10.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 292/5

---

TARYBOS DIREKTYVA 2009/132/EB

2009 m. spalio 19 d.

dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 ir 94 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (5) 131 straipsnį ir 143 straipsnio b ir c punktus, valstybės narės, nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų ir laikydamosi sąlygų, kurias jos nustato, inter alia, kad užkirstų kelią bet kokiam galimam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui arba piktnaudžiavimui, neapmokestina nuo muito atleidžiamų prekių, kitų nei nustatyta Bendrajame muitų tarife, galutinio importo.

(3)	Pagal Direktyvos 2006/112/EB 145 straipsnį Komisija turi pateikti Tarybai pasiūlymus dėl Bendrijos mokesčių taisyklių, paaiškinančių minėtos direktyvos 143 ir 144 straipsniuose nurodyto neapmokestinimo taikymo sritį ir išsamias jo įgyvendinimo taisykles.

(4)	Nors pageidautina pasiekti kuo didesnį muitų ir pridėtinės vertės mokesčio sistemų bendrumą, vis dėlto, taikant pastarąją sistemą, reikėtų atsižvelgti į muitų ir pridėtinės vertės mokesčio tikslų ir struktūros skirtumus.

(5)	Su pridėtinės vertės mokesčiu susijusios nuostatos turėtų skirtis importuojamoms prekėms tiek, kad atitiktų mokesčių derinimo tikslus. Importas gali būti neapmokestinamas tik su sąlyga, kai tai neturi įtakos konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms.

(6)

Valstybėse narėse taikomi tam tikri neapmokestinimo atvejai yra numatyti sutartyse, sudarytose tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis, kurie atsižvelgiant į jų tikslą yra taikytini tik sutartį pasirašiusioms valstybėms narėms. Minėtų neapmokestinimo atvejų taikymo sąlygas nustatyti Bendrijos lygiu nėra tikslinga. Valstybėms narėms, kurioms tai taikytina, tiesiog turi būti suteikta teisė toliau taikyti šias lengvatas.

(7)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Ši direktyva nustato Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktuose nurodyto neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) taikymo sritį ir minėtos direktyvos 145 straipsnyje nurodytas jo įgyvendinimo taisykles.

Kaip nurodoma Direktyvos 2006/112/EB 131 straipsnyje ir 143 straipsnio b ir c punktuose, valstybės narės šioje direktyvoje numatytą neapmokestinimą taiko laikydamosi savo nustatytų sąlygų, kurios turi užtikrinti teisingą ir paprastą neapmokestinimo taikymą bei užkirsti kelią bet kokiam mokesčių vengimui, išsisukinėjimui ar piktnaudžiavimui.

2 straipsnis

1.   Šioje direktyvoje:

a)   „importas“– tai importas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 30 straipsnyje, taip pat prekių įvežimas vidaus vartojimui, taikant vieną iš minėtos direktyvos 157 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų procedūrų arba laikinojo įvežimo ar tranzito procedūrą;

b)   „asmeninis turtas“– tai bet koks turtas, skirtas atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikių tenkinimui, įskaitant namų apyvokos daiktus, dviračius, motociklus, privačias transporto priemones ir jų priekabas, turistinius automobilius-furgonus, pramogų laivus ir privačius lėktuvus, taip pat namų ūkio maisto atsargas, atitinkančias normalius šeimos poreikius, naminius gyvūnėlius ir jojamuosius gyvulius;

c)   „namų apyvokos daiktai“– tai asmeniniai daiktai, patalynė, baldai ir prietaisai, skirti atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui ar jų namų ūkių poreikių tenkinimui;

d)   „alkoholiniai produktai“– produktai (alus, vynas, aperityvai vyno arba alkoholio pagrindu, brendžiai, likeriai ir spiritiniai gėrimai ir t. t.), klasifikuojami pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros KN kodus 2203–2208;

e)   „Bendrija“– valstybių narių teritorija, kurioje taikoma Direktyva 2006/112/EB.

2.   Asmeninio turto pobūdis ar kiekis neturi būti susiję su kokiais nors komerciniais interesais ir neturi būti skirti ekonominei veiklai, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nešiojami taikomųjų arba laisvųjų menų įrankiai, kurie asmeniui reikalingi jo amatui arba profesijai, taip pat yra asmeninis turtas.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ASMENINIO TURTO, PRIKLAUSANČIO ASMENIMS, IŠVYKSTANTIEMS IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ AR TREČIŲJŲ TERITORIJŲ IMPORTAS

1   SKYRIUS

Fizinių asmenų, kurie savo įprastinę gyvenamąją vietą perkelia į Bendriją, asmeninis turtas

3 straipsnis

Atsižvelgiant į 4–11 straipsnius, PVM neapmokestinama asmeninis turtas, importuojamas asmenų, kurie iš įprastinės gyvenamosios vietos, esančios už Bendrijos ribų, persikelia gyventi į valstybę narę.

4 straipsnis

Neapmokestinamas asmeninis turtas, kuris:

a)

išskyrus atitinkamomis aplinkybėmis pateisinamus ypatingus atvejus, priklausė asmeniui ir kurį, jeigu tai ne suvartojamojo pobūdžio prekės, tas asmuo naudojo savo buvusioje įprastinėje gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip šešis mėnesius iki išvykimo iš įprastinės gyvenamosios vietos, esančios už Bendrijos ribų;

b)	skirtas naudoti tokiam pat tikslui minėto asmens naujoje įprastinėje gyvenamojoje vietoje.

Be to, valstybės narės gali papildomai nustatyti, kad asmeninis turtas neapmokestinamas tik tada, jeigu minėtas turtas kilmės šalyje ar teritorijoje arba išvykimo šalyje ar teritorijoje buvo apmokestintas įprastai jam taikomais muitais arba mokesčiais.

5 straipsnis

Pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas turtas tik tų asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukos buvo už Bendrijos ribų.

Tačiau kompetentingos institucijos gali nukrypti nuo pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės, jeigu asmuo tikrai ketino gyventi už Bendrijos ribų ne mažiau kaip 12 mėnesių be pertraukos.

6 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas:

a)	alkoholiniams produktams;

b)	tabakui ir tabako gaminiams;

c)	komercinėms transporto priemonėms;

d)	daiktams, kurie skirti naudoti pagal amatą arba pagal profesiją, išskyrus nešiojamus taikomųjų ir laisvųjų menų įrankius.

Transporto priemonėms, skirtoms mišriam naudojimui komerciniais ar profesiniais tikslais, neapmokestinimas taip pat gali būti netaikomas.

7 straipsnis

1.   Išskyrus specialius atvejus, neapmokestinamas tik tas asmeninis turtas, kurį asmuo visam laikui įsiveža ne vėliau kaip per 12 mėnesių po to, kai įkuria Bendrijoje įprastinę gyvenamąją vietą.

2.   Asmeninis turtas gali būti per 1 dalyje nustatytą laikotarpį įvežamas keliomis atskiromis siuntomis.

8 straipsnis

1.   Įvežtas asmeninis turtas, kuris nebuvo apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu, negali būti skolinamas, įkeičiamas, išnuomojamas arba perleidžiamas, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms, 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo pateikta asmeninio turto galutinio importo deklaracija.

2.   Jeigu minėtas turtas nepasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui paskolinamas, įkeičiamas, išnuomojamas arba perleidžiamas, už tą turtą sudarančias prekes turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, įkeitimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir muitinę vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

9 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies, gali būti neapmokestinamas asmeninis turtas, kuris visam laikui įvežamas prieš asmeniui įkuriant įprastinę gyvenamąją vietą Bendrijoje, jeigu minėtas asmuo įsipareigoja įprastinę gyvenamąją vietą Bendrijoje faktiškai įkurti per šešis mėnesius. Tokio įsipareigojimo įvykdymas užtikrinamas pateikiant garantiją, kurios formą ir dydį nustato kompetentingos institucijos.

2.   Taikant 1 dalį, 4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatytas laikotarpis skaičiuojamas nuo prekių importavimo į Bendriją dienos.

10 straipsnis

1.   Jeigu asmuo dėl profesinių įsipareigojimų išvyksta iš trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos, kurioje buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, ir tuo pat metu dar neįkuria įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje, nors ir ketina tai galiausiai padaryti, kompetentingos institucijos gali suteikti teisę neapmokestinti minėto asmens asmeninio turto, kurį jis perkelia į pirmiau nurodytą teritoriją šiuo tikslu.

