27.12.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/53

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/2397

2017 m. gruodžio 12 d.

dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Tarybos direktyvos 91/672/EEB (3) ir 96/50/EB (4) – tai pirmieji etapai siekiant suderinti ir pripažinti vidaus vandenų laivybos sektoriaus įgulos narių profesines kvalifikacijas;

(2)	reikalavimai Reino upe plaukiojantiems įgulos nariams nepatenka į direktyvų 91/672/EEB ir 96/50/EB taikymo sritį ir juos nustato Centrinė laivybos Reinu komisija (CCNR), remdamasi Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (5) taikoma su vidaus vandenų keliais susijusioms profesijoms, išskyrus laivavedžius. Tačiau Direktyva 2005/36/EB nustatytas abipusis diplomų ir pažymėjimų pripažinimas nėra visiškai pritaikytas vidaus vandenų kelių sektoriaus profesijų atstovų reguliariai ir dažnai vykdomai tarpvalstybinei veiklai, kuri visų pirma vykdoma su kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais susisiekiančiuose vidaus vandenų keliuose;

(4)

2014 m. Komisijos atliktame vertinimo tyrime pabrėžta, jog vidaus vandenų kelių sektoriaus įgulos narių judumui trukdo tai, kad į direktyvų 91/672/EEB ir 96/50/EB taikymo sritį patenka tik laivavedžiai ir kad pagal tas direktyvas išduoti laivavedžių pažymėjimai savaime nepripažįstami, kai plaukiojama Reinu;

(5)

siekiant palengvinti judumą, užtikrinti saugią navigaciją ir žmonių gyvybės ir aplinkos apsaugą, labai svarbu, kad denio įgulos nariai ir ypač už avarinės situacijos keleiviniuose laivuose valdymą atsakingi asmenys ir suskystintų gamtinių dujų bunkeriavime dalyvaujantys asmenys turėtų jų kvalifikaciją įrodančius pažymėjimus. Kad būtų veiksmingai užtikrinamas reikalavimų vykdymas, tie asmenys tokius pažymėjimus turėtų turėti su savimi vykdydami savo pareigas. Tie principai taikomi ir jaunuoliams, kurių saugą ir sveikatą darbe svarbu apsaugoti pagal Tarybos direktyvą 94/33/EB (6);

(6)	laivyba sporto ar pramoginiais tikslais, nesavaeigių keltų eksploatavimas ir karinių pajėgų bei pagalbos tarnybų laivyba yra veikla, kuriai nereikalaujama panašių kvalifikacijų kaip prekybinei ir keleivinei laivybai. Todėl tą veiklą vykdantiems asmenims ši direktyva neturėtų būti taikoma;

(7)

laivavedžiai, plaukiantys aplinkybėmis, dėl kurių kyla ypač didelis pavojus saugai, visų pirma tais atvejais, kai plaukiama didelėmis vilkstinėmis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomais laivais, esant ribotam matomumui arba jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais ar vandens keliais, kuriuose kyla specifinė laivybos rizika, – turėtų turėti specialius leidimus. Turėtų būti reikalaujama, kad norėdami gauti tokį leidimą laivavedžiai įrodytų, kad turi konkrečią papildomą kompetenciją;

(8)

siekiant užtikrinti saugią laivybą, valstybės narės, laikydamosi suderintų kriterijų, turėtų nustatyti jūrų laivybai tinkančius vidaus vandenų kelius. Su laivyba tais vandens keliais susiję kompetencijos reikalavimai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu. Kai to reikia saugiai laivybai užtikrinti ir prireikus bendradarbiaujant su atitinkama Europos upių komisija, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę taikydamos suderintus kriterijus ir tvarką pagal šią direktyvą nustatyti vandens kelius, kuriuose kyla specifinė laivybos rizika, tačiau neturėtų būti be reikalo ribojamas laivavedžių judumas. Tokiais atvejais susiję kompetencijos reikalavimai turėtų būti nustatyti valstybės narės lygmeniu;

(9)

siekiant didinti asmenų, dalyvaujančių eksploatuojant laivus, judumą visoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į tai, kad visi pagal šią direktyvą išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai pagal suderintus kriterijus turėtų atitikti reikalaujamus minimaliuosius standartus, valstybės narės turėtų pripažinti pagal šią direktyvą pažymėjimais patvirtintas profesines kvalifikacijas. Todėl tokias kvalifikacijas įgiję asmenys turėtų turėti galimybę pagal savo profesiją dirbti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose;

(10)

atsižvelgdamos į tai, kad tarpvalstybinė veikla tam tikrais nacionaliniais vidaus vandenų keliais nevykdoma, ir siekdamos sumažinti išlaidas valstybės narės turėtų turėti galimybę nereikalauti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus turėti nacionaliniuose vidaus vandenų keliuose, nesusisiekiančiuose su kitos valstybės narės laivybai tinkamu vidaus vandenų keliu. Tačiau Sąjungos pažymėjimai turėtų leisti vykdyti laivybos veiklą tuose nesusisiekiančiuose vandens keliuose;

(11)	Direktyva 2005/36/EB tebetaikoma denio įgulos nariams, kuriems netaikoma prievolė turėti pagal šią direktyvą išduotą Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, ir taip pat tebetaikoma vidaus vandenų kelių srities kvalifikacijoms, kurioms netaikoma ši direktyva;

(12)

tais atvejais, kai valstybės narės leidžia taikyti prievolės su savimi turėti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą išimtis, jos turėtų pripažinti asmenų, plaukiojančių jų nacionaliniais vidaus vandenų keliais, nesusisiekiančiais su kitos valstybės narės, kurioje taikoma išimtis, laivybai tinkančiu tinklu, Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus. Tos valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tų vidaus vandenų kelių atžvilgiu, gavus įgulos nario prašymą, su plaukiojimo laiku ir atliktomis kelionėmis susiję duomenys būtų įtraukiami į asmenų, turinčių Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, tarnybos įrašų knygeles. Be to, tos valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių ir nustatyti nuobaudas, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais ir tarnybos įrašų knygelėmis, susijusiais su tais nesusietais vidaus vandenų keliais, ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

(13)

prievolės su savimi turėti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą išimtis taikančios valstybės narės turėtų turėti galimybę sustabdyti asmenų, plaukiojančių jų nacionaliniais vidaus vandenų keliais, nesusisiekiančiais su kitos valstybės narės, kurioje taikoma išimtis, laivybai tinkančiu tinklu, Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą;

(14)

valstybei narei, kurios jokie vidaus vandenų keliai nesusisiekia su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu ir kuri nusprendžia vadovaudamasi šia direktyva neišduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, būtų nustatytas neproporcingas ir bereikalingas įpareigojimas, jei ji turėtų į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti visas šios direktyvos nuostatas. Todėl tokią valstybę narę reikėtų atleisti nuo pareigos į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti su kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimu susijusias nuostatas tol, kol ji nusprendžia neišduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus. Tačiau, siekiant skatinti darbuotojų judumą Sąjungoje, mažinti su darbuotojų judumu susijusią administracinę naštą ir padidinti profesijos patrauklumą, turėtų būti reikalaujama, kad tokia valstybė narė pripažintų Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus savo teritorijoje;

(15)

keliose valstybėse narėse vidaus vandenų laivyba yra nedažna veikla, vykdoma tik vietos ar sezoniniais interesais vandens keliuose, nesusisiekiančiuose su kitomis valstybėmis narėmis. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo principo pagal šią direktyvą turėtų būti laikomasi ir tose valstybėse narėse, tačiau administracinė našta turėtų būti proporcinga. Tokios įgyvendinimo priemonės kaip duomenų bazės ir registrai reikštų didelę administracinę naštą, o realios naudos neduotų, nes informacijos srautas tarp valstybių narių gali būti užtikrintas ir kitais bendradarbiavimo būdais. Todėl pagrįsta atitinkamoms valstybėms narėms leisti į nacionalinę teisę perkelti tik minimalias nuostatas, kurių reikia profesinių kvalifikacijų pažymėjimams, išduotiems pagal šią direktyvą, pripažinti;

(16)	tam tikrose valstybėse narėse laivyba vidaus vandenų keliais techniškai nėra galima. Todėl reikalaujant iš tų valstybių narių į nacionalinę teisę perkelti šią direktyvą joms būtų užkrauta neproporcinga administracinė našta;

(17)	svarbu, kad vidaus vandenų sektorius galėtų pasiūlyti programų, orientuotų ir į vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių išlaikymą veikloje, ir į jaunimo įgūdžių ir įsidarbinamumo gerinimą;

(18)	Komisija turėtų užtikrinti vienodas sąlygas visiems įgulų nariams, reguliariai dirbantiems pagal savo profesiją Sąjungoje, ir turėtų sustabdyti atlyginimų mažėjimo spiralę, taip pat bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos arba laivo registracijos vėliavos valstybės;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Sąjunga ir CCNR pradėjo bendradarbiauti ir įsteigė CCNR globojamą Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komitetą (CESNI) ir siekiant supaprastinti teisines sistemas, pagal kurias Europoje reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos, remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais, kuriuose nustatyti reikalavimai visiškai atitinka nustatytuosius šia direktyva, išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai turėtų galioti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose. Tokie trečiųjų šalių išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai Sąjungoje turėtų būti pripažįstami, jeigu taikomas abipusio pripažinimo principas;

(20)

svarbu, kad darbdaviai Sąjungoje samdydami denio įgulos narius, turinčius trečiųjų šalių išduotus ir Sąjungoje atsakingų institucijų pripažintus kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus, taikytų atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, socialinės apsaugos ir darbo įstatymus;

