28.2.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 58/1

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/273

2017 m. gruodžio 11 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 69 ir 89 straipsnius, 145 straipsnio 4 dalį, 147 straipsnio 3 dalį bei 223 straipsnio 2 dalį ir to reglamento VIII priedo II dalies D skirsnio 5 punktą,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 64 straipsnio 6 dalį ir 89 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (3). Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies III skyriuje ir II antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka ir jos valdymas, vynuogynų registras, lydimieji dokumentai ir sertifikavimas, įvežimo ir išvežimo operacijų registras ir vyno sektoriuje taikomi pranešimo reikalavimai, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti su tomis taisyklėmis susijusius deleguotuosius bei įgyvendinimo aktus. Tais aktais turėtų būti pakeistos atitinkamos Komisijos reglamentų (EB) Nr. 555/2008 (4) bei (EB) Nr. 436/2009 (5) nuostatos ir tam tikros Komisijos reglamentų (EB) Nr. 606/2009 (6) bei (EB) Nr. 607/2009 (7) nuostatos dėl vienos veislės vynuogių vyno sertifikavimo ir su įvežimo ir išvežimo operacijų registrais susijusių administracinių taisyklių. Supaprastinimo tikslais į naująjį deleguotąjį aktą reikėtų įtraukti ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/560 (8) nuostatas;

(2)

dėl teisinio tikrumo reikėtų apibrėžti tam tikrus šiame reglamente ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/274 (9) vartojamus terminus. Tikslinga apibrėžti įvairius vynmedžiais apsodintų plotų ir ūkio subjektų tipus, atsižvelgiant į abiejuose reglamentuose numatytas su tokiais plotais ir ūkio subjektais susijusias konkrečias teises ir reikalavimus;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 62 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi laikytis bendrojo reikalavimo, pagal kurį gamintojams, ketinantiems sodinti ar atsodinti vynmedžius, leidimai sodinti vynmedžius išduodami pateikus paraišką. Tačiau pagal to straipsnio 4 dalį ši leidimų išdavimo tvarka netaikoma vynmedžių sodinimui tam tikruose plotuose. Būtina nustatyti su tos išimties taikymo sąlygomis susijusias taisykles. Kad nebūtų vengiama laikytis naujos tvarkos, plotai, kurie turi būti naudojami eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynai, turėtų būti naudojami tik nurodytais tikslais. Iš tokiuose plotuose užaugintų vynuogių pagamintais vynuogių produktais neturėtų būti prekiaujama, išskyrus atvejus, kai valstybės narės mano, kad nėra pavojaus sutrikdyti rinkos veikimą. Reikėtų leisti, laikantis iki Deleguotojo reglamento (ES) 2015/560 įsigaliojimo taikytų atitinkamų taisyklių, tęsti jau pradėtus vynuogių auginimo eksperimentus ir palikti užveistus skiepų daigynus. Siekiant užtikrinti, kad dėl plotų, iš kuriuose užaugintų vynuogių pagamintas vynas arba vynuogių produktai skirti tik vynuogių augintojo šeimos vartojimo reikmėms, nesutriktų rinkos veikimas, tikslinga apriboti tokių plotų dydį ir taikyti išlygą tik su sąlyga, kad vynuogių augintojas nesiverčia komercine vyno gamyba. Dėl tos pačios priežasties tokia išimtis turėtų būti taikoma ir komercinės veiklos nevykdančioms organizacijoms. Kad nebūtų pakenkta bendriesiems leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos tikslams, turėtų būti nustatyta su didžiausiu naujo ploto dydžiu susijusi sąlyga, taikoma gamintojo, kuris tam tikrą vynmedžiais apsodintą plotą prarado dėl viešaisiais interesais grindžiamo pagal nacionalinę teisę vykdomo privalomo pirkimo, plotams;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimo suteikimo taisyklės ir tinkamumo bei prioriteto nustatymo kriterijai, kuriuos gali taikyti valstybės narės. Reikėtų nustatyti konkrečias su kai kuriais tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijais susijusias sąlygas, kad tie kriterijai būtų taikomi vienodomis sąlygomis ir kad gamintojai, kuriems suteikiami leidimai, nevengtų laikytis leidimų išdavimo sistemos taisyklių. Be to, reikėtų ir toliau taikyti Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/560 nustatytus tris papildomus kriterijus: tinkamumo kriterijų, kurį taikant atsižvelgiama į neteisėtą naudojimąsi saugomų geografinių nuorodų reputacija, prioriteto nustatymo kriterijų, palankų leidimų išdavimo tvarkos taisyklių besilaikantiems ir savo valdose apleistų vynuogynų neturintiems gamintojams, ir prioriteto nustatymo kriterijų, palankų socialinės paskirties ne pelno organizacijoms, gavusioms dėl terorizmo ir kitokių nusikaltimų konfiskuotų žemių. Tinkamumo kriterijus nustatytas atsižvelgiant į poreikį konkrečių geografinių nuorodų reputaciją apsaugoti panašiu būdu kaip ir konkrečių kilmės vietos nuorodų reputaciją, užtikrinant, kad joms grėsmės nekeltų naujų vynmedžių sodinimas. Pagal pirmąjį prioriteto nustatymo kriterijų palankesnės sąlygos tam tikriems pareiškėjams sudaromos atsižvelgiant į informaciją apie jų ankstesnę veiklą, iš kurios matyti, kad jie laikosi leidimų išdavimo tvarkos taisyklių ir neprašo leidimų sodinti naujus vynmedžius, nors turi gamybai nebenaudojamais vynmedžiais apsodintų plotų, dėl kurių galėtų būti suteikti atsodinimo leidimai. Antruoju prioriteto nustatymo kriterijumi siekiama palankesnes sąlygas sudaryti socialinės paskirties ne pelno organizacijoms, gavusioms dėl terorizmo ir kitokių nusikaltimų konfiskuotų žemių, – taip siekiama skatinti socialinėms reikmėms naudoti žemę, kuri priešingu atveju galėtų būti nebenaudojama gamybos reikmėms;

(5)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 118 straipsniu ir siekiant atsižvelgti į įvairių tam tikros teritorijos vietovių gamtinius, socialinius bei ekonominius skirtumus ir skirtingas ūkio subjektų taikomas augimo strategijas, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijus, taip pat tris papildomus tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijus valstybėms narėms turėtų būti leidžiama regionų lygmeniu skirtingai taikyti konkrečioms vietovėms, kurios atitinka saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) suteikimo reikalavimus, konkrečioms vietovėms, kurios atitinka saugomos geografinės nuorodos (SGN) suteikimo reikalavimus, arba vietovėms, kurioms netaikoma geografinė nuoroda. Toks skirtingas minėtų kriterijų taikymas įvairiose tam tikros teritorijos vietovėse turėtų būti visuomet grindžiamas tų vietovių skirtumais;

(6)

siekdamos pasirengti šiame reglamente nenumatytiems vengimo atvejams, valstybės narės turėtų priimti priemones, kuriomis leidimų prašantiems pareiškėjams bus neleidžiama vengti tinkamumo ar prioriteto nustatymo kriterijų taikymo, jei pareiškėjų veiksmams dar nėra taikomos specialios šio reglamento nuostatos dėl vengimo prevencijos, susijusios su konkrečiais tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijais;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vienu metu auginti vynmedžius, kuriuos gamintojas įsipareigojo išnaikinti, ir naujai pasodintus vynmedžius. Siekiant užkirsti kelią pažeidimams, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tinkamomis priemonėmis užtikrinti įsipareigojimo išnaikinti vynmedžius vykdymą, be kita ko, reikalauti, kad išduodant išankstinio atsodinimo leidimą būtų pateikiamas užstatas. Be to, būtina nurodyti, kad tais atvejais, kai vynmedžiai nėra išnaikinami per minėtoje nuostatoje numatytą ketverių metų laikotarpį, įsipareigotame išnaikinti plote pasodinti vynmedžiai turi būti laikomi pasodintais be leidimo;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 3 dalį valstybės narės, remdamosi pripažintų ir atstovaujančių profesinių organizacijų rekomendacijomis, gali riboti atsodinimą vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda arba su saugoma geografine nuoroda gamybos reikalavimus atitinkančiuose plotuose. Siekiant nustatyti aiškias tokių apribojimo sprendimų taikymo srities ribas ir kartu užtikrinti tokios tvarkos nuoseklumą bei neleisti vengti jos taikymo, reikėtų nustatyti tų sprendimų pagrindą ar priežastis. Reikėtų užtikrinti, kad dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 1 dalyje nustatyto automatinio atsodinimo leidimų suteikimo valstybės narės neprarastų galimybės riboti su konkrečiais plotais susijusių leidimų išdavimą, kaip numatyta to reglamento 63 straipsnio 2 dalies b punkte ir 3 dalyje. Tačiau reikėtų aiškiai nustatyti, kad kai kurie konkretūs atvejai negali būti laikomi šios tvarkos pažeidimais;

(9)	Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros valstybės narės privalo tvarkyti vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos pajėgumus. Išsami į vynuogynų registrą įtrauktina informacija turėtų būti nustatyta šiame reglamente;

(10)	vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 1 dalimi, vyno produktus į apyvartą Sąjungos teritorijoje galima išleisti tik kartu su oficialiai patvirtintu lydimuoju dokumentu. Reikėtų nustatyti to lydimojo dokumento naudojimo taisykles;

(11)

valstybių narių patirtis rodo, kad atleidimas nuo pareigos vežti vyno produktus su lydimuoju dokumentu gali apimti didesnius atstumus ir įvairesnes operacijas, taip sudarant palankesnes sąlygas gabenti vyną ir išlaikant pakankamą vyno produktų atsekamumo lygį. Visų pirma, atleidimas turėtų būti taikomas ir vynuogių sultims bei misai, kurių KN kodai yra 2009 61 bei 2009 69 ir kurios tiekiamos vyno gamyba nesiverčiantiems ūkio subjektams, nes tų subjektų nekontroliuoja už vyno sektorių atsakingos institucijos, o tų produktų atsekamumą galima užtikrinti komerciniu dokumentu;

(12)

Tarybos direktyvoje 2008/118/EB (10) nustatyta suderinta tam tikroms akcizais apmokestinamoms prekėms, įskaitant tam tikrus alkoholinius gėrimus, taikoma tvarka ir numatyta, koks elektroninis administracinis dokumentas ir kiti dokumentai turi būti pateikti su tų prekių siuntomis. Siekiant nustatyti vienodas visoje Sąjungoje taikytinas taisykles ir supaprastinti ūkio subjektų atliekamus administracinius formalumus, tikslinga numatyti, kad su vyno produktų siuntomis pateikiami lydimieji dokumentai taikant akcizų taisykles taip pat būtų laikomi pripažintais lydimaisiais dokumentais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1308/2013;

(13)

atsižvelgiant į Direktyvos 2008/118/EB 40 straipsnį ir siekiant, kad ūkio subjektai galėtų sparčiau atlikti administracinius formalumus, taip pat siekiant užtikrinti patikimesnį vyno produktų sertifikavimą ir atsekamumą, valstybių narių įdiegtą supaprastintą informacinę sistemą, pagrįstą komercinių dokumentų, kuriuose pateikta bent produktui identifikuoti ir jo gabenimui atsekti būtina informacija, reikėtų pripažinti tinkama smulkiųjų gamintojų vyno produktų siuntų ir akcizais neapmokestinamų vyno produktų siuntų elektroniniams lydimiesiems dokumentams išduoti. Tačiau tam, kad tokios informacinės sistemos dar netaikančios valstybės narės galėtų ją įdiegti, turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį galėtų būti naudojami tiek popieriniai, tiek elektroniniai lydimieji dokumentai;

(14)	atsižvelgiant į Direktyvos 2008/118/EB 30 straipsnį, valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti supaprastintas procedūras ir naudoti dokumentus, leidžiančius joms stebėti tik jų teritorijoje vežamų vyno produktų judėjimą;

(15)

be to, lydimieji dokumentai gali būti naudojami tiek tam tikroms vyno produktų charakteristikoms, tiek jų derliaus metams arba vyninių vynuogių veislėms ir SKVN ar SGN patvirtinti. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams, šiame reglamente reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis lydimieji dokumentai galėtų būti naudojami tokio patvirtinimo tikslais. Siekiant supaprastinti ūkio subjektų atliekamus administracinius formalumus ir panaikinti kompetentingoms institucijoms tenkančią įprastų užduočių naštą, reikėtų nustatyti, kad kompetentingos institucijos gali leisti siuntėjams užpildyti lydimuosius dokumentus ir juose patiems patvirtinti vyno produktų kilmę ar kilmės vietą, vyno charakteristikas, vynuogių, iš kurių tie produktai pagaminti, derliaus metus arba veislę (-es) ir vynui suteiktą SKVN arba SGN;

(16)	jei trečiųjų šalių prašymu ūkio subjektai privalo pateikti vyno produktų charakteristikas patvirtinančius specialius sertifikatus, šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti eksportuojamų vyno produktų sertifikavimo sistema ir numatytos jų autentiškumo ir naudojimo sąlygos;

(17)

pagal muitinės taisykles kaip vyno produktų eksporto įrodymą, be lydimųjų dokumentų, reikia pateikti ir papildomus dokumentus, pvz., eksporto deklaracijas. Todėl reikėtų nustatyti papildomas tų dokumentų rengimo ir tvirtinimo, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (11) arba pagal jį nustatytų taisyklių, procedūras;

(18)

neišpilstyti vežami vyno produktai dažniau tampa nesąžiningos praktikos objektu nei į talpyklas su vienkartiniu uždarymo įtaisu išpilstyti ir etiketėmis paženklinti produktai. Todėl reikėtų reikalauti, kad vežant tokias siuntas, išskyrus atvejus, kai naudojama informacinė sistema, kuria naudodamasi iškrovimo vietos kompetentinga institucija gali gauti lydimajame dokumente pateiktus duomenis, tą informaciją iš anksto pateiktų pakrovimo vietos kompetentinga institucija;

(19)

kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau atlikti į laisvą apyvartą išleidžiamų trečiųjų šalių produktų arba Sąjungos produktų, kurie iš pradžių buvo eksportuoti, o paskui reimportuoti į Sąjungą, siuntų vežimo patikras, reikėtų reikalauti, kad dokumentuose, pridedamuose prie tokių produktų siuntų po jų išleidimo į laisvą apyvartą būtų pateikta nuoroda į išleidimo į laisvą apyvartą dokumentus arba Sąjungos kilmės produktų atveju į lydimąjį dokumentą, išduotą pradinio siuntimo tikslais, arba kitą priimtiną dokumentą, kuriuo įrodoma produktų kilmė;

(20)	siekiant teisinio tikrumo reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų suderinti gavėjo veiksmai, kurių jis turi imtis atsisakydamas su lydimuoju dokumentu vežamo produkto, ir kuriose būtų nurodyta, su kokiu lydimuoju dokumentu produktas gali būti vežamas toliau;

