius suderinti abiejų šalių pozicijas. Procedūrą vykdo taikinimo įstaiga. Tos procedūros rezultatų ataskaita pateikiama Komisijai. Komisija atsižvelgia į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas prieš nuspręsdama dėl atsisakymo finansuoti, o jei nusprendžia nesilaikyti tų rekomendacijų, pateikia pagrindimą.

4.   Neatsisakoma finansuoti:

5.   4 dalis netaikoma:

6.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl finansinių pataisų taikymo kriterijų ir metodikos.

7.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, taikomos veiksmams, kurių reikia imtis siekiant priimti ir įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, įskaitant taisykles dėl Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija, terminų, kurių turi būti laikomasi, ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos taikinimo procedūros, bei taikinimo įstaigos įsteigimo, užduočių, sudėties ir darbo tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Sumos, kurias valstybės narės susigrąžina dėl paramos gavėjų padarytų pažeidimų ir kitais atvejais, kai jie nesilaiko BŽŪP strateginiuose planuose nurodytų intervencinių priemonių sąlygų, ir su tomis sumomis susijusios palūkanos sumokamos mokėjimo agentūrai, kuri jas apskaitoje nurodo kaip to mėnesio, kurį sumos buvo faktiškai gautos, EŽŪGF asignuotąsias pajamas.

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės gali nurodyti mokėjimo agentūrai, kaip už skolos susigrąžinimą atsakingai įstaigai, išskaičiuoti visas paramos gavėjo turimas skolas iš būsimų jam skirtų mokėjimų.

3.   Kai pajamos įskaitomos į Sąjungos biudžetą taip, kaip nurodyta 1 dalyje, atitinkama valstybė narė kaip fiksuotą sumą sąnaudoms padengti gali pasilikti 20 % susigrąžintos sumos, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą tenka tos valstybės narės administracinėms institucijos ar kitoms oficialioms įstaigoms.

1.   Jeigu nustatomi paramos gavėjų, o kalbant apie finansines priemones – ir specialiųjų fondų, įtrauktų į kontroliuojančiuosius fondus, ar galutinių gavėjų – padaryti pažeidimai ar kiti BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių sąlygų nesilaikymo atvejai, valstybės narės atlieka finansinius koregavimus iš dalies arba pagrįstais atvejais visiškai panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės atsižvelgia į nustatyto reikalavimų nesilaikymo pobūdį bei sunkumą ir EŽŪFKP finansinių nuostolių mastą.

Panaikintos Sąjungos finansavimo EŽŪFKP lėšomis sumos ir susigrąžintos sumos bei su jomis susijusios palūkanos perskirstomos kitiems BŽŪP strateginiuose planuose nurodytiems kaimo plėtros veiksmams. Tačiau panaikintas ar susigrąžintas Sąjungos fondų lėšas valstybės narės gali visas pakartotinai panaudoti tik jų BŽŪP strateginiuose planuose numatytam kaimo plėtros veiksmui ir negali jų perskirstyti kaimo plėtros veiksmams, kurių atžvilgiu jau buvo atliktas finansinis koregavimas.

Pagal šį straipsnį valstybės narės iš visų būsimų mokėjimų, kuriuos mokėjimo agentūra turi atlikti paramos gavėjui, išskaičiuoja visas dėl paramos gavėjo neištaisytų pažeidimų nepagrįstai sumokėtas sumas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių, kurioms parama teikiama Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje nurodytų finansinių priemonių lėšomis, atveju įnašas, panaikintas dėl atskiro reikalavimų nesilaikymo atvejo, gali būti pakartotinai panaudotas tai pačiai finansinei priemonei šiomis sąlygomis:

1.   Įgyvendindamos BŽŪP valstybės narės, laikydamosi taikytinų valdymo sistemų, priima visus būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, be kita ko, veiksmingai taiko 37 straipsnyje nustatytus išlaidų tinkamumo kriterijus. Tie aktai ir priemonės yra visų pirma susiję su:

2.   Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos intervencines priemones reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės nustato veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas.

Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimas ir Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas.

Kad padėtų valstybėms narėms įvykdyti šią užduotį, Komisija joms suteikia galimybę naudotis duomenų gavybos priemone, skirta įvertinti riziką, susijusią su projektais, paramos gavėjais, rangovais ir sutartimis, kartu užtikrindama, kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, ir veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Ta duomenų gavybos priemonė taip pat gali būti naudojama siekiant išvengti taisyklių apėjimo, kaip nurodyta 62 straipsnyje. Ne vėliau kaip 2025 m. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje įvertina vienos bendros duomenų gavybos priemonės naudojimą ir jos sąveikumą siekiant pasirengti visuotiniam jos naudojimui valstybėse narėse.

3.   Valstybės narės užtikrina pranešimų sistemos ir rodiklių duomenų kokybę ir patikimumą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjai pateiktų jiems identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant, kai taikytina, grupei, kuriai jie priklauso, identifikuoti būtiną informaciją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte (30).