(21)

siekiant toliau šalinti darbo jėgos judumo kliūtis ir dar labiau supaprastinti teisines sistemas, pagal kurias Europoje reglamentuojamos profesinės kvalifikacijos, remiantis reikalavimais, visiškai atitinkančiais nustatytuosius šia direktyva, trečiosios šalies išduoti kvalifikacijos pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai taip pat gali būti pripažįstami visuose Sąjungos vandens keliuose, tačiau Komisija turi atlikti vertinimą, o ta trečioji šalis turi pripažinti pagal šią direktyvą išduotus dokumentus;

(22)	valstybės narės kvalifikacijos pažymėjimus turėtų išduoti tik asmenims, turintiems būtiniausią kompetenciją, esantiems minimalaus įdarbinimo amžiaus, tinkamos sveikatos būklės ir plaukiojusiems tiek laiko, kiek reikalaujama, kad būtų įgyta konkreti kvalifikacija;

(23)	svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skatintų jaunimą įgyti profesines kvalifikacijas vidaus vandenų laivybos srityje ir nustatytų konkrečias priemones socialinių partnerių veiksmams šioje srityje remti;

(24)

siekiant užtikrinti abipusį kvalifikacijų pripažinimą, kvalifikacijos pažymėjimai turėtų būti grindžiami kompetencija, būtina laivams eksploatuoti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, turėtų būtiniausią kompetenciją, patikrintą atlikus tinkamą vertinimą. Tokio vertinimo forma galėtų būti administracinis egzaminas arba toks vertinimas galėtų būti įtrauktas į patvirtintas mokymo programas, vykdomas laikantis bendrų standartų, kad visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti įvairioms kvalifikacijoms nustatytą palyginamą minimalų kompetencijos lygį;

(25)

laivavedžiai, kai plaukioja Sąjungos vidaus vandenų keliais, turėtų gebėti taikyti žinias apie taisykles dėl eismo vidaus vandenų keliuose, pavyzdžiui, Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisykles (CEVNI) ar kitas atitinkamas eismo taisykles, ir žinias apie taikytinas taisykles dėl plaukiojančiųjų priemonių įgulos komplektavimo, įskaitant taisykles dėl poilsio trukmės, kaip nustatyta Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba specialiuose teisės aktuose, dėl kurių susitarta regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, Laivybos Reinu darbuotojų nuostatuose;

(26)

kadangi dirbant laivavedžiu, plaukiant pagal radiolokatoriaus parodymus, atliekant suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų bunkeriavimą ar plaukiant suskystintomis gamtinėmis dujomis varomais laivais tenka su sauga susijusi atsakomybė, reikalaujama, kad, rengiant praktinius egzaminus, būtų tikrinama, ar įgyta reikalaujamo lygio kompetencija. Tokie praktiniai egzaminai galėtų būti rengiami naudojant patvirtintus treniruoklius, kad vertinti kompetenciją būtų dar lengviau;

(27)

siekiant užtikrinti vidaus vandenų laivybos saugą itin svarbūs yra laive esančios radijo ryšio įrangos valdymo gebėjimai. Svarbu, kad valstybės narės skatintų visus denio įgulos narius, kuriems galėtų prireikti valdyti plaukiojančią priemonę, dalyvauti mokymuose ir gauti pažymėjimus dėl tokios radijo ryšio įrangos valdymo. Laivavedžiams ir vairininkams tokie mokymai ir pažymėjimų gavimas turėtų būti privalomi;

(28)

tvirtinti mokymo programas būtina tam, kad būtų patikrinta, ar programos atitinka bendrus minimalius turinio ir organizavimo reikalavimus. Užtikrinus programų atitiktį tiems reikalavimams, galima pašalinti nereikalingas kliūtis, trukdančias pradėti dirbti pagal šią profesiją, užkertant kelią reikalavimui, kad reikiamų įgūdžių per profesinio mokymo kursus jau įgiję asmenys laikytų nereikalingus papildomus egzaminus. Esant patvirtintoms mokymo programoms, ankstesnės patirties kituose sektoriuose turintiems darbuotojams taip pat galėtų būti lengviau pradėti dirbti pagal su vidaus laivyba susijusią profesiją, nes jie galėtų pasinaudoti specialiomis mokymo programomis, pagal kurias atsižvelgiama į jų jau įgytą kompetenciją;

(29)	siekiant dar labiau palengvinti laivavedžių judumą, su valstybės narės, kurioje yra su specifine rizika susijęs vandens kelių ruožas, sutikimu valstybėms narėms turėtų būti leista vertinti kompetenciją, būtiną norint vykdyti laivybą tame su specifine rizika susijusiame vandens kelių ruože;

(30)

plaukiojimo laikas turėtų būti tikrinamas pagal patvirtintus tarnybos įrašų knygelės įrašus. Kad plaukiojimo laiką būtų galima patikrinti, valstybės narės turėtų išduoti tarnybos įrašų knygeles bei laivo žurnalus ir užtikrinti, kad juose būtų įrašyta informacija apie laivų keliones. Kandidato sveikatos būklės tinkamumą turėtų pažymėjimu patvirtinti gydytojas;

(31)	kai vykdant pakrovimo ir iškrovimo veiklą reikia aktyviai atlikti laivybos operacijas, pavyzdžiui, dugno gilinimo veiksmus arba manevrus tarp pakrovimo ar iškrovimo punktų, valstybės narės turėtų laikyti, kad tokiai veiklai skirtas laikas yra plaukiojimo laikas, ir atitinkamai jį užregistruoti;

(32)	visais atvejais, kai dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių reikia tvarkyti asmens duomenis, jie turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 45/2001 (7) ir (ES) 2016/679 (8);

(33)

kad padėtų veiksmingai vykdyti administravimo veiksmus kvalifikacijos pažymėjimų srityje valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas šiai direktyvai įgyvendinti, ir turėtų parengti kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų duomenų registrą. Siekiant padėti valstybėms narėms tarpusavyje ir su Komisija lengviau keistis informacija, kurios reikia šios direktyvos įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir vertinimo, taip pat statistikos tikslais, ir siekiant užtikrinti saugią ir nesudėtingą laivybą, valstybės narės tokią informaciją, įskaitant kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų duomenis, turėtų pranešti įtraukdamos ją į Komisijos tvarkomą duomenų bazę. Tvarkydama tą duomenų bazę, Komisija turėtų deramai laikytis asmens duomenų apsaugos principų;

(34)

institucijos, įskaitant trečiųjų šalių institucijas, išduodančios kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus pagal taisykles, visiškai atitinkančias išdėstytąsias šioje direktyvoje, tvarko asmens duomenis. Institucijos, susijusios su šios direktyvos įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu, ir prireikus tarptautinės organizacijos, nustačiusios tas identiškas taisykles, taip pat turėtų turėti prieigą prie Komisijos tvarkomos duomenų bazės šios direktyvos vertinimo, statistiniais tikslais, siekiant užtikrinti saugią ir nesudėtingą laivybą ir padėti toms institucijoms keistis informacija. Tačiau suteikiant tokią prieigą turėtų būti užtikrintas tinkamas duomenų, ypač asmens duomenų, apsaugos lygis, o trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų atveju – taip pat abipusiškumo principo laikymasis;

(35)

siekiant toliau modernizuoti vidaus vandenų sektorių ir sumažinti administracinę naštą ir dokumentų klastojimo galimybes, Komisija, atsižvelgdama į geresnio reglamentavimo principą, turėtų apsvarstyti galimybę pakeisti popierinius Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus naujomis elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroninėmis profesinėmis kortelėmis ir elektroninėmis laivo sistemomis;

(36)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atitinkamais atvejais pasipriešinti valstybės narės planuojamiems priimti kompetencijos reikalavimams, kurie susiję su tam tikruose vidaus vandenų kelių ruožuose esančia specifine rizika. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(37)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pavyzdžių, pagal kuriuos būtų išduodami Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimai, praktinių egzaminų pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai, tvirtinimu, ir susiję su sprendimų dėl pripažinimo pagal 10 straipsnį priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(38)

siekiant nustatyti minimalius suderintus kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimu standartus ir padėti valstybėms narėms lengviau keistis informacija, o Komisijai įgyvendinti šią direktyvą ir stebėti bei vertinti, kaip ji įgyvendinama, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti kompetencijos standartus, sveikatos būklės tinkamumo standartus, praktinių egzaminų standartus, treniruoklių patvirtinimo standartus ir standartus, pagal kuriuos būtų apibrėžiamos Komisijos tvarkomos duomenų bazės, kurioje būtų laikomos pagrindinių duomenų, susijusių su Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais, tarnybos įrašų knygelėmis, laivo žurnalais ir pripažįstamais dokumentais, kopijos, naudojimo ypatumai ir sąlygos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (10) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)

pereinamojo laikotarpio priemonėmis turėtų būti sprendžiama ne tik pažymėjimų, pagal Direktyvą 96/50/EB, Laivybos Reinu darbuotojų nuostatus ar tam tikrus nacionalinės teisės aktus išduotų laivavedžiams, problema, bet ir pažymėjimų, išduodamų kitų kategorijų denio įgulos nariams, kuriems taikoma ši direktyva, problema. Tomis priemonėmis turėtų būti kiek įmanoma apsaugotos anksčiau suteiktos teisės ir siekiama kvalifikuotiems įgulos nariams suteikti pakankamai laiko kreiptis dėl Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Todėl tomis priemonėmis turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį tuos pažymėjimus būtų galima naudoti Sąjungos vidaus vandenų keliuose, kuriems jie galiojo iki perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos. Tomis priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta perėjimo prie naujų taisyklių, taikomų visiems tiems pažymėjimams, sistema, visų pirma, kai tai susiję su vietinės reikšmės kelionėmis;