2.   1 dalyje nurodytas asmeninis turtas neapmokestinamas pagal 3–8 straipsniuose nustatytas sąlygas, laikantis nuostatos, kad:

a)	4 straipsnio pirmos pastraipos a punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti laikotarpiai skaičiuojami nuo importavimo datos;

b)	8 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas asmuo įkūrė įprastinę gyvenamąją vietą Bendrijos teritorijoje.

3.   Asmuo, kurio turtas neapmokestinamas, privalo įsipareigoti tikrai įkurti įprastinę gyvenamąją vietą Bendrijos teritorijoje per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį atsižvelgiant į aplinkybes. Aplinkybės gali reikalauti, kad pirmiau nurodyto įsipareigojimo įvykdymas būtų užtikrintas pateikiant minėtų institucijų nustatytos formos ir dydžio garantiją.

11 straipsnis

Kompetentingos institucijos gali nukrypti nuo 4 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktų ir 6 straipsnio pirmos pastraipos c ir d punktų bei 8 straipsnio, kai asmuo turi persikelti iš savo įprastinės gyvenamosios vietos į valstybės narės teritoriją dėl tam tikrų išskirtinių politinių aplinkybių.

2   SKYRIUS

Santuokos pagrindu įvežamos prekės

12 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 13–16 straipsnius, neapmokestinami kraitis ir nauji arba nenauji namų apyvokos daiktai, kurie priklauso asmeniui, perkeliančiam savo įprastinę gyvenamąją vietą į Bendrijos teritoriją dėl savo santuokos.

Taip pat neapmokestinamos dovanos, kurios įprastai dovanojamos santuokos proga ir kurias pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas atitinkantis asmuo gauna iš asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Bendrijoje. Šis neapmokestinimas taikomas dovanoms, kurių vertė yra ne daugiau kaip 200 EUR. Tačiau valstybės narės turi teisę neapmokestinti ir tais atvejais, kai kiekvienos neapmokestinamos dovanos vertė yra didesnė kaip 200 EUR, jei ji ne didesnė kaip 1 000 EUR.

2.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas neapmokestinimas taikomas tik tada, jeigu minėtos prekės kilmės šalyje ar teritorijoje arba išvykimo šalyje ar teritorijoje buvo apmokestintos įprastai joms taikomais muitais ar mokesčiais.

13 straipsnis

Teisę į neapmokestinimą turi tik asmenys:

a)	kurių įprastinė gyvenamoji vieta ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų buvo ne Bendrijoje;

b)	kurie pateikia savo santuokos įrodymą.

Tačiau pirmoje pastraipoje nurodytai taisyklei gali būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, jeigu asmuo tikrai ketino nepertraukiamai gyventi už Bendrijos ribų ne mažiau kaip 12 mėnesių.

14 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas alkoholiniams produktams, tabakui arba tabako gaminiams.

15 straipsnis

1.   Išskyrus išimtines aplinkybes, neapmokestinamos tik prekės, kurios visam laikui importuojamoms:

a)	ne anksčiau kaip likus dviems mėnesiams iki paskirtos santuokos datos; ir

b)	ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams po santuokos datos.

Neapmokestinimą taikant a punkte nurodytais atvejais gali būti reikalaujama pateikti atitinkamą garantiją, kurios formą ir dydį nustato kompetentingos institucijos.

2.   Neapmokestinamos prekės gali būti importuojamos per 1 dalyje nustatytą laikotarpį keliomis atskiromis siuntomis.

16 straipsnis

1.   Įvežtos prekės, kurios nebuvo apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu, negali būti skolinamos, įkeičiamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms, 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo pateikta prekių galutinio importo deklaracija.

2.   Jeigu minėtos prekės nepasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui paskolinamos, įkeičiamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, už tas prekes turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, įkeitimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3   SKYRIUS

Paveldėtas asmeninis turtas

17 straipsnis

Atsižvelgiant į 18, 19 ir 20 straipsnius, neapmokestinama asmeninis turtas, kurį paveldėjo fizinis asmuo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijoje.

18 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas:

a)	alkoholiniams produktams;

b)	tabakui ir tabako gaminiams;

c)	komercinėms transporto priemonėms;

d)	daiktams, skirtiems naudoti amatui arba profesinėje veikloje, išskyrus taikomųjų arba laisvųjų menų įrankius, kurie buvo reikalingi mirusio asmens amatui ar profesinėje veikloje;

e)	žaliavų atsargoms ir gataviems gaminiams bei pusgaminiams;

f)	gyvuliams ir žemės ūkio produktų atsargoms, viršijančioms normaliems šeimos poreikiams reikalingus kiekius.

19 straipsnis

1.   Neapmokestinamas tik asmeninis turtas, visam laikui įvežamas ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po asmens nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo datos (galutinio paveldėjimo patvirtinimo).

Tačiau esant ypatingoms aplinkybėms, kompetentingos institucijos minėtą laikotarpį gali pratęsti.

2.   Prekės gali būti įvežamos per 1 dalyje nustatytą laikotarpį keliomis atskiromis siuntomis.

20 straipsnis

17, 18 ir 19 straipsniai mutantis mutandis taikomi asmeniniam turtui, kurį paveldi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, įsikūrę Bendrijos teritorijoje.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKSLEIVIŲ AR STUDENTŲ APRANGOS, MOKYMOSI PRIEMONIŲ IR KITŲ SUSIJŲSIŲ NAMŲ APYVOKOS DAIKTŲ IMPORTAS

21 straipsnis

1.   Neapmokestinami mokiniams arba studentams, atvykstantiems į Bendriją ir liekantiems joje mokytis, priklausantys ir jų asmeniniam naudojimui mokymosi laikotarpiu skirta apranga, mokymosi priemonės ir namų apyvokos daiktai, kurie yra įprasti besimokančiojo kambario reikmenys.

2.   Šiame straipsnyje:

a)   „mokinys arba studentas“– tai kiekvienas asmuo, priimtas į mokymo įstaigą lankyti joje dėstomas visų dalykų pamokas arba studijuoti jos dieniniame skyriuje;

b)   „apranga“– tai nauji ir nenauji apatiniai ir viršutiniai drabužiai bei patalynė;

c)   „mokymosi priemonės“– tai daiktai ir prietaisai (įskaitant skaičiavimo ir spausdinimo mašinėles), kuriuos mokiniai arba studentai paprastai naudoja studijoms.

22 straipsnis

Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiama ne rečiau kaip kartą per mokslo metus.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

NEDIDELĖS VERTĖS IMPORTAS

23 straipsnis

Įvežamos prekės, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 EUR, neapmokestinamos. Valstybės narės gali neapmokestinti įvežamų prekių, jeigu jų bendra vertė yra didesnė kaip 10 EUR, bet ne didesnė kaip 22 EUR.

Tačiau pirmos pastraipos pirmajame sakinyje numatyto neapmokestinimo valstybės narės gali netaikyti prekėms, kurios buvo įvežtos pagal užsakymą paštu.

24 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas toliau išvardytoms prekėms:

a)	alkoholiniams produktams;

b)	kvepalams ir tualetiniams vandenims;

c)	tabakui ir tabako gaminiams.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

ILGALAIKIS MATERIALUS TURTAS IR KITA ĮRANGA, ĮVEŽAMI PERKELIANT VEIKLĄ

25 straipsnis

1.   Nepažeisdamos valstybėje narėje galiojančios pramonės ir prekybos politikos ir laikydamosi 26–29 straipsnių valstybės narės gali neapmokestinti įvežamo ilgalaikio materialaus turto ir kitos įrangos, priklausančių įmonėms, kurios visiškai nutraukia savo veiklą išvykimo trečiojoje šalyje arba trečiojoje teritorijoje, kad galėtų verstis panašia veikla Bendrijoje ir kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 213 straipsnio 1 dalį iš anksto yra pranešusios valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingoms institucijoms apie numatomą tokios veiklos vykdymą.

Jeigu perkeliamas žemės ūkio verslas, įvežami įmonės gyvuliai taip pat neapmokestinami.

2.   Taikant 1 dalį:

a)   „veikla“– tai ekonominė veikla, kaip apibrėžta 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalyje;

b)   „įmonė“– tai savarankiškas ekonominis gamybos arba paslaugų sferos vienetas.

