EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R1017

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 2015 m. birželio 25 d. dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo

OL L 169, 2015 7 1, p. 1–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2021

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/1017/oj

1.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1017

2015 m. birželio 25 d.

dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 173 straipsnius, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 182 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

dėl ekonomikos ir finansų krizės Sąjungoje sumažėjo investicijų lygis. Investicijų sumažėjo maždaug 15 % nuo 2007 m. pasiekto aukščiausio taško. Sąjunga visų pirma kenčia dėl nepakankamo investavimo, kurį lemia valstybių narių patiriami fiskaliniai suvaržymai ir itin lėtas ekonomikos augimas, sukeliantys rinkos subjektų netikrumą dėl ekonomikos ateities. Dėl to nepakankamo investavimo, ypač labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose valstybėse narėse, sulėtėjo ekonomikos atsigavimas, be to, jis neigiamai veikia darbo vietų kūrimą, ilgalaikes ekonomikos augimo perspektyvas ir konkurencingumą, taip pat gali sutrukdyti įgyvendinti pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius. Reikia didinti investavimo Europoje ir investavimo į modernios žinių ekonomikos infrastruktūrą patrauklumą;

(2)

siekiant išardyti nepakankamo investavimo ir didėjančių skirtumų tarp regionų nulemtą užburtą ratą bei stiprinti pasitikėjimą Sąjungos ekonomika, reikia imtis visapusiškų veiksmų, o paskatos valstybėse narėse kurti investuoti skatinančią aplinką galėtų paspartinti ekonomikos atsigavimą. Naujos paskatos finansuoti investicijas, veiksmingos, ekonomiškai ir socialiai tvarios struktūrinės reformos ir fiskalinis atsakingumas padeda sukurti teigiamą grįžtamąjį ryšį, kai investiciniai projektai padeda remti užimtumą bei paklausą ir užtikrina tvarų neišnaudoto gamybos potencialo mažėjimą ir ekonomikos augimo potencialo didėjimą. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), sustiprintas valstybių narių įnašais, turi papildyti bendrą Sąjungos konkurencingumo didinimo ir investicijų pritraukimo strategiją;

(3)

siekiant kuo didesnio ESIF poveikio užimtumui, valstybės narės turėtų ir toliau vykdyti veiksmingas, ekonomiškai ir socialiai tvarias struktūrines reformas ir kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, mokymo programas ir aktyvią darbo rinkos politiką, puoselėti palankias sąlygas kokybiškoms ir tvarioms darbo vietoms kurti bei investuoti į tikslines socialinės politikos priemones, laikydamosi 2013 m. socialinių investicijų dokumentų rinkinio nuostatų. Be to, valstybės narės turėtų vykdyti papildomą veiklą, pavyzdžiui, įgyvendinti pritaikyto mokymo programas, skirtas darbuotojų įgūdžių suderinimui su ESIF paramą gaunančių sektorių poreikiais, teikti konkretiems poreikiams pritaikytas verslo paslaugas įmonėms, kad jos būtų pasirengusios plėstis ir kurti daugiau darbo vietų, taip pat paramą naujoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(4)

Didysis dvidešimtukas (G20), įgyvendindamas pasaulinės infrastruktūros iniciatyvą (angl. Global Infrastructure Initiative), pripažino investicijų svarbą skatinant paklausą ir didinant produktyvumą bei ekonomikos augimą ir įsipareigojo sukurti sąlygas, kuriomis būtų lengviau užtikrinti aukštesnį investicijų lygį;

(5)

per visą ekonomikos ir finansų krizę Sąjunga dėjo pastangas skatinti ekonomikos augimą, visų pirma įgyvendindama iniciatyvas, nustatytas strategijoje „Europa 2020“, kurioje įtvirtintas pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo principas, taip pat vykdydama Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro veiklą. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat sustiprino savo vaidmenį skatinant ir remiant investavimą Sąjungoje ir iš dalies tai pasiekė 2013 m. sausio mėn. padidinęs savo kapitalą. Siekiant užtikrinti, kad investavimo ir makroekonominiai poreikiai Sąjungoje būtų deramai patenkinti ir kad rinkoje turimos likvidžios lėšos būtų naudojamos efektyviai bei būtų skatinama nukreipti jas perspektyviems investiciniams projektams finansuoti, reikia imtis tolesnių veiksmų;

(6)

2014 m. liepos 15 d. išrinktasis Komisijos pirmininkas Europos Parlamentui pateikė būsimai Komisijai skirtas politines gaires. Tose politinėse gairėse raginama „per artimiausius trejus metus papildomai pritraukti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų į realią ekonomiką“, kad būtų skatinamos investicijos siekiant kurti darbo vietas;

(7)

2014 m. lapkričio 26 d. Komisija paskelbė komunikatą „Investicijų planas Europai“ (toliau – Investicijų planas), kuriame numatyta įsteigti ESIF, skaidrų investicinių projektų Sąjungos lygmeniu portalą (toliau – Europos investicinių projektų portalas) ir investavimo konsultacijų centrą (toliau – Europos investavimo konsultacijų centras), ir kuriame akcentuojama darbotvarkė, kuria siekiama panaikinti kliūtis investicijoms ir baigti kurti vidaus rinką;

(8)

2014 m. gruodžio 18 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „investicijų skatinimas ir rinkos nepakankamumo problemos sprendimas Europoje yra svarbus politikos uždavinys“ ir kad „naujai sutelktas dėmesys į investicijas, kartu su valstybių narių įsipareigojimu intensyvinti struktūrines reformas ir tęsti ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, taps ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje pagrindu“. Europos Vadovų Taryba paragino „EIB grupėje sukurti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kurio tikslas – 2015–2017 m. sutelkti 315 mlrd. EUR naujų investicijų“, taip pat paprašė EIB grupės „nuo 2015 m. sausio mėn. pradėti veiklą naudojantis nuosavomis lėšomis“. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad „ESIF papildys jau vykdomas ES programas bei tradicinę EIB veiklą ir prie jų prisidės“;

(9)

2015 m. sausio 13 d. Komisija paskelbė komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ ir jame išdėstė, kaip ji taikys tas taisykles;

(10)

2015 m. birželio 24 d. Komisija pareiškė, kad, nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į ESIF arba į temines ar daugiašales investavimo platformas, sukurtas įgyvendinant Investicijų planą, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (4) 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (5) 3 straipsnį;

(11)

ESIF turėtų būti visapusiškos strategijos, skirtos šalinti su viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis susijusį netikrumą ir Sąjungoje sumažinti investicijų deficitą, dalis. Šią strategiją sudaro trys kryptys: sutelkti finansinius išteklius investicijoms, užtikrinti, kad investicijos pasiektų realiąją ekonomiką, ir pagerinti investicinę aplinką Sąjungoje. Ši strategija turėtų paskatinti konkurencingumą bei ekonomikos atsigavimą ir padėti visoje Sąjungoje įgyvendinti ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos tikslą. ESIF turėtų būti laikomas priemone, papildančia visus kitus veiksmus, kurių reikia norint sumažinti investicijų trūkumą Sąjungoje, o veikdamas kaip garantijų fondas – naujų investicijų skatinimo priemone;

(12)

investicinė aplinka Sąjungoje turėtų būti gerinama šalinant kliūtis investicijoms, užtikrinant, kad nebūtų skirtingai vertinami privačiųjų ir viešųjų subjektų valdomi projektai, stiprinant ES vidaus rinką ir didinant reguliavimo nuspėjamumą. Komisija savo komunikate „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ paskelbė, kad „reguliavimo naštos mažinimas kartu išsaugant aukšto lygio socialinę, sveikatos ir aplinkos apsaugą ir vartotojų pasirinkimą“ yra politinis prioritetas ir kad ji patobulins „taisykles, kad jos padėtų įgyvendinti darbo vietų kūrimo ir augimo darbotvarkę“. Komisija ir valstybės narės turėtų nedelsdamos pradėti šią veiklą. Tais papildomais veiksmais turėtų būti remiamas ESIF darbas ir apskritai investavimas visoje Sąjungoje;

(13)

ESIF turėtų siekti padėti pašalinti sunkumus finansuojant ir vykdant didelės ekonominės, ekologinės ir socialinės pridėtinės vertės, pokyčius skatinančias ir produktyvias strategines investicijas, kuriomis padedama siekti Sąjungos politikos tikslų, pavyzdžiui, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1287/2013 (6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1291/2013 (7), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (8) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1316/2013 (9). ESIF turėtų būti siekiama nedelsiant paspartinti Sąjungos ekonomiką ir gerinti galimybes gauti finansavimą ir įmonių bei kitų subjektų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiant sumažinti nedarbo lygį ir paskatinti ekonomikos augimą Sąjungoje.

Taigi ESIF turėtų remti strategines investicijas, be kita ko, į bendro intereso projektus, kuriais siekiama užbaigti kurti transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros, įskaitant transporto ir energetikos jungtis ir skaitmeninę infrastruktūrą, sektorių vidaus rinką, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bei energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, plėtoti ir modernizuoti energetikos sektorių pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, taip pat padėti užtikrinti tų sektorių darnų vystymąsi ir išnaudoti potencialią jų sinergiją. Tokiomis investicijomis taip pat turėtų būti remiami bendro intereso projektai miesto ir kaimo plėtros ir socialinėse srityse bei aplinkos ir gamtos išteklių srityse, taip pat projektai, kuriais stiprinama Sąjungos mokslo ir technologijų bazė bei skatinama suteikti naudos visuomenei, taip pat geriau išnaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos ekonominį ir pramoninį potencialą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, ir bandomąsias ir parodomąsias priemones, taip pat turėtų būti remiami projektai, susiję su žmogiškuoju kapitalu, kultūra ir sveikata. Rinka grindžiamos paskatos ir ESIF teikiamas papildomumas turėtų užtikrinti, kad ESIF būtų orientuotas į socialiai ir ekonomiškai perspektyvius projektus, lėšų iš anksto nepaskirstant pagal sektorius ar regionus, o visų pirma siekiant patenkinti didelius investicijų poreikius arba spręsti rinkos nepakankamumo problemas.

Kartu ESIF turėtų galėti remti aplinkai palankius projektus ir teikti naudos pramonei bei technologijoms, turinčioms didelį augimo potencialą, taip pat padėti pereiti prie žaliosios, tvarios, efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos. Įveikiant esamus Sąjungos investavimo sunkumus ir mažinant skirtumus tarp regionų, ESIF turėtų būti siekiama padidinti Sąjungos konkurencingumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat remti efektyviu energijos ir išteklių naudojimu paremtą perėjimą (be kita ko, infrastruktūros srityje) prie tvarios, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais grindžiamos žiedinės ekonomikos, kuriant stabilias teisingai atlyginamo darbo vietas. ESIF turėtų būti orientuotas į bet kokio dydžio projektus, kuriais skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, tvarus ekonomikos augimas ir konkurencingumas trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma tais atvejais, kai tokie projektai turi didžiausios papildomos vertės, taip padedant įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 9 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 3 straipsnį. Norint įgyvendinti šiame reglamente išdėstytus bendruosius tikslus, ESIF turėtų padėti siekti tikslų, nustatytų SESV 170, 173 ir 179 straipsniuose bei 194 straipsnio 1 dalyje;

(14)

ESIF turėtų remti projektus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. ESIF remiamos investicijos turėtų padėti įgyvendinti esamas Sąjungos programas ir politikos priemones bei pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ uždavinius ir tikslus. Jos turėtų padėti įgyvendinti 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;

(15)

ESIF turėtų remti energetikos sektoriaus vystymo projektus. Komisija savo komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ pabrėžė energijos vartojimo efektyvumo svarbą, nes tai atskiras energijos šaltinis, ir aiškiai pareiškė, kad ESIF „suteikia progą pritraukti didelių investicijų pastatams renovuoti“. Pripažįstama, kad investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą iki 2020 m. būtų sukurta iki 2 mln. darbo vietų, o iki 2030 m. – galbūt dar 2 mln. Siekiant užtikrinti, kad ESIF pasiektų tikslą sutelkti privačių investicijų, sukurti darbo vietų, skatinti atsparų ekonomikos vystymąsi ir mažinti makroekonominį disbalansą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos vartojimo efektyvumui. ESIF turėtų remti projektus, kurie atitinka Sąjungos energetikos, klimato ir efektyvumo tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“ ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, ir kuriais siekiama įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslus;

(16)

ESIF turėtų remti projektus, skirtus transporto infrastruktūrai ir įrangai bei inovacinėms transporto technologijoms plėtoti. ESIF parama transporto infrastruktūrai turėtų padėti siekti reglamentų (ES) Nr. 1315/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 tikslus. Turėtų būti ne tik kuriama nauja ar trūkstama infrastruktūra, bet ir modernizuojamos ir renovuojamos esamos struktūros, kartu sudarant galimybę finansuoti to sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sinergiją užtikrinantiems projektams, kuriais stiprinamos transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių sąsajos, taip pat pažangaus ir tvaraus miesto transporto projektams;

(17)