(40)

vidaus vandenų laivybos srities profesines kvalifikacijas reglamentuojančius teisės aktus lengviau suderinti glaudžiai bendradarbiaujant Sąjungai ir CCNR ir rengiant CESNI standartus. CESNI, kurio veikloje gali dalyvauti visų valstybių narių ekspertai, rengia standartus vidaus vandenų laivybos srityje, įskaitant standartus, susijusius su profesinėmis kvalifikacijomis. Europos upių komisijos, atitinkamos tarptautinės organizacijos, socialiniai partneriai ir profesinės asociacijos turėtų visapusiškai dalyvauti kuriant ir rengiant CESNI standartus. Kai tenkinamos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos, Komisija, pagal šią direktyvą priimdama įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, turėtų remtis CESNI standartais;

(41)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti bendrą vidaus vandenų laivybos srities minimalių profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)	siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą vidaus vandenų sektoriuje, svarbu skatinti moterų galimybes įgyti kvalifikacijas ir siekti šios profesijos;

(43)

remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, informacija, kurią valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, turi pateikti Komisijai, privalo būti aiški ir tiksli. Tai taip pat galioja ir šiai direktyvai, kurioje numatytas specialus tikslinis požiūris į perkėlimą į nacionalinę teisę;

(44)	todėl direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB turėtų būti panaikintos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos asmenų, dalyvaujančių eksploatuojant plaukiojančiąją priemonę, kuri plaukioja Sąjungos vidaus vandenų keliais, kvalifikacijų patvirtinimo pažymėjimu ir tokių kvalifikacijų pripažinimo valstybėse narėse sąlygos ir tvarka.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma denio įgulos nariams, suskystintų gamtinių dujų specialistams ir keleivinės laivybos specialistams, dirbantiems šių tipų plaukiojančiosiose priemonėse, kurios plaukioja bet kuriuo Sąjungos vidaus vandenų keliu:

a)	laivuose, kurių ilgis yra 20 ar daugiau metrų;

b)	laivuose, kurių ilgio, pločio ir grimzlės sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų;

c)	vilkikuose ir stūmikuose, kurių paskirtis: i) vilkti arba stumti a ir b punktuose nurodytus laivus; ii) vilkti arba stumti plūduriuojančius įrenginius; iii) judėti kartu su a ir b punktuose nurodytais laivais ar greta plūduriuojančiais įrenginiais;

d)	keleiviniuose laivuose;

e)	laivuose, kurių atžvilgiu reikia turėti patvirtinimo pažymėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB (11);

f)	plūduriuojančiuose įrenginiuose.

2.   Ši direktyva netaikoma asmenims:

a)	plaukiojantiems sporto ar pramoginiais tikslais;

b)	dalyvaujantiems eksploatuojant nesavaeigius keltus;

c)	dalyvaujantiems eksploatuojant plaukiojančiąsias priemones, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, civilinės saugos tarnybos, vandens kelių administracijos, priešgaisrinės tarnybos ir kitos pagalbos tarnybos.

3.   Nedarant poveikio 39 straipsnio 3 daliai, ši direktyva taip pat netaikoma asmenims, vykdantiems laivybos veiklą valstybėse narėse, kurios neturi vidaus vandenų kelių, susisiekiančių su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu, ir kurie vykdo tik:

a)	vietinės reikšmės ribotas keliones, kurių atstumas nuo išvykimo vietos niekada nėra didesnis nei dešimt kilometrų, arba

b)	laivybos veiklą vykdo tik sezono metu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   vidaus vandenų kelias– vandens kelias, kuriuo gali plaukioti 2 straipsnyje nurodytos plaukiojančiosios priemonės, išskyrus jūrą;

2.   plaukiojančioji priemonė– laivas arba plūduriuojantis įrenginys;

3.   laivas– vidaus vandenų laivas arba jūrų laivas;

4.   vilkikas– laivas, specialiai pastatytas vilkimo operacijoms vykdyti;

5.   stūmikas– laivas, specialiai pastatytas stumiamajai vilkstinei stumti;

6.   keleivinis laivas– laivas, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;

7.   Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas– kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo atitinka šios direktyvos reikalavimus;

8.   JRAB konvencija– JRAB konvencija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB (12) 1 straipsnio 21 punkte;

9.   denio įgulos nariai– asmenys, dalyvaujantys bendrai eksploatuojant Sąjungos vidaus vandenų keliais plaukiančią plaukiojančiąją priemonę ir atliekantys įvairias užduotis, kaip antai susijusias su laivyba, laivo eksploatavimo priežiūra, krovinių tvarkymu, sukrovimu ir keleivių vežimu, jūrų hidrotechnika, technine priežiūra ir remontu, komunikacija, sveikata ir sauga bei aplinkos apsauga, išskyrus asmenis, kuriems pavesta rūpintis tik variklių, kranų ar elektros bei elektronikos įrangos veikimu;

10.   radijo operatoriaus pažymėjimas– valstybės narės pagal Radijo ryšio reglamentą, pridedamą prie Tarptautinės telekomunikacijų konvencijos, išduotas nacionalinis pažymėjimas, kuriuo leidžiama naudoti radijo ryšio stotį vidaus vandenų plaukiojančiojoje priemonėje;

11.   keleivinės laivybos specialistas– laive dirbantis asmuo, kuris yra kvalifikuotas imtis priemonių keleiviniuose laivuose susidarius avarinei situacijai;

12.   suskystintų gamtinių dujų specialistas– asmuo, kvalifikuotas dalyvauti laivo, kurio kurui naudojamos suskystintos gamtinės dujos, bunkeriavimo procedūroje arba būti tokios plaukiojančiosios priemonės laivavedžiu;

13.   laivavedys– denio įgulos narys, kvalifikuotas valdyti plaukiojančiąją priemonę, plaukiančią valstybių narių vidaus vandenų keliais, ir prisiimti visą atsakomybę laive, be kita ko, už įgulą, keleivius ir krovinius;

14.   specifinė rizika– pavojus saugai, visų pirma kylantis dėl konkrečių laivybos sąlygų, kurioms susidarius laivavedžiams reikia platesnės kompetencijos, negu iš jų tikimasi pagal bendruosius kompetencijos einant vadovaujamojo lygmens pareigas standartus;

15.   kompetencija– įrodytas gebėjimas naudotis žiniomis ir įgūdžiais, kurių pagal nustatytus standartus reikalaujama, kad būtų tinkamai vykdomos užduotys, būtinos vidaus vandenų plaukiojančiosioms priemonėms eksploatuoti;

16.   vadovaujamasis lygmuo– atsakomybės lygmuo, siejamas su laivavedžio pareigomis, kuriame užtikrinama, kad kiti denio įgulos nariai visas su plaukiojančiosios priemonės eksploatavimu susijusias užduotis atliktų tinkamai;

17.   eksploatavimo lygmuo– atsakomybės lygmuo, siejamas su upeivio, kvalifikuoto upeivio ar vairininko pareigomis, kuriame jis, laikydamasis atitinkamos tvarkos ir vykdydamas vadovaujamojo lygmens pareigas einančio asmens nurodymus, vykdo visas jo atsakomybės sričiai priskiriamas užduotis;

18.   didelė vilkstinė– stumiama vilkstinė, kurios stumiamos plaukiojančiosios priemonės bendro ilgio ir bendro pločio sandauga yra 7 000 kvadratinių metrų ar daugiau;

19.   tarnybos įrašų knygelė– asmens duomenų registras, kuriame įrašoma informacija apie įgulos nario darbo patirtį, visų pirma plaukiojimo laikas ir atliktos kelionės;

20.   laivo žurnalas– oficialus žurnalas, kuriame registruojamos plaukiojančiosios priemonės ir jos įgulos kelionės;

21.   pildoma tarnybos įrašų knygelė arba pildomas laivo žurnalas– tarnybos įrašų knygelė arba laivo žurnalas, kuriuose galima registruoti duomenis;

22.   plaukiojimo laikas– kompetentingos institucijos patvirtintas laikas, matuojamas dienomis, kurį per plaukiojančiosios priemonės kelionę vidaus vandenų keliais denio įgulos nariai praleido toje priemonėje, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo veiklą, kuriai vykdyti reikia aktyviai atlikti laivybos operacijas;

23.   plūduriuojantis įrenginys– plūduriuojanti įranga, kuria vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;

24.   ilgis– didžiausias korpuso ilgis metrais be laivo vairo ir bušprito;

25.   plotis– didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);

26.   grimzlė– vertikalus atstumas metrais nuo žemiausio korpuso taško, neskaičiuojant kilio arba kitų pritvirtintų priedų, iki aukščiausios grimzlės linijos;

27.   sezoninė laivyba– laivybos veikla, kuri vykdoma kasmet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

2 SKYRIUS

SĄJUNGOS KVALIFIKACIJOS PAŽYMĖJIMAI

4 straipsnis

Denio įgulos narių prievolė su savimi turėti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos vidaus vandenų keliais plaukiojantys denio įgulos nariai su savimi turėtų pagal 11 straipsnį išduotą denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį pripažįstamą pažymėjimą.

2.   Denio įgulos narių, išskyrus laivavedžius, Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas ir tarnybos įrašų knygelė, kaip nurodyta 22 straipsnyje, pateikiami viename dokumente.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, asmenų, išskyrus laivavedžius, dalyvaujančių eksploatuojant plaukiojančiąją priemonę, turimi pažymėjimai, išduoti arba pripažįstami pagal Direktyvą 2008/106/EB, taigi, ir pagal JRAB konvenciją, galioja vidaus vandenų keliais plaukiančiuose jūrų laivuose.

5 straipsnis

Prievolė su savimi turėti su specialiomis operacijomis susijusį Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą

1.   Valstybės narės užtikrina, kad keleivinės laivybos specialistai ir suskystintų gamtinių dujų specialistai su savimi turėtų pagal 11 straipsnį išduotą Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį pripažįstamą pažymėjimą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, asmenų, dalyvaujančių eksploatuojant plaukiojančiąją priemonę, turimi pažymėjimai, išduoti arba pripažįstami pagal Direktyvą 2008/106/EB, taigi, ir pagal JRAB konvenciją, galioja vidaus vandenų keliais plaukiančiuose jūrų laivuose.