5.   Valstybės narės imasi tinkamų atsargumo priemonių, kuriomis užtikrinama, kad taikomos nuobaudos, nurodytos 1 dalies d punkte, būtų proporcingos ir laipsniškos atsižvelgiant į nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą.

Valstybių narių nustatyta tvarka visų pirma užtikrinama, kad nuobaudos nebūtų skiriamos, kai:

Jeigu paramos skyrimo sąlygų nesilaikoma dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių pagal 3 straipsnį, paramos gavėjas išsaugo teisę gauti paramą.

6.   Valstybės narės į savo valdymo ir kontrolės sistemas gali įtraukti galimybę taisyti paramos paraiškas ir mokėjimo prašymus po jų pateikimo nedarant poveikio teisei gauti paramą, su sąlyga, kad taisytini elementai ar praleidimai nepadaryti nesąžiningai, kaip tai buvo pripažinta kompetentingos institucijos, ir kad taisymas turi būti padarytas prieš tai, kai pareiškėjas informuojamas apie tai, kad buvo pasirinktas patikrai vietoje, arba prieš tai, kai kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl tos paraiškos.

7.   Valstybės narės nustato tvarką, kuria užtikrinamas veiksmingas su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusių skundų nagrinėjimas, o Komisijos prašymu nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų BŽŪP strateginių planų taikymo sritį. Valstybės narės informuoja Komisiją apie to nagrinėjimo rezultatus. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų dėl tiesiogiai jai pateiktų skundų. Kai Komisija perduoda skundą valstybei narei, o valstybė narė nesiima veiksmų per Komisijos nurodytą terminą, Komisija imasi reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad valstybė narė atliktų pagal šią dalį nustatytas pareigas.

8.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones ir veiksmus, kurių imtasi pagal 1 ir 2 dalis.

Visos valstybių narių nustatytos sąlygos, kuriomis papildomos Sąjungos taisyklėmis nustatytos EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis finansuojamos paramos gavimo sąlygos, turi būti tokios, kad jas būtų įmanoma patikrinti.

9.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, būtinos užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, ir kurie susiję su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Pagal 59 straipsnio 2 dalį valstybių narių nustatytos valdymo ir kontrolės sistemos apima sistemingas patikras, kurios, be kita ko, atliekamos srityse, kuriose klaidų rizika yra didžiausia.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamos reikiamo lygio patikros, būtinos veiksmingam rizikos Sąjungos finansiniams interesams valdymui. Atitinkama institucija tikrinamus pareiškėjus atrenka iš visų pareiškėjų, įtraukdama, kai tikslinga, atsitiktinai atrinktų pareiškėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą pareiškėjų grupę.

2.   Veiksmų, kuriems teikiama parama pagal Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnyje nurodytas finansines priemones, patikros atliekamos tik kontroliuojančiojo fondo ir specialiųjų fondų lygmeniu, o garantijų fondų kontekste – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.

EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kuriose valstybė narė yra akcininkė, lygmeniu patikros neatliekamos.

3.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad patikros būtų atliekamos teisingai ir veiksmingai ir kad atitikties sąlygos būtų tikrinamos veiksmingai, nuosekliai, nediskriminuojant, tokiu būdu apsaugant Sąjungos finansinius interesus, ir kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl papildomų reikalavimų, susijusių su muitinės procedūromis, visų pirma su nurodytosiomis Reglamente (ES) Nr. 952/2013, kai to reikia norint užtikrinti tinkamą sistemos valdymą.

4.   Kiek tai susiję su priemonėmis, nurodytomis žemės ūkio teisės aktuose, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, būtinos siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, visų pirma:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Jei žemės ūkio teisės aktuose tokia galimybė numatyta, valstybės narės reikalauja pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad kompetentingai institucijai bus sumokėta arba ji galės negrąžinti tam tikros pinigų sumos, jei nesilaikoma tuose teisės aktuose numatyto konkretaus įsipareigojimo.

2.   Išskyrus force majeure atvejus, visas užstatas arba jo dalis negrąžinami, jeigu tam tikras įsipareigojimas neįvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies.

3.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis pateikiant užstatą užtikrinamas nediskriminacinis požiūris, teisingumas bei paisoma proporcingumo principo ir kuriose:

4.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Kiekviena valstybė narė sukuria integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema) ir ją eksploatuoja.

2.   Integruota sistema taikoma su plotu ir gyvūnais susijusioms intervencinėms priemonėms, išvardytoms Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies II ir IV skyriuose, ir priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje ir Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje.

3.   Tiek, kiek būtina, integruota sistema taip pat naudojama paramos sąlygų valdymui ir kontrolei ir intervencinėms priemonėms vyno sektoriuje, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje.

4.   Šiame skyriuje vartojamos terminų apibrėžtys:

1.   Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

2.   Naudojant integruotą sistemą pateikiama informacija, kuri yra svarbi pranešant apie rodiklius, nurodytus Reglamento (ES) 2021/2115 7 straipsnyje.