(21)

siekiant rasti sprendimą tais atvejais, kai kompetentinga institucija nustato arba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad siuntėjas įvykdė rimtą Sąjungos ar nacionalinių vyno sektoriaus taisyklių, kuriomis reglamentuojamas vyno produktų vežimas su lydimaisiais dokumentais, gamybos sąlygos arba tokių produktų sudėtis, pažeidimą ir siekiant suteikti galimybes kompetentingoms institucijoms stebėti tolesnį atitinkamo produkto gabenimą arba priimti sprendimą dėl būsimo to produkto naudojimo, tikslinga nustatyti išsamias su procedūra, kurią tokiais atvejais gali reikalauti taikyti kompetentinga institucija, susijusias nuostatas dėl lydimųjų dokumentų, keitimosi informacija ir kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos;

(22)

siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį arba atkurti teisėtumą tais atvejais, kai nustatoma nedidelių pažeidimų, susijusių su vežant vyno produktus naudojamais lydimaisiais dokumentais, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis pažeidimą nustačiusiai kompetentingai institucijai būtų leista imtis tinkamų priemonių, kad būtų sureguliuotas tokių produktų vežimas, arba pažeidimams proporcingų priemonių, įskaitant draudimą prekiauti atitinkamais produktais, ir informuoti pakrovimo vietos kompetentingą instituciją;

(23)	siekiant teisinio tikrumo tikslinga numatyti taisykles, susijusias su vežant produktus susiklosčiusiomis force majeure arba nenumatytomis aplinkybėmis, kad vežėjas žinotų, ką reikia padaryti, kad atitinkama vežimo operacija būtų sureguliuota;

(24)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnyje nustatyta, kad importuojant vyno produktus, kuriems taikomas tas straipsnis, turi būti pateikiamas sertifikatas, kurį produkto kilmės šalyje parengė kompetentinga įstaiga, ir analizės ataskaita, kurią parengė kilmės trečiosios šalies paskirta įstaiga ar padalinys. Siekiant sumažinti dokumentų, kurių reikia norint produktus importuoti į Sąjungą, skaičių ir palengvinti valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas patikras, tą sertifikatą ir analizės ataskaitą reikėtų įtraukti į vieną bendrą VI-1 dokumentą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sudaryti palankesnes prekybos sąlygas, reikėtų numatyti, kad toks dokumentas turi būti laikomas patvirtinančiu vyno produkto charakteristikas, vynuogių derliaus metus ar veislę (-es) arba SKVN ar SGN;

(25)

siekiant darnumo ir palengvinti administracinę naštą ūkio subjektams bei valstybėms narėms, atleidimas nuo reikalavimo pateikti VI-1 dokumentą į Sąjungą importuojant vyno produktus, turėtų būti suderintas su išimtimis, taikomomis į laisvą apyvartą Sąjungoje išleistų vyno produktų siuntų lydimiesiems dokumentams, Tarybos reglamente (EB) Nr. 1186/2009 (12) nustatyta Sąjungos atleidimo nuo muitų sistema ir su išimtimis, taikomomis pagal specialias su trečiosiomis šalimis sudarytas diplomatinių santykių konvencijas;

(26)

siekiant sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms taikyti suderintas procedūras ir naudoti tos pačios rūšies dokumentą (nepriklausomai nuo importuojamų produktų paskirties valstybės narės), reikėtų pateikti VI-1 dokumento ir jo išrašo (VI-2 išrašo) pavyzdį, taip pat išsamią informaciją apie jų išdavimo procedūrą;

(27)

siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys taikytų tokią pačią siuntos išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, turėtų būti nustatytos VI-1 dokumento ir VI-2 išrašo naudojimo taisyklės. atsižvelgiant į komercinę praktiką, reikėtų paaiškinti, kad tais atvejais, kai vyno siunta padalijama, kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotos reikalauti, kad VI-1 dokumento išrašai, siunčiami su kiekviena nauja po padalijimo sudaryta siunta, būtų parengti joms prižiūrint;

(28)	siekiant palengvinti prekybą ir supaprastinti netiesioginį importą, tikslinga nustatyti taisykles, reglamentuojančias atvejus, kai nereikalaujama atlikti papildomos analizės vyno produktą importuojant iš trečiosios šalies, išskyrus jo kilmės šalį;

(29)

atsižvelgiant į konkretaus vyno, pvz., likerinio vyno, distiliuoti skirto vyno ir vyno, kuriam suteikta geografinė nuoroda, ypatumus, turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas VI-1 dokumento naudojimas siunčiant tokio vyno siuntas. Siekiant palengvinti eksportuotojų ir institucijų užduotį, VI-1 dokumentas, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos, turėtų būti laikomas pakankamu patvirtinimu, kad vynui suteikta geografinė nuoroda arba kad alkoholis, pilamas į likerinius vynus ar distiliuoti skirtus spirituotus vynus, yra vyno kilmės;

(30)

kad būtų lengviau prekiauti su trečiosiomis šalimis, su Sąjunga sudariusiomis susitarimus, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl glaudesnio bendradarbiavimo sukčiavimo prevencijos srityje, ir palaikančiomis su ja gerus prekybinius santykius, tikslinga leisti tų šalių gamintojams patiems išduoti VI-1 dokumentus ir tuos dokumentus laikyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnyje nurodytais trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų arba tų šalių paskirtų įstaigų ar padalinių išduotais dokumentais, panašiai, kaip jau leidžiama Sąjungos kilmės vyno atveju;

(31)

atsižvelgiant į kompiuterinių sistemų plėtrą vyno sektoriuje ir siekiant palengvinti vyno produktų gabenimo ir patikrų stebėseną, taip pat tikslinga leisti naudoti kompiuterines sistemas ir elektroninius dokumentus, išduodamus trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų arba tiesiogiai trečiųjų šalių ūkio subjektų, prižiūrint jų kompetentingoms institucijoms. Vis dėlto, kad kompiuterinės sistemos galėtų būti naudojamos, jos turėtų atitikti tam tikrus būtiniausius reikalavimus ir Sąjunga turėtų būti pripažinusi, kad trečiojoje šalyje įdiegta patikrų sistema pakankamai garantuojamas iš tos trečiosios šalies į Sąjungą importuojamų vyno produktų pobūdis, kilmė ir atsekamumas. Todėl būtina nustatyti tuos būtiniausius reikalavimus. Siekiant supaprastinti ir paspartinti ūkio subjektų ir kompetentingų institucijų taikomas VI-2 išrašų išdavimo procedūras, tikslinga leisti valstybių narių institucijoms išduoti tokius išrašus naudojantis kompiuterinėmis sistemomis jų pačių nustatyta tvarka;

(32)

vyno produktų turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalį privaloma tvarkyti tų produktų įvežimo ir išvežimo operacijų registrą. Tačiau tam tikriems ūkio subjektams, kurių turimos atsargos ar parduodamų produktų kiekis neviršija tam tikrų ribinių verčių arba kurie prekiauja tik savo patalpose, tvarkyti registrą būtų neproporcingai didelė našta. Todėl jie turėtų būti atleisti nuo šios pareigos. Valstybės narės skaidrumo ir kontrolės tikslais turėtų sudaryti įvežimo ir išvežimo operacijų registrą privalančių tvarkyti ūkio subjektų sąrašą. Be to, siekiant užtikrinti vyno produktų gabenimo ir laikymo atsekamumą ir stebėseną, reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su poreikiu kiekvienai įmonei sukurti atskirą registrą, išsamią informaciją apie tai, kaip tą registrą tvarkyti, ir tame registre registruotinas operacijas;

(33)

šiame reglamente reikėtų nustatyti bendras visiems ūkio subjektams taikomas taisykles. Kad būtų lengviau atlikti patikras, valstybėms narėms vis tik turėtų būti leidžiama nustatyti papildomas taisykles, kuriomis reglamentuojami į registrą įtrauktini tam tikrų produktų ar operacijų registravimo duomenys, ir reikalauti, kad ūkio subjektai praneštų apie tam tikras į registrą įtrauktinas apdorojimo operacijas. Tačiau tam tikriems ūkio subjektams šie pranešimai galėtų tapti neproporcingai didele administracine našta, todėl yra pagrįsta apriboti valstybių narių galimybę reikalauti tokių pranešimų;

(34)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rinkti rinkos informacinius duomenis stebėsenos bei rinkos valdymo tikslais ir kartu apriboti administracinę naštą, reikėtų nustatyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad vynuogynų registrą tvarkyti įpareigotose valstybėse narėse įsisteigę atitinkami ūkio subjektai teiktų gamybos ir atsargų deklaracijas. Tačiau vynuogynų registro tvarkyti neįpareigotoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti tokių deklaracijų. Kad būtų išvengta duomenų dubliavimosi, valstybėms narėms, įgyvendinusioms reikalavimą tvarkyti vynuogynų registrą, kuriame pateikiama ir kasmet atnaujinama informacija apie kiekvieno vynuogių augintojo vynmedžiais apsodintus plotus, turėtų būti suteikta galimybė atleisti ūkio subjektus nuo reikalavimo deklaruoti tokį plotą gamybos deklaracijose;

(35)	siekiant pagerinti atsekamumą ir rinkos valdymą, valstybėms narėms turėtų būti leista rinkti papildomus duomenis apie vynui gaminti skirtų vynuogių auginimą ir misos gamybą. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti derliaus deklaracijų;

(36)

siekiant pagerinti atsekamumą ir rinkos valdymą, valstybėms narėms turėtų būti leista rinkti duomenis apie operacijas, kurios gali būti vykdomos nuo faktinės derliaus nuėmimo datos iki produkcijos ir derliaus deklaracijų pateikimo datų, susijusius su nuskintų vynuogių ir iš jų pagamintos misos arba vynuogių sulčių apdorojimu arba prekyba;

(37)

siekiant padidinti skaidrumą ir pagerinti rinkos valdymą, šiame reglamente nustatytos taisyklės neturėtų kliudyti valstybėms narėms prašyti išsamesnės informacijos. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė gamybos nevykdžiusius arba atsargų neturinčius ūkio subjektus atleisti nuo reikalavimo teikti deklaracijas;

(38)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 89 straipsnio taikymo tikslais turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos su vidaus rinka susijusios patikros. Todėl institucijoms, atsakingoms už vyno produktų laikymo ir prekybos jais stebėseną, reikėtų suteikti priemones, būtinas veiksmingoms patikroms atlikti pagal vienodas visoje Sąjungoje taikomas taisykles, susijusias su gamybos pajėgumais, vynuogynų registru, lydimaisiais dokumentais, sertifikavimu ir įvežimo bei išvežimo operacijų registru;

(39)

siekiant užtikrinti, kad patikros ir vynuogių bei vyno produktų ėminių ėmimas vyktų sklandžiai, reikėtų priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad tikrinami subjektai netrukdytų toms patikroms ir kuriomis tie subjektai būtų įpareigoti sudaryti palankias sąlygas ėminiams imti ir teikti pagal šį reglamentą privalomą informaciją;

(40)

kad valstybės narės turėtų veiksmingų priemonių nesąžiningo manipuliavimo vynu rizikai mažinti, Jungtinio tyrimų centro Europos etaloninis kontrolės vyno sektoriuje centras sukūrė ir administruoja Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 89 straipsnio 5 dalyje nurodytą analitinį izotopinių duomenų banką. Etaloniniais izotopiniais analizės metodais užtikrinamos veiksmingos vyno produktų sodrinimo arba į juos įpilto vandens nustatymo patikros. Analitinis izotopinių duomenų bankas drauge su kitais analizės metodais padeda tikrinti, ar vyno produkto kilmė ir vynuogių, iš kurių jis pagamintas, veislė atitinka deklaruotą kilmę ir veislę. Tuo tikslu reikėtų nustatyti nuostatas dėl etaloninių izotopinių analizės metodų naudojimo ir dėl analitinio duomenų banko tvarkymo bei atnaujinimo;

(41)

Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą už vyno sektoriaus patikras atsakingų institucijų darbą. Tuo tikslu valstybių narių, kuriose už vyno sektoriaus patikras yra atsakingos kelios institucijos, kompetentingos institucijos turėtų tarpusavyje koordinuoti patikras, o valstybės narės turėtų paskirti po vieną instituciją, atsakingą už valstybių narių ir Komisijos tarpusavio ryšių palaikymą;

(42)	kad visoje Sąjungoje būtų lengviau atlikti patikras, valstybės narės turėtų imtis veiksmų, būtinų užtikrinti, kad kompetentingų institucijų pareigūnams būtų suteikti pakankami įgaliojimai atlikti tyrimus ir taip užtikrinti taisyklių laikymąsi;

(43)

siekiant užtikrinti vyno produktų atsekamumą ir Sąjungos vyno sektoriaus taisyklių laikymąsi, reikėtų ir toliau suteikti galimybę vyno sektoriaus kompetentingoms institucijoms koordinuoti patikras ir susipažinti su informacija. Kad būtų visapusiškai laikomasi šio suderinto požiūrio, įvairioms akcizais apmokestinamų vyno produktų patikrose dalyvaujančioms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su informacija apie tų produktų gabenimą pagal Direktyvą 2008/118/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 684/2009. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1152/2003/EB (13) nustatytą akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterinę sistemą;

(44)

atsižvelgiant į vyno sektoriaus rinkų tarpusavio priklausomybę ir valstybių narių prekybą su trečiosiomis šalimis, reikia užtikrinti glaudų įvairių už patikras atsakingų institucijų bendradarbiavimą. Kad valstybės narės veiksmingai bendradarbiautų taikydamos vyno sektoriaus taisykles, jų kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos palaikyti ryšį su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Tuo tikslu reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojama pagal prašymą teiktina tarpusavio pagalba. Siekiant supaprastinti ėminių ėmimo ir siuntimo, analizės bei juslinių tyrimų ir naudojimusi eksperto paslaugomis išlaidų administravimą, turėtų būti nustatytas principas, kad tokias išlaidas turi padengti ėminių ėmimą ar eksperto paslaugas užsakiusios valstybės narės kompetentinga institucija;

(45)	kad kompetentingų institucijų tarpusavio pagalba būtų veiksmingesnė, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl faktų, nustatytų atliekant patikrą pagal šį reglamentą, įrodomosios galios kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje patikra atlikta;

(46)

kad būtų galima veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir išvengti didelės jo rizikos arba imtis atitinkamų veiksmų įtarus arba nustačius, kad vyno produktai neatitinka Sąjungos taisyklių, valstybių narių ryšių palaikymo įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė viena kitai pranešti apie tokius atvejus. Tuo tikslu atitinkamos valstybės narės turėtų naudoti Komisijos tam skirtas informacines sistemas;

(47)

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 64 straipsnyje numatyta, kad administracinės nuobaudos taikomos tuo atveju, kai nesilaikoma tinkamumo kriterijų, įsipareigojimų ar kitų pareigų, kurių privaloma laikytis taikant žemės ūkio sektorių teisės aktus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 4 dalį už sodinimą be leidimo turėtų būti numatytos administracinės nuobaudos. Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laipsniškai didinti šias nuobaudas atsižvelgiant į komercinę atitinkamuose vynuogynuose pagamintų vynų vertę. Mažiausia tokios nuobaudos suma turėtų atitikti vidutines metines Sąjungos lygmens pajamas už vieną vynmedžiais apsodinto ploto hektarą ir turėtų būti apskaičiuojama kaip bendroji marža už vieną vynmedžiais apsodinto ploto hektarą. Nuo tos mažiausios sumos nuobaudos turėtų būti laipsniškai didinamos atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo trukmę. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė taikyti didesnes mažiausias nuobaudas tam tikros vietovės gamintojams, jei Sąjungos lygmeniu nustatyta mažiausia suma yra mažesnė už apskaičiuotas vidutines metines pajamas už tos vietovės hektarą. Toks mažiausios nuobaudos sumos padidinimas turėtų būti proporcingas apskaičiuotoms vidutinėms metinėms pajamoms už vietovės, kurioje yra be leidimo vynmedžiais apsodintas plotas, hektarą;