6 straipsnis

Laivavedžių prievolė turėti specialius leidimus

Valstybės narės užtikrina, kad laivavedžiai turėtų pagal 12 straipsnį išduotus specialius leidimus, kai:

a)	plaukia 8 straipsnyje nurodytais jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais;

b)	plaukia vidaus vandenų keliais, kurie pagal 9 straipsnį laikomi nurodytais vidaus vandenų kelių ruožais, kuriuose kyla specifinė rizika;

c)	plaukdami naudoja radiolokatorių;

d)	plaukia plaukiojančiosiomis priemonėmis, kuriose kurui naudojamos suskystintos gamtinės dujos;

e)	plaukia didelėmis vilkstinėmis.

7 straipsnis

Išimtys, susijusios su nacionaliniais vidaus vandenų keliais, kurie nesusisiekia su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu

1.   Valstybė narė gali 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytiems asmenims, plaukiojantiems tik tais nacionaliniais vidaus vandenų keliais, kurie nesusisiekia su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu, įskaitant prie jūrų laivybai tinkančių priskiriamus vidaus vandenų kelius, netaikyti 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatytų prievolių.

2.   Valstybė narė, taikanti išimtį pagal 1 dalį, gali 1 dalyje nurodytiems asmenims išduoti kvalifikacijos pažymėjimus kitomis nei bendrosios sąlygos, nurodytos šioje direktyvoje, jeigu tokiais pažymėjimais užtikrinamas tinkamas saugos lygis. Tų pažymėjimų pripažinimą kitose valstybėse narėse reglamentuoja, kai taikytina, Direktyva 2005/36/EB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB (13).

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 1 dalį suteiktas išimtis. Komisija informaciją apie tas suteiktas išimtis paskelbia viešai.

8 straipsnis

Vidaus vandenų kelių priskyrimas prie jūrų laivybai tinkančių vidaus vandenų kelių

1.   Valstybės narės savo teritorijos vidaus vandenų kelių ruožą prie jūrų laivybai tinkančių vidaus vandenų kelių priskiria, jeigu tenkinamas vienas iš šių kriterijų:

a)	taikoma Konvencija dėl tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių;

b)	plūdurai ir ženklai naudojami pagal jūrų sistemą;

c)	tuose vidaus vandenų keliuose būtina laivyba pagal sausumos orientyrus arba

d)	laivybai tuose vidaus vandenų keliuose būtina jūrų įranga, kuriai naudoti reikia specialių žinių.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša apie konkretų savo teritorijos vidaus vandenų kelių ruožą, priskiriamą prie jūrų laivybai tinkančių vidaus vandenų kelių. Pranešimas Komisijai teikiamas kartu su pagrindimu, parengtu pagal 1 dalyje nurodytus kriterijus. Komisija nepagrįstai nedelsdama viešai paskelbia jūrų laivybai tinkančių vidaus vandenų kelių, apie kuriuos pranešta, sąrašą.

9 straipsnis

Vidaus vandenų kelių ruožai, kuriuose kyla specifinė rizika

1.   Kai būtina saugiai laivybai užtikrinti, valstybės narės gali nustatyti savo pačių teritorijose esančius vidaus vandenų kelių ruožus, kuriuose kyla specifinė rizika, laikydamosi 2–4 dalyse nustatytos procedūros, kai tokia rizika kyla dėl vienos ar daugiau iš toliau išvardytų priežasčių:

a)	dažnai kinta srovės pobūdis ir greitis,

b)	vidaus vandenų kelio hidromorfologinės ypatybės ir vidaus vandenų kelyje neteikiamos tinkamos laivakelio informacijos paslaugos ar nėra tinkamų žemėlapių,

c)	laikomasi specialaus vietos eismo reguliavimo, kuris yra pateisinamas dėl konkrečių vidaus vandenų kelių hidromorfologinių ypatybių; arba

d)	konkrečiame vidaus vandenų kelio ruože dažnos avarijos, kylančios dėl kompetencijos, kuri nėra įtraukta į 17 straipsnyje nurodytus standartus, trūkumo.

Nustatydamos pirmoje pastraipoje nurodytus ruožus, valstybės narės konsultuojasi su atitinkama Europos upės komisija, jei, jų nuomone, to reikia siekiant užtikrinti saugą.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurias ketina patvirtinti pagal šio straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį, bent prieš šešis mėnesius iki numatomos tų priemonių patvirtinimo dienos, ir kartu pateikia motyvus, kuriais priemonė grindžiama.

3.   Kai 1 dalyje nurodyti vidaus vandenų kelių ruožai yra palei dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, atitinkamos valstybės narės tarpusavyje konsultuojasi ir Komisijai pateikia bendrą pranešimą.

4.   Jei valstybė narė ketina patvirtinti priemonę, kuri nėra pateisinama pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, Komisija per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėsto sprendimą, kuriuo prieštaraujama priemonės patvirtinimui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Komisija viešai paskelbia valstybių narių patvirtintas priemones ir 2 dalyje nurodytus motyvus.

10 straipsnis

Pripažinimas

1.   Bet kuris 4 ir 5 straipsniuose nurodytas Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas, taip pat 22 straipsnyje nurodytos pagal šią direktyvą kompetentingų institucijų išduotos tarnybos įrašų knygelės ar laivo žurnalai galioja visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose.

2.   Bet kuris kvalifikacijos pažymėjimas, tarnybos įrašų knygelė ar laivo žurnalas, išduotas remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais, kuriuose nustatyti reikalavimai visiškai atitinka nustatytuosius šioje direktyvoje, galioja visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose.

Tokie pažymėjimai, tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai, išduoti trečiosios šalies, galioja visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose, jei ta trečioji šalis pagal savo jurisdikciją pripažįsta Sąjungos dokumentus, išduotus pagal šią direktyvą.

3.   Nedarant poveikio 2 daliai, bet kuris kvalifikacijos pažymėjimas, tarnybos įrašų knygelė ar laivo žurnalas, išduotas pagal trečiosios šalies nacionalines taisykles, kuriomis nustatyti reikalavimai visiškai atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, galioja visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose, jeigu laikomasi 4 ir 5 dalyse nustatytos tvarkos ir sąlygų.

4.   Bet kuri trečioji šalis Komisijai gali pateikti prašymą pripažinti jos institucijų išduotus pažymėjimus, tarnybos įrašų knygeles ar laivo žurnalus. Su prašymu turi būti pateikta visa būtina informacija, kuria remiantis būtų galima nustatyti, ar tokių dokumentų išdavimui taikomi reikalavimai, kurie yra identiški šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

5.   Gavusi 4 dalyje nurodytą prašymą dėl pripažinimo Komisija atlieka pažymėjimų išdavimo sistemų prašančiojoje trečiojoje šalyje vertinimą kad nustatytų, ar pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ar laivo žurnalų išdavimui taikomi reikalavimai, kurie yra identiški šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

Jeigu nustatoma, kad tiek reikalavimai yra identiški, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl tos trečiosios šalies išduotų pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ar laivo žurnalų pripažinimo Sąjungoje, jei ta trečioji šalis pagal savo jurisdikciją pripažįsta pagal šią direktyvą išduotus Sąjungos dokumentus.

Priimdama šios dalies antroje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą Komisija nurodo, kurie iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų yra pripažįstami. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Kai valstybė narė mano, kad trečioji šalis nebesilaiko šio straipsnio reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai, pateikdama pagrįstus nesutikimo motyvus.

7.   Kas aštuonerius metus Komisija įvertina, ar 5 dalies antroje pastraipoje nurodytos trečiosios šalies pažymėjimų išdavimo sistema atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Nustačiusi, kad šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų nebesilaikoma, taikoma 8 dalis.

8.   Jei Komisija nustato, kad šio straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų dokumentų išdavimui trečiojoje šalyje nebetaikomi šioje direktyvoje nustatytiesiems identiški reikalavimai, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomas pagal šiuos reikalavimus išduotų kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų galiojimas visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija šį sustabdymą bet kuriuo metu gali atšaukti, jeigu nustatyti su standartų taikymu susiję trūkumai pašalinami.

9.   Komisija viešai paskelbia 2 ir 3 dalyse nurodytų trečiųjų šalių sąrašą ir dokumentus, kurių galiojimas pripažįstamas visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose.

3 SKYRIUS

PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PATVIRTINIMAS PAŽYMĖJIMU

I SKIRSNIS

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų ir laivavedžių specialių leidimų išdavimo tvarka

11 straipsnis

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas ir galiojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą ir su specialiomis operacijomis susijusį Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą išduoti prašantys asmenys pateiktų tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius:

a)	jų asmens tapatybę;

b)	kad jie atitinka I priede nustatytus kvalifikacijai, dėl kurios kreipiasi, taikomus minimalius reikalavimus, susijusius su amžiumi, kompetencija, administracine atitiktimi ir plaukiojimo laiku;

c)	kad, kai taikytina, jie pagal 23 straipsnį atitinka sveikatos būklės tinkamumo standartus.

2.   Valstybės narės išduoda Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus patikrinusios pareiškėjų pateiktų dokumentų autentiškumą bei galiojimą ir patikrinusios, ar pareiškėjams jau nėra išduotas galiojantis Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų ir bendrųjų dokumentų, apimančių Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus ir tarnybos įrašų knygeles, pavyzdžiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas galioja tik iki kito sveikatos patikrinimo, kurio reikalaujama pagal 23 straipsnį, dienos.