ESIF turėtų teikti finansinę paramą subjektams, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Didesnės galimybės gauti finansavimą būtų ypač naudingos MVĮ, be kita ko, steigiant naujas įmones ir nuo akademinių įstaigų atsiskiriančias įmones, socialinės ekonomikos įmones ir ne pelno organizacijas;

(18)

ESIF turėtų remti projektus, skirtus informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) kurti ir diegti, be kita ko, bendro intereso projektus, kuriais siekiama užbaigti kurti telekomunikacijų ir skaitmeninės infrastruktūros vidaus rinką;

(19)

ESIF turėtų remti projektus aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse, be kita ko, gamtos išteklių srityje;

(20)

ESIF turėtų remti žmogiškojo kapitalo, kultūros ir sveikatos sričių projektus, be kita ko, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų, IRT įgūdžių didinimo ir skaitmeninio švietimo, kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo ir socialinės srities projektus. Investuojant tose srityse derėtų laikytis holistinio požiūrio, kurį taikant kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiama į esminę švietimo ir kultūros vertę;

(21)

daugeliui MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių visoje Sąjungoje reikia padėti pritraukti rinkos finansavimą, visų pirma susijusį su rizikingesnėmis investicijomis. ESIF turėtų padėti tiems subjektams įveikti kapitalo trūkumo bei rinkos nepakankamumo ir finansų rinkos fragmentacijos problemas, dėl kurių nėra visoje Sąjungoje vienodų veiklos sąlygų, suteikiant EIB ir Europos investicijų fondui (EIF) bei nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams, investavimo platformoms ir fondams galimybę teikti tiesiogines ir netiesiogines kapitalo injekcijas, taip pat teikti garantijas, skirtas kokybiškam paskolų pakeitimui vertybiniais popieriais, ir kitus produktus, kurie teikiami siekiant ESIF tikslų;

(22)

ESIF įsteigiamas kaip EIB dalis. ESIF veikla teikiant finansavimą MVĮ, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir kitiems subjektams turėtų būti vykdoma daugiausia per EIF;

(23)

ESIF turėtų būti remiami įvairūs finansiniai produktai, įskaitant nuosavo kapitalo bei skolos priemones ir garantijas, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į konkretaus projekto poreikius. Tokia produktų įvairovė turėtų sudaryti galimybes ESIF prisitaikyti prie rinkos poreikių ir kartu skatinti privačiojo sektoriaus investavimą į projektus. ESIF neturėtų pakeisti privačiojo sektoriaus rinkos finansavimo arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų produktų, bet veikiau turėtų veikti kaip katalizatorius sprendžiant rinkos nepakankamumo problemas ir taip skatinant privačiojo sektoriaus finansavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias strateginis viešųjų lėšų naudojimas, ir turėtų prisidėti prie tolesnio sanglaudos stiprinimo visoje Sąjungoje;

(24)

siekiant geriau apsaugoti Sąjungos bendrai finansuojamų iniciatyvų rezultatus ir gauti iš jų komercinės ir ekonominės naudos, ESIF projektų dalyviai turėtų kiek įmanoma laikytis programoje „Horizontas 2020“ – bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje, nustatytoje Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 – nustatytų taisyklių dėl projektų rezultatų panaudojimo ir sklaidos, įskaitant jų apsaugą pagal intelektinės nuosavybės normas;

(25)

ESIF poveikis darbo vietų kūrimui ir, kai įmanoma, jų kokybei turėtų būti sistemingai stebimas vykdant metinį pagal šį reglamentą remiamų EIB finansavimo ir investavimo operacijų (apibendrintais duomenimis) rezultatų ir poveikio vertinimą;

(26)

ESIF turėtų užtikrinti papildomumą padėdamas spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir remdamas operacijas, kurių be ESIF teikiamos paramos laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti pagal šį reglamentą nustatyta garantija (toliau – ES garantija), EIB, EIF nebūtų galėję įvykdyti arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti pagal esamas Sąjungos finansines priemones, arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu. Tuo tikslu ESIF įprastai turėtų būti orientuotas į projektus, kurių rizikos profilis didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas EIB operacijas;

(27)

ESIF turėtų būti orientuotas į investicijas, kurios, kaip tikimasi remiantis pagal Sąjungos standartus atlikta sąnaudų ir naudos analize, yra ekonomiškai ir techniškai perspektyvios. Tačiau investicijos vis tiek turėtų atitikti konkrečius ESIF finansavimo reikalavimus;

(28)

EFSI turėtų būti orientuotas į investicijas, kurios gali būti susijusios su tam tikra tinkama rizika, dažniausiai viršijančia įprastos EIB operacijų veiklos riziką, bet kurios atitinka Sąjungos politikos tikslus (įskaitant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus), be to, atitinka konkrečius EFSI finansavimo reikalavimus;

(29)

ESIF turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti Valdančioji taryba, vykdomasis direktorius ir Investicijų komitetas. Ta struktūra neturėtų perimti EIB sprendimo priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti EIB valdymo organų. Valdančioji taryba visų pirma turėtų nustatyti ESIF veiklos strategines kryptis ir ESIF veikimui būtinas taisykles. Vykdomasis direktorius turėtų būti atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir vykdyti Investicijų komiteto posėdžių parengiamąjį darbą;

(30)

Investicijų komitetas turėtų skaidriai ir nepriklausomai priimti sprendimus dėl ES garantijos naudojimo galimiems projektams ir operacijoms, vykdomoms su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis arba investavimo platformomis. Investicijų komitetą turėtų sudaryti aštuoni nepriklausomi ekspertai, turintys kompetencijos įvairiose srityse, kaip nurodyta šiame reglamente ir vykdomojo direktoriaus. Investicijų komitetas turėtų būti atskaitingas ESIF valdančiajai tarybai, kuri turėtų prižiūrėti, kaip siekiama ESIF tikslų, ir nuolat stebėti, kaip Investicijų komiteto nariai laikosi savo prievolių pagal šį reglamentą;

(31)

kad ESIF galėtų remti investicijas, Sąjunga turėtų suteikti ES garantiją, kuri bet kuriuo metu neturėtų viršyti 16 000 000 000 EUR. Garantiją teikiant portfelio pagrindu, jos dydis turėtų būti apribotas priklausomai nuo to, kokios rūšies yra priemonė, pavyzdžiui, skola, nuosavas kapitalas ar garantijos, tą ribinę vertę išreiškiant neįvykdytų įsipareigojimų portfelio dydžio procentine dalimi. Tikimasi, kad garantiją derinant su 5 000 000 000 EUR suma, kurią suteiks EIB, ESIF parama turėtų sutelkti 60 800 000 000 EUR papildomų EIB ir EIF investicijų. Tikimasi, kad dėl tos 60 800 000 000 EUR sumos, remiant ESIF, per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo datos – Sąjungoje iš viso bus sutelkta 315 000 000 000 EUR papildomų investicijų. Valstybių narių dalyvavimas įgyvendinant investicijų planą pageidautinas siekiant, kad plano poveikis būtų didesnis. Garantijas, skirtas projektams, kurie pabaigiami nepareikalavus mokėti pagal garantiją, turėtų būti įmanoma naudoti naujoms operacijoms remti;

(32)

Komisija ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomas nepriklausomas šio reglamento taikymo įvertinimas. Ataskaitoje turėtų būti nurodyta, ar ESIF sėkmingai siekia savo tikslų ir ar Sąjungoje verta taikyti specialią investicijų rėmimo sistemą. Visų pirma ataskaitoje turėtų būti įvertinta pažanga siekiant šiame reglamente nustatytų bendrųjų tikslų ir sutelkiant privatų kapitalą, be to, pateikiamas ESIF papildomumo, ESIF remiamų investicijų rizikos profilio bei ESIF makroekonominio poveikio, įskaitant jo poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, įvertinimas. Jei ataskaitoje daroma išvada, kad verta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamu atveju turėtų pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeisti šį reglamentą, visų pirma siekiant nustatyti naują investicijų laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir atitinkamą finansavimą. Jei ataskaitoje daroma išvada, kad ESIF nesėkmingai siekia savo tikslų ir kad neverta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemos, Komisija atitinkamu atveju turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrinamas sklandus ESIF veiklos užbaigimas, nenutraukiant ES garantijos pagal šį reglamentą jau patvirtintoms operacijoms galiojimo;

(33)

EIB finansuoja ESIF operacijas per emisijas rinkoje. Europos Centrinis Bankas pranešė apie savo sprendimą įtraukti EIB obligacijas į obligacijų, tinkamų pirkti pagal ECB Viešojo sektoriaus pirkimo programą (angl. PSPP), sąrašą;

(34)

kad pradinis 315 000 000 000 EUR tikslas būtų pasiektas per kuo trumpesnį laikotarpį, svarbus vaidmuo nustatant perspektyvius projektus, plėtojant ir, kai tikslinga, sujungiant projektus, taip pat pritraukiant potencialius investuotojus turėtų tekti nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms bei investavimo platformoms ir fondams, pasitelkiant ES garantijos paramą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti galima sukurti daugiašales platformas siekiant vykdyti tarpvalstybinius projektus arba grupę projektų skirtingose valstybėse narėse;

(35)

investavimo platformose atitinkamais atvejais gali dalyvauti bendri investuotojai, viešosios valdžios institucijos, ekspertai, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos, atitinkami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai bei kiti atitinkami Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektai;

(36)

siekiant sudaryti galimybes toliau didinti ESIF išteklius, dalyvauti ESIF turėtų būti leidžiama tretiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Kiti tretieji subjektai, pavyzdžiui, regionų valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, valstybių narių nuosavybėje esantys ar jų kontroliuojami regioniniai bankai ar viešosios agentūros, privačiojo sektoriaus subjektai ir subjektai už Sąjungos ribų, pritarus Valdančiajai tarybai, turėtų galėti taip pat įnešti tiesioginius įnašus į ESIF. Trečiojo subjekto dalyvavimas ESIF neturėtų suteikti tam trečiajam subjektui teisių į narystę Valdančiojoje taryboje arba kitų teisių, susijusių su ESIF valdymo struktūra;

(37)

šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias Sąjungoje projektus valdantiems subjektams pradėti arba stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš trečiųjų šalių;

(38)

ESIF turėtų būti suteikta galimybė remti privačias fondų struktūras, pavyzdžiui, Europos ilgalaikių investicijų fondus (ELTIF). ELTIF, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/760 (10) reikalavimus, orientuojasi į ilgalaikio turto klases, kuriomis naudodamiesi gali būti naudingi kaip papildoma priemonė, skirta viešojo arba privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijoms į papildomus ekonomikos sektorius. Dėl savo investicijų politikos ELTIF gali atlikti jiems numatytą vaidmenį – būti prioritetine Investicijų plano įgyvendinimo priemone. Komisija turėtų teikti pirmenybę su visais ELTIF prašymais dėl EIB finansavimo susijusioms savo procedūroms ir jas racionalizuoti;

(39)

tretieji subjektai turėtų galėti vykdyti bendrą su ESIF projektų finansavimą konkretiems projektams arba per investavimo platformas;

(40)

siekiant sutelkti investicijas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu, EIB turėtų turėti galimybę, remiantis ES garantijos priešpriešine garantija, teikti garantiją nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms, investavimo platformoms ar fondams, kai taikytina, siekiant sumažinti kapitalo poreikį. Tokios operacijos turėtų būti laikomos ESIF operacijomis;

(41)

atsižvelgiant į bendrąjį tikslą užtikrinti investicijoms palankią reglamentavimo aplinką, ir atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros turto įsipareigojimų nevykdymo ir susigrąžinimo rodikliai yra geri ir kad infrastruktūros projektų finansavimas gali būti vertinamas kaip institucinių investuotojų turto portfelių diversifikavimo priemonė, turėtų būti persvarstytas atitinkamuose Sąjungos rizikos ribojimo teisės aktuose šiuo metu numatytas investicijų į infrastruktūrą vertinimas;

(42)

ESIF turėtų ne pakeisti, bet papildyti įgyvendinamas regionines, nacionalines ir Sąjungos programas bei esamas EIB operacijas ir veiklą. Taigi turėtų būti skatinama visokeriopai naudotis visais esamais ir paskirtais Sąjungos ištekliais, laikantis galiojančių taisyklių. Jeigu laikomasi visų aktualių tinkamumo kriterijų, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis bet kokio tipo Sąjungos finansavimu, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių projektų, kurie remiami ES garantija, finansavimo ir remtų skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, investavimo platformas ar fondus. Dėl to principo lankstumo turėtų kuo labiau padidėti galimybės pritraukti investuotojų į investavimo sritis, į kurias orientuojasi ESIF;

