EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R0061

2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 Tekstas svarbus EEE

OL L 11, 2015 1 17, p. 1–36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 08/07/2022

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/61/oj

2015 1 17   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 11/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/61

2014 m. spalio 10 d.

kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (1) dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, ypač į jo 460 straipsnį,

kadangi:

(1)

per ankstyvą 2007 m. prasidėjusios finansų krizės likvidumo etapą daug kredito įstaigų patyrė didelių sunkumų, nes nesugebėjo apdairiai valdyti savo likvidumo rizikos, nepaisant to, kad jų kapitalo lygis buvo pakankamas. Kai kurios kredito įstaigos tapo per daug priklausomos nuo trumpalaikio finansavimo, o šis prasidėjus krizei greitai išseko. Tada tokioms kredito įstaigoms tapo sunku patenkinti likvidumo poreikius, nes jos neturėjo pakankamai likvidžiojo turto, kad galėtų lėšų atsiėmimo (netenkamų pinigų srautai) poreikius patenkinti nepalankiausių sąlygų laikotarpiu. Taigi kredito įstaigos buvo priverstos turtą likviduoti labai mažomis kainomis, dėl to susiformavo savaime stiprėjanti kainų kritimo spiralė, o prarastas pasitikėjimas rinka paskatino mokumo krizę. Galiausiai daug kredito įstaigų tapo pernelyg priklausomos nuo centrinių bankų teikiamo likvidumo užtikrinimo ir jas teko gelbėti didžiulių sumų iš valstybės biudžeto injekcijomis. Taigi, tapo akivaizdu, kad buvo būtina nustatyti išsamų padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą, kuriuo turėtų būti siekiama šios rizikos išvengti kredito įstaigas padarius mažiau priklausomas nuo trumpalaikio finansavimo ir centrinių bankų užtikrinamo likvidumo ir atsparesnes netikėtiems su likvidumu susijusiems sukrėtimams;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas kredito įstaigoms taikomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, suformuluotas kaip prievolė turėti „likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis“. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį, Komisijai suteikiami įgaliojimai išsamiai nustatyti tą padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis kompetentingos institucijos kredito įstaigoms turi nustatyti konkrečius gaunamų ir netenkamų pinigų srautų lygius, kad būtų padengta konkreti rizika, su kuria jos susiduria. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 101 konstatuojamąją dalį, taisyklės turėtų būti panašios į taisykles, kuriomis Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) tarptautinėje likvidumo rizikos vertinimo, standartų ir stebėsenos sistemoje nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, tačiau turi būti atsižvelgta į Sąjungos ir nacionalines ypatybes. Kol 2018 m. sausio 1 d. bus iki galo įgyvendintas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, valstybės narės turėtų galėti kredito įstaigoms pagal nacionalinę teisę taikyti iki 100 % padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą;

(3)

atsižvelgiant į BBPK likvidumo standartus, reikėtų priimti taisykles, kuriomis padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas būtų apibrėžtas kaip kredito įstaigos likvidžiojo turto atsargos ir grynojo netenkamų pinigų srauto santykis per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų. Grynieji netenkamų pinigų srautai turėtų būti apskaičiuojami kredito įstaigos gaunamų pinigų srautus atskaitant iš netenkamų pinigų srautų. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis turėtų būti išreikštas procentais ir turėtų būti nustatyta, kad žemiausias jo lygis yra 100 %, visiškai įgyvendinus, ir tai reikštų, kad kredito įstaiga turi pakankamai likvidžiojo turto savo gryniesiems netenkamų pinigų srautams padengti 30 nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų. Per tokį laikotarpį kredito įstaiga turėtų gebėti savo likvidųjį turtą greitai pakeisti pinigais nesinaudodama centrinio banko likvidumu arba valstybės biudžeto lėšomis, dėl to jos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis laikinai gali būti mažesnis negu 100 %. Jeigu tai atsitiktų arba būtų tikėtina, kad tai gali atsitikti bet kuriuo metu, kredito įstaigos turėtų laikytis konkrečių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 414 straipsnyje nustatytų reikalavimų, susijusių su jų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio minimalaus lygio atkūrimu atėjus laikui;

(4)

nustatant kredito įstaigų likvidumo atsargą, likvidžiuoju turtu gali būti laikomas tik laisvai perleidžiamas turtas, kurį galima greitai paversti pinigais privačiose rinkose per trumpą laikotarpį turtui labai nenuvertėjant. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šešta dalimi ir BBPK likvidžiojo turto klasifikacija, itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės, arba 1 lygio, turtas, atitinkamomis taisyklėmis turėtų būti skiriamas nuo didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės, arba 2 lygio, turto. Pastarasis turėtų būti toliau skaidomas į 2A ir 2B lygio turtą. Kredito įstaigos, atsižvelgdamos į savo santykinį likvidumą ir kredito kokybę, turėtų turėti pakankamai diversifikuotą likvidžiojo turto atsargą. Taigi, kiekvienam lygiui arba sublygiui turėtų būti taikomi konkretūs reikalavimai, susiję su bendros atsargos sumos sumažinimu ir ribomis, o, kai taikytina, lygiams bei sublygiams ir to paties lygio arba sublygio likvidžiojo turto kategorijoms turėtų būti taikomi diferencijuoti reikalavimai, kurie turėtų griežtėti mažėjant turto likvidumo klasifikacijos lygiui;

(5)

siekiant užtikrinti galimybę likvidųjį turtą paversti pinigais per trumpą laikotarpį, likvidžiajam turtui turėtų būti taikomi tam tikri bendrieji ir veiklos reikalavimai, tam tikrais atvejais nustačius kelias išimtis, taikomas nurodytam 1 lygio turtui. Šiais reikalavimais turėtų būti nustatyta, kad neturi būti jokių kliūčių, neleidžiančių realizuoti likvidžiojo turto, likvidųjį turtą turi būti lengva įvertinti ir įtraukti į pripažintų biržų prekybos sąrašus arba juo prekiauti aktyviose pardavimo arba atpirkimo rinkose. Reikalavimais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad kredito įstaigos likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys visada turėtų prieigą prie įstaigos likvidžiojo turto ir galėtų jį kontroliuoti ir kad likvidumo atsargą sudarantis turtas būtų tinkamai diversifikuotas. Diversifikavimas yra svarbus siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos gebėjimas greitai likviduoti likvidųjį turtą jam labai nenuvertėjant nemažėtų dėl poveikio, kurį tam turtui gali daryti bendras rizikos veiksnys. Iš kredito įstaigų taip pat turėtų būti reikalaujama užtikrinti jų likvidžiojo turto ir grynųjų netenkamų pinigų srautų denominavimo valiutos nuoseklumą, kad dėl per didelio valiutų neatitikimo nekiltų grėsmė jų gebėjimui panaudoti savo likvidumo atsargą netenkamų pinigų srautams konkrečia valiuta padengti nepalankiausių sąlygų laikotarpiu;

(6)

remiantis Europos bankininkystės institucijos (EBI) rekomendacijomis, pateiktomis 2013 m. gruodžio 20 d. ataskaitoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 509 straipsnio 3 ir 5 dalis, visų rūšių valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų išleistoms arba garantuotoms obligacijoms, taip pat viršnacionalinių institucijų išleistoms arba garantuotoms obligacijoms turėtų būti suteiktas 1 lygio statusas. Kaip pažymėjo EBI, yra tvirtų su priežiūra susijusių argumentų, kuriais remiantis valstybės narės neturėtų būti skirtingai vertinamos, nes kurių nors Vyriausybės obligacijų neįtraukus į 1 lygį būtų skatinama Sąjungoje investuoti į kitas Vyriausybės obligacijas, taigi gali susiskaidyti vidaus rinka ir krizės metu padidėti kredito įstaigų ir Vyriausybės tarpusavio užkrato (bankų ir Vyriausybės ryšių) rizika. Kalbant apie trečiąsias valstybes, 1 lygio statusas turėtų būti suteikiamas centrinių bankų ir centrinės valdžios pozicijoms, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 3 dalies II antraštinėje dalyje nustatytas kredito rizikos taisykles yra nustatytas 0 % rizikos koeficientas, kaip ir taikant BBPK standartą. Regioninės valdžios, vietos valdžios institucijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijoms 1 lygio statusas turėtų būti suteiktas tik tada, kai jos vertinamos kaip jų centrinės valdžios pozicijos, o pastarosioms pagal tas pačias kredito rizikos taisykles taikomas 0 % rizikos koeficientas. Toks pat statusas turėtų būti suteikiamas daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų, kurioms taikomas 0 % rizikos koeficientas, pozicijoms. Atsižvelgiant į to turto itin didelį likvidumą ir itin aukštą kredito kokybę, kredito įstaigoms turėtų būti leista laikyti tą turtą kaip savo atsargą nenustatant jokių ribų, ir tokiam turtui neturėtų būti taikomas vertės mažinimo arba diversifikavimo reikalavimas;

(7)

kredito įstaigų išleidžiamas turtas paprastai neturėtų būti pripažįstamas kaip likvidusis turtas, bet 1 lygmens statusas turėtų būti suteikiamas valstybių narių Vyriausybės remiamam bankų turtui, pavyzdžiui, tais atvejais, kai teikiamos skatinamosios paskolos arba skolintojai yra Vyriausybės valdomi subjektai, taip pat kai privačiam bankų turtui suteikta aiški valstybės garantija. Pastarasis turtas – finansų krizės palikimas ir laikui bėgant jo nebeliks, taigi, reikalavimus atitinkančiu likvidžiuoju turtu galės būti laikomas tik tas bankų turtas, kuriam suteikta Vyriausybės garantija arba suteikti Vyriausybės garantiją įsipareigota iki 2014 m. birželio 30 d. Panašiai, tam tikrų valstybių narių tam tikrų nurodytų turto valdymo agentūrų išleistos pirmaeilės obligacijos turėtų būti vertinamos kaip 1 lygio turtas, kuriam taikomi tokie pat reikalavimai, kokie taikomi jų atitinkamos valstybės narės centrinės valdžios pozicijoms, tačiau terminuotą laikotarpį;

(8)

padengtos obligacijos – kredito įstaigų išleistos ir į užtikrinamojo turto grupę įtrauktu turtu, kurį paprastai sudaro hipotekos paskolos arba viešojo sektoriaus skola, kurių atžvilgiu investuotojai įsipareigojimų neįvykdymo atveju turi pirmaeilio reikalavimo teisę, užtikrintos skolos priemonės. Dėl to, kad padengtos obligacijos yra užtikrintos ir dėl tam tikrų papildomų saugumą užtikrinančių savybių, pavyzdžiui, reikalavimo, kad emitentas į užtikrinamojo turto grupę įtrauktą neveiksnų turtą pakeistų ir užtikrinamojo turto grupės vertę išlaikytų didesnę už obligacijų nominaliąją vertę (padengimo turtu reikalavimas), padengtos obligacijos yra palyginti mažos rizikos pajamingos priemonės, atliekančios svarbią finansavimo teikimo funkciją daugelio valstybių narių hipotekos rinkose. Tam tikrose valstybėse narėse neapmokėtų padengtų obligacijų emisija yra didesnė už neapmokėtų Vyriausybės obligacijų grupę. Per EBI ataskaitoje analizuojamą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. būtent tam tikros padengtos obligacijos, priskirtos 1 kredito kokybės žingsniui, buvo itin likvidžios. Nepaisant to, EBI rekomendavo šias padengtas obligacijas vertinti kaip 2A lygio turtą, kad būtų laikomasi BBPK standartų. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau paminėtus dalykus, susijusius su jų kredito kokybe, likvidumo rezultatais ir funkcija Sąjungos finansavimo rinkose, būtų tinkama šias padengtas obligacijas, priskiriamas 1 kredito kokybės žingsniui, vertinti kaip 1 lygio turtą. Norint išvengti pernelyg didelės koncentracijos rizikos ir kitaip negu kitam 1 lygio turtui, padengtoms obligacijoms, priskiriamoms 1 kredito kokybės žingsniui ir įtrauktoms į likvidumo atsargą, turėtų būti taikoma viršutinė 70 % bendros atsargos riba, bent 7 % vertės mažinimas ir diversifikacijos reikalavimas;

(9)

padengtos obligacijos, priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, turėtų būti pripažįstamos kaip 2A lygio turtas, kuriam taikoma tokia pat viršutinė riba (40 %) ir vertės mažinimas (15 %) kaip ir kitam šio lygio likvidžiajam turtui. Tai galima pagrįsti turimais rinkos duomenimis, kurie rodo, kad 2 kredito kokybės žingsniui priskiriamų padengtų obligacijų likvidumas buvo didesnis negu kito panašaus 2A ir 2B lygio turto, pavyzdžiui, 1 kredito kokybės žingsniui priskiriamų būsto hipoteka užtikrintų vertybinių popierių. Be to, leidus šias padengtas obligacijas įtraukti į likvidumo atsargą, į likvidumo atsargą įtrauktas turimas turtas būtų labiau diversifikuotas ir būtų neleidžiama tą turtą be reikalo vertinti skirtingai negu 1 kredito kokybės žingsniui priskiriamas padengtas obligacijas arba tarp jų susidaryti vadinamajam skardžio efektui. Tačiau pažymėtina, kad didelė dalis šių padengtų obligacijų buvo priskirtos 2 kredito kokybės žingsniui dėl to, kad suprastėjo valstybės narės, kurioje buvo įsisteigęs jų emitentas, centrinės valdžios reitingas. Tai atspindėjo į reitingų agentūrų metodikas paprastai įtraukiamą su valstybe susietos viršutinės ribos nuostatą, pagal kurią finansinėms priemonėms negali būti suteikti aukštesni negu tam tikro lygio reitingai, atsižvelgiant į atitinkamus jų valstybės reitingus. Taigi, nustačius su valstybėmis susietas viršutines ribas, tose valstybėse narėse išleistoms padengtoms obligacijoms, nepaisant jų kredito kokybės, nebuvo galima suteikti 1 kredito kokybės žingsnio, o dėl to savo ruožtu sumažėjo jų likvidumas, palyginti su valstybėse narėse, kurių reitingai nebuvo sumažinti, išleistomis panašios kokybės padengtomis obligacijomis. Dėl to labai susiskaidė Sąjungos finansavimo rinkos, todėl reikėtų išorės reitingus, kaip vieną iš prudencinio reguliavimo kriterijų klasifikuojant padengtų obligacijų ir kitų kategorijų turto likvidumą ir kredito riziką, pakeisti tinkama alternatyva. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1060/2009 (2) dėl kredito reitingų agentūrų 39b straipsnio 1 dalį iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti kredito reitingų alternatyvų ataskaitą siekdama ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. išbraukti visas Sąjungos teisėje esančias nuorodas į kredito reitingus reguliavimo tikslais.

(10)

kalbant apie turtu užtikrintus vertybinius popierius, EBI, remdamasi savo nustatytais empiriniais duomenimis ir BBPK standartu, rekomendavo, kad tik 1 kredito kokybės žingsniui priskiriami būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai turėtų būti pripažįstami kaip 2B lygio turtas, kuriam taikomas 25 % vertės mažinimas. Yra tinkama nukrypti ir nuo šios rekomendacijos ir nustatyti, kad 2B lygis gali būti nustatomas ir tam tikriems kitu turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams. Išplėtus reikalavimus atitinkančių turto pakategorių diapazoną likvidumo atsarga būtų labiau diversifikuota ir būtų lengviau finansuoti realiąją ekonomiką. Be to, kadangi iš turimų rinkos duomenų matyti, kad turtu užtikrintų vertybinių popierių ir kito likvidžiojo turto, pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijų, koreliacija yra silpna, bankų ir Vyriausybės ryšiai susilpnėtų, o vidaus rinkos fragmentacija sumažėtų. Taip pat yra įrodymų, kad investuotojai finansinio nestabilumo laikotarpiais yra linkę kaupti aukštos kokybės turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurių vidutinė svertinė trukmė yra trumpa, o išankstinės įmokos didelės, nes juos galima greitai paversti pinigais ir jie gali būti saugus likvidumo šaltinis. Visų pirma tai pasakytina apie motorinių transporto priemonių finansavimo paskolomis ir išperkamąja nuoma užtikrintus vertybinius popierius (paskolomis automobiliams užtikrinti vertybiniai popieriai), kurių kainos 2007–2012 m. svyravo, o vidutinis kainų skirtumas buvo panašus į būsto hipoteka užtikrintų vertybinių popierių. Palyginti geras likvidumas buvo būdingas ir tam tikriems vartojimo kreditais užtikrintų vertybinių popierių segmentams, pavyzdžiui, kredito kortelių. Galiausiai, leidus realiosios ekonomikos turtu, pavyzdžiui, jau minėtu turtu ir paskolomis MVĮ, užtikrintus vertybinius popierius galėtų būti paskatintas ekonomikos augimas, nes investuotojams būtų siunčiamas teigiamas su tuo turtu susijęs signalas. Todėl atitinkamomis taisyklėmis 2B lygio turtu reikėtų pripažinti ne tik būsto hipotekos paskolomis, bet ir paskolomis automobiliams, vartojimo kreditais ir paskolomis MVĮ užtikrintus vertybinius popierius. Tačiau, siekiant išlaikyti likvidumo atsargos vientisumą ir funkcionalumą, tam turtui turėtų būti taikomi tam tikri aukštos kokybės reikalavimai, atitinkantys kitų finansų sektorių teisės aktuose nustatytus kriterijus, taikytinus paprastam, skaidriam ir standartizuotam pakeitimui vertybiniais popieriais. Visų pirma būsto hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams taikomi aukštos kokybės reikalavimai turėtų apimti tam tikrų koeficientų, susijusių su paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykiu arba paskolos ir pajamų santykiu, laikymąsi, bet tie koeficientai neturėtų būti taikomi būsto hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams, išleistiems iki padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo taikymo pradžios datos. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kreditais ir paskolomis MVĮ užtikrintų vertybinių popierių likvidumas yra ne toks didelis kaip būsto hipoteka užtikrintų vertybinių popierių ir paskolomis automobiliams užtikrintų vertybinių popierių, jiems turėtų būti taikomas didesnis vertės mažinimas (35 %). Visiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, kaip ir kitam 2B lygio turtui, turėtų būti taikoma bendra likvidumo atsargos viršutinė riba (15 %) ir diversifikavimo reikalavimas;