5.   Nedarant poveikio 4 dalyje nustatytam apribojimui, laivavedžių Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip 13 metų.

6.   Su specialiomis operacijomis susiję Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

12 straipsnis

Specialių leidimų išdavimas laivavedžiams ir šių leidimų galiojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnyje nurodytus specialius leidimus išduoti prašantys asmenys pateiktų tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius:

a)	jų asmens tapatybę;

b)	kad jie atitinka I priede nustatytus specialiam leidimui, dėl kurio kreipiasi, gauti taikomus minimalius reikalavimus, susijusius su amžiumi, kompetencija, administracine atitiktimi ir plaukiojimo laiku;

c)	kad jie turi laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis pripažįstamą pažymėjimą, arba kad jie atitinka šioje direktyvoje numatytus minimalius reikalavimus laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimams gauti.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, specialius leidimus, skirtus plaukti vidaus vandenų kelių ruožais, kuriuose kyla specifinė rizika, ir reikalaujamus pagal 6 straipsnio b punktą, išduoti prašantys asmenys 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius:

a)	jų asmens tapatybę;

b)	kad jie atitinka kompetencijos, susijusios su tam tikrame vidaus vandenų kelių ruože kylančia specifine rizika, dėl kurios reikia leidimo, reikalavimus, kaip nustatyta 20 straipsnyje;

c)	kad jie turi laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba kad jie turi pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis pripažįstamą pažymėjimą, arba kad jie atitinka šioje direktyvoje numatytus minimalius reikalavimus laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimams gauti.

3.   Valstybės narės išduoda 1 ir 2 dalyse nurodytus specialius leidimus patikrinusios pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumą ir galiojimą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad laivavedžių Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus išduodanti kompetentinga institucija, laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto pavyzdžio, pažymėjime nurodytų visus pagal 6 straipsnį išduotus specialius leidimus. Toks specialus leidimas nustoja galioti, kai nustoja galioti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas.

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio d punkte nurodytas specialus leidimas, laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto pavyzdžio, išduodamas kaip suskystintų gamtinių dujų specialisto Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas, kurio galiojimas nustatomas pagal 11 straipsnio 6 dalį.

13 straipsnis

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų ir laivavedžių specialių leidimų atnaujinimas

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimui baigus galioti, valstybės narės, gavusios prašymą, pažymėjimą ir, jeigu taikoma, su juo susijusius specialius leidimus, atnaujina, jeigu:

a)	siekiant gauti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus ir specialius leidimus, išskyrus nurodytuosius 6 straipsnio d punkte, pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai, nurodyti 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose;

b)	siekiant gauti su specialiomis operacijomis susijusį Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, pateikiami tinkami patvirtinamieji dokumentai, nurodyti 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

14 straipsnis

Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų arba laivavedžių specialių leidimų galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.   Jei yra požymių, kad kvalifikacijos pažymėjimų arba specialių leidimų išdavimo reikalavimų nebesilaikoma, valstybė narė, kuri išdavė pažymėjimą arba specialų leidimą, atlieka visus būtinus įvertinimus ir atitinkamais atvejais panaikina tuos pažymėjimus arba specialius leidimus.

2.   Bet kuri valstybė narė gali laikinai sustabdyti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, jei ji mano, kad toks sustabdymas yra būtinas dėl saugumo ar viešosios tvarkos.

3.   Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos užregistruoja visus pažymėjimus, kurių galiojimas buvo sustabdytas ir kurie buvo panaikinti, 25 straipsnio 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

II SKIRSNIS

Administracinis bendradarbiavimas

15 straipsnis

Bendradarbiavimas

39 straipsnio 3 dalyje nurodytai valstybei narei nustačius, kad kvalifikacijos pažymėjimas, kurį išdavė kitos valstybės narės kompetentinga institucija, netenkina šioje direktyvoje nustatytų sąlygų, arba kai esama saugumo ar viešosios tvarkos sumetimų, kompetentinga institucija paprašo išduodančios institucijos, kad ji apsvarstytų galimybę sustabdyti to kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą pagal 14 straipsnį. Prašančioji institucija informuoja Komisiją apie savo prašymą. Institucija, kuri išdavė tą kvalifikacijos pažymėjimą, išnagrinėja prašymą ir praneša kitai institucijai apie savo sprendimą. Bet kuri kompetentinga institucija gali uždrausti asmenims vykdyti veiklą jos jurisdikcijos teritorijoje, kol bus gautas pranešimas apie pažymėjimą išdavusios institucijos sprendimą.

39 straipsnio 3 dalyje nurodytos valstybės narės taip pat bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad užtikrintų, jog pagal šią direktyvą pripažįstamų kvalifikacijos pažymėjimų ir tarnybos įrašų knygelių turėtojų plaukiojimo laikas ir kelionės būtų užregistruoti, jei tarnybos įrašų knygelės turėtojas reikalauja atlikti tokius įrašus, ir patvirtinti laikotarpiui, ne ilgesniam nei 15 mėnesių iki prašymo dėl patvirtinimo dienos. Atitinkamais atvejais 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos valstybės narės informuoja Komisiją apie savo teritorijos vidaus vandenų kelius, kuriuose reikia jūrų laivybos kompetencijos.

III SKIRSNIS

Kompetencijos

16 straipsnis

Kompetencijos reikalavimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti asmenys turėtų būtinas kompetencijas, kad galėtų saugiai eksploatuoti plaukiojančiąją priemonę, kaip nustatyta 17 straipsnyje.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, su 6 straipsnio b punkte nurodyta specifine rizika susijusios kompetencijos vertinimas atliekamas pagal 20 straipsnį.

17 straipsnis

Kompetencijų vertinimas

1.   Komisija pagal 31 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant kompetencijos ir atitinkamų žinių bei įgūdžių standartus, atitinkančius II priede nustatytus esminius reikalavimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, prašantys išduoti 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus dokumentus, atitinkamais atvejais įrodytų, jog jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kompetencijos standartus išlaikydami egzaminą:

a)	už kurį atsakinga administracinė institucija, kaip nustatyta 18 straipsnyje; arba

b)	kuris yra įtrauktas į mokymo programą, patvirtintą pagal 19 straipsnį.

3.   Asmenys, be kita ko, laikydami praktinį egzaminą, įrodo atitiktį kompetencijos standartams, kad gautų:

a)	laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

b)	specialų leidimą plaukti naudojant radiolokatorių, kaip nurodyta 6 straipsnio c punkte;

c)	suskystintų gamtinių dujų specialisto Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

d)	keleivinės laivybos specialisto Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą.

Praktiniai egzaminai, laikomi siekiant gauti šios dalies a ir b punktuose nurodytus dokumentus, gali būti rengiami plaukiojančiojoje priemonėje arba naudojant treniruoklį, atitinkantį 21 straipsnį. Praktiniai egzaminai, laikomi siekiant gauti šios dalies c ir d punktuose nurodytą dokumentą, gali būti rengiami plaukiojančiojoje priemonėje arba tinkamame kranto įrenginyje.

4.   Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų praktinių egzaminų standartus ir nurodant konkrečias kompetencijas ir sąlygas, kurias reikia patikrinti per praktinius egzaminus, taip pat minimalius reikalavimus, taikomus plaukiojančiosioms priemonėms, kuriose galima rengti praktinį egzaminą.

18 straipsnis

Egzaminas, už kurį atsako administracinė institucija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jos atsako už 17 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų egzaminų rengimą. Valstybės narės užtikrina, kad tuos egzaminus rengtų egzaminuotojai, kvalifikuoti vertinti kompetenciją ir atitinkamas žinias bei įgūdžius, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pareiškėjui, išlaikiusiam 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą praktinį egzaminą, valstybės narės išduoda praktinio egzamino pažymėjimą, jei tas egzaminas vyksta naudojant 21 straipsnį atitinkantį treniruoklį ir jei pareiškėjas paprašo tokio pažymėjimo.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto praktinio egzamino pažymėjimo pavyzdžiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.   Valstybės narės be jokių papildomų reikalavimų ar vertinimų pripažįsta 2 dalyje nurodytus kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus praktinių egzaminų pažymėjimus.

5.   Kai rengiami egzaminai raštu arba naudojant kompiuterį, 1 dalyje nurodytus egzaminuotojus gali pakeisti kvalifikuoti prižiūrėtojai.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nurodyti egzaminuotojai ir kvalifikuoti prižiūrėtojai neturėtų interesų konfliktų.

19 straipsnis

Mokymo programų tvirtinimas

1.   Valstybės narės gali sudaryti 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytų asmenų mokymo programas. Valstybės narės užtikrina, kad tokios mokymo programos, kurias baigus gaunamas diplomas arba pažymėjimas, kuriuo įrodoma, kad asmuo atitinka 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus kompetencijos standartus, būtų patvirtintos valstybių narių, kurių teritorijoje atitinkama švietimo ar mokymo įstaiga vykdo mokymo programas, kompetentingų institucijų.

Valstybės narės užtikrina, kad mokymo programų kokybės vertinimas ir užtikrinimas būtų vykdomi taikant nacionalinį arba tarptautinį kokybės standartą pagal 27 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokymo programas gali tvirtinti, tik jeigu:

a)	mokymo tikslai, mokymosi turinys, metodai, priemonės, procedūros, įskaitant treniruoklių naudojimą, kai taikytina, ir kursų medžiaga tinkamai patvirtinti dokumentais, o norintiems mokytis asmenims suteikiama galimybė įgyti kompetenciją, atitinkančią 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus standartus;

b)	atitinkamos kompetencijos vertinimo programas vykdo kvalifikuoti asmenys, turintys išsamių žinių, susijusių su mokymo programa;

c)	egzaminuose, kuriais tikrinama atitiktis 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kompetencijos standartams, dalyvauja kvalifikuoti nepriklausomi egzaminuotojai, neturintys interesų konfliktų.