26 straipsnis

1.   Neapmokestinamas ilgalaikis materialus turtas ir įranga, kurie:

a)	išskyrus specialius atvejus, pateisinamus aplinkybių, buvo faktiškai įmonės naudojamos ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki veiklos nutraukimo trečiojoje šalyje arba trečiojoje teritorijoje, iš kurios ji perkelia savo veiklą, dienos;

b)	po perkėlimo bus naudojamos tokiems pat tikslams;

c)	bus naudojamos veiklai, kuri nėra neapmokestinama pagal Direktyvos 2006/112/EB 132, 133, 135 ir 136 straipsnius;

d)	atitinka įmonės pobūdį ir dydį.

2.   Iki įsigalios Direktyvos 2006/112/EB 176 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos bendrosios taisyklės, valstybės narės gali visiškai arba iš dalies neapmokestinti ilgalaikio materialaus turto, kurių atžvilgiu jos taiko minėtos direktyvos 176 straipsnio antrą pastraipą.

27 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas, kai už Bendrijos ribų įkurtos įmonės perkeliamos į Bendrijos teritoriją siekiant jas prijungti ar jas prijungiant prie Bendrijoje veikiančios įmonės, arba jas sujungiant su minėta įmone, nepradedant naujos veiklos.

28 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas:

a)	transporto priemonėms, kurios nėra skirtos naudoti kaip gamybos arba paslaugų sferos priemonės;

b)	visų rūšių maisto atsargoms, skirtoms žmonėms maitinti arba gyvūnams šerti;

c)	degalams ir žaliavų atsargoms arba gataviems gaminiams ar pusgaminiams;

d)	gyvuliams, priklausantiems prekybos atstovams.

29 straipsnis

Išskyrus specialius atvejus, pateisinamus aplinkybių, neapmokestinimas taikomas tik ilgalaikiam materialiam turtui ir įrangai, kurie importuojami nepasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo įmonės veiklos nutraukimo išvykimo trečiojoje šalyje arba trečiojoje teritorijoje datos.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IR PRODUKTŲ, SKIRTŲ NAUDOTI ŽEMĖS ŪKYJE, IMPORTAS

1   SKYRIUS

Bendrijos ūkininkų gauti (išauginti) produktai ūkiuose, esančiuose trečiojoje šalyje ar trečiojoje teritorijoje

30 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 31 ir 32 straipsnius, neapmokestinami įvežami žemės ūkio, gyvulininkystės, bitininkystės, sodininkystės ir miškininkystės produktai, gauti (išauginti) Bendrijos kaimyninėje trečiojoje šalyje ar trečiojoje teritorijoje esančiuose ūkiuose, kuriais naudojasi žemės ūkio produktų gamintojai, turintys savo pagrindinę veiklos vykdymo vietą Bendrijoje ir atitinkamos šalies ar teritorijos kaimynystėje.

Grynaveisliai arkliai, kuriems yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai ir kurie atsivesti trečiojoje šalyje ar trečiojoje teritorijoje, taip pat neapmokestinami, jeigu kumelė buvo sukergta Bendrijoje ir po to buvo laikinai išvežta kumeliuotis.

2.   Norint taikyti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą neapmokestinimą, gyvulininkystės produktai turi būti gaunami iš gyvulių, kurie buvo išauginti, įsigyti arba importuoti taikant importo valstybėje narėje galiojančią bendrą apmokestinimo tvarką.

31 straipsnis

Neapmokestinami produktai, kurie nebuvo apdoroti kitais būdais, išskyrus įprastą apdorojimą, taikomą nuėmus derlių ar gavus (išauginus) produktus.

32 straipsnis

Neapmokestinami tik žemės ūkio produktų gamintojo arba jo vardu importuojami produktai.

33 straipsnis

Šis skyrius mutatis mutandis taikomas žuvininkystės ir žuvų ūkių veiklai, kuria su Bendrijos teritorija besiribojančiuose ežeruose arba vandens keliuose verčiasi Bendrijoje įsikūrę žvejai, ir medžioklės, kuria tokiuose ežeruose arba vandens keliuose užsiima Bendrijoje įsikūrę medžiotojai, produktams.

2   SKYRIUS

Sėkla, trąšos ir dirvai bei pasėliams apdoroti skirti produktai

34 straipsnis

Atsižvelgiant į 35 straipsnį, neapmokestinama dirvai bei pasėliams apdoroti skirtos sėklos, trąšos ir produktai, skirti naudoti Bendrijoje esančiuose ūkiuose, besiribojančiuose su trečiąja šalimi ar trečiąja teritorija, kai tokią veiklą vykdo žemės ūkio produktų gamintojai, kurių pagrindinė įmonė yra minėtoje šalyje ar teritorijoje, besiribojančioje su Bendrijos teritorija.

35 straipsnis

1.   Neapmokestinamas toks kiekis sėklos, trąšų arba kitų produktų, koks yra būtinas atitinkamam ūkiui tvarkyti.

Neapmokestinama tik žemės ūkio produktų gamintojo arba jo vardu tiesiogiai į importo valstybę narę įvežama sėkla, trąšos arba kiti produktai.

2.   Valstybės narės gali nustatyti, kad neapmokestinama tik esant atitinkamam paritetui.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

TERAPINIŲ MEDŽIAGŲ, VAISTŲ, BANDOMŲJŲ GYVŪNŲ IR BIOLOGINIŲ BEI CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IMPORTAS

1   SKYRIUS

Bandomieji gyvūnai ir tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos

36 straipsnis

1.   Neapmokestinami:

a)	specialiai paruošti ir siunčiami neatlygintinai gyvūnai, skirti naudoti laboratorijoje;

b)	biologinės arba cheminės medžiagos kurios įvežamos, laikantis 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (6), 60 straipsnyje išvardytų apribojimų ir sąlygų.

2.   Pagal 1 dalį neapmokestinami gyvūnai ir biologinės arba cheminės medžiagos, kurie skirti:

a)	arba valstybinėms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra švietimas arba moksliniai tyrimai, įskaitant viešųjų įstaigų padalinius, kurių pagrindinė veikla yra švietimas arba moksliniai tyrimai;

b)	arba privačioms įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra švietimas ir moksliniai tyrimai ir kurios turi atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų leidimą gauti tokius produktus jų neapmokestinant.

2   SKYRIUS

Žmogaus kilmės terapinės medžiagos, kraujo grupės ir audinių tipų nustatymo reagentai

37 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 2006/112/EB 143 straipsnio a punkte nustatyto neapmokestinimo ir taikant šios direktyvos 38 straipsnį, neapmokestinami:

a)	žmogaus kilmės terapinės medžiagos;

b)	reagentai kraujo grupei nustatyti;

c)	reagentai audinių tipui nustatyti.

2.   Taikant 1 dalį:

a)   „žmogaus kilmės terapinės medžiagos“– tai žmogaus kraujas ir jo išvestiniai produktai (natūralus žmogaus kraujas, sausa žmogaus plazma, žmogaus albuminas ir žmogaus plazmos proteino fiksuoti tirpalai, žmogaus imunoglobulinas ir žmogaus fibrinogenas);

b)   „reagentai kraujo grupei nustatyti“– visi žmogaus, gyvūninės, augalinės arba kitos kilmės reagentai, naudojami kraujo grupei ir kraujo nesuderinamumui nustatyti;

c)   „reagentai audinių tipui nustatyti“– visi žmogaus, gyvūninės, augalinės arba kitos kilmės reagentai, naudojami žmogaus audinių tipams nustatyti.

38 straipsnis

Neapmokestinami tik tie produktai, kurie:

a)	yra skirti kompetentingų institucijų įgaliotoms įstaigoms arba laboratorijoms naudoti tik nekomerciniams medicininiams arba moksliniams tikslams;

b)	pristatomi su atitikties pažymėjimu, kurį išduoda reikiamus įgaliojimus turinti išvykimo šalies ar teritorijos įstaiga;

c)	yra talpose su specialiomis identifikuojančiomis etiketėmis.

39 straipsnis

Taip pat neapmokestinama speciali pakuotė, būtina gabenant žmogaus kilmės terapines medžiagas arba kraujo grupei ar audinių tipui nustatyti naudojamus reagentus, taip pat jų naudojimui reikalingi tirpalai bei priedai, kurie gali būti minėtose siuntose.