(11)

su likusio 2A ir 2B lygio turto klasifikavimu, reikalavimais, viršutinėmis ribomis ir vertės mažinimu susijusios taisyklės turėtų būti nuodugniai suderintos su BBPK ir EBI rekomendacijomis. Kita vertus, kolektyvinio investavimo subjektų akcijos ir investiciniai vienetai turėtų būti vertinami kaip to paties lygio ir kategorijos likvidusis turtas kaip ir kolektyvinio investavimo įmonių pagrindinis turtas;

(12)

taip pat yra tinkama nustatant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį atsižvelgti į centralizuotą likvidumo valdymą bendradarbiavimo ir institucinių užtikrinimo sistemų tinkluose, kai centrinės įstaigos arba subjekto funkcija yra panaši į centrinio banko, nes tinklo nariai paprastai neturi tiesioginės prieigos prie pastarojo. Todėl tinkamomis taisyklėmis likvidžiuoju turtu turėtų būti pripažinti tinklo narių indėliai iki pareikalavimo centrinėje įstaigoje ir kitas finansavimas likvidumui užtikrinti, kurį tinklo nariai gali gauti iš centrinės įstaigos. Indėliams, kurie nelaikomi likvidžiuoju turtu, turėtų būti taikomi lengvatiniai netenkamų pinigų srauto koeficientai, kuriuos leidžiama taikyti veiklos indėliams;

(13)

stabiliems mažmeniniams indėliams netenkamų pinigų srauto koeficientas turėtų būti nustatomas įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio dydžio, t. y. 5 %, bet visoms kredito įstaigoms, susijusioms su valstybės narės indėlių garantijų sistema, atitinkančia tam tikrus griežtus kriterijus, turėtų būti leista taikyti 3 % lengvatinį netenkamų pinigų srauto koeficientą. Pirma, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip valstybėse narėse įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES (3) dėl indėlių garantijų sistemų. Antra, valstybės narės sistema turėtų atitikti konkrečius reikalavimus, susijusius su grąžinimo terminais, ex ante finansavimu ir galimybėmis gauti papildomų finansinių lėšų, jeigu būtų pareikalauta didelės jos rezervų dalies. Galiausiai, norint taikyti lengvatinį 3 % koeficientą, reikėtų prieš tai gauti Komisijos sutikimą, o sutikimą Komisija turėtų suteikti tik būdama tikra, kad valstybės narės indėlių garantijų sistema atitinka minėtus kriterijus ir nėra svarbesnių problemų, susijusių su mažmeninių indėlių vidaus rinkos veikimu. Kaip bebūtų, 3 % lengvatinis koeficientas stabiliems mažmeniniams indėliams neturėtų būti taikomas iki 2019 m. sausio 1 d.;

(14)

kredito įstaigos turėtų galėti nustatyti kitų rūšių mažmeninius indėlius, kuriems turėtų būti taikomi didesni likvidavimo (angl. run-off) rodikliai. Atitinkamomis taisyklėmis, pagrįstomis EBI mažmeninių indėlių, kuriems taikomas skirtingas netenkamų pinigų srautas, gairėmis, turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos tie mažmeniniai indėliai būtų nustatomi pagal jų specifines savybes, būtent viso indėlio dydį, indėlio pobūdį, atlygį, atsiėmimo tikimybę ir tai, ar indėlininkas yra rezidentas, ar nerezidentas;

(15)

negalima manyti, kad kredito įstaigos, susidūrusios su savo mokėjimo įsipareigojimų vykdymo sunkumais, visada gaus likvidumą užtikrinančią paramą iš kitų tai pačiai grupei priklausančių įmonių arba tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos. Tačiau tais atvejais, kai leidimas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį individualiai taikyti nesuteiktas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 arba 10 straipsnį, likvidumo srautams tarp dviejų tai pačiai grupei arba tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių kredito įstaigų iš esmės turėtų būti taikomi simetriniai gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto koeficientai, siekiant vidaus rinkoje išvengti likvidumo netekimo, tačiau turi būti įdiegtos visos būtinos apsaugos priemonės ir tai gali būti daroma tik gavus išankstinį susijusių kompetentingų institucijų sutikimą. Taikyti tokią lengvatinę tvarką turėtų būti leista tik tarpvalstybiniams srautams remiantis papildomais objektyviais kriterijais, įskaitant teikėjo ir gavėjo mažos likvidumo rizikos pobūdį;

(16)

siekiant neleisti kredito įstaigoms kliautis tik numatytais gaunamų pinigų srautais, kad galėtų atitikti joms nustatytą padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, taip pat siekiant užtikrinti minimalų likvidžiojo turto lygį, gaunamų pinigų srautų, kuriais būtų galima kompensuoti netenkamų pinigų srautus, suma turėtų būti ne didesnė negu 75 % visų tikėtinų netenkamų pinigų srautų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra specializuotų verslo modelių, turėtų būti leista taikyti visiškas arba dalines šios viršutinės ribos išimtis, kad būtų taikomas proporcingumo principas, tačiau reikia gauti išankstinį kompetentingų institucijų sutikimą. Tai turėtų apimti išimtį, taikomą grupės arba institucinės užtikrinimo sistemos vidaus srautams ir kredito įstaigoms, kurių specializacija – perleidžiamasis hipotekos skolinimas arba išperkamoji nuoma ir faktoringas. Be to, kredito įstaigoms, kurių specializacija – motorinių transporto priemonių įsigijimo finansavimas arba vartojimo paskolos, turėtų būti leista taikyti didesnę, t. y. 90 %, viršutinę ribą. Šios išimtys turėtų būti galimos ir individualiu, ir konsoliduotu lygmeniu, bet tik jeigu įvykdyti tam tikri kriterijai;

(17)

užtikrinimo likvidžiuoju turtu rodiklis kredito įstaigoms turėtų būti taikomas ir individualiu, ir konsoliduotu lygmeniu, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos leidžia jo netaikyti individualiu lygmeniu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 arba 10 straipsnį. Trečiosiose valstybėse konsoliduojant patronuojamąsias įmones reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti leistas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių likvidžiojo turto, netenkamų pinigų srautų arba gaunamų pinigų srautų vertinimas negu nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(18)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 508 straipsnio 2 dalį iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija teisėkūros institucijoms turi pateikti ataskaitą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, nustatyto šeštoje dalyje, taikymo investicinėms įmonėms būtinybės ir būdo. Kol ta nuostata bus pradėta taikyti, investicinėms įmonėms turėtų būti taikoma valstybių narių nacionalinė teisė, susijusi su padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimu. Tačiau šiame reglamente nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis investicinėms įmonėms turėtų būti taikomas konsoliduotu lygmeniu, kai jos yra bankų grupių dalis;

(19)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnį iš kredito įstaigų reikalaujama savo kompetentingoms institucijoms teikti informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą, kaip išsamiai nurodyta šiame reglamente;

(20)

siekiant kredito įstaigoms suteikti pakankamai laiko, kad jos galėtų pradėti visiškai taikyti išsamų padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą, reikalavimas turėtų būti pradėtas diegti laipsniškai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalyje pateiktą tvarkaraštį: reikėtų pradėti nuo bent 60 % 2015 m. spalio 1 d. ir 100 % pasiekti 2018 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PADENGIMO LIKVIDŽIUOJU TURTU RODIKLIS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente išdėstytos taisyklės, kuriomis išsamiai nustatomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis ir taikymas

1.   Šis reglamentas taikomas kredito įstaigoms, kurių priežiūra vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (4).

2.   Kredito įstaigos šio reglamento laikosi individualiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 straipsnio 4 dalį. Kompetentingos institucijos gali leisti šio reglamento visiškai arba iš dalies netaikyti kredito įstaigai individualiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 ir 10 straipsnius, jeigu įvykdytos minėtuose straipsniuose nustatytos sąlygos.

3.   Kai grupę sudaro viena arba daugiau kredito įstaigų, ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama įstaiga arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojama įstaiga šiame reglamente nustatytas prievoles vykdo konsoliduotai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 11 straipsnio 3 dalį ir laikosi visų šių nuostatų:

a)

II antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis turtas trečiojoje valstybėje, kurį patronuojamoji įmonė turi trečiojoje valstybėje, konsoliduotais tikslais likvidžiuoju turtu nepripažįstamas, jeigu pagal trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, tas turtas nelaikomas likvidžiuoju turtu;

b)

trečiojoje valstybėje veikiančios patronuojamosios įmonės netenkamų pinigų srautai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, taikomos didesnės procentinės dalys, negu nustatyta III antraštinėje dalyje, turi būti konsoliduojami taikant didesnius rodiklius, nustatytus trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

c)

trečiojoje valstybėje veikiančios patronuojamosios įmonės gaunamų pinigų srautai, kuriems pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, taikomos mažesnės procentinės dalys, negu nustatyta III antraštinėje dalyje, turi būti konsoliduojami taikant mažesnius rodiklius, nustatytus trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

d)

grupės investicinėms įmonėms konsoliduotai taikomas šio reglamento 4 straipsnis, o apibrėžiant likvidųjį turtą, netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus ir individualiai, ir konsoliduotai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnis. Išskyrus tai, kas nurodyta šiame punkte, investicinėms įmonėms ir toliau taikomas valstybių narių nacionalinėje teisėje investicinėms įmonėms nustatytas išsamus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimas, kol pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 508 straipsnį bus nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimas;

e)

konsoliduotu lygmeniu specializuotoje kredito įstaigoje, nurodytoje 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse, susidarančių gaunamų pinigų srautų suma pripažįstama tik iki tokio dydžio, kokio dydžio yra toje pačioje įmonėje susidarančių netenkamų pinigų srautų suma.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   1 lygio turtas– itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

2.   2 lygio turtas– didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Pagal šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyrių 2 lygio turtas toliau skirstomas į 2A ir 2B lygio turtą;

3.   likvidumo atsarga– likvidžiojo turto, kurį kredito įstaiga turi pagal šio reglamento II antraštinę dalį, suma;

4.   teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta– valiuta, kuria Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies II ir III antraštinėse dalyse nurodytas likvidusis turtas turi būti įtrauktas į kompetentingai institucijai pagal to reglamento 415 straipsnio 1 dalį teikiamą informaciją;

5.   padengimo turtu reikalavimas– turto ir įsipareigojimų santykis, padengtų obligacijų atžvilgiu kredito vertės didinimo tikslais nustatytas valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje;

6.   MVĮ– labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (5);

7.   grynieji netenkamų pinigų srautai– suma, gaunama kredito įstaigos gaunamų pinigų srautus atėmus iš jos netenkamų pinigų srautų pagal šio reglamento III antraštinę dalį;

8.   mažmeninis indėlis– įsipareigojimas fiziniam asmeniui arba MVĮ, kai fizinį asmenį arba MVĮ būtų galima priskirti mažmeninės pozicijos klasei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą, arba įsipareigojimas bendrovei, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 153 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos taikymo reikalavimus, ir kai bendra tokios MVĮ arba bendrovės indėlių grupės lygmeniu suma neviršija 1 mln. EUR;

9.   finansinis klientas– klientas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, išvardytos Direktyvos 2013/36/ES I priede, arba kuris yra vienas iš šių subjektų:

a)

kredito įstaiga;

b)

investicinė įmonė;

c)

finansų įstaiga;

d)

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS);

e)

kolektyvinio investavimo subjektas (KIS);

f)

riboto veikimo investavimo subjektas;

g)

draudimo įmonė;

h)

perdraudimo įmonė;

i)

finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

10.   asmeninio investavimo bendrovė (AIB)– įmonė arba patikos fondas, kurios arba kurio savininkas arba tikrasis savininkas atitinkamai yra fizinis asmuo arba artimai susijusių fizinių asmenų grupė ir kuri arba kuris sudarytas tik savininkų turtui valdyti ir nevykdo jokios kitos komercinės, pramoninės arba profesinės veiklos. AIB veikla gali apimti kitą papildomą veiklą, pavyzdžiui, savininkų turto atskyrimą nuo įmonės turto, sąlygų turtui perduoti šeimoje sudarymą arba neleidimą turtą padalyti po šeimos nario mirties, jeigu ta veikla yra susijusi su pagrindiniu tikslu – valdyti savininkų turtą;

11.   nepalankiausios sąlygos– padėtis, susidaranti kredito įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staigiai arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių gali kilti didelė rizika, kad kredito įstaiga artimiausiu 30 kalendorinių dienų laikotarpiu nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui;

12.   garantinės įmokos paskolos– klientams teikiamos užtikrinimo priemone užtikrintos paskolos sverto principu grindžiamoms prekybos pozicijoms įgyti.

4 straipsnis

Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis

1.   Išsamus padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalį yra lygus kredito įstaigos likvidumo atsargos ir jos grynųjų netenkamų pinigų srautų per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų santykis, išreiškiamas procentais. Kredito įstaigos savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį apskaičiuoja taikydamos šią formulę:

Formula

2.   Kredito įstaigų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis turi būti bent 100 %.

3.   Nukrypdamos nuo 2 dalies, kredito įstaigos savo likvidųjį turtą gali paversti pinigais, kad padengtų savo grynuosius netenkamų pinigų srautus nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, net jeigu taip naudojant likvidųjį turtą jų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis tokiais laikotarpiais taptų mažesnis negu 100 %.

4.   Kai kredito įstaigos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis bet kuriuo metu tampa mažesnis arba yra priežasčių manyti, kad jis taps mažesnis negu 100 %, taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 414 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Kol padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis atkuriamas iki 2 dalyje nurodyto lygio, kredito įstaiga kompetentingai institucijai teikia informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 (6).

5.   Kredito įstaiga apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta ir kiekviena valiuta atskirai, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 2 dalį ji turi teikti atskiras ataskaitas, taip pat įsipareigojimus teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta. Kredito įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014.

5 straipsnis

Nustatant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį taikomi nepalankiausių sąlygų scenarijai

Toliau nurodyti scenarijai gali būti laikomi atspindinčiais aplinkybes, kuriomis gali būti laikoma, kad kredito įstaigai susidarė nepalankiausios sąlygos:

a)

likviduojama didelė dalis jos mažmeninių indėlių;

b)

iš dalies arba visiškai prarandamas neužtikrinto didmeninio finansavimo pajėgumas, įskaitant didmeninius indėlius ir kitus neapibrėžtojo finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, gautas paskirtas arba nepaskirtas likvidumo arba kredito linijas;

c)

iš dalies arba visiškai netenkama užtikrinto trumpalaikio finansavimo;

d)

susidaro papildomi netenkamų pinigų srautai dėl kredito reitingo sumažinimo ne daugiau kaip trimis laipsniais;

e)

padidėja rinkos kintamumas, dėl kurio daromas poveikis užtikrinimo priemonės vertei ar kokybei arba atsiranda papildomų užtikrinimo priemonių poreikis;

f)

tenka neplanuotai pasinaudoti likvidumo ir kredito priemonėmis;

g)

yra potencialus įsipareigojimas atpirkti skolą arba vykdyti nesutartinius įsipareigojimus.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LIKVIDUMO ATSARGA

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

6 straipsnis

Likvidumo atsargos sudėtis

Kad likvidųjį turtą būtų galima laikyti kredito įstaigos likvidumo atsargos dalimi, jis atitinka kiekvieną iš šių reikalavimų:

a)

7 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus;

b)

8 straipsnyje nustatytus veiklos reikalavimus;

c)

atitinkamus tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos klasifikuojamas kaip 1 lygio arba 2 lygio turtas pagal 2 skyrių.

7 straipsnis

Bendrieji likvidžiojo turto reikalavimai

1.   Kad kredito įstaigos turtą būtų galima laikyti likvidžiu, jis atitinka 2–6 dalis.

2.   Turtas yra niekaip nesuvaržyta kredito įstaigos nuosavybė, teisė arba turima dalis. Tais tikslais nesuvaržytu turtas laikomas tada, kai kredito įstaigai netaikomi jokie teisiniai, sutartiniai, reguliavimo arba kiti apribojimai, dėl kurių ji negali jo likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai tokio turto realizuoti atliekant aktyvų vienakryptį pardavimą arba sudarant atpirkimo sandorį per ateinančias 30 kalendorinių dienų. Nesuvaržytu laikomas šis turtas:

a)

į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimui gauti pagal paskirtas, bet dar nefinansuotas kredito linijas, kuriomis kredito įstaiga gali naudotis. Tai apima turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje. Kredito įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka pagal 2 skyriuje nustatytą likvidumo klasifikaciją, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga;

b)

turtas, kurį kredito įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais per atvirkštinio atpirkimo arba vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti.

3.   Turtas yra išleistas ne pačios kredito įstaigos, jos patronuojančiosios įmonės, išskyrus viešojo sektoriaus subjektą, kuris nėra kredito įstaiga, jos patronuojamosios įmonės arba jos patronuojančiosios įmonės kitos patronuojamosios įmonės arba specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjekto, su kuriuo kredito įstaiga turi glaudžius ryšius.

4.   Turtą išleido ne vienas iš šių subjektų:

a)

kita kredito įstaiga, išskyrus atvejus, kai emitentas yra 10 straipsnio 1 dalies c punkte ir 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas viešojo sektoriaus subjektas, turtas yra 10 straipsnio 1 dalies f punkte ir 11 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyta padengtoji obligacija arba turtas priklauso 10 straipsnio 1 dalies e punkte apibūdintai kategorijai;

b)

investicinė įmonė;

c)

draudimo įmonė;

d)

perdraudimo įmonė;

e)

finansų kontroliuojančioji bendrovė;

f)

mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė;

g)

bet kuris kitas subjektas, kurio viena ar daugiau veiklos rūšių yra įtraukta į Direktyvos 2013/36/ES I priedą. Šiame straipsnyje SPPVPS laikomas neįtrauktu į šiame punkte paminėtus subjektus.

5.   Yra galimybė turto vertę nustatyti remiantis plačiai paplitusiomis ir lengvai sužinomomis rinkos kainomis. Jeigu rinka grindžiamų kainų nėra, turi būti galimybių turto vertę nustatyti taikant lengvai apskaičiuojamą formulę, kurios sudedamosios dalys yra viešai gaunamos ir nelabai priklauso nuo stiprių prielaidų.