3.   Valstybės narės pripažįsta visus diplomus ar pažymėjimus, išduotus užbaigus kitų valstybių narių pagal 1 dalį patvirtintas mokymo programas.

4.   Valstybės narės atšaukia arba sustabdo mokymo programų patvirtinimo galiojimą, jei tos mokymo programos nebeatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai patvirtintų mokymo programų, taip pat visų mokymo programų, kurių patvirtinimas atšauktas arba sustabdytas, sąrašą. Komisija šią informaciją skelbia viešai. Sąraše nurodomas mokymo programos pavadinimas, išduotų diplomų ar pažymėjimų pavadinimai, diplomus arba pažymėjimus išduodanti įstaiga, patvirtinimo įsigaliojimo metai, taip pat atitinkama kvalifikacija ir visi specialūs leidimai, kurie gali būti suteikiami gavus diplomą ar pažymėjimą.

20 straipsnis

Su specifine rizika susijusios kompetencijos vertinimas

1.   Valstybės narės, nustačiusios savo teritorijose vidaus vandenų kelių ruožus, kuriuose kyla specifinė rizika, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalyje, nustato papildomą kompetenciją, kurios reikalaujama iš laivavedžių, plaukiančių tais vidaus vandenų kelių ruožais, ir reikiamas priemones, kuriomis įrodoma, kad tokių reikalavimų laikomasi. Nustatydamos tą kompetenciją, valstybės narės konsultuojasi su atitinkama Europos upės komisija, jei, jų nuomone, to reikia siekiant užtikrinti saugą.

Atsižvelgiant į plaukiojimui vidaus vandenų kelių ruože, kuriame kyla specifinė rizika, reikalingą kompetenciją, atitikties tokiems reikalavimams įrodinėjimo priemonės gali būti:

a)	tam tikras atitinkamu vidaus vandenų kelių ruožu atliktų kelionių skaičius,

b)	egzaminas naudojant treniruoklį,

c)	pasirenkamųjų atsakymų egzaminas,

d)	egzaminas žodžiu; arba

e)	a–d punktuose nurodytų priemonių derinys.

Taikydamos šią dalį valstybės narės taiko objektyvius, skaidrius, nediskriminacinius ir proporcingus kriterijus.

2.   1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta pareiškėjų kompetencijos, susijusios su specifine rizika, vertinimo tvarka ir kad su priemonėmis būtų galima viešai susipažinti, kad laivavedžiams būtų lengviau įgyti būtiną su specifine rizika susijusią kompetenciją.

3.   Valstybė narė gali atlikti pareiškėjų kompetencijos, susijusios su specifine rizika, kylančia kitoje valstybėje narėje esančiuose vidaus vandenų kelių ruožuose, vertinimą, remdamasi pagal 1 dalį tam vidaus vandenų kelių ruožui nustatytais reikalavimais ir su sąlyga, kad valstybė narė, kurioje yra tas vidaus vandenų kelių ruožas, duoda sutikimą. Tokiu atveju ta valstybė narė suteikia vertinimą atliekančiai valstybei narei būtinas priemones, kad ji galėtų jį atlikti. Valstybės narės pagrindžia atsisakymą duoti sutikimą objektyviomis ir proporcingomis priežastimis.

21 straipsnis

Treniruoklių naudojimas

1.   Treniruoklius, naudojamus kompetencijai vertinti, valstybės narės turi patvirtinti. Tvirtinama, kai to paprašoma ir įrodoma, kad įrenginys atitinka 2 dalyje nurodytus deleguotaisiais aktais nustatytus treniruoklių standartus. Patvirtinimo dokumente nurodoma, kokį konkretų kompetencijos vertinimą leidžiama atlikti naudojant tą treniruoklį.

2.   Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant treniruoklių tvirtinimo standartus ir nurodant minimalius su jais susijusius funkcinius ir techninius reikalavimus ir administracines procedūras, siekiant užtikrinti, kad kompetencijai vertinti naudojami treniruokliai būtų suprojektuoti taip, kad kompetenciją būtų galima patikrinti, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje paminėtuose praktinių egzaminų standartuose.

3.   Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų pagal 1 dalį patvirtintus treniruoklius nenustatydamos papildomų techninių reikalavimų ir neatlikdamos jų įvertinimo.

4.   Valstybės narės panaikina arba sustabdo treniruoklių, kurie nebeatitinka 2 dalyje nurodytų standartų, patvirtinimo galiojimą.

5.   Valstybės narės Komisijai pateikia patvirtintų treniruoklių sąrašą. Komisija šią informaciją skelbia viešai.

6.   Valstybės narės užtikrina galimybę be diskriminacijos naudotis treniruokliais vertinimo tikslais.

IV SKIRSNIS

Plaukiojimo laikas ir sveikatos būklės tinkamumas

22 straipsnis

Tarnybos įrašų knygelė ir laivo žurnalas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą plaukiojimo laiką ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas atliktas keliones laivavedžiai įrašytų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytą tarnybos įrašų knygelę arba pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį pripažįstamą tarnybos įrašų knygelę.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai valstybės narės taiko 7 straipsnio 1 dalį arba 39 straipsnio 2 dalį, šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyta prievolė taikoma tik jei įrašus atlikti reikalauja tarnybos įrašų knygelės turėtojas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įgulos nariui paprašius jų kompetentingos institucijos, prieš tai patikrinusios visų būtinų patvirtinamųjų dokumentų autentiškumą ir pagrįstumą, tarnybos įrašų knygelėje patvirtintų duomenis, susijusius su plaukiojimo laiku ir kelionėmis, atliktomis 15 mėnesių iki to prašymo dienos. Jeigu yra įdiegtos elektroninės priemonės, įskaitant elektronines tarnybos įrašų knygeles ir elektroninius laivo žurnalus, ir taikoma tinkama dokumentų autentiškumo apsaugos tvarka, atitinkamus duomenis galima patvirtinti be papildomų procedūrų.

Užskaitomas plaukiojimo bet kurios valstybės narės vidaus vandenų keliais laikas. Kai vidaus vandenų keliai driekiasi ne tik Sąjungos teritorijoje, užskaitomas ir plaukiojimo atkarpomis, esančiomis už Sąjungos teritorijos ribų, laikas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų plaukiojančiųjų priemonių kelionės būtų įrašomos į šio straipsnio 6 dalyje nurodytą laivo žurnalą arba pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį pripažįstamą laivo žurnalą.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų pavyzdžiai, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimui reikalingą informaciją, susijusią su asmens tapatybės nustatymu, jo plaukiojimo laiku ir atliktomis kelionėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Priimdama tuos įgyvendinimo aktus Komisija atsižvelgia į tai, kad laivo žurnalas naudojamas ir įgyvendinant Tarybos direktyvą 2014/112/ES (14) – tikrinant, ar laikomasi su įgulos komplektavimu susijusių reikalavimų, ir registruojant plaukiojančiosios priemonės keliones.

5.   Ne vėliau kaip 2026 m. sausio 17 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimą dėl nuo klastojimo apsaugotų elektroninių tarnybos įrašų knygelių, laivo žurnalų ir profesinių kortelių, į kurias būtų įtraukiami Sąjungos vidaus laivybos kvalifikacijos pažymėjimai.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad įgulos nariai turėtų vieną pildomą tarnybos įrašų knygelę, o plaukiojančiosios priemonės – vieną pildomą laivo žurnalą.

23 straipsnis

Sveikatos būklės tinkamumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad denio įgulos nariai, kreipdamiesi dėl Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, įrodytų, kad jų sveikatos būklė yra tinkama, pateikdami kompetentingai institucijai galiojantį sveikatos pažymėjimą, kurį, patikrinęs asmens sveikatos būklės tinkamumą, išdavė kompetentingos institucijos pripažįstamas gydytojas.

2.   Pareiškėjai kompetentingai institucijai pateikia sveikatos pažymėjimą, kai prašo:

a)	pirmą kartą išduoti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

b)	išduoti laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą;

c)	atnaujinti denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, jeigu įvykdytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

Sveikatos pažymėjimai, išduoti siekiantiems gauti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, turi būti išduoti ne anksčiau nei likus trims mėnesiams iki prašymo išduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo dienos.

3.   Nuo 60 metų amžiaus asmenys, turintys denio įgulos nario Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, turi bent kas penkerius metus pagal 1 dalį įrodyti, kad jų sveikatos būklė yra tinkama. Nuo 70 metų amžiaus asmenys, turintys Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, turi kas dvejus metus pagal 1 dalį įrodyti, kad jų sveikatos būklė yra tinkama.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai, laivavedžiai ir valstybių narių institucijos galėtų reikalauti, kad, kai yra objektyvių požymių, jog denio įgulos narys nebeatitinka 6 dalyje nustatytų sveikatos būklės tinkamumo reikalavimų, jis pagal 1 dalį įrodytų, kad jo sveikatos būklė yra tinkama.

5.   Kai neįmanoma visiškai įrodyti, kad prašymą išduoti prašančio asmens sveikatos būklė yra tinkama, valstybės narės gali nustatyti lygiavertę laivybos saugą užtikrinančias rizikos mažinimo priemones arba taikyti apribojimus. Tokiu atveju tos su sveikatos būklės tinkamumu susijusios rizikos mažinimo priemonės ir apribojimai pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą pavyzdį nurodomi Sąjungos kvalifikacijos pažymėjime.

6.   Komisijai pagal 31 straipsnį ir remiantis III priede nurodytais esminiais sveikatos būklės tinkamumo reikalavimais suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant sveikatos būklės standartus ir tiksliai apibūdinant reikalavimus, susijusius su sveikatos būklės tinkamumu, visų pirma su tyrimais, kuriuos praktikuojantys gydytojai turi atlikti, taip pat kriterijus, kuriais gydytojai turi remtis vertindami tinkamumą dirbti, ir pateikiant apribojimų bei rizikos mažinimo priemonių sąrašą.

