EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32019L0878
Directive (EU) 2019/878 of the European Parliament and of the Council of 20 May 2019 amending Directive 2013/36/EU as regards exempted entities, financial holding companies, mixed financial holding companies, remuneration, supervisory measures and powers and capital conservation measures (Text with EEA relevance.)
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (Tekstas svarbus EEE.)
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (Tekstas svarbus EEE.)
PE/16/2019/REV/1
OL L 150, 2019 6 7, p. 253–295
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 28/12/2020
|
7.6.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 150/253 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/878
2019 m. gegužės 20 d.
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
|
(1) |
reaguojant į 2007–2008 m. vykusias finansų krizes buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (5). Tos teisėkūros priemonės labai prisidėjo prie Sąjungos finansų sistemos sustiprinimo ir padėjo įstaigoms tapti atsparesnėmis galimiems būsimiems sukrėtimams. Nors tos priemonės yra itin išsamios, jomis nebuvo pašalinti visi nustatyti įstaigoms įtakos turintys trūkumai. Be to, kai kurioms iš priemonių, siūlytų iš pradžių, buvo taikomos nuostatos dėl peržiūros arba tokios priemonės buvo nepakankamai tiksliai nustatytos, kad jas būtų galima sklandžiai įgyvendinti; |
|
(2) |
šia direktyva siekiama išspręsti klausimus, iškeltus dėl Direktyvos 2013/36/ES nuostatų, kurios pasirodė esančios nepakankamai aiškios ir dėl to skirtingai aiškintos arba kuriomis, kaip paaiškėjo, tam tikroms įstaigoms buvo nustatyta pernelyg didelė našta. Be to, ja atliekamas Direktyvos 2013/36/ES koregavimas, būtinas dėl to, kad buvo priimti kiti susiję Sąjungos teisės aktai, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (6), arba dėl lygiagrečiai siūlomų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimų. Galiausiai, siūlomais daliniais pakeitimais dabartinė reguliavimo sistema labiau suderinama su tarptautiniais pokyčiais, siekiant skatinti nuoseklumą ir palyginamumą tarp jurisdikciją turinčių subjektų; |
|
(3) |
finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės gali būti bankų grupių patronuojančiosios bendrovės ir reikalaujama, kad prudenciniai reikalavimai būtų taikomi remiantis tokių kontroliuojančiųjų bendrovių konsoliduota būkle. Kadangi tokių kontroliuojančiųjų bendrovių kontroliuojama įstaiga ne visuomet gali užtikrinti konsoliduotą reikalavimų laikymąsi visos grupės mastu, būtina, kad tam tikros finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės būtų įtrauktos į tiesioginę priežiūros įgaliojimų pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį, siekiant užtikrinti konsoliduotą reikalavimų laikymąsi. Todėl turėtų būti numatyta konkreti patvirtinimo procedūra ir tiesioginiai tam tikrų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūros įgaliojimai, siekiant užtikrinti, kad tokios kontroliuojančiosios bendrovės galėtų būti laikomos tiesiogiai atsakingomis už konsoliduotų prudencinių reikalavimų laikymosi užtikrinimą, netaikant joms papildomų prudencinių reikalavimų individualiu lygmeniu; |
|
(4) |
tam tikrų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimas ir priežiūra turėtų nekliudyti grupėms priimti sprendimus dėl konkrečios vidaus tvarkos ir užduočių pasiskirstymo grupėje, kurie, jų nuožiūra, yra tinkami konsoliduotų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, ir turėtų nekliudyti vykdyti tiesioginę grupės įstaigų, kurios dalyvauja užtikrinant konsoliduotą prudencinių reikalavimų laikymąsi, priežiūros veiklą; |
|
(5) |
esant konkrečioms aplinkybėms, patvirtinimo reikalavimas finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, kuri buvo įsteigta siekiant turėti įmonių kapitalo dalį, gali būti netaikomas. Nors pripažįstama, kad finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai netaikomas patvirtinimo reikalavimas, gali priimti sprendimus vykdydama savo įprastinę veiklą, tokia bendrovė turėtų nepriimti valdymo, veiklos ar finansinių sprendimų, darančių poveikį grupei arba grupės patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos. Vertindamos to reikalavimo laikymąsi, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į atitinkamus reikalavimus pagal finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomą bendrovių teisę; |
|
(6) |
pagrindinė atsakomybė už konsoliduotą priežiūrą yra patikėta konsoliduotos priežiūros institucijai. Todėl būtina, kad konsoliduotos priežiūros institucija tinkamai dalyvautų patvirtinant finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir vykdant jų priežiūrą. Kai konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei valstybės narės, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kompetentinga institucija, patvirtinimas turėtų būti suteikiamas tų dviejų institucijų bendru sprendimu. Europos Centrinis Bankas, pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (7) vykdydamas konsoliduotos kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių priežiūros uždavinį, šias savo pareigas taip pat turėtų vykdyti finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimo ir priežiūros atžvilgiu; |
|
(7) |
2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitoje dėl pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatytų atlyginimo taisyklių įvertinimo (toliau – 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaita) atskleista, kad kai kurių Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų principų, konkrečiai dėl atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis, taikymas mažoms įstaigoms yra per didelė našta ir yra neproporcingas jų prudencinei naudai. Be to, nustatyta, kad tų reikalavimų taikymo darbuotojams, kurių kintamoji atlygio dalis yra nedidelė, sąnaudos viršija tų reikalavimų prudencinę naudą, nes tokio dydžio kintamąjį atlygį gaunančių darbuotojų paskata prisiimti per didelę riziką yra maža arba jos iš viso nėra. Taigi, nors apskritai visos įstaigos privalėtų taikyti visus principus visiems savo darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, būtina numatyti Direktyvoje 2013/36/ES išdėstytų atlygio atidėjimo ir išmokėjimo finansinėmis priemonėmis principų netaikymą mažoms įstaigoms ir darbuotojams, kurių kintamojo atlygio dalis yra nedidelė; |
|
(8) |
kad būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir visoje Sąjungoje skatinamos vienodos sąlygos įstaigoms bei tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga, būtina nustatyti aiškius, nuoseklius ir suderintus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos tokios mažos įstaigos ir nedideli kintamojo atlygio lygiai. Kartu tikslinga suteikti valstybėms narėms tam tikro lankstumo, kad jos, kai mano, kad tai būtina, galėtų laikytis griežtesnio požiūrio; |
|
(9) |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnyje nustatytas principas, pagal kurį moterims ir vyrams už vienodą ar vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas užmokestis. Tą principą įstaigos turi taikyti nuosekliai. Todėl jos turėtų vykdyti lyčių požiūriu neutralią darbo užmokesčio politiką; |
|
(10) |
atlygio reikalavimų tikslas – skatinti patikimą ir veiksmingą įstaigų rizikos valdymą suderinant institucijų ir jų darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui (toliau – prisiimantys reikšmingą riziką), ilgalaikius interesus. Tuo pat metu patronuojamosioms įmonėms, kurios nėra įstaigos ir kurioms dėl to Direktyva 2013/36/ES nėra individualiai taikoma gali būti taikomi kiti atlygio reikalavimai pagal atitinkamus konkrečiam sektoriui taikomus teisės aktus, kurie turėtų būti viršesni. Todėl šioje direktyvoje išdėstyti atlygio reikalavimai turėtų nebūti konsoliduotai taikomi tokioms patronuojamosioms įmonėms. Tačiau, kad būtų išvengta galimo arbitražo, šioje direktyvoje išdėstyti atlygio reikalavimai turėtų būti konsoliduotai taikomi darbuotojams, dirbantiems patronuojamosiose įmonėse, kurios teikia konkrečias paslaugas, pavyzdžiui, turto valdymo, portfelio valdymo ar pavedimų vykdymo paslaugas, kai tokie darbuotojai yra įgalioti, nesvarbu, kokia būtų tokių įgaliojimų forma, vykdyti profesinę veiklą, dėl kurios jie bankų grupės lygmeniu priskiriami prie prisiimančių reikšmingą riziką. Tokie įgaliojimai turėtų apimti darbuotojus įdarbinusios patronuojamosios įmonės ir kitos tos pačios grupės delegavimo ar užsakomųjų paslaugų susitarimus. Valstybėms narėms neturėtų būti užkirstas kelias konsoliduotai taikyti šioje direktyvoje nustatytus atlygio reikalavimus platesnei patronuojamųjų įmonių ir jų darbuotojų grupei; |
|
(11) |
Direktyvoje 2013/36/ES reikalaujama, kad didelė kintamojo atlygio dalis, kuri bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnė kaip 50 %, būtų sudaryta užtikrinant pusiausvyrą tarp akcijų ar lygiaverčių nuosavybės teisių, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, arba nebiržinės įstaigos atveju – su akcijomis susijusių priemonių ar lygiaverčių nepiniginių priemonių ir, kai įmanoma, kitų 1 arba 2 lygio priemonių, atitinkančių tam tikras sąlygas. Pagal tą principą su akcijomis susijusias priemones gali naudoti tik nebiržinės įstaigos, o biržinių įstaigų reikalaujama naudoti akcijas. 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitoje nustatyta, kad dėl akcijų naudojimo biržinėms įstaigoms gali būti užkraunama didelė administracinė našta ir jos gali patirti daug išlaidų. Tuo tarpu leidimas biržinėms įstaigoms naudoti su akcijomis susijusias priemones, kurios seka akcijų vertę, gali duoti lygiavertės prudencinės naudos. Todėl galimybę naudoti su akcijomis susijusias priemones reikėtų suteikti ir biržinėms įstaigoms; |
|
(12) |
vykdant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į įstaigų dydį, struktūrą ir organizacinę vidaus struktūrą, taip pat jų veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą. Kai skirtingų įstaigų rizikos pobūdis panašus, pavyzdžiui, kadangi yra panašūs jų verslo modeliai arba jų pozicijų geografinė padėtis, arba jos yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, kompetentingos institucijos turėtų galėti pritaikyti tikrinimo ir vertinimo proceso metodiką, kad būtų atsižvelgta į tokioms įstaigoms, kurių rizikos pobūdis yra panašus, būdingas bendras charakteristikas ir riziką. Tačiau toks pritaikymas turėtų nekliudyti kompetentingoms institucijoms tinkamai atsižvelgti į konkrečią kiekvienai įstaigai būdingą riziką ir turėtų nekeisti nustatytų priemonių pobūdžio, atspindinčio tai, kad jos pritaikytos konkrečiai įstaigai; |