6.   Turtas yra pripažintos biržos prekybos sąrašuose arba jį turi būti galima parduoti atliekant aktyvų vienakryptį pardavimą arba per paprastą atpirkimo sandorį plačiai pripažintose atpirkimo rinkose. Tie kriterijai vertinami atskirai kiekvienos rinkos atveju. Turtas, kuriuo leidžiama prekiauti valstybės narės arba trečiosios valstybės organizuotoje vietoje, kuri nėra pripažinta birža, laikomas likvidžiu tik tada, kai prekybos vieta yra aktyvi ir didelė turto vienakrypčio pardavimo rinka. Kredito įstaigos, vertindamos, ar prekybos viena yra aktyvi ir didelė rinka šios dalies tikslais, atsižvelgia į šiuos būtiniausius kriterijus:

a)

rinkos platumo ir gilumo ankstesnio laikotarpio įrodymai, grindžiami nedideliu siūlomų ir prašomų kainų skirtumu, didele prekybos apimtimi ir dideliu įvairių rinkos dalyvių skaičiumi;

b)

yra tvirta rinkos infrastruktūra.

7.   5 ir 6 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi:

a)

10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems banknotams ir monetoms;

b)

10 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose ir 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms centrinių bankų pozicijoms;

c)

12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms;

d)

16 straipsnyje paminėtiems indėliams ir kitam finansavimui bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose.

8 straipsnis

Veiklos reikalavimai

1.   Kredito įstaigos yra nustačiusios politiką ir ribas, siekdamos užtikrinti, kad jų likvidumo atsargą sudarantis likvidusis turtas visą laiką būtų tinkamai diversifikuotas. Tais tikslais kredito įstaigos atsižvelgia į įvairių likvidžiojo turto kategorijų ir tos pačios likvidžiojo turto kategorijos, kaip nurodyta šios antraštinės dalies 2 skyriuje, diversifikacijos mastą ir bet kuriuos kitus svarbius diversifikacijos veiksnius, pavyzdžiui, emitentų ir sandorio šalių rūšis arba tų emitentų ir sandorio šalių geografinę vietą.

Kompetentingos institucijos gali nustatyti kredito įstaigų likvidžiajam turtui konkrečius apribojimus arba reikalavimus, siekdamos užtikrinti atitiktį šioje dalyje nustatytiems reikalavimams. Tačiau jokie tokie apribojimai arba reikalavimai netaikomi:

a)

šių kategorijų 1 lygio turtui:

i)

10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems banknotams ir monetoms;

ii)

10 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytoms centrinių bankų pozicijoms;

iii)

10 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytam turtui, kurį sudaro reikalavimai daugiašaliams plėtros bankams ir tarptautinėms organizacijoms arba kuriam suteiktos jų garantijos;

b)

10 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyto 1 lygio turto, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kategorijoms, jeigu kredito įstaiga turi atitinkamo turto gryniesiems netenkamų pinigų srautams valstybės narės arba trečiosios valstybės valiuta padengti nepalankiausiomis sąlygomis arba turtą išleido kredito įstaigos buveinės valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, vietos valdžios institucijos arba viešojo sektoriaus subjektai;

c)

12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms.

2.   Kredito įstaigos turi galimybę laisvai naudoti savo likvidųjį turtą ir jį pakeisti pinigais bet kuriuo metu per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų atlikdamos vienakryptį pardavimą arba sudarydamos atpirkimo sandorį plačiai pripažintose atpirkimo rinkose. Laikoma, kad kredito įstaiga gali laisvai naudoti likvidųjį turtą, kai nėra teisinių arba praktinių kliūčių kredito įstaigos gebėjimui tokį turtą laiku paversti pinigais.

Turtas, kuris naudojamas kredito vertei padidinti sudarant struktūrizuotus sandorius arba kredito įstaigų veiklos išlaidoms padengti, nėra laikomas turtu, kurį kredito įstaiga gali laisvai naudoti.

Trečiojoje valstybėje turimas turtas, kai galimybės jį laisvai perleisti yra apribotos, yra laikomas turtu, kurį galima laisvai naudoti, tik tiek, kiek kredito įstaiga tą turtą naudoja netenkamų pinigų srautams toje trečiojoje valstybėje padengti. Turtas, turimas nekonvertuojama valiuta, yra laikomas turtu, kurį galima laisvai naudoti, tik tiek, kiek kredito įstaiga tą turtą naudoja netenkamų pinigų srautams ta valiuta padengti.

3.   Kredito įstaigos užtikrina, kad jų likvidųjį turtą kontroliuotų konkretūs kredito įstaigos likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys. Kad laikomasi šio reikalavimo, kompetentingai institucijai įrodoma vienu iš šių būdų:

a)

likvidųjį turtą įtraukiant į atskirą grupę, kurią tiesiogiai valdo likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys, ir tą turtą ketinama naudoti tik kaip neapibrėžtųjų lėšų šaltinį, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius;

b)

įdiegiant vidaus sistemas ir kontrolės priemones, kad likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys galėtų vykdyti veiksmingą veiklos kontrolę ir likvidųjį turtą bet kuriuo metu per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų paversti pinigais, taip pat kad jie galėtų pasinaudoti neapibrėžtosiomis lėšomis tiesiogiai nepažeisdami nustatytos verslo arba rizikos valdymo strategijos. Visų pirma, turtas negali būti įtrauktas į likvidumo atsargą, jeigu jį pardavus ir jo nepakeitus per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų nebeliktų apsidraudimo ir dėl to atsirastų atvira rizikos pozicija, viršijanti kredito įstaigos vidaus ribas;

c)

a ir b punktų nuostatų deriniu, jeigu kompetentingai institucijai tas derinys yra priimtinas.

4.   Kredito įstaigos reguliariai ir bent kartą per metus pinigais paverčia pakankamai tipinę savo likvidžiojo turto imtį atlikdamos vienakryptį pardavimą arba sudarydamos paprastą atpirkimo sandorį plačiai pripažintoje atpirkimo rinkoje. Kredito įstaigos parengia likvidžiojo turto imčių realizavimo strategiją, kuri būtų pakankama:

a)

tokio turto galimybei patekti į rinką ir galimybei jį panaudoti išbandyti;

b)

patikrinti, ar kredito įstaigos procesai, susiję su turto pakeitimu pinigais reikiamu laiku, yra veiksmingi;

c)

maksimaliai sumažinti riziką, kad kredito įstaigai nepalankiausių sąlygų laikotarpiu savo turtą verčiant pinigais rinkai bus siunčiamas neigiamas signalas.

Pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas netaikomas 10 straipsnyje nurodytam 1 lygio turtui, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, 12 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms riboto naudojimo paskirtoms likvidumo priemonėms arba 16 straipsnyje nurodytiems indėliams ir kitam likvidumui užtikrinti skirtam finansavimui bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose.

5.   2 dalyje nustatytas reikalavimas kredito įstaigoms netrukdo apsidrausti nuo rinkos rizikos, susijusios su jų likvidžiuoju turtu, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)

kredito įstaiga pagal 2 ir 3 dalis įdiegia tinkamą vidaus tvarką, kuria užtikrina, kad tą turtą ir toliau būtų galima laisvai naudoti ir jį toliau kontroliuotų likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys;

b)

pagal 9 straipsnį vertinant atitinkamą turtą atsižvelgiama į grynuosius netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurie atsirastų dėl ankstyvo apsidraudimo termino suėjimo.

6.   Kredito įstaigos užtikrina, kad jų likvidžiojo turto denominavimo valiuta atitiktų jų grynųjų netenkamų pinigų srautų pasiskirstymą pagal valiutą. Tačiau tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad kredito įstaigos ribotų valiutų neatitikimą, nustatydamos grynųjų netenkamų pinigų srautų tam tikra valiuta, kurie nepalankiausių sąlygų laikotarpiu gali būti dengiami likvidžiuoju turtu, denominuotu ne ta valiuta, dalies ribas. Toks apribojimas gali būti taikomas tik teikiamoje informacijoje nurodomai valiutai arba valiutai, dėl kurios gali reikėti teikti atskiras ataskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 2 dalį. Nustatydamos bet kokio valiutos neatitikimo apribojimo, kurį galima taikyti pagal šią dalį, lygį kompetentingos institucijos atsižvelgia bent į:

a)

tai, ar kredito įstaiga turi galimybę:

i)

naudoti likvidųjį turtą likvidumui užtikrinti ta valiuta, kuria susidarė grynieji netenkamų pinigų srautai, ir tokioje jurisdikcijos teritorijoje, kurioje jie susidarė;

ii)

apsikeisti valiutomis ir gauti lėšų užsienio valiutų rinkose esant nepalankiausioms sąlygoms, atitinkančioms 4 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį;

iii)

perkelti likvidumo perteklių iš vienos valiutos į kitą ir iš vienos jurisdikcijos teritorijos ir juridinių subjektų į kitos jurisdikcijos teritoriją ir juridinius subjektus savo grupės viduje, esant nepalankiausioms sąlygoms, atitinkančioms 4 straipsnyje nustatytą 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį;

b)

staigaus nepalankaus valiutų kurso pasikeitimo poveikį esamoms pozicijoms, kurių valiuta neatitinka, ir bet kokio esamo apsidraudimo nuo užsienio valiutų rizikos efektyvumui.

Laikoma, kad bet koks pagal šią dalį nustatytas valiutos neatitikimo apribojimas yra specialus likvidumo reikalavimas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnyje.

9 straipsnis

Likvidžiojo turto vertinimas

Savo padengimo likvidžiuoju turtu rodikliui apskaičiuoti kredito įstaiga naudoja savo likvidžiojo turto rinkos vertę. Likvidžiojo turto rinkos vertė sumažinama taip, kaip atitinkamai nustatyta 2 skyriuje ir 8 straipsnio 5 dalies b punkte.

2 SKYRIUS

Likvidusis turtas

10 straipsnis

1 lygio turtas

1.   1 lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias šias kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a)

monetos ir banknotai;

b)

šios centrinių bankų pozicijos:

i)

turtas, kurį sudaro reikalavimai Europos Centriniam Bankui (ECB) arba valstybės narės centriniam bankui arba kuriam suteiktos jų garantijos;

ii)

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiųjų valstybių centriniams bankams arba kuriam suteiktos jų garantijos, jeigu centrinio banko arba jo centrinės valdžios pozicijos turi pripažintos išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI) nustatytą kredito rizikos vertinimą, lygų bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį;

iii)

rezervai, kuriuos kredito įstaiga laiko i ir ii papunkčiuose nurodytame centriniame banke, jeigu kredito įstaigai leidžiama tokius rezervus atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos atitinkamos kompetentingos įstaigos ir ECB arba centrinio banko susitarime;

c)

turtas, kurį sudaro reikalavimai toliau nurodytai centrinei arba regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos:

i)

valstybės narės centrinei valdžiai;

ii)

trečiosios valstybės centrinei valdžiai, jeigu ji pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui;

iii)

valstybės narės regioninei valdžiai arba vietos valdžios institucijoms, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį tai vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicijos;

iv)

ii papunktyje nurodytos rūšies trečiosios valstybės regioninei valdžiai arba vietos valdžios institucijoms, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 4 dalį tai vertinama kaip trečiosios valstybės centrinės valdžios pozicijos;

v)

viešojo sektoriaus subjektams, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 116 straipsnio 4 dalį tai vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios arba iii papunktyje nurodytos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicijos;

d)

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiosios valstybės centrinei valdžiai arba centriniam bankui, kurie neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, lygaus 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį, arba kuriam suteiktos jų garantijos, jeigu tokiu atveju kredito įstaiga turtą 1 lygmens turtu gali pripažinti tik gryniesiems netenkamų pinigų srautams, kurie denominuoti ta pačia valiuta kaip ir turtas, padengti nepalankiausiomis sąlygomis.

Kai turtas yra denominuotas ne trečiosios valstybės nacionaline valiuta, kredito įstaiga 1 lygio turtu gali pripažinti tik tiek turto, kiek kredito įstaigoje nepalankiausiomis sąlygomis susidaro grynųjų netenkamų pinigų srautų ta užsienio valiuta, susijusių su jos operacijomis tos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje kyla likvidumo rizika;

e)

kredito įstaigų išleistas turtas, atitinkantis bent vieną iš šių dviejų reikalavimų:

i)

emitentas yra kredito įstaiga, įregistruota arba įsteigta valstybės narės centrinės valdžios arba valstybės narės regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos, centrinės arba vietos valdžios institucijai yra nustatyta teisinė prievolė saugoti kredito įstaigos ekonominį pagrindą ir išlaikyti jos finansinį gyvybingumą visą jos veikimo laiką, ir kiekviena atitinkamai tos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicija vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį;

ii)

kredito įstaiga yra skatinamųjų paskolų teikėja ir taikant šį straipsnį tai turėtų būti suprantama kaip bet kuri kredito įstaiga, kurios tikslas yra paremti Sąjungos arba valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos viešosios politikos tikslus, daugiausia teikiant skatinamąsias paskolas nekonkurencinėmis ir ne pelno sąlygomis, jeigu bent 90 % jos suteiktų paskolų tiesiogiai arba netiesiogiai garantuoja centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucija ir bet kuri atitinkamai tos regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicija vertinama kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį;

f)

itin aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i)

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

ii)

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte ir 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje nustatytas sąlygas;

iii)

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iv)

jų emisijos dydis yra bent 500 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v)

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 10 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį;

vi)

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 2 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti;

g)

turtas, kurį sudaro reikalavimai daugiašaliams plėtros bankams ir tarptautinėms organizacijoms, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje, arba kuriam suteiktos jų garantijos.

2.   Itin aukštos kokybės padengtų obligacijų, nurodytų 1 dalies f punkte, rinkos vertė sumažinama bent 7 % Išskyrus tai, kas 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatyta KIS akcijoms ir investiciniams vienetams, likusio 1 lygio turto vertės mažinti nereikalaujama.

11 straipsnis

2A lygio turtas

1.   2A lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias toliau nurodytas kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a)

turtas, kurį sudaro reikalavimai valstybės narės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms arba viešojo sektoriaus subjektams, kai jų pozicijoms yra nustatytas 20 % rizikos koeficientas atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 1 ir 5 dalis ir 116 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

b)

turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiosios valstybės centrinei valdžiai ar centriniam bankui arba trečiosios valstybės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijai ar viešojo sektoriaus subjektui, kai jiems nustatytas 20 % rizikos koeficientas atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį, 115 arba 116 straipsnį, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

c)

aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i)

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

ii)

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas;

iii)

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iv)

jų emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v)

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 2 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 20 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį;

vi)

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 7 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti. Tačiau, kai padengtos obligacijos, turinčios 1 kredito kokybės žingsnio kredito rizikos vertinimą, neatitinka mažiausio emisijos dydžio reikalavimo, nustatyto itin aukštos kokybės padengtoms obligacijoms pagal 10 straipsnio 1 dalies f punkto iv papunktį, bet atitinka i, ii, iii ir iv papunkčiuose aukštos kokybės padengtoms obligacijoms nustatytus reikalavimus, joms taikomas mažiausias 2 % padengimo turtu reikalavimas;

d)

kredito įstaigų trečiosiose valstybėse išleistų padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i)

jos yra padengtos obligacijos pagal trečiosios valstybės nacionalinę teisę, pagal kurią jos turi būti apibrėžtos kaip skolos vertybiniai popieriai, išleisti kredito įstaigų arba kredito įstaigai visiškai priklausančios patronuojamosios įmonės, kuri garantuoja emisiją, ir užtikrinti užtikrinamojo turto grupės, kurių atžvilgiu obligacijų turėtojai turi tiesioginio atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinės sumos ir palūkanų pirmenybinį grąžinimą, jeigu emitentas neįvykdytų įsipareigojimų;

ii)

pagal trečiosios valstybės nacionalinę teisę vykdoma speciali emitento ir padengtų obligacijų viešoji priežiūra, kuria siekiama apsaugoti obligacijų turėtojus, o trečiojoje valstybėje taikoma priežiūros ir reguliavimo tvarka yra bent lygiavertė Sąjungoje taikomai tvarkai;

iii)

padengtos obligacijos yra užtikrintos vienos arba kelių Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies b punkte, d punkto i papunktyje, f punkto i papunktyje arba g punkte apibūdintų rūšių turto grupės. Kai grupę sudaro nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos, turi būti įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 208 straipsnio ir 229 straipsnio 1 dalies reikalavimai;

iv)

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte ir 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje nustatytas sąlygas;

v)

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga ir emitentas atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

vi)

padengtos obligacijos turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 dalį, lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis, arba, jeigu nėra kredito rizikos vertinimo, joms nustatytas 10 % rizikos koeficientas pagal to reglamento 129 straipsnio 5 dalį; ir

vii)

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 7 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti. Tačiau, kai padengtų obligacijų emisija yra 500 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta) arba didesnė, joms taikomas mažiausias 2 % padengimo turtu reikalavimas;

e)

įmonių skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys visus šiuos reikalavimus:

i)

jie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 122 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

ii)

vertybinių popierių emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

iii)

ilgiausias laikas iki vertybinių popierių išpirkimo termino emisijos metu yra 10 metų.