3.   Integruotos sistemos veikimas grindžiamas elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis ir ji sudaro galimybę keistis elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų duomenimis ir tuos duomenis į jas integruoti. Kai aktualu, geografinės informacinės sistemos sudaro sąlygas keistis duomenimis apie žemės ūkio paskirties sklypus nustatytose saugomose zonose ir plotuose, nustatytuose pagal Reglamento (ES) 2021/2115 XIII priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijas arba nitratų pažeidžiamas zonas, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos 91/676/EEB (32) 2 straipsnio k punkte, taip pat kraštovaizdžio elementus, kurių žemės ūkio ir aplinkosaugos būklė yra gera, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2021/2115 13 straipsnį, arba kuriems taikomos to reglamento III antraštinės dalies II ir IV skyriuose išvardytos intervencinės priemonės, ir tuos duomenis integruoti.

4.   Nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už integruotos sistemos įgyvendinimą ir taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų įstaigų arba asmenų pagalbos, kad būtų sudarytos palankesnės integruotos sistemos sukūrimo, stebėsenos ir taikymo sąlygos, visų pirma siekiant valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti technines konsultacijas.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti tinkamą integruotos sistemos sukūrimą bei veikimą ir kuriai nors valstybei narei paprašius teikia viena kitai savitarpio pagalbą, reikalingą šio skyriaus tikslams pasiekti.

1.   Valstybės narės registruoja ir saugo visus duomenis ir dokumentus apie metinius produktus, apie kuriuos pranešta 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo kontekste, ir apie padarytą pažangą siekiant BŽŪP strateginiame plane išdėstytų siektinų reikšmių, apie kurią pranešta ir kuri stebima pagal Reglamento (ES) 2021/2115 128 straipsnį.

Su pirmoje pastraipoje nurodytais duomenimis ir dokumentais, susijusiais su einamaisiais kalendoriniais arba prekybos metais bei 10 ankstesnių kalendorinių arba prekybos metų, galima susipažinti naudojantis valstybės narės kompetentingos institucijos skaitmeninėmis duomenų bazėmis.

Duomenys, naudojami plotų stebėjimo sistemoje, gali kaip neapdoroti duomenys būti saugomi išoriniame (ne kompetentingų institucijų) serveryje. Tie duomenys serveryje saugomi bent trejus metus.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės, kurios įstojo į Sąjungą 2013 m. ar vėliau, turi užtikrinti galimybę susipažinti su duomenimis tik nuo jų įstojimo metų.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, valstybės narės turi užtikrinti, kad su duomenimis ir dokumentais, susijusiais su 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta plotų stebėjimo sistema, būtų galima susipažinti tik nuo plotų stebėjimo sistemos įgyvendinimo pradžios dienos.

2.   Valstybės narės gali taikyti 1 dalyje nustatytus reikalavimus regioniniu lygmeniu su sąlyga, kad tiek reikalavimai ir duomenų registravimo bei galimybės su jais susipažinti suteikimo administracinės procedūros būtų vienodi visoje valstybės narės teritorijoje ir sudarytų galimybę duomenis agreguoti nacionaliniu lygmeniu.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad per integruotą sistemą surinktais duomenų rinkiniais, kurie yra svarbūs siekiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (33) tikslų arba atliekant Sąjungos politikos stebėseną, viešosios valdžios institucijos tarpusavyje dalytųsi nemokamai ir juos skelbtų viešai nacionaliniu lygmeniu. Valstybės narės taip pat suteikia galimybę Sąjungos institucijoms ir įstaigoms susipažinti su tais duomenų rinkiniais.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad per integruotą sistemą surinktais duomenų rinkiniais, kurie yra svarbūs rengiant Europos statistiką pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (34), būtų nemokamai dalijamasi su Komisija (Eurostatu), nacionalinėmis statistikos institucijomis ir prireikus su kitomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Europos statistikos rengimą.

5.   Valstybės narės riboja galimybes visuomenei susipažinti su 3 ir 4 dalyse nurodytais duomenų rinkiniais, jeigu tokia galimybė turėtų neigiamo poveikio asmens duomenų konfidencialumui pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

6.   Valstybės narės savo sistemas sukuria taip, jog užtikrintų, kad paramos gavėjai turėtų galimybę susipažinti su visais jiems svarbiais ir su jais susijusiais duomenimis apie žemę, kurią jie naudoja arba ketina naudoti, kad jie galėtų pateikti tinkamai parengtas paraiškas.

1.   Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema yra geografinė informacinė sistema, kurią valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina remdamosi aerofotografiniu ar erdviniu ortofotografiniu vaizdavimu, laikantis vienodo standarto, kuriuo užtikrinamas toks tikslumo lygis, kuris būtų bent lygiavertis 1:5 000 mastelio kartografijai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemoje būtų:

3.   Valstybės narės kasmet vertina žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų paprašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

1.   Kalbant apie paramą su plotu susijusioms intervencinėms priemonėms, nurodytoms 65 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinamoms pagal jų BŽŪP strateginius planus, valstybės narės reikalauja pateikti paraišką naudojant geoerdvinės paraiškos formą, kurią suteikia kompetentinga institucija.

