15.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 331/1

(1)

Finansinis stabilumas yra būtina sąlyga siekiant, kad realiojoje ekonomikoje būtų steigiamos darbo vietos, teikiami kreditai ir vyktų ekonomikos augimas. Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros sistemos, kurią taikant nepavyko numatyti neigiamų pokyčių makrolygio rizikos ribojimo srityje ir užkirsti kelio pernelyg didelės rizikos susidarymui finansų sistemoje, trūkumų.

(2)

Europos Parlamentas keletą kartų ragino visiems subjektams Sąjungos lygiu užtikrinti iš tiesų vienodas sąlygas ir kartu atkreipė dėmesį į Sąjungos patiriamas dideles nesėkmes vykdant vis labiau integruotų finansų rinkų priežiūrą (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų plano (4), 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5), 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.) – Baltoji knyga (6), 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (7) ir 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (8), taip pat savo 2009 m. balandžio 22 d. pozicijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (9) ir 2009 m. balandžio 23 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (10))

(3)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques de Larosière pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema.

(4)

2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo, inter alia, įsteigti Sąjungos lygiu įstaigą, kuriai būtų pavesta visos finansų sistemos rizikos priežiūra.

(5)

2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija palankiai įvertino ir visapusiškai palaikė Larosière ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. 2009 m. kovo 19–20 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui gerinti Sąjungos finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą bei pasinaudoti Larosière ataskaita kaip pagrindu veikti.

(6)

2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ Komisija pasiūlė keletą esamų finansinio stabilumo apsaugos priemonių Sąjungos lygiu reformų, visų pirma Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau – ESRV), atsakingos už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimą. 2009 m. birželio 9 d. posėdyje Taryba ir 2009 m. birželio 18–19 d susitikime Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymams bei palankiai įvertino jos ketinimą pateikti pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių aktų, kad naujoji sistema būtų įvesta 2010 m. Pritardama Komisijos nuomonei, Taryba, inter alia, padarė išvadą, kad Europos centrinis bankas (toliau - ECB) „turėtų teikti analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, o techniniais klausimais turėtų konsultuotis su nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis“. ECB teikiant paramą ESRV ir ESRV vykdant jai pavestas užduotis neturėtų būti pažeistas principas, pagal kurį ECB savarankiškai vykdo savo užduotis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV).

(7)

Atsižvelgiant į tarptautinių finansų rinkų integraciją ir finansų krizių plitimo riziką, Sąjungai reikia prisiimti tvirtus įsipareigojimus pasaulio mastu. ESRV turėtų pasinaudoti aukšto lygio mokslinio komiteto kompetencija ir prisiimti visus reikalingus pasaulio masto įsipareigojimus siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos nuomonės finansinio stabilumo klausimais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir Finansinio stabilumo valdyba (toliau – FSV), kurios turėtų anksti įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu, ir Didžiojo dvidešimtuko (toliau – G-20) partneriais.

(8)

ESRV turėtų prisidėti, inter alia, įgyvendinant TVF, FSV ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (toliau - TAB) rekomendacijas G-20.

(9)

2009 m. spalio 28 d. G-20 finansų ministrams ir centrinių bankų valdytojams pateiktoje TVF, TAB ir FST ataskaitoje „Finansų įstaigų, rinkų ir priemonių sisteminės svarbos vertinimo gairės: Pirminis nagrinėjimas“ taip pat nurodyta, kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką. Vertinimas taip pat priklauso nuo finansų infrastruktūros, krizės valdymo nuostatų ir gebėjimo spręsti problemas, kai jų kyla. Finansų įstaigos sisteminiu požiūriu gali būti svarbios vietos, nacionalinėms arba tarptautinėms finansų sistemoms ir ekonomikai. Pagrindiniai kriterijai, padedantys nustatyti rinkų ir institucijų sisteminę svarbą, yra dydis (finansinių paslaugų, kurias teikia finansų sistemos atskiras vienetas, apimtis), pakeičiamumas (kiek kitos sistemos dalys gali teikti tas pačias paslaugas kritiniu atveju) ir tarpusavio priklausomybė (sąsajos su kitomis sistemos dalimis). Šiais trimis kriterijais grindžiamas įvertinimas turėtų būti papildytas duomenimis apie finansinį pažeidžiamumą ir institucinę finansinių problemų sprendimo sistemą; jame turėtų būti atsižvelgta į daugelį papildomų veiksnių, pavyzdžiui, inter alia, konkrečių struktūrų ir verslo modelių sudėtingumą, finansinės autonomijos laipsnį, priežiūros intensyvumą ir apimtį, finansinių priemonių skaidrumą ir sąsajas, kurios gali paveikti bendrą su institucijomis susijusią riziką.