2.   Kiekvieno 2A lygio turto vieneto rinkos vertė sumažinama bent 15 %.

12 straipsnis

2B lygio turtas

1.   2B lygio turtas yra tik turtas, patenkantis į vieną ar kelias toliau nurodytas kategorijas ir kiekvienu atveju atitinkantis čia nustatytus tinkamumo kriterijus:

a)

turtu užtikrintų vertybinių popierių pozicijos, atitinkančios 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)

įmonių skolos vertybiniai popieriai, atitinkantys visus šiuos reikalavimus:

i)

jie gavo pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 3 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 122 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

ii)

vertybinių popierių emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

iii)

ilgiausias laikas iki vertybinių popierių išpirkimo termino emisijos metu yra 10 metų;

c)

akcijos, jeigu atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

jos yra įtrauktos į valstybės narės arba trečiosios valstybės pagrindinį biržos indeksą ir taikant šį punktą kaip tokios nurodomos valstybės narės kompetentingos institucijos arba trečiosios valstybės atitinkamos valdžios institucijos. Jeigu nėra jokio kompetentingos institucijos arba valdžios institucijos sprendimo dėl pagrindinio biržos indekso, kredito įstaigos tokiu laiko biržos indeksą, kurį sudaro atitinkamos jurisdikcijos teritorijos pagrindinės bendrovės;

ii)

jos yra denominuotos kredito įstaigos buveinės valstybės narės valiuta arba, jeigu denominuotos kita valiuta, 2B lygio turtu jų laikoma tik tiek, kiek reikia grynųjų netenkamų pinigų srautų sumai ta valiuta arba tos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje kyla likvidumo rizika, padengti nepalankiausiomis sąlygomis; ir

iii)

yra įrodyta, kad jos yra patikimas likvidumo šaltinis bet kuriuo metu, įskaitant nepalankiausių sąlygų laikotarpius. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai akcijos biržos kainos mažėjimo arba jos vertės mažinimo didėjimo lygis per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų rinkoje laikotarpio dienų neviršijo atitinkamai 40 % arba 40 procentinių punktų; ir

d)

riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės, kurias gali pateikti ECB, valstybės narės centrinis bankas arba trečiosios valstybės centrinis bankas, jeigu įvykdyti 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

e)

aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijos, atitinkančios visus šiuos reikalavimus:

i)

jos yra obligacijos, nurodytos Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalyje, arba atitinka reikalavimus, kad joms būtų galima taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytą tvarką;

ii)

į padengtas obligacijas investuojanti kredito įstaiga atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytą skaidrumo reikalavimą;

iii)

padengtų obligacijų emitentas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytą informaciją investuotojams teikia bent kartą per ketvirtį;

iv)

jų emisijos dydis yra bent 250 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta);

v)

padengtos obligacijos yra užtikrintos tik Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies a punkte, d punkto i papunktyje ir e punkte nurodytos rūšies turtu;

vi)

pagrindinio turto grupę sudaro tik pozicijos, kurioms kredito rizikos atžvilgiu galima taikyti 35 % arba mažesnį rizikos koeficientą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 125 straipsnį;

vii)

užtikrinamojo turto grupė visą laiką atitinka padengimo turtu reikalavimą, kuris yra bent 10 % didesnis už sumą, kurios reikia su padengtomis obligacijomis susijusiems reikalavimams padengti;

viii)

kredito įstaiga emitentė kas mėnesį turi viešai atskleisti informaciją, kad užtikrinamojo turto grupė atitinka 10 % padengimo turtu reikalavimą;

f)

kredito įstaigoms, kurios pagal savo įstatus dėl religinių priežasčių negali turėti palūkaninio turto, – nepalūkaninis turtas, kurį sudaro reikalavimai centriniams bankams, trečiosios valstybės centrinei valdžiai ar centriniam bankui arba trečiosios valstybės regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijai ar viešojo sektoriaus subjektui arba kuriam suteiktos jų garantijos, jeigu tas turtas turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 5 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnį, arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis.

2.   Kiekvieno 2B lygio turto vieneto rinkos vertei taikomi šie mažiausio vertės mažinimo reikalavimai:

a)

2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms taikomas 13 straipsnio 14 dalyje nustatytas vertės mažinimas;

b)

1 dalies b punkte nurodytų įmonių skolos vertybinių popierių vertė mažinama 50 %;

c)

1 dalies c punkte nurodytų akcijų vertė mažinama 50 %;

d)

1 dalies e punkte nurodytų padengtų obligacijų programų arba emisijų vertė mažinama 30 %;

e)

1 dalies f punkte nurodyto nepalūkaninio turto vertė mažinama 50 %.

3.   Kredito įstaigoms, kurios pagal savo įstatus dėl religinių priežasčių negali turėti palūkaninio turto, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalies b punkto ii ir iii papunkčių, jeigu yra įrodymų, kad tuos reikalavimus atitinkančio nepalūkaninio turto yra nepakankamai, ir toks nepalūkaninis turtas yra pakankamai likvidus privačiose rinkose.

Siekdama pirmos pastraipos taikymo tikslais nustatyti, ar nepalūkaninis turtas yra pakankamai likvidus, kompetentinga institucija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)

turimus duomenis, susijusius su jo rinkos likvidumu, įskaitant prekybos apimtį, stebimus siūlomų ir prašomų kainų skirtumus, kainų svyravimą ir kainos poveikį; ir

b)

kitus veiksnius, susijusius su jo likvidumu, įskaitant ankstesnio laikotarpio duomenis apie to nepalūkaninio turto rinkos plotį ir gylį, rinkos dalyvių skaičių ir įvairovę ir tai, ar egzistuoja tvirta rinkos infrastruktūra.

13 straipsnis

2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės

1.   12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu turtu užtikrintų vertybinių popierių pozicijos laikomos 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, jeigu jos atitinka 2–14 dalyse nustatytus kriterijus.

2.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir jos pagrindinės pozicijos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

pozicija turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus bent 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 251 arba 261 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;

b)

pozicija yra didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente arba segmentuose ir per visą sandorio vykdymo laikotarpį visuomet turi aukščiausio lygio prioritetą. Šiais tikslais segmentas laikomas didžiausio prioriteto tada, kai įteikus vykdymo nurodymą ir, kai taikoma, paspartinimo nurodymą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimo atžvilgiu segmentas nėra mažesnio prioriteto negu kiti to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio ar schemos segmentai, neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius arba kitus panašius mokėjimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 261 straipsnį;

c)

specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (SPPVPS), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte, pagrindines pozicijas įgijo taip, kad galėtų užtikrinti vykdymą bet kurios trečiosios šalies atžvilgiu, ir pagrindinis turtas yra nepasiekiamas pardavėjui (iniciatoriui, rėmėjui arba pirminiam skolintojui) ir jo kreditoriams, įskaitant ir pardavėjo nemokumo atvejį;

d)

SPPVPS pagrindinių pozicijų perleidimui negali būti taikomos jokios atitinkamos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje yra įsisteigęs pardavėjas (iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas), nustatytos griežtos lėšų susigrąžinimo nuostatos. Tai apima nuostatas, pagal kurias pardavėjo (iniciatoriaus, rėmėjo arba pirminio skolintojo) likvidatorius pagrindinių pozicijų pardavimą gali pripažinti negaliojančiu vien dėl to, kad sandoris buvo sudarytas per tam tikrą laikotarpį iki pardavėjo paskelbimo nemokiu, arba nuostatas, pagal kurias SPPVPS gali užkirsti kelią tokiam pripažinimui negaliojančiu tik tuomet, jeigu gali įrodyti pardavimo metu nežinojęs apie pardavėjo nemokumą, tačiau šiomis nuostatomis neapsiribojama;

e)

pagrindinių pozicijų administravimas yra nustatytas tvarkymo susitarime, į kurį įtrauktos tvarkymo tęstinumo nuostatos, kuriomis užtikrinama bent tai, kad valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju nebus nutrauktas tvarkymas;

f)

pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose yra tęstinumo nuostatos, kuriomis užtikrinama bent tai, kad, kai taikytina, išvestinės finansų priemonės sandorio šalys ir likvidumą užtikrinantys subjektai būtų pakeisti jiems neįvykdžius įsipareigojimų arba tapus nemokiais;

g)

pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją palaiko vienarūšių pagrindinių pozicijų, kurios visos priklauso tik vienai iš toliau nurodytų pakategorių, grupė arba vienarūšių pagrindinių pozicijų grupė, kurią sudaro i ir ii punktuose nurodytos būsto paskolos:

i)

pirmenybine hipoteka užtikrintos būsto paskolos, suteiktos fiziniams asmenims pagrindiniam būstui įsigyti, jeigu laikomasi vienos iš šių dviejų sąlygų:

grupę sudarančios paskolos vidutiniškai atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje nustatytą paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio reikalavimą,

valstybės narės, kurioje paskolos inicijuotos, nacionalinėje teisėje numatyta paskolos ir pajamų santykio riba, taikoma sumai, kurią įsipareigojantysis asmuo gali pasiskolinti imdamas būsto paskolą, o ta valstybė narė apie tą teisės nuostatą yra pranešusi Komisijai ir EBI. Paskolos ir pajamų santykio riba apskaičiuojama pagal bendrąsias metines įsipareigojančiojo asmens pajamas, atsižvelgiant į įsipareigojančiojo asmens mokestines prievoles bei kitus įsipareigojimus ir palūkanų normų pokyčių paskolos laikotarpiu riziką. Kiekvienos grupę sudarančios būsto paskolos atveju bendrosios įsipareigojančiojo asmens pajamos, kurios gali būti išleidžiamos paskolai, įskaitant palūkanų, pagrindinės sumos ir mokesčių mokėjimus, grąžinti, neviršija 45 %;

ii)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos visapusiškai užtikrintos būsto paskolos, jeigu jos atitinka užtikrinimo reikalavimus, nustatytus toje straipsnio dalyje, ir vidutinio paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio reikalavimą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje;

iii)

komercinės paskolos, išperkamoji nuoma ir kredito priemonės valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, skirtos finansuoti kapitalo išlaidoms arba verslo operacijoms, išskyrus komercinio nekilnojamojo turto įsigijimą arba plėtojimą, jeigu bent 80 % skolininkų, sudarančių grupę, portfelio pusiausvyros požiūriu pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu yra mažosios ir vidutinės įmonės ir nė vienas skolininkas nėra įstaiga, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

iv)

valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems skolininkams suteiktos automobilių įsigijimo paskolos arba išperkamoji nuoma valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems nuomininkams. Šiais tikslais tai yra paskolos arba išperkamoji nuoma, skirtos finansuoti motorinėms transporto priemonėms arba priekaboms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 11 ir 12 punktuose, žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/37/EB, motociklams arba triračiams motociklams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EB 1 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, arba vikšrinėms transporto priemonėms, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 2 dalies c punkte. Tokios paskolos arba išperkamoji nuoma gali apimti papildomus draudimo ir paslaugų produktus arba papildomas transporto priemonės dalis, o išperkamosios nuomos atveju – likutinę transporto priemonių, kurioms taikoma išperkamoji nuoma, vertę. Visos grupei priklausančios paskolos ir išperkamoji nuoma yra užtikrintos transporto priemonei taikomu pirmenybiniu užstatu ar užtikrinimo priemone arba tinkama garantija, suteikta SPPVPS naudai, pavyzdžiui, nuosavybės teisės išlaikymo nuostata;

v)

paskolos ir kredito priemonės fiziniams asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje, asmeninėms, šeimos ar naudojimo buityje reikmėms.

h)

pozicija nėra pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais arba sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip atitinkamai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 63 dalyje ir 242 straipsnio 11 dalyje;

i)

pagrindinės pozicijos neapima perleidžiamųjų finansinių priemonių arba išvestinių finansinių priemonių, išskyrus pačios SPPVPS arba kitų pakeitimo vertybiniais popieriais struktūros šalių išleistas finansines priemones ir išvestines finansines priemones, naudojamas apsidrausti nuo valiutos kurso rizikos ir palūkanų normos rizikos;

j)

pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu arba įtraukiant į pagrindinių pozicijų grupę bet kuriuo metu po emisijos, pagrindinės pozicijos neapima prasto kreditingumo įsipareigojančiųjų asmenų (arba, kai taikytina, prasto kreditingumo garantų) pozicijų, kai prasto kreditingumo įsipareigojantysis asmuo (arba prasto kreditingumo garantas) yra skolininkas (arba, kai taikytina, garantas), kuris:

i)

paskelbė bankrotą, susitarė su savo kreditoriais dėl skolos panaikinimo ar atidėjimo arba teismas suteikė jo kreditoriams vykdymo užtikrinimo arba materialinės žalos, patirtos dėl nesumokėtos įmokos, padengimo teisę per trejus metus iki sandorio sudarymo dienos;

ii)

yra įtrauktas į oficialų asmenų, kurių kredito istorija neigiama, sąrašą;

iii)

turi ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą arba kredito balus, iš kurių matyti didelė rizika, kad pagal sutartį susitartos įmokos nebus mokamos, palyginti su vidutiniu tokios rūšies paskolų įsipareigojančiuoju asmeniu atitinkamos jurisdikcijos teritorijoje;

k)

pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu, įtraukiant į pagrindinių pozicijų grupę arba bet kuriuo metu po emisijos pagrindinės pozicijos neapima pozicijų, su kuriomis susiję įsipareigojimai buvo neįvykdyti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnio 1 dalyje.

3.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo struktūra sudaryta ne taip, kad tai iš esmės priklausytų nuo turto, kuriuo užtikrintos pagrindinės pozicijos, pardavimo. Tačiau šia nuostata neužkertamas kelias tokioms pozicijoms būti vėliau pratęstoms arba refinansuotoms.

4.   Pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio struktūra atitinka šiuos reikalavimus:

a)

kai pakeitimas vertybiniais popieriais nustatomas nenustatant atnaujinamojo laikotarpio arba atnaujinamasis laikotarpis yra pasibaigęs ir kai įteiktas vykdymo arba paspartinimo pranešimas, pagrindinės iš pagrindinių pozicijų gaunamos pajamos perduodamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams nuosekliai amortizuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir jokia esminė pinigų suma nefiksuojama SPPVPS kiekvieną mokėjimo dieną;

b)

kai pakeitimas vertybiniais popieriais yra nustatytas nustatant atnaujinamąjį laikotarpį, sandorio dokumentuose nurodomi tinkami ankstyvo amortizavimo įvykiai, kurie apima bent visus šiuos dalykus:

i)

pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

ii)

nepakankamą naujų bent panašios kredito kokybės pagrindinių pozicijų generavimą;

iii)

su nemokumu susijusio įvykio atsiradimą iniciatoriaus arba valdymo įmonės atžvilgiu.

5.   Pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu skolininkai (arba, kai taikytina, garantai) turi būti atlikę bent vieną įmoką, išskyrus atvejus, kai pakeitimą vertybiniais popieriais palaiko 2 dalies g punkto v papunktyje nurodytos kredito priemonės.

6.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, nurodytos 2 dalies g punkto i ir ii papunkčiuose, į paskolų grupę nėra įtraukiama jokia paskola, platinta ir pasirašyta darant prielaidą, kad paskolos prašytojas arba, kai taikytina, tarpininkai buvo informuoti, kad skolintojas gali negalėti patikrinti pateiktos informacijos.

7.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos yra būsto paskolos, nurodytos 2 dalies g punkto i ir ii papunkčiuose, skolininko kreditingumo vertinimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES (7) 18 straipsnio 1–4 dalyse, 5 dalies a punkte ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus arba lygiaverčius reikalavimus, nustatytus trečiosiose valstybėse.

8.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos yra automobilių paskolos ir išperkamoji nuoma, taip pat vartojimo kreditai ir kredito priemonės, nurodytos 2 dalies g punkto iv ir v papunkčiuose, skolininko kreditingumo vertinimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (8) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

9.   Kai pakeitimo vertybiniais popieriais iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas yra įsisteigęs Sąjungoje, jis laikosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 penktoje dalyje nustatytų reikalavimų ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1060/2009 8b straipsnį atskleidžia informaciją apie pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir rezultatus, sandorio struktūrą, pinigų srautus ir bet kokią užtikrinimo priemonę, kuria padengiamos pozicijos, taip pat bet kokią informaciją, kurios reikia investuotojams išsamiems ir gerai pagrįstiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Kai iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas yra įsisteigęs ne Sąjungoje, esamiems ir potencialiems investuotojams ir reguliavimo institucijoms emisijos metu ir reguliariai pateikiami išsamūs paskolos lygmens duomenys, atitinkantys rinkos dalyvių pripažįstamus standartus.

10.   Pagrindinės pozicijos yra inicijuotos ne tos kredito įstaigos, į kurios likvidumo atsargą įtraukta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jos patronuojamosios įmonės, jos patronuojančiosios įmonės, jos patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės arba bet kurios kitos glaudžiai su ta kredito įstaiga susijusios įmonės.

11.   Segmento emisijos dydis yra bent 100 mln. EUR (arba lygiavertė suma nacionaline valiuta).

12.   Likęs svertinis vidutinis segmento laikotarpis yra 5 metų arba trumpesnis; šis laikotarpis apskaičiuojamas pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: sandorio išankstinio grąžinimo kainos prielaidą arba 20 % nuolatinę grąžinimo normą, kai kredito įstaiga daro prielaidą, kad grąžinti bus pareikalauta anksčiausią galimą pareikalavimo dieną.

13.   Pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų iniciatorė yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžta įstaiga arba įmonė, kurios viena pagrindinė veiklos rūšis arba kelios pagrindinės veiklos rūšys yra įtrauktos į Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktus.

14.   2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rinkos vertei taikomi šie mažiausio vertės mažinimo reikalavimai:

a)

25 %, kai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra užtikrintos 2 dalies g punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu;

b)

35 %, kai pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra užtikrintos 2 dalies g punkto iii ir v papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu.

14 straipsnis

Riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės

Kad galėtų būti laikomos 2B lygio turtu, riboto naudojimo paskirtos likvidumo priemonės, kurias gali pateikti centrinis bankas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalies d punkte, atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

per laikotarpį, kuris nėra nepalankiausių sąlygų laikotarpis, priemonei taikomas įsipareigojimo mokestis, pagrįstas visa paskirta suma, ir jis yra bent didesnioji iš šių verčių:

i)

75 baziniai punktai per metus arba

ii)

bent 25 baziniai punktai per metus, pridedami prie turto, kuriuo užtikrinta priemonė, pelningumo ir likvidžiojo turto tipinio portfelio pelningumo skirtumo, pakoregavus pagal bet kokius reikšmingus kredito rizikos skirtumus.

Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu centrinis bankas gali sumažinti šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytą įsipareigojimo mokestį, jeigu įvykdomi būtiniausi reikalavimai, taikomi likvidumo priemonėms pagal 19 straipsnyje nurodytus alternatyvius likvidumo metodus;

b)

priemonė yra užtikrinta nesuvaržytu centrinio banko nurodytos rūšies turtu. Turtas, pateiktas kaip užtikrinimo priemonė, atitinka visus šiuos kriterijus:

i)

jis turi būti tokios formos, dėl kurios būtų lengviau jį skubiai perleisti centriniam bankui, jeigu priemonės būtų pareikalauta;

ii)

jo vertė po vertės sumažinimo, kurį taiko centrinis bankas, yra pakankama visai priemonės sumai padengti;

iii)

jis neskaičiuojamas kaip likvidusis turtas kredito įstaigos likvidumo atsargos tikslais;

c)

priemonė dera su centrinio banko sandorio šalių politikos sistema;

d)

priemonės įsipareigojimo laikotarpis yra ilgesnis negu 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų, kaip nurodyta 4 straipsnyje;

e)

priemonės centrinis bankas neatšaukia anksčiau, negu sueina sutartyje nustatytas terminas, ir joks kitas kredito sprendimas nepriimamas tol, kol susijusi kredito įstaiga toliau vertinama kaip moki;

f)

yra oficiali centrinio banko skelbiama strategija, kuria nurodomas banko sprendimas teikti riboto naudojimo paskirtas likvidumo priemones, tokių priemonių sąlygos ir kredito įstaigų, kurioms gali būti taikomos tokios priemonės, rūšys.