(48)

atsižvelgiant į poreikį užtikrinti greitą ir veiksmingą vartotojų apsaugą, būtina numatyti galimybę laikinai nebeleisti Sąjungos vyno produktų gamybos ar vežimo taisyklių nesilaikantiems arba tokiu nesilaikymu įtariamiems ūkio subjektams naudoti lydimųjų dokumentų ir taikyti sertifikavimo procedūrų arba sustabdyti supaprastintos importo tvarkos arba elektroninių importo procedūrų taikymą nustačius sukčiavimo atvejį ar vartotojų sveikatai gresiantį pavojų;

(49)

kad šis reglamentas būtų taikomas veiksmingai ir būtų tinkamai stebima vyno rinka, reikėtų numatyti atgrasomąsias nuobaudas, kurias valstybės narės, atsižvelgdamos į reikalavimų nesilaikymo mastą ir pasikartojimą, turėtų taikyti tais atvejais, kai nevykdomos pareigos tvarkyti įvežimo ir išvežimo operacijų registrą, teikti deklaracijas ar pranešimus;

(50)	siekiant ūkio subjektams užtikrinti vienodas sąlygas, reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas tais atvejais, kai padaroma akivaizdžių klaidų ar susiklosto išimtinės aplinkybės;

(51)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 223 straipsniu, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojami valstybių narių Komisijai teiktini pranešimai. Tuo tikslu reikėtų nustatyti teiktinos informacijos pobūdį bei rūšį ir jos skelbimo sąlygas;

(52)

kad būtų lengviau tikrinti trečiųjų šalių išduotus vyno produktų importo dokumentus, Komisija turėtų sudaryti už tokių dokumentų rengimą atsakingų kompetentingų įstaigų, paskirtųjų įstaigų arba padalinių ir leidimą turinčių vyno gamintojų, apie kuriuos pranešė trečiosios šalys, sąrašus ir juos paskelbti viešai. Kad valstybėms narėms ir Komisijai būtų lengviau palaikyti ryšį su trečiosiomis šalimis ir kad būtų lengviau teikti tarpusavio pagalbos prašymus, Komisija turėtų viešai paskelbti ir kiekvienos trečiosios šalies paskirtą už ryšių su Komisija ir valstybėmis narėmis palaikymą atsakingą įstaigą;

(53)

siekiant užtikrinti vyno produktų kokybę, reikėtų nustatyti draudimo perspausti vynuoges taikymo nuostatas. Kad būtų galima patikrinti, ar šis draudimas taikomas tinkamai, būtina deramai stebėti vyno gamybos šalutinius produktus ir galutinį jų panaudojimą. Tuo tikslu turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama mažiausia procentinė alkoholio koncentracija šalutiniuose produktuose, gautuose išspaudus vynuoges, ir privalomo fizinių ar juridinių asmenų arba jų grupių laikomų šalutinių produktų šalinimo prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms sąlygos. Kadangi tokios sąlygos yra tiesiogiai susijusios su vyno gamybos procesu, jos turėtų būti nurodytos kartu su vynininkystės metodais ir taikytinais vyno gamybos apribojimais, nustatytais Reglamente (EB) Nr. 606/2009. Todėl tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(54)

dėl aiškumo ir teisinio tikrumo turėtų būti išbrauktos šiuo reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/274 pakeičiamos reglamentų (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 ir (EB) Nr. 607/2009 nuostatos. Dėl tos pačios priežasties reikėtų panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 436/2009 ir Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/560,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, kuriomis papildomos reglamentų (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl atitinkamai:

a)	leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos;

b)	vynuogynų registro;

c)	pripažintų lydimųjų dokumentų, sertifikavimo ir vyno importo taisyklių;

d)	įvežimo ir išvežimo operacijų registro;

e)	privalomųjų deklaracijų;

f)	patikrų ir analitinio izotopinių duomenų banko;

g)	kompetentingų institucijų ir jų tarpusavio pagalbos;

h)

nuobaudų;

i)	pranešimų ir praneštos informacijos skelbimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/274 vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   vynuogių augintojas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurio (-ių) valda yra Sąjungos teritorijoje, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsniu, ir kuriam (-iems) priklauso vynmedžiais apsodintas plotas, kuriame užaugintos vynuogės naudojamos komercinei vyno produktų gamybai arba kuriam taikomos šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtys, jei jis naudojamas eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynas;

b)   vyno produktai– Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XII dalyje nurodyti produktai, išskyrus vyno actą, kurio KN kodai yra 2209 00 11 ir 2209 00 19;

c)   vynuogyno sklypas– vynmedžiais apsodintas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 67 straipsnio 4 dalies a punkte apibrėžtas žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame augančios vynuogės naudojamos komercinei vyno produktų gamybai arba kuriam taikomos šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtys, jei jis naudojamas eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynas;

d)   apleistas vynuogių auginimo plotas– vynmedžiais apsodintas plotas, kuris, nedarant poveikio konkretiems valstybių narių apibrėžtiems atvejams, daugiau kaip penkerius metus nebėra reguliariai dirbamas siekiant užauginti parduoti tinkamus produktus ir kurį išnaikinus gamintojas nebeįgyja teisės gauti leidimą atsodinti vynmedžius pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnį;

e)   derliaus nuėmėjas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, vynmedžiais apsodintame plote nuimantis (-ys) vynuogių, kurias ketina parduoti vyno produktus gaminantiems tretiesiems asmenims arba komerciniais tikslais perdirbti į vyno produktus savo valdoje ar leisti jas perdirbti savo vardu, derlių;

f)   perdirbėjas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, perdirbantis (-ys) arba leidžiantis (-ys) savo vardu perdirbti vyną į kitos rūšies vyną, likerinį vyną, putojantį ir pusiau putojantį vyną, gazuotą putojantį ir pusiau putojantį vyną, rūšinį putojantį vyną arba rūšinį aromatinį putojantį vyną;

g)   mažmenininkas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurio (-ių) verslo veikla apima tiesioginį nedidelių vyno ir misos kiekių (juos atsižvelgdama į prekybos ir platinimo ypatumus turi nustatyti kiekviena valstybė narė) pardavimą vartotojui, išskyrus asmenis, naudojančius vynui laikyti pritaikytus rūsius ar didelio vyno kiekio išpilstymo įrenginius arba vykdančius kilnojamąją prekybą neišpilstytu vynu;

h)   išpilstymas– vyno kaip galutinio produkto išpilstymas komerciniais tikslais į ne didesnes kaip 60 litrų talpyklas;

i)   išpilstytojas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, išpilstantis (-ys) vyną arba leidžiantis (-ys) jį išpilstyti savo vardu;

j)   prekybininkas– fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, išskyrus privačius vartotojus, mažmenininkus ir distiliavimo įmones, laikantis (-ys) vyno produktų atsargas komerciniais tikslais arba prekiaujantis (-ys) tais produktais ir galimai juos išpilstantis (-ys);

k)   vyno metai– vyno sektoriaus prekybos metai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 6 straipsnio d punkte.

2.   Šio reglamento IV–VIII skyriuose, išskyrus 47 straipsnį, ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 IV–VII skyriuose sąvoka „gamintojas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį arba tokių asmenų grupę, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, perdirbantį (-čius) šviežias vynuoges, misą arba jauną rauginamą vyną į komercinės paskirties vyną ar misą arba leidžiantį (-čius) taip juos perdirbti savo vardu.

3.   10 straipsnio 1 dalyje sąvoka „smulkusis gamintojas“ reiškia gamintoją, kuris, atsižvelgiant į vidutinę metinę produkciją ne trumpiau kaip trejus iš eilės einančius vyno metus, per vienus vyno metus pagamina vidutiniškai mažiau nei 1 000 hl vyno.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad smulkiojo gamintojo sąvoka neapima gamintojų, kurie šviežias vynuoges, misą arba jauną rauginamą vyną perka ketindami juos perdirbti į vyną.

II SKYRIUS

LEIDIMŲ SODINTI VYNMEDŽIUS IŠDAVIMO TVARKA

3 straipsnis

Plotai, kuriems netaikoma leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka

1.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka netaikoma apsodinant ar atsodinant to reglamento 62 straipsnio 4 dalyje nurodytus plotus, tenkinančius šio straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse nustatytas atitinkamas sąlygas.

2.   Apie plotų, kurie turi būti naudojami eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynai, apsodinimą ar atsodinimą iš anksto pranešama kompetentingoms institucijoms. Pranešime nurodoma visa svarbi su tais plotais susijusi informacija ir eksperimento vykdymo ar skiepų daigynų auginimo laikotarpis. Apie tokių laikotarpių pratęsimą taip pat pranešama kompetentingoms institucijoms.

Jei manoma, jog nėra rinkos sutrikimo pavojaus, valstybės narės gali nuspręsti, kad pirmoje pastraipoje nurodytais laikotarpiais gali būti prekiaujama tuose plotuose užaugintomis vynuogėmis ir iš tokių vynuogių pagamintais vyno produktais. Baigiantis tiems laikotarpiams gamintojas privalo:

a)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 arba 68 straipsnį gauti su atitinkamu plotu susijusį leidimą, kad būtų galima prekiauti tame plote užaugintomis vynuogėmis ir iš tų vynuogių pagamintais vyno produktais, arba

b)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 1 dalį savo sąskaita išnaikinti tame plote augančius vynmedžius.

Plotai, kurie turi būti naudojami eksperimentiniais tikslais arba kaip skiepų daigynai, apsodinti iki 2016 m. sausio 1 d. po naujų sodinimo teisių suteikimo, nustatytas naudojimosi tokiomis teisėmis sąlygas privalo tenkinti ir po tos datos – iki eksperimento vykdymo arba skiepų daigynų auginimo laikotarpio, kuriam tos teisės suteiktos, pabaigos. Pasibaigus tiems laikotarpiams, taikomos pirmoje ir antroje pastraipose nustatytos taisyklės.

3.   Plotų, kuriuose užaugintų vynuogių vynas ar vynuogių produktai skirti tik vynuogių augintojo namų ūkio reikmėms, apsodinimui ar atsodinimui taikomos šios sąlygos:

a)	toks plotas negali viršyti 0,1 ha;

b)	atitinkamas vynuogių augintojas negali verstis komercine vyno gamyba ar komercine kitų vyno produktų gamyba.

Taikydamos šią straipsnio dalį, valstybės narės tam tikras komercinės veiklos nevykdančias organizacijas gali laikyti lygiavertėmis vynuogių augintojo namų ūkiui.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad apie pirmoje pastraipoje nurodytą sodinimą turi būti pranešama.

4.   Gamintojas, tam tikrą vynmedžiais apsodintą plotą praradęs dėl viešaisiais interesais grindžiamo pagal nacionalinę teisę vykdomo privalomo pirkimo, turi teisę apsodinti naują plotą, jei toks naujai apsodintas plotas pagal gaunamą derlių neviršija 105 % prarasto ploto. Naujai apsodintas plotas įregistruojamas vynuogynų registre.

5.   Vynmedžių išnaikinimas plotuose, kuriems taikoma 2 ir 3 dalyse nurodyta išimtis, nesuteikia teisės pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnį gauti leidimą atsodinti vynmedžius. Tačiau toks leidimas suteikiamas, jei vynmedžiai išnaikinami plotuose, naujai apsodinamuose taikant 4 dalyje nurodytą išimtį.

4 straipsnis

Leidimų suteikimo kriterijai

1.   Jei valstybės narės taiko Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą tinkamumo kriterijų, taikomos šio reglamento I priedo A skirsnyje nustatytos taisyklės.

Valstybės narės taip pat gali taikyti papildomą objektyvų ir nediskriminacinį kriterijų – daryti prielaidą, kad paraiška nekelia didelės rizikos, jog bus neteisėtai pasinaudota konkrečių saugomų geografinių nuorodų reputacija, išskyrus atvejus, kai tokią riziką įrodo viešosios valdžios institucijos.

Su šio papildomo kriterijaus taikymu susijusios taisyklės nustatytos I priedo B skirsnyje.

2.   Jei valstybės narės nusprendžia, kad suteikdamos leidimus sodinti naujus vynmedžius taikys vieną ar kelis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytus tinkamumo kriterijus ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytą papildomą kriterijų, tokius kriterijus jos gali taikyti nacionaliniu arba žemesniu teritoriniu lygmeniu.

3.   Jei valstybės narės taiko vieną ar kelis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus prioriteto nustatymo kriterijus, taikomos šio reglamento II priedo A–H skirsniuose nustatytos taisyklės.

Valstybės narės taip pat gali taikyti papildomus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, susijusius su ankstesniu gamintojo elgesiu ir socialinės paskirties ne pelno organizacijomis, gavusiomis dėl terorizmo ir kitokių nusikaltimų konfiskuotų žemių. Su šių papildomų kriterijų taikymu susijusios taisyklės nustatytos II priedo I skirsnyje.

4.   Jei valstybės narės nusprendžia, kad suteikdamos leidimus sodinti naujus vynmedžius taikys vieną ar kelis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytus prioriteto nustatymo kriterijus ir šio straipsnio 3 dalyje numatytus papildomus kriterijus, tokius kriterijus jos gali vienodai taikyti nacionaliniu lygmeniu arba suteikti jiems skirtingą svarbą įvairiose valstybių narių vietovėse.

5.   Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 64 straipsnio 1 dalies d punktą, vieno ar kelių to reglamento 64 straipsnio 2 dalyje nurodyto (-ų) kriterijaus (-ų) kaip tinkamumo kriterijaus (-ų) taikymas kuriuo nors 63 straipsnio 2 dalyje nurodytu geografiniu lygmeniu laikomas deramai pagrįstu, jei taip siekiama tuo geografiniu lygmeniu išspręsti konkrečią vynuogių auginimo sektoriaus problemą, kuri gali būti išspręsta tik nustačius tokį apribojimą.

6.   Kad leidimų prašantys pareiškėjai nevengtų taikyti I ir II prieduose nurodytų tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijų, valstybės narės, nepažeisdamos tuose prieduose nustatytų su konkrečiais tinkamumo ir prioriteto nustatymo kriterijais susijusių taisyklių, prireikus priima papildomas priemones.

5 straipsnis

Išankstinio atsodinimo leidimai

Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 2 dalį suteikiant leidimą gamintojui, įsipareigojančiam išnaikinti vynmedžiais apsodintą plotą, būtų taikomas reikalavimas pateikti užstatą.

Tačiau jei gamintojai neišnaikina vynmedžių per ketverius metus nuo apsodinimo naujais vynmedžiais dienos, plotui, kuriame nebuvo įvykdytas įsipareigojimas išnaikinti vynmedžius, taikomas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnis.