4 SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

24 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Valstybės narės bet kokį šioje direktyvoje numatytą asmens duomenų tvarkymą vykdo laikydamosi Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679.

2.   Komisija bet kokį šioje direktyvoje numatytą asmens duomenų tvarkymą vykdo laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tik šiais tikslais:

a)	šios direktyvos įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir vertinimo tikslais;

b)	prieigą prie 25 straipsnyje nurodytos duomenų bazės turinčių valdžios institucijų ir Komisijos keitimosi informacija tikslais;

c)	statistinių duomenų rengimo tikslais.

Remiantis tais duomenimis parengta nuasmeninta informacija gali būti naudojama politikai, kuria siekiama skatinti vežimą vidaus vandenų keliais, pagrįsti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad 4 ir 5 straipsniuose nurodytiems asmenims, kurių asmens duomenys, visų pirma apie jų sveikatos būklę, tvarkomi 25 straipsnio 1 dalyje nurodytuose registruose ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, apie tai būtų ex ante pranešta. Valstybės narės jiems suteikia prieigą prie jų asmens duomenų ir, bet kuriuo metu jiems paprašius, pateikia tų duomenų kopiją.

25 straipsnis

Registrai

1.   Siekdamos padėti veiksmingai administruoti kvalifikacijos pažymėjimų išdavimą, atnaujinimą, galiojimo sustabdymą ir panaikinimą valstybės narės tvarko Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų, kurie pagal jų įgaliojimus buvo išduoti remiantis šia direktyva, ir tam tikrais atvejais pagal 10 straipsnio 2 dalį pripažįstamų išduotų, atnaujintų, baigusių galioti, sustabdyto galiojimo ar panaikintų dokumentų, dokumentų, apie kurių pametimą, vagystę ar sunaikinimą pranešta, registrus.

Į Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų registrus įtraukiami Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimuose nurodyti duomenys ir tuos pažymėjimus išduodanti institucija.

Į tarnybos įrašų knygelių registrus įtraukiamas knygelės turėtojo vardas ir pavardė ir jo identifikavimo numeris, tarnybos įrašų knygelės identifikavimo numeris, knygelės išdavimo data ir išduodanti institucija.

Laivo žurnalų registruose nurodomas plaukiojančiosios priemonės pavadinimas, Europos identifikavimo numeris arba Europos laivo identifikavimo numeris (ENI numeris), laivo žurnalo identifikavimo numeris, išdavimo data ir išduodanti institucija.

Siekiant dar labiau palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija, Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų registruose pateikta informacija būtų papildoma kita reikalinga informacija, nurodyta pagal 22 straipsnio 4 dalį patvirtintuose tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų pavyzdžiuose.

2.   Siekdamos įgyvendinti šią direktyvą, užtikrinti jos vykdymą ir ją vertinti, taip pat užtikrinti saugią ir nesudėtingą laivybą ir padėti šią direktyvą įgyvendinančioms institucijoms lengviau keistis informacija, taip pat statistiniais tikslais valstybės narės patikimai ir nedelsdamos Komisijos tvarkomoje duomenų bazėje registruoja duomenis, susijusius su 1 dalyje nurodytais kvalifikacijos pažymėjimais, tarnybos įrašų knygelėmis ir laivo žurnalais.

Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų nustatyti standartai, kuriais apibūdinami naudojimosi tokia duomenų baze ypatumai ir sąlygos, visų pirma nurodoma:

a)	duomenų kodavimo duomenų bazėje instrukcijos;

b)	naudotojų prieigos teisės, prireikus diferencijuotos pagal naudotojų tipą, prieigos rūšį ir duomenų naudojimo paskirtį;

c)	maksimali duomenų saugojimo trukmė, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, prireikus diferencijuota pagal dokumento rūšį;

d)	nurodymai dėl duomenų bazės veikimo ir jos sąveikos su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais registrais.

3.   Visi į 1 dalyje nurodytus registrus arba į 2 dalyje nurodytą duomenų bazę įtraukti asmens duomenys laikomi ne ilgiau negu būtina tais tikslais, kurių siekiant duomenys renkami arba toliau tvarkomi pagal šią direktyvą. Kai tokių duomenų tais tikslais nebereikia, jie sunaikinami.

4.   Komisija prieigą prie duomenų bazės gali suteikti trečiosios valstybės institucijai arba tarptautinei organizacijai, kai tai būtina šio straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, jeigu:

a)	laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir

b)	trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija neriboja valstybių narių arba Komisijos prieigos prie savo atitinkamos duomenų bazės.

Komisija užtikrina, kad trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija duomenis kitai trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai perduotų tik gavusi aiškų raštišką sutikimą ir laikydamasi Komisijos nurodytų sąlygų.

26 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Valstybės narės, kai taikytina, paskiria kompetentingas institucijas, kurios:

a)	rengia ir prižiūri 18 straipsnyje nurodytus egzaminus;

b)	tvirtina 19 straipsnyje nurodytas mokymo programas;

c)	tvirtina 21 straipsnyje nurodytus treniruoklius;

d)	išduoda ir atnaujina pažymėjimus, sustabdo jų galiojimą arba juos panaikina ir išduoda 4, 5, 6, 11, 12, 13, 14 ir 38 straipsniuose nurodytus specialius leidimus, taip pat 22 straipsnyje nurodytas tarnybos įrašų knygeles ir laivo žurnalus;

e)	patvirtina plaukiojimo laiką 22 straipsnyje nurodytose tarnybos įrašų knygelėse;

f)	nustato gydytojus, kurie gali išduoti sveikatos pažymėjimus pagal 23 straipsnį;

g)	tvarko 25 straipsnyje nurodytus registrus;

h)	nustato 29 straipsnyje nurodyto sukčiavimo atvejus bei kitą neteisėtą veiklą ir su tuo kovoja.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša apie visas jų teritorijoje veikiančias jų pagal 1 dalį paskirtas kompetentingas institucijas. Komisija šią informaciją skelbia viešai.

27 straipsnis

Stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visa Vyriausybinių institucijų ir joms pavaldžių nevyriausybinių organizacijų veikla, susijusi su mokymu, kompetencijos vertinimu ir Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų išdavimu ir atnaujinimu, būtų nuolat stebima naudojant kokybės standartų sistemą, kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų aiškiai apibrėžti mokymo tikslai ir su jais susiję įgytinos kompetencijos standartai ir būtų nustatytas pagal šią direktyvą vertintinų ir egzaminais tikrintinų žinių ir įgūdžių lygis.

3.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į nustatytą politiką, sistemas, kontrolės priemones ir vidaus kokybės užtikrinimo apžvalgas, kuriomis siekiama įgyvendinti apibrėžtus tikslus, užtikrina, kad kokybės standartų taikymo sritys apimtų:

a)	Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų išdavimą, atnaujinimą, jų galiojimo sustabdymą ir jų panaikinimą,

b)	visus mokymo kursus ir programas,

c)	egzaminus ir vertinimą, kuriuos vykdo kiekviena valstybė narė arba kurie vykdomi pagal jos įgaliojimus, ir

d)	reikalaujamą mokytojų ir egzaminuotojų kvalifikaciją ir patirtį.

28 straipsnis

Vertinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2037 m. sausio 17 d., o vėliau – bent kas dešimt metų, nepriklausomi subjektai atliktų kompetencijos įgijimo ir vertinimo veiklos, taip pat Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, tarnybos įrašų knygelių ir laivo žurnalų administravimo vertinimą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tų nepriklausomų subjektų atliktų vertinimų rezultatai būtų tinkamai įforminami dokumentais ir pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Prireikus valstybės narės imasi tinkamų priemonių nepriklausomo vertinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti.

29 straipsnis

Sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencija

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su šioje direktyvoje numatytais Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimais, tarnybos įrašų knygelėmis, laivo žurnalais, sveikatos pažymėjimais ir registrais.

2.   Valstybės narės su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis keičiasi aktualia informacija dėl pažymėjimų išdavimo eksploatuojant plaukiojančiąją priemonę dalyvaujantiems asmenims, įskaitant pažymėjimų galiojimo sustabdymą ir jų panaikinimą. Tai darydamos jos visapusiškai laikosi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų asmens duomenų apsaugos principų.

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų taikymo, kai pažeidžiamos pagal šią direktyvą priimtos nacionalinės nuostatos, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

5 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje ir 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

32 straipsnis

CESNI standartai ir deleguotieji aktai

Pagal šią direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose (išskyrus tuos, kurie grindžiami 25 straipsniu) daroma nuoroda į CESNI nustatytus standartus, su sąlyga, kad:

a)	tie standartai yra nustatyti ir atnaujinti;

b)	tie standartai atitinka visus taikytinus prieduose nustatytus reikalavimus;

c)	CESNI taikomo sprendimų priėmimo proceso pakeitimai nekenkia Sąjungos interesams.

Jei šios sąlygos nėra tenkinamos, Komisija gali numatyti arba nurodyti kitus standartus.

Kai pagal šią direktyvą priimtais deleguotaisiais aktais daroma nuoroda į standartus, Komisija į tuos deleguotuosius aktus įtraukia visą tų standartų tekstą ir IV priede pateikia arba atnaujina atitinkamą nuorodą ir įrašo taikymo datą.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Nuorodos į komitetą, įsteigtą pagal Direktyvos 91/672/EEB, kuri panaikinama šia direktyva, 7 straipsnį, laikomos nuorodomis į komitetą, įsteigtą pagal šią direktyvą.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas.