15 straipsnis

KIS

1.   KIS akcijos arba investiciniai vienetai laikomi likvidžiuoju turtu, esančiu to paties lygmens kaip ir atitinkamos įmonės likvidusis turtas, iki absoliučiosios 500 mln. EUR sumos (arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta), tenkančios kiekvienai kredito įstaigai atskirai, jeigu:

a)

laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 132 straipsnio 3 dalies reikalavimų;

b)

KIS investuoja tik į likvidųjį turtą ir išvestines finansines priemones, ir jeigu investuoja į pastarąsias, tai tik tiek, kiek būtina portfelio palūkanų normos, valiutos kurso arba kredito rizikai sumažinti.

2.   Kredito įstaigos, atsižvelgdamos į pagrindinio likvidžiojo turto kategoriją, savo KIS akcijų arba investicinių vienetų vertei taiko toliau nustatyto dydžio mažiausią vertės mažinimą:

a)

0 % – monetoms ir banknotams, taip pat centrinių bankų pozicijoms, nurodytoms 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

b)

5 % – 1 lygio turtui, išskyrus itin aukštos kokybės padengtas obligacijas;

c)

12 % – itin aukštos kokybės padengtoms obligacijoms, nurodytoms 10 straipsnio 1 dalies f punkte;

d)

20 % – 2A lygio turtui;

e)

30 % – 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, užtikrintoms 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu;

f)

35 % – 2B lygio padengtoms obligacijoms, nurodytoms 12 straipsnio 1 dalies e punkte;

g)

40 % – 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, užtikrintoms 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ir v papunkčiuose nurodytų pakategorių turtu; ir

h)

55 % – 12 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems 2B lygio įmonių skolos vertybiniams popieriams, 12 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms akcijoms ir 12 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytam nepalūkaniniam turtui.

3.   2 dalyje paminėtas metodas taikomas taip:

a)

kai kredito įstaiga žino apie pagrindines KIS pozicijas, ji gali tas pagrindines pozicijas įvertinti taikydama skaidrumo metodą ir nustatyti joms tinkamą vertės mažinimą pagal 2 dalį;

b)

kai kredito įstaiga nežino pagrindinių KIS pozicijų, ji privalo daryti prielaidą, kad KIS į likvidųjį turtą, klasifikuojamą taikant 2 dalį, didėjimo tvarka investuoja tik iki maksimalios sumos, kuri leidžiama pagal jo įgaliojimą, pradėdamas nuo 2 dalies g punkte nurodyto turto tol, kol pasiekia maksimalią bendrą investicijų ribą. Toks pat metodas taikomas siekiant nustatyti pagrindinio turto likvidumo lygį, kai kredito įstaiga nežino apie pagrindines KIS pozicijas.

4.   Kredito įstaigos parengia griežtą KIS akcijų arba investicinių vienetų rinkos vertės ir vertės mažinimo apskaičiavimo ir pranešimo metodiką ir procesus. Kai pozicija nėra pakankamai reikšminga, kad kredito įstaiga galėtų parengti savo metodiką, ir kai kiekvienu atveju kompetentinga institucija yra įsitikinusi, kad ši sąlyga įvykdyta, kredito įstaiga KIS akcijų arba investicinių vienetų vertės mažinimui apskaičiuoti ir pranešti gali taikyti tik šių trečiųjų šalių metodiką:

a)

KIS depozitoriumo, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus tuos vertybinius popierius laiko šiame depozitoriume; arba

b)

kai KIS yra kitokie, KIS valdymo įmonės, jeigu KIS valdymo įmonė atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus reikalavimus.

5.   Kai KIS akcijų arba investicinių vienetų atžvilgiu kredito įstaiga neatitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, ji pagal 18 straipsnį nutraukia jų pripažinimą likvidžiuoju turtu šio reglamento taikymo tikslais.

16 straipsnis

Indėliai ir kitos lėšos bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose

1.   Kai kredito įstaiga priklauso Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinei užtikrinimo sistemai, tinklui, kuriam būtų galima netaikyti reikalavimų, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnyje, arba valstybėje narėje esančiam bendradarbiavimo tinklui, kredito įstaigos indėliai iki pareikalavimo, laikomi centrinėje įstaigoje, vertinami kaip likvidusis turtas pagal vieną iš šių nuostatų:

a)

kai pagal nacionalinę teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojama sistema arba tinklas, centrinė įstaiga privalo laikyti indėlius arba juos investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip to paties lygio arba kategorijos likvidusis turtas;

b)

kai centrinė įstaiga neprivalo laikyti indėlių arba jų investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip 2B lygio turtas, o jų neapmokėtai sumai taikomas mažiausias 25 % vertės mažinimas.

2.   Kai pagal valstybės narės teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojamas vienas iš 1 dalyje apibūdintų tinklų arba sistemų, kredito įstaiga per 30 kalendorinių dienų gali gauti lėšų likvidumui užtikrinti iš centrinės įstaigos arba kitos to pat tinklo arba sistemos įstaigos, tokios lėšos laikomos 2B lygio turtu, tačiau tik tokia jo dalis, kuri neužtikrinta nustatyto lygio arba kategorijos likvidžiuoju turtu. Paskirtai pagrindinei sumai likvidumui užtikrinti yra taikomas mažiausias 25 % vertės mažinimas.

17 straipsnis

Likvidumo atsargos sudėtis pagal turto lygį

1.   Kredito įstaigos visą laiką laikosi šių su jų likvidumo atsargos sudėtimi susijusių reikalavimų:

a)

bent 60 % likvidumo atsargos turi sudaryti 1 lygio turtas;

b)

bent 30 % likvidumo atsargos turi sudaryti 1 lygio turtas, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtas obligacijas;

c)

ne daugiau kaip 15 % likvidumo atsargos gali sudaryti 2B lygio turtas.

2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai yra taikomi pakoregavus pagal užtikrinto finansavimo, užtikrinto skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, naudojant likvidųjį turtą, kai tų sandorių terminas yra per 30 kalendorinių dienų, poveikį likvidžiajam turtui, atėmus bet kokį taikytiną vertės mažinimą ir jeigu kredito įstaiga laikosi 8 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

3.   Kredito įstaigos savo likvidumo atsargos sudėtį nustato taikydamos šio reglamento I priede nustatytą formulę.

18 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Kai likvidusis turtas nebeatitinka 7 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiklos reikalavimų arba bet kurių šiame skyriuje nustatytų taikytinų tinkamumo kriterijų, kredito įstaiga nutraukia jo pripažinimą likvidžiuoju turtu vėliausiai po 30 dienų nuo tos dienos, kai nustojama laikytis reikalavimų.

2.   1 dalis KIS akcijoms arba investiciniams vienetams, nebeatitinkantiems tinkamumo reikalavimų, taikoma tik tada, kai tos akcijos ir investiciniai vienetai sudaro ne daugiau kaip 10 % KIS viso turto.

19 straipsnis

Alternatyvūs likvidumo metodai

1.   Kai kredito įstaiga turi nepakankamai likvidžiojo turto konkrečia valiuta, kad atitiktų 4 straipsnyje nustatytą padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, taikoma viena arba kelios iš šių nuostatų:

a)

8 straipsnio 6 dalyje nustatytas valiutos nuoseklumo reikalavimas tai valiutai netaikomas;

b)

kredito įstaiga likvidžiojo turto tam tikra valiuta trūkumą gali padengti kredito priemonėmis, kurias suteikia valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios valiuta tai yra, centrinis bankas, jeigu tik priemonė atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

sutartimi yra neatšaukiamai įsipareigota ją teikti ateinančias 30 kalendorinių dienų;

ii)

ji yra įkainota mokesčiu, kurį reikia sumokėti neatsižvelgiant į sumą, paimamą (jeigu ji paimama) pagal tą priemonę;

iii)

nustatyta mokesčio suma yra tokia, kad grynasis pelningumas, susijęs su turtu, naudojamu priemonei užtikrinti, nebūtų didesnis už grynąjį pelningumą, susijusį su tipiniu likvidžiojo turto portfeliu, pakoregavus pagal bet kokius reikšmingus kredito rizikos skirtumus;

c)

kai trūksta 1 lygio turto, bet yra pakankamai 2A lygio turto, kredito įstaiga gali laikyti papildomą 2A lygio turtą likvidumo atsargoje, o viršutinės ribos, taikomos pagal 17 straipsnyje nustatytą turto lygį, atitinkamai pakoreguojamos. Tokiam papildomam 2A lygio turtui taikomas mažiausias vertės mažinimas, lygus 20 % Bet kuriam kredito įstaigos turimam 2B lygio turtui ir toliau yra taikomas vertės mažinimas, pagal šį straipsnį taikomas kiekvienu atveju.

2.   Kredito įstaigos taikomos 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos yra atvirkščiai proporcingos turimam tinkamam likvidžiajam turtui. Kad galėtų taikyti šį straipsnį, kredito įstaigos įvertina savo likvidumo poreikį atsižvelgdamos į savo gebėjimą patikimai valdant likvidumą sumažinti šio likvidžiojo turto poreikį ir kitų rinkos dalyvių turimą minėto turto dalį.

3.   Valiutos, kurių atžvilgiu gali būti taikomos 1 dalyje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir kokiu mastu viena ar kelios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti iš viso taikomos konkrečios valiutos atžvilgiu, turi būti nustatyta įgyvendinimo reglamentu, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 419 straipsnio 4 dalį turi priimti Komisija.

4.   Išsamios sąlygos, taikytinos 1 dalies a ir b punktuose nustatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, turi būti nustatytos deleguotuoju aktu, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 419 straipsnio 5 dalį turi priimti Komisija.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NETENKAMŲ PINIGŲ SRAUTAI IR GAUNAMŲ PINIGŲ SRAUTAI

1 SKYRIUS

Grynieji netenkamų pinigų srautai

20 straipsnis

Grynųjų netenkamų pinigų srautų apibrėžtis

1.   Grynieji netenkamų pinigų srautai yra a punkte nurodyta netenkamų pinigų srautų suma, iš kurios atimta b punkte nurodyta gaunamų pinigų srautų suma, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį ir ji apskaičiuojama taip:

a)

2 skyriuje apibrėžtų netenkamų pinigų srautų suma;

b)

3 skyriuje apibrėžtų gaunamų pinigų srautų suma, apskaičiuojama taip:

i)

gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta viršutinė riba;

ii)

pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: 33 straipsnio 4 dalyje nurodyti gaunamų pinigų srautai arba 90 % a punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, iš kurių atimti 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma riba, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį;

iii)

pasirenkant mažesnįjį iš šių dydžių: gaunamų pinigų srautai, išskyrus nurodytuosius 33 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, arba 75 % a punkte nurodytų netenkamų pinigų srautų, iš kurių atimti 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma riba, ir 33 straipsnio 4 dalyje nurodyti gaunamų pinigų srautai, padalyti iš 0,9, kad būtų atsižvelgta į 90 % viršutinės ribos poveikį, tačiau ta suma negali būti mažesnė už nulį.

2.   Gaunamų pinigų srautai ir netenkamų pinigų srautai yra vertinami per 30 kalendorinių dienų nepalankiausių sąlygų laikotarpį, atsižvelgiant į galimą ypatingo scenarijaus ir visą rinką apimančio nepalankiausių sąlygų scenarijaus derinį, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

3.   1 dalyje nustatytas skaičiavimas atliekamas taikant II priede nustatytą formulę.

21 straipsnis

Sudarant išvestinių finansinių priemonių sandorius gautų užtikrinimo priemonių poveikio vertinimo reikalavimai

Kredito įstaigos netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis, apskaičiuoja pagal grynąją vertę ir kiekvieną sandorio šalį, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 295 straipsnį yra dvišaliai užskaitos susitarimai. Taikant šį straipsnį, grynoji suma yra suma atskaičius gautiną užtikrinimo priemonę, jeigu ji pagal šio reglamento II antraštinę dalį laikoma likvidžiuoju turtu. Netenkamų ir gaunamų pinigų srautai, susidarantys dėl valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių, susijusių su visišku apsikeitimu pagrindinėmis sumomis vienu metu (arba tą pačią dieną), apskaičiuojami grynąja verte, net jei tiems sandoriams netaikomas dvišalis užskaitos susitarimas.

2 SKYRIUS

Netenkamų pinigų srautai

22 straipsnis

Netenkamų pinigų srautų apibrėžtis

1.   Netenkamų pinigų srautai apskaičiuojami įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nebalansinių įsipareigojimų neapmokėtas sumas dauginant iš tikėtinų jų likvidavimo arba panaudojimo rodiklių, kaip nurodyta šiame skyriuje.

2.   Į 1 dalyje nurodytus netenkamų pinigų srautus yra įtrauktos toliau nurodytos sumos, kiekvienu atveju padaugintos iš taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento:

a)

esama neapmokėta suma, susijusi su stabiliais mažmeniniais indėliais ir kitais mažmeniniais indėliais pagal 24, 25 ir 26 straipsnius;

b)

esamos mokėtinos sumos, susijusios su kitais įsipareigojimais, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos emitentas arba finansavimo teikėjas gali pareikalauti išmokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali tikėtis, kad kredito įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kaip nustatyta 27 ir 28 straipsniuose;

c)

papildomi netenkamų pinigų srautai, nustatyti pagal 30 straipsnį;

d)

didžiausia suma, kurią galima per ateinančias 30 kalendorinių dienų panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito ir likvidumo priemones, kaip nustatyta pagal 31 straipsnį;

e)

papildomi netenkamų pinigų srautai, nustatyti pagal 23 straipsnį atliekant vertinimą.

23 straipsnis

Papildomi su kitais produktais ir paslaugomis susiję netenkamų pinigų srautai

1.   Kredito įstaigos reguliariai vertina netenkamų pinigų srauto tikimybę ir galimą dydį per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kai jis susijęs su 27–31 straipsniuose nenurodytais produktais arba paslaugomis, kuriuos jos siūlo arba remia arba kuriuos galimi pirkėjai sietų su jomis. Šie produktai arba paslaugos apima (tačiau tuo neapsiribojama) netenkamų pinigų srautus, susidarančius dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnyje ir I priede nurodytų sutartinių susitarimų, pavyzdžiui:

a)

kitų nebalansinių ir neapibrėžtųjų finansavimo prievolių, įskaitant nepaskirtas finansavimo priemones, bet neapsiribojant jomis;

b)

nepanaudotų paskolų ir išankstinių mokėjimų didmeninėms sandorio šalims;

c)

hipotekos paskolų, dėl kurių buvo susitarta, bet kurios dar nepanaudotos;

d)

kredito kortelių;

e)

kredito perviršio;

f)

numatytų netenkamų pinigų srautų, susijusių su naujų mažmeninių arba didmeninių paskolų atnaujinimu arba pratęsimu;

g)

numatytų mokėtinų sumų pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;

h)

su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusių produktų.

2.   1 dalyje nurodyti netenkamų pinigų srautai vertinami atsižvelgiant į galimą ypatingo scenarijaus ir visą rinką apimančio nepalankiausių sąlygų scenarijaus derinį, kaip nurodyta 5 straipsnyje. Atlikdamos minėtą vertinimą, kredito įstaigos visų pirma atsižvelgia į reikšmingus su reputacijos praradimu susijusius nuostolius, kurių gali atsirasti, jeigu jos neužtikrintų tokių produktų arba paslaugų likvidumo. Apie tuos produktus ir paslaugas, dėl kurių 1 dalyje nurodytų netenkamų pinigų srautų tikimybė ir galimas dydis yra reikšmingi, kredito įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms bent kartą per metus, o kompetentingos institucijos nustato priskirtiną netenkamų pinigų srauto dydį. Kompetentingos institucijos gali taikyti iki 5 % netenkamo pinigų srauto koeficientą su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnyje ir I priede.

3.   Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI praneša apie produktų arba paslaugų rūšis, kurioms jos nustatė netenkamų pinigų srautus atsižvelgdamos į kredito įstaigų ataskaitas, savo ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą nustatant netenkamų pinigų srautus.

24 straipsnis

Su stabiliais mažmeniniais indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.   Išskyrus atvejus, kai įvykdyti didesnio netenkamų pinigų srauto koeficiento kriterijai pagal 25 straipsnio 2, 3 arba 5 dalį, mažmeninių indėlių, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB (9) arba Direktyvą 2014/49/ES arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, suma laikoma stabilia ir dauginama iš 5 %, kai indėlis yra arba:

a)

dalis įtvirtintų santykių, dėl kurių indėlio atsiėmimo tikimybė yra itin menka; arba

b)

laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje.

2.   Taikant 1 dalies a punktą, indėlį reikėtų laikyti įtvirtintų santykių dalimi, kai indėlininkas atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

a)

yra užmezgęs bent 12 mėnesių aktyvius sutartinius ryšius su kredito įstaiga;

b)

turi iš kredito įstaigos gautų būsto paskolų arba kitokių ilgalaikių paskolų;

c)

turi bent vieną aktyvų kredito įstaigos produktą, bet ne paskolą.