(43)

valstybės narės turėtų turėti galimybę naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių ES garantija remiamų projektų finansavimo, vadovaudamosi šiems fondams taikytino teisinio pagrindo tikslais, principais ir taisyklėmis, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (11), taip pat partnerystės susitarimais. Komisija turėtų galėti pateikti gaires, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos priemones naudojant kartu su EIB finansavimu, remiamu ES garantija, būtų sudarytos deramos papildomumo ir sinergijos galimybės;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje reikia nedelsiant imtis veiksmų, 2015 m. ir iki šio reglamento įsigaliojimo, ESIF susitarimo sudarymo ir Investicijų komiteto narių ir vykdomojo direktoriaus pirmojo paskyrimo, EIB ir EIF gali finansuoti papildomus projektus, neatitinkančius įprasto jų finansavimo pobūdžio. Siekiant kuo labiau padidinti šiame reglamente numatytų priemonių naudą, turėtų būti įmanoma tokiems papildomiems projektams taikyti ES garantiją tuo atveju, jeigu jie atitinka šiame reglamente išdėstytus esminius kriterijus;

(45)

ESIF remiamos EIB finansavimo ir investavimo operacijos turėtų būti administruojamos laikantis EIB taisyklių ir procedūrų, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių imamasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat laikantis atitinkamų taisyklių ir procedūrų, susijusių su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Audito Rūmais, įskaitant 2003 m. spalio 27 d. Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą;

(46)

prisimenant, kad Audito Rūmų atliekama audito veikla yra svarbus biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagal SESV 319 straipsnį pagrindas, taikant šį reglamentą turėtų būti užtikrintas visapusiškas Audito Rūmų teisių vykdyti auditą, nustatytų SESV 287 straipsnyje, įgyvendinimas;

(47)

EIB turėtų reguliariai vertinti ESIF remiamas operacijas ir teikti ataskaitas apie jas siekdamas patikrinti šių operacijų aktualumą, rezultatus ir poveikį, įskaitant papildomumą ir pridėtinę vertę, ir nustatyti aspektus, kuriais ateityje būtų galima pagerinti veiklą. Tokiais viešai skelbiamais vertinimais ir ataskaitomis turėtų būti prisidedama prie atskaitomybės didinimo ir tvarumo analizės;

(48)

įgyvendindamas investavimo gaires ir kitas aktualias taisykles pagal šį reglamentą, Investicijų komitetas turėtų visapusiškai atsižvelgti į tai, kad reikia užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, ypač prieinamumo neįgaliesiems aspektu. Reikėtų ypač atsižvelgti į lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo klausimus;

(49)

be to, kad per ESIF bus vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, turėtų būti įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC). EIKC turėtų suteikti geresnę paramą projektų plėtojimui ir rengimui visoje Sąjungoje, remiantis Komisijos, EIB, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų bei Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija. Turėtų būti įsteigtas vieno langelio principu veikiantis centras klausimams dėl techninės pagalbos, susijusios su investicijomis Sąjungoje, be to, turėtų būti sustiprinta techninė pagalba, teikiama projektų rengėjams vietos lygmeniu. Naujos EIKC paslaugos turėtų būti teikiamos papildant tas, kurios jau yra numatytos pagal kitas Sąjungos programas, taigi jokiu būdu nedarant poveikio pagal tas programas teikiamos paramos lygiui ir apimčiai. Toms papildomoms paslaugoms turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas. EIKC turėtų nemokamai teikti žinių viešiesiems projektų rengėjams, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintos teisingos sąlygos gauti ESIF finansavimą. Kai įmanoma, EIKC turėtų glaudžiai bendradarbiauti su panašiomis nacionalinio, regioninio arba subregioninio lygmens institucijomis. Iš MVĮ renkamų mokesčių už techninę pagalbą, kurią papildydamas esamas Sąjungos programas teikia EIKC, dydis turėtų būti apribotas iki trečdalio techninės pagalbos teikimo sąnaudų apimties. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., o po to – kasmet EIB taip pat turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai surinktų mokesčių ir EIKC teikiamų paslaugų ataskaitą, kad būtų galima veiksmingai įvertinti finansavimo poreikius, neviršijant viršutinės metinės 20 000 000 EUR ribos;

(50)

EIKC turėtų visų pirma remtis esamų programų, pavyzdžiui, ELENA (Europos pagalbos vietinei energetikai priemonės), EEEF (Europos energijos efektyvumo fondo), JEREMIE (Jungtinių Europos išteklių labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms), JASPERS (Bendros paramos Europos regionų projektams), JESSICA (Bendros Europos paramos tvarioms investicijoms į miestų teritorijas) ir JASMINE (Bendrųjų veiksmų mikrofinansų įstaigoms Europoje remti), geros praktikos pavyzdžiais;

(51)

siekiant padengti su ES garantija EIB susijusią riziką, turėtų būti įsteigtas garantijų fondas (toliau – garantijų fondas). Garantijų fondas turėtų būti sudarytas palaipsniui mokant lėšas iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Paskui garantijų fondas taip pat turėtų gauti įplaukas iš projektų, kurie gauna ESIF paramą, ir sumas, išieškotas iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, tais atvejais, kai garantijų fondas jau išmokėjo garantijos sumą EIB. Dėl tikslinės sumos koregavimo arba atlyginimų Sąjungai atsiradęs garantijų fondo perviršis, kuriuo viršijama tikslinė suma, po visiško ES garantijos atkūrimo (iki pradinės jos sumos – 16 000 000 000 EUR) turėtų būti grąžintas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos, siekiant papildyti biudžeto eilutes, naudotas kaip garantijų fondui perkeliamų asignavimų šaltinis;

(52)

garantijų fondo paskirtis – užtikrinti likvidumo atsargas, kuriomis Sąjungos bendrasis biudžetas apsaugomas nuo nuostolių, kuriuos ESIF gali patirti siekdamas savo tikslų. Patirtis, susijusi su ESIF remtinų investicijų pobūdžiu, rodo, kad garantijų fonde esantys ištekliai turėtų sudaryti sumą, atitinkančią 50 % visų ES garantijos įsipareigojimų;

(53)

visi mokėjimai į garantijų fondą ir sprendimai dėl biudžeto, kitais atžvilgiais susiję su ESIF veikla, turėtų visiškai atitikti daugiametės finansinės programos sąlygas ir jiems turėtų būti suteiktas Europos Parlamento ir Tarybos leidimas taikant metinę biudžeto procedūrą;

(54)

kad būtų iš dalies finansuojamas įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti sumažinti programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei, nustatytai Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, skirti finansiniai paketai;

(55)

Sąjungoje yra labai daug ekonominiu ir techniniu požiūriu potencialiai perspektyvių projektų, kurie nefinansuojami dėl su tokiais projektais susijusio aiškumo ir skaidrumo stokos. Dažnai taip yra dėl to, kad privatūs investuotojai nežino apie projektus arba turi nepakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti investavimo riziką, įskaitant reguliavimo riziką. Komisija, padedant EIB, turėtų skatinti sukurti skaidrų Sąjungoje jau vykdomų ir būsimų projektų, tinkamų investicijoms, portalą (toliau – Europos investicinių projektų portalas (EIPP)). Naudojant EIPP turėtų būtų užtikrinta, kad informacija apie investicinius projektus būtų reguliariai ir struktūrizuotai viešai skelbiama, kad investuotojai galėtų gauti skaidrios ir patikimos informacijos, deramai laikantis nuostatų dėl verslo paslapčių apsaugos;

(56)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionų ir vietos valdžios institucijomis, turėtų turėti galimybę prisidėti prie EIPP kūrimo ir valdymo, be kita ko, teikdamos Komisijai informaciją apie investicinius projektus savo teritorijoje. Prieš pradedant naudoti EIPP, Komisija dalyvaujant EIB turėtų tinkamai konsultuotis su valstybėmis narėmis, ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais dėl principų ir gairių, pagal kuriuos projektai įtraukiami į EIPP, įskaitant mechanizmus, skirtus užkirsti kelią projektų paviešinimui, kuriuo galėtų būti pakenkta nacionaliniam saugumui, taip pat dėl informacijos apie konkrečius projektus skelbimo šablono;

(57)

matomumo investuotojams ir informaciniais tikslais į EIPP turėtų būti įtraukiami projektai iš visos Sąjungos. Turėtų būti įmanoma įtraukti projektus, kuriuos galima visiškai finansuoti privačiojo sektoriaus lėšomis arba naudojant kitas priemones, teikiamas Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu. Tai, kad projektas įtrauktas į EIPP, neturėtų reikšti nei kad jam teikiama viešoji finansinė parama Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu, nei kad tokia parama neteikiama;

(58)

siekiant užtikrinti atskaitomybę ES piliečiams, EIB Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ESIF padarytos pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas, ypač dėl ESIF operacijų papildomumo, palyginti su įprastomis EIB operacijomis, įskaitant ypatingą veiklą. Europos Parlamentui paprašius, Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius turėtų dalyvauti klausymuose ir per nustatytą laiką atsakyti į klausimus. Komisija turėtų reguliariai informuoti apie garantijų fondo padėtį;

(59)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šio reglamento II priede išdėstytų investavimo gairių neesminių elementų greitam ir lanksčiam pritaikymui rinkos sąlygoms ir investicinei aplinkai visoje Sąjungoje arba tam tikrose jos dalyse, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos atitinkamos tų investavimo gairių dalys, tačiau jų nepanaikinant. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatoma rezultatų suvestinė, kurią turi naudoti Investicijų komitetas, kad būtų užtikrintas nepriklausomas ir skaidrus ES garantijos galimo arba faktinio naudojimo vertinimas. Atsižvelgiant į išskirtinį ESIF pobūdį ir esminį EIB vaidmenį ESIF struktūroje, tikslinga, kad tvirtinant rezultatų suvestinę bei atliekant investavimo gairių ir rezultatų suvestinės pakeitimus Komisija vykdytų glaudų dialogą su EIB. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(60)

atsižvelgiant į išskirtines ESIF ypatybes, reikia ypatingų pastangų, susijusių su deleguotojo akto, kuriuo pirmą kartą nustatoma rezultatų suvestinė, įsigaliojimu. Tačiau taip pat derėtų užtikrinti pagal SESV 290 straipsnio 2 dalį šiame reglamente numatytų Europos Parlamento ir Tarybos prieštaravimo teisių veiksmingumą. Todėl, išimties tvarka, prieštaravimo deleguotajam aktui, kuriuo pirmą kartą nustatoma rezultatų suvestinė, laikotarpis turėtų trukti tris savaites ir Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva gali būti pratęsiamas trimis savaitėmis. Komisija turėtų atsižvelgti į šį prieštaravimo laikotarpį, taip pat į Europos Parlamento ir Tarybos procedūras, susijusias su to deleguotojo akto perdavimo data;

(61)

taikant EIB kainų nustatymo principus, nustatant ESIF operacijų kainų lygį derėtų tinkamai atsižvelgti į rinkos nepakankamumą ir spragas bei poreikį skatinti papildomas investicijas. Su ES garantija susijusios ESIF įplaukos turėtų padėti remti ES garantiją biudžeto lėšomis;

(62)

Komisija ir EIB turėtų sudaryti susitarimą, kuriame būtų konkrečiai išdėstytos šiame reglamente nustatytos jų vykdomo ESIF administravimo sąlygos. Tuo susitarimu neturėtų būti pažeidžiamos Sutartyse nustatytos Sąjungos teisės aktų leidėjo, biudžeto valdymo institucijos ar EIB kompetencijos, todėl jis turėtų apimti iš esmės tik techninio ir administracinio pobūdžio elementus, kurie, nors ir nėra esminiai, yra būtini veiksmingam ESIF įgyvendinimui;

(63)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. remti investicijas Sąjungoje ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą subjektams, valstybės narės negali – kiek tai susiję su investicijų finansavimo suvaržymais – deramai pasiekti dėl skirtingų savo fiskalinių pajėgumų finansuoti investicijas, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), sukuriama ES garantija ir ES garantijų fondas. Be to, šiuo reglamentu sukuriamas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC) ir Europos investicinių projektų portalas (EIPP).

2.   1 dalyje numatytais tikslais šiame reglamente numatyta, kad Komisija sudaro susitarimą su Europos investicijų banku (EIB) dėl ESIF ir susitarimą su EIB dėl EIKC įgyvendinimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

1)   ESIF susitarimas– teisinė priemonė, kurioje Komisija ir EIB konkrečiai išdėsto šiame reglamente nustatytas ESIF administravimo sąlygas;

2)   EIKC susitarimas– teisinė priemonė, kurioje Komisija ir EIB konkrečiai išdėsto šiame reglamente nustatytas EIKC įgyvendinimo sąlygas;

3)   nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos– juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

4)   investavimo platformos– specialiosios paskirties vienetai, valdomos sąskaitos, sutartimis grindžiamos bendro finansavimo ar rizikos pasidalijimo priemonės arba kitaip nustatytos priemonės, kurias taikydami subjektai skiria finansinius įnašus keletui investicinių projektų finansuoti, ir kurios gali apimti:

a)

nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b)

daugiašales arba regionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių arba trečiųjų valstybių;

c)

temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

5)   mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)– labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (12) priedo 2 straipsnyje;

6)   mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės– subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai ir kurie nėra MVĮ;

7)   vidutinės kapitalizacijos įmonės– subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ arba mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės;

8)   papildomumas– papildomumas, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje.