(10)

ESRV užduotys turėtų būti stebėti ir įvertinti sisteminę riziką įprastomis sąlygomis siekiant sumažinti sistemos riziką, galinčią kilti dėl jos sudėtinių dalių veiklos sutrikimo, ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams. Todėl ESRV turėtų prisidėti siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti neigiamą poveikį vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai. ESRV turėtų analizuoti visą susijusią informaciją, kad įgyvendintų savo tikslus.

(11)

Esančiose Sąjungos priemonėse makrolygio rizikos ribojimo priežiūrai bei platesnės makroekonominės aplinkos pokyčių ir finansų sistemos tarpusavio sąsajoms skiriama per mažai dėmesio. Atsakomybė už makrolygio rizikos ribojimo analizę išlieka fragmentiška, ją vykdo įvairios institucijos skirtingais lygiais ir nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai nustatyta su makrolygio rizikos ribojimu susijusi rizika, būtų aiškiai pateikti įspėjimai ir rekomendacijos, jie būtų toliau nagrinėjami ir būtų imtasi veiksmų. Siekiant, kad Sąjunga ir pasaulio finansų sistemos tinkamai veiktų ir kad būtų sumažintos joms kylančios grėsmės, būtina užtikrinti makro ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros darną.

(12)

Naujai sukurtai makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemai reikia patikimo aukšto lygio vadovavimo. Todėl, atsižvelgiant į ESRV atliekamą pagrindinį vaidmenį ir patikimumą tarptautiniu bei vidaus mastu ir laikantis Larosière ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, pirmąją penkerių metų kadenciją po šio reglamento įsigaliojimo ESRV pirmininkas turėtų būti ECB pirmininkas. Be to, turėtų būti sugriežtinti atskaitomybės reikalavimai, o ESRV organams turėtų būti sudarytos galimybės pasinaudoti įvairia patirtimi, bendra informacija ir nuomonėmis.

(13)

Larosière ataskaitoje taip pat nurodyta, kad makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra prasminga tik tuo atveju, jeigu ji turi tam tikrą poveikį mikrolygio priežiūrai, o mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra veiksmingai užtikrina finansinį stabilumą tik tuomet, jeigu tinkamai atsižvelgiama į makrolygio raidą.

(14)

Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS) turėtų būti steigiama suburiant finansų priežiūros subjektus nacionaliniu ir Sąjungos lygiais, kad ji galėtų veikti kaip tinklas. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys turėtų bendradarbiauti pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, ypač siekdamos užtikrinti, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija. Sąjungos lygiu tinklą turėtų sudaryti ESRV ir trys mikrolygio priežiūros institucijos: Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (11), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (12) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (13) (toliau visos šios institucijos – EPI).

(15)

Sąjungai reikia specialios įstaigos, atsakingos už jos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kuri nustatytų finansiniam stabilumui kylančią riziką ir prireikus teiktų įspėjimus dėl rizikos ir rekomendacijas imtis veiksmų spręsti su tokia rizika susijusias problemas. Todėl ESRV turėtų būti įsteigta kaip nauja nepriklausoma įstaiga, apimanti visus finansų sektorius ir garantijų sistemas. ESRV turėtų būti atsakinga už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą Sąjungos lygiu ir neturėtų būti juridinis asmuo.