6 straipsnis

Atsodinimo apribojimai

Valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 66 straipsnio 3 dalį gali riboti atsodinimą, jei konkretus atsodintinas plotas yra vietovėje, kuriai skirtų leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimas yra ribojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 2 dalies b punktą, ir jei toks sprendimas grindžiamas poreikiu išvengti akivaizdžios rizikos, kad bus smarkiai nuvertinta konkreti saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografinė nuoroda (SGN).

Pirmoje pastraipoje minimos smarkaus nuvertinimo rizikos nėra, jei:

a)	konkretus atsodintinas plotas yra toje pačioje vietovėje, kuriai taikoma SKVN ar SGN, kaip ir plotas, kuriame naikinami vynmedžiai, o atsodinami vynmedžiai atitinka tokią pačią SKVN arba SGN specifikaciją, kaip ir tame plote išnaikinti vynmedžiai;

b)	atsodinimo paskirtis – vynų be geografinės nuorodos gamyba, su sąlyga, kad pareiškėjas prisiima tokius pačius su naujų vynmedžių sodinimu susijusius įsipareigojimus, kaip nustatytieji šio reglamento I priedo A ir B skirsnių 2 punkte.

III SKYRIUS

VYNUOGYNŲ REGISTRAS

7 straipsnis

Būtiniausia vynuogynų registre pateikiama informacija

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, valstybių narių, įgyvendinančių leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką, vynuogynų registre pateikiama naujausia informacija apie kiekvieną vynuogių augintoją turi apimti bent duomenis ir specifikacijas, nustatytus šio reglamento III ir IV prieduose.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 3 dalį, valstybių narių, neįgyvendinančių leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, tačiau įgyvendinančių nacionalines paramos vynuogynų restruktūrizavimui ar konversijai programas, vynuogynų registre pateikiama naujausia informacija turi apimti bent supaprastintus duomenis ir specifikacijas, nustatytus šio reglamento III priede.

IV SKYRIUS

LYDIMIEJI DOKUMENTAI IR VYNO PRODUKTŲ IMPORTO TAISYKLĖS

I SKIRSNIS

SU VYNO PRODUKTŲ STEBĖSENA IR SERTIFIKAVIMU SUSIJĘ LYDIMIEJI DOKUMENTAI

8 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 1 dalį, vynuogių augintojai, derliaus nuėmėjai, gamintojai, perdirbėjai, išpilstytojai arba prekybininkai, veždami vyno produktus vieni kitiems arba mažmenininkams, privalo turėti lydimąjį dokumentą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti ūkio subjektai turi galėti pateikti lydimąjį dokumentą kompetentingoms institucijoms bet kuriuo vežimo operacijos etapu.

2.   Lydimasis dokumentas gali būti skirtas tik vienai siuntai.

3.   Valstybės narės sudaro ir nuolat atnaujina šiame straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sąrašą. Jei toks sąrašas ar registras jau sudarytas kitais tikslais, jis gali būti naudojamas ir įgyvendinant šį reglamentą.

9 straipsnis

Išimtys

1.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio nuostatų, lydimojo dokumento nereikalaujama šiais atvejais:

a)

jei vyno produktai vežami iš vynuogyno į vyno gamybos patalpas, iš vienų tos pačios įmonės patalpų į kitas arba iš vienų tos pačios gamintojų grupės patalpų į kitas nepasikeitus savininkui ir jei vežamas produktas yra skirtas vynui gaminti, perdirbti, laikyti ar išpilstyti, bendras atstumas keliais yra ne didesnis kaip 70 km ir vežama tik vienos valstybės narės teritorijoje arba vežimo operaciją patvirtino atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos;

b)

jei vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos: i) vežamos į distiliavimo įmonę arba acto gamybos įmonę su gamintojo pranešimu apie pristatymą valstybės narės, kurioje prasideda vežimo operacija, kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis arba ii) vežamos siekiant pašalinti produktą iš vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo proceso, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 14 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktyje ir 18 straipsnio 2 dalyje;

c)	jei vynuogių sultys ir misa, kurių KN kodai yra 2009 61 bei 2009 69, pristatomos vyno gamyba nesiverčiantiems ūkio subjektams ir jei produktas yra vežamas su komerciniu dokumentu;

d)	jei vyno produktai yra pagaminti ir vežami tik valstybių narių, kurioms netaikomas įpareigojimas tvarkyti vynuogynų registrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, teritorijoje;

e)

jei tik valstybės narės teritorijoje ir tik talpyklose, kurių nominalioji talpa yra ne didesnė kaip 60 litrų, vežami šie vyno produktai: i) vyno produktai etiketėmis paženklintose talpyklose, kurių nominalioji talpa yra ne didesnė kaip 10 litrų ir kurios uždarytos vienkartiniu uždarymo įtaisu, jei bendras kiekis neviršija: — 5 litrų ar 5 kilogramų rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, — 100 litrų visų kitų produktų; ii) vynas arba vynuogių sultys, skirti diplomatinėms atstovybėms, konsulatams ir panašioms įstaigoms, neviršijant joms nustatyto leistino kiekio; iii) vynas arba vynuogių sultys: — kuriuos persikraustydami veža privatūs asmenys ir kurie neskirti parduoti; — kurie vežami laivais, lėktuvais arba traukiniais ir yra skirti juose suvartoti; iv) vynas, iš dalies raugintas vynas, iš dalies rauginta vynuogių misa ir vynuogių misa, kuriuos veža privatūs asmenys ir kurie yra skirti asmeninėms gavėjo arba gavėjo šeimos vartojimo reikmėms, jeigu vežamas kiekis neviršija 30 litrų; v) moksliniams arba techniniams eksperimentams skirtas produktas, jei bendras vežamas kiekis neviršija vieno hektolitro; vi) komerciniai pavyzdžiai. vii) kompetentingai institucijai arba paskirtajai laboratorijai skirti ėminiai.

2.   Jei nereikalaujama lydimojo dokumento, siuntėjai privalo bet kuriuo metu sugebėti įrodyti, kad visa V skyriuje nurodytame jų įvežimo ir išvežimo operacijų registre arba kituose valstybės narės, kurioje prasidėjo vežimo operacija, reikalaujamuose registruose, pateikta informacija yra tiksli.

10 straipsnis

Pripažinti lydimieji dokumentai

1.   Kompetentingos institucijos lydimaisiais dokumentais pripažįsta šiuos dokumentus, jei jie atitinka 2–5 dalyse ir V priede nustatytus reikalavimus:

a)

siunčiant vyno produktus valstybėje narėje arba iš vienos valstybės narės į kitą ir nepažeidžiant šios pastraipos b punkto: i) vieną iš dokumentų, nurodytų Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnio 6 dalyje arba 26 straipsnio 1 dalies a punkte, jeigu produktai pervežami Sąjungos teritorijoje pagal akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, su sąlyga, kad tame dokumente aiškiai nurodytas tos direktyvos 21 straipsnio 3 dalyje minimas unikalus administracinis nuorodos kodas (ARC numeris), tas dokumentas parengtas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 684/2009 (14) ir, jei naudojamas Direktyvos 2008/118/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas dokumentas, siuntėjas laikosi tos 1 dalies reikalavimų; ii) supaprastintą lydimąjį dokumentą, nurodytą Direktyvos 2008/118/EB 34 straipsnio 1 dalyje ir parengtą bei naudojamą laikantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3649/92 (15), jeigu akcizais apmokestinamos prekės vežamos Sąjungoje po išleidimo vartoti valstybėje narėje, kurioje prasidėjo vežimo operacija; iii) vieną iš toliau nurodytų dokumentų, parengtų laikantis išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, jeigu akcizais apmokestinamus vyno produktus išsiunčia smulkieji gamintojai pagal Direktyvos 2008/118/EB 40 straipsnį arba jei vežami akcizais neapmokestinami vyno produktai: — jei valstybė narė naudoja informacinę sistemą, tuo tikslu parengto elektroninio administracinio dokumento ar bet kurio kito komercinio dokumento, kuriame aiškiai nurodytas unikalus administracinis kodas (MVV kodas), minėtos sistemos suteiktas elektroniniam administraciniam dokumentui, spausdintą kopiją, jeigu dokumentas parengtas pagal taikomas nacionalines taisykles; — jei valstybė narė nenaudoja informacinės sistemos, administracinį dokumentą arba komercinį dokumentą, kuriame nurodytas kompetentingos institucijos suteiktas MVV kodas, jei tas dokumentas ir jo kopija yra patvirtinti pagal šio straipsnio 3 dalį;

b)	vieną iš dokumentų, nurodytų a punkto i arba iii papunktyje, jeigu vyno produktai siunčiami į trečiąją šalį arba į Direktyvos 2008/118/EB 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą teritoriją.

Dokumentai, nurodyti pirmos pastraipos a punkto iii papunkčio antroje įtraukoje, gali būti naudojami tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2.   1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytuose dokumentuose pateikiama V priedo A skirsnyje nurodyta informacija arba jais suteikiama galimybė kompetentingoms institucijoms susipažinti su ta informacija.

Jei šiuose dokumentuose yra nurodytas ARC numeris, kurį suteikė Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompiuterinė sistema, arba MVV kodas, kurį suteikė išsiuntimo valstybės narės įdiegta informacinė sistema ir kuris nurodytas 1 dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunkčio pirmoje įtraukoje, naudojamoje sistemoje saugoma šio reglamento V priedo A skirsnyje nurodyta informacija.

3.   Dokumentai, nurodyti 1 dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunkčio antroje įtraukoje, ir jų kopijos prieš išsiuntimą turi būti patvirtinti:

a)	data, kompetentingos institucijos pareigūno parašu ir jo uždedamu antspaudu arba

b)	data, siuntėjo parašu ir, priklausomai nuo atvejo, jo uždėtu: i) specialiu spaudu, atitinkančiu V priedo C skirsnyje pateiktą pavyzdį; ii) kompetentingos institucijos nustatytu antspaudu arba iii) kompetentingos institucijos patvirtinto antspaudo žyma.

Specialus arba nustatytas antspaudas, nurodyti b punkte, formose gali būti atspausdinti iš anksto, jeigu tas formas spausdina tuo tikslu patvirtinta spaustuvė.

4.   Importuojant vyno produktus iš trečiosios šalies, 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytuose dokumentuose pateikiama nuoroda į kilmės šalyje pagal 20 straipsnį surašytą sertifikatą.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali lydimaisiais dokumentais pripažinti kitus dokumentus, įskaitant dokumentus, parengtus taikant kompiuterinę procedūrą, kuri yra numatyta kaip supaprastinta procedūra tais atvejais, kai vyno produktai vežami tik tų valstybių narių teritorijoje ir kai produktai tiesiogiai eksportuojami iš jų teritorijos.

11 straipsnis

Kilmės ar kilmės vietos, charakteristikų, vynuogių derliaus metų arba vyninių vynuogių veislės ir SKVN ar SGN patvirtinimas

1.   Laikoma, kad 10 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iii papunkčiuose nurodytais dokumentais patvirtinama vyno produkto kilmė ar kilmės vieta, kokybė ir charakteristikos, vynuogių derliaus metai arba vynuogių, iš kurių tas produktas pagamintas, veislė ar veislės ir, jei taikoma, SKVN arba SGN. Šiuo tikslu siuntėjas arba jo vardu veikiantis įgaliotasis asmuo į tų dokumentų 17l langelį įrašo VI priedo I dalyje nustatytą atitinkamą informaciją.

2.   Siuntėjas patvirtina informacijos, kurios reikalaujama pagal 1 dalį, tikslumą, remdamasis pagal V skyrių tvarkomu įvežimo ir išvežimo operacijų registru arba ankstesnių atitinkamo produkto siuntų lydimuosiuose dokumentuose pateikta patvirtinta informacija ir oficialiomis atitikties patikromis, kurias, laikydamosi VII skyriaus reikalavimų, atlieka kompetentingos institucijos.

3.   Jeigu valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje pagamintų vyno produktų SKVN arba SGN sertifikatą surašytų tuo tikslu paskirta kontrolės įstaiga, lydimajame dokumente pateikiama nuoroda į šį sertifikatą, kontrolės įstaigos pavadinimas ir, jei taikoma, e. pašto adresas.

12 straipsnis

Eksportuojamų vyno produktų sertifikavimas

1.   Jei paskirties trečiosios šalies kompetentingos institucijos reikalauja sertifikuoti, kaip nurodyta 11 straipsnyje, į tą trečiąją šalį siunčiamus vyno produktus, tas sertifikavimas atliekamas parengiant vieną iš šių dokumentų:

a)

elektroninį administracinį dokumentą ar bet kurį kitą komercinį dokumentą, naudojamą pagal Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnio 6 dalį, arba šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytą dokumentą, jei siuntėjas arba jo vardu veikiantis įgaliotasis asmuo nurodo šio reglamento VI priedo I dalyje nustatytą atitinkamą informaciją;

b)	specialų eksporto sertifikatą pagal šio reglamento VI priedo II dalyje pateiktą formą, laikantis toje dalyje nustatytų reikalavimų.

2.   1 dalies b punkte nurodytas sertifikatas laikomas autentišku, jei jis yra patvirtintas data ir siuntėjo arba jo vardu veikiančio įgaliotojo asmens parašu ir jei siuntėjas kaip administracinę nuorodą sertifikate nurodo ARC numerį arba MVV kodą, kurį kompetentinga institucija priskyrė lydimajam dokumentui.

3.   11 straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos pagal 1 dalį sertifikuojant produktus.

13 straipsnis

Dokumentai, naudojami kaip eksporto įrodymas

1.   Jei vyno produktai vežami su 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i papunktyje nurodytu dokumentu, išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymu laikomas Direktyvos 2008/118/EB 28 straipsnyje nurodytas pranešimas apie eksportą, kurį pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (16) 334 straipsnį parengė eksporto muitinės įstaiga.

2.   Jei vyno produktai vežami su 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunktyje nurodytu dokumentu, išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymas parengiamas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 334 straipsnį. Tuo atveju siuntėjas arba jo vardu veikiantis įgaliotasis asmuo įrašo vieną iš šio reglamento V priedo D skirsnyje pateiktų nuorodų į to reglamento 331 straipsnyje nurodytą eksporto deklaraciją, kurią, remdamasi lydimuoju dokumentu, išdavė eksporto muitinės įstaiga.

3.   Vyno produktai, taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 210 straipsnio d punkte numatytą laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (17) VII antraštinės dalies I bei V skyrių ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 VII antraštinės dalies I skyriaus reikalavimų laikinai eksportuojami į vieną iš Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių saugojimo, brandinimo ir (arba) pakavimo operacijoms atlikti, turi būti vežami ne tik su lydimuoju dokumentu, bet ir su 1963 m. gruodžio 3 d. Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendacijoje nustatytu informaciniu lapu. Produktui aprašyti skirtuose to informacinio lapo langeliuose pateikiamas produkto aprašymas pagal Sąjungos bei nacionalines taisykles ir nurodomas vežamo vyno kiekis.

Ta informacija įrašoma iš lydimojo dokumento, su kuriuo vynas buvo vežamas iki informacinį lapą išduodančios muitinės įstaigos, originalo. Informaciniame lape taip pat nurodoma ankstesnio siuntos lydimojo dokumento rūšis, data ir numeris.