II   SKYRIUS

EUROPOS STRATEGINIŲ INVESTICIJŲ FONDAS

3 straipsnis

Tikslas

ESIF tikslas – suteikiant EIB pajėgumą prisiimti riziką, remti Sąjungoje:

a)

investicijas;

b)

didesnes galimybes gauti finansavimą subjektams, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

4 straipsnis

ESIF susitarimo sąlygos

1.   Komisija, laikydamasi šio reglamento reikalavimų, su EIB sudaro susitarimą dėl ESIF valdymo ir ES garantijos teikimo.

2.   Į ESIF susitarimą visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl:

a)

ESIF steigimo, be kita ko:

i)

ESIF kaip atskiros, aiškiai identifikuojamos ir skaidrios priemonės bei atskiros EIB administruojamos sąskaitos, kurios operacijos yra aiškiai atskirtos nuo kitų EIB operacijų, įsteigimo;

ii)

finansinio įnašo, kurį EIB turi teikti per ESIF ir kuris turi būti ne mažesnis nei 5 000 000 000 EUR garantijomis arba grynaisiais pinigais, sumos ir sąlygų;

iii)

finansavimo arba garantijų, kurias EIB per ESIF turi teikti EIF, sąlygų;

iv)

operacijų, kurios remiamos ES garantija, kainų nustatymo, kuris turi atitikti EIB bendrą kainų nustatymo politiką;

b)

ESIF valdymo tvarkos pagal 7 straipsnį, nedarant poveikio Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto, pridėto prie ES sutarties ir SESV (toliau – EIB statutas), taikymui, įskaitant;

i)

Valdančiosios tarybos sudėtį ir narių skaičių;

ii)

nuostatą, kad Komisijos atstovas pirmininkauja Valdančiosios tarybos posėdžiams;

iii)

nuostatą, kad Valdančioji taryba priima sprendimus bendru sutarimu;

iv)

vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūrą, jų atlyginimą ir darbo sąlygas, laikantis EIB pareigūnų tarnybos nuostatų, jų pakeitimo pareigose bei atskaitomybės taisykles ir procedūras, nedarant poveikio šio reglamento taikymui;

v)

Investicijų komiteto narių skyrimo ir atleidimo tvarką, jų atlyginimą ir darbo sąlygas, taip pat balsavimo Investicijų komitete tvarką, nustatant kvorumą ir kiekvienam nariui skiriant vieną balsą;

vi)

reikalavimą, kad Valdančioji taryba ir Investicijų komitetas priimtų savo atitinkamas darbo tvarkos taisykles;

vii)

reikalavimą, kad finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą galiausiai turi patvirtinti EIB valdymo organai, laikydamiesi EIB statuto;

viii)

nuostatas dėl galimų interesų konfliktų vengimo ir valdymo;

c)

ES garantijos, kuri turi būti besąlygiška, neatšaukiama garantija EIB pagal pirmąjį pareikalavimą, įskaitant:

i)

išsamias ES garantijos suteikimo taisykles, laikantis 11 straipsnio, įskaitant jos aprėpties tvarką bei jos apibrėžtą taikymą specialių rūšių priemonėms;

ii)

reikalavimus, kad atlyginimas už rizikos prisiėmimą būtų paskirstomas ESIF įnašų mokėtojams proporcingai jų atitinkamai prisiimtos rizikos daliai ir kad atlyginimas Sąjungai bei mokėjimai pagal ES garantiją turi būti mokami laiku ir tik atskaičius su operacijomis susijusį atlyginimą bei nuostolius;

iii)

reikalavimus dėl ES garantijos naudojimo, laikantis 9 straipsnio, be kita ko, mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, konkrečius terminus, palūkanas, kurios turi būti mokamos už mokėtinas sumas, ir reikalingą likvidumo tvarką;

iv)

nuostatas ir procedūras, susijusias su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas EIB, laikantis 11 straipsnio 5 dalies;

d)

tvarkos, pagal kurią Investicijų komitetas tvirtina pasiūlymus naudoti ES garantiją individualiems projektams arba paremti investavimo platformas ar fondus, arba nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, laikantis šio reglamento, visų pirma jo 7 straipsnio 12 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies bei II priedo, taip pat pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų;

e)

investicinių pasiūlymų dėl ES garantijos naudojimo teikimo ir tvirtinimo tvarkos, įskaitant:

i)

investicinių pasiūlymų perdavimo Investicijų komitetui tvarką;

ii)

nuostatas dėl informacijos, kuri turi būti pateikta teikiant investicinius pasiūlymus Investicijų komitetui;

iii)

reikalavimą, kad investicinių pasiūlymų dėl ES garantijos naudojimo teikimo ir tvirtinimo tvarka nedarytų poveikio EIB sprendimų priėmimo taisyklėms, nustatytoms EIB statute, ypač jo 19 straipsnyje;

iv)

taisykles, kuriomis išsamiau išdėstomos šio reglamento 24 straipsnį atitinkančios pereinamojo laikotarpio nuostatos, ypač dėl to, kaip tame straipsnyje nurodytu laikotarpiu EIB patvirtintos operacijos turi būti įtrauktos ES garantijos taikymo sritį;

f)

ataskaitų teikimo, stebėsenos ir atskaitomybės dėl ESIF, įskaitant:

i)

EIB, prireikus bendradarbiaujant su EIF, vykdytinas prievoles teikti ataskaitas dėl operacijų, laikantis 16 straipsnio;

ii)

prievoles teikti finansines ataskaitas dėl ESIF;

iii)

sukčiavimo prevencijos ir audito taisykles, laikantis 20 ir 21 straipsnių;

iv)

pagrindinius veiklos rodiklius, visų pirma susijusius su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 6 ir 9 straipsniuose bei II priede nustatytiems tikslams ir kriterijams, privataus kapitalo sutelkimu ir ESIF makroekonominiu poveikiu, įskaitant jo poveikį investicijų rėmimui;

g)

ESIF veikimo vertinimų, laikantis 18 straipsnio;

h)

ESIF komunikacijos ir propagavimo strategijos;

i)

ESIF susitarimo dalinio keitimo Komisijos arba EIB iniciatyva tvarkos ir sąlygų, įskaitant pareigą pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokį pakeitimą;

j)

bet kokių kitų administracinio arba organizacinio pobūdžio sąlygų, būtinų ESIF administravimui (jei jomis sudaromos galimybės tinkamai naudoti ES garantiją);

k)

valstybių narių įnašų į ESIF garantijomis ar grynaisiais pinigais tvarkos, kuri nesuteikia toms valstybėms narėms ar kitiems tretiesiems subjektams jokių teisių dalyvauti priimant sprendimus ir balsuojant Valdančiojoje taryboje.

3.   ESIF susitarime taip pat numatoma, kad:

a)

EIF vykdomą ESIF veiklą turi valdyti EIF valdymo organai;

b)

EIF vykdomai ESIF veiklai taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai pagal 16 straipsnį;

c)

Sąjungai priskirtinas atlyginimas iš finansavimo ir investavimo operacijų pagal šį reglamentą turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją, o vėliau – sąnaudas pagal 9 straipsnio 6 dalį ir EIKC susitarimą.

5 straipsnis

Papildomumas

1.   Šiame reglamente papildomumas – ESIF parama operacijoms, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurių be ESIF teikiamos paramos laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, EIB, EIF nebūtų galėję įvykdyti arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti pagal esamas Sąjungos finansines priemones, arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu. Projektų, kuriems teikiama ESIF parama, rizikos profilis įprastu atveju turi būti didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas EIB operacijas, o bendras ESIF portfelio rizikos profilis turi būti didesnis nei investicijų, kurias prieš šio reglamento įsigaliojimą remia EIB vykdydamas savo įprastą investicijų politiką, portfelio rizikos profilis.

Projektai, kuriuos remia ESIF, neskaitant to, kad jais siekiama kurti darbo vietas ir skatinti tvarų augimą, laikomi papildomais, jeigu jų rizikingumas atitinka EIB ypatingos veiklos, kaip apibrėžta EIB statuto 16 straipsnyje ir EIB kredito rizikos politikos gairėse, rizikingumą.

Projektai, kurių rizikingumas mažesnis nei minimalus EIB ypatingos veiklos rizikingumas, taip pat gali būti remiami ESIF, jei ES garantija reikalinga siekiant užtikrinti papildomumą, apibrėžtą šios dalies pirmoje pastraipoje.

2.   Vadovaudamasi II priede nustatytomis investavimo gairėmis, Valdančioji taryba koreguoja projektų portfelio sudėtį pagal sektorius ir valstybes, remdamasi nuolatine rinkos sąlygų pokyčių ir investicinės aplinkos stebėsena valstybėse narėse, siekdama padėti išspręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas, įskaitant problemas, kylančias dėl finansų rinkų fragmentacijos. Atlikdama tą koregavimą, Valdančioji taryba vengia taikyti rizikingesnę nei būtina strategiją.

Kai to reikia dėl rizikos lygio, EIB ypatinga veikla pagal šį reglamentą naudojama plačiau nei iki jo įsigaliojimo. Tai visų pirma taikoma toms valstybėms narėms, kuriose EIB ypatinga veikla iki šio reglamento įsigaliojimo nebuvo taikoma arba buvo taikoma tik išskirtiniais atvejais, kad būtų galima įgyvendinti papildomas operacijas ir projektus, taip pat taikyti papildomą finansavimą iš EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų arba investavimo platformų.

6 straipsnis

ES garantijos naudojimo tinkamumo kriterijai

1.   ESIF susitarime numatoma, kad ESIF turi remti projektus, kurie:

a)

yra ekonomiškai perspektyvūs, remiantis pagal Sąjungos standartus atlikta sąnaudų ir naudos analize ir atsižvelgiant į galimą privačiojo ir viešojo sektorių partnerių paramą projektui ir bendrą jo finansavimą;

b)

atitinka Sąjungos politikos tikslus, įskaitant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus;

c)

užtikrina papildomumą;

d)

maksimaliai padidina, kai įmanoma, privačiojo sektoriaus kapitalo sutelkimą; ir

e)

yra techniškai perspektyvūs.

2.   Netaikomi jokie apribojimai projektų, kuriuos tinka ESIF remti operacijoms, kurias per finansinius tarpininkus vykdo EIB arba EIF, dydžiui.

7 straipsnis

ESIF valdymas

1.   Valdančioji taryba, Investicijų komitetas ir vykdomasis direktorius, vykdydami savo užduotis pagal šį reglamentą, siekia tik jame nustatytų tikslų.

2.   ESIF susitarime numatoma, kad ESIF valdo Valdančioji taryba, kuri ES garantijos naudojimo tikslais, laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų tikslų, nustato:

a)

ESIF strateginę kryptį, įskaitant ES garantijos paskirstymą pagal infrastruktūros ir inovacijų linijas ir bet kurį sprendimą, kuris turi būti priimtas pagal 11 straipsnio 3 dalį ir II priedo 7b skirsnį;

b)

ESIF veikimui būtiną veiklos politiką bei procedūras;

c)

taisykles, taikomas su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis vykdomoms operacijoms;

d)

ESIF rizikos profilį.

3.   Valdančiąją tarybą sudaro keturi nariai: tris skiria Komisija, vieną – EIB. Valdančioji taryba vieną iš savo narių išrenka pirmininku. Pirmininko kadencija trunka trejus metus ir gali būti vieną kartą atnaujinta. Valdančioji taryba priima savo sprendimus bendru sutarimu.

Valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai Valdančioji taryba juos patvirtina.

Valdančioji taryba nuolat konsultuojasi susijusiais suinteresuotaisiais asmenimis, visų pirma su bendrais investuotojais, viešosios valdžios institucijomis, ekspertais, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, dėl investicijų politikos, kurią EIB vykdo pagal šį reglamentą, krypties ir įgyvendinimo.

Priemones, naudojamas EIF vykdant operacijas pagal šį reglamentą, po konsultacijų su Investicijų komitetu bendrai tvirtina Valdančioji taryba ir vykdomasis direktorius.

4.   Valstybės narės gali prisidėti prie ESIF garantijomis arba grynaisiais pinigais, o kiti tretieji subjektai – jeigu kiti tretieji subjektai dalyvauja Valdančiosios tarybos susitarime – gali prisidėti tik grynaisiais pinigais. Nei valstybėms narėms, nei tretiesiems subjektams nesuteikiama narystė Valdančiojoje taryboje, taip pat nesuteikiama jokių funkcijų skiriant kitus ESIF darbuotojus, įskaitant Investicijų komiteto narius, ir jokių teisių dėl kitų ESIF valdymo aspektų, nustatytų šiame reglamente.

5.   ESIF susitarime numatoma, kad ESIF vadovauja vykdomasis direktorius, kuris atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir 6 dalyje nurodyto Investicijų komiteto posėdžių rengimą ir pirmininkavimą jiems. Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

Vykdomasis direktorius kas ketvirtį Valdančiajai tarybai teikia ESIF veiklos ataskaitą.