3   SKYRIUS

Medžiagos, reikalingos medicinos produktų kokybės kontrolei

40 straipsnis

Neapmokestinamos prekių siuntos, kuriose yra pavyzdžiai medžiagų, naudojamų Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtintų vaistinių gaminių gamyboje medžiagų kokybės kontrolei, ir kurios yra skirtos valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliotiems gavėjams, tokių prekių siuntų neapmokestinant.

4   SKYRIUS

Tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami farmacijos produktai

41 straipsnis

Neapmokestinami įvežami farmacijos produktai, kurie skirti žmonėms ir veterinariniam gydymui ir kurie bus vartojami tarptautiniuose sporto renginiuose dalyvaujančių žmonių arba gyvūnų sveikatos poreikiams tenkinti jų buvimo Bendrijoje metu.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

LABDAROS AR FILANTROPIJOS ORGANIZACIJOMS SKIRTOS PREKĖS

1   SKYRIUS

Bendroji nuostata

42 straipsnis

Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar reikšmingiems konkurencijos iškraipymams, gali nustatyti prekių, kurios neapmokestinamos pagal 2, 3 ir 4 skyrius, kiekio arba vertės apribojimus.

2   SKYRIUS

Bendriesiems tikslams importuojamos prekės

43 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 44, 45 ir 46 straipsnius, neapmokestinamos šios importuojamos prekės:

a)	valstybinių organizacijų arba kitų, kompetentingų institucijų pripažintų, labdaros ar filantropijos organizacijų nemokamai gaunami ir importuojami būtiniausi reikmenys, kurie skirti nemokamai išdalyti remtiniems žmonėms;

b)

visų pavadinimų prekės, kurias už Bendrijos ribų esantis asmuo arba organizacija nemokamai ir neturėdami jokių komercinių ketinimų siunčia valstybinėms organizacijos ar kitoms kompetentingų institucijų pripažintoms, labdaros ar filantropijos organizacijoms, skirtos retkarčiais organizuojamiems labdaros renginiams, kurių tikslas surinkti lėšų remtinų žmonių naudai;

c)

įranga ir biuro medžiagos, kuriuos už Bendrijos ribų esantis asmuo arba organizacija nemokamai ir neturėdami jokių komercinių ketinimų siunčia kompetentingų institucijų pripažintoms labdaros ar filantropijos organizacijoms, skirtos jų veiklos poreikiams tenkinti arba nustatytiems labdaros ar filantropiniams tikslams įgyvendinti.

2.   Taikant 1 dalies a punktą „būtiniausi reikmenys“ – tai pagrindiniams žmonių poreikiams tenkinti reikalingos prekės, tokios kaip maistas, vaistai, drabužiai ir patalynė.

44 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas šiems produktams:

a)	alkoholiniams produktams;

b)	tabakui ir tabako gaminiams;

c)	kavai ir arbatai;

d)	transporto priemonėms, išskyrus greitosios medicinos pagalbos automobilius.

45 straipsnis

Neapmokestinimas taikomas tik toms organizacijoms, kurių apskaitos procedūros leidžia kompetentingoms institucijoms prižiūrėti minėtų organizacijų atliekamas operacijas ir kurios pateikia visas būtinas garantijas.

46 straipsnis

1.   43 straipsnyje nurodytos neapmokestinamos prekės negali būti skolinamos, išnuomojamos ar perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, kitiems tikslams, išskyrus tuos, kurie išvardyti minėto straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, be išankstinio kompetentingų institucijų informavimo.

2.   Jeigu prekės ar įranga paskolinama, išnuomojama ar perleidžiama kitai organizacijai, kuri turėtų teisę pasinaudoti neapmokestinimu pagal 43 ar 45 straipsnio nuostatas, neapmokestinimas toliau taikomas, jeigu tokias prekes ir įrangą ji naudoja tikslams, suteikiantiems teisę į tą neapmokestinimą.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes ir įrangą, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių ar įrangos rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

47 straipsnis

1.   43 straipsnyje išvardytos organizacijos, kurios nebeatitinka sąlygų, suteikiančių teisę į neapmokestinimą, arba kurios ketina įvežimo metu neapmokestintas prekes naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.   Už prekes, kurios lieka organizacijos, nebeatitinkančios neapmokestinimui taikymų sąlygų, nuosavybėje, turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių ir įrangos rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3.   Už prekes, kurias organizacija, pasinaudojusi lengvata, panaudoja 43 straipsnyje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių ir įrangos rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3   SKYRIUS

Įvežamos prekės, skirtos neįgaliesiems

48 straipsnis

1.   Įvežamos prekės, kurios yra specialiai pritaikytos aklųjų arba kitų fiziškai arba protiškai neįgalių asmenų švietimui, darbui arba socialinei integracijai neapmokestinamos, jeigu:

a)	jas įveža įstaigos arba organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra neįgalių asmenų švietimas arba pagalbos jiems teikimas ir kurioms atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos suteikė teisę gauti tokias prekes nemokant PVM; ir

b)	minėtoms įstaigoms arba organizacijoms šios prekės yra dovanojamos dovanotojui neturint jokių komercinių ketinimų.

2.   Neapmokestinamos specialios atsarginės dalys, komponentai arba priedai, skirti minėtosioms prekėms, ir įrankiai, kurie naudojami minėtų prekių techninei priežiūrai, tikrinimui, derinimui ir remontui, jeigu tokios dalys, komponentai, priedai arba įrankiai yra įvežami kartu su tomis prekėmis, arba, įvežant juos vėliau – kai juos galima identifikuoti kaip skirtus prekėms, kurios įvežimo metu buvo neapmokestintos, arba kurios galėtų būti neapmokestinamos, jei būtų įvežamos tuo metu, kai pageidaujama tokį neapmokestinimą taikyti įvežamoms minėtoms atsarginėms dalims, komponentams arba priedams ir įrankiams.

3.   Įvežimo metu neapmokestintos prekės negali būti naudojamos kitiems tikslams, išskyrus aklųjų ir neįgalių asmenų švietimą, darbą arba socialinę integraciją.

49 straipsnis

1.   Prekes, neapmokestintas įvežimo metu, jas gavusios įstaigos arba organizacijos gali, nesiekiant pelno, už atlygį ar be jo, paskolinti, išnuomoti arba perleisti 48 straipsnyje nustatytiems asmenims, kuriems jos yra skirtos, nemokant už jas importo PVM.

2.   Prekes skolinti, išnuomoti ir perleisti galima tik laikantis 1 dalyje nustatytų sąlygų, kitais atvejais apie tai visų pirma būtina informuoti kompetentingas institucijas.

Jeigu prekė paskolinama, išnuomojama arba perleidžiama įstaigai arba organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti minėtu neapmokestinimu, neapmokestinimas lieka galioti, jeigu pastaroji įstaiga ar organizacija minėtą prekę naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą neapmokestinimą taikyti.

Kitais atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

50 straipsnis

1.   48 straipsnyje minimos įstaigos arba organizacijos, kurios nebeatitinka sąlygų, suteikiančių teisę į neapmokestinimą, arba kurios ketina įvežimo metu neapmokestintas prekes naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.   Už prekes, kurios lieka įstaigos ar organizacijos, nebeatitinkančios neapmokestinimo sąlygų, nuosavybėje, turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3.   Už prekes, kurias įstaiga ar organizacija, pasinaudojusi neapmokestinimu, panaudoja 48 straipsnyje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

4   SKYRIUS

Nelaimių aukoms įvežamos prekės

51 straipsnis

Atsižvelgiant į 52–57 straipsnius, įvežamos prekės, kurias įveža valstybinės organizacijos arba kitos, kompetentingų institucijų pripažintos, labdaros ar filantropijos organizacijos, neapmokestinamos, jeigu pirmiau nurodytos prekės yra skirtos:

a)	nemokamai išdalyti vienos arba daugiau valstybių narių teritorijas ištikusių nelaimių aukoms; arba

b)	nemokamai naudotis minėtų nelaimių aukoms, paliekant minėtas prekes atitinkamų organizacijų nuosavybei.

Prekės, kurias įveža nelaimių padarinius šalinančios organizacijos, kurios yra reikalingos joms naudoti per jų veiklos laikotarpį, taip pat neapmokestinamos taikant tokias pat sąlygas.

52 straipsnis

Neapmokestinamos medžiagos ir įrenginiai, skirti nelaimių vietoms atstatyti.