2.   Kalbant apie paramą su gyvūnais susijusioms intervencinėms priemonėms, nurodytoms 65 straipsnio 2 dalyje ir įgyvendinamoms pagal jų BŽŪP strateginius planus, valstybės narės reikalauja pateikti paraišką.

3.   Valstybės narės iš anksto užpildo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas paraiškas įrašydamos sistemose, nurodytose 66 straipsnio 1 dalies g punkte ir 68, 70, 71 bei 73 straipsniuose, arba visose kitose atitinkamose viešosiose duomenų bazėse pateikiamą informaciją.

4.   Valstybės narės gali sukurti automatinę prašymų sistemą ir nuspręsti, kurias 1 ir 2 dalyse nurodytas paraiškas ji turi apimti.

5.   Jei valstybė narė nusprendžia naudoti automatinę prašymų sistemą, ji sukuria sistemą, sudarančią sąlygas administracijai mokėti išmokas paramos gavėjams oficialiose kompiuterinėse duomenų bazėse turimos informacijos pagrindu. Jeigu buvo pokyčių, ta turima informacija papildoma informacija, kai tai būtina norint atsižvelgti į tą pokytį. Turimą informaciją ir papildomą informaciją, kurią galima rasti automatinėje prašymų sistemoje, patvirtina paramos gavėjas.

6.   Valstybės narės kasmet įvertina geoerdvinių paraiškų sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų prašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

1.   Valstybės narė sukuria plotų stebėjimo sistemą ir užtikrina jos veikimą – ši sistema turi pradėti veikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Jei visiškai įdiegti sistemą nuo tos dienos būtų neįmanoma dėl techninių apribojimų, valstybės narės gali nuspręsti tokią sistemą kurti ir pradėti eksploatuoti laipsniškai, teikdamos informaciją tik apie keletą intervencinių priemonių. Tačiau ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. plotų stebėjimo sistema turi veikti visu pajėgumu visose valstybėse narėse.

2.   Valstybės narės kasmet įvertina plotų stebėjimo sistemos kokybę pagal Sąjungos lygmeniu nustatytą metodiką.

Jei atliekant vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų, arba, jų nesant, Komisija jų prašo pagal 42 straipsnį parengti veiksmų planą.

Vertinimo ataskaita ir, kai tikslinga, taisomieji veiksmai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis Komisijai pateikiami ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, vasario 15 d.

1.   Šiame skyriuje nustatomos specialiosios taisyklės dėl subjektų, kurie gauna arba moka su EŽŪGF finansavimo sistema tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias išmokas, arba tų subjektų atstovų (toliau – įmonės) komercinių dokumentų tikrinimo siekiant nustatyti, ar sandoriai, kurie yra EŽŪGF finansavimo sistemos dalis, buvo faktiškai įvykdyti ir ar jie buvo įvykdyti teisingai.

2.   Šis skyrius netaikomas intervencinėms priemonėms, kurioms taikoma šios antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruota sistema ir Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies III skyrius.

Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl intervencinių priemonių, kurios dėl jų rengimo ir kontrolės reikalavimų yra netinkamos papildomai ex post kontrolei tikrinant komercinius dokumentus atlikti ir kurios dėl šios priežasties neturi būti taip tikrinamos pagal šį skyrių, sąrašo.

3.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   Valstybės narės atlieka sistemingą įmonių komercinių dokumentų tikrinimą atsižvelgdamos į tikrintinų sandorių pobūdį. Valstybės narės užtikrina, kad tikrintinos įmonės būtų atrenkamos taip, kad būtų kuo geriau užtikrintas pažeidimų prevencijos ir jų nustatymo priemonių veiksmingumas. Atrenkant įmones atsižvelgiama, inter alia, į finansinę įmonių svarbą toje sistemoje ir kitus rizikos veiksnius.

2.   Atitinkamais atvejais šio straipsnio 1 dalyje numatytas tikrinimas taikomas ir fizinių bei juridinių asmenų, su kuriais yra susijusios įmonės, atžvilgiu, ir kitų fizinių bei juridinių asmenų, kurie gali būti svarbūs siekiant 78 straipsnyje nustatytų tikslų, atžvilgiu.

3.   Už šio skyriaus taikymą atsakinga (-os) įstaiga (-os) organizuojama (-os) taip, kad būtų nepriklausoma (-os) nuo departamentų ar departamentų padalinių, kurie yra atsakingi už išmokų išmokėjimą ir iki išmokėjimo vykdomas patikras.

4.   Įmonės, kurių atžvilgiu gautų arba išmokėtų lėšų suma buvo mažesnė nei 40 000 EUR, tikrinamos pagal šį skyrių tik dėl konkrečių priežasčių, kurias valstybės narės turi nurodyti 80 straipsnio 1 dalyje minimame savo metiniame kontrolės plane.