3.   Taikant 1 dalies b punktą, laikoma, kad mažmeninis indėlis yra laikomas atsiskaitomojoje sąskaitoje, kai atlyginimai, pajamos arba sandoriai yra reguliariai į ją įskaitomi arba iš jos nuskaitomi.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, nuo 2019 m. sausio 1 d. kompetentingos institucijos kredito įstaigoms gali leisti 1 dalyje paminėtą stabilių mažmeninių indėlių, kuriems taikoma indėlių garantijų sistema pagal Direktyvą 2014/49/ES neviršijant 100 000 EUR, kaip nurodyta tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, sumą dauginti iš 3 %, jeigu Komisija yra patvirtinusi, kad oficialiai pripažinta indėlių garantijų sistema atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

kaip nurodyta Direktyvos 2014/49/ES 10 straipsnyje, indėlių garantijų sistema turi finansinių išteklių, surinktų ex ante iš įnašų, kuriuos nariai moka bent kartą per metus;

b)

indėlių garantijų sistema turi tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinamos galimybės lengvai gauti papildomą finansavimą, jeigu būtų pareikalauta didelės jos rezervų dalies, įskaitant galimybes iš kredito įstaigų narių gauti specialius įnašus ir atitinkamas alternatyvaus finansavimo struktūras, suteikiančias joms galimybę gauti trumpalaikį finansavimą iš viešųjų arba privačių trečiųjų šalių;

c)

indėlių garantijų sistema užtikrina septynių darbo dienų grąžinimo laikotarpį, kaip nustatyta Direktyvos 2014/49/ES 8 straipsnio 1 dalyje, nuo tos dienos, kurią pradedama taikyti 3 % netenkamų pinigų srauto koeficientą.

5.   Kompetentingos institucijos 4 dalyje nurodytą leidimą gali suteikti tik prieš tai gavusios Komisijos sutikimą. Tokio sutikimo prašoma pateikiant pagrįstą pranešimą, į kurį yra įtraukti įrodymai, kad stabilių mažmeninių indėlių likvidavimo rodikliai būtų mažesni negu 3 % per bet kurį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, atitinkantį 5 straipsnyje nurodytus scenarijus. Pagrįstas pranešimas Komisijai pateikiamas bent prieš tris mėnesius iki dienos, nuo kurios prašoma leidimo. Komisija įvertina, kaip atitinkama indėlių garantijų sistema atitinka 4 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas. Kai tokios sąlygos įvykdytos, Komisija patvirtina kompetentingos institucijos prašymą suteikti leidimą, išskyrus atvejus, kai yra svarbesnių priežasčių patvirtinimo nesuteikti atsižvelgiant į mažmeninių indėlių vidaus rinkos veikimą. Visos kredito įstaigos, susijusios su tokia patvirtinta indėlių garantijų sistema, turi teisę taikyti 3 % netenkamų pinigų srauto koeficientą. Komisija teiraujasi EBI nuomonės apie tai, ar atitinkama indėlių garantijų sistema atitinka 4 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas.

6.   Kredito įstaigoms jų kompetentinga institucija gali leisti mažmeninių indėlių, kuriems taikoma trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, lygiavertė 1 dalyje nurodytai sistemai, sumą dauginti iš 3 %, jeigu trečioji valstybė leidžia taikyti tokią tvarką.

25 straipsnis

Su kitais mažmeniniais indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.   Kredito įstaigos kitus mažmeninius indėlius, įskaitant mažmeninių indėlių, kuriems netaikomas 24 straipsnis, dalį, daugina iš 10 %, išskyrus atvejus, kai taikomos 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Kitiems mažmeniniams indėliams taikomi didesni netenkamų pinigų srauto koeficientai, kuriuos pagal 3 dalį nustato kredito įstaiga, kai įvykdytos šios sąlygos:

a)

bendras indėlių balansas, įskaitant visas kliento indėlių sąskaitas toje kredito įstaigoje arba grupėje, yra didesnis negu 500 000 EUR;

b)

indėlis yra tik internetinėje sąskaitoje;

c)

indėlio palūkanų norma atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

i)

norma yra gerokai didesnė už vidutinę panašiems mažmeniniams produktams taikomą normą;

ii)

jo grąža apskaičiuojama pagal rinkos indekso arba indeksų grupės grąžą;

iii)

jo grąža apskaičiuojama pagal bet kurį rinkos kintamąjį, išskyrus kintamąją palūkanų normą;

d)

indėlis iš pradžių padėtas kaip terminuotasis indėlis, kurio terminas baigiasi per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, arba indėlis, kuriam pagal sutarties sąlygas yra taikomas trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų įspėjamasis laikotarpis, išskyrus indėlius, kuriems taikoma 4 dalis;

e)

Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų indėlininkas yra trečiosios valstybės rezidentas arba indėlis yra denominuotas valiuta, kuri nėra euro arba valstybės narės nacionalinė valiuta. Trečiųjų valstybių kredito įstaigų arba filialų indėlininkas yra ne trečiosios valstybės rezidentas arba indėlis yra denominuotas ne trečiosios valstybės nacionaline valiuta.

3.   Kredito įstaigos taiko didesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, nustatytą taip:

a)

kai mažmeniniai indėliai atitinka 2 dalies a punkto kriterijų arba du iš b–e punktų kriterijų, taikomas 10–15 % netenkamų pinigų srauto koeficientas;

b)

kai mažmeniniai indėliai atitinka 2 dalies a punktą ir dar bent vieną kitą 2 dalyje nustatytą kriterijų arba tris ar daugiau 2 dalies kriterijų, taikomas 15–20 % netenkamų pinigų srauto koeficientas.

Kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos gali taikyti didesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, kai tai pagrįsta dėl ypatingų kredito įstaigos aplinkybių. Kredito įstaiga 3 dalies b punkte nurodytą netenkamų pinigų srauto koeficientą taiko mažmeniniams indėliams, kai nebuvo atliktas arba yra neužbaigtas 2 dalyje nurodytas vertinimas.

4.   Kredito įstaigos, skaičiuodamos netenkamų pinigų srautus, gali neįtraukti tam tikrų aiškiai apribotų mažmeninių indėlių kategorijų, jeigu kiekvienu atveju kredito įstaiga tiksliai taiko toliau nurodytas sąlygas visai tų indėlių kategorijai, išskyrus atvejus, kai galima taikyti išimtį dėl to, kad indėlininkas pagrįstai patiria sunkumų:

a)

indėlininkui neleidžiama atsiimti indėlio 30 kalendorinių dienų arba

b)

jeigu indėlį atsiima iš anksto per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, indėlininkas turi sumokėti baudą, apimančią palūkanų praradimą tarp indėlio atsiėmimo datos ir sutartyje nustatyto termino datos, pridėjus reikšmingą baudą, kuri neturi būti didesnė nei palūkanos už laiką, praėjusį nuo indėlio padėjimo datos iki indėlio atsiėmimo datos.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyto indėlio dalis gali būti atsiimama ir dėl to nereikia mokėti tokios baudos, tik ta dalis laikoma indėliu iki pareikalavimo, o likusi dalis laikoma terminuotuoju indėliu, kaip nurodyta šioje dalyje. 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas panaikintiems indėliams, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų, o dėl išmokėjimo susitarta su kita kredito įstaiga.

5.   Nukrypstant nuo 1–4 dalių ir 24 straipsnio, kredito įstaigos mažmeninius indėlius, kuriuos priėmė trečiosiose valstybėse, gali dauginti iš didesnės netenkamų pinigų srauto koeficiento procentinės dalies, jeigu tokia procentinė dalis yra nustatyta tos trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje, kuria nustatyti likvidumo reikalavimai.

26 straipsnis

Netenkamų pinigų srautai ir susiję gaunamų pinigų srautai

Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, kredito įstaigos gali netenkamų pinigų srautą apskaičiuoti iš jo atėmusios susijusį gaunamų pinigų srautą, atitinkantį visas šias sąlygas:

a)

susijęs gaunamų pinigų srautas yra tiesiogiai siejamas su netenkamų pinigų srautu ir į jį neatsižvelgiama pagal 3 skyrių apskaičiuojant gaunamų pinigų srautus;

b)

susijusio gaunamų pinigų srauto reikalaujama pagal teisinius, reguliavimo arba sutartinius įsipareigojimus;

c)

susijęs gaunamų pinigų srautas atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)

jis būtinai turi susidaryti prieš susidarant netenkamų pinigų srautui;

ii)

jis gaunamas per 10 dienų ir jį garantuoja valstybės narės centrinė valdžia.

27 straipsnis

Su veiklos indėliais susiję netenkamų pinigų srautai

1.   Kredito įstaigos iš 25 % daugina įsipareigojimus, susijusius su indėliais, kurie tvarkomi taip:

a)

indėlį turi indėlininkas, kad dėl nustatytų veiklos ryšių iš kredito įstaigos gautų tarpuskaitos, saugojimo, pinigų valdymo ar kitas panašias paslaugas;

b)

jie laikomi, atsižvelgiant į bendrą užduočių pasidalijimą, institucinėje užtikrinimo sistemoje, atitinkančioje Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalies reikalavimus, arba su centrine įstaiga nuolat susijusių bendradarbiaujančių kredito įstaigų, atitinkančių to reglamento 113 straipsnio 6 dalies reikalavimus, grupėje arba kaip kitos kredito įstaigos, kuri yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos arba bendradarbiavimo tinklo narė, teisiškai arba pagal sutartį privalomas indėlis, jeigu tokie indėliai nepripažįstami kaip kredito įstaigos indėlininkės likvidusis turtas, kaip nurodyta 3 dalyje ir 16 straipsnyje;

c)

juos turi indėlininkas esant įtvirtintiems veiklos santykiams, išskyrus a punkte nurodytus santykius;

d)

juos turi indėlininkas, kad gautų pinigų tarpuskaitos ir centrinės įstaigos paslaugas, kai kredito įstaiga yra 16 straipsnyje nurodyto tinklo arba sistemos narė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kredito įstaigos įsipareigojimų, atsirandančių dėl 1 dalies a punkte paminėtų indėlių, kuriems pagal Direktyvą 94/19/EB arba Direktyvą 2014/49/ES taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, dalį daugina iš 5 %.

3.   Kredito įstaigų indėliai centrinėje įstaigoje, pagal 16 straipsnį laikomi kredito įstaigos indėlininkės likvidžiuoju turtu, dauginami iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento, taikomo centrinei įstaigai šio likvidžiojo turto sumos, sumažinus jo vertę, atžvilgiu. Šis likvidusis turtas neskaičiuojamas padengiant netenkamų pinigų srautus, išskyrus šios dalies pirmame sakinyje nurodytą netenkamų pinigų srautą, ir į jį neatsižvelgiama pagal 17 straipsnį individualiu lygmeniu apskaičiuojant centrinės įstaigos likusios likvidumo atsargos sudėtį.

4.   Tarpuskaitos, saugojimo, pinigų valdymo ar kitos panašios paslaugos, nurodytos 1 dalies a ir d punktuose, apima tik paslaugas, teikiamas esant įtvirtintiems santykiams, kurie indėlininkui yra ypač svarbūs. Indėliams, nurodytiems a, c ir d punktuose, nustatomi reikšmingi teisiniai arba veiklos apribojimai, dėl kurių didesnių sumų atsiėmimas per 30 kalendorinių dienų nebūtų tikėtinas. Lėšos, viršijančios sumą, kurios reikia veiklos paslaugoms teikti, laikomos ne veiklos indėliais.

5.   Indėliai, atsirandantys dėl korespondentinės bankininkystės ryšių arba pagrindinio finansų tarpininko paslaugų, nelaikomi veiklos indėliais ir jiems taikomas 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas.

6.   Siekdama nustatyti 1 dalies c punkte nurodytus indėlius, kredito įstaiga turi manyti, kad yra įtvirtinti veiklos santykiai su ne finansiniu klientu, išskyrus terminuotuosius indėlius, taupomuosius indėlius ir per tarpininkus dedamus indėlius, kai laikomasi visų šių kriterijų:

a)

yra nustatyta, kad su sąskaita susijęs atlygis yra 5 baziniais punktais mažesnis už vyraujančią panašių savybių didmeninių indėlių normą, bet neturi būti neigiamas;

b)

indėlis laikomas specialiose sąskaitose, o su juo susijęs atlygis nustatomas nesukuriant ekonominių paskatų, dėl kurių indėlininkas indėlyje laikytų daugiau lėšų, negu reikia veiklos santykiams palaikyti;

c)

į tokią sąskaitą dažnai įskaitomi arba iš jos nuskaitomi esminiai sandoriai;

d)

laikomasi vieno iš šių kriterijų:

i)

ryšys su indėlininku tęsiasi bent 24 mėnesius;

ii)

indėlio tikslais naudojamasi bent 2 aktyviomis paslaugomis. Šios paslaugos gali būti tiesioginė arba netiesioginė prieiga prie nacionalinių arba tarptautinių mokėjimo paslaugų, vertybinių popierių prekybos arba saugojimo paslaugų.

Tik ta indėlio dalis, kuri būtina, kad būtų galima naudotis paslauga, kurios atžvilgiu indėlis yra šalutinis produktas, laikoma veiklos indėliu. Perteklius laikomas ne veiklos indėliu.

28 straipsnis

Su kitais įsipareigojimais susiję netenkamų pinigų srautai

1.   Kredito įstaigos įsipareigojimų, kurie atsiranda dėl klientų, kurie yra ne finansiniai klientai, valstybės, centriniai bankai, daugiašaliai plėtros bankai, viešojo sektoriaus subjektai, kredito unijos, kurioms veiklos leidimą suteikė kompetentinga institucija, asmeninio investavimo bendrovės, arba klientų, kurie yra indėlių tarpininkai, indėlių, dalį, kuriai netaikomas 27 straipsnis, daugina iš 40 %.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai toje pastraipoje paminėtiems įsipareigojimams pagal Direktyvą 94/19/EB arba Direktyvą 2014/49/EB taikoma indėlių garantijų sistema arba lygiavertė trečiosios valstybės indėlių garantijų sistema, jie dauginami iš 20 %.

2.   Kredito įstaigos įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl pačios įstaigos veiklos išlaidų, daugina iš 0 %.

3.   Kredito įstaigos įsipareigojimus, kurie atsiranda dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 dalyje apibrėžtų užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, daugina iš:

a)

0 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris pagal 10 straipsnį būtų laikomas 1 lygio turtu, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtas obligacijas, arba jeigu skolintojas yra centrinis bankas;

b)

7 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris būtų laikomas 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytomis itin aukštos kokybės padengtomis obligacijomis;

c)

15 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris pagal 11 straipsnį būtų laikomas 2A lygio turtu;

d)

25 %:

i)

jeigu jie yra užtikrinti 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii arba iv papunkčiuose nurodytu turtu;

ii)

jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris pagal 10 ir 11 straipsnius nebūtų laikomas likvidžiuoju turtu, o skolintojas yra valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje kredito įstaiga turi veiklos leidimą arba yra įsteigusi filialą, centrinė valdžia, viešojo sektoriaus subjektas arba daugiašalis plėtros bankas. Viešojo sektoriaus subjektai, kuriems taikoma tokia tvarka, yra tik tie, kurių rizikos koeficientas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 116 straipsnio 4 ir 5 dalis yra 20 % arba mažesnis;

e)

35 %, jeigu jie yra užtikrinti 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii arba v papunktyje nurodytų pakategorių turtu;

f)

50 %, jeigu jie užtikrinti:

i)

įmonių skolos vertybiniais popieriais, kurie pagal 12 straipsnio 1 dalies b punktą būtų laikomi 2B lygio turtu;

ii)

akcijomis, kurios pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą būtų laikomos 2B lygio turtu;

g)

100 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris pagal II antraštinę dalį nebūtų laikomas likvidžiuoju turtu, išskyrus sandorius, kuriems taikomas šios dalies d punkto ii papunktis, arba jeigu skolintojas yra centrinis bankas.

4.   Dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių terminas sueina per ateinančias 30 dienų, susidaro netenkamų pinigų srautas, susijęs su pasiskolinto turto likvidumo vertės perviršiu, palyginti su paskolinto turto likvidumo verte, išskyrus atvejus, kai sandorio šalis yra centrinis bankas, tada taikomas 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas.

5.   Atskirose sąskaitose laikomi užskaitos likučiai, susiję su nacionaliniais nuostatais nustatyta klientų apsaugos sistema, yra vertinami kaip gaunamų pinigų srautai pagal 32 straipsnį ir nėra įtraukiami į likvidųjį turtą.

6.   Kredito įstaigos 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientą taiko visiems vekseliams, obligacijoms ir kitiems kredito įstaigos išleistiems skolos vertybiniams popieriams, išskyrus atvejus, kai obligacijos parduodamos tik mažmeninėje rinkoje ir laikomos mažmeninėje sąskaitoje, ir tada tos finansinės priemonės gali būti vertinamos kaip atitinkamos kategorijos mažmeninis indėlis. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių finansinių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai.

29 straipsnis

Netenkamų pinigų srautai grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje

1.   Nukrypstant nuo 31 straipsnio, kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai leisti taikyti mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą nepanaudotoms kredito arba likvidumo priemonėms, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

yra priežasčių tikėtis mažesnio netenkamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria ir su visos rinkos, ir su išskirtinėmis nepalankiausiomis sąlygomis;

b)

sandorio šalis yra kredito įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įmonė arba yra susijusi su įstaiga Tarybos direktyvos 83/349/EEB (10) 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba to reglamento 10 straipsnyje nurodyto tinklo ar bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar narė;

c)

mažesnis netenkamų pinigų srauto koeficientas netampa mažesnis už sandorio šalies taikomą gaunamų pinigų srauto koeficientą;

d)

kredito įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

2.   Kompetentingos institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punktas. Tokiu atveju reikia atitikti šiuos papildomus objektyvius kriterijus:

a)

likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė;

b)

tarp grupės subjektų yra teisiškai privalomų susitarimų ir įsipareigojimų, susijusių su nepanaudota kredito arba likvidumo linija;

c)

valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgiama į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.

Kai leidžiama taikyti tokį mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą, kompetentinga institucija EBI praneša Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto proceso rezultatus. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina, ar įvykdytos sąlygos, dėl kurių leidžiama taikyti tokius mažesnius netenkamų pinigų srauto koeficientus.

30 straipsnis

Papildomi netenkamų pinigų srautai

1.   Užtikrinimo priemonei, išskyrus grynuosius pinigus ir 10 straipsnyje nurodytą turtą, kuria kredito įstaiga užtikrina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis ir kredito išvestines priemones, taikomas 20 % papildomo netenkamo pinigų srauto koeficientas.

Užtikrinimo priemonei, kuri yra 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas turtas ir kuria kredito įstaiga užtikrina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis ir kredito išvestines priemones, taikomas 10 % papildomo netenkamo pinigų srauto koeficientas.