6.   Po atviro ir skaidraus pagal EIB procedūras vykdomo atrankos proceso Valdančioji taryba atrenka po vieną kandidatą eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Visuose atrankos procedūros etapuose Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai ir laiku informuojami, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus. Ta nuostata taikoma neatsižvelgiant į 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto Europos Parlamento ir EIB susitarimo sudarymą.

Europos Parlamentas kuo greičiau (ne vėliau kaip per keturias savaites nuo pranešimo apie atrinkto kandidato vardą ir pavardę) organizuoja kandidato į kiekvienas pareigas klausymus.

Gavęs Europos Parlamento pritarimą, EIB pirmininkas skiria vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją. Jie skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta.

7.   ESIF susitarime numatoma, kad ESIF veikia Investicijų komitetas, atsakingas už galimų projektų, atitinkančių ESIF investicijų politiką, nagrinėjimą ir paramos suteikiant ES garantiją EIB operacijoms, susijusioms su projektais, kurie atitinka 6 ir 9 straipsnių reikalavimus, patvirtinimą, neatsižvelgiant į tokių projektų geografinę vietą, kaip numatyta 8 straipsnyje. Be to, Investicijų komitetas yra kompetentingas organas, tvirtinantis operacijas su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis.

8.   Investicijų komitetą sudaro aštuoni nepriklausomi ekspertai ir vykdomasis direktorius. Investicijų komiteto ekspertus, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, skiria Valdančioji taryba ne ilgesnei nei trejų metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta, tačiau negali būti ilgesnė nei šešeri metai iš viso. Nepriklausomi ekspertai turi aukšto lygio aktualios rinkos patirties projektų formavimo ir projektų finansavimo srityse, taip pat kompetencijos mikroekonomikos ir makroekonomikos klausimais.

Valdančioji taryba, skirdama ekspertus į Investicijų komitetą, užtikrina, kad Investicijų komiteto sudėtis būtų įvairi, kad tokiu būdu būtų užtikrintos plačios žinios apie sektorius, nurodytus 9 straipsnyje, ir geografines rinkas Sąjungoje.

Sudarant Investicijų komitetą užtikrinama lyčių pusiausvyra. Valdančioji taryba stengiasi atrinkti ekspertus, turinčius investavimo patirties vienoje ar keliose iš šių sričių:

a)

moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos;

b)

transporto infrastruktūra ir novatoriškos transporto technologijos;

c)

energetikos infrastruktūra, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija;

d)

informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūra;

e)

aplinkos apsauga ir valdymas;

f)

švietimas ir mokymas;

g)

sveikata ir vaistai;

h)

MVĮ;

i)

kultūros ir kūrybos sektoriai;

j)

judumas miestuose;

k)

socialinė infrastruktūra ir socialinė bei solidarumo ekonomika.

9.   Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir ESIF interesais. Įgyvendindami II priede išdėstytas investavimo gaires ir priimdami sprendimus dėl ES garantijos naudojimo, jie nesiekia gauti nurodymų iš EIB, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja. Nedarant poveikio analitinei, logistinei ir administracinei paramai, kurią EIB darbuotojai teikia Investicijų komitetui, nustatoma ir palaikoma tinkama organizacinė tvarka, kuria užtikrinamas Investicijų komiteto veiklos nepriklausomumas. Investicijų komitetas priimdamas sprendimą suteikti ES garantiją neprivalo atsižvelgti į EIB darbuotojų atliktus projektų vertinimus.

10.   Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

11.   Valdančiajai tarybai paprašius, bet kurio Investicijų komiteto nario, pažeidusio 9 ir 10 dalyse nustatytus įpareigojimus, darbo sutartis nutraukiama pagal taikytinas įdarbinimo ir darbo teisės taisykles.

12.   Investicijų komitetas priima sprendimą dėl ES garantijos naudojimo remdamasis šiuo reglamentu, įskaitant II priede išdėstytas investavimo gaires.

Investicijų komitetas sprendimus priima paprasta balsų dauguma. Sprendimai, kuriais pritariama ES garantijos naudojimui, turi būti viešai skelbiami ir prieinami.

EIB du kartus per metus Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus, visų Investicijų komiteto sprendimų nepritarti ES garantijos naudojimui sąrašą.

13.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento II priede išdėstyti investavimo gairių 6–8 skirsnių neesminiai elementai, tų skirsnių neišbraukiant. Tokie deleguotieji aktai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su EIB.

14.   Komisijai pagal 23 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant rezultatų suvestinę, kurią turi naudoti Investicijų komitetas, kad būtų užtikrintas nepriklausomas ir skaidrus ES garantijos galimo arba faktinio naudojimo vertinimas. Tokie deleguotieji aktai rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su EIB.

III   SKYRIUS

ES GARANTIJA IR ES GARANTIJŲ FONDAS

8 straipsnis

ES garantija

Sąjunga suteikia neatšaukiamą ir besąlyginę garantiją (toliau – ES garantija) EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas bei ESIF susitarimas, jei:

a)

tos operacijos vykdomos Sąjungoje, arba

b)

tose operacijose dalyvauja subjektai, esantys arba įsteigti vienoje ar daugiau valstybių narių, ir jos apima vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, įskaitant strateginę partnerystę, plėtros politiką, Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos politiką, arba užjūrio šalį ar teritoriją, nustatytą SESV II priede, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose.

ES garantija suteikiama kaip garantija pagal pareikalavimą ir taikoma 10 straipsnyje nurodytoms priemonėms.

9 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.   ES garantijos suteikimas priklauso nuo ESIF susitarimo įsigaliojimo.

2.   ES garantija suteikiama EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias patvirtino 7 straipsnio 7 dalyje nurodytas Investicijų komitetas, arba Europos investicijų fondui skiriamam finansavimui ar garantijoms, kad EIB galėtų vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas pagal 11 straipsnio 3 dalį. Susijusios operacijos turi atitikti Sąjungos politiką. Jomis padedama siekti bet kurio iš šių bendrųjų tikslų:

a)

moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, be kita ko, susiję su:

i)

projektais, atitinkančiais programą „Horizontas 2020“,

ii)

mokslinių tyrimų infrastruktūra,

iii)

parodomaisiais projektais ir programomis, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų įdiegimu,

iv)

parama akademinėms institucijoms, įskaitant bendradarbiavimą su verslu,

v)

žinių ir technologijų perdavimu;

b)

energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal 2020, 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos politikos strategijas, be kita ko, užtikrinant:

i)

atsinaujinančiųjų išteklių energetikos naudojimo ar tiekimo plėtrą,

ii)

energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją),

iii)

energetikos infrastruktūros (visų pirma jungčių, pažangiųjų paskirstymo tinklų, energijos kaupimo ir tinklų sinchronizavimo) vystymą ir modernizavimą;

c)

transporto infrastruktūros ir įrangos bei novatoriškų transporto technologijų vystymas, be kita ko, vykdant:

i)

įgyvendinant projektus ir horizontaliuosius prioritetus, atitinkančius reglamentų (ES) Nr. 1315/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 kriterijus,

ii)

pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus (nukreiptus į prieinamumo užtikrinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio, energijos vartojimo ir kelių eismo įvykių skaičiaus mažinimo tikslus),

iii)

projektus, kuriais transporto mazgai sujungiami su TEN-T infrastruktūromis;

d)

EIF ir EIB teikiama finansinė parama subjektams, kuriuose yra ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, be kita ko:

i)

suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų,

ii)

nuo parengiamojo (angl. seed) iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą MVĮ, pradedančiosioms, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose;

e)

informacinių ir ryšių technologijų kūrimas ir diegimas, be kita ko, susijęs su:

i)

skaitmeniniu turiniu,

ii)

skaitmeninėmis paslaugomis,

iii)

didelės spartos telekomunikacijų infrastruktūromis,

iv)

plačiajuosčio ryšio tinklais;

f)

aplinkos ir išteklių naudojimo efektyvumas, be kita ko, susijęs su:

i)

aplinkosaugos ir aplinkos vadybos sričių projektais ir infrastruktūra,

ii)

ekosistemų funkcijų stiprinimu,

iii)

tvaria miestų ir kaimų plėtra,

iv)

kovos su klimato kaita veiksmais;

g)

žmogiškasis kapitalas, kultūra ir sveikata, be kita ko, susiję su:

i)

švietimu ir mokymu,

ii)

kultūros ir kūrybos sektoriais,

iii)

naujoviškais sveikatos problemų sprendimais,

iv)

naujais veiksmingais vaistais,

v)

socialine infrastruktūra, socialine ir solidarumo ekonomika,

vi)

turizmu.

3.   Pradinis investavimo laikotarpis, kuriuo finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, paremti gali būti teikiama ES garantija, trunka iki:

a)

2019 m. liepos 5 d. – EIB operacijoms, dėl kurių EIB ir paramos gavėjas arba finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.;

b)

2019 m. liepos 5 d. – EIF operacijoms, dėl kurių EIF ir finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d.

4.   Naujas investavimo laikotarpis gali būti nustatomas laikantis 18 straipsnyje numatytos tvarkos.

5.   Pritarus Investicijų komitetui, EIB naudoja ES garantiją, siekdamas paremti investavimo platformas ar fondus bei nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir įstaigas, kurie investuoja į šio reglamento reikalavimus atitinkančias operacijas (toliau – reikalavimus atitinkantys subjektai).

Valdančioji taryba pagal 7 straipsnio 2 dalį nustato politiką dėl šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimus atitinkančių subjektų. Investicijų komitetas įvertina, ar tokie subjektai ir jų konkrečios priemonės, kurioms prašoma ESIF paramos, atitinka Valdančiosios tarybos nustatytą politiką.

Investicijų komitetas gali nuspręsti pasilikti teisę tvirtinti naujus projektus, siūlomus pagal reikalavimus atitinkančias priemones.

6.   Pagal EIB statuto 17 straipsnį EIB reikalauja, kad visas su ESIF susijusias jo išlaidas padengtų finansavimo ir investavimo operacijų naudos gavėjai. Nedarant poveikio šios dalies antros ir trečios pastraipų taikymui, iš Sąjungos bendrojo biudžeto nedengiamos jokios EIB administracinės išlaidos ar kiti mokesčiai, susiję su jo finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikomas šis reglamentas.

EIB gali naudoti ES garantiją neviršydamas bendros didžiausios ribinės vertės, atitinkančios 1 % bendrų neįvykdytų ES garantijos įsipareigojimų, kad padengtų išlaidas, kurios būtų buvusios priskirtos padengti finansavimo ir investavimo operacijų naudos gavėjams, tačiau nebuvo susigrąžintos įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

Be to, EIB gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai susigrąžinimo sąnaudų (nebent jos būtų išskaičiuojamos iš pajamų, gautų iš susigrąžinimo) ir bet kokioms sąnaudoms, susijusioms su likvidumo valdymu, padengti.

Jeigu EIB ESIF vardu EIF teikia finansavimą arba garantijas, kurie užtikrinti ES garantija pagal 11 straipsnio 3 dalį, EIF mokesčiai gali būti padengiami iš Sąjungos bendrojo biudžeto, išskyrus lėšas, kurios išskaičiuojamos iš 4 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodyto atlyginimo arba įplaukų, susigrąžintų lėšų ar kitų mokėjimų, kuriuos gauna EIF.

7.   Valstybės narės gali naudotis visų rūšių Sąjungos finansavimu, įskaitant priemones, taikomas pagal Europos struktūrinių ir investicijų fondų, transeuropinių tinklų ir pramonės politikos nuostatas, kad prisidėtų prie reikalavimus atitinkančių projektų, į kuriuos EIB investuoja pats arba per EIF, remdamasis ES garantija, finansavimo, su sąlyga, kad tuose projektuose laikomasi tinkamumo kriterijų bei tikslų ir principų, taikytinų pagal atitinkamų priemonių ir ESIF teisės normas.

Atitinkamais atvejais Komisija teikia gaires, kaip suderinti Sąjungos priemonių naudojimą ir EIB finansavimą, remiamą Sąjungos garantija, kad būtų užtikrintas koordinavimas, papildomumas ir sinergija.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.   Taikant 9 straipsnio 2 dalį ir laikantis 11 straipsnio, EIB naudoja ES garantiją priemonių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, rizikai padengti.

2.   ES garantijos taikymo reikalavimus atitinka šios priemonės:

a)

EIB paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos, kapitalo rinkos priemonės, bet kokios kitos formos finansavimo ar kredito vertės didinimo priemonės, investicijos į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, įskaitant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, investavimo platformų ar fondų naudai;

b)

EIB finansavimas arba garantijos, teikiami EIF, kad šis galėtų teikti paskolas, garantijas, priešpriešines garantijas, vykdyti bet kokios kitos formos kredito vertės didinimo priemones, kapitalo rinkos priemones ir investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, įskaitant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, investavimo platformų ar fondų naudai;

c)

EIB garantijos nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms, investavimo platformoms ar fondams, suteikiamos teikiant ES priešpriešinę garantiją.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos operacijoms, nurodytoms 8 straipsnyje, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, laikantis sąlygos, kad EIB ar EIF finansavimas suteiktas pagal EIB ar EIF pasirašytą ar sudarytą finansavimo susitarimą arba sandorį, kurio galiojimas nesibaigė ir kuris nebuvo panaikintas.