Jei pirmoje pastraipoje nurodyti produktai yra grąžinami į Sąjungos muitų teritoriją, informacinį lapą tinkamai užpildo kompetentinga ELPA muitinės įstaiga. Tas dokumentas laikomas lygiaverčiu lydimajam dokumentui vežant produktus iki Sąjungos paskirties muitinės įstaigos arba išleidimo vartoti muitinės įstaigos, jei jo langelyje „Prekių aprašymas“ yra pateikta pirmoje pastraipoje nustatyta informacija.

Atitinkama Sąjungos muitinės įstaiga antspaudu patvirtina gavėjo arba jo atstovo pateikto dokumento kopiją arba fotokopiją ir grąžina ją minėtam asmeniui šio reglamento įgyvendinimo tikslais.

14 straipsnis

Neišpilstytų vyno produktų siunta

1.   Jei nenaudojama 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunkčio pirmoje įtraukoje arba 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta kompiuterinė sistema arba jei naudojant šią sistemą neįmanoma pateikti informacijos iškrovimo vietos kompetentingai institucijai, neišpilstytų vyno produktų siuntos siuntėjas kompetentingai institucijai, kurios kompetencijai priklauso teritorijos, kurioje yra pakrovimo vieta, priežiūra, ne vėliau kaip išvykstant transporto priemonei išsiunčia šių produktų lydimojo dokumento kopiją:

a)

didesnio kaip 60 litrų kiekio Sąjungos kilmės produktų: i) vyno, skirto perdirbti į SKVN arba SGN žymimą vyną arba į vienos veislės vynuogių ar tam tikrų derliaus metų vyną, arba į vyną, kurį ketinama kaip tokį supakuoti pardavimo tikslais; ii) iš dalies raugintos vynuogių misos; iii) rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos; iv) šviežių vynuogių misos, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio; v) vynuogių sulčių; vi) koncentruotų vynuogių sulčių;

b)

didesnio kaip 60 litrų kiekio ne Sąjungos kilmės produktų: i) šviežių vynuogių, išskyrus valgomąsias vynuoges; ii) vynuogių misos, iii) rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos; iv) iš dalies raugintos vynuogių misos; v) šviežių vynuogių misos, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio; vi) vynuogių sulčių; vii) koncentruotų vynuogių sulčių; viii) likerinio vyno, skirto produktams, kurių KN kodas nėra 2204, gaminti;

c)

šių produktų, nepriklausomai nuo jų kilmės ir vežamo kiekio ir nepažeidžiant 9 straipsnyje nurodytų išimčių: i) vyno nuosėdų; ii) vynuogių išspaudų, skirtų distiliuoti arba kitaip perdirbti pramoniniu būdu; iii) išspaudų vyno (piquette); iv) distiliuoti skirto spirituoto vyno; v) vyno, pagaminto iš vyninių vynuogių veislių klasifikacijoje, kurią pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 81 straipsnį valstybės narės sudarė administraciniam vienetui, kuriame nuimtas vynuogių derlius, nenurodytų veislių vynuogių; vi) produktų, kurių negalima siūlyti arba tiekti žmonėms tiesiogiai vartoti.

Kompetentinga institucija, kurios kompetencijai priklauso teritorijos, kurioje yra pakrovimo vieta, priežiūra, informuoja kompetentingą instituciją, kurios kompetencijai priklauso teritorija, kurioje yra iškrovimo vieta, priežiūra, apie vežimo operacijos pradžią.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti skirtingus tik jų teritorijoje vežamos vyno produktų siuntos lydimojo dokumento kopijos perdavimo laikotarpius.

15 straipsnis

Trečiųjų šalių produktų arba Sąjungos produktų, iš pradžių eksportuotų į trečiąją šalį, siuntos

1.   Sąjungos muitų teritorijoje vežant į laisvą apyvartą išleistų trečiosios šalies produktų siuntas, lydimasis dokumentas parengiamas remiantis 20 straipsnyje nurodytu VI-1 dokumentu arba 27 ar 26 straipsnyje nurodytu lygiaverčiu dokumentu ir jame nurodoma ši informacija (arba juo suteikiama galimybė kompetentingoms institucijoms susipažinti su šia informacija):

a)	VI-1 dokumento numeris arba nuoroda į vieną iš 26 ir 27 straipsniuose nurodytų dokumentų;

b)	a punkte nurodytą dokumentą užpildžiusios arba gamintoją įgaliojusios jį užpildyti trečiosios šalies įstaigos pavadinimas ir adresas;

c)	a punkte nurodyto dokumento užpildymo data.

Ūkio subjektas turi galėti valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu pateikti VI-1 dokumentą, 26 ar 27 straipsnyje nurodytą lygiavertį dokumentą arba 22 straipsnyje nurodytą VI-2 išrašą.

2.   Sąjungos muitų teritorijoje vežant Sąjungos kilmės vyno produktų, kurie iš pradžių buvo eksportuoti į trečiąją šalį arba Direktyvos 2008/118/EB 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą teritoriją, siuntą lydimajame dokumente nurodoma ši informacija (arba juo suteikiama galimybė kompetentingoms institucijoms susipažinti su šia informacija):

a)	nuoroda į šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą lydimąjį dokumentą, parengtą pradinio siuntimo tikslais, arba

b)	nuorodos į kitus importuotojo pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma produkto kilmė ir kuriuos kompetentinga institucija laiko pakankamais išleidžiant produktus į laisvą apyvartą Sąjungoje.

3.   Jeigu naudojama Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompiuterinė sistema arba išsiuntimo valstybės narės įdiegta informacinė sistema, naudojamoje sistemoje saugoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija.

16 straipsnis

Gavėjo atsisakymas

Gavėjas, atsisakantis priimti su lydimuoju dokumentu vežamą produktą arba jo dalį, dokumento antroje pusėje pažymi „gavėjas atsisakė priimti“, nurodo datą, pasirašo ir atitinkamais atvejais litrais arba kilogramais nurodo nepriimtą kiekį.

Tokiu atveju produktas gali būti grąžintas siuntėjui su tuo pačiu lydimuoju dokumentu arba gali būti laikomas vežėjo patalpose, kol bus užpildytas naujas pakartotinai išsiunčiamo produkto lydimasis dokumentas.

17 straipsnis

Lydimojo dokumento patvirtinimas nustačius rimtą pažeidimą arba reikalavimų nesilaikymo atvejį

1.   Jei kompetentinga institucija nustato ar turi pagrįstą priežastį įtarti, kad siuntėjas veža arba vežė vyno produktą, kurio gamybos sąlygos ar sudėtis neatitinka Sąjungos nuostatų ar pagal jas priimtų nacionalinių nuostatų, arba vyno produktą, dėl kurio padarytas su lydimaisiais dokumentais susijęs rimtas pažeidimas, ji gali pareikalauti, kad siuntėjas užpildytų naują to vyno produkto lydimąjį dokumentą ir kad jį patvirtintų kompetentinga institucija.

Suteikiamas patvirtinimas gali būti susietas su produkto būsimo naudojimo sąlygomis arba draudimu tuo produktu prekiauti. Patvirtinimą sudaro antspaudas, kompetentingos institucijos pareigūno parašas ir data.

2.   1 dalyje nurodyta institucija informuoja už teritorijos, kurioje yra pakrovimo vieta, priežiūrą atsakingą instituciją. Vežant produktus Sąjungoje, taikomos nuostatos dėl tarpusavio pagalbos arba pranešimo apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus pagal 43 ir 45 straipsnius.

18 straipsnis

Su lydimaisiais dokumentais susijusių pažeidimų, išskyrus rimtus pažeidimus, atveju taikomos priemonės

1.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad siunta, kuri turi būti vežama su lydimuoju dokumentu, yra vežama be šio dokumento arba su dokumentu, kuriame pateikta klaidinga ar neišsami informacija, ji imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų pašalinti su tokiu vežimu susiję pažeidimai, – reikalauja ištaisyti faktines klaidas arba užpildyti naują dokumentą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta institucija antspaudu patvirtina pagal tą nuostatą ištaisytus ar užpildytus dokumentus. Dėl pažeidimų šalinimo atitinkama vežimo operacija neturi užtrukti ilgiau, nei tikrai būtina.

Jeigu tas pats siuntėjas daro kartotinius pažeidimus, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta institucija informuoja už teritorijos, kurioje yra pakrovimo vieta, priežiūrą atsakingą instituciją. Vežant produktus Sąjungoje, taikomos nuostatos dėl tarpusavio pagalbos arba pranešimo apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus pagal 43 ir 45 straipsnius.

2.   Jei su vežimo operacijomis susijusių pažeidimų neįmanoma ištaisyti pagal 1 dalies pirmą pastraipą, toje pastraipoje nurodyta institucija tas operacijas sustabdo. Ji informuoja siuntėją apie vežimo operacijų sustabdymą ir apie pritaikytas priemones. Viena iš tokių priemonių gali būti draudimas prekiauti atitinkamu produktu.

19 straipsnis

Force majeure arba nenumatytos aplinkybės

Jeigu dėl force majeure ar kitų nenumatytų aplinkybių su lydimuoju dokumentu vežamą siuntą vežimo metu tenka padalyti į dalis arba siunta visai ar iš dalies prarandama, vežėjas kreipiasi į arčiausiai vietos, kurioje susiklostė force majeure arba nenumatytos aplinkybės, esančią kompetentingą instituciją ir paprašo patvirtinti įvykusius faktus ir imtis būtinų priemonių, kad atitinkamą vežimo operaciją būtų galima tęsti.

II SKIRSNIS

IMPORTUOJAMIEMS VYNO PRODUKTAMS IŠLEISTI Į LAISVĄ APYVARTĄ SKIRTI LYDIMIEJI DOKUMENTAI

20 straipsnis

Importuojamų vyno produktų atitikties patvirtinimas

1.   Importuojamų vyno produktų lydimąjį dokumentą sudaro sertifikatas ir analizės ataskaita, nurodyti atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose, ir jis laikomas vienu dokumentu (toliau – VI-1 dokumentas). Tačiau analizės ataskaitai skirtos VI-1 dokumento dalies nereikia pildyti, jei produktai nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti.

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytomis trečiųjų šalių kompetentingomis įstaigomis ir paskirtosiomis įstaigomis arba padaliniais laikomos šio reglamento 51 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos įstaigos ir padaliniai.

2.   VI-1 dokumentas parengiamas ir naudojamas laikantis 22–25 straipsnių ir laikomas patvirtinimu, kad importuojamas produktas:

a)	pasižymi vyno produkto charakteristikomis, numatytomis Sąjungos teisėje arba galiojančiame dvišaliame Sąjungos ir trečiosios šalies susitarime;

b)	yra pagamintas iš tam tikrų derliaus metų vynuogių arba iš tam tikros nustatytos veislės ar veislių vyninių vynuogių;

c)

jei taikytina, atitinka geografinės nuorodos specifikacijas pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartį), Sąjungos teisės aktus dėl geografinių nuorodų arba Sąjungos ir trečiosios šalies, iš kurios kilęs atitinkamas vynas, susitarimą dėl geografinių nuorodų pripažinimo ir apsaugos.

21 straipsnis

Išimtys

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnio 3 dalies, taikomos šios išimtys:

a)

VI-1 dokumento nereikia pateikti, jei: i) produktai vežami etiketėmis paženklintose talpyklose, kurių nominalioji talpa ne didesnė kaip 10 litrų ir kurios uždarytos vienkartiniu uždarymo įtaisu, ir jei bendras kiekis, kurį sudaro viena arba atskiros siuntos, neviršija 100 litrų; ii) vynas ir vynuogių sultys priklauso įprastinę gyvenamąją vietą keičiantiems ir iš trečiosios šalies į Sąjungą persikeliantiems privatiems asmenims, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 3 straipsnyje; iii) ne didesnes kaip 30 litrų vyno siuntas vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 25 straipsnyje; iv) vynas, vynuogių misa ir vynuogių sultys yra vežami keleivio asmeniniame bagaže, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 41 straipsnyje, ir jei jų vienas keleivis vežasi ne daugiau kaip 30 litrų; v) vynas ir vynuogių sultys yra skirti prekybos mugėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 90 straipsnyje, ir jei tie produktai vežami etiketėmis paženklintose ne didesnės kaip dviejų litrų talpos talpyklose, uždarytose vienkartiniu uždarymo įtaisu; vi) vynas, vynuogių misa ir vynuogių sultys yra skirti moksliniams bei techniniams eksperimentams ir importuojami kitokiose talpyklose nei nurodytosios v punkte ir jei importuojamas kiekis neviršija 100 litrų; vii) vynas ir vynuogių sultys yra importuojami pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos diplomatinių santykių konvencijos, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konsulinių santykių konvencijos ar kitų konsulinių konvencijų arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvencijos dėl specialiųjų misijų nuostatas; viii) vynas ir vynuogių sultys yra laikomi tarptautiniais maršrutais plaukiojančiuose laivuose ir tokiais maršrutais skraidančiuose lėktuvuose; ix) vynas ir vynuogių sultys, kurių kilmės ir išpilstymo šalis yra Sąjunga, yra eksportuojami į trečiąją šalį, grąžinami į Sąjungos muitų teritoriją ir išleidžiami į laisvą apyvartą;

b)

jeigu vynas tiekiamas etiketėmis paženklintose ir vienkartiniais uždarymo įtaisais uždarytose ne didesnės kaip 60 litrų talpos talpyklose, o jo kilmės šalis, įtraukta į VII priedo IV dalies A skirsnyje pateiktą sąrašą, yra pasiūliusi specialias Sąjungos priimtas garantijas, analizės ataskaitai skirtoje VI-1 dokumento dalyje nurodoma tik ši informacija: i) faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais; ii) bendrasis rūgštingumas; iii) bendras sieros dioksido kiekis.

22 straipsnis

VI-1 dokumento ir VI-2 išrašo rengimo taisyklės

1.   VI-1 dokumentas rengiamas pagal VII priedo I dalyje pateikto pavyzdžio formą, laikantis tame priede išdėstytų techninių taisyklių.

Jį pasirašo kompetentingos įstaigos pareigūnas ir paskirtosios įstaigos ar padalinio, įtrauktų į 51 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą, pareigūnas.

VI-1 dokumento originalas ir kopija vežami kartu su produktu.

Išrašas (toliau – VI-2 išrašas) gali būti rengiamas pagal VII priedo II dalyje pateiktą pavyzdį, pateikiant VI-1 dokumente nurodytus duomenis, arba, jei buvo pateiktas VI-2 išrašas, tame VI-2 išraše nurodytus duomenis, ir jį turi antspaudu patvirtinti Sąjungos muitinės įstaiga. VI-2 išrašo originalas ir dvi kopijos vežami kartu su produktu.

2.   VI-1 dokumentams ir VI-2 išrašams suteikiamas serijos numeris (VI-1 dokumentams tą numerį suteikia kompetentinga įstaiga, kurios pareigūnas pasirašo dokumentą, o VI-2 išrašams – juos antspauduojanti muitinės įstaiga).