|
(13) |
kompetentingų institucijų nustatytas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas yra svarbus bendro įstaigos nuosavų lėšų lygio užtikrinimo veiksnys ir jos yra svarbios rinkos dalyviams, kadangi papildomų nuosavų lėšų reikalavimo lygis daro poveikį apribojimų taikymo dividendų mokėjimams, premijų išmokėjimams ir mokėjimams pagal papildomas 1 lygio priemones inicijavimui. Siekiant užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą visose valstybėse narėse ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, reikėtų aiškiai apibrėžti sąlygas, kuriomis turėtų būti nustatomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas; |
|
(14) |
papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos turėtų nustatyti atsižvelgdamos į konkrečią įstaigos situaciją ir jis turėtų būti tinkamai pagrįstas. Papildomų nuosavų lėšų reikalavimai gali būti nustatomi siekiant šalinti riziką arba rizikos elementus, kurie yra aiškiai neįtraukti į Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus arba kuriems tokie reikalavimai nėra aiškiai taikomi, tik tokiu mastu, kiek tai laikoma būtina atsižvelgiant į konkrečią įstaigos situaciją. Atitinkamoje nuosavų lėšų reikalavimų hierarchijoje tie reikalavimai turėtų būti išdėstyti aukščiau atitinkamų minimalių nuosavų lėšų reikalavimų ir žemiau jungtinio rezervo reikalavimo arba sverto koeficiento rezervo reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kas aktualu. Atsižvelgiant į papildomų nuosavų lėšų reikalavimų pritaikymo konkrečiai įstaigai pobūdį, jie turėtų būti nenaudojami kaip makroprudencinės ar sisteminės rizikos šalinimo priemonė. Vis dėlto tai turėtų nekliudyti kompetentingoms institucijoms, be kita ko, pasitelkiant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, šalinti riziką, kurią atskiros įstaigos patiria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų ekonominių ir rinkos pokyčių poveikį atskiros įstaigos rizikos pobūdžiui; |
|
(15) |
sverto koeficiento reikalavimas galioja lygiagrečiai su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais. Todėl bet kokie kompetentingų institucijų nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimai pernelyg didelio sverto rizikai sumažinti turėtų būti pridedami prie minimalaus sverto koeficiento reikalavimo, o ne prie minimalaus rizika grindžiamo nuosavų lėšų reikalavimo. Be to, įstaigos turėtų turėti galimybę naudoti bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, kurį jos naudoja laikydamosi joms nustatytų su svertu susijusių reikalavimų, taip pat ir laikydamosi joms nustatytų rizika grindžiamų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant jungtinio rezervo reikalavimą; |
|
(16) |
kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę įstaigai gairių forma pranešti apie visus koregavimus, susijusius su kapitalo suma, viršijančia atitinkamus minimalius nuosavų lėšų reikalavimus, atitinkamą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą ir, atsižvelgiant į tai, kas aktualu, jungtinio rezervo reikalavimą arba sverto koeficiento rezervo reikalavimą, kurią ta įstaiga turėtų turėti, kad jos pakaktų taikant perspektyvinius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Kadangi tokiomis gairėmis nurodomas kapitalo tikslas, turėtų būti laikoma, kad jis yra išdėstytas aukščiau atitinkamų minimalių nuosavų lėšų reikalavimų, atitinkamo papildomų nuosavų lėšų reikalavimo ir jungtinio rezervo reikalavimo arba sverto koeficiento rezervo reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kas aktualu. Nepasiekus šio tikslo, turėtų nebūti inicijuojami Direktyvoje 2013/36/ES numatyti paskirstymo apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad gairės dėl papildomų nuosavų lėšų atspindi su priežiūra susijusius lūkesčius, Direktyva 2013/36/ES ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 neturėtų būti nustatytos nei privalomo informacijos apie šias gaires atskleidimo pareigos, nei draudimas kompetentingoms institucijoms prašyti atskleisti tas gaires. Jei įstaiga kelis kartus nepasiekia kapitalo tikslo, kompetentinga institucija turėtų turėti teisę imtis priežiūros priemonių ir, kai tikslinga, nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimus; |
|
(17) |
Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, yra susijusios su atitinkamomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis, todėl įstaigoms reikia ilgesnio laikotarpio toms nuostatoms įgyvendinti. Kad būtų suderinta nuostatų dėl palūkanų normos rizikos, kylančios dėl ne prekybos knygos veiklos, taikymo pradžia, nuostatos, kurios yra būtinos, kad būtų laikomasi atitinkamų šios direktyvos nuostatų, turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos kaip ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos; |
|
(18) |
kad būtų suderintas ne prekybos knygos veiklos palūkanų normos rizikos apskaičiavimas, kai šios rizikos vertinimui taikomos įstaigų vidaus sistemos yra nepakankamos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl techninių reguliavimo standartų, parengtų Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (8), kuriais būtų išsamiai nustatytas tokiai rizikai įvertinti skirtas standartizuotas metodas. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius; |
|
(19) |
kad kompetentingos institucijos galėtų geriau nustatyti, kurios įstaigos, vykdydamos ne prekybos knygos veiklą, gali patirti pernelyg didelių nuostolių dėl palūkanų normų galimų pokyčių, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI parengtus techninius reguliavimo standartus. Tuose techniniuose reguliavimo standartuose turėtų būti nurodyta: šeši priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, kuriuos visos įstaigos turi taikyti, kad apskaičiuotų nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokyčius, bendros prielaidos, kurias įstaigos turi įgyvendinti savo vidaus sistemose, kad apskaičiuotų kapitalo ekonominę vertę, ir pagal kurias nustatoma, ar gali reikėti konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kurioms įstaigoms dėl palūkanų normų pokyčių sumažėjus grynosioms palūkanų pajamoms gali reikėti taikyti priežiūros priemones, taip pat kas laikytina dideliu sumažėjimu. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius; |
|
(20) |
norint išsaugoti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą, būtina kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Atskleidus, kad įstaiga dalyvauja pinigų plovime ir teroristų finansavime, tai galėtų turėti įtakos jos gyvybingumui ir finansų sistemos stabilumui. Atskleidžiant trūkumus ir nustatant susijusias disciplinos priemones svarbus vaidmuo tenka ne tik už kovos su pinigų plovimu taisyklių laikymosi užtikrinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (9) atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, bet ir už veiklos leidimų išdavimą ir prudencinę priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms. Todėl tokios kompetentingos institucijos turėtų į savo atitinkamą priežiūros veiklą, įskaitant priežiūrinio vertinimo ir tikrinimo procesus, įstaigų valdymo priemonių, procesų ir mechanizmų tinkamumo vertinimus ir valdymo organo narių tinkamumo vertinimus, nuosekliai įtraukti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius klausimus, atitinkamai informuoti apie išvadas atitinkamas institucijas ir įstaigas, atsakingas už kovos su pinigų plovimu taisyklių laikymosi užtikrinimą, ir, kai tinkama, imtis priežiūros priemonių pagal Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus savo įgaliojimus. Informacija turėtų būti teikiama remiantis išvadomis, padarytomis vykdant veiklos leidimų išdavimo, patvirtinimo ar peržiūros procesus, už kuriuos yra atsakingos tokios kompetentingos institucijos, taip pat remiantis informacija, gauta iš institucijų ir įstaigų, atsakingų už Direktyvos (ES) 2015/849 laikymosi užtikrinimą; |
|
(21) |
viena iš pagrindinių finansų krizės Sąjungoje pamokų buvo poreikis užtikrinti tinkamą jos institucinę ir politikos sistemą, kuria būtų galima Sąjungos viduje užkirsti kelią disbalansui ir jį šalinti. Atsižvelgiant į naujausius institucinius pokyčius Sąjungoje, reikia atlikti išsamią makroprudencinės politikos sistemos peržiūrą; |
|
(22) |
Direktyva 2013/36/ES valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma nacionalinėje teisėje įgyvendinti finansų sistemos atsparumui stiprinti skirtas priemones, įskaitant (tačiau tik tuo neapsiribojant) paskolos ir turto vertės santykio ribojimą, paskolos ir pajamų santykio ribojimą, įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimą ir kitas skolinimo standartų srities priemones; |
|
(23) |
siekiant užtikrinti, kad anticikliniai kapitalo rezervai tinkamai atspindėtų bankų sektoriaus patiriamą pernelyg didelio kredito augimo riziką, įstaigos turėtų apskaičiuoti savo įstaigos specialų rezervą kaip svertinį anticiklinio rezervo normų, taikomų šalyse, kuriose jos turi kredito pozicijų, vidurkį. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų paskirti instituciją, atsakingą už anticiklinio rezervo normos nustatymą toje valstybėje narėje esančioms pozicijoms. Ta rezervo norma turėtų būti atsižvelgta į kreditavimo lygio augimą bei kreditų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio pokyčius toje valstybėje narėje, taip pat į visus kitus kintamuosius, susijusius su rizika finansų sistemos stabilumui; |
|
(24) |
valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad, be kapitalo apsaugos rezervo ir anticiklinio kapitalo rezervo, tam tikros įstaigos turėtų sisteminės rizikos rezervą, siekiant užkirsti kelią makroprudencinei ar sisteminei rizikai, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES, ir tokią riziką sumažinti, visų pirma, turint mintyje finansų sistemos sutrikimo riziką, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių konkrečios valstybės narės finansų sistemai ir realiajai ekonomikai. Sisteminės rizikos rezervo norma turėtų būti taikoma visoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui ir visoms įstaigoms arba vienam ar daugiau šių įstaigų pogrupių, jei įstaigų rizikos pobūdis joms vykdant veiklą yra panašus; |