34 straipsnis

CESNI standartai ir įgyvendinimo aktai

Priimdama įgyvendinimo aktus, nurodytus 11 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 4 dalyje, Komisija nurodo CESNI nustatytus standartus ir nustato įgyvendinimo datą, su sąlyga, kad:

a)	tie standartai yra nustatyti ir atnaujinti;

b)	tie standartai atitinka visus taikytinus prieduose nustatytus reikalavimus;

c)	CESNI taikomo sprendimų priėmimo proceso pakeitimai nekenkia Sąjungos interesams.

Jei šios sąlygos nėra tenkinamos, Komisija gali numatyti arba nurodyti kitus standartus.

Kai pagal šią direktyvą priimtais įgyvendinimo aktais daroma nuoroda į standartus, Komisija į tuos įgyvendinimo aktus įtraukia visą tų standartų tekstą.

35 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 17 d. Komisija įvertina šią direktyvą kartu su šioje direktyvoje nurodytais įgyvendinimo bei deleguotaisiais aktais ir vertinimo rezultatus pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai.

2.   Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 17 d. kiekviena valstybė narė, remdamasi informacijos rinkimo, formos ir turinio gairėmis, kurias Komisija parengia konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Komisijai pateikia informaciją, kurios reikia šios direktyvos įgyvendinimui ir vertinimui stebėti.

36 straipsnis

Laipsniškas direktyvos taikymas

1.   17 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje ir 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisija priima ne vėliau kaip 2020 m. sausio 17 d.

Ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų priėmimo Komisija įkuria tame straipsnyje numatytą duomenų bazę.

2.   11 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisija priima ne vėliau kaip 2020 m. sausio 17 d.

37 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB panaikinamos nuo 2022 m. sausio 18 d.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

38 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pagal Direktyvą 96/50/EB išduoti laivavedžių pažymėjimai ir Direktyvos 96/50/EB 1 straipsnio 6 dalyje nurodyti pažymėjimai, taip pat Direktyvos 96/50/EB 1 straipsnio 5 dalyje nurodytos licencijos laivybai Reinu, išduoti anksčiau nei 2022 m. sausio 18 d., Sąjungos vidaus vandenų keliuose, kuriuose jie galiojo iki tos dienos, po tos dienos galioja ne ilgiau nei 10 metų.

Anksčiau nei 2032 m. sausio 18 d. pirmoje pastraipoje nurodytus pažymėjimus išdavusi valstybė narė tokius šioje direktyvoje nustatyto pavyzdžio pažymėjimus turinčių laivavedžių prašymu jiems išduoda Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą arba 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą, su sąlyga, kad laivavedžiai pateikia 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytus tinkamus patvirtinamuosius dokumentus.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį išduodamos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus valstybės narės, kiek įmanoma, išsaugo anksčiau suteiktas teises; tai visų pirma pasakytina apie 6 straipsnyje nurodytus specialius leidimus.

3.   Įgulos nariai, išskyrus laivavedžius, turintys kvalifikacijos pažymėjimą, valstybės narės išduotą anksčiau nei 2022 m. sausio 18 d., arba turintys vienoje ar keliose valstybėse narėse pripažįstamą kvalifikaciją, tuo pažymėjimu ar kvalifikacija gali naudotis ne ilgiau nei 10 metų nuo tos dienos. Per tą laikotarpį tokie įgulos nariai gali toliau remtis Direktyva 2005/36/EB, kai jų kvalifikaciją turi pripažinti kitų valstybių narių institucijos. Prieš baigiantis tam laikotarpiui jie gali kreiptis į kompetentingą instituciją, išduodančią Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus arba taikant 10 straipsnio 2 dalį išduodamus pažymėjimus, ir paprašyti išduoti tokį pažymėjimą su sąlyga, jeigu įgulos nariai pateikia 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytus tinkamus patvirtinamuosius dokumentus.

Tais atvejais, kai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgulos nariai kreipiasi dėl Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo arba 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo, valstybės narės užtikrina, kad būtų išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, kuriam taikomi panašūs ar žemesni kompetencijos reikalavimai nei pakeičiamam pažymėjimui. Pažymėjimas, kuriam taikomi aukštesni reikalavimai nei pakeičiamam pažymėjimui, išduodamas tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)	laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 540 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 180 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką;

b)	kvalifikuoto upeivio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 900 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 540 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką;

c)	vairininko Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimo atveju – plaukiojimo laikas – 1 080 dienų, įskaitant ne mažiau kaip 720 dienų plaukiojimo vidaus vandens keliais laiką.

Plaukiojimo patirtis įrodoma pateikus tarnybos įrašų knygelę, laivo žurnalą ar kitus įrodymus.

Minimalus plaukiojimo laikas, nurodytas šios dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose, gali būti sumažintas daugiausia 360 dienų plaukiojimo laiko, jeigu pareiškėjas turi kompetentingos institucijos pripažintą diplomą, kuriuo patvirtinamas pareiškėjo specializuotas mokymas plaukioti vidaus vandenyse, apimantis praktinį plaukiojimą. Minimalus laikas gali būti sumažintas ne daugiau nei trunka specializuotas mokymas.

4.   Tarnybos įrašų knygelės ir laivo žurnalai, išduoti anksčiau nei 2022 m. sausio 18 d., pagal kitas nei šia direktyva nustatytos taisykles, gali būti toliau pildomi ne ilgiau nei 10 metų po 2022 m. sausio 18 d.

5.   Nukrypstant nuo 3 dalies, keltų įgulos narių nacionaliniai pažymėjimai, kurie nepatenka į Direktyvos 96/50/EB taikymo sritį, išduoti anksčiau nei 2022 m. sausio 18 d., galioja tuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose, kuriuose jie galiojo iki tos dienos, ne ilgiau negu 20 metų po tos dienos.

Prieš baigiantis tam laikotarpiui keltų įgulos nariai gali kreiptis į kompetentingą instituciją, išduodančią Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimus ar 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą, ir paprašyti išduoti tokį pažymėjimą su sąlyga, jeigu jie pateikia 11 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytus tinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Atitinkamai taikomos šio straipsnio 3 dalies antra ir trečia pastraipos.

6.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali iki 2038 m. sausio 17 d. leisti tam tikrais vidaus vandenų keliais plaukiančių jūrų laivų laivavedžiams su savimi turėti laivo kapitono kompetencijos pažymėjimą, išduotą pagal JRAB konvencijos nuostatas, jeigu:

a)	ši vidaus vandenų laivybos veikla yra vykdoma vežimo jūra kelionės pradžioje arba pabaigoje; ir

b)	valstybė narė yra pripažinusi, kad šioje dalyje nurodyti pažymėjimai atitinkamuose vidaus vandenų keliuose galioja bent penkerius metus 2018 m. sausio 16 d.

39 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 17 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybė narė, kurioje visi 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodyti asmenys plaukioja tik nacionaliniais vidaus vandenų keliais, nesusisiekiančiais su kitos valstybės narės laivybai tinkančiu tinklu, yra įpareigota užtikrinti, kad įsigaliotų tik tos priemonės, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 7, 8 ir 10 straipsnių, kiek tai susiję su kvalifikacijos pažymėjimų ir tarnybos įrašų knygelės pripažinimu, 14 straipsnio 2 ir 3 dalių, kiek tai susiję su galiojimo sustabdymu, 22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 22 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 1 dalies d punkto (kai taikoma), 26 straipsnio 1 dalies e ir h punktų, 26 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio, kiek tai susiję su sukčiavimo prevencija, 30 straipsnio, kiek tai susiję su sankcijomis, ir 38 straipsnio (išskyrus to straipsnio 2 dalį), kiek tai susiję su pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Tokia valstybė narė užtikrina tų nuostatų įsigaliojimą ne vėliau kaip 2022 m. sausio 17 d.

Tokia valstybė narė negali išduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų arba tvirtinti mokymo programų arba treniruoklių, kol neperkėlė į nacionalinę teisę ir neįgyvendino likusių šios direktyvos nuostatų ir apie tai neinformavo Komisijos.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybė narė, kurioje pagal 2 straipsnio 3 dalį reikalavimai yra netaikomi visiems asmenims, užtikrina, kad įsigaliotų tik tos nuostatos, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 10 straipsnio, kiek tai susiję su kvalifikacijos pažymėjimų ir tarnybos įrašų knygelės pripažinimu, 38 straipsnio, kiek tai susiję su galiojančių pažymėjimų pripažinimu, ir 15 straipsnio. Tokia valstybė narė užtikrina tų nuostatų įsigaliojimą ne vėliau kaip 2022 m. sausio 17 d.

Tokia valstybė narė negali išduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų arba tvirtinti mokymo programų arba treniruoklių, kol neperkėlė į nacionalinę teisę ir neįgyvendino likusių šios direktyvos nuostatų ir apie tai neinformavo Komisijos.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybė narė neprivalo šios direktyvos perkelti į nacionalinę teisę, jei jos teritorijoje laivyba vidaus vandenų keliais techniškai nėra galima.

Tokia valstybė narė negali išduoti Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų arba tvirtinti mokymo programų arba treniruoklių, kol neperkėlė į nacionalinę teisę ir neįgyvendino šios direktyvos nuostatų ir apie tai neinformavo Komisijos.

5.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

41 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 389, 2016 10 21, p. 93.

(2)  2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas.

(3)  1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL L 373, 1991 12 31, p. 29).

(4)  1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/50/EB dėl nacionalinių laivų kapitonų pažymėjimų, leidžiančių vežti krovinius ir keleivius Bendrijos vidaus vandenų keliais, įgijimo sąlygų suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 31).

(5)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(6)  1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (OL L 216, 1994 8 20, p. 12).

(7)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(8)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(10)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(11)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

(12)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 323, 2008 12 3, p. 33).

(13)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/25/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 160).

(14)  2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 367, 2014 12 23, p. 86).

---

---

---

---

---