23 straipsnis

VI-1 dokumento ir VI-2 išrašų naudojimas

VI-1 dokumento originalas ir kopija arba VI-2 išrašo originalas ir kopijos perduodami valstybės narės, kurioje atliekami siuntos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės formalumai, kompetentingoms institucijoms, kai jos užbaigia šiuos muitinės formalumus:

a)

muitinė įrašo patvirtinimą kitoje VI-1 dokumento originalo ir kopijos pusėje arba kitose VI-2 išrašo originalo ir kopijų pusėse, grąžina VI-1 dokumento originalą arba VI-2 išrašo originalą ir kopiją atitinkamam asmeniui, o VI-1 dokumento arba VI-2 išrašo kopiją saugo ne trumpiau kaip penkerius metus;

b)

jeigu siunta turi būti persiųsta prieš išleidžiant į laisvą apyvartą, naujasis siuntėjas siuntą prižiūrinčiai muitinei pateikia su ta siunta susijusį VI-1 dokumentą ir VI-2 išrašą arba, jeigu ta siunta siunčiama su pirmiau parengtu VI-2 išrašu ir po jo parengtu VI-2 išrašu, abu šiuos VI-2 išrašus. Jeigu VI-2 išrašas pateikiamas su VI-1 dokumentu, muitinė patikrina, ar VI-1 dokumente pateikti duomenys atitinka VI-2 išraše pateiktus duomenis. Jei vėliau parengtas VI-2 išrašas pateikiamas su pirmiau parengtu VI-2 išrašu, muitinė patikrina, ar pirmiau parengtame VI-2 išraše pateikti duomenys atitinka vėliau parengtame VI-2 išraše pateiktus duomenis, ir vėliau parengtą VI-2 išrašą patvirtina antspaudu, kad jis atitiktų pirmiau parengtą VI-2 išrašą. Muitinė įrašo patvirtinimą kitoje VI-1 dokumento arba pirmiau parengto VI-2 išrašo originalo ir kopijos pusėje. Muitinė VI-1 dokumento ir VI-2 išrašo originalą grąžina naujajam siuntėjui, o jų kopijas saugo ne trumpiau kaip penkerius metus. Tačiau VI-2 išrašo pildyti nereikia, jei produkto siunta pakartotinai eksportuojama į trečiąją šalį;

c)

jeigu siunta padalijama prieš išleidžiant į laisvą apyvartą, atitinkamas asmuo dalijamos siuntos VI-1 dokumento arba pirmiau parengto VI-2 išrašo originalą ir kopiją perduoda šią siuntą prižiūrinčiai muitinei kartu su vėliau parengto kiekvienos naujos siuntos VI-2 išrašo originalu ir dviem kiekvieno iš jų kopijomis. Muitinė tikrina, ar VI-1 dokumente arba pirmiau parengtame VI-2 išraše pateikti kiekvienos siuntos duomenys atitinka vėliau parengtame VI-2 išraše pateiktus duomenis. Jei duomenys atitinka, muitinė antspaudu patvirtina vėliau parengtą VI-2 išrašą, kad jis būtų lygiavertis pirmiau parengtam VI-2 išrašui, ir įrašo patvirtinimą kitoje VI-1 dokumento arba pirmiau parengto VI-2 išrašo originalo ir kopijos pusėje. Muitinė vėliau parengto VI-2 išrašo originalą kartu su VI-1 dokumento arba pirmiau parengto VI-2 išrašo originalu grąžina atitinkamam asmeniui, o kiekvieno iš tų dokumentų kopiją saugo ne trumpiau kaip penkerius metus.

24 straipsnis

VI-1 dokumento naudojimas netiesioginio importo atveju

Jei prieš eksportuojant į Sąjungą vynas buvo eksportuotas iš trečiosios šalies, kurios teritorijoje jis pagamintas (toliau – kilmės šalis), į kitą trečiąją šalį (toliau – eksportuojanti šalis), to vyno VI-1 dokumentas laikomas galiojančiu jį importuojant į Sąjungą, su sąlyga, kad, remdamosi kilmės šalies kompetentingų įstaigų parengtu VI-1 dokumentu arba jam lygiaverčiu dokumentu, minėtą dokumentą parengė eksportuojančios šalies kompetentingos įstaigos, neatlikdamos tolesnių to vyno tyrimų, ir kad tas vynas:

a)	eksportuojamas vynas kilmės šalyje jau buvo išpilstytas ir paženklintas etiketėmis arba

b)	iš kilmės šalies buvo eksportuotas neišpilstytas, o eksportuojančioje šalyje išpilstomas ir paženklinamas etiketėmis toliau jo neperdirbant.

Eksportuojančios šalies kompetentinga įstaiga VI-1 dokumente patvirtina, kad atitinkamas vynas yra pirmoje pastraipoje nurodytas vynas ir kad jis atitinka toje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

Prie eksportuojančios šalies parengto VI-1 dokumento pridedami kilmės šalies parengto VI-1 dokumento arba lygiaverčio dokumento originalas ir patvirtinta kopija.

Šiame straipsnyje trečiųjų šalių kompetentingomis įstaigomis laikomos į 51 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą įtrauktos įstaigos.

25 straipsnis

Specialiosios tam tikro vyno sertifikavimo taisyklės

1.   Likerinio vyno ir distiliuoti skirto vyno VI-1 dokumentai pripažįstami galiojančiais tik jei į 51 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą įtraukta kompetentinga įstaiga 14 langelyje įrašo:

2.   VI-1 dokumentas gali būti naudojamas kaip patvirtinimas, kad importuojamam vynui suteikta geografinė nuoroda pagal TRIPS sutartį, Sąjungos teisės aktus dėl geografinių nuorodų ar Sąjungos ir trečiosios šalies, kuri yra atitinkamo vyno kilmės šalis, susitarimą dėl geografinių nuorodų pripažinimo ir apsaugos.

Tokiu atveju 14 langelyje įrašomas šis tekstas:

3.   Kartu su 1 ir 2 dalyse nurodytu 14 langelyje įrašomu patvirtinimu pateikiama ši informacija:

a)	tikslus dokumentą išdavusios kompetentingos įstaigos pavadinimas ir adresas;

b)	kompetentingos įstaigos pareigūno parašas;

c)	kompetentingos įstaigos antspaudas.

26 straipsnis

Supaprastinta procedūra

1.   Į VII priedo IV dalies B skirsnyje pateiktą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių, pasiūliusių specialias Sąjungos priimtas garantijas, vyno gamintojų parengti VI-1 dokumentai laikomi į 51 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų, paskirtųjų įstaigų arba padalinių parengtais VI-1 dokumentais, jeigu gamintojai yra gavę individualų tų trečiųjų šalių kompetentingų įstaigų leidimą ir yra jų tikrinami.

2.   1 dalyje nurodyti leidimą turintys gamintojai naudoja ir pildo VI-1 dokumentus, visų pirma nurodydami šią informaciją:

a)	1 langelyje – savo pavadinimus (vardus ir pavardes) bei adresus ir registracijos numerius į VII priedo IV dalies B skirsnyje pateiktą sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse;

b)	9 langelyje – leidimą suteikusios trečiosios šalies kompetentingos įstaigos pavadinimą ir adresą;

c)	10 langelyje – bent 21 straipsnio b punkte numatytus duomenis.

Gamintojai, išbraukę žodžius „pareigūno vardas, pavardė ir pareigos“, pasirašo tam skirtoje 9 ir 10 langelių vietoje.

Dokumento patvirtinti paskirtosios įstaigos ar padalinio antspaudu ir nurodyti tos įstaigos ar padalinio pavadinimo bei adreso nebūtina.

27 straipsnis

Elektroninis dokumentas

1.   VI-1 dokumentą galima pakeisti elektroniniu dokumentu importuojant vyno produktus į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kuriose yra įdiegta patikrų sistema, Sąjungos pagal antrą pastraipą pripažįstama lygiaverte jos teisės aktuose nustatytai tų pačių produktų patikrų sistemai.

Trečiosios šalies taikoma patikrų sistema gali būti pripažinta lygiaverte Sąjungos nustatytai tų pačių produktų patikrų sistemai, jeigu ji atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)	ja pakankamai užtikrinama vyno produktų, kurie pagaminti atitinkamos trečiosios šalies teritorijoje arba kuriais toje teritorijoje prekiaujama, kilmė ir atsekamumas;

b)	ja užtikrinama prieiga prie ūkio subjektų, kompetentingų įstaigų ir paskirtųjų įstaigų ar padalinių registravimo ir identifikavimo duomenų, saugomų naudojamoje elektroninėje sistemoje;

c)	ja užtikrinama galimybė pagal abipusio administracinio bendradarbiavimo sistemą patikrinti b punkte nurodytus duomenis.

Trečiosios šalys, kuriose yra įdiegta patikrų sistema, Sąjungos pripažįstama lygiaverte pagal antrą pastraipą, įtraukiamos į VII priedo IV dalies C skirsnyje pateiktą sąrašą.

2.   1 dalyje numatytame elektroniniame dokumente pateikiama bent informacija, kurios reikia VI-1 dokumentui parengti, ir eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingų įstaigų suteiktas unikalus administracinis nuorodos kodas. Tas kodas nurodomas komerciniuose dokumentuose, naudojamuose importuojant produktus į Sąjungos muitų teritoriją.

3.   Valstybės narės, kurioje prekės turi būti išleistos į laisvą apyvartą, kompetentingoms institucijoms paprašius eksportuojanti trečioji šalis suteikia prieigą prie elektroninio dokumento arba duomenų, kurių reikia tam dokumentui parengti. Jeigu prieigos prie atitinkamų elektroninių sistemų gauti neįmanoma, tokius duomenis gali būti prašoma pateikti popieriniame dokumente.

4.   22 straipsnio 1 dalyje nurodyti VI-2 išrašai taip pat gali būti išduodami ir naudojami naudojantis kompiuterinėmis sistemomis pagal išsamias valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas taisykles. Elektroninio VI-2 išrašo turinys turi atitikti popierinio VI-2 išrašo turinį.

V SKYRIUS

ĮVEŽIMO IR IŠVEŽIMO OPERACIJŲ REGISTRAS

28 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo operacijų registro tvarkymas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 147 straipsnio 2 dalies, jei įvežamus, išvežamus produktus ir atsargas bet kuriuo metu galima patikrinti remiantis finansinėms ataskaitoms naudojamais komerciniais dokumentais, įvežimo ir išvežimo operacijų registro (toliau šiame skyriuje – registras) neprivalo tvarkyti:

a)

atsargų turintys arba vyno produktus tik etiketėmis paženklintose talpyklose, kurių nominalioji talpa yra ne didesnė kaip 10 litrų, uždarytose vienkartiniu uždarymo įtaisu, parduodantys ūkio subjektai, jei bendras rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos kiekis neviršija 5 litrų arba 5 kilogramų, o bendras visų kitų produktų kiekis – 100 litrų;

b)	ūkio subjektai, parduodantys gėrimus tik vartoti jų patalpose.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad atsargų neturintys prekybininkai tvarkytų registrą, ir nustatyti atitinkamas taisykles bei procedūras.

3.   Valstybės narės parengia ir nuolat atnaujina ūkio subjektų, kuriems privaloma tvarkyti registrą, sąrašą. Jei toks sąrašas arba registras jau yra sudarytas kitais tikslais, jis gali būti naudojamas ir šio reglamento taikymo tikslais.

4.   Kiekviena įmonė tvarko atskirą registrą.

Jeigu tiesiogiai galutiniams vartotojams produktus parduodančios mažmeninės prekybos parduotuvės priklauso tai pačiai įmonei, o prekės joms tiekiamos iš tai įmonei priklausančio (-ių) vieno arba kelių centrinių sandėlių, kiekvieno iš tokių centrinių sandėlių valdytojas, nepažeisdamas 1 dalies a punkto, tvarko savo tiekiamų produktų registrą. Mažmeninės prekybos parduotuvėms tiekiami produktai registre registruojami kaip išvežti produktai.

5.   Registras tvarkomas patalpose, kuriose laikomi produktai.

Tačiau, jeigu atvežtus, išvežtus produktus ir atsargas faktinėje produktų laikymo vietoje bet kuriuo metu įmanoma patikrinti pagal kitus patvirtinamuosius dokumentus, kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą:

a)	registrą tvarkyti įmonės registruotoje buveinėje, jei produktai yra laikomi įvairiuose tai pačiai įmonei priklausančiuose sandėliuose tame pačiame vietos administraciniame vienete arba greta vienas kito esančiuose vietos administraciniuose vienetuose;

b)	registrą tvarkyti specializuotai įmonei.

29 straipsnis

Į registrą įtrauktinos operacijos

1.   Ūkio subjektai, kuriems privaloma tvarkyti registrą, jame nurodo vynininkystės metodus ir perdirbimo bei apdorojimo būdus, kuriuos jie taiko pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 78 straipsnio 2 dalyje bei 80 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A bei I D prieduose nurodytus reikalavimus ir vynininkystės metodus, ir eksperimentinį naujų vynininkystės metodų taikymą, įskaitant tinkamą nuorodą į atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 4 straipsnį suteiktą leidimą.

2.   Jei atliekamos, į registrą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 16 ir 17 straipsnius įtraukiamos su šiais apdorojimo būdais susijusios operacijos (įskaitant, jei numatyta valstybių narių, tinkamas nuorodas į pranešimus kompetentingoms institucijoms pagal 30 straipsnio 2 dalį):

a)	alkoholio koncentracijos korekcija vyne (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 40 punktas ir 10 priedėlis) ir cukraus kiekio misose mažinimu derinant membraninius procesus (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 49 punktas ir 16 priedėlis);

b)	sodrinimu ir saldinimu (Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I A ir B dalys; Reglamento (EB) Nr. 606/2009 11 bei 12 straipsniai ir I D bei II priedai);

c)	rūgštinimu ir rūgštingumo mažinimu (Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I C ir D dalys; Reglamento (EB) Nr. 606/2009 13 straipsnis ir I A priedo 12, 13, 46, 48 ir 50 punktai);

d)	apdorojimu naudojant vyno gamybai skirtus anglies preparatus (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 9 punktas);

e)	apdorojimu tetrakalio heksacianoferatu (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 26 punktas);

f)	apdorojimu elektrodializės būdu ar naudojant katijonų mainus vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti arba parūgštinimu naudojant katijonų mainus (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 20, 36 ir 43 punktai);

g)	dimetilo dikarbonato (DMDC) įmaišymu į vyną (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 34 punktas);

h)	ąžuolo drožlių naudojimu vyno gamyboje (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 38 punktas ir 9 priedėlis);

i)	eksperimentiniu naujų vynininkystės metodų taikymu (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 4 straipsnis);

j)	vyne ištirpusių dujų kiekio reguliavimu naudojant membraninius kontaktorius (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 52 punktas);

k)	apdorojimu taikant membraninę technologiją ir kartu naudojant aktyvintąsias anglis (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 53 punktas);

l)	polivinilimidazolo–polivinilpirolidono kopolimerų naudojimu (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 54 punktas);

m)	sidabro chlorido naudojimu (Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 55 punktas).