|
(25) |
svarbu racionalizuoti institucijų veiklos koordinavimo mechanizmą, užtikrinti aiškų atsakomybės apibrėžimą, supaprastinti makroprudencinės politikos priemonių aktyvavimą ir išplėsti makroprudencinį priemonių rinkinį siekiant užtikrinti, kad institucijos galėtų laiku ir veiksmingai spręsti sisteminės rizikos klausimą. Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (10), turėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų koordinuojant makroprudencines priemones, taip pat perduodant informaciją apie valstybėse narėse planuojamas makroprudencines priemones, visų pirma patvirtintas makroprudencines priemones paskelbdama savo interneto svetainėje ir pasidalydama informacija su visomis institucijomis, kai gaunami pranešimai apie planuojamas makroprudencines priemones. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi tinkamų politikos priemonių, ESRV turėtų stebėti, ar valstybių narių makroprudencinės politikos priemonės yra pakankamos ir nuoseklios, be kita ko, stebėdama, ar priemonėmis naudojamasi nuosekliai ir ar jos viena kitos nedubliuoja; |
|
(26) |
atitinkamos kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos turėtų stengtis vengti dubliuojamojo ar nenuoseklaus Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų makroprudencinių priemonių naudojimo. Konkrečiai, atitinkamos kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos turėtų tinkamai apsvarstyti, ar priemonės, kurių imamasi pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, nedubliuoja kitų galiojančių ar būsimų priemonių pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 arba 458 straipsnį, arba nėra jų atžvilgiu nenuoseklios; |
|
(27) |
kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos turėtų galėti, remdamosi grupės struktūrai būdingos rizikos pobūdžiu ir pasiskirstymu, nustatyti taikomo kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) rezervo lygį ar lygius. Kai kuriomis aplinkybėmis galėtų būti tikslinga, kad kompetentinga institucija arba paskirta institucija nustatytų tik aukščiausio konsolidavimo lygio nesiekiantį O-SII rezervą; |
|
(28) |
kaip nurodoma Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) paskelbtoje sisteminės svarbos bankų vertinimo metodikoje, įstaigos kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai ir įsipareigojimai yra rodikliai, pagal kuriuos galima vertinti jos pasaulinę sisteminę svarbą ir poveikį, kuris gali būti padarytas pasaulinei finansų sistemai, jeigu įstaiga žlugtų. Tie rodikliai atspindi konkrečius rūpimus klausimus, pavyzdžiui, dėl didesnių sunkumų, susijusių su įstaigų, kurių tarpvalstybinės veiklos mastas yra didelis, pertvarkymo koordinavimu. Dėl pažangos, padarytos taikant bendrą požiūrį į pertvarkymą, susiformavusį sugriežtinus bendrą taisyklių sąvadą ir sukūrus bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM), buvo iš esmės išplėtotas gebėjimas bankų sąjungoje vykdyti tvarkingą tarpvalstybinių grupių pertvarkymą. Todėl, nedarant poveikio kompetentingų institucijų arba paskirtų institucijų gebėjimui spręsti priežiūros klausimus, reikėtų apskaičiuoti tą pažangą atspindintį alternatyvų balą, o kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos turėtų į tą balą atsižvelgti vertindamos kredito įstaigų sisteminę svarbą, nedarant poveikio duomenims, kurie yra pateikiami BBPK tarptautiniams kriterijams nustatyti. EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato papildomą pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) nustatymo metodiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į integruotos Europos pertvarkymo sistemos ypatumus BPeM kontekste. Ta metodika turėtų būti naudojama tik G-SII rezervo kalibravimui. Tuos techninius reguliavimo standartus Komisija turėtų priimti deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius; |
|
(29) |
kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad visoje Sąjungoje įstaigoms būtų taikomi vienodi riziką ribojantys reikalavimai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
|
(30) |
pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (11) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas; |
|
(31) |
todėl Direktyva 2013/36/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2013/36/ES daliniai pakeitimai
Direktyva 2013/36/ES iš dalies keičiama taip:
|
1. |
2 straipsnio 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip: „5. Ši direktyva netaikoma:
6. Subjektai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 3–24 punktuose, 34 straipsnio ir VII antraštinės dalies 3 skyriaus tikslais laikomi finansų įstaigomis. (*1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;" |
|
2. |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3. |
4 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip: „8. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai institucijoms, kurios nėra kompetentingos institucijos, suteikti pertvarkymo įgaliojimai, tos kitos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir konsultuotųsi su kompetentingomis institucijomis dėl pertvarkymo planų rengimo ir visais kitais atvejais, kai tokio bendradarbiavimo ir konsultavimosi reikalaujama šia direktyva, Direktyva 2014/59/ES arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013.“; |
|
4. |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5. |
9 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „3. Valstybės narės praneša Komisijai ir EBI apie nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, aiškiai leidžiama verstis indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės. 4. Pagal šį straipsnį valstybės narės negali kredito įstaigoms netaikyti šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013.“; |
|
6. |
10 straipsnis pakeičiamas taip: „10 straipsnis Veiklos programa, organizacinė struktūra ir valdymo priemonės 1. Valstybės narės reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedama veiklos programa, kurioje būtų nurodytos kredito įstaigos planuojamos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, kartu nurodant grupei priklausančias patronuojančiąsias įmones, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedamas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, procesų ir mechanizmų aprašymas. 2. Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei neįsitikina, kad priemonės, procesai ir mechanizmai, nurodyti 74 straipsnio 1 dalyje, tai įstaigai sudaro sąlygas patikimai ir veiksmingai valdyti riziką.“; |
|
7. |
14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina akcininkų arba narių tinkamumas pagal 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taikomos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 24 straipsnis.“; |
|
8. |
18 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:
|
|
9. |
įterpiami šie straipsniai: „21a straipsnis Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimas 1. Patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kreipiasi dėl patvirtinimo pagal šį straipsnį. Kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kreipiasi dėl patvirtinimo pagal šį straipsnį, kai reikalaujama, kad jos iš dalies konsoliduotai laikytųsi šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų. 2. 1 dalies tikslais joje nurodytos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotos priežiūros institucijai ir, kai tai nėra ta pati institucija, valstybės narės, kurioje jos yra įsteigtos, kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:
Kai finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patvirtinimas vykdomas tuo pačiu metu kaip 22 straipsnyje nurodytas vertinimas, kompetentinga institucija to straipsnio tikslais tinkama tvarka koordinuoja veiksmus su konsoliduotos priežiūros institucija ir, kai tai nėra ta pati institucija, su valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija. Tuo atveju 22 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas vertinimo laikotarpis sustabdomas ilgesniam nei 20 darbo dienų laikotarpiui, kol užbaigiama šiame straipsnyje nustatyta procedūra. 3. Patvirtinimas finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal šį straipsnį gali būti suteiktas tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:
4. Nebus reikalaujama, kad finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė būtų patvirtinta pagal šį straipsnį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms pagal šią dalį netaikomas patvirtinimo reikalavimas, turi būti įtraukiamos į konsolidavimo pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį. 5. Konsoliduotos priežiūros institucija nuolat stebi, kaip laikomasi 3 dalyje arba, kai taikytina, 4 dalyje nurodytų sąlygų. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotos priežiūros institucijai pateikia informaciją, kurios reikia norint nuolat stebėti grupės organizacinę struktūrą ir 3 dalyje arba, kai taikytina, 4 dalyje nurodytų sąlygų laikymąsi. Konsoliduotos priežiūros institucija dalijasi ta informacija su valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija. 6. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nustato, kad yra netenkinamos arba nustojo būti tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos atitinkamos priežiūros priemonės, kad būtų užtikrintas arba atkurtas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, konsoliduotos priežiūros tęstinumas ir vientisumas ir užtikrinamas šioje direktyvoje bei Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotas laikymasis. Mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atveju tomis priežiūros priemonėmis visų pirma atsižvelgiama į poveikį finansiniam konglomeratui. Pirmoje pastraipoje nurodytos priežiūros priemonės gali būti:
7. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nustato, kad yra nebetenkinamos 4 dalyje nustatytos sąlygos, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė siekia gauti patvirtinimą pagal šį straipsnį. 8. Siekiant priimti sprendimus dėl atitinkamai 3 ir 4 dalyse nurodyto patvirtinimo ir reikalavimų gauti patvirtinimą netaikymo ir dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priežiūros priemonių, tuo atveju, kai konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija, abi institucijos dirba kartu visapusiškai konsultuodamosi. Konsoliduotos priežiūros institucija parengia vertinimą atitinkamai 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytais klausimais ir tą vertinimą persiunčia valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentingai institucijai. Šios dvi institucijos deda visas pastangas, kad per du mėnesius nuo to vertinimo gavimo būtų priimtas bendras sprendimas. Bendras sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas dokumentais ir motyvuotas. Konsoliduotos priežiūros institucija bendrą sprendimą pateikia finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei. Jeigu nesutariama, konsoliduotos priežiūros institucija arba valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija sprendimo nepriima ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį klausimą perduoda EBI. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo EBI. Atitinkamos kompetentingos institucijos priima bendrą sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas. 9. Mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atveju, kai konsoliduotos priežiūros institucija arba valstybės narės, kurioje mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija yra kita institucija nei pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnį nustatytas koordinatorius, atitinkamai šio straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų arba bendrų sprendimų tikslais reikia koordinatoriaus sutikimo. Kai reikia koordinatoriaus sutikimo, nesutarimai nukreipiami atitinkamai Europos priežiūros institucijai, t. y. EBI arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (*3) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, EDPPI), kurios priima savo sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo. Bet koks sprendimas, priimtas pagal šią dalį, nedaro poveikio įsipareigojimams pagal Direktyvą 2002/87/EB arba Direktyvą 2009/138/EB. 10. Jei finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patvirtinimą pagal šį straipsnį suteikti atsisakoma, konsoliduotos priežiūros institucija prašymo teikėjui praneša apie sprendimą ir jo motyvus per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos arba, jei prašymas yra neišsamus, per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta sprendimui priimti reikalinga išsami informacija. Sprendimas suteikti patvirtinimą arba atsisakyti jį suteikti visais atvejais priimamas per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimas atsisakyti suteikti patvirtinimą prireikus gali būti priimamas kartu su bet kuriomis 6 dalyje nurodytomis priemonėmis. 21b straipsnis Tarpinė ES patronuojančioji įmonė 1. Dvi ar daugiau Sąjungoje esančių įstaigų, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turi turėti vieną Sąjungoje įsteigtą tarpinę ES patronuojančiąją įmonę. 2. Kompetentingos institucijos gali leisti 1 dalyje nurodytoms įstaigoms turėti dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones, kai kompetentingos institucijos nustato, kad vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimas:
3. Tarpinė ES patronuojančioji įmonė turi būti kredito įstaiga, kuriai veiklos leidimas suteikiamas pagal 8 straipsnį, arba finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai yra suteiktas patvirtinimas pagal 21a straipsnį. Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, tuo atveju, kai nė viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų nėra kredito įstaiga arba kai turi būti įsteigta antra tarpinė ES patronuojančioji įmonė dėl investicinės veiklos, kad būtų laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto privalomo reikalavimo, tarpinė ES patronuojančioji įmonė arba antra tarpinė ES patronuojančioji įmonė gali būti investicinė įmonė, kuriai veiklos leidimas suteikiamas pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnio 1 dalį ir kuriai taikoma Direktyva 2014/59/ES. 4. 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jei bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 40 mlrd. EUR. 5. Šio straipsnio tikslais bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra toliau nurodyto turto suma:
6. Kompetentingos institucijos kiekvienos jų jurisdikcijoje veikiančios trečiosios valstybės grupės atžvilgiu praneša EBI toliau nurodytą informaciją:
7. EBI savo interneto svetainėje skelbia sąrašą, kuriame nurodomos visos Sąjungoje veikiančios trečiųjų valstybių grupės ir jų tarpinė ES patronuojančioji įmonė arba, kai taikoma, tarpinės ES patronuojančiosios įmonės. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviena jų jurisdikcijoje esanti įstaiga, priklausanti trečiosios valstybės grupei, atitiktų vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
8. Nukrypstant nuo 1 dalies, trečiųjų valstybių grupės, kurios veikia per daugiau nei vieną įstaigą Sąjungoje ir kurių turto bendra vertė 2019 m. birželio 27 d. sudaro 40 mlrd. EUR arba daugiau, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 30 d. turi turėti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę arba, jei taikoma 2 dalis – dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones. 9. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 30 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, peržiūri šiuo straipsniu įstaigoms nustatytus reikalavimus ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:
10. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. EBI Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl to, kokios sąlygos taikomos trečiųjų valstybių filialams pagal valstybių narių nacionalinę teisę. Toje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:
Komisija, remdamasi EBI pateiktomis rekomendacijomis, prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. (*3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48)." (*4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).“;" |
|
10. |
23 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
|
11. |
47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
12. |
56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
13. |
57 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip: „1. Neatsižvelgdamos į 53, 54 ir 55 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad galėtų vykti keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir institucijų, atsakingų už:“; |
|
14. |
įterpiamas šis straipsnis: „58a straipsnis Informacijos perdavimas tarptautiniams organams 1. Nepaisant 53 straipsnio 1 dalies ir 54 straipsnio, kompetentingos institucijos, laikydamosi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, gali perduoti tam tikrą informaciją toliau nurodytiems organams arba ja su jais dalytis:
2. Kompetentingos institucijos konfidencialia informacija gali dalytis tik gavusios aiškų atitinkamo organo prašymą, kai tenkinamos bent šios sąlygos:
3. Tuo atveju, kai prašymą pateikia kuris nors iš 1 dalyje nurodytų subjektų, kompetentingos institucijos gali perduoti tik apibendrintą arba nuasmenintą informaciją, o kita informacija gali dalytis tik kompetentingos institucijos patalpose. 4. Jeigu atskleidžiant informaciją tvarkomi asmens duomenys, tuos asmens duomenis tvarkydamas prašymą pateikęs organas turi laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (*6) nustatytų reikalavimų. (*6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;" |
|
15. |
63 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos gali reikalauti pakeisti pirmoje pastraipoje nurodytą asmenį, jeigu tas asmuo veikia pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal pirmą pastraipą.“; |
|
16. |
64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
17. |
66 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
|
18. |
67 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
|
19. |
74 straipsnis pakeičiamas taip: „74 straipsnis Vidinis valdymas ir atkūrimo bei pertvarkymo planai 1. Įstaigose turi būti nustatytos patikimos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai, tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, ir atlygio politika bei praktika, suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatinanti tokį valdymą. Pirmoje pastraipoje nurodyta atlygio politika ir praktika turi būti lyčių atžvilgiu neutrali. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, procesai ir mechanizmai yra išsamūs ir proporcingi verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui. Atsižvelgiama į 76–95 straipsniuose nustatytus techninius kriterijus. 3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, procesų ir mechanizmų, atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalį. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl lyčių atžvilgiu neutralios atlygio politikos. Per dvejus metus po antroje pastraipoje nurodytų gairių paskelbimo ir remdamasi kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI paskelbia ataskaitą apie tai, kaip įstaigos taiko lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką.“; |
|
20. |
75 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Kompetentingos institucijos renka informaciją, atskleistą vadovaujantis atskleidimo kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 450 straipsnio 1 dalies g, h, i ir k punktuose, taip pat įstaigų pateiktą informaciją apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, ir naudojasi ta informacija lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti. Tą informaciją kompetentingos institucijos pateikia EBI.“; |
|
21. |