2.   Kredito įstaigos apskaičiuoja papildomą netenkamų pinigų srautą, susijusį su visomis sudarytomis sutartimis, dėl kurių sutartinių sąlygų, iš esmės pablogėjus kredito įstaigos kredito kokybei, per 30 kalendorinių dienų atsiranda papildomi netenkamų pinigų srautai arba prireikia papildomų užtikrinimo priemonių, ir apie tai praneša kompetentingoms institucijoms. Kredito įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša apie šį netenkamų pinigų srautą ne vėliau negu tada, kai teikia ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnį. Kai kompetentingos institucijos mano, kad tokie netenkamų pinigų srautai yra reikšmingi galimų kredito įstaigos netenkamų pinigų srautų požiūriu, jos reikalauja, kad kredito įstaiga tokioms sutartims pridėtų papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį papildomų užtikrinimo priemonių poreikį arba netenkamus pinigų srautus, atsirandančius dėl iš esmės pablogėjusios kredito įstaigos kredito kokybės, t. y. įstaigos išorės kredito rizikos vertinimą sumažinus trimis laipsniais. Kredito įstaiga toms papildomoms užtikrinimo priemonėms arba netenkamų pinigų srautams turi taikyti 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientą. Kredito įstaiga reguliariai peržiūri tokio esminio pablogėjimo mastą atsižvelgdama į tai, kas yra svarbu pagal jos sudarytas sutartis, ir savo atliktos peržiūros rezultatus praneša kompetentingoms institucijoms.

3.   Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį užtikrinimo priemonių poreikį, kuris atsirastų dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio kredito įstaigos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, finansavimo sandoriams ir kitoms sutartims, jeigu jos reikšmingos. Šis skaičiavimas atliekamas pagal deleguotąjį aktą, kurį Komisija turės priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 423 straipsnio 3 dalį.

4.   Kredito įstaigos atsižvelgia į netenkamų pinigų srautų ir gaunamų pinigų srautų, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis, grynąją vertę, kaip nustatyta 21 straipsnyje. Rezultatą, susijusį su grynuoju netenkamų pinigų srautu, kredito įstaiga daugina iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento. Kredito įstaigos atlikdamos tokį skaičiavimą neįtraukia tų likvidumo reikalavimų, kurie atsirastų taikant 1, 2 ir 3 dalis.

5.   Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį 100 % parduotų ir per 30 kalendorinių dienų pateiktinų skolintų vertybinių popierių arba kito skolinto turto rinkos vertės, išskyrus atvejus, kai kredito įstaigai nuosavybės teise priklauso pateiktini vertybiniai popieriai arba ji juos yra pasiskolinusi ir privalo grąžinti tik po 30 kalendorinių dienų, o vertybiniai popieriai nėra kredito įstaigų likvidžiojo turto dalis. Jeigu trumpoji pozicija yra padengta užtikrintų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriu, kredito įstaiga daro prielaidą, kad trumpoji pozicija bus išlaikyta visą 30 kalendorinių dienų laikotarpį, o jai taikomas netenkamų pinigų srautas yra lygus 0 %.

6.   Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį 100 %:

a)

kredito įstaigos turimo užtikrinimo priemonės perviršio, kurio bet kuriuo metu pagal sutartį gali pareikalauti sandorio šalis;

b)

užtikrinimo priemonės, kuri turi būti grąžinta sandorio šaliai per 30 kalendorinių dienų;

c)

užtikrinimo priemonės, kuri atitinka turtą, kuris taikant II antraštinę dalį būtų laikomas likvidžiuoju turtu, kuriuo būtų galima pakeisti turtą, atitinkantį turtą, kuris taikant II antraštinę dalį negalėtų būti laikomas likvidžiuoju turtu neturint kredito įstaigos pritarimo.

7.   Indėliai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, taikant 27 arba 29 straipsnį nelaikomi įsipareigojimais, tačiau atitinkamais atvejais jiems taikomos šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos.

8.   Kredito įstaigos nustato 100 % netenkamų pinigų srautą dėl netenkamų lėšų, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, padengtomis obligacijomis ir kitomis struktūrizuotomis finansavimo priemonėmis, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kai šias finansines priemones išleidžia pati kredito įstaiga, arba kredito įstaigos remiamos struktūrinio investavimo įmonės arba specialios paskirties įmonės.

9.   Kredito įstaigos nustato 100 % netenkamų pinigų srautą dėl netenkamų lėšų, susijusių su turtu užtikrintais komerciniais vekseliais, struktūrinio investavimo įmonėmis, vertybinių popierių investavimo subjektais ir kitomis panašiomis tokio finansavimo priemonėmis. Šis 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas sumai termino suėjimo metu, turto, kuris gali būti potencialiai grąžintas, sumai arba reikalaujamai likvidumo sumai.

10.   Tos 8 ir 9 dalyse nurodytų finansavimo programų dalies atžvilgiu kredito įstaigos, kurios yra susijusių likvidumo priemonių teikėjos, neturi dvigubai įskaityti sueinančio termino finansinės priemonės ir likvidumo priemonės, skirtos konsoliduotoms programoms.

11.   Be užtikrinimo pasiskolintas turtas, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, yra laikomas visiškai likviduojamu ir likvidžiajam turtui taikomas 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas, išskyrus atvejus, kai vertybiniai popieriai nuosavybės teise priklauso kredito įstaigai ir nesudaro kredito įstaigos likvidumo atsargos.

12.   Kalbant apie pagrindinio finansų tarpininko paslaugas, kai kredito įstaiga yra finansavusi vieno kliento turtą, kuriuo viduje užskaito iš pasiskolinto turto pardavimą kito kliento vardu, tokiems sandoriams taikomas 50 % netenkamų pinigų srauto, susijusio su neapibrėžtuoju įsipareigojimu, koeficientas, nes, jeigu klientas atsiimtų savo turtą, kredito įstaiga gali privalėti rasti papildomų finansavimo šaltinių šioms pozicijoms padengti.

31 straipsnis

Netenkamų pinigų srautas pagal kredito ir likvidumo priemones

1.   Taikant šį straipsnį turėtų būti laikoma, kad likvidumo priemonė reiškia bet kurią paskirtą nepanaudotą užtikrinimo priemonę, kuri būtų panaudota kliento skolos įsipareigojimams refinansuoti susidarius situacijoms, kai klientas negali tos skolos pratęsti finansų rinkose. Jos suma apskaičiuojama kaip kliento išleistos skolos suma, kuri dabar yra neapmokėta, kurios terminas sueina per 30 kalendorinių dienų ir kurios finansinis stabilumas yra sustiprintas ta priemone. Priemonės apibrėžtis netaikoma likvidumo priemonės daliai, kuria užtikrinta skola, kurios terminas nesueina per 30 kalendorinių dienų. Bet koks papildomas priemonės pajėgumas vertinamas kaip paskirta kredito priemonė, kurios susijęs panaudojimo rodiklis yra toks, koks nustatytas šiame straipsnyje. Bendrosios įmonėms skirtos apyvartinių lėšų priemonės bus klasifikuojamos ne kaip likvidumo priemonės, bet kaip kredito priemonės.

2.   Kredito įstaigos su kredito ir likvidumo priemonėmis susijusius netenkamų pinigų srautus apskaičiuoja kredito ir likvidumo priemonių sumą daugindamos iš atitinkamų 3–5 dalyse nustatytų netenkamų pinigų srauto koeficientų. Su paskirtomis kredito ir likvidumo priemonėmis susiję netenkamų pinigų srautai nustatomi kaip procentinė didžiausios sumos, kurią galima panaudoti per 30 kalendorinių dienų, dalis atėmus bet kokį likvidumo reikalavimą, kuris pagal 23 straipsnį būtų taikytinas su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, ir atėmus bet kokią kredito įstaigai pateiktą užtikrinimo priemonę, įvertintą pagal 9 straipsnį, jeigu užtikrinimo priemonė atitinka visas šias sąlygas:

a)

kredito įstaiga gali ją pakartotinai panaudoti arba įkeisti;

b)

ji turima kaip likvidusis turtas, bet nepripažįstama likvidumo atsargos dalimi; ir

c)

ji nėra dalis turto, kurį išleido priemonės sandorio šalis arba vienas iš su ja susijusių subjektų.

Jeigu kredito įstaiga turi reikiamą informaciją, didžiausia pagal kredito ir likvidumo priemones panaudotina suma yra didžiausia suma, kurią galima panaudoti atsižvelgiant į sandorio šalies nuosavas prievoles arba į iš anksto nustatytą sutartinį panaudojimo tvarkaraštį, kurį įvykdyti reikia per 30 kalendorinių dienų.

3.   Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 5 %, jeigu jos priskiriamos mažmeninių indėlių pozicijos klasei.

4.   Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas kredito priemones per 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 10 %, jeigu priemonės atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jos nepriskiriamos mažmeninių indėlių pozicijos klasei;

b)

jos suteiktos klientams, kurie nėra finansiniai klientai, įskaitant ne finansų įmones, valstybes, centrinius bankus, daugiašalius plėtros bankus ir viešojo sektoriaus subjektus;

c)

jos suteiktos ne siekiant pakeisti kliento finansavimą tais atvejais, kai jis negali padengti savo finansavimo poreikių finansų rinkose.

5.   Didžiausia suma, kurią galima panaudoti pagal nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per ateinančias 30 kalendorinių dienų, dauginama iš 30 %, jeigu priemonės atitinka 4 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, ir iš 40 %, jeigu jos suteiktos asmeninio investavimo bendrovėms.

6.   Nepanaudota paskirta likvidumo priemonės, suteiktos SPPVPS siekiant, kad toks SPPVPS galėtų iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai, įsigyti turtą, kuris nėra vertybiniai popieriai, suma dauginama iš 10 %, jeigu ji viršija dabar iš klientų įsigyto turto sumą ir kai didžiausia suma, kurią galima panaudoti, yra pagal sutartį apribota dabar įsigyto turto suma.

7.   16 straipsnyje paminėtos sistemos arba tinklo centrinė įstaiga iš 75 % netenkamų pinigų srauto koeficiento daugina kredito įstaigai narei paskirtą likvidumo finansavimą, kai tokia kredito įstaiga narė likvidumo finansavimą pagal 16 straipsnio 2 dalį gali laikyti likvidžiuoju turtu. 75 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas paskirtai pagrindinei likvidumo finansavimo sumai.

8.   Kredito įstaiga didžiausią sumą, kurią galima panaudoti pagal kitas nepanaudotas paskirtas kredito priemones ir nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones per 30 kalendorinių dienų, daugina iš atitinkamo netenkamų pinigų srauto koeficiento taip:

a)

40 % – kredito ir likvidumo priemonėms, suteiktoms kredito įstaigoms, ir kredito priemonėms, suteiktoms kitoms reguliuojamoms finansų įstaigoms, įskaitant draudimo ir investicines įmones, KIS arba uždarojo tipo investavimo subjektą;

b)

100 % – likvidumo priemonėms, kurias kredito įstaiga suteikė SPPVPS, išskyrus nurodytąsias 6 dalyje, ir susitarimams, pagal kuriuos įstaiga privalo pirkti turtą iš SPPVPS arba su juo įvykdyti apsikeitimo sandorį;

c)

100 % – kredito ir likvidumo priemonėms, skirtoms finansiniams klientams, nepaminėtiems a ir b punktuose ir 1–7 dalyse.

9.   Nukrypstant nuo 1–8 dalių, kredito įstaigos, kurias įsteigė ir remia bent vienos valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, 3 ir 4 dalyse nustatytą tvarką gali taikyti kredito ir likvidumo priemonėms, kurios skatinamąsias paskolas teikiantiems skolininkams suteikiamos tik siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai finansuoti skatinamąsias paskolas, jeigu tos paskolos atitinka 3 ir 4 dalyse nustatytus netenkamų pinigų srauto koeficientų reikalavimus.

Nukrypstant nuo 32 straipsnio 3 dalies g punkto, jeigu tokios skatinamosios paskolos suteikiamos per kitą kredito įstaigą kaip tarpininkę, kredito įstaigos gali taikyti simetrinį gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto dydį.

Šioje dalyje paminėtos skatinamosios paskolos suteikiamos ne konkurso tvarka ir nesiekiant pelno tik tiems asmenims, kurie nėra finansiniai klientai, siekiant skatinti Sąjungos arba tos valstybės narės centrinės arba regioninės valdžios viešosios politikos tikslų įgyvendinimą. Šiomis priemonėmis galima pasinaudoti tik pateikus pagrįstai tikėtiną skatinamosios paskolos paraišką ir neviršijant tokioje paraiškoje nurodytos sumos, jeigu vėliau atsiskaitoma už išmokėtų lėšų panaudojimą.

10.   Kredito įstaigos iš 100 % daugina bet kokius netenkamų pinigų srautus, susidarančius dėl įsipareigojimų, apmokėtinų per 30 kalendorinių dienų, išskyrus paminėtuosius 23–31 straipsniuose.

3 SKYRIUS

Gaunamų pinigų srautai

32 straipsnis

Gaunamų pinigų srautai

1.   Gaunamų pinigų srautai vertinami per 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Jie apima tik pagal sutartis gaunamų pinigų srautus, susijusius su nepradelstomis pozicijomis, kurių atžvilgiu kredito įstaiga neturi pagrindo tikėtis įsipareigojimų neįvykdymo per 30 kalendorinių dienų laikotarpį.

2.   Gaunamų pinigų srautams taikomas 100 % gaunamų pinigų srauto koeficientas, visų pirma įskaitant šiuos gaunamų pinigų srautus:

a)

sumas, gautinas iš centrinių bankų ir finansinių klientų. Kalbant apie pastaruosius, visų pirma laikoma, kad 100 % gaunamų pinigų srauto koeficientas turėtų būti taikomas gaunamų pinigų srautams, susijusiems su šiais sandoriais:

i)

vertybinių popierių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų;

ii)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte paminėtais prekybos finansavimo sandoriais, kurių likutinis terminas yra trumpesnis negu 30 kalendorinių dienų;

b)

sumos, gautinos iš akcijų, kurių pagrindu nustatomi pagrindiniai akcijų indeksai, jeigu nėra dvigubo skaičiavimo su likvidžiuoju turtu. Tos sumos apima lėšas, kurios pagal sutartis yra gautinos per 30 kalendorinių dienų, pavyzdžiui, dividendai pinigais iš akcijų, susijusių su tokiais pagrindiniais indeksais, arba pinigai, gautini iš tokių nuosavybės priemonių, kurios parduotos, bet už jas dar neatsiskaityta, jeigu tai pagal II antraštinę dalį nepripažįstama likvidžiuoju turtu.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, šioje dalyje nustatytiems gaunamų pinigų srautams taikomi šie reikalavimai:

a)

sumos, gautinos iš ne finansinių klientų, pagrindinio mokėjimo tikslais sumažinamos 50 % jų vertės arba atimant iš jų sutartinių įsipareigojimų tiems klientams, nustatytų teikiant finansavimą, sumą (taikomas didesnysis dydis). Taikant šį punktą, ne finansiniai klientai yra įmonės, valstybės, daugiašaliai plėtros bankai ir viešojo sektoriaus subjektai. Nukrypstant nuo nuostatų, kredito įstaigos, gavusios 31 straipsnio 9 dalyje nurodytą įsipareigojimą, kad galėtų išmokėti skatinamąją paskolą galutiniam gavėjui, arba gavusios panašų įsipareigojimą iš daugiašalio plėtros banko arba viešojo sektoriaus subjekto, gali atsižvelgti į gaunamų pinigų srautą neviršydamos netenkamų pinigų srauto sumos dydžio, kurį jos taiko atitinkamam įsipareigojimui suteikti tokias skatinamąsias paskolas;

b)

į sumas, gautinas pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kurie užtikrinami likvidžiuoju turtu, neatsižvelgiama, jeigu jos neviršija likvidžiojo turto vertės pritaikius vertės mažinimą, kaip nustatyta II antraštinėje dalyje. Kalbant apie su likusia verte susijusias gautinas sumas arba gautinas sumas, užtikrintas turtu, kuris pagal II antraštinę dalį nelaikomas likvidžiuoju turtu, atsižvelgiama į visą tų sumų vertę. Gaunamų pinigų srautai neleidžiami, jeigu užtikrinimo priemonė naudojama trumpajai pozicijai pagal 30 straipsnio 5 dalį padengti;

c)

sumoms, gautinoms iš sutartinių sueinančio termino garantinės įmokos paskolų, užtikrintų nelikvidžiuoju turtu, gali būti taikomas 50 % gaunamų pinigų srauto koeficientas. Į tokius gaunamų pinigų srautus gali būti atsižvelgiama tik tuomet, jeigu kredito įstaiga nenaudoja užtikrinimo priemonės, kurią iš pat pradžių gavo teikdama paskolas, bet kokioms trumposioms pozicijoms padengti;

d)

gautinos sumos, kurioms jas skolinga kredito įstaiga taiko 27 straipsnį, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus indėlius centrinėje įstaigoje, dauginamos iš atitinkamo simetrinio gaunamų pinigų srauto koeficiento. Kai atitinkamo koeficiento nustatyti negalima, taikomas 5 % gaunamų pinigų srauto koeficientas;

e)

dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, susidaro gaunamų pinigų srautas, susijęs su paskolinto turto likvidumo vertės perviršiu, palyginti su pasiskolinto turto likvidumo verte;

f)

jeigu užtikrinimo priemonė, gauta per atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimosi ar užtikrinimo priemone padengtus apsikeitimo sandorius, kurių terminas sueina per 30 dienų, yra pakartotinai įkeičiama ir naudojama trumposioms pozicijoms, kurias galima pratęsti ilgesnį negu 30 dienų laikotarpį, padengti, kredito įstaiga laiko, kad tokie atvirkštinio atpirkimo arba vertybinių popierių skolinimosi sandoriai bus pratęsti ir nesusidarys jokie gaunamų pinigų srautai, taigi ji turi toliau dengti trumpąją poziciją arba atpirkti atitinkamus vertybinius popierius. Trumposios pozicijos apima tiek atvejus, kai turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje (angl. matched book) kredito įstaiga pardavė pasiskolintą vertybinį popierių per vienakryptį sandorį, sudarantį dalį prekybos arba apsidraudimo strategijos, tiek atvejus, kai kredito įstaiga atpirkimo sandorių turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje (angl. matched repo book) turi trumpąją pasiskolinto vertybinio popieriaus poziciją, t. y. pasiskolino vertybinį popierių tam tikram laikotarpiui ir tą vertybinį popierių paskolino ilgesniam laikotarpiui;

g)

į nepanaudotas kredito ar likvidumo priemones ir kitus iš subjektų, išskyrus centrinius bankus ir paminėtuosius 34 straipsnyje, gautus įsipareigojimus neatsižvelgiama. Į iš centrinio banko gaunamas nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones, pagal 14 straipsnį pripažįstamas likvidžiuoju turtu, neatsižvelgiama kaip į gaunamų pinigų srautą;

h)

į sumas, gautinas iš pačios kredito įstaigos arba su ja susijusio subjekto išleistų vertybinių popierių, atsižvelgiama pagal jų grynąją vertę, o gaunamų pinigų srauto koeficientas yra taikomas toks, koks pagal šį straipsnį taikomas pagrindiniam turtui;

i)

į turtą su sutartyje nenurodytu galutiniu terminu atsižvelgiama taikant 20 % gaunamų pinigų srauto koeficientą, jeigu sutartyje leidžiama kredito įstaigai pasitraukti arba pareikalauti sumokėti sumą per 30 dienų.