53 straipsnis

Sprendimą dėl neapmokestinimo, pasikonsultavusi su kitomis valstybėmis narėmis, priima Komisija, veikdama atitinkamos valstybės narės arba narių prašymu pagal ypatingos skubos procedūras. Prireikus tokiame sprendime nustatomas neapmokestinimo taikymo mastas ir sąlygos.

Kol Komisija priima sprendimą, nelaimės paveiktos valstybės narės gali leisti laikinai netaikyti importo PVM, kuriuo būtų apmokestinamos 51 straipsnyje nustatytiems tikslams įvežamos prekės, kai importuojanti organizacija įsipareigoja tokį mokestį sumokėti, jeigu bus priimtas sprendimas netaikyti lengvatų.

54 straipsnis

Neapmokestinimas taikomas tik toms organizacijoms, kurių apskaitos procedūros leidžia kompetentingoms institucijoms prižiūrėti minėtų organizacijų atliekamas operacijas, ir kurios suteikia visas būtinas garantijas.

55 straipsnis

1.   Organizacijos, kurios pasinaudojo neapmokestinimu iš anksto apie tai nepranešusios kompetentingoms institucijoms, neturi teisės 51 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų prekių skolinti, išnuomoti arba perleisti, nesvarbu už atlygį ar be jo, kitaip nei laikantis minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Jeigu prekės paskolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti neapmokestinimu pagal 51 straipsnį, neapmokestinimas lieka galioti, jeigu pastaroji organizacija minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą neapmokestinimą taikyti.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes, už jas turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

56 straipsnis

1.   Nelaimės aukų nebenaudojamos 51 straipsnio pirmos pastraipos b punkte išvardytos prekės negali būti skolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos, nesvarbu, už atlygį ar be jo, iš anksto apie tai nepranešus kompetentingoms institucijoms.

2.   Jeigu prekės paskolinamos, išnuomojamos arba perleidžiamos organizacijai, kuri pati turi teisę pasinaudoti 51 straipsnyje nustatytu neapmokestinimu, arba, kai tai taikytina, organizacijai, kuri turi teisę pasinaudoti neapmokestinimu pagal 43 straipsnio 1 dalies a punktą, neapmokestinimas lieka galioti, jeigu tos organizacijos minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą neapmokestinimą taikyti.

Kitas atvejais prieš paskolinant, išnuomojant ar perleidžiant prekes už jas turi būti sumokėtas atitinkamas PVM, apskaičiuojamas taikant tokio paskolinimo, išnuomojimo arba perleidimo dieną galiojantį tarifą ir atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kokią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

57 straipsnis

1.   51 straipsnyje išvardytos organizacijos, kurios nebeatitinka sąlygų, suteikiančių teisę į neapmokestinimą, arba kurios pirmiau nurodytas, įvežimo metu neapmokestintas, prekes ketina naudoti minėtame straipsnyje nenustatytiems tikslams, apie tai privalo pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.   Kai prekės lieka organizacijos, nebeatitinkančios neapmokestinimo taikymo sąlygų, nuosavybėje ir yra perleidžiamos organizacijai, turinčiai teisę pasinaudoti šiame skyriuje nustatytu neapmokestinimu arba, kai tai taikytina, organizacijai, kuri turi teisę pasinaudoti neapmokestinimu pagal 43 straipsnį, neapmokestinimas lieka galioti, jeigu pastaroji organizacija minėtas prekes naudoja tikslams, suteikiantiems teisę tą neapmokestinimą taikyti. Kitais atvejais už prekes turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai nustojama laikytis minėtų sąlygų, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

3.   Už prekes, kurias organizacija, pasinaudojusi neapmokestinimu, panaudoja šiame skyriuje nenustatytiems tikslams, turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant tarifą, galiojantį tą dieną, kai jos panaudojamos kitiems tikslams, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

SU TAM TIKRAIS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ ASPEKTAIS SUSIJĘS IMPORTAS

1   SKYRIUS

Garbės apdovanojimai ar ženklai

58 straipsnis

Jeigu suinteresuoti asmenys pateikia kompetentingoms institucijoms tinkamą įrodymą, ir jeigu atitinkamos operacijos nėra komercinio pobūdžio, neapmokestinami:

a)	apdovanojimai, kuriuos trečiosios šalies Vyriausybė, skyrė asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijoje;

b)

taurėms, medaliams ir panašiems simbolinio pobūdžio daiktams, kurie asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Bendrijoje, skiriami trečiojoje šalyje ar trečiojoje teritorijoje už jų veiklą meno, mokslo, sporto srityse arba valstybės tarnyboje arba už nuopelnus konkretaus įvykio metu ir kuriuos minėti asmenys įveža patys;

c)	taurės, medaliai ir panašūs simbolinio pobūdžio daiktai, kuriuos trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos institucijos arba asmenys nemokamai skiria nugabenti į Bendrijos teritoriją, kad jie būtų įteikti tokiais pačiais kaip b punkte išvardytais tikslais;

d)

simbolinio pobūdžio ir nedidelės vertės apdovanojimai, trofėjai ir suvenyrai, skirti nemokamai platinti asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje ar trečiojoje teritorijoje, verslo konferencijų ar panašių tarptautinių renginių metu – minėtų daiktų pobūdis, vieneto vertė arba kitos savybės neturėtų būti tokios, kurios galėtų rodyti, kad jie yra skirti komerciniams tikslams.

2   SKYRIUS

Tarptautinių santykių srityje gautos dovanos

59 straipsnis

Nepažeidžiant nuostatų, kurios, kai tai taikytina, taikomos tarptautiniam keleivių judėjimui, ir laikantis 60 ir 61 straipsnių neapmokestinamos prekės, kurias:

a)	įveža asmenys, kurie buvo išvykę oficialaus vizito į trečiąją šalį ar trečiąją teritoriją, jei tos prekės vizito metu buvo ta proga gautos iš priimančios šalies institucijų kaip dovana;

b)	įveža asmenys, atvykstantys oficialaus vizito į Bendriją ir ketinantys vizito proga minėtas prekes padovanoti priimančios šalies institucijoms;

c)

kaip dovanas draugystės ir geros valios ženklan trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos oficiali organizacija, valstybės įstaiga arba viešiesiems interesams atstovaujanti grupė siunčia importo valstybės narės oficialiai organizacijai, valstybės įstaigai arba viešiesiems interesams atstovaujančiai grupei, kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę gauti tokias prekes nemokant už jas importo PVM.

60 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas alkoholiniams produktams, tabakui ir tabako gaminiams.

61 straipsnis

Neapmokestinama tik tuo atveju, jeigu:

a)	daiktai kaip dovanos yra pasiūlomi retkarčiais;

b)	daiktų pobūdis, vertė arba kiekis neatspindi jokių komercinių interesų;

c)	jie nenaudojami komerciniams tikslams.

3   SKYRIUS

Monarchams arba valstybės vadovams skirtos prekės

62 straipsnis

1.   Laikantis kompetentingų institucijų nustatytų apribojimų ir sąlygų, neapmokestinamos toliau išvardytos prekės:

a)	dovanos, skirtos valdantiems monarchams ir valstybės vadovams;

b)	prekės, skirtos naudoti arba vartoti valdantiems monarchams ir kitos valstybės vadovams arba oficialiai jiems atstovaujantiems asmenims jų oficialios viešnagės Bendrijoje metu.

2.   Tačiau importo valstybė narė turi teisę taikydama 1 dalies b punkte nurodytą neapmokestinimą reikalauti atitinkamo pariteto.

3.   1 dalyje nurodytas neapmokestinimas taip pat taikomos asmenims, kurie naudojasi tarptautinėmis privilegijomis, atitinkančiomis valdančių monarchų ir valstybės vadovų privilegijas.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS PREKYBAI SKATINTI

1   SKYRIUS

Nedidelės vertės prekių pavyzdžiai

63 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 67 straipsnio 1 dalies a punktą, neapmokestinami įvežami prekių pavyzdžiai, kurių vertė yra nedidelė ir kurie gali būti naudojami tik tos rūšies prekių, kurių pavyzdžiai jie yra, užsakymo tikslams.

2.   Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad tam, jog tam tikros įvežamos prekės būtų neapmokestintos, jos būtų padarytos negrįžtamai netinkamomis naudoti jas suplėšant, perforuojant arba aiškiai ir neištrinamai pažymint, ar taikant bet kurį kitą būdą, jeigu tokia operacija nepakenkia minėtų prekių kaip pavyzdžio savybėms.