84 straipsnis pakeičiamas taip: „84 straipsnis Palūkanų normos rizika dėl ne prekybos knygos veiklos 1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų vidaus sistemas, naudotų standartizuotą metodiką arba supaprastintą standartizuotą metodiką, kurios leistų nustatyti, vertinti, valdyti ir mažinti riziką, kylančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms. 2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų sistemas, kurios leistų vertinti ir stebėti riziką, kylančią dėl galimų kredito skirtumų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms. 3. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad įstaiga naudotų 1 dalyje nurodytą standartizuotą metodiką, jei tos įstaigos įdiegtos vidaus sistemos, skirtos toje dalyje nurodytai rizikai vertinti, yra nepakankamos. 4. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad maža ir nesudėtinga įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, naudotų standartizuotą metodiką, kai ji mano, kad supaprastintos standartizuotos metodikos nepakanka palūkanų normos rizikai, kylančiai dėl tos įstaigos ne prekybos knygos veiklos, nustatyti. 5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad šio straipsnio tikslais būtų nustatyta standartizuota metodika, kurią įstaigos gali naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, įskaitant supaprastintą standartizuotą metodiką mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, kuri yra bent tokia pat ribojanti kaip standartizuota metodika. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 6. EBI paskelbia gaires, kuriose aiškiai apibrėžiami šie kriterijai:
EBI tas gaires paskelbia ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.“; |
|
22. |
85 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įgyvendintų politiką ir procesus, skirtus operacinei rizikai, įskaitant modelio riziką ir dėl veiklos perdavimo trečiosioms šalims kylančią riziką, vertinti ir valdyti, ir skirtus apsaugai nuo retai pasitaikančių didelio poveikio įvykių. Įstaigos aiškiai nurodo, kas tos politikos ir procedūrų tikslais sudaro operacinę riziką.“; |
|
23. |
88 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie paskolas valdymo organo nariams ir su jais susijusioms šalims būtų tinkamai pagrįsti dokumentais ir paprašius pateikiami kompetentingoms institucijoms. Šiame straipsnyje terminas „susijusi šalis“ yra:
|
|
24. |
89 straipsnis papildomas šia dalimi: „6. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EDPPI ir EVPRI, peržiūri, ar 1 dalies a–f punktuose nurodyta informacija vis dar yra pakankama, kartu atsižvelgdama į ankstesnius poveikio vertinimus, tarptautinius susitarimus ir teisėkūros pokyčius Sąjungoje ir į tai, ar į 1 dalį gali būti įtraukta daugiau atitinkamos informacijos reikalavimų. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EDPPI ir EVPRI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šioje dalyje nurodyto vertinimo ataskaitą ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; |
|
25. |
91 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
26. |
92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
27. |
94 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
28. |
97 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
29. |
98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
30. |
99 straipsnio 2 dalies b punktas išbraukiamas; |
|
31. |
103 straipsnis išbraukiamas; |
|
32. |
104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
33. |
įterpiami šie straipsniai: „104a straipsnis Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas 1. 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos nustato, jei remdamosi pagal 97 ir 101 straipsnius atliktais tikrinimais, atskiros įstaigos atveju jos nustato kurią nors iš šių situacijų:
104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingos institucijos nustato tik tam, kad būtų padengta rizika, kurią atskiros įstaigos patiria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų ekonominių ir rinkos pokyčių poveikį atskiros įstaigos rizikos pobūdžiui. 2. Šio straipsnio 1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje, tik tuomet, jeigu kapitalo, kurį kompetentinga institucija, atsižvelgdama į pagal šios direktyvos 73 straipsnio pirmą pastraipą įstaigų atlikto vertinimo priežiūrinį tikrinimą, laiko pakankamu, sumos, rūšys ir paskirstymas viršija nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje. Pirmos pastraipos tikslais kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvienos atskiros įstaigos rizikos pobūdį, įvertina įstaigai kylančią riziką, įskaitant:
Tiek, kiek rizikai arba rizikos elementams taikomos šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės arba tęstinumo nuostatos, nelaikoma, kad tokia rizika arba tokios rizikos elementai gali būti nepakankamai įvertinti, nepaisant to, kad laikomasi taikytinų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje. Pirmos pastraipos tikslais kapitalu, kuris laikomas pakankamu, padengiama visa rizika arba rizikos elementai, kurie atlikus šios dalies antroje pastraipoje nurodytą vertinimą nustatyti kaip reikšmingi ir kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje. Palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos knygos pozicijų, gali būti laikoma reikšminga bent jau 98 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, nebent kompetentingos institucijos atlikdamos tikrinimą ir vertinimą, padaro išvadą, kad įstaiga tinkamai valdo palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, ir kad įstaigai nekyla per didelė palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos knygos veiklos. 3. Jeigu taikomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika ir kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir atitinkamų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje ir ketvirtoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje. Jeigu taikomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir atitinkamų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje ir septintoje dalyse. 4. Papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, įvykdyti įstaiga naudoja nuosavas lėšas, atitinkančias šias sąlygas:
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias įstaigos aplinkybes, gali reikalauti, kad įstaiga papildomų nuosavų lėšų reikalavimą įvykdytų naudodama didesnę 1 lygio kapitalo arba, kai reikia, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalį. Šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė siekdama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:
Šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė siekdama pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:
5. Kompetentinga institucija kiekvienai įstaigai raštu tinkamai pagrindžia sprendimą taikyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, bent pateikdama aiškią visapusiško šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų elementų įvertinimo ataskaitą. Šio straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu atveju tas pagrindimas apima konkretų priežasčių, dėl kurių gairių dėl papildomų nuosavų lėšų nustatymas nebelaikomas pakankamu, išdėstymą. 104b straipsnis Gairės dėl papildomų nuosavų lėšų 1. Vykdydamos 73 straipsnyje nurodytas strategijas ir procesus, įstaigos nustato tokio dydžio savo vidaus kapitalą, kuris atitiktų nuosavų lėšų lygį, kurio pakanka visai rizikai, kuri kyla įstaigai, padengti ir užtikrinti, kad įstaigos nuosavomis lėšomis būtų galima padengti galimus nuostolius, numatomus pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant galimus nuostolius, nustatytus atlikus 100 straipsnyje nurodytą priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. 2. Kompetentingos institucijos, atlikdamos peržiūras ir vertinimus pagal 97 ir 101 straipsnius, kartu reguliariai peržiūri kiekvienos įstaigos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytą vidaus kapitalo dydį, įskaitant 100 straipsnyje nurodytų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Remdamosi ta peržiūra kompetentingos institucijos kiekvienai įstaigai nustato bendrą nuosavų lėšų lygį, kuris, jų nuomone, yra tinkamas. 3. Kompetentingos institucijos pateikia įstaigoms gaires dėl papildomų nuosavų lėšų. Gairėse nustatomos papildomos nuosavos lėšos yra nuosavos lėšos, viršijančios atitinkamą nuosavų lėšų sumą, reikalaujamą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečią, ketvirtą ir septintą dalis, Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių, šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ir 128 straipsnio 6 punktą arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalį, jei aktualu, kurios reikalingos bendram nuosavų lėšų lygiui, kurį kompetentingos institucijos laiko tinkamu pagal šio straipsnio 2 dalį, pasiekti. 4. Kompetentingos institucijos gaires dėl papildomų nuosavų lėšų pagal šio straipsnio 3 dalį nustato kiekvienai konkrečiai įstaigai. Gairės gali apimti riziką, kuri šalinama taikant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, tik tokiu mastu, jei apimami tos rizikos aspektai, kurie dar nepadengiami pagal tą reikalavimą. 5. Nuosavos lėšos, naudojamos pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktoms gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų, kad būtų pašalinta rizika, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, įgyvendinti, turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:
Nuosavos lėšos, naudojamos pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktoms gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, įgyvendinti, turi būti nenaudojamos nuosavų lėšų reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, šios direktyvos 104a straipsnyje nustatytam reikalavimui siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką ir sverto koeficiento rezervo reikalavimui, apibrėžtam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje, įvykdyti. 6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų gairių nesilaikymas nėra priežastis taikyti šios direktyvos 141 arba 141b straipsnyje nurodytus apribojimus, jei įstaiga tenkina atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse bei Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus, atitinkamą šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą ir, jei aktualu, jungtinio rezervo reikalavimą ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje nurodytą sverto koeficiento rezervo reikalavimą. 104c straipsnis Bendradarbiavimas su pertvarkymo institucijomis Kompetentingos institucijos atitinkamoms pertvarkymo institucijoms praneša apie papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą įstaigoms pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, ir apie gaires dėl papildomų nuosavų lėšų, apie kuriuos įstaigoms pranešta pagal 104b straipsnio 3 dalį. (*7) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“;" |
|
34. |
105 straipsnio d punktas išbraukiamas; |
|
35. |
108 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
|
36. |