4.   3 dalies a punktas netaikomas sumoms, gautinoms pagal užtikrinto skolinimo sandorius ir sandorius kapitalo rinkoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 punktuose, kurie pagal II antraštinę dalį užtikrinami likvidžiuoju turtu, kaip nurodyta 3 dalies b punkte. Į gaunamų pinigų srautus, susidarančius atsiradus galimybei naudoti pagal teisės aktų reikalavimus siekiant apsaugoti kliento prekybos turtą atskirose sąskaitose laikomus likučius, visiškai atsižvelgiama, jeigu tie atskirai laikomi likučiai yra įtraukti į likvidųjį turtą, kaip apibrėžta II antraštinėje dalyje.

5.   Per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytas sutartis tikėtini netenkamų ir gaunamų pinigų srautai yra apskaičiuojami pagal jų grynąsias vertes, kaip nurodyta 21 straipsnyje, ir, jeigu gaunama grynoji gaunamų pinigų srauto suma, ji dauginama iš 100 %.

6.   Kredito įstaigos neatsižvelgia į jokius gaunamų pinigų srautus, susijusius su bet kokiu II antraštinėje dalyje paminėtu likvidžiuoju turtu, išskyrus su turtu susijusius mokėjimus, kurie neatspindimi turto rinkos vertėje.

7.   Kredito įstaigos neatsižvelgia į gaunamų pinigų srautus, susijusius su bet kokiais naujai prisiimtais įsipareigojimais.

8.   Kredito įstaigos atsižvelgia į gaunamų pinigų srautus, gautinus trečiosiose valstybėse, kuriose taikomi turto perleidimo apribojimai, arba išreikštus nekonvertuojamomis valiutomis, tik tiek, kiek jie atitinka netenkamų pinigų srautą atitinkamai trečiojoje valstybėje arba atitinkama valiuta.

33 straipsnis

Viršutinė gaunamų pinigų srautų riba

1.   Kredito įstaigos gaunamų pinigų srautus pripažįsta tik iki 75 % visų netenkamų pinigų srautų, kaip apibrėžta 2 skyriuje, išskyrus atvejus, kai konkrečiam gaunamų pinigų srautui ši viršutinė riba netaikoma, kaip nurodyta 2, 3 arba 4 dalyje.

2.   Gavusi išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, kredito įstaiga 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos gali visiškai arba iš dalies netaikyti šiems gaunamų pinigų srautams:

a)

gaunamų pinigų srautams, kai teikėjas yra kredito įstaigos patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba yra susijęs su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais;

b)

gaunamų pinigų srautams, susijusiems su indėliais, laikomais kitose kredito įstaigose, įtrauktose į subjektų, kuriems gali būti taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nustatyta tvarka, grupę;

c)

26 straipsnyje nurodytiems gaunamų pinigų srautams, įskaitant gaunamų pinigų srautus, susidarančius dėl su hipotekos skolinimu susijusių paskolų arba 31 straipsnio 9 dalyje paminėtų skatinamųjų paskolų, arba gaunamų pinigų srautus, susijusius su daugiašaliais plėtros bankais arba viešojo sektoriaus subjektu, kurių atžvilgiu kredito įstaiga veikė kaip tarpininkė.

3.   Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, specializuotos kredito įstaigos gali gaunamų pinigų srautams netaikyti viršutinės ribos, kai jų pagrindinė veikla yra išperkamoji nuoma ir faktoringas, išskyrus 4 dalyje apibūdintą veiklą, ir laikomasi 5 dalyje nustatytų sąlygų.

4.   Gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą, specializuotos kredito įstaigos gaunamų pinigų srautams gali taikyti 90 % viršutinę ribą, kai laikomasi 5 dalyje nustatytų sąlygų, o jų pagrindinė veikla yra ši:

a)

motorinių transporto priemonių įsigijimo finansavimas;

b)

vartojimo kreditai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/48/EB.

5.   3 dalyje paminėtos kredito įstaigos gaunamų pinigų srautams gali netaikyti viršutinės ribos, o 4 dalyje paminėtos įstaigos gali taikyti didesnę – 90 % – viršutinę ribą, jeigu jos laikosi šių sąlygų:

a)

verslo veiklos likvidumo rizika yra nedidelė atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

i)

gaunamų pinigų srautų laikas sutampa su netenkamų pinigų srautų laiku;

ii)

individualiu lygmeniu kredito įstaiga nėra iš esmės finansuojama mažmeniniais indėliais;

b)

individualiu lygmeniu jų pagrindinės veiklos, nuodytos 3 arba 4 dalyje, rodiklis yra didesnis negu 80 % viso balanso;

c)

nukrypti leidžiančios nuostatos nurodomos metinėse ataskaitose.

Kompetentingos institucijos EBI praneša, kurioms specializuotoms kredito įstaigoms leista netaikyti viršutinės ribos arba kurioms leista taikyti aukštesnę viršutinę ribą, kartu pateikiant pagrindimą. EBI skelbia ir tvarko specializuotų kredito įstaigų, kurioms leista netaikyti viršutinės ribos arba taikyti aukštesnę viršutinę ribą, sąrašą. EBI gali prašyti pateikti patvirtinamuosius dokumentus.

6.   Kompetentingai institucijai sutikus, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys pagal 2 straipsnio 3 dalies e punktą gali būti taikomos tiek individualiai, tiek konsoliduotai.

7.   Kredito įstaigos savo grynųjų netenkamų pinigų srautų, kuriems taikoma gaunamų pinigų srautų viršutinė riba, sumą nustato pagal šio reglamento II priede nustatytą formulę.

34 straipsnis

Gaunamų pinigų srautai grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje

1.   Nukrypstant nuo 32 straipsnio 3 dalies g punkto, kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai leisti taikyti didesnį gaunamų pinigų srauto koeficientą nepanaudotoms kredito ir likvidumo priemonėms, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

yra priežasčių tikėtis didesnio gaunamų pinigų srauto net ir tuo atveju, kai teikėjas susiduria su visos rinkos ir ypatingu scenarijų deriniu esant nepalankiausioms sąlygoms;

b)

sandorio šalis yra kredito įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įmonė, kita tos pačios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, yra susijusi su kredito įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, yra tos pačios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucinės užtikrinimo sistemos narė arba yra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nurodyto tinklo arba bendradarbiavimo grupės centrinė įstaiga ar tinklo narė;

c)

kai gaunamų pinigų srauto koeficientas yra didesnis negu 40 %, sandorio šalis, nukrypdama nuo 31 straipsnio, taiko atitinkamą simetrinį netenkamų pinigų srauto koeficientą;

d)

kredito įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje.

2.   Kai kredito įstaiga ir kredito įstaiga, esanti sandorio šalimi, yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, jeigu, kartu su 1 dalyje nustatytais kriterijais, yra įvykdyti šie papildomi objektyvūs a–c punktuose išvardyti kriterijai:

a)

likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė;

b)

tarp grupės subjektų yra teisiškai privalomų susitarimų ir įsipareigojimų, susijusių su kredito arba likvidumo linija;

c)

valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgta į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.

Siekdamos nustatyti, ar įvykdyti šioje dalyje nustatyti papildomi kriterijai, kompetentingos institucijos veikia kartu ir išsamiai konsultuodamosi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies b punktą.

3.   Kai 2 dalyje nustatyti papildomi kriterijai yra įvykdyti, likvidumo gavėjo kompetentingai institucijai leidžiama taikyti lengvatinį iki 40 % gaunamų pinigų srauto koeficientą. Tačiau norint taikyti bet kokį didesnį negu 40 % lengvatinį koeficientą, taikomą simetriškai, reikia gauti abiejų kompetentingų institucijų sutikimą.

Kai leidžiama taikyti didesnį negu 40 % lengvatinį gaunamų pinigų srauto koeficientą, kompetentingos institucijos EBI informuoja apie 2 dalyje nurodyto proceso rezultatus. Kompetentingos institucijos reguliariai peržiūri, ar tebevykdomos sąlygos, dėl kurių leista taikyti tokius didesnius gaunamų pinigų srautus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

Valstybių narių garantuojamo bankų turto tęstinumas

1.   Kredito įstaigų išleistas turtas, kuriam suteikta valstybės narės centrinės valdžios garantija, 1 lygio turtu laikomas tik tada, kai garantija:

a)

maksimalios sumos atžvilgiu buvo suteikta arba ją suteikti maksimalios sumos atžvilgiu įsipareigota iki 2014 m. birželio 30 d.;

b)

yra tiesioginė, aiški, neatšaukiama ir besąlyginė garantija ir apima negebėjimo suėjus terminui sumokėti pagrindinės sumos ir palūkanų atvejus.

2.   Kai garantas yra valstybės narės regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, garantuojamas turtas 1 lygio turtu laikomas tik tada, kai tokios regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijos pozicijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį yra laikomos jų centrinės valdžios pozicijomis, o garantija atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytas turtas ir toliau laikomas 1 lygio turtu, kol galioja garantija, atitinkamai suteikta atitinkamam emitentui arba jo turtui ir kartkartėmis pataisoma arba pakeičiama. Kai emitento arba jo turto atžvilgiu suteiktos garantijos suma yra padidinama bet kuriuo metu po 2014 m. birželio 30 d., tik tokia dalis turto laikoma likvidžiuoju turtu, kokia buvo maksimali garantijos, įsipareigotos iki tos dienos, suma.

4.   Šiame straipsnyje nurodytam turtui taikomi tokie pat reikalavimai, kokie pagal šį reglamentą taikomi 1 lygio turtui, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies c punkte.

5.   Kai kredito įstaigai arba jos turtui taikoma garantijų sistema, taikant šį straipsnį garantija laikoma visa sistema.

36 straipsnis

Valstybių narių remiamoms sumažėjusios vertės turto valdymo agentūroms taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Iki 2023 m. gruodžio 31 d. 1 lygio turtu laikomos toliau išvardytų valstybių narių remiamų sumažėjusios vertės turto valdymo agentūrų išleistos pirmaeilės obligacijos:

a)

Nacionalinės turto valdymo agentūros (angl. National Asset Management Agency, NAMA), Airija;

b)

„Sociedad de Gestión de Activos Procedentes de la Reestructuración Bancaria, S.A“ (SAREB), Ispanija;

c)

agentūros „Bankų turto valdymo įmonė“ (angl. Bank Asset Management Company), įsteigtos pagal Slovėnijos Respublikos bankų stabilumo didinimo priemonių įstatymą, Slovėnija.

2.   1 dalyje nurodytam turtui taikomi tokie pat reikalavimai, kokie pagal šį reglamentą taikomi 1 lygio turtui, kurį sudaro reikalavimai centrinei ar regioninei valdžiai, vietos valdžios institucijoms ar viešojo sektoriaus subjektams arba kuriam suteiktos jų garantijos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies c punkte.

37 straipsnis

Būsto paskolomis užtikrintam pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio, iki 2015 m. spalio 1 d. išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kai pagrindinės pozicijos yra 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodytos būsto paskolos, laikomos 2B lygio turtu, jeigu jos atitinka visus 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nustatytus paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio reikalavimus.

2.   Nukrypstant nuo 13 straipsnio, po 2015 m. spalio 1 d. išleistos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, kai pagrindinės pozicijos yra 13 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodytos būsto paskolos, neatitinkančios tame papunktyje nustatytų vidutinių paskolos ir už ją įsigyto turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio reikalavimų, 2B lygio turtu laikomos iki 2025 m. spalio 1 d., jeigu pagrindinės pozicijos apima būsto paskolas, kurioms suteikimo metu nebuvo taikoma nacionalinė teisė, kuria reglamentuojamos paskolos ir pajamų santykio ribos, ir tokios būsto paskolos suteiktos bet kuriuo metu iki 2015 m. spalio 1 d.

38 straipsnis

Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio taikymo pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnyje nustatytas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis pradedamas taikyti taip:

a)

60 % padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas – nuo 2015 m. spalio 1 d.;

b)

70 % – nuo 2016 m. sausio 1 d.;

c)

80 % – nuo 2017 m. sausio 1 d.;

d)

100 % – nuo 2018 m. sausio 1 d.

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnio 5 dalį, valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad jose veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos arba tų kredito įstaigų pogrupis toliau taikytų didesnį (iki 100 %) padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą iki to laiko, kol pagal šį reglamentą bus visiškai nustatytas privalomas mažiausias 100 % standartas.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(6)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(7)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(8)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(9)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5).

(10)  1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos Direktyva, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, 1983 7 18, p. 1).


I PRIEDAS

Likvidumo atsargos sudėties nustatymo formulės

1.

Pagal 17 straipsnį kredito įstaigos savo likvidumo atsargos sudėtį nustato taikydamos šiame priede nustatytas formules.

2.

Likvidumo atsargos apskaičiavimas. Kredito įstaigos likvidumo atsargą skaičiavimo dieną sudaro:

a)

1 lygio turto suma plius

b)

2 A lygio turto suma, plius

c)

2 B lygio turto suma,

atėmus mažesnįjį iš šių dydžių:

d)

a, b ir c sumą arba

e)

perteklinę likvidžiojo turto sumą, apskaičiuojamą pagal šio priedo 3 ir 4 punktus.

3.

Perteklinę likvidžiojo turto sumą sudaro toliau apibrėžtos sudedamosios dalys:

a)

pakoreguota nepadengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma, kuri yra lygi viso 1 lygio likvidžiojo turto, išskyrus 1 lygio padengtas obligacijas, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrinto finansavimo sandorį, užtikrinto skolinimo sandorį, apsikeitimo turtu arba užtikrintų išvestinių finansinių priemonių sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei;

b)

pakoreguota 1 lygio padengtų obligacijų suma, kuri yra lygi visų 1 lygio padengtų obligacijų, kurias kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrinto finansavimo sandorį, užtikrinto skolinimo sandorį, apsikeitimo turtu arba užtikrintų išvestinių finansinių priemonių sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei, ją atitinkamai sumažinus;

c)

pakoreguota 2A lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2A lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrinto finansavimo sandorį, užtikrinto skolinimo sandorį, apsikeitimo turtu arba užtikrintų išvestinių finansinių priemonių sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei, ją atitinkamai sumažinus; ir

d)

pakoreguota 2B lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2B lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrinto finansavimo sandorį, užtikrinto skolinimo sandorį, apsikeitimo turtu arba užtikrintų išvestinių finansinių priemonių sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei, ją atitinkamai sumažinus.

4.

Perteklinės likvidžiojo turto sumos apskaičiavimas. Ši suma yra:

a)

pakoreguota nepadengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma plius

b)

pakoreguota 1 lygio padengtų obligacijų suma, plius

c)

pakoreguota 2A lygio turto suma, plius

d)

pakoreguota 2B lygio turto suma,

atėmus mažesnįjį iš šių dydžių:

e)

a, b, c ir d sumą;

f)

dydį, gaunamą 100/30 padauginus iš a;

g)

dydį, gaunamą 100/60 padauginus iš a ir b sumos;

h)

dydį, gaunamą 100/85 paauginus iš a, b ir c sumos.

5.

Likvidumo atsargos sudėtis, atsižvelgus į bet kurio užtikrinto finansavimo sandorio, užtikrinto skolinimo sandorio, apsikeitimo turtu arba užtikrintų išvestinių finansinių priemonių sandorio likvidavimą ir pagal 17 straipsnį pritaikius pirmiau minėtas viršutines ribas, nustatoma taip:

 

a″ (pakoreguota nepadengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma pritaikius viršutinę ribą)

= a (pakoreguota nepadengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma nepritaikius viršutinės ribos)

 

b″ (pakoreguota padengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma pritaikius viršutinę ribą)

= MIN(b, a70/30)

čia b = pakoreguota padengtų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma nepritaikius viršutinės ribos

 

c″ (pakoreguota 2A lygio turto suma pritaikius viršutinę ribą)

= MIN(c, (a + b″)40/60, MAX(a70/30 – b″, 0))

čia c = pakoreguota 2A lygio turto suma nepritaikius viršutinės ribos

 

d″ (pakoreguota 2B lygio turto suma pritaikius viršutinę ribą)

= MIN (d, (a + b″ + c″)15/85, MAX((a + b″)40/60 – c″,0), MAX(70/30a – b″ – c″,0))

Čia d = pakoreguota 2B lygio turto suma nepritaikius viršutinės ribos


II PRIEDAS

Grynojo netenkamų pinigų srauto apskaičiavimo formulė

NLO

=

grynasis netenkamų pinigų srautas

TO

=

visi netenkamų pinigų srautai

TI

=

visi gaunamų pinigų srautai

FEI

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems netaikoma viršutinė riba

IHC

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems taikoma didesnė viršutinė 90 % netenkamų pinigų srautų riba

IC

=

gaunamų pinigų srautai, kuriems taikoma viršutinė 75 % netenkamų pinigų srautų riba

Grynasis netenkamų pinigų srautas yra lygus visų netenkamų pinigų srautų sumai atėmus gaunamų pinigų srautų, kuriems netaikoma viršutinė riba, sumą, gaunamų pinigų srautų, kuriems taikoma viršutinė 90 % riba, sumą ir gaunamų pinigų srautų, kuriems taikoma viršutinė 75 % riba, sumą.

NLO = TO – MIN(FEI, TO) – MIN(IHC, 0,9*MAX(TO – FEI, 0)) – MIN(IC, 0,75*MAX(TO – FEI – IHC/0,9, 0))


Top