3.   Taikant 1 dalį „prekių pavyzdžiai“ – tai bet kuris prekių rūšį pristatantis daiktas, kuris dėl pateikimo būdo ir kiekio, kalbant apie vienos rūšies arba kokybės prekes, negali būti panaudotas jokiam kitam tikslui, išskyrus užsakymo tikslus.

2   SKYRIUS

Spaudiniai ir reklaminė medžiaga

64 straipsnis

Atsižvelgiant į 65 straipsnį, įvežama spausdinta reklaminė medžiaga, tokia kaip katalogai, kainynai, naudojimo instrukcijos arba brošiūros, neapmokestinama, jeigu ji yra susijusi su:

a)	prekėmis, skirtomis parduoti arba išnuomoti, kai jas parduoda ar išnuomoja už Bendrijos ribų įsikūręs asmuo; ar

b)	transporto, prekybos draudimo arba bankininkystės paslaugomis, kurias teikia už Bendrijos ribų įsikūręs asmuo.

65 straipsnis

1.   Neapmokestinimas taikomas spausdintoms reklamoms, kurios atitinka toliau išvardytas sąlygas:

a)	spaudinyje turi aiškiai matytis įmonės, kuri gamina, parduoda ar nuomoja prekes arba teikia paslaugas, su kuriomis susijusi atitinkama reklama, pavadinimas;

b)	kiekvienoje siuntoje turi būti ne daugiau kaip vienas dokumento egzempliorius arba po vieną kiekvieno dokumento egzempliorių, jeigu tai kelių dokumentų komplektas;

c)	spaudinys nėra to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui siunčiamos siuntų sekos dalis.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įvežamos siuntos, kuriose yra kelios to paties dokumento kopijos, gali būti neapmokestinamos, jeigu bendras siuntos bruto svoris yra ne didesnis kaip vienas kilogramas.

66 straipsnis

Neapmokestinami komercinės vertės neturintys reklamos tikslams skirti daiktai, kuriuos tiekėjai nemokamai siunčia savo klientams, ir kurie negali būti naudojami kitam tikslui, išskyrus reklamą.

3   SKYRIUS

Prekybos mugėje arba panašiame renginyje naudojamos arba vartojamos prekės

67 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 68, 69, 70 ir 71 straipsnius, įvežant neapmokestinamos toliau išvardytos prekės:

a)	nedideli prekių pavyzdžiai, skirti prekybos mugei arba panašiam renginiui;

b)	prekės, kurios įvežamos tik parodyti ar norint prekybos mugėje arba panašiame renginyje pademonstruoti eksponuojamus aparatus ir prietaisus;

c)	įvairios nedidelės vertės medžiagos, tokios kaip dažai, lakai ir tapetai, skirti statyti, įrengti ir papuošti laikinus stendus prekybos mugėje arba panašiame renginyje ir sunaudojami šiems tikslams;

d)	iliustruoti arba neiliustruoti spaudiniai, katalogai, prospektai, kainynai, reklaminiai skelbimai, kalendoriai, neįrėmintos nuotraukos ir kiti daiktai, kurie pristatomi nemokamai reklamuoti prekes prekybos mugėje arba panašiame renginyje.

2.   Taikant 1 dalį „prekybos mugė arba panašus renginys“ tai:

a)	parodos, mugės, pasirodymai ir panašūs renginiai, susiję su prekyba, pramone, žemės ūkiu ar amatais;

b)	parodos ir renginiai, kurie dažniausiai organizuojami labdaros tikslu;

c)	parodos ir renginiai, kurie dažniausiai organizuojami dėl mokslinių, techninių, amatų, meninių, švietimo arba kultūros ar sportinių priežasčių, dėl religinių priežasčių arba norint ką nors pagerbti, taip pat susiję su profsąjungų arba turistine veikla, ar siekiant skatinti tarptautinį supratimą;

d)	tarptautinių organizacijų ar kolektyvinių institucijų atstovų susitikimai;

e)	oficialios arba atminimo ceremonijos ir sueigos.

Tačiau ši apibrėžtis neapima parodų, kurios organizuojamos privatiems tikslams komercinėse parduotuvėse arba prekėms parduoti skirtose patalpose.

68 straipsnis

67 straipsnio 1 dalies a punkte minimas neapmokestinimas taikomas įvežamiems pavyzdžiams, kurie:

a)	kaip tokie importuojami nemokamai ir parodoje imami iš prekių, įvežtų dideliais kiekiais;

b)	tik nemokamai dalijami lankytojams parodos metu ir yra skirti sunaudoti arba suvartoti asmenims, kuriems jie buvo pasiūlyti;

c)	laikytini reklaminiais pavyzdžiais, turinčiais nedidelę vieneto vertę;

d)	yra sunkiai realizuojami ir, kur tai taikytina, yra supakuoti taip, kad atitinkamų prekių kiekis yra mažesnis už mažiausią tokios pat prekės kiekį, parduodamą rinkoje;

e)	yra d punkte nurodytu būdu nesupakuoti maisto produktai ir gėrimai ir suvartojami iš karto parodoje;

f)	pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

69 straipsnis

67 straipsnio 1 dalies b punkte minimas neapmokestinimas taikomas prekėms, kurios:

a)	parodoje yra suvartojamos arba sunaikinamos; ir

b)	pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

70 straipsnis

67 straipsnio 1 dalies d punkte minimas neapmokestinimas taikomas spaudiniams ir reklamai skirtiems daiktams, kurie:

a)	yra išimtinai skirti tik nemokamai išdalinti žmonėms parodos organizavimo vietoje; ir

b)	pagal savo bendrą vertę ir kiekį atitinka parodos pobūdį, lankytojų skaičių ir eksponentų dalyvavimo mastą.

71 straipsnis

67 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas neapmokestinimas netaikomas:

a)	alkoholiniams produktams;

b)	tabakui ir tabako gaminiams;

c)	kietam, skystam arba dujiniam kurui.

XI   ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKĖS, IMPORTUOJAMOS PATIKROS, TYRIMO ARBA BANDYMO TIKSLAIS

72 straipsnis

Atžvelgiant į 73–78 straipsnius, neapmokestinamos įvežamos prekės, kurios turi būti tikrinamos, tiriamos arba bandomos norint nustatyti jų sudėtį, kokybę arba kitus techninius rodiklius informacijos arba pramoninių ar komercinių tyrimų tikslais.

73 straipsnis

Nepažeidžiant 76 straipsnio, neapmokestinimas taikomas tik jeigu prekės, kurias reikia tikrinti, tirti arba bandyti, visai sunaudojamos arba sunaikinamos atliekant patikrą, tyrimą arba bandymą.

74 straipsnis

Neapmokestinimas netaikomas įvežamoms prekėms, naudojamoms patikroms, tyrimams arba bandymams, kurie yra skirti pardavimų skatinimui.

75 straipsnis

Neapmokestinamas toks įvežamų prekių kiekis, koks tikrai reikalingas tai paskirčiai, kuriai yra įvežamas. Minėtus kiekius kiekvienu atveju nustato kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pirmiau nurodytą paskirtį.

76 straipsnis

1.   Neapmokestinimas taikytinas ir prekėms, kurios patikros, tyrimo arba bandymo metu visai nesunaudojamos arba nesunaikinamos, jeigu liekantys produktai, kompetentingos institucijoms sutinkant ir prižiūrint:

a)	užbaigus patikrą, tyrimą arba bandymą visai sunaikinami arba paverčiami prekybos požiūriu beverčiais; arba

b)	perduodami atitinkamai valstybei, nepatiriant pastarajai jokių išlaidų, jeigu taip leistina pagal nacionalinės teisės aktus; arba

c)	esant deramai pateisinamoms aplinkybėms, eksportuojami už Bendrijos ribų.

2.   Taikant 1 dalį „liekantys produktai“ – produktai, kurie lieka po patikrų, tyrimų arba bandymų, arba faktiškai nepanaudotos prekės.

77 straipsnis

Išskyrus 76 straipsnio 1 dalies taikymo atvejus, už 72 straipsnyje minimų patikrų, tyrimų arba bandymų pabaigoje liekančius produktus turi būti sumokėtas atitinkamas importo PVM, apskaičiuojamas taikant patikrų, tyrimų arba bandymų užbaigimo dieną galiojantį tarifą, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurią minėtą datą patvirtina arba priima kompetentingos institucijos.