109 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
37. |
111 straipsnis pakeičiamas taip: „111 straipsnis Konsoliduotos priežiūros institucijos nustatymas 1. Jeigu patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojančioji kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją kredito įstaigą valstybėje narėje arba tą ES patronuojančiąją kredito įstaigą. Jeigu patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir nė viena iš jos patronuojamųjų įmonių nėra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją investicinę įmonę valstybėje narėje arba tą ES patronuojančiąją investicinę įmonę. Jeigu patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir bent viena iš jos patronuojamųjų įmonių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos kompetentinga institucija arba, jei yra kelios kredito įstaigos – kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija. 2. Jeigu įstaigos patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri įstaigą. 3. Jei dvi ar daugiau Sąjungoje veiklos leidimą gavusių įstaigų turi tą pačią patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, konsoliduotą priežiūrą atlieka:
4. Jei konsolidavimą reikia atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 arba 6 dalį, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija, arba, jei grupėje nėra kredito įstaigos – investicinės įmonės, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija. 5. Nukrypstant nuo 1 dalies trečios pastraipos, 3 dalies b punkto ir 4 dalies, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną kredito įstaigą grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau kredito įstaigų grupėje, jei tų prižiūrimų kredito įstaigų bendra balanso suma yra didesnė už kredito įstaigų, kurias individualiai prižiūri kita kompetentinga institucija, bendrą balansą. Nukrypstant nuo 3 dalies c punkto, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną investicinę įmonę grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau investicinių įmonių grupėje, kurių bendras suvestinis balansas yra didžiausias. 6. Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali bendru sutarimu netaikyti 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų kriterijų ir paskirti kitą kompetentingą instituciją konsoliduotai priežiūrai atlikti, jei tuos kriterijus būtų netinkama taikyti atsižvelgiant į atitinkamas įstaigas ir jų veiklos santykinę svarbą atitinkamose valstybėse narėse arba poreikį užtikrinti tos pačios kompetentingos institucijos atliekamos konsoliduotos priežiūros tęstinumą. Tokiais atvejais atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga, kurios bendras balansas didžiausias, turi teisę būti išklausytos prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą. 7. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus susitarimus, kuriems taikoma 6 dalis.“; |
|
38. |
113 straipsnis pakeičiamas taip: „113 straipsnis Bendri sprendimai dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų 1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą:
2. 1 dalyje nurodyti bendri sprendimai priimami:
Priimant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrus sprendimus taip pat tinkamai atsižvelgiama į patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, kurį pagal 73, 97, 104a ir 104b straipsnius atliko atitinkamos kompetentingos institucijos. 1 dalies a ir b punktuose nurodyti bendri sprendimai pateikiami dokumentuose, kuriuose išdėstomos išsamios priežastys ir kuriuos konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ES patronuojančiajai įstaigai. Nepavykus susitarti, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva. 3. Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius, konsoliduotos priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, priima konsoliduotą sprendimą dėl šios direktyvos 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Jei, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems laikotarpiams, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą yra perdavusi EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą, kol EBI priims galimą sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo EBI perduoto klausimo gavimo. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas. Sprendimą dėl šios direktyvos 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priima atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios kredito įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių individualią arba iš dalies konsoliduotą priežiūrą, deramai apsvarsčiusios konsoliduotos priežiūros institucijos pareikštas nuomones ir išlygas. Jei, pasibaigus bet kuriam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laikotarpių, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą yra perdavusi EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo EBI perduoto klausimo gavimo. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas. Sprendimai išdėstomi dokumente, kuriame pateikiamos išsamios priežastys ir atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per 2 dalyje nurodytus terminus pateiktą rizikos vertinimą ir pareikštas nuomones bei išlygas. Dokumentą konsoliduotos priežiūros institucija pateikia visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir ES patronuojančiajai įstaigai. Jei buvo konsultuotasi su EBI, visos kompetentingos institucijos apsvarsto jos rekomendacijas ir paaiškina visus didelius nukrypimus nuo jų. 4. 1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, kuriuos kompetentingos institucijos priima tuo atveju, jei 3 dalyje nurodytas bendras sprendimas nepriimamas, yra pripažįstami galutiniais ir juos kompetentingos institucijos taiko atitinkamose valstybėse narėse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, priimti tuo atveju, jei bendras sprendimas pagal šio straipsnio 3 dalį nepriimamas, atnaujinami kasmet arba išimtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, raštu pateikia visiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Tomis išimtinėmis aplinkybėmis atnaujinimą gali dvišaliu pagrindu vykdyti konsoliduota priežiūros institucija ir prašymą pateikianti kompetentinga institucija. 5. Kad būtų lengviau priimti bendrus sprendimus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų vykdomas šiame straipsnyje nurodyto bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymu. EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“; |
|
39. |
115 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Jei konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai yra suteiktas patvirtinimas pagal 21a straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai taip pat sudaromi su valstybės narės, kurioje yra įsteigta patronuojančioji įmonė, kompetentinga institucija.“; |
|
40. |
116 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
41. |
117 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „5. Kompetentingos institucijos, finansinės žvalgybos padaliniai ir institucijos, kurioms pavesta Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų priežiūros, kaip laikomasi tos direktyvos, viešoji pareiga, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja savo atitinkamos kompetencijos srityse ir viena kitai teikia informaciją, susijusią su atitinkamomis jų užduotimis pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą (ES) 2015/849, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija netrukdo vykdomai apklausai, tyrimui arba bylos nagrinėjimui laikantis valstybės narės, kurioje yra kompetentinga institucija, finansinės žvalgybos padalinys ar institucija, kuriai pavesta Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų priežiūros viešoji pareiga, baudžiamosios ir administracinės teisės. Tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos nesutaria tarpusavyje dėl priežiūros veiklos koordinavimo pagal šį straipsnį, EBI gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. 6. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. paskelbia gaires, kuriose apibrėžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis grupėmis ir nustatant rimtus kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus.“; |
|
42. |
119 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Laikydamosi 21a straipsnio valstybės narės patvirtina priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą.“; |
|
43. |
120 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2009/138/EB, visų pirma susijusios su rizika grindžiama priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija, susitarusi su grupės priežiūros institucija draudimo sektoriuje, gali tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik tas direktyvos nuostatas, kurios susijusios su svarbiausiu finansų sektoriumi, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.“; |
|
44. |
125 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Jei pagal šios direktyvos 111 straipsnį grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnį nustatytas koordinatorius, konsoliduotos priežiūros institucija ir koordinatorius bendradarbiauja taikant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 konsoliduotai. Kad palengvintų ir nustatytų veiksmingą bendradarbiavimą, konsoliduotos priežiūros institucija ir koordinatorius turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.“; |
|
45. |
128 straipsnyje po pirmos pastraipos įterpiamos šios pastraipos: „Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti šio straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimą, siekiant įvykdyti bet kurį iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, pagal šios direktyvos 104a straipsnį nustatytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti, ir pagal šios direktyvos 104b straipsnio 3 dalį pateiktas gaires rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti. Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti vieną iš savo jungtinio rezervo reikalavimo elementų, kad įvykdytų kitus taikytinus savo jungtinio rezervo reikalavimo elementus. Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti šio straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte nurodytą jungtinio rezervo reikalavimą, kad įvykdytų rizika grindžiamus reikalavimų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ir 92b straipsniuose ir Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsniuose, elementus.“; |