5.   Pagal šį skyrių atliekamas tikrinimas turi nedaryti poveikio patikroms, atliekamoms pagal 49 ir 50 straipsnius.

1.   Tikrinamų pirminių duomenų tikslumui patikrinti atliekamas atitinkamas skaičius kryžminių patikrų, be kita ko, kai būtina, tikrinant trečiųjų šalių komercinius dokumentus, kurios atliekamos atsižvelgiant į esamos rizikos laipsnį ir kurios apima:

2.   Tais atvejais, kai reikalaujama, kad įmonės tvarkytų specialią atsargų apskaitą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, tie apskaitos įrašų duomenys tikrinami juos atitinkamais atvejais lyginant su komerciniais dokumentais ir, kai tikslinga, su faktiniais atsargų kiekiais.

3.   Atrenkant tikrintinus sandorius visapusiškai atsižvelgiama į esamos rizikos laipsnį.

4.   Už įmonę atsakingi asmenys ar trečioji šalis užtikrina, kad visi komerciniai dokumentai ir papildoma informacija būtų pateikti už tikrinimą atsakingiems pareigūnams arba asmenims, įgaliotiems jų vardu atlikti tikrinimą. Elektronine forma saugomi duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje.

5.   Už tikrinimą atsakingi pareigūnai ar asmenys, įgalioti jį vykdyti jų vardu, gali reikalauti, kad jiems būtų pateikti 1 dalyje nurodytų dokumentų išrašai arba kopijos.

1.   Valstybės narės parengia tikrinimo, kuris pagal 77 straipsnį turi būti atliekamas kitu tikrinimo laikotarpiu, kontrolės planus.

2.   Kasmet iki balandžio 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai:

3.   Valstybių narių parengtus ir Komisijai nusiųstus kontrolės planus bei jų dalinius pakeitimus valstybės narės turi įgyvendinti, jei per aštuonias savaites Komisija valstybių narių neinformuoja apie savo pastabas.

1.   Vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais, Komisijos pareigūnai turi turėti galimybę susipažinti su visais dokumentais, parengtais rengiantis pagal šį skyrių organizuojamam tikrinimui arba po jo, ir su turimais duomenimis, įskaitant duomenis, saugomus duomenų tvarkymo sistemose. Gavus prašymą, tie duomenys pateikiami tinkamoje duomenų laikmenoje.

2.   77 straipsnyje nurodytą tikrinimą atlieka valstybių narių pareigūnai. Atliekant šį tikrinimą gali dalyvauti Komisijos pareigūnai, bet jie negali naudotis valstybės narės pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie turi turėti prieigą prie tų pačių patalpų ir tų pačių dokumentų kaip ir valstybių narių pareigūnai.

3.   Nedarant poveikio reglamentų (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir (ES) 2017/1939 nuostatoms, jei nacionalinėmis baudžiamojo proceso nuostatomis numatyta, kad tam tikrus veiksmus atlieka tik specialiai pagal nacionalinę teisę paskirti pareigūnai, nei Komisijos pareigūnai, nei prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai šiuose veiksmuose nedalyvauja. Bet kuriuo atveju jie visų pirma negali dalyvauti namuose atliekamuose tikrinimuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės baudžiamąją teisę. Tačiau jie gali susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

1.   Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą patikrinti, kad toliau nurodytų kategorijų paramos gavėjai laikytųsi Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytų pareigų:

2.   Valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnį, gali sukurti supaprastintą kontrolės sistemą:

Jei valstybė narė Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnio netaiko, ji gali sukurti supaprastintą kontrolės sistemą, skirtą ūkininkams, kurių turimos valdos maksimalus dydis neviršija 5 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ploto, deklaruoto pagal šio reglamento 69 straipsnio 1 dalį.

3.   Taisyklių dėl paramos sąlygų laikymuisi užtikrinti valstybės narės gali naudoti savo turimas kontrolės sistemas ir administravimo struktūras.

Tos sistemos turi būti suderinamos su 1 ir 2 dalyse nurodytomis kontrolės sistemomis.

4.   Valstybės narės kasmet atlieka 1 ir 2 dalyse nurodytų kontrolės sistemų peržiūrą, atsižvelgdamos į pasiektus rezultatus.

5.   Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

6.   Siekdamos laikytis 1–4 dalyse nustatytų su kontrole susijusių pareigų, valstybės narės:

1.   Valstybės narės sukuria sistemą, pagal kurią būtų numatyta taikyti administracines nuobaudas šio reglamento 83 straipsnio 1 dalyje nurodytiems paramos gavėjams, kurie atitinkamais kalendoriniais metais bet kuriuo metu nesilaiko Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje nustatytų pareigų dėl paramos sąlygų (toliau – nuobaudų sistema).

Pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės nuobaudos taikomos tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamas paramos gavėjas, rezultatas ir jei tenkinama viena arba abi šios sąlygos:

Tačiau miško plotų atveju pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės nuobaudos netaikomos, jeigu nėra paprašyta paramos už atitinkamą plotą pagal Reglamento (ES) 2021/2115 70 ir 71 straipsnius.