(16)

ESRV turėtų turėti bendrąją valdybą, valdymo komitetą, sekretoriatą, patariamąjį mokslinį komitetą ir patariamąjį techninį komitetą. Nustatant patariamojo mokslinio komiteto sudėtį turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas bendrosios valdybos patvirtintas taisykles dėl interesų konflikto. Steigiant patariamąjį techninį komitetą turėtų būti atsižvelgiama į veikiančias struktūras, kad būtų išvengta funkcijų dubliavimosi.

(17)

ESRV turėtų teikti įspėjimus ir, jei mano, kad tai yra būtina, bendro pobūdžio arba konkrečias rekomendacijas, kurie turėtų būti skirti visų pirma visai Sąjungai, vienai ar daugiau valstybių narių arba vienai ar daugiau EPI arba vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, nurodydama konkretų terminą, per kurį turi būti imtasi atitinkamų politinių veiksmų.

(18)

ESRV turėtų parengti spalvinį kodą siekiant, kad suinteresuotos šalys galėtų geriau įvertinti riziką.

(19)

Siekiant padidinti tokių įspėjimų ir rekomendacijų svarbą bei teisėtumą, jie, laikantis griežtų konfidencialumo taisyklių, taip pat turėtų būti perduodami Tarybai ir Komisijai bei, jeigu jie skiriami vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų, – EPI. Vykdydamas SESV nustatytas funkcijas, Ekonomikos ir finansų komitetas (toliau - EFK) turėtų parengti Tarybos posėdyje svarstomą medžiagą. Kad būtų pasirengta Tarybos diskusijoms ir Tarybai būtų laiku pateiktos politinės rekomendacijos, ESRV turėtų reguliariai informuoti EFK ir siųsti įspėjimų bei rekomendacijų tekstus, kai tik jie priimami.

(20)

ESRV, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat turėtų stebėti, kaip laikomasi jos įspėjimų ir rekomendacijų, siekdama užtikrinti, kad į jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgiama. Rekomendacijų adresatai turėtų imtis veiksmų joms įgyvendinti, o neveikimą tinkamai pagrįsti (mechanizmas „veikti arba paaiškinti“). Jeigu, ESRV nuomone, reaguojama netinkamai, ji, laikydamasi griežtų konfidencialumo taisyklių, turėtų apie tai informuoti adresatus, Tarybą ir, prireikus, atitinkamą Europos priežiūros instituciją.

(21)

Nagrinėdama kiekvieną atvejį atskirai ir pakankamai iš anksto pranešusi Tarybai, kad ši galėtų veikti, ESRV turėtų nuspręsti, ar rekomendacija turėtų būti laikoma konfidencialia, ar ją reikėtų paskelbti viešai, atsižvelgdama į tai, kad tam tikromis aplinkybėmis paskelbimas viešai gali padėti paskatinti laikytis rekomendacijų.

(22)

Jeigu ESRV nustato riziką, kuri galėtų sukelti didelę grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, ji turėtų skubiai informuoti Tarybą apie tokią padėtį. Jeigu ESRV nustato, kad gali susidaryti kritinė padėtis, ji turėtų kreiptis į Tarybą ir pateikti padėties įvertinimą. Tada Taryba įvertina, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis. Itin svarbu, kad vykstant tam procesui būtų laikomasi konfidencialumo principo.

(23)

ESRV turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bent kartą per metus, o plataus masto finansinių sunkumų atveju – dar dažniau. Prireikus, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti suteiktos galimybės paprašyti ESRV išnagrinėti konkrečius su finansiniu stabilumu susijusius klausimus.