3.   Jei atliekamos, į registrą įrašomos šios konkrečios operacijos:

a)	maišymas ir kupažavimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 606/2009 7 ir 8 straipsniuose;

b)	išpilstymas;

c)	visų kategorijų putojančio, pusiau putojančio ir gazuoto pusiau putojančio vyno gamyba;

d)	likerinio vyno gamyba;

e)	rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos gamyba;

f)	distiliuoti skirto spirituoto vyno gamyba;

g)	perdirbimas į bet kurios kitos kategorijos produktus, pavyzdžiui, aromatintą vyną.

Jeigu produktai yra išpilstyti, nurodomas pripildytų talpyklų skaičius ir turinys.

30 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.   Valstybės narės gali priimti papildomas su registracijos duomenimis susijusias taisykles, taikomas:

a)	produktams etiketėmis paženklintose talpyklose, kurių nominalioji talpa ne didesnė kaip 10 litrų, uždarytose vienkartiniu uždarymo įtaisu, kaip nurodyta 28 straipsnio 1 dalies a punkte, kurie turi būti išleisti į rinką valstybių narių teritorijoje;

b)	tam tikrų Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 14 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų kategorijų produktams;

c)	tam tikroms 29 straipsnyje nurodytoms operacijoms.

Valstybės narės gali numatyti įpareigojimą tvarkyti atskiras apskaitas arba pritaikyti esamą registrą.

2.   Nepažeisdamos įpareigojimo registruoti 29 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos kiekvienos alkoholio koncentracijos korekcijos, sodrinimo, rūgštinimo ir rūgštingumo mažinimo operacijos duomenis, valstybės narės gali reikalauti, kad ūkio subjektai, atliekantys tas operacijas jų teritorijoje, praneštų savo kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms apie tokias operacijas per tam tikrą laikotarpį po jų atlikimo arba, jei atliekamos sodrinimo operacijos, iki jų atlikimo.

Pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo nereikalaujama pateikti tuo atveju, jei valstybių narių kompetentingos tikrinimo institucijos sistemingai atlieka analitines visų vyno produktų partijų patikras.

VI SKYRIUS

DEKLARACIJOS

31 straipsnis

Gamybos deklaracijos

1.   Valstybėje narėje, kuri yra įpareigota tvarkyti nuolat atnaujinamą vynuogynų registrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, įsisteigę gamintojai kiekvienais metais tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia gamybos toje valstybėje narėje deklaracijas už atitinkamus vyno metus.

Valstybės narės, sukūrusios kasmet atnaujinamą vynuogynų registrą, leidžiantį susieti atitinkamus deklarantus, deklaruotą gamybą ir vynuogynų sklypus, gali atleisti gamintojus nuo įpareigojimo paskelbti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 22 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą informaciją. Tokiu atveju valstybių narių kompetentingos institucijos pačios papildo deklaracijas ir nurodo plotą remdamosi vynuogynų registro duomenimis.

2.   Vienam ar keliems vyndarių kooperatyvams ar gamintojų grupėms priklausantys arba su jais susiję ir tiems vyndarių kooperatyvams ar grupėms pristatę visą savo vynuogių arba misos produkciją, derliaus nuėmėjai, neprarasdami teisės šeimos vartojimo reikmėms gauti mažiau kaip 10 hektolitrų pagaminto vyno, atleidžiami nuo pareigos teikti gamybos deklaraciją, jei tokią deklaraciją privalo teikti tie vyndarių kooperatyvai ar grupės.

3.   Valstybės narės, kurios nėra įpareigotos atnaujinti vynuogynų registrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę gamintojai teiktų 1 dalyje nurodytą gamybos deklaraciją.

Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos 2 dalies nuostatos.

32 straipsnis

Atsargų deklaracijos

1.   Gamintojai, perdirbėjai, išpilstytojai ir prekybininkai, turintys atsargų valstybėje narėje, kuri yra įpareigota atnaujinti vynuogynų registrą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, kiekvienais metais tos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia liepos 31 d. turimų vyno ir misos atsargų deklaraciją.

2.   Valstybės narės, kurios nėra įpareigotos atnaujinti vynuogynų registro pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 145 straipsnio 1 dalį, gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę gamintojai, perdirbėjai, išpilstytojai ir prekybininkai teiktų 1 dalyje nurodytą atsargų deklaraciją.

33 straipsnis

Derliaus deklaracijos

Valstybės narės gali reikalauti, kad visi derliaus nuėmėjai arba, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kai kurie iš jų teiktų kompetentingoms institucijoms derliaus deklaraciją už vyno metus, kuriais nuimtas derlius.

34 straipsnis

Apdorojimo arba prekybos deklaracijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad derliaus nuėmėjai, gamintojai ir vynuogių, vynuogių sulčių bei misos prekybininkai, kurie iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 22 ir 24 straipsniuose nurodytų produkcijos ir derliaus deklaracijų pateikimo dienų apdorojo vynui gaminti skirtus vyno produktus arba jais prekiavo, privalo kompetentingoms institucijoms teikti apdorojimo arba prekybos deklaraciją už vyno metus, kuriais vyko apdorojimas arba prekyba.

2.   Jei valstybės narės reikalauja, kad derliaus nuėmėjai teiktų apdorojimo arba prekybos deklaraciją pagal 1 dalį, vienam ar keliems vyndarių kooperatyvams ar gamintojų grupėms priklausantys arba su jais susiję ir visą savo vynuogių arba misos produkciją tiems vyndarių kooperatyvams ar grupėms pristatę derliaus nuėmėjai, neprarasdami teisės šeimos vartojimo reikmėms gauti mažiau kaip 10 hektolitrų pagaminto vyno, atleidžiami nuo pareigos teikti apdorojimo ar prekybos deklaraciją, jei tokią deklaraciją pagal 1 dalį privalo teikti tie vyndarių kooperatyvai ar grupės.

35 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės gali reikalauti išsamesnės su vynuogynų registru arba gamybos ar atsargų deklaracijomis susijusios informacijos.

Valstybės narės bet kurį ūkio subjektą gali atleisti nuo pareigos teikti 31 ir 32 straipsnyje numatytas deklaracijas už vyno metus, kuriais nevyko gamyba arba nebuvo atsargų.

VII SKYRIUS

PATIKROS, KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS, TARPUSAVIO PAGALBA IR NUOBAUDOS

I SKIRSNIS

PATIKROS, KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS, RYŠIŲ PALAIKYMO ĮSTAIGOS IR TARPUSAVIO PAGALBA

36 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Valstybės narės nustato, kad patikromis, kai jos būtinos, būtų užtikrinamas tinkamas leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką, vynuogynų registrą, lydimuosius dokumentus ir sertifikavimą, vyno importą, įvežimo ir išvežimo operacijų registrą ir tame sektoriuje teiktinas privalomas deklaracijas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnyje, II dalies I antraštinės dalies III skyriuje ir II antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje ir šiame reglamente, reglamentuojančių taisyklių taikymas. Valstybės narės numato veiksmingų ir rizika grindžiamų oficialių patikrų sistemą.

2.   Oficialias patikras atlieka kompetentinga institucija ar institucijos, laikydamasi (-osi) bendrųjų principų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/625 (18), ir nepažeisdamos šio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 VI skyriaus nuostatų.

Leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkai mutatis mutandis taikomas Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 59 straipsnis.

3.   Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje numatytoms vyno produktų su SKVN arba SGN patikroms, kaip laikomasi produktų specifikacijų reikalavimų, mutatis mutandis taikomos 1 ir 2 dalys.

37 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl patikrų

1.   Patikros atliekamos valstybėje narėje, kurioje vyko gamyba, nedarant poveikio atsitiktinėms arba rizikos analize grindžiamoms patikroms išsiuntimo valstybėje narėje.

Jei patikros atliekamos imant ėminius, patikrų skaičius, pobūdis ir dažnumas turi būti tokie, kad jos apimtų visą valstybės narės teritoriją ir, kai taikoma, atitiktų pagamintų, parduodamų ar parduoti laikomų vyno sektoriaus produktų kiekį.

2.   1 dalyje nurodytos patikros yra administracinės patikros ir atitinkamais atvejais patikros vietoje.

Administracinės patikros atitinkamais atvejais apima kryžmines patikras, kurios atliekamos naudojantis, inter alia, Reglamento (EB) Nr. 1306/2013 V antraštinės dalies II skyriuje numatytos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenimis.

Patikros vietoje atliekamos iš anksto nepranešus. Tačiau, jei tai nekenkia patikros tikslui, apie ją būtiniausiais atvejais gali būti pranešama iš anksto. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus arba atvejus, kai taikomos priemonės sistemingai tikrinamos vietoje, toks išankstinis pranešimas negali būti pateiktas anksčiau nei likus 48 valandoms iki patikros. Tos patikros atliekamos tikrinant atitinkamą gamintojų procentinę dalį, pasirinktą remiantis rizikos analize. Atlikus kiekvieną patikrą vietoje parengiama kontrolės ataskaita, iš kurios galima sužinoti išsamią informaciją apie atliktą patikrą.

3.   Valstybės narės tikrina kiekvieno vynuogynų registre registruoto vynuogių augintojo ir kiekvieno fizinio ar juridinio asmens arba šių asmenų grupės, privalančio (-ių) teikti 31 straipsnyje nustatytą gamybos deklaraciją, III ir IV prieduose pateiktose vynuogių augintojo ir gamybos bylose nurodytos struktūrinės padėties ir faktinės padėties atitikimą. Bylos koreguojamos pagal to tikrinimo rezultatus.

4.   Trečiųjų šalių vyno ir kitų vyno produktų patikros atliekamos įvežimo į Sąjungos teritoriją valstybėje narėje, remiantis VI-1 dokumentu.

38 straipsnis

Tikrintini asmenys

1.   Fiziniai ar juridiniai asmenys ir tokių asmenų grupės, kurių profesinė veikla gali būti tikrinama per šiame reglamente nurodytas patikras, negali trukdyti atlikti šių patikrų ir visada privalo joms sudaryti tinkamas sąlygas.

2.   Ūkio subjektai, kuriuos tikrindami kompetentingos institucijos pareigūnai ima ėminius:

a)	jokiu būdu negali trukdyti imti ėminių ir

b)	suteikia tiems pareigūnams visą pagal šį reglamentą arba Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/274 reikalaujamą informaciją.

39 straipsnis

Analitinis izotopinių duomenų bankas

Europos etaloninis kontrolės vyno sektoriuje centras Sąjungos lygmeniu tvarko ir atnaujina analitinį izotopinių duomenų banką, remdamasis valstybių narių paskirtųjų laboratorijų praneštais duomenimis. Tie duomenys turi būti gauti atlikus suderintą izotopinę etanolio ir vandens sudedamųjų dalių vyno produktuose analizę ir pagal juos turi būti galima per visą prekybos procesą atlikti atitinkamas patikras taikant analizės metodus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnio 5 dalį, ir taisykles bei procedūras, nustatytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 27, 28 ir 29 straipsniuose.

40 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir ryšių palaikymo įstaigos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas 37 straipsnyje nurodytoms patikroms atlikti. Kad tokias patikras atliktų veiksmingai, tos institucijos turi turėti pakankamai daug patyrusių tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.

Jei valstybė narė tikrinti, kaip laikomasi vyno sektoriaus taisyklių, paskiria kelias kompetentingas institucijas, ji nurodo konkrečias tų institucijų pareigas ir koordinuoja jų darbą.

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ryšių palaikymo įstaigą, atsakingą už ryšius su Komisija, kitų valstybių narių ryšių palaikymo įstaigomis bei trečiosiomis šalimis, kuri gauna ir siunčia administracinės pagalbos prašymus.

41 straipsnis

Pareigūnų įgaliojimai

Kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, palengvinančių jos kompetentingų institucijų pareigūnų darbą. Ji užtikrina, kad tokie pareigūnai ir atitinkamais atvejais kitų padalinių, kuriuos ji įgalioja tuo tikslu, pareigūnai:

a)	galėtų tikrinti vynuogynus, vyno gamybos ir laikymo įrenginius, vyno sektoriaus produktų perdirbimo įrenginius ir tiems produktams vežti skirtas transporto priemones;

b)	galėtų tikrinti bet kokio subjekto, kuris pardavimo, tiekimo rinkai arba vežimo tikslais laiko vyno sektoriaus produktus arba produktus, kurie gali būti skirti naudoti vyno sektoriuje, komercines patalpas arba sandėlius ir transporto priemones;

c)	galėtų atlikti vyno sektoriaus produktų ir medžiagų arba produktų, kurie gali būti naudojami tokiems produktams gaminti, inventorizaciją;

d)	galėtų imti vyno sektoriaus produktų, medžiagų arba produktų, kurie gali būti naudojami tokiems produktams gaminti, ir produktų, laikomų ketinant juos parduoti, tiekti rinkai arba vežti, ėminius;

e)	galėtų susipažinti su apskaitos duomenimis bei kitais kontrolei tinkamais dokumentais ir daryti jų kopijas arba išrašus;

f)

galėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, taikomų vyno sektoriaus produkto arba produkto, skirto vyno sektoriaus produktui gaminti, gamybai, laikymui, vežimui, aprašymui, pateikimui ir prekybai juo, jei yra priežasčių manyti, kad padarytas rimtas Sąjungos teisės aktų pažeidimas, visų pirma jei sukčiavimas susijęs su apdorojimo būdu ar kyla pavojus sveikatai.

42 straipsnis

Patikrų koordinavimas ir galimybė susipažinti su informacija

Atlikdamos siuntų, vežamų su 10 straipsnyje nurodytais lydimaisiais dokumentais, patikras pagal 40 straipsnį paskirtos kompetentingos institucijos turi turėti prieigą prie Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje sistemoje saugomos informacijos ir informacijos apie į apyvartą pagal tos direktyvos IV skyriuje nustatytą tvarką išleistų vyno produktų gabenimą.

Tos kompetentingos institucijos taip pat turi turėti prieigą prie informacinėse sistemose, įdiegtose pirmoje pastraipoje nenurodytų vyno produktų gabenimui tikrinti saugomos informacijos.

Pagal pirmą ir antrą pastraipas saugoma informacija gali būti naudojama tik šio reglamento įgyvendinimo tikslais.

43 straipsnis

Tarpusavio pagalba

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija, atliekanti patikras savo teritorijoje, gali prašyti kitos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios valstybės narės kompetentingos institucijos pateikti informacijos. Toks prašymas teikiamas per 40 straipsnio trečioje pastraipoje numatytas ryšių palaikymo įstaigas, o prašoma pagalba teikiama laiku.

Komisijai pranešama kiekvienu atveju, kai pagal pirmą pastraipą tikrinamas produktas yra kilęs iš trečiosios šalies ir kai prekyba šiuo produktu gali turėti ypatingos svarbos kitoms valstybėms narėms.

Institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia visą informaciją, galinčią padėti prašančiajai institucijai atlikti savo pareigas.

2.   Prašančiajai institucijai pateikus pagrįstą prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka patikras, siekdama prašyme nurodytų tikslų, arba imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tokios patikros būtų atliekamos.

Institucija, į kurią kreipiamasi, veikia taip, tarsi veiktų savo vardu.