3.   Teikiant ES priešpriešinę garantiją suteiktomis EIB garantijomis nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms atitinkamais atvejais siekiama mažinti kapitalo poreikį.

4.   Vykdydamas savo operacijas pagal šį reglamentą, EIF gali suteikti garantiją nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui ar įstaigai arba investavimo platformai arba investuoti į investavimo platformą.

11 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.   ES garantijos suma bet kuriuo metu negali viršyti 16 000 000 000 EUR, iš kurių dalis gali būti skirta EIB finansavimui arba garantijoms, kurie teikiami EIF pagal 3 dalį. Agreguoti grynieji mokėjimai iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal ES garantiją negali viršyti 16 000 000 000 EUR.

2.   Atlyginimas už portfelio rizikos prisiėmimą paskirstomas įnašų mokėtojams proporcingai jų atitinkamai prisiimtos rizikos daliai. ES garantija gali būti teikiama arba kaip pirmojo nuostolio garantijos portfelio pagrindu, arba kaip visapusiška garantija. ES garantija gali būti teikiama vienodomis sąlygomis su kitų įnašų mokėtojų garantijomis.

3.   Jeigu EIB teikia finansavimą ar garantijas EIF, kad galėtų vykdyti EIB finansavimo ir investavimo operacijas, ES garantija suteikiama kaip visapusiška garantija tokiam finansavimui ar garantijoms, su sąlyga, kad vienodą finansavimo ar garantijų sumą EIB teikia be padengimo ES garantija, neviršijant pradinės 2 500 000 000 EUR sumos. Nedarant poveikio 1 daliai, Valdančioji taryba tą ribinę vertę prireikus gali koreguoti, tačiau neviršijant 3 000 000 000 EUR ir nenumatant įpareigojimo EIB mokėti lygiavertes sumas, viršijančias pradinę ribinę vertę.

4.   Jeigu pagal ESIF susitarimą EIB pareikalauja mokėti pagal ES garantiją, Sąjunga sumoka pagal pareikalavimą laikydamasi to susitarimo sąlygų.

5.   Jeigu Sąjunga EIB pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, Sąjungai perleidžiamos visos atitinkamos EIB teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikomas šis reglamentas, ir EIB, remdamasis 4 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktyje nurodytomis nuostatomis ir procedūromis, Sąjungos naudai vykdo reikalaujamų išmokėtų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

6.   ES garantija suteikiama kaip garantija pagal pareikalavimą, taikoma 10 straipsnyje nurodytoms priemonėms, ir turi padengti:

a)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų skolos priemonių atveju – pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento EIB naudai mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas;

b)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas;

c)

10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų operacijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas.

ES garantija taip pat padengiamos 9 straipsnio 6 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytos sumos.

12 straipsnis

ES garantijų fondas

1.   Įsteigiamas ES garantijų fondas (toliau – garantijų fondas), kuris užtikrina likvidumo atsargas ir iš kurio reikalavimo mokėti pagal ES garantiją atveju išmokama suma EIB.

2.   Garantijų fondui skiriamos šios lėšos:

a)

įnašai iš Sąjungos bendrojo biudžeto;

b)

grąža, gauta už investuotus garantijų fondo išteklius;

c)

sumos, išieškotos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų pagal ESIF susitarime nustatytą išieškojimo procedūrą, numatytą 4 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktyje;

d)

įplaukos ir bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos Sąjunga gauna pagal ESIF susitarimą.

3.   Garantijų fondui pagal šio straipsnio 2 dalies b, c ir d punktus skiriamos lėšos sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (13) 21 straipsnio 4 dalį.

4.   Pagal 2 dalį garantijų fondui suteiktus išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir jiems taikomos tinkamos rizikos ribojimo taisyklės.

5.   2 dalyje nurodytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos, kad būtų pasiektas tinkamas dydis, atitinkantis bendrus ES garantijos įsipareigojimus (toliau – tikslinė suma). Tikslinė suma sudaro 50 % bendrų ES garantijos įsipareigojimų.

Tikslinė suma iš pradžių sukaupiama palaipsniui mokant 2 dalies a punkte nurodytus išteklius. Jeigu per pradinio garantijų fondo sudarymo laikotarpį pareikalaujama mokėti pagal ES garantiją, 2 dalies b, c ir d punktuose numatytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos, kad būtų pasiekta tikslinė suma, lygi reikalavimo mokėti pagal ES garantiją dydžiui.

6.   Įvertinus garantijų fondo lygio tinkamumą atsižvelgiant į 16 straipsnio 6 dalyje numatytą ataskaitą, atliekami šie mokėjimai:

a)

bet koks perviršis sumokamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį visoms biudžeto eilutėms, kurios galėjo būti panaudotos kaip lėšų perkėlimo į garantijų fondą šaltinis;

b)

bet koks garantijų fondo papildymas mokamas metinėmis dalimis per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį pradedant n+1 metais.

7.   Nuo 2019 m. sausio 1 d., jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal ES garantiją garantijų fondo dydis sumažėja žemiau 50 % tikslinės sumos, Komisija pateikia ataskaitą dėl išimtinių priemonių, kurių gali prireikti garantijų fondui papildyti.

8.   Pareikalavus mokėti pagal ES garantiją, 2 dalies b ir d punktuose numatytos garantijų fondui skiriamos lėšos, viršijančios tikslinę sumą, naudojamos iki 9 straipsnyje numatyto investavimo laikotarpio pabaigos ES garantijos sumai atkurti iki jos pradinio dydžio.

9.   2 dalies c punkte numatytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos ES garantijos sumai atkurti iki jos pradinio dydžio.

10.   Tuo atveju, kai ES garantija visiškai atkuriama iki jos maksimalios pradinės sumos (16 000 000 000 EUR), bet koks garantijų fondo perviršis, palyginti su tiksline suma, sumokamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį visoms biudžeto eilutėms, kurios galėjo būti panaudotos kaip lėšų perkėlimo į garantijų fondą šaltinis.

13 straipsnis

Garantijų fondo finansavimas iš Sąjungos bendrojo biudžeto,

Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 iš dalies keičiami, kaip nustatyta šio reglamento I priede.

Jei būtina, mokėjimų asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą po 2020 m. ir iki 2023 finansinių metų imtinai, kad būtų įvykdytos prievolės pagal 12 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.

Leidimą skirti garantijų fondo finansavimo metinius asignavimus iš Sąjungos bendrojo biudžeto suteikia Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami metinę biudžeto procedūrą, visapusiškai laikydamiesi Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (14).

IV   SKYRIUS

EUROPOS INVESTAVIMO KONSULTACIJŲ CENTRAS

14 straipsnis

Europos investavimo konsultacijų centras

1.   Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) tikslas – remtis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis ir teikti konsultavimo paramą, skirtą investiciniams projektams nustatyti, rengti ir plėtoti, taip pat atlikti vieno langelio principu veikiančio techninio konsultavimo centro projektų finansavimo Sąjungoje klausimais funkciją. Tokia parama apima tikslinę paramą, susijusią su techninės pagalbos naudojimu projektų struktūros formavimui, novatoriškų finansinių priemonių naudojimu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimu, o prireikus ir patarimus susijusiais Sąjungos teisės aktų klausimais, atsižvelgiant į valstybių narių, kurių finansų rinkos yra mažiau išsivysčiusios, ypatumus ir poreikius.

EIKC turi turėti galimybę teikti techninę pagalbą 9 straipsnio 2 dalyje išvardytose srityse, ypač energijos vartojimo efektyvumo, TEN-T ir judumo mieste srityse.

2.   EIKC teikia paslaugas, kurios papildo pagal kitas Sąjungos programas jau teikiamas paslaugas, įskaitant:

a)

vieno langelio principu veikiančio techninės pagalbos centro paslaugas valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)

prireikus, pagalbą projektų vykdytojams plėtojant jų projektus, kad jie atitiktų 6 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus;

c)

vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ESIF paramai visoje Sąjungoje;

d)

platformos keistis ir dalytis tarpusavyje praktine patirtimi, susijusia su projektų plėtojimu, paslaugas;

e)

konsultacijas dėl investavimo platformų steigimo.

3.   EIKC paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir įstaigas, investicines platformas ir fondus bei regionų ir vietos viešuosius subjektus.

4.   Mokesčiai, kuriuos EIB renka už EIKC paslaugas pagal 2 dalį, naudojami EIKC operacijų sąnaudoms padengti ir toms paslaugoms teikti. Iš MVĮ renkamų mokesčių dydis turėtų būti apribotas iki trečdalio jiems teikiamos techninės pagalbos sąnaudų apimties. Paslaugos, kurias, papildydamas pagal kitas Sąjungos programas jau teikiamas paslaugas, viešiesiems projektų vykdytojams teikia EIKC, teikiamos nemokamai.

5.   Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą tikslą, EIKC siekia naudotis EIB, Komisijos, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija.

6.   Siekiant užtikrinti plačią EIKC paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje, EIKC, kai įmanoma, bendradarbiauja su panašiais paslaugų teikėjais Sąjungos, regioniniu, nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmenimis. EIKC ir nacionalinio skatinamojo finansavimo banko ar įstaigos arba įstaigos ar valdymo institucijos, įskaitant tas, kurios veikia kaip nacionalinės patarėjos, turinčios žinių, reikalingų EIKC tikslais, bendradarbiavimas gali būti vykdomas kaip sutartinė partnerystė.

7.   Sąjunga skiria ne didesnį kaip 20 000 000 EUR metinį įnašą, kuriuo padengiamos EIKC operacijų iki 2020 m. gruodžio 31 d. sąnaudos, susijusios su EIKC teikiamomis paslaugomis pagal 2 dalį, papildančiomis pagal kitas Sąjungos programas jau teikiamas paslaugas, jeigu toms sąnaudoms padengti nepakanka sumos, likusios iš 4 dalyje nurodytų mokesčių.

8.   Komisija su EIB sudaro susitarimą dėl EIKC įgyvendinimo (toliau – EIKC susitarimas).

EIKC susitarime visų pirma išdėstomos nuostatos dėl EIKC reikalingo finansavimo pagal 7 dalį.

9.   EIB ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 1 d., o po to – kiekvienais metais, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia EIKC pagal 2 dalį suteiktų paslaugų ir EIKC biudžeto vykdymo ataskaitą. Į tą ataskaitą įtraukiama informacija apie gautus mokesčius ir jų naudojimą.

V   SKYRIUS

EUROPOS INVESTICINIŲ PROJEKTŲ PORTALAS

15 straipsnis

Europos investicinių projektų portalas

1.   Komisija, remiant EIB, sukuria skaidrų Sąjungoje vykdomų ir būsimų Europos investicinių projektų portalą (EIPP). Jis yra viešai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.   EIPP kuriamas visų pirma matomumo investuotojams ir informavimo tikslais. Projektų įtraukimas į EIPP nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui.

3.   Valstybės narės gali prisidėti prie EIPP sukūrimo ir valdymo.

4.   Iš privačių projektų rengėjų gali būti imamas negrąžintinas mokestis už projektų paraiškų dėl priėmimo į EIPP tvarkymą. Gautos įplaukos iš mokesčių pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį sudaro EIPP išorės asignuotąsias įplaukas.

VI   SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMAS, ATSKAITOMYBĖ IR VERTINIMAS

16 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir apskaita

1.   EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas šešis mėnesius Komisijai teikia ataskaitą apie EIB finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis reikalavimams dėl ES garantijos naudojimo ir atitiktis pagrindiniams veiklos rodikliams, nurodytiems 4 straipsnio 2 dalies f punkto iv papunktyje. Ataskaitoje taip pat pateikiami kiekvienos EIB finansavimo ir investavimo operacijos statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys ir tie patys duomenys agreguotu pavidalu.

2.   EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, ataskaitą. Ataskaita yra viešai skelbiama ir joje pateikiama:

a)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų vertinimas operacijos, sektoriaus, šalies ir regioniniu lygmenimis, taip pat jų atitiktis šiam reglamentui, visų pirma papildomumo principui, kartu su EIB finansavimo ir investavimo operacijų paskirstymo pagal 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius tikslus įvertinimu;

b)

pridėtinės vertės, privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo vertinimas, apskaičiuoti ir faktiniai EIB finansavimo ir investavimo operacijų agreguoti įgyvendinimo duomenys, rezultatai ir poveikis, įskaitant poveikį darbo vietų kūrimui.

c)

vertinimas, kokiu mastu operacijomis, kurioms taikoma ES garantija pagal šį reglamentą, prisidedama prie 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų tikslų įgyvendinimo, be kita ko, ESIF investicijų lygio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, transporto (įskaitant TEN-T ir judumą mieste), telekomunikacijų, energetikos infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo srityse įvertinimas;

d)

ES garantijos naudojimo atitikties reikalavimams ir pagrindinių veiklos rodiklių, nurodytų 4 straipsnio 2 dalies f punkto iv papunktyje, vertinimas;

e)

ESIF remiamų projektų pasiekto sverto poveikio vertinimas;

f)

projektų, kurių atveju Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama derinama su ESIF parama, aprašas ir bendra įnašų iš kiekvieno šaltinio suma;

g)

naudos gavėjams perduota finansinė suma ir EIB finansavimo ir investavimo operacijų bendras vertinimas;

h)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinės vertės ir su tomis operacijomis susijusios bendros rizikos vertinimas;

i)

išsami informacija apie reikalavimų mokėti pagal ES garantiją, nuostolių, grąžos, išieškotų sumų ir bet kokių kitų gautų mokėjimų atvejus;

j)

EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, finansinės ataskaitos, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius.