(24)

Dėl turimos patirties ir esamos atsakomybės finansinio stabilumo srityje ECB ir nacionaliniams centriniams bankams turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Nacionalinės priežiūros institucijos turėtų dalyvauti dalydamosi savo patirtimi konkrečiose srityse. Mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų dalyvavimas ESRV darbe yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo rizikos įvertinimas būtų pagrįstas išsamia ir tikslia informacija apie pokyčius finansų sistemoje. Todėl EPI pirmininkai turėtų būti balsavimo teisę turintys nariai. Po vieną kiekvienos valstybės narės kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovą turėtų dalyvauti bendrosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės. Laikantis atvirumo principo, 15 nepriklausomų išorės ekspertų turėtų teikti ESRV patarimus per patariamąjį mokslinį komitetą.

(25)

Komisijos nario dalyvavimas ESRV padės užtikrinti ryšį su Sąjungos makroekonomine ir finansų priežiūra, o EFK pirmininko dalyvavimas atspindės valstybių narių ministerijų, atsakingų už finansus, ir Tarybos vaidmenį užtikrinant finansinį stabilumą bei vykdant ekonomikos ir finansų priežiūrą.

(26)

Labai svarbu, kad ESRV nariai savo pareigas vykdytų nešališkai ir rūpintųsi tik visos Sąjungos finansiniu stabilumu. Jei neįmanoma pasiekti konsensuso, ESRV balsuojant dėl įspėjimų ir rekomendacijų jos balsai neturėtų būti skirstomi pagal svorį, ir sprendimai paprastai turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma.

(27)

Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė reiškia, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Tos sisteminės rizikos apima riziką, kad dėl didelių nesklandumų visoje Sąjungos finansų sistemoje arba jos dalyse nebus teikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai. Sistemai gali būti svarbi bet kokio tipo finansų įstaiga ir tarpininkas, rinka, infrastruktūra ir priemonė. Todėl ESRV turėtų būti suteikta prieiga prie visos informacijos, būtinos jos pareigoms vykdyti, kartu užtikrinant tos informacijos konfidencialumą, kaip to yra reikalaujama.

(28)

Šiame reglamente nustatytos informacijos rinkimo priemonės yra būtinos ESRV užduotims atlikti ir neturėtų daryti poveikio Europos statistikos sistemos teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti pažeisti 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (14) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (15).

(29)

Siekiant suprasti finansų sistemai poveikį darančius įvykius vertingos informacijos gali suteikti rinkos dalyviai. Todėl prireikus ESRV turėtų konsultuotis su privataus sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant finansų sektoriaus atstovus, vartotojų organizacijas ir naudotojų grupes finansinių paslaugų srityje, nurodytais Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose, ir suteikti jiems tinkamą galimybę pateikti pastabas.

(30)

ESRV įsteigimas turėtų tiesiogiai padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama bendros naujosios Sąjungos priežiūros priemonių dalis, nes makrolygio rizikos ribojimo aspektas yra glaudžiai susijęs su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotimis, priskirtomis EPI. Tik nustačius priemones, pagal kurias tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visi suinteresuotieji subjektai galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. ESRV turėtų stebėti ir vertinti riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygiu arba visos finansų sistemos lygiu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV turėtų tiesiogiai prisidėti prie integruotos Sąjungos priežiūros struktūros, būtinos siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai imtis politinių veiksmų ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą.

(31)

2006 m. gegužės 2 d. Sprendime, priimtame byloje C-217/04 (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB sutarties 95 straipsnio (dabar – SESV 114 straipsnis) formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad tos nuostatos pagrindu Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą.“ (16) ESRV turėtų prisidėti prie finansinio stabilumo, kuris būtinas tolesnei finansų integracijai vidaus rinkoje, stebėdama sisteminę riziką ir prireikus teikdama įspėjimus bei rekomendacijas. Tos užduotys yra glaudžiai susijusios su Sąjungos teisės aktų dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos tikslais. Todėl ESRV turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu.

(32)

Kaip siūloma Larosière ataskaitoje, reikia imtis nuoseklių veiksmų, o Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 17 d. turėtų atlikti visapusišką EFPIS, ESRV ir EPI peržiūrą.