2.   Taikydamos 1 dalyje nurodytą savo administracinių nuobaudų sistemą valstybės narės:

Pirmos pastraipos a punkto tikslu perleidimas – bet kokios rūšies sandoris, pagal kurį žemės ūkio paskirties žemė arba žemės ūkio valda ar jos dalis nustoja priklausyti perleidėjui.

3.   Administracinės nuobaudos taikymu nedaromas poveikis išlaidų, kurioms ji taikoma, teisėtumui ir tvarkingumui.

1.   84 straipsnyje nurodytos administracinės nuobaudos taikomos sumažinant 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų išmokų, kurios skiriamos arba turi būti skiriamos atitinkamam paramos gavėjui pagal paramos paraiškas, kurias tas paramos gavėjas pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais nustatytas reikalavimų nesilaikymas, bendrą sumą arba šios sumos iš viso neskiriant. Toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, skirtomis arba skirtinomis išmokomis. Tačiau tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti kalendorinių metų, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, skirtomis arba skirtinomis išmokomis.

Apskaičiuojant to sumažinimo ir neskyrimo dydį atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą ir į tai, ar nustatytas reikalavimų nesilaikymas yra tyčinis. Skiriamos administracinės nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Administracinės nuobaudos grindžiamos pagal 83 straipsnio 6 dalį atliekama kontrole.

2.   Išmoka paprastai sumažinama 3 % nuo bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos.

3.   Jei reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių, jokia administracinė nuobauda netaikoma.

Valstybės narės sukuria informuotumo didinimo mechanizmą siekdamos užtikrinti, kad paramos gavėjai būtų informuojami apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus ir galimus taisomuosius veiksmus, kurių turi būti imtasi. Tas mechanizmas taip pat apima Reglamento (ES) 2021/2115 15 straipsnyje nurodytas konkrečias ūkių konsultavimo paslaugas, kuriose dalyvavimas atitinkamiems paramos gavėjams gali būti privalomas.

4.   Jei 66 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą plotų stebėjimo sistemą valstybė narė naudoja reikalavimų nesilaikymo atvejams nustatyti, ji gali nuspręsti taikyti mažesnį procentinio dydžio sumažinimą, nei numatytasis šio straipsnio 2 dalyje.

5.   Jei reikalavimų nesilaikymas turi sunkių pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba kelia tiesioginį pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai, taikomas didesnis procentinio dydžio sumažinimas nei numatytasis 2 dalyje.

6.   Jei to paties reikalavimo ir toliau nesilaikoma arba pakartotinai dar vieną kartą nesilaikoma per trejus iš eilės kalendorinius metus, procentinio dydžio sumažinimas paprastai sudaro 10 % bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos. Tolesni kartotiniai to paties reikalavimo nesilaikymo atvejai, kai paramos gavėjas nepateikia pagrįstos priežasties, laikomi tyčinio reikalavimų nesilaikymo atvejais.

Tyčinio reikalavimų nesilaikymo atveju taikomas procentinio dydžio sumažinimas turi sudaryti bent 15 % bendros 1 dalyje nurodytos išmokų sumos.

7.   Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir administracinių nuobaudų pagal šį skyrių veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis nuobaudų taikymo ir tų nuobaudų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis.

1.   Valstybės narės sukuria sistemą, pagal kurią būtų numatyta taikyti administracines nuobaudas Reglamento (ES) 2021/2115 14 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams, kurie nesilaiko to reglamento IV priede išvardytų taisyklių dėl socialinių paramos sąlygų.

Tuo tikslu valstybės narės pasinaudoja savo taikytinomis kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemomis socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikomų darbo standartų srityje, siekdamos užtikrinti, kad Reglamento (ES) 2021/2115 14 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje arba Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyriuje nurodytos paramos gavėjai laikytųsi Reglamento (ES) 2021/2115 IV priede nurodytų pareigų.

2.   Valstybės narės užtikrina aiškų institucijų ar įstaigų, atsakingų už socialinės bei užimtumo teisės aktų ir taikytinų darbo standartų vykdymo užtikrinimą, ir mokėjimo agentūrų, nes jų vaidmuo yra vykdyti išmokas ir taikyti nuobaudas pagal socialinių paramos sąlygų mechanizmą, atsakomybės atskyrimą.

1.   Pagal 87 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sistemą mokėjimo agentūrai bent kaip kartą per metus pranešama apie reikalavimų nesilaikymo atvejus, jei 87 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos ar įstaigos yra priėmusios vykdytinų sprendimų tuo atžvilgiu. Į tą pranešimą įtraukiamas atitinkamo reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumo, masto, pastovumo arba pasikartojimo ir to, ar tas reikalavimų nesilaikymas tyčinis, įvertinimas ir klasifikavimas. Tokiam įvertinimui atlikti valstybės narės gali pasinaudoti bet kuria taikoma nacionaline su darbo santykiais susijusių sankcijų klasifikavimo sistema. Pranešime mokėjimo agentūrai atsižvelgiama į 87 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų vidaus organizacinę struktūrą, užduotis ir procedūras.