3.   Kad Komisija galėtų vykdyti apskaitą ir teikti rizikos, kuriai taikoma ES garantija, ataskaitas bei valdyti garantijų fondą, EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, Komisijai ir Audito Rūmams kasmet pateikia:

a)

EIB ir EIF rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, reitingus;

b)

informaciją apie neįvykdytus finansinius įsipareigojimus Sąjungos atžvilgiu, susijusius su EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, suteiktomis ES garantijomis, suskirstytą pagal atskiras operacijas;

c)

bendrą pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl EIB finansavimo ir investavimo operacijų, susijusių su portfeliais, nurodytais 4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje.

4.   Komisijai paprašius, EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, pateikia jai papildomos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti su šiuo reglamentu susijusias pareigas.

5.   EIB ir, kai tinkama, EIF 1–4 dalyse nurodytą informaciją teikia savo sąskaita.

6.   Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams kartu su savo finansinėmis ataskaitomis siunčia reikiamą informaciją apie garantijų fondo padėtį. Be to, Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams pateikia praėjusių kalendorinių metų garantijų fondo metinę valdymo ataskaitą, įskaitant tikslinės sumos tinkamumo, garantijų fondo lygio ir poreikio jį papildyti įvertinimą. Toje metinėje ataskaitoje nurodoma garantijų fondo finansinė būklė praėjusių kalendorinių metų pabaigoje, finansiniai srautai praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat svarbūs sandoriai ir visa su finansinėmis sąskaitomis susijusi informacija. Joje taip pat pateikiama informacija apie garantijų fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką praėjusių kalendorinių metų pabaigoje.

17 straipsnis

Atskaitomybė

1.   Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius prašančiajai institucijai pateikia ESIF veiklos rezultatų ataskaitą, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2.   Valdančiosios tarybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos ESIF pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites po datos, kada jie gaunami.

3.   Europos Parlamentui arba Tarybai paprašius, Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

4.   Europos Parlamento prašymu EIB pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausymuose, susijusiuose su EIB finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikomas šis reglamentas. EIB pirmininkas per penkias savaites nuo klausimo gavimo datos žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos EIB pateiktus klausimus dėl EIB finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas.

5.   Europos Parlamentas ir EIB sudaro susitarimą dėl konkrečios tvarkos, kurią taikant Europos Parlamentas ir EIB keičiasi informacija pagal šį reglamentą, įskaitant informaciją apie vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo atrankos procedūrą.

18 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   EIB ne vėliau kaip 2017 m. sausio 5 d. įvertina ESIF veikimą. Savo vertinimą EIB pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.   Komisija ne vėliau 2017 m. sausio 5 d. įvertina ES garantijos naudojimą ir garantijų fondo veikimą. Savo vertinimą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Kartu su tuo vertinimu pateikiama Audito Rūmų nuomonė.

3.   Ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. ir paskui kas trejus metus:

a)

EIB paskelbia išsamią ESIF veikimo ataskaitą, kurioje įvertinamas ESIF poveikis investicijoms Sąjungoje, darbo vietų kūrimui bei MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą;

b)

Komisija paskelbia išsamią ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo ataskaitą.

4.   EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, prisideda prie Komisijos vertinimo ir ataskaitos rengimo atitinkamai pagal 2 ir 3 dalis ir teikia reikiamą informaciją.

5.   EIB ir EIF Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai reguliariai teikia visas nepriklausomo vertinimo ataskaitas, kuriose įvertinami EIB ir EIF veiklos pagal šį reglamentą praktiniai rezultatai ir poveikis.

6.   Komisija ne vėliau kaip 2018 m. liepos 5 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiamas nepriklausomas šio reglamento taikymo vertinimas.

7.   Tuo atveju, jei 6 dalyje nurodytoje ataskaitoje daroma išvada, kad ESIF:

a)

sėkmingai siekia savo tikslų ir kad pagrįsta išlaikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo, siekdama nustatyti naują investavimo laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir tinkamą finansavimą;

b)

nesėkmingai siekia savo tikslų, bet kad pagrįsta išlaikyti investicijų rėmimo sistemą, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo, siekdama pašalinti nustatytus trūkumus, nustatyti naują investavimo laikotarpį, užtikrinti investicijų tęstinumą ir tinkamą finansavimą;

c)

nesėkmingai siekia savo tikslų ir kad neverta toliau taikyti investicijų rėmimo sistemos, Komisija atitinkamais atvejais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrinamas sklandus ESIF veiklos užbaigimas nenutraukiant ES garantijos galiojimo pagal šį reglamentą jau patvirtintoms operacijoms.

8.   Jei patvirtintiems projektams prieš 2018 m. liepos 5 d. prireiktų panaudoti visą turimą ES garantijos sumą, Komisija nedelsdama pateikia 6 dalyje nurodytą ataskaitą kartu su nepriklausomu vertinimu.

VII   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Skaidrumas ir viešas informacijos atskleidimas

Laikydamasis savo skaidrumo politikos ir bendrųjų Sąjungos principų dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija, EIB savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie visas EIB finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas (įskaitant informaciją apie finansinių tarpininkų vaidmenį), ir apie tai, kokiu būdu tomis operacijomis padedama siekti 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų tikslų.

20 straipsnis

Audito Rūmų vykdomas auditas

1.   Pagal šį reglamentą vykdomos veiklos išorės auditą pagal SESV 287 straipsnį atlieka Audito Rūmai.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslu Audito Rūmai, pateikę prašymą ir laikydamiesi SESV 287 straipsnio 3 dalies, gauna prieigą prie visų dokumentų ar informacijos, kurių reikia šiai užduočiai atlikti.

21 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   EIB nedelsdamas praneša OLAF ir suteikia jam būtiną informaciją, jeigu bet kuriame finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, rengimo, įgyvendinimo ar užbaigimo etape turi pagrindų įtarti sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą ar bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams.

2.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (15), Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (16) ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17) nuostatomis ir juose nustatytomis procedūromis, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir nustatytų, ar kurioje nors finansavimo ar investavimo operacijoje, kuriai taikomas šis reglamentas, būta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ar bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. OLAF gali perduoti visą savo tyrimų metu gautą informaciją atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jeigu tokia neteisėta veikla įrodoma, EIB imasi išieškojimo veiksmų dėl savo finansavimo ar investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, ir kurios susiję su tokia neteisėta veikla.

3.   Finansavimo susitarimuose, pasirašytuose dėl finansavimo ar investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, numatomos sąlygos, pagal kurias sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais leidžiama neįtraukti veiklos į EIB finansavimo ir investavimo operacijas, laikantis ESIF susitarimo, EIB politikos ir taikomų reglamentavimo reikalavimų, ir prireikus numatomos tinkamos išieškojimo priemonės. Sprendimas, ar neįtraukti veiklos į EIB finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, priimamas pagal atitinkamą finansavimo ar investavimo susitarimą.

22 straipsnis

Neįtraukiama veikla ir nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos

1.   Vykdydami savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, EIB, EIF ir bet kokie finansiniai tarpininkai neremia jokios veiklos, kuri vykdoma siekiant neteisėtų tikslų, įskaitant pinigų plovimą, teroristų finansavimą, organizuotą nusikalstamumą, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, korupciją ir sukčiavimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams. Visų pirma EIB nedalyvauja jokiose finansavimo ar investavimo operacijose, kurios vykdomos per subjektą, esantį nebendradarbiaujančioje šalyje ar teritorijoje, laikydamasis savo politikos dėl mažai reglamentuojamų ar nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, remiantis Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės politika.

2.   Vykdydamas savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, EIB taiko Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/847 (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (19), nustatytus principus bei standartus. Visų pirma EIB teikia tiesioginį finansavimą ir finansavimą per tarpininkus pagal šį reglamentą tik tais atvejais, kai atskleidžiama atitinkamų tikrųjų savininkų tapatybės informacija pagal Direktyvą (ES) 2015/849.

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7 straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 4 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Pagal 7 straipsnio 13 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

5.   Pagal 7 straipsnio 14 dalį priimtas deleguotasis aktas, kuriuo pirmą kartą nustatoma rezultatų suvestinė, įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris savaites nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis savaitėmis.

Bet kurio kito deleguotojo akto, priimto pagal 7 straipsnio 14 dalį, atžvilgiu šio straipsnio 4 dalis taikoma mutatis mutandis.

VIII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   EIB ir EIF gali pateikti Komisijai finansavimo ir investavimo operacijas, kurias jie patvirtino laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ESIF susitarimo sudarymo dienos ir visų Investicijų komiteto narių ir vykdomojo direktoriaus pirmojo paskyrimo po šio reglamento įsigaliojimo.

2.   Komisija įvertina 1 dalyje nurodytas operacijas ir, jeigu jos atitinka 6 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus ir 9 straipsnio 2 dalyje bei II priede nustatytus bendruosius tikslus, nusprendžia, kad joms taikoma ES garantija.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. REIRS


(1)  2015 m. kovo 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 195, 2015 6 12, p. 41.

(3)  2015 m. birželio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(5)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(6)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2014, kuriuo sukuriama 2020–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 33/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

(7)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(8)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, panaikinantis Sprendimą Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(9)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

(10)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(12)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(13)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(14)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(15)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(16)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(17)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(18)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5 p. 1).

(19)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).


I PRIEDAS

REGLAMENTO (ES) NR. 1291/2013 IR REGLAMENTO (ES) NR. 1316/2013 PAKEITIMAI

1)

Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 iš dalies keičiamas taip:

a)

6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui skirtą finansinį paketą sudaro 74 828,3 mln. EUR galiojančiomis kainomis, iš kurių daugiausia 72 445,3 mln. EUR skiriama veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį.

Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina metinius asignavimus atsižvelgdami į daugiametėje finansinėje programoje nustatytas ribas.

2.   Veiklai pagal SESV XIX antraštinę dalį skirta suma šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytiems prioritetams paskirstoma taip:

a)

„Pažangus mokslas“ – 24 232,1 mln. EUR galiojančiomis kainomis;

b)

„Pramonės pirmavimas“ – 16 466,5 mln. EUR galiojančiomis kainomis;

c)

„Visuomenės uždaviniai“ – 28 629,6 mln. EUR galiojančiomis kainomis.

Didžiausia bendra Sąjungos finansinio įnašo iš programos „Horizontas 2020“ lėšų suma, skiriama konkretiems 5 straipsnio 3 dalyje nustatytiems tikslams ir JTC nebranduoliniams tiesioginiams veiksmams, yra tokia:

i)

„Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ – 816,5 mln. EUR galiojančiomis kainomis;

ii)

„Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ – 444,9 mln. EUR galiojančiomis kainomis;

iii)

„JTC nebranduoliniai tiesioginiai veiksmai“ – 1 855,7 mln. EUR galiojančiomis kainomis.

Orientacinis paskirstymas 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems prioritetams ir konkretiems tikslams nustatytas II priede.

3.   EIT finansuojamas skiriant jam iš programos „Horizontas 2020“ lėšų ne daugiau kaip 2 383 mln. EUR galiojančiomis kainomis įnašą, kaip nustatyta II priede.“

b)

II priedas pakeičiamas šiuo tekstu:

„II PRIEDAS

Biudžeto paskirstymas

Orientacinis programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymas, atsižvelgiant į metinę biudžeto procedūrą:

 

mln. EUR galiojančiomis kainomis

I

Pažangus mokslas:

24 232,1

1.

Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)

13 094,8

2.

Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT)

2 585,4

3.

Programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“

6 162,3

4.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra

2 389,6

II

Pramonės pirmavimas:

16 466,5

1.

Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas (1), (4)

13 035

2.

Prieiga prie rizikos finansavimo (2)

2 842,3

3.

Inovacijos MVĮ (3)

589,2

III

Visuomenės uždaviniai (4):

28 629,6

1.

Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė

7 256,7

2.

Apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos bei vidaus vandenų srityse ir bioekonomika

3 707,7

3.

Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija

5 688,1

4.

Išmanios, netaršios ir integruotos transporto sistemos

6 149,4

5.

Kova su klimato kaita, aplinka, išteklių naudojimo efektyvumas ir žaliavos

2 956,5

6.

Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė

1 258,5

7.