Tačiau suinteresuotoji šalis, gavusi kompetentingų institucijų sutikimą ir jų prižiūrima, gali liekančius produktus paversti atliekomis arba laužu. Šiuo atveju yra taikomi importo muitai, nustatyti minėtoms atliekoms arba laužui jų susidarymo metu.

78 straipsnis

Laikotarpį, per kurį turi būti atlikti patikros, tyrimai arba bandymai, ir administracinius formalumus, užtikrinančius prekių panaudojimą pagal numatytą paskirtį, nustato kompetentingos institucijos.

XII   ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVAIRŪS IMPORTO ATVEJAI

1   SKYRIUS

Siuntos, siunčiamos autorių teisių ar pramoninių ir komercinių patentų teisių apsaugos organizacijoms

79 straipsnis

Neapmokestinami įvežami prekių ženklai, modeliai ir dizainas bei jų patvirtinamieji dokumentai, taip pat paraiškos išradimų patentams gauti ir panašūs dokumentai, kuriuos reikia pateikti autorių teisių apsauga arba pramoninių ar komercinių patentų teisių apsauga besirūpinančioms institucijoms.

2   SKYRIUS

Turistams skirta informacinė literatūra

80 straipsnis

Neapmokestinamos toliau išvardytos įvežamos prekės:

a)

dokumentai (informaciniai lankstinukai, brošiūros, knygos, žurnalai, turisto vadovai, įrėminti arba neįrėminti plakatai, neįrėmintos nuotraukos ir didelės nuotraukos, iliustruoti arba neiliustruoti žemėlapiai, permatomi langų paveikslai ir iliustruoti kalendoriai), kurie yra skirti dalinti nemokamai ir kurių pagrindinė paskirtis yra skatinti žmones vykti į užsienio šalis, ypač dalyvauti ten organizuojamuose kultūriniuose, turistiniuose, sporto, religijų arba prekybiniuose ar profesiniuose susitikimuose ir renginiuose, jeigu ne daugiau kaip 25 % pirmiau išvardytų dokumentų ploto užima privati komercinė reklama ir jeigu bendras jų kelionių skatinimo pobūdis yra aiškus;

b)

užsienio viešbučių sąrašai ir kasmet išleidžiami leidiniai, kuriuos leidžia arba kurių leidybą remia oficialios turistinės agentūros, ir užsienio transporto tvarkaraščiai, jeigu minėta literatūra yra skirta nemokamai išdalinti ir jeigu privati komercinė reklama joje užima ne daugiau kaip 25 % ploto;

c)

informacinė medžiaga, kuri yra teikiama oficialių nacionalinių turistinių agentūrų paskirtiems ir patvirtintiems atstovams arba korespondentams ir kuri neskirta platinti, t. y. kasmet išleidžiami leidiniai, telefonų arba teleksų numerių sąrašai, viešbučių sąrašai, mugių katalogai, nedidelės vertės rankų darbo gaminių pavyzdžiai ir literatūra apie muziejus, universitetus, spa centrus arba kitas panašias įstaigas.

3   SKYRIUS

Įvairūs dokumentai ir daiktai

81 straipsnis

1.   Neapmokestinami įvežami:

a)	dokumentai, kurie nemokamai siunčiami valstybių narių valstybinėms tarnyboms;

b)	užsienio Vyriausybių ir oficialių tarptautinių institucijų publikacijos, skirtos platinti nemokamai;

c)	balsavimo biuleteniai rinkimams, kuriuos organizuoja įstaigos, įsteigtos už Bendrijos ribų;

d)	daiktai, kurie turi būti pateikti valstybių narių teismams arba kitoms oficialioms agentūroms kaip įrodymas arba panašiems tikslams;

e)	parašų pavyzdžiai ir spausdinti parašų cirkuliarai, siunčiami kaip dalis informacijos, kuria paprastai tarpusavyje keičiasi valstybinės tarnybos arba bankų įstaigos;

f)	oficiali spausdinta medžiaga, siunčiama valstybių narių centriniams bankams;

g)	ataskaitos, pranešimai, pastabos, prospektai, prašymų formos ir kiti dokumentai, paruošti bendrovių, kurių pagrindinė būstinė yra ne Bendrijoje ir kurie siunčiami minėtų bendrovių leidžiamų vertybinių popierių savininkams arba bendrovių išleidžiamas akcijas pasirašantiems asmenims;

h)	įrašų laikmenos (perforacinės kortos, garso įrašai, mikrofilmai ir kt.), naudojamos perduoti nemokamai siunčiamą informaciją adresatui, jeigu šios lengvatos taikymas nesudaro prielaidų konkurencijos sąlygų pažeidimams ar jos reikšmingai neiškraipomos;

i)	bylos, archyvai, spausdinti blankai ir kiti dokumentai, kurie turi būti naudojami tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose arba kongresuose ir tokių susitikimų ataskaitos;

j)	planai, techniniai brėžiniai, užbaigti projektai, aprašymai ir kiti panašūs dokumentai, įvežami siekiant gauti arba įvykdyti užsakymus už Bendrijos ribų arba dalyvauti Bendrijoje organizuojamame konkurse;

k)	dokumentai, kuriuos Bendrijoje atliekamiems tikrinimams turi naudoti už Bendrijos ribų veikiančios įstaigos;

l)	spausdintos formos, kurios turi būti naudojamos kaip oficialūs dokumentai tarptautiniams transporto priemonių maršrutams ir tarptautiniam prekių gabenimui pagal tarptautines konvencijas;

m)	spausdintos formos, etiketės, bilietai ir panašūs dokumentai, kuriuos už Bendrijos ribų transporto įmonės arba viešbučių veikla besiverčiančios įmonės siunčia Bendrijoje veikiančioms kelionių agentūroms;

n)	spausdintos formos ir bilietai, važtaraščiai, keleivių sąrašai ir kiti komerciniai ar kanceliariniai dokumentai, kurie buvo panaudoti;

o)	nacionalinių arba tarptautinių institucijų oficialios spausdintos formos ir spaudiniai, atitinkantys tarptautinius standartus, kuriuos už Bendrijos ribų įsteigtos asociacijos siunčia Bendrijoje esančioms atitinkamoms asociacijoms platinti;

p)	nuotraukos, skaidrės ir šabloniški nuotraukų pasportai su paaiškinimais arba be jų, siunčiami į spaudos agentūras laikraščių arba žurnalų leidėjams;

q)	I priede išvardytos prekės, kurias gamina Jungtinės Tautos arba viena iš Jungtinių Tautų specializuotų agentūrų, nesvarbu, kokia yra minėtų prekių paskirtis;

r)	mokomojo, mokslinio arba kultūrinio pobūdžio kolekciniai daiktai ir meno kūriniai, skirti ne parduoti, ir įvežami muziejų, galerijų ir kitų įstaigų, kurioms valstybių narių kompetentingos institucijos suteikia teisę pirmiau išvardytas prekes įvežti be mokesčių;

s)

oficialūs leidiniai, išleisti eksporto šalies ar teritorijos, tarptautinių institucijų, regioninės arba vietos valdžios institucijų ir asmenų, įsteigtų pagal eksporto šalies ar teritorijos viešąją teisę, ir spaudiniai, kuriuos valstybėse narėse pripažintos užsienio politinės organizacijos platina rinkiminių kampanijų į Europos Parlamentą arba nacionalinius rinkimus metu šalyje, kurioje spaudiniai yra išleisti, jeigu pirmiau nurodyti leidiniai ir spaudiniai buvo apmokestinti eksporto šalyje ar teritorijoje ir nebuvo neapmokestinti eksporto atveju.

2.   1 dalies r punkte nurodytas neapmokestinimas taikomas tik tuo atveju, jeigu minėti daiktai įvežami nemokamai arba, jeigu jie įvežami už atlygį, jų tiekėjas nėra apmokestinamasis asmuo.

4   SKYRIUS

Pagalbinės medžiagos, skirtos prekėms sukrauti ir apsaugoti jų gabenimo metu

82 straipsnis

Neapmokestinamos įvežamos įvairios medžiagos, tokios kaip: virvė, šiaudai, audeklas, popierius ir kartonas, medis ir plastikas, kurios yra naudojami prekėms krauti ir saugoti, įskaitant šiluminę apsaugą, gabenant jas per Bendrijos teritoriją, jeigu:

a)	paprastai jų negalima pakartotinai panaudoti; ir

b)	už jas sumokėtas atlygis sudaro dalį importo apmokestinamosios vertės, kaip nustatyta Direktyvos 2006/112/EEB VII antraštinės dalies 4 skyriuje.