Mokėjimo agentūrai pranešama tik tuo atveju, jei reikalavimų nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamas paramos gavėjas, rezultatas ir jei tenkinama viena arba abi šios sąlygos:

2.   Taikydamos 87 straipsnio 1 dalyje nurodytas savo administracines nuobaudų sistemas valstybės narės:

3.   Administracinės nuobaudos taikymu nedaromas poveikis išlaidų, kurioms ji taikoma, teisėtumui ir tvarkingumui.

1.   Administracinės nuobaudos taikomos sumažinant 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų išmokų, kurios skiriamos arba turi būti skiriamos atitinkamam paramos gavėjui pagal paramos paraiškas, kurias tas paramos gavėjas pateikė arba pateiks kalendoriniais metais, kuriais nustatytas reikalavimų nesilaikymas, bendrą sumą arba šios sumos iš viso neskiriant. Toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, skirtomis arba skirtinomis išmokomis. Tačiau tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti kalendorinių metų, kuriais buvo nesilaikoma reikalavimų, toks sumažinimas arba neskyrimas apskaičiuojamas remiantis tais kalendoriniais metais, kuriais reikalavimų nesilaikymas nustatytas, skirtomis arba skirtinomis išmokomis.

Apskaičiuojant to sumažinimo ir neskyrimo dydį atsižvelgiama į nustatyto reikalavimų nesilaikymo atvejo sunkumą, mastą, pastovumą arba pasikartojimą ir į tai, ar tas reikalavimų nesilaikymas tyčinis, vadovaujantis 87 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų ar įstaigų atliktu vertinimu. Skiriamos administracinės nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Administracinės nuobaudos taikomos ir apskaičiuojamos mutatis mutandis pagal atitinkamas 85 straipsnio 2, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2.   Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir administracinių nuobaudų pagal šį skyrių veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis tų nuobaudų taikymo ir jų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis.

1.   Be įsipareigojimų teikti informaciją pagal Reglamentą (ES) 2021/2115, valstybės narės siunčia Komisijai šią informaciją, deklaracijas ir dokumentus:

2.   Valstybės narės reguliariai informuoja Komisiją apie IV antraštinės dalies II skyriuje nurodytos integruotos sistemos taikymą. Komisija organizuoja keitimąsi nuomonėmis šiuo klausimu su valstybėmis narėmis.

1.   Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų informacijos, pateiktos arba gautos pagal šį reglamentą įgyvendinant sąskaitų tikrinimo ir patvirtinimo priemones, konfidencialumą.

Tai informacijai taikomos Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 8 straipsnyje nustatytos taisyklės.

2.   Nedarant poveikio su teismo procesais susijusioms nacionalinėms nuostatoms, informacija, surinkta atliekant IV antraštinės dalies III skyriuje numatytą tikrinimą, saugoma kaip profesinė paslaptis. Jos negalima perduoti kitiems asmenims, išskyrus tuos, kurie dėl savo pareigų valstybėse narėse arba Sąjungos institucijose privalo turėti apie ją žinių, kad galėtų atlikti tas pareigas.

1.   Komisijos įgyvendinimo sprendimuose, kuriais patvirtinami BŽŪP strateginiai planai, nurodytos sumos, Komisijos įsipareigojimų ir mokėjimų sumos, įrodytos arba patvirtintos išlaidų sumos ir valstybių narių išlaidų deklaracijose nurodytos sumos išreiškiamos ir išmokamos eurais.

2.   Žemės ūkio teisės aktuose nustatytos kainos ir sumos išreiškiamos eurais.

Valstybėse narėse, kurios yra įsivedusios eurą, tos kainos ir sumos gaunamos arba išmokamos eurais, o valstybėse narėse, kurios nėra įsivedusios euro – nacionaline valiuta.

1.   Valstybėse narėse, kurios nėra įsivedusios euro, 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos kainos ir sumos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal jų valiutos kursą.

2.   Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra:

3.   Jei Reglamente (ES) 2021/2115 numatyta tiesioginė išmoka paramos gavėjui išmokama kita valiuta nei eurais, valstybės narės eurais išreikštą paramos sumą konvertuoja į nacionalinę valiutą remdamosi naujausiu jų valiutos kursu, kurį nustatė Europos Centrinis Bankas (ECB) iki metų, už kuriuos skiriama parama, spalio 1 d.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nuspręsti atlikti konvertavimą remdamosi valiutos kursų, kuriuos ECB nustatė vieno mėnesio laikotarpiu iki metų, už kuriuos skiriama parama, spalio 1 d., vidurkiu. Valstybės narės, kurios pasirenka tą galimybę, nustato ir paskelbia tą kurso vidurkį anksčiau nei tų metų gruodžio 1 d.

4.   EŽŪGF atveju valstybės narės, kurios nėra įsivedusios euro, rengdamos savo išlaidų deklaracijas taiko tą patį valiutos kursą, kurį taikė išmokėdamos išmokas paramos gavėjams arba gaudamos pajamas pagal šį skyrių.