(33)

Kadangi dėl Sąjungos finansų rinkų integracijos negali būti pasiektas šio reglamento tikslas, t. y. valstybės narės negali veiksmingai vykdyti Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, ir todėl šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

ESRV;

b)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010;

c)

Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1094/2010;

d)

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010;

e)

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), numatytas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnyje;

f)

valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.

a)

finansų įstaiga – įmonė, kuriai taikomi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai, taip pat visos kitos Sąjungos įmonės ar subjektai, kurių pagrindinė veikla yra panašaus pobūdžio;

b)

finansų sistema – visos finansų įstaigos, rinkos, produktai ir rinkų infrastruktūros;

c)

sisteminė rizika – nesklandumų finansų sistemoje, dėl kurių galėtų atsirasti didelių neigiamų pasekmių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai, rizika. Sisteminiu požiūriu tam tikros reikšmės gali turėti bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir infrastruktūra.

a)

nustato ir (arba) surenka bei analizuoja visą informaciją, reikalingą ir būtiną 1 dalyje aprašytiems tikslams įgyvendinti;

b)

nustato sisteminę riziką ir suklasifikuoja ją pagal prioritetus;

c)

teikia įspėjimus dėl tokios sisteminės rizikos, kai ji laikoma didele, ir, prireikus, skelbia tuos įspėjimus viešai;

d)

teikia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguodama į nustatytą riziką ir, prireikus, skelbia tas rekomendacijas viešai;

e)

kai ESRV mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 18 straipsnyje, teikia konfidencialų Tarybai skirtą įspėjimą, taip pat situacijos vertinimą, kad Taryba galėtų įvertinti, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad susidarė kritinė padėtis;

f)

stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;

g)

glaudžiai bendradarbiauja su visomis kitomis EFPIS šalimis; prireikus, teikia EPI informaciją apie sisteminę riziką, reikalingą jų užduotims atlikti; ir, visų pirma, bendradarbiaudama su EPI, rengia bendrus kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos lentelę) sisteminei rizikai nustatyti ir įvertinti;

h)

prireikus, dalyvauja Jungtinio komiteto veikloje;

i)

koordinuoja savo veiksmus su tarptautinių finansų įstaigų, visų pirma TVF ir FST, bei atitinkamų įstaigų trečiosiose valstybėse veiksmais, kai sprendžiami klausimai, susiję su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;

j)

vykdo kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose.

a)

ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas;

b)

nacionalinių centrinių bankų valdytojai;

c)

Komisijos narys;

d)

Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) pirmininkas;

e)

Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) pirmininkas;

f)

Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) pirmininkas;

g)

Patariamojo mokslinio komiteto pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai;

h)

Patariamojo techninio komiteto pirmininkas.

a)

po vieną kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos aukšto lygio atstovą iš kiekvienos valstybės narės vadovaujantis 3 dalimi;

b)

Ekonomikos ir finansų komiteto (toliau - EFK) pirmininkas.

a)

ESRV pirmininkas ir pirmininko pirmasis pavaduotojas;

b)

ECB pirmininko pavaduotojas;

c)

keturi kiti bendrosios valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB bendrosios tarybos nariai, atsižvelgiant į poreikį proporcingai atstovauti visoms valstybėms narėms bei valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras. Juos iš savo narių trejų metų laikotarpiui renka bendrosios valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB bendrosios tarybos nariai;

d)

Komisijos narys;

e)

Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija) pirmininkas;

f)

Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) pirmininkas;

g)

Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) pirmininkas;

h)

EFK pirmininkas;

i)

Patariamojo mokslinio komiteto pirmininkas; ir

j)

Patariamojo techninio komiteto pirmininkas..

a)

kiekvieno nacionalinio centrinio banko atstovas ir ECB atstovas;

b)

vienas kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovas iš kiekvienos valstybės narės laikantis antros pastraipos;

c)

Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) atstovas;

d)

Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) atstovas;

e)

Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) atstovas;

f)

du Komisijos atstovai;

g)

EFK atstovas; ir

h)

Patariamojo mokslinio komiteto atstovas.