|
46. |
129 ir 130 straipsniai pakeičiami taip: „129 straipsnis Reikalavimas turėti kapitalo apsaugos rezervą 1. Be bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti bet kurį iš nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, valstybės narės reikalauja, kad įstaigos dar turėtų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apsaugos rezervą, kuris būtų lygus 2,5 % jų bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį individualiai ir konsoliduotai, kaip taikytina pagal to reglamento pirmos dalies II antraštinę dalį. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali netaikyti 1 dalyje nustatytų reikalavimų mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms, jei dėl tokios išimties nekyla grėsmė tos valstybės narės finansų sistemos stabilumui. Sprendimai dėl pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymo turi būti visapusiškai pagrįsti, juose turi būti paaiškinta, kodėl dėl tokios išimties nekyla grėsmė valstybės narės finansų sistemos stabilumui, ir juose turi būti pateikta tiksli termino „mažosios ir vidutinės investicinės įmonės“, kurioms tokia išimtis turi būti taikoma, apibrėžtis. Valstybės narės, nusprendusios taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą išimtį, apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir paskirtoms institucijoms. 3. 2 dalies tikslais valstybės narės paskiria už šio straipsnio taikymą atsakingą instituciją. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirta institucija. 4. 2 dalies tikslais investicinės įmonės priskiriamos mažųjų ir vidutinių įmonių kategorijai pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB (*8). 5. Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai. 130 straipsnis Reikalavimas turėti įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą 1. Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos turėtų specialų anticiklinį rezervą, lygiavertį jų bendrai pagal riziką įvertinų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį ir padaugintai iš anticiklinio rezervo normų, apskaičiuotų pagal šios direktyvos 140 straipsnį individualiai ir konsoliduotai, kaip taikytina pagal to reglamento pirmos dalies II antraštinę dalį, svertinio vidurkio. Tą rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė gali netaikyti 1 dalyje nustatytų reikalavimų mažosioms ir vidutinėms investicinėms įmonėms, jei dėl tokios išimties nekyla grėsmė tos valstybės narės finansų sistemos stabilumui. Sprendimai dėl pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymo turi būti visapusiškai pagrįsti, juose turi būti paaiškinta, kodėl dėl tokios išimties nekyla grėsmė valstybės narės finansų sistemos stabilumui, ir juose turi būti pateikta tiksli termino „mažosios ir vidutinės investicinės įmonės“, kurioms tokia išimtis turi būti taikoma, apibrėžtis. Valstybės narės, nusprendusios taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą išimtį, apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir paskirtoms institucijoms. 3. 2 dalies tikslais valstybės narės paskiria už šio straipsnio taikymą atsakingą instituciją. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirta institucija. 4. 2 dalies tikslais investicinės įmonės priskiriamos mažųjų ir vidutinių įmonių kategorijai pagal Rekomendaciją 2003/361/EB. 5. Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai. (*8) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).“;" |
|
47. |
131 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
48. |
132 straipsnis išbraukiamas; |
|
49. |
133 ir 134 straipsniai pakeičiami taip: „133 straipsnis Reikalavimas turėti sisteminės rizikos rezervą 1. Kiekviena valstybė narė gali nustatyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą finansų sektoriui ar vienam arba daugiau to sektoriaus pogrupių visų pozicijų arba pozicijų pogrupio, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, atžvilgiu, siekdama užkirsti kelią makroprudencinei arba sisteminei rizikai, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir šios direktyvos 130 ir 131 straipsniai, ir tokią riziką sumažinti; tokia rizika suprantama kaip finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai konkrečioje valstybėje narėje. 2. Įstaigos sisteminės rizikos rezervą apskaičiuoja taip:
kai: BSR = sisteminės rizikos rezervas; rT = rezervo norma, taikytina įstaigos bendrai pagal riziką įvertintų pozicijų sumai; ET = įstaigos bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį; i= pozicijų pogrupio, kaip nurodyta 5 dalyje, indeksas; ri = rezervo norma, taikytina i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų sumai; Ei = įstaigos i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį. 3. 1 dalies tikslais valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už sisteminės rizikos rezervo nustatymą ir už įstaigų, kurioms jis taikomas, pozicijų ir pogrupių nustatymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirta institucija. 4. Šio straipsnio 1 dalies tikslais atitinkama kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija gali reikalauti, kad įstaigos turėtų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, jei taikytina pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinę dalį. 5. Sisteminės rizikos rezervas gali būti taikomas:
6. EBI, pasikonsultavusi su ESRV, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl atitinkamų pozicijų pogrupių, kuriems kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal šio straipsnio 5 dalies f punktą gali taikyti sisteminės rizikos rezervą. 7. Sisteminės rizikos rezervas taikomas visų įstaigų ar vieno arba daugiau šių įstaigų pogrupių, kurie priklauso atitinkamos valstybės narės institucijų kompetencijai pagal šią direktyvą, visoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, ir jis nustatomas laipsniškai tikslinant po 0,5 procentinio punkto arba tų procentinių punktų kartotiniais. Skirtingiems įstaigų ir pozicijų pogrupiams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai. Sisteminės rizikos rezervas nenaudojamas rizikai, kuriai taikomi 130 ir 131 straipsniai, pašalinti. 8. Reikalaudama turėti sisteminės rizikos rezervą, kompetentinga institucija arba paskirta institucija laikosi šių principų:
9. Kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija prieš 13 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimą apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir paskirtoms institucijoms. Jei įstaiga, kuriai taikoma viena ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų, yra patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija arba paskirta institucija apie tai praneša tos valstybės narės institucijoms. Kai sisteminės rizikos rezervo norma taikoma trečiosiose valstybėse turimoms pozicijoms, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija apie tai taip pat praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda tų trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms. Tokiuose pranešimuose išsamiai nustatoma:
Jei dėl sprendimo nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą sumažėja anksčiau nustatyta rezervo norma arba ji išlieka nepakitusi, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija laikosi tik šios dalies. 10. Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, nereikia taikyti jungtinio sisteminės rizikos rezervo normos, kuri būtų didesnė nei 3 % kiekvienos iš šių pozicijų atžvilgiu, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija pagal 9 dalį likus vienam mėnesiui iki 13 dalyje nurodyto spendimo paskelbimo apie tai pranešta ESRV. Šios dalies tikslais pagal 134 straipsnį pripažįstant kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą neatsižvelgiama į 3 % ribinę vertę. 11. Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, taikoma jungtinio sisteminės rizikos rezervo norma, kuri yra didesnė nei 3 %, bet ne didesnė nei 5 % kurios nors iš tų pozicijų atžvilgiu, tą normą nustatančios valstybės narės kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal 9 dalį teikiamu pranešimu paprašo Komisijos nuomonės. Komisija savo nuomonę pateikia per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jei Komisijos nuomonė yra neigiama, tą sisteminės rizikos rezervą nustatančios valstybės narės kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija vadovaujasi ta nuomone arba paaiškina priežastis, kodėl to nedaro. Jei įstaiga, kuriai taikoma viena ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų, yra patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal 9 dalį teikiamu pranešimu paprašo Komisijos ir ESRV rekomendacijos. Komisija ir ESRV kiekviena pateikia savo rekomendaciją per šešias savaites nuo pranešimo gavimo dienos. Jei patronuojamosios įmonės ir patronuojančiosios įmonės institucijos nesutaria dėl tai įstaigai taikytinos sisteminės rizikos rezervo normos arba normų ir jei tiek Komisija, tiek ESRV pateikia neigiamą rekomendaciją, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Sprendimo nustatyti toms pozicijoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą arba normas priėmimas sustabdomas tol, kol EBI priima sprendimą. 12. Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiams, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, taikoma jungtinio sisteminės rizikos rezervo norma, kuri yra didesnė nei 5 % kurios nors iš tų pozicijų atžvilgiu, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija, prieš pradėdama taikyti sisteminės rizikos rezervą, prašo Komisijos leidimo. Per šešias savaites nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESRV pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sisteminės rizikos rezervas laikomas tinkamu. EBI taip pat gali pateikti Komisijai nuomonę apie tą sisteminės rizikos rezervą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnio 1 dalį. Per tris mėnesius nuo 9 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į ESRV ir EBI atliktų įvertinimų rezultatus, kai aktualu ir kai ji yra įsitikinusi, kad sisteminės rizikos rezervo norma arba normos neturi neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių ar visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarant arba sukuriant kliūtį tinkamam vidaus rinkos veikimui, priima aktą, kuriuo kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija įgaliojama patvirtinti siūlomą priemonę. 13. Kiekviena kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija paskelbia apie vienos ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų nustatymą arba pakartotinį nustatymą atitinkamoje interneto svetainėje. Paskelbiama bent ši informacija:
Jei paskelbus pirmos pastraipos d punkte nurodytą informaciją galėtų kilti pavojus finansų sistemos stabilumui, ta informacija neskelbiama. 14. Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai. Jeigu taikant paskirstomų sumų apribojimus įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo būklė, atsižvelgiant į atitinkamą sisteminę riziką, pagerėja nepakankamai, kompetentingos institucijos gali imtis papildomų priemonių pagal 64 straipsnį. 15. Jei kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija nusprendžia sisteminės rizikos rezervą nustatyti remiantis kitose valstybėse narėse esančiomis pozicijomis, šis rezervas nustatomas vienodai visoms Sąjungoje turimoms pozicijoms, išskyrus atvejus, kai rezervas nustatomas siekiant pagal 134 straipsnį pripažinti kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą. 134 straipsnis Sisteminės rizikos rezervo normos pripažinimas 1. Kitos valstybės narės gali pripažinti pagal 133 straipsnį nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą ir gali taikyti tą normą šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms tą normą nustačiusioje valstybėje narėje turimų pozicijų atžvilgiu. 2. Kai pagal 1 dalį valstybės narės pripažįsta šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą, jos apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir tą normą nustačiusiai valstybei narei. 3. Priimdama sprendimą, ar pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą pagal 1 dalį, valstybė narė atsižvelgia į tą normą nustačiusios valstybės narės pagal 133 straipsnio 9 ir 13 dalis pateiktą informaciją. 4. Jei valstybės narės pripažįsta šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą, tas sisteminės rizikos rezervas gali papildyti pagal 133 straipsnį taikomą sisteminės rizikos rezervą su sąlyga, kad tie rezervai naudojami skirtingai rizikai pašalinti. Jei rezervai naudojami tai pačiai rizikai pašalinti, taikomas tik didesnis rezervas. 5. Pagal šios direktyvos 133 straipsnį sisteminės rizikos rezervo normą nustatanti valstybė narė gali paprašyti ESRV pateikti rekomendaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnyje, vienai ar daugiau valstybių narių, kurios gali pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą.“; |
|
50. |
136 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
51. |
141 straipsnio 1–6 dalys pakeičiamos taip: „1. Įstaiga, kuri tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, neatlieka su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusio paskirstymo tokiu mastu, dėl kurio jos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas sumažėtų iki tokio lygio, kad jungtinio rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas. 2. Įstaiga, netenkinanti jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą (DGPS) pagal 4 dalį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai. Jeigu taikoma pirma pastraipa, įstaiga turi nesiimti nė vieno iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja DGPS:
3. Jeigu įstaiga netenkina arba neviršija jungtinio rezervo reikalavimo, ji turi neatlikti paskirstymų, didesnių už pagal 4 dalį apskaičiuotą DGPS, vykdydama bet kurį 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytą veiksmą. 4. Įstaigos apskaičiuoja DGPS padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. DGPS mažinama suma, gaunama vykdant bet kurį iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų. 5. Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:
6. Daugiklis nustatomas taip:
Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio atkarpos apskaičiuojamos taip:
kai: Qn = atitinkamo kvartilio eilės numeris.“; |
|
52. |
įterpiami šie straipsniai: „141a straipsnis Jungtinio rezervo reikalavimo netenkinimas Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdo jungtinio rezervo reikalavimą 141 straipsnio tikslais, jei jos turimų nuosavų lėšų suma ir kokybė nėra tokia, kokios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas jungtinio rezervo reikalavimas ir kiekvienas iš toliau nurodytų reikalavimų pagal:
141b straipsnis Paskirstymų apribojimai sverto koeficiento rezervo reikalavimo netenkinimo atveju 1. Įstaiga, kuri tenkina sverto koeficiento rezervo reikalavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalį, neatlieka su 1 lygio kapitalu susijusio paskirstymo tokiu mastu, dėl kurio jos 1 lygio kapitalas sumažėtų iki tokio lygio, kad sverto koeficiento rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas. 2. Įstaiga, netenkinanti sverto koeficiento rezervo reikalavimo, apskaičiuoja su sverto koeficientu susijusią didžiausią galimą paskirstyti sumą (SDGPS) pagal 4 dalį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai. Jeigu taikoma pirma pastraipa, įstaiga turi nesiimti nė vieno iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja SDGPS:
3. Jeigu įstaiga netenkina arba neviršija sverto koeficiento rezervo reikalavimo, ji turi neatlikti paskirstymų, didesnių už pagal 4 dalį apskaičiuotą SDGPS, vykdydama bet kuriuos 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus veiksmus. 4. Įstaigos apskaičiuoja SDGPS padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. SDGPS mažinama suma, gauta vykdant bet kurį iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų. 5. Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:
6. 4 dalyje nurodytas daugiklis nustatomas taip:
Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartilio atkarpos apskaičiuojamos taip:
kai: Qn = atitinkamo kvartilio eilės numeris. 7. Pagal šį straipsnį nustatomi apribojimai taikomi tik mokėjimams, dėl kurių mažėja 1 lygio kapitalas arba pelnas, ir jei mokėjimų sustabdymas arba nesumokėjimas nereiškia įsipareigojimų neįvykdymo arba padėties, kuriai susiklosčius pradedama byla pagal įstaigai taikytiną nemokumo režimą. 8. Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimą ir ketina paskirstyti bet kurią iš savo paskirstytino pelno dalių arba imtis šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir pateikia informaciją, išvardytą 141 straipsnio 8 dalyje, išskyrus a punkto iii papunktį, ir SDGPS, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 4 dalį. 9. Įstaigos nustato tvarką, kuria užtikrina, kad paskirstytino pelno suma ir SDGPS būtų apskaičiuotos tiksliai, ir kompetentingai institucijai paprašius turi galėti įrodyti to skaičiavimo tikslumą. 10. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais su 1 lygio kapitalu susijęs paskirstymas apima bet kurį iš 141 straipsnio 10 dalyje išvardytų straipsnių. 141c straipsnis Sverto koeficiento rezervo reikalavimo netenkinimas Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdė sverto koeficiento rezervo reikalavimą šios direktyvos 141b straipsnio tikslais, jei ji neturi 1 lygio nuosavo kapitalo sumos, kurios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje nustatytas reikalavimas, to reglamento 92 straipsnio 1 dalies d punkte ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti reikalavimai, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką.“; |
|
53. |
142 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Jeigu įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo arba, kai taikytina, sverto koeficiento rezervo reikalavimo, ji parengia kapitalo apsaugos planą ir jį pateikia kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai pastaroji nustato, kad ji netenkina to reikalavimo, nebent kompetentinga institucija leistų tai atlikti per ilgesnį 10 dienų neviršijantį laikotarpį.“; |
|
54. |
143 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
|
|
55. |
146 straipsnis pakeičiamas taip: „146 straipsnis Įgyvendinimo aktai Laikantis 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, 12 straipsnyje ir IV antraštinėje dalyje nustatyto pradinio kapitalo sumos pakeitimas, siekiant atsižvelgti į pokyčius ekonomikos ir pinigų srityje, priimamas pasitelkiant įgyvendinimo aktą.“; |
|
56. |
Po 159 straipsnio įterpiamas šis skyrius: „1A SKYRIUS Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių 159a straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimo 2019 m. birželio 27 d. jau veikiančios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. kreipiasi dėl patvirtinimo pagal 21a straipsnį. Jei finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. nesikreipia dėl patvirtinimo, pagal 21a straipsnio 6 dalį imamasi atitinkamų priemonių. Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu kompetentingos institucijos turi visus pagal šią direktyvą joms suteiktus būtinus priežiūros įgaliojimus, susijusius su finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis arba mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kurioms taikomas patvirtinimo reikalavimas pagal 21a straipsnį, konsoliduotos priežiūros tikslais.“; |
|
57. |
161 straipsnis papildomas šia dalimi: „10. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip įgyvendinami ir taikomi 104 straipsnio 1 dalies j ir l punktuose nurodyti priežiūros įgaliojimai, ir dėl to pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.“ |
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip nuo 2020 m. gruodžio 28 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. gruodžio 29 d. Tačiau nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 21 punkte ir 29 punkto a, b ir c papunkčiuose išdėstytų dalinių pakeitimų dėl Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnio ir 98 straipsnio 5 ir 5a dalių, taikomos nuo 2021 m. birželio 28 d., o nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 52 ir 53 punktuose išdėstytų dalinių pakeitimų dėl Direktyvos 2013/36/ES 141b ir 141c straipsnių bei 142 straipsnio 1 dalies, taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. CIAMBA
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(7) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).
(8) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(9) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).