5.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl operacinių įvykių ir taikytino valiutos kurso. Konkretus operacinis įvykis nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

6.   Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl valiutos kurso, taikomo rengiant išlaidų deklaracijas ir mokėjimo agentūros apskaitoje registruojant viešojo saugojimo operacijas.

1.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinamas Sąjungos teisės taikymas tais atvejais, kai jam gali trukdyti su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika. Tais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo esamų taisyklių tik tokį laikotarpį, kuris yra griežtai būtinas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones nedelsiant pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.

2.   Kai su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika gali trukdyti taikyti Sąjungos teisę, Komisijai pagal 102 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuo šio skyriaus nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, šiais atvejais:

1.   Jei valstybė narė, kuri nėra įsivedusi euro, nusprendžia išlaidas, patiriamas taikant žemės ūkio teisės aktus, apmokėti eurais, o ne savo nacionaline valiuta, ji imasi priemonių užtikrinti, kad euro naudojimas netaptų sisteminiu privalumu, palyginti su nacionalinės valiutos naudojimu.

2.   Valstybė narė praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas planuojamas priemones prieš joms įsigaliojant. Tos priemonės neįsigalioja tol, kol Komisija valstybei narei nepraneša joms pritarianti.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 4 dalių tikslais ir vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, kasmet ex post būtų skelbiami EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos gavėjai, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie grupes, kurioms paramos gavėjai priklauso, vadovaujantis šio reglamento 59 straipsnio 4 dalimi, kurią joms tie paramos gavėjai pateikė pagal šio reglamento 59 straipsnio 4 dalį.

2.   Paramos iš EŽŪFKP ir EŽŪGF gavėjams, kai aktualu, taikomi Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies a, b, d–j ir l punktai ir 49 straipsnio 4 dalis. To reglamento 49 straipsnio 3 dalies e punktas taikomas tik veiksmo tikslu. EŽŪFKP taikomas to reglamento 49 straipsnio 3 dalies k punktas.

3.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

4.   Kiekviena valstybė narė pateikia Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją vienoje bendroje interneto svetainėje. Tokia informacija turi išlikti prieinama dvejus metus nuo pirminio jos paskelbimo dienos.

Valstybės narės neskelbia Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos, jei paramos gavėjo per vienus metus gautos paramos suma yra ne didesnė nei 1 250 EUR.

1.   Nedarant poveikio 98, 99 ir 100 straipsniams, valstybės narės ir Komisija renka asmens duomenis siekdamos vykdyti atitinkamas pagal šį reglamentą joms nustatytas valdymo, kontrolės, audito ir stebėsenos bei vertinimo pareigas, visų pirma II antraštinės dalies II skyriuje, III antraštinės dalies III ir IV skyriuose, IV antraštinėje dalyje ir V antraštinės dalies III skyriuje nustatytas pareigas, taip pat statistikos tikslais, ir negali tvarkyti tų duomenų tokiu būdu, kuris yra nesuderinamas su tais tikslais.

2.   Tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi stebėsenos ir vertinimo tikslais pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 ir statistikos tikslais, jie nuasmeninami.

3.   Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Visų pirma tokie duomenys nesaugomi tokia forma, kurią naudojant duomenų subjektų tapatybę galima nustatyti ilgiau, nei to reikia tikslais, kuriais tie duomenys buvo surinkti arba kuriais jie toliau tvarkomi, atsižvelgiant į taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytus minimalius saugojimo laikotarpius.

4.   Valstybės narės informuoja duomenų subjektus apie tai, kad nacionalinės ir Sąjungos įstaigos gali tvarkyti jų duomenis šio straipsnio pagal 1 dalį ir kad šiuo atžvilgiu jie turi duomenų apsaugos teises, nustatytais reglamentais (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   11 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnyje, 76 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 89 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 95 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 6 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 64 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnyje, 76 straipsnio 2 dalyje, 85 straipsnio 7 dalyje, 89 straipsnio 2 dalyje, 94 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 95 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 5 dalį, 23 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 4 ir 5 dalis, 47 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 55 straipsnio 6 dalį, 60 straipsnio 3 dalį, 64 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnį, 76 straipsnio 2 dalį, 85 straipsnio 7 dalį, 89 straipsnio 2 dalį, 94 straipsnio 5 ir 6 dalis, 95 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda komitetas – Žemės ūkio fondų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

11, 12, 17, 18, 23, 26, 32, 39–44, 47, 51–55, 58, 59, 60, 64, 75, 82, 92, 95 ir 100 straipsnių tikslais klausimais, susijusiais su intervencinėmis priemonėmis tiesioginių išmokų forma, intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose, kaimo plėtrai skirtomis intervencinėmis priemonėmis ir bendru rinkų organizavimu, Komisijai padeda atitinkamai Žemės ūkio fondų komitetas, Reglamentu (ES) 2021/2115 įsteigtas Bendros žemės ūkio politikos komitetas ir Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 panaikinamas.

Tačiau:

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, Reglamentą (ES) 2021/2115 bei Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.