5   SKYRIUS

Kraikas, pašarai ir lesalai skirti gyvūnams jų gabenimo metu

83 straipsnis

Neapmokestinamas įvežamas bet koks kraikas, pašarai ir lesalai, vežami į Bendrijos teritoriją gyvūnus gabenančioje transporto priemonėje ir skirti minėtiems gyvūnams kelionės metu.

6   SKYRIUS

Degalai ir tepalai, esantys sausumos transporto priemonėse ir specialiose talpyklose

84 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 85, 86 ir 87 straipsnius, neapmokestinamos toliau išvardytos prekės:

a)	degalai, esantys standartiniuose degalų bakuose: i) privačiose ir komercinėse transporto priemonėse bei motocikluose; ii) specialiose talpyklose;

b)	degalai, esantys nešiojamuose bakuose, gabenamuose privačiomis transporto priemonėmis ir motociklais, kurių kiekis turi būti ne didesnis kaip 10 litrų vienai transporto priemonei, nepažeidžiant nacionalinių nuostatų dėl degalų laikymo ir gabenimo.

2.   Taikant 1 dalį:

a)   „komercinė transporto priemonė“– kiekviena motorinė kelių transporto priemonė, (įskaitant traktorius su priekabomis ar be jų), kuri sukonstruota ir įrengta taip, kad ja būtų galima už atlygį arba nemokamai vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba prekes, bei kiekviena ne gabenimui skirta specialios paskirties kelių transporto priemonė;

b)   „privati transporto priemonė“– kiekviena transporto priemonė, kuri neatitinka a punkte pateikto apibrėžimo;

c)   „standartiniai bakai“– tai:

d)   „speciali talpykla“– tai talpykla, specialiais prietaisais pritaikyta aušinimo, oksidavimo, šiluminės izoliacijos arba kitoms sistemoms.

Papildomai prie pirmos pastraipos i punkto c papunktyje nurodytų bakų standartiniams bakams taip pat priskiriami motorinėse transporto priemonėse įrengti dujų balionai, skirti tam, kad dujas būtų galima tiesiogiai naudoti kaip degalus ir bakai, pritvirtinti prie pagalbinių sistemų, kurios gali būti įrengtos transporto priemonėje.

85 straipsnis

Valstybės narės gali apriboti neapmokestinamo komercinių transporto priemonių standartiniuose bakuose ir specialiose talpyklose esančių degalų kiekį:

a)	kai transporto priemonė atvyksta iš trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos, iki 200 litrų vienai transporto priemonei vienos kelionės metu;

b)	iki 200 litrų vienoje specialioje talpykloje vienos kelionės metu.

86 straipsnis

Valstybės narės gali apriboti neapmokestinamo įvežamų degalų kiekį:

a)	komercinėms transporto priemonėms, atliekančioms tarptautinius pervežimus iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų į jų pasienio zoną, tačiau ne daugiau kaip 25 km į šalies gilumą tiesia linija, jeigu tokiu būdu yra vežami minėtoje zonoje gyvenantys asmenys;

b)	privačioms transporto priemonėms, priklausančioms pasienio zonoje su trečiąja šalimi ar trečiąja teritorija gyvenantiems asmenims, tačiau ne daugiau kaip 15 km į šalies gilumą tiesia linija.

87 straipsnis

1.   Asmuo, kuris pasinaudojo neapmokestinimu, neturi teisės naudoti degalų, įvežtų neapmokestinant kitose transporto priemonėse, išskyrus tą transporto priemonę, kurioje degalai buvo įvežti, arba išpilti degalus iš transporto priemonės ir laikyti, išskyrus būtinus tos transporto priemonės remonto atvejus, arba juos perleisti už atlygį ar be jo.

2.   Jei 1 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikoma, už atitinkamus įvežtus produktus turi būti sumokėtas importo PVM, apskaičiuojamas taikant minėtų reikalavimų pažeidimo dieną galiojusį tarifą, atsižvelgiant į prekių rūšį ir vertę, kurias minėtą datą nustato arba patvirtina kompetentingos institucijos.

88 straipsnis

Neapmokestinimas taip pat taikomas tepalams, kurie vežami transporto priemonėse ir reikalingi tam, kad transporto priemonės normaliai veiktų atitinkamos kelionės metu.

7   SKYRIUS

Prekės, naudojamos karo aukoms skirtiems paminklams arba kapinėms statyti, prižiūrėti ir puošti

89 straipsnis

Neapmokestinamos atitinkamą kompetentingų institucijų leidimą turinčių organizacijų įvežamos prekės, kurios naudojamos statyti, prižiūrėti ir puošti kapines ir antkapius bei paminklus, skirtus trečiosios šalies karo aukoms, kurios yra palaidotos Bendrijoje.

8   SKYRIUS

Karstai, laidojimo urnos ir dekoratyviniai laidojimo puošiniai

90 straipsnis

Neapmokestinami:

a)	karstai su palaikais ir urnos su mirusių žmonių pelenais, gėlės, laidotuvių vainikai ir kiti paprastai jiems puošti naudojami dekoratyviniai daiktai;

b)	gėlės, vainikai ir kiti dekoratyviniai daiktai, kuriuos atsiveža už Bendrijos ribų gyvenantys asmenys, dalyvaujantys laidotuvėse ar atvykstantys papuošti Bendrijos teritorijoje esančių kapų, jeigu pirmiau išvardytos importuojamos prekės savo pobūdžiu ar kiekiu nerodo kokių nors komercinių ketinimų.

XIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

91 straipsnis

Jeigu šioje direktyvoje yra nustatyta, kad neapmokestinimas taikomas tik įvykdžius tam tikras sąlygas, suinteresuotas asmuo privalo pateikti kompetentingoms institucijoms įtikinamą įrodymą, kad minėtos sąlygos buvo įvykdytos.

92 straipsnis

1.   Euro vertė nacionaline valiuta, į kurią turi būti atsižvelgiama pagal šią direktyvą, nustatoma kartą per metus. Valiutų kursai, kuriuos reikia taikyti, nustatomi spalio mėnesio pirmąją darbo dieną ir įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

2.   Valstybės narės gali suapvalinti nacionaline valiuta išreikštas eurų sumas.

3.   Valstybės narės gali ir toliau taikyti neapmokestinimo verčių limitus, kurie galioja 1 dalyje minimo kasmetinio patikslinimo metu, jeigu perskaičiavus skirtumas tarp eurais išreikštų neapmokestinamų sumų, nesuapvalintų 2 dalyje nustatyta tvarka, ir nacionaline valiuta išreikštų neapmokestinamų sumų yra mažesnis kaip 5 % arba neapmokestinama suma sumažėtų.

93 straipsnis

Ši direktyva netrukdo valstybėms narėms:

a)	teikti privilegijų ir netaikyti mokesčių pagal tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus kultūrinio, mokslinio arba techninio bendradarbiavimo susitarimus;

b)	netaikyti mokesčių specialiais atvejais, kurie susiję su pasienio judėjimo specifika ir kuriuos valstybės narės nustato pagal tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus dėl pasienio režimo;

c)

netaikyti mokesčio remiantis sutartimis, pariteto pagrindais sudarytomis su trečiosiomis šalimis, kurios yra Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, šalys, siekiant įgyvendinti Konvencijos 9 priede nurodytų 4.42 ir 4.44 rekomenduojamų praktikų nuostatas.

94 straipsnis

Kol bus priimtos Bendrijos nuostatos šioje srityje, šia direktyva ir toliau leidžiama valstybėms narėms taikyti neapmokestinimą:

a)	prekybos laivyno jūrininkams;

b)	darbininkams, grįžtantiems į savo kilmės šalį po ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpio, kurį jie gyveno už Bendrijos ribų dėl profesinių priežasčių.

95 straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurias jos patvirtina šiai direktyvai įgyvendinti; nurodydamos minėtas priemones, valstybės narės prireikus daro paprastą nuorodą į atitinkamas Reglamento (EEB) Nr. 918/83 nuostatas.

96 straipsnis

Direktyva 83/181/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

97 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

98 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. kovo 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 175, 2009 7 28, p. 123.

(3)  OL L 105, 1983 4 23, p. 38.

(4)  Žr. II priedo A dalį.

(5)  OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(6)  OL L 105, 1983 4 23, p. 1.

---

---

---

---