3.   Susitarusi su institucija, į kurią kreipiamasi, prašančioji institucija gali paskirti pareigūnus:

a)

kuriems valstybės narės, kurioje įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų patalpose būtų suteikta informacijos apie Reglamento (ES) Nr. 1308/2013, šio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 atitinkamų nuostatų dėl vyno produktų taikymą arba su jomis susijusias patikras, įskaitant vežimo ir kitų dokumentų kopijas ar registrų išrašus;

b)	arba kurie dalyvautų pagal 2 dalį prašomose atlikti patikrose, apie tai likus pakankamai laiko iki tų patikrų pradžios pranešę institucijai, į kurią kreipiamasi.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytos kopijos gali būti daromos tik leidus institucijai, į kurią kreipiamasi.

4.   Institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai visais atvejais yra atsakingi už jų valstybės narės teritorijoje atliekamas patikras.

5.   Prašančiosios institucijos pareigūnai:

a)	pateikia raštišką įsakymą, kuriame nurodo savo tapatybę ir oficialias pareigas;

b)

laikydamiesi apribojimų, kuriuos atitinkamas patikras atliekantiems savo pareigūnams nustatė institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybė narė, įgyja: i) prieigos teises, numatytas 41 straipsnio a ir b punktuose; ii) teisę gauti informaciją apie institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnų pagal 41 straipsnio c ir e punktus atliktų patikrų rezultatus.

6.   Išlaidas, susijusias su ėminio ėmimu, apdorojimu, siuntimu ir analitinių bei juslinių tyrimų atlikimu tikrinimo tikslais, padengia valstybės narės, paprašiusios paimti tą ėminį, kompetentinga institucija. Tokios išlaidos apskaičiuojamos pagal įkainius, taikomus valstybėje narėje, kurios teritorijoje atliekamos atitinkamos operacijos.

44 straipsnis

Įrodomoji galia

Valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnų nustatytais su šio skirsnio taikymu susijusiais faktais gali pasinaudoti kitų valstybių narių kompetentingos institucijos; tie faktai turi tokią pačią vertę kaip ir nacionalinių kompetentingų institucijų nustatyti faktai.

45 straipsnis

Pranešimas apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

Jei valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindą įtarti arba sužino, kad vyno produktas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 atitinkamų nuostatų dėl vyno produktų, šiame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/274 nustatytų taisyklių arba kad jis buvo apgaulės būdu įsigytas ar parduotas, tos valstybės narės ryšių palaikymo įstaiga nedelsdama praneša valstybių narių, kurioms šių taisyklių nesilaikymo atvejis yra ypač svarbus, ryšių palaikymo įstaigoms, kad jos imtųsi administracinių priemonių ar teisinių veiksmų.

Jei valstybės narės kompetentingos institucijos nustato arba įtaria, kad vyno produktai buvo suklastoti ir dėl to gali kilti pavojus vartotojų sveikatai arba kad tie produktai neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 arba 90 straipsnio reikalavimų, tos valstybės narės ryšių palaikymo įstaiga nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitų valstybių narių ryšių palaikymo įstaigoms, ir, jei reikia, atitinkamų trečiųjų šalių ryšių palaikymo įstaigai, naudodamasi Komisijos įdiegta informacine sistema.

II SKIRSNIS

NUOBAUDOS

46 straipsnis

Baudos už sodinimą be leidimo ir išlaidų susigrąžinimas

Valstybės narės gamintojams, neįvykdžiusiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, taiko pinigines baudas.

Mažiausia piniginės baudos suma yra:

a)	6 000 EUR už hektarą, jei gamintojas visus be leidimo pasodintus vynmedžius išnaikina per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią jam pranešta apie pažeidimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 2 dalyje;

b)	12 000 EUR už hektarą, jei gamintojas išnaikina visus be leidimo pasodintus vynmedžius per pirmus metus nuo to 4 mėnesių laikotarpio pabaigos;

c)	20 000 EUR už hektarą, jei gamintojas išnaikina visus be leidimo pasodintus vynmedžius praėjus metams nuo to 4 mėnesių laikotarpio pabaigos.

Jei metinės pajamos už plotą, kuriame yra atitinkami vynuogynai, viršija 6 000 EUR už hektarą, valstybės narės, atsižvelgdamos į vidutines metines pajamas už to ploto hektarą, gali proporcingai padidinti antroje pastraipoje nustatytas mažiausias sumas.

Jei valstybė narė savo priemonėmis užtikrina be leidimo pasodintų vynmedžių išnaikinimą, atitinkamos išlaidos, kurias pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 71 straipsnio 2 dalį turi padengti gamintojas, apskaičiuojamos objektyviai, atsižvelgiant į darbo sąnaudas, įrangos naudojimo, transporto ar kitas patirtas išlaidas. Tokios išlaidos įskaičiuojamos į taikytiną baudą.

47 straipsnis

Su lydimaisiais dokumentais ir VI-1 dokumentais susijusios nuobaudos už tam tikrų Sąjungos taisyklių nesilaikymą

1.   10, 11 ir 12 straipsnių taikymas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkio subjektams gali būti sustabdytas, jei valstybės narės kompetentingos institucijos nustato arba įtaria, kad vyno produktai buvo suklastoti ir dėl to gali kilti pavojus vartotojų sveikatai arba kad tie produktai neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 arba 90 straipsnio reikalavimų.

2.   26 ir 27 straipsnių taikymas gali būti sustabdytas, jei nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti faktai ar kyla toje dalyje nurodytų įtarimų dėl importuojamo vyno.

48 straipsnis

Nuobaudos už įpareigojimo tvarkyti įvežimo ir išvežimo operacijų registrą, teikti deklaracijas ar pranešimus nesilaikymą

1.   Ūkio subjektams, kurie privalo tvarkyti įvežimo ir išvežimo operacijų registrą, teikti gamybos, atsargų ar derliaus deklaracijas arba pranešti kompetentingoms institucijoms apie 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas operacijas, tačiau tokio registro netvarko, minėtų deklaracijų nepateikia iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 22, 23 ir 24 straipsniuose nurodytų datų arba minėto pranešimo nepateikia iki valstybės narės pagal šio reglamento 30 straipsnio 2 dalį nustatytos datos, taikomos administracinės nuobaudos.

2.   1 dalyje nurodytos nuobaudos yra mokėtinos sumos, kurias nustato ir taiko valstybės narės, atsižvelgdamos į produktų vertę, apskaičiuotą finansinę naudą arba dėl sukčiavimo patirtus ekonominius nuostolius.

3.   Jei padaromas rimtas arba kartotinis įpareigojimo pateikti deklaracijas iki 1 dalyje nurodytų datų pažeidimas, atitinkamam ūkio subjektui neleidžiama naudotis paramos priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 47 ir 50 straipsniuose, atitinkamais finansiniais metais arba po jų einančiais finansiniais metais, laikantis šių sąlygų:

a)	jei pareiga nėra įvykdoma iki Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 22, 23 ir 24 straipsniuose nurodytų datų, bet vėluojama ne daugiau kaip 15 darbo dienų, taikomos tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinės nuobaudos;

b)

jei 1 dalyje nurodytose deklaracijose pateikta informacija valstybių narių kompetentingų institucijų yra laikoma neišsamia arba netikslia ir jei dėl trūkstamos ar netikslios informacijos negalima tinkamai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 47 ir 50 straipsniuose numatytų paramos priemonių, skirtina parama proporcingai sumažinama kompetentingos institucijos nustatyta suma, atsižvelgiant į įvykdyto pažeidimo rimtumą.

49 straipsnis

Išimtinės aplinkybės ir akivaizdžios klaidos

1.   Šiame reglamente numatytos nuobaudos netaikomos susiklosčius Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtoms išimtinėms aplinkybėms.

2.   Pranešimas ar prašymas, pateiktas valstybei narei pagal šį reglamentą, gali būti pakoreguotas bet kuriuo metu po jo pateikimo, jeigu kompetentinga institucija pripažįsta, kad buvo padaryta akivaizdžių klaidų.

VIII SKYRIUS

PRANEŠIMAI

50 straipsnis

Praneštinos informacijos pobūdis ir rūšis

1.   Valstybės narės Komisijai praneša:

a)	įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 120 straipsnio 2 dalies a punktą, šį reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/274;

b)	už oficialias analizes, administracinę sertifikavimo procedūrą ir su registrais bei lydimaisiais dokumentais susijusias patikras atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus;

c)	už leidimų sodinti vynmedžius išdavimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimus bei adresus ir už vynuogynų registro tvarkymą bei atnaujinimą ir atnaujinto gamybos pajėgumų sąrašo pateikimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus;

d)	II priedo H skirsnio pirmos pastraipos 1 ir 2 punktuose nurodytas ribines vertes;

e)	priemones, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos VII skyrių, jei pranešimas apie tas priemones yra svarbus valstybių narių bendradarbiavimui, ir kiekvienos valstybės narės paskirtos ryšių palaikymo įstaigos pavadinimą bei adresą;

f)	savo taikomus 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto iii papunktyje ir b punkte nurodytų lydimųjų dokumentų rengimo reikalavimus;

g)	vyninių vynuogių veisles, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 81 straipsnis ir 120 straipsnio 2 dalies b punktas.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus kompetentingų institucijų ir ryšių palaikymo įstaigų, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal 1 dalį, pavadinimų bei adresų pasikeitimus.

3.   1 dalyje numatytas pranešimas teikiamas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 34 straipsnį.

51 straipsnis

Praneštos informacijos skelbimas

1.   Remiantis trečiųjų šalių kompetentingų institucijų pateiktais pranešimais, Komisija parengia ir atnaujina sąrašus, kuriuose pateikiama ši informacija:

a)	produkto kilmės šalies kompetentingų institucijų, atsakingų už VI-1 dokumentų išdavimą, pavadinimai ir adresai;

b)	įstaigų arba padalinių, kilmės šalies arba, jei jų nėra kilmės šalyje, už produkto kilmės šalies ribų esančios įgaliotosios laboratorijos paskirtų pildyti analizės ataskaitai skirtą VI-1 dokumentų skirsnį, pavadinimai ir adresai;

c)	vyno gamintojų ir perdirbėjų, produkto kilmės šalies įgaliotų rengti VI-1 dokumentus, pavadinimai, adresai ir oficialūs registracijos numeriai;

d)	vienos ryšių palaikymo įstaigos, kurią kiekviena trečioji šalis paskyrė administracinės pagalbos prašymams gauti bei perduoti ir savo šalies ryšiams su Komisija ir valstybėmis narėmis palaikyti, pavadinimas ir adresas.

2.   Komisija viešai skelbia 50 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus, 50 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą informaciją apie gamybos pajėgumus, 50 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos ryšių palaikymo įstaigos pavadinimą ir adresą, 50 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytas vyninių vynuogių veisles ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

IX SKYRIUS

PAKEITIMAI, PANAIKINIMAS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 555/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 555/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.	1, 21, 22 ir 23, 38–54, 74, 83–95a ir 98–102 straipsniai išbraukiami;

2.	IX–XIII ir XVI–XXI priedai išbraukiami.

53 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 606/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 606/2009 iš dalies keičiamas taip:

1.	12 ir 13 straipsniai išbraukiami;

2.

įterpiami šie 14a ir 14b straipsniai: „14a straipsnis Mažiausios procentinės alkoholio koncentracijos šalutiniuose produktuose nustatymas 1.   Laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnio 1 punkto, valstybės narės nustato mažiausią privalomą alkoholio koncentraciją nuo vyno atskirtuose šalutiniuose produktuose, išreikštą alkoholio koncentracijos pagamintame vyne procentine dalimi. Taikydamos objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, valstybės narės gali keisti tą mažiausią procentinę alkoholio koncentraciją. 2.   Jei valstybių narių pagal 1 dalį nustatyta atitinkama procentinė dalis nepasiekta, atitinkamas ūkio subjektas tiekia savo pagaminto vyno kiekį, kurio reikia mažiausiai procentinei daliai pasiekti. 3.   Nustatant alkoholio koncentraciją šalutiniuose produktuose, išreikštą alkoholio koncentracijos pagamintame vyne procentine dalimi, skirtingose vynuogių auginimo zonose taikoma standartinė tūrio procentais išreikšta natūrali alkoholio koncentracija yra: a) A zonoje – 8,0 %; b) B zonoje – 8,5 %; c) C I zonoje – 9,0 %; d) C II zonoje – 9,5 %; e) C III zonoje – 10,0 %. 14b straipsnis Šalutinių produktų šalinimas 1.   Gamintojai šalina vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinius produktus, prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, laikydamiesi pristatymo ir registracijos reikalavimų, nustatytų atitinkamai Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 (*1) 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/274 (*2) 14 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktyje bei 18 straipsnyje. 2.   Šalutiniai produktai išvežami nedelsiant ir ne vėliau kaip vyno metų, kuriais šalutiniai produktai gauti, pabaigoje, pagal taikomus Sąjungos, visų pirma aplinkosaugos srities, teisės aktus. 3.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad gamintojai, atitinkamais vyno metais savo patalpose pagaminę ne daugiau kaip 50 hektolitrų vyno arba vynuogių misos, susidariusių šalutinių produktų pašalinti neprivalo. 4.   Gamintojai gali įvykdyti pareigą pašalinti visus vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinius produktus arba jų dalį, tuos šalutinius produktus pristatydami distiliuoti. Tokį šalutinių produktų šalinimo būdą turi patvirtinti valstybės narės kompetentinga institucija. 5.   Valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nuspręsti, kad visų vyno gamybos ar kitokio vynuogių perdirbimo šalutinių produktų arba jų dalies pristatymas distiliuoti yra privalomas jų teritorijoje visiems arba tam tikriems gamintojams. (*1)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/273, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, vynuogynų registro, lydimųjų dokumentų ir sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų, pranešimų bei praneštos informacijos skelbimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl atitinkamų patikrų bei nuobaudų, iš dalies keičiami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 555/2008, (EB) Nr. 606/2009 bei (EB) Nr. 607/2009 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009 bei Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 (OL L 58, 2018 2 28, p. 1)." (*2)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274 kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomųjų deklaracijų bei pranešimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl atitinkamų patikrų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/561 (OL L 58, 2018 2 28, p. 60).“"

54 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 607/2009 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 607/2009 63 straipsnis išbraukiamas.

55 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 436/2009 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560 panaikinami.

56 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)  2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL L 170, 2008 6 30, p. 1).

(5)  2009 m. gegužės 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 436/2009, kuriuo nustatoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogynų registrui, privalomajam deklaravimui ir rinkai stebėti reikalingos informacijos kaupimui, vyno produktų lydraščiams ir vyno sektoriuje privalomiems pildyti žurnalams tvarka (OL L 128, 2009 5 27, p. 15).

(6)  2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (OL L 193, 2009 7 24, p. 1).

(7)  2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, 2009 7 24, p. 60).

(8)  2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/560, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos (OL L 93, 2015 4 9, p. 1).

(9)  2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/274, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos, sertifikavimo, įvežimo ir išvežimo operacijų registro, privalomo deklaravimo bei pranešimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl atitinkamų patikrų taikymo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/561 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 60).

(10)  2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009 1 14, p. 12).

(11)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(12)  2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, 2009 12 10, p. 23).

(13)  2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (OL L 162, 2003 7 1, p. 5).

(14)  2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (OL L 197, 2009 7 29, p. 24).

(15)  1992 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3649/92 dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje narėje (OL L 369, 1992 12 18, p. 17).

(16)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(17)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(18)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

---

---

---

---

---

---

---

---