Saugi visuomenė. Europos ir jos piliečių laisvės bei saugumo apsauga

1 612,7

IV

Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas

816,5

V

Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas

444,9

VI

Nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JTC) veiksmai

1 855,7

VII

Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT)

2 383

IŠ VISO

74 828,3

2)

Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 iš dalies keičiamas taip:

a)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2014–2020 m. finansinis paketas EITP įgyvendinimui yra 30 442 259 000 EUR galiojančiomis kainomis. Ta suma paskirstoma taip:

a)

transporto sektoriui: 24 050 582 000 EUR, iš kurių 11 305 500 000 EUR pervedama iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

b)

telekomunikacijų sektoriui: 1 041 602 000 EUR;

c)

energetikos sektoriui: 5 350 075 000 EUR.

Šiomis sumomis nedaroma poveikio Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (5) numatytam lankstumo mechanizmo taikymui.

(5)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).“;"

b)

14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Bendro įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansinėms priemonėms dydis neviršija 8,4 % bendro EITP finansinio paketo, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.“;

c)

21 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė riba padidinama iki 10 proc., jei laikomasi šių sąlygų:

i)

2015 m. atlikto projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo vertinimo rezultatai yra teigiami ir

ii)

finansinių priemonių paklausa viršija 6,5 proc., vertinant su projektu susijusius sutartinius įsipareigojimus.“


(1)  Įskaitant 7 423 mln. EUR informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT), iš kurių 1 549 mln. EUR skiriama fotonikai ir mikro- bei nanoelektronikai, 3 741 mln. EUR nanotechnologijoms, pažangiosioms medžiagoms ir pažangiajai gamybai bei perdirbimui, 501 mln. EUR biotechnologijai ir 1 403 mln. EUR kosmoso sričiai. Taigi, bazinėms didelio poveikio technologijoms remti bus skirta 5 792 mln. EUR.

(2)  Maždaug 994 mln. EUR iš šios sumos gali būti skirta Strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) projektams įgyvendinti. Maždaug trečdalis šios sumos gali būti skirta MVĮ.

(3)  Laikantis tikslo MVĮ skirti ne mažiau kaip 20 proc. viso bendro konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto, ne mažiau kaip 5 proc. to bendro biudžeto iš pradžių bus skirta specialiai MVĮ priemonei. Ne mažiau kaip 7 proc. viso konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir prioritetui „Visuomenės uždaviniai“ skirto biudžeto bus skiriama specialiai MVĮ priemonei šią sumą paskirstant per programos „Horizontas 2020“ laikotarpį.

(4)  Spartaus inovacijų diegimo bandomosios programos veiksmai bus finansuojami pagal konkretų tikslą „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir pagal atitinkamus prioriteto „Visuomenės uždaviniai“ konkrečius tikslus. Bus pradėta pakankamai projektų, kad būtų galima visapusiškai įvertinti spartaus inovacijų diegimo bandomąjį projektą.“


II PRIEDAS

ESIF INVESTAVIMO GAIRĖS

1.   Taikymo sritis

Investavimo gairių paskirtis – kartu su reglamentu, prie kurio šios gairės pridedamos, būti pagrindu, kuriuo remdamasis Investicijų komitetas skaidriai ir nepriklausomai sprendžia, kaip panaudoti ES garantiją EIB operacijoms, atitinkančioms ESIF reikalavimus, atsižvelgiant į šiame reglamente išdėstytus tikslus ir kitus susijusius reikalavimus.

Investavimo gairės grindžiamos šiame reglamente nustatytais principais dėl bendrųjų tikslų, tinkamumo kriterijų, reikalavimus atitinkančių priemonių ir papildomumo apibrėžties. Jos papildo šį reglamentą: i) suteikiant daugiau rekomendacijų dėl tinkamumo, ii) išdėstant operacijų rizikos taisykles, iii) nustatant sektorių ir geografinio diversifikavimo ribines vertes, iv) nustatant indėlio į ESIF tikslų įgyvendinimą vertinimo kriterijus, kad būtų lengviau nustatyti prioritetus.

Investavimo gairės taikomos tik ESIF operacijoms, susijusioms su šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytomis skolos ir nuosavo kapitalo priemonėmis, todėl jos netaikomos ESIF operacijoms, susijusioms su 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms priemonėmis.

2.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, projektų tipai ir priemonės

a)

ES garantija gali pasinaudoti šios reikalavimus atitinkančios sandorio šalys:

bet kokio dydžio įmonės, įskaitant komunalines įmones, specialiosios paskirties įmones ar projektų įmones, MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonės,

nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos arba tarpininkavimo finansų įstaigos,

nuosavo kapitalo fondai ir (arba) skolos priemonių fondai ar bet kokio kito tipo kolektyvinio investavimo subjektai,

investavimo platformos,

viešojo sektoriaus subjektai (teritoriniai arba ne teritoriniai, išskyrus operacijas su tokiais subjektais, dėl kurių kyla tiesioginė rizika valstybėms narėms) ir subjektai, kurie gali būti prilyginami viešojo sektoriaus subjektams.

b)

ES garantija suteikiama naujų operacijų finansavimui tiesiogiai ar netiesiogiai remti. Infrastruktūros srityje reikėtų skatinti plyno lauko investicijas (turto kūrimą). Taip pat gali būti remiamos investicijos į apleistas zonas (esamo turto didinimą ir atnaujinimą). Paprastai ES garantija negali būti teikiama refinansavimo operacijoms remti (pvz., pakeisti galiojančius paskolų susitarimus ar kitokią finansinę paramą projektams, kurie iš dalies ar visiškai įgyvendinti), išskyrus išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, jeigu įrodoma, kad toks sandoris leis sukurti naujų investicijų už tokią sumą, kuri būtų bent lygiavertė sandorio sumai, ir kurios atitiktų tinkamumo kriterijus ir bendruosius tikslus, nustatytus atitinkamai 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje.

c)

ES garantija remiami įvairūs produktai, kad ESIF turėtų galimybę prisitaikyti prie rinkos poreikių, kartu skatinant privačias investicijas į projektus, bet neišstumiant privačiojo sektoriaus rinkos finansavimo. Atsižvelgiant į tai, tikimasi, kad EIB teiks finansavimą iš ESIF, kad būtų pasiektas bendrasis pradinis tikslas – mažiausiai 315 mlrd. EUR viešųjų ir privačių investicijų, įskaitant finansavimą iš EIF vykdant ESIF operacijas, susijusias su 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis priemonėmis, ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų teikiamą finansavimą. Reikalavimus atitinkantys produktai, be kita ko, yra (1) paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos, tarpinio pobūdžio ir subordinuotasis finansavimas, kapitalo rinkos priemonės, įskaitant kredito vertės didinimą ir investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, be kita ko, per nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, investavimo platformas ar fondus. Šiomis aplinkybėmis, siekiant, kad įvairūs investuotojai investuotų į ESIF projektus, EIB leidžiama sudaryti tinkamus portfelius.

d)

Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos ir investavimo platformos ar fondai atitinka EIB garantijos taikymo suteikiant ES garantijos priešpriešinę garantiją reikalavimus, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies c punkte. Priimant sprendimą suteikti EIB garantiją turi būti siekiama sutelkti investicijas ir nacionaliniu, ir regioniniu lygmenimis, taip pat pasinaudoti tokių subjektų papildomomis ekspertų žiniomis, konkrečiais lyginamaisiais pranašumais ir veiklos sritimis ESIF iniciatyvos naudai.

3.   Papildomumas

ES garantija teikiama kaip parama veiklai, kuri atitinka papildomumo kriterijų, kaip apibrėžta šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

Be to, taikomi šie bendrieji principai:

a)

siekiant išvengti esamų finansinių priemonių dubliavimosi, ES garantija gali papildyti esamas Sąjungos programas arba kitus Sąjungos finansavimo šaltinius ar bendras priemones, būti su jais derinama arba juos stiprinti ar gerinti;

b)

per ESIF investavimo laikotarpį ESIF remiamas investavimas iš esmės neturi išstumti kitų Sąjungos finansinių priemonių naudojimo;

c)

reikia atkreipti dėmesį į naujų infrastruktūros ir inovacijų linijos produktų papildomumą, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurioms taikomos esamos ES finansinės priemonės ir ESIF finansinės priemonės pagal MVĮ liniją, kad būtų pasiektas aukščiausias finansinių išteklių panaudojimo efektyvumo lygis. Vis dėlto turi būti galima drauge naudoti priemones, ypač tais atvejais, kai įprastos paramos investicijoms paskatinti nepakanka.

4.   Pridėtinė vertė. Indėlis siekiant ESIF tikslų

Projektai, kuriems teikiama ES garantija, turi atitikti tinkamumo kriterijus ir bendruosius tikslus, nustatytus atitinkamai 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2 dalyje.

5.   Rezultatų suvestinė

7 straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę naudoja Investicijų komitetas, kad būtų galima užtikrinti nepriklausomą ir skaidrų galimybės panaudoti ES garantiją vertinimą.

6.   Investicijų linijos

a)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos skolos ir nuosavo kapitalo priemonės skiriamos pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją, kurią sudarys skolos poskyris ir nuosavo kapitalo tipo poskyris. Operacijų priskyrimas (2) vienam iš šių poskyrių grindžiamas EIB paskolų klasifikavimo sistema ir EIB standartiniu rizikos vertinimu, o rekomendacijas šiuo klausimu teikia Valdančioji taryba.

b)

Infrastruktūros ir inovacijų linija – skolos poskyris

Vykdydamas skolos tipo operacijas EIB atlieka standartinį rizikos vertinimą, kuris apims įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir susigrąžinimo normos apskaičiavimą. Remdamasis šiais rodikliais, EIB kiekybiškai įvertina kiekvienos operacijos riziką. Toks skaičiavimas atliekamas neatsižvelgiant į ES garantiją, nes siekiama nustatyti bendrą sandorio riziką.

Kiekviena paskolos tipo operacija priskiriama tam tikrai rizikos klasei (sandorio paskolos klasifikacija) pagal EIB paskolų klasifikavimo sistemą. Paskolos klasifikavimo informacija įtraukiama į projekto dokumentus vykdant Investicijų komiteto sandorius, kurių rizikos profilis didesnis nei projektų, kurie remiami EIB vykdant įprastas operacijas ir kurie apibrėžiami kaip ypatinga veikla, kaip apibrėžta EIB Statuto 16 straipsnyje ir EIB kredito rizikos politikos gairėse. Operacijos, kurioms teikiama ES garantija, paprastai pasižymi didesniu rizikos profiliu nei įprastos EIB operacijos, vadinasi, jos laikomos ypatinga veikla. Aukštesnei paskolų klasifikavimo klasei priskiriami sandoriai gali būti įtraukti į ESIF portfelį, jei yra akivaizdi didelė pridėtinė vertė ir jų įtraukimas atitinka papildomumo kriterijų.

Projektai turi būti ekonomiškai ir techniškai perspektyvūs, o EIB finansavimas organizuojamas laikantis patikimos bankininkystės principų ir aukšto lygio rizikos valdymo principų, nustatytų EIB vidaus gairėse. Visa susijusi informacija pateikiama Valdančiosios tarybos nariams ir Investicijų komiteto nariams.

Skolos tipo produktų kaina nustatoma taikant EIB paskolų kainodaros metodiką.

c)

Infrastruktūros ir inovacijų linija – nuosavo kapitalo tipo poskyris

Nuosavo kapitalo tipo operacijoms ES garantija gali būti naudojama siekiant remti tiesiogines investicijas į atskiras įmones ar projektus (nuosavo kapitalo tipo tiesioginės investicijos) arba finansuoti fondus ar lygiavertę portfelio riziką (nuosavo kapitalo tipo portfelis), jei EIB taip pat investuoja vienodomis sąlygomis ir savo rizika. Sprendimas, kad operacija kelia nuosavo kapitalo tipo riziką (arba jos nekelia), nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir nomenklatūros, grindžiamas EIB standartiniu vertinimu.

EIB nuosavo kapitalo tipo operacijos vykdomos laikantis EIB vidaus taisyklių ir procedūrų. Visa su operacijos vertinimu susijusi informacija pateikiama Valdančiosios tarybos nariams ir Investicijų komiteto nariams.

Nuosavo kapitalo tipo investicijų kaina nustatoma atsižvelgiant į rinką, neatsižvelgiant į tai, kokie rinkos tyrimai ar lyginamoji analizė yra taikomi.

7.   Kiekvienos rizikos kategorijos pozicijų ribinės vertės

a)

Specialios veiklos kategorijų pozicijų ribinės vertės mažėja didėjant rizikos lygiui, kurį atspindi sandorio paskolos klasifikacija. Vadinasi, šios ribinės vertės paprastai didesnės skolos tipo rizikos atveju ir mažesnės nuosavo kapitalo tipo rizikos atveju.

b)

Atsižvelgiant į tai, kad taikant ES garantiją galima padidinti kredito vertę, EIB nustato didesnes pagal ESIF taikomas ribines vertes nei atitinkamos ribinės vertės, kurias EIB taiko savo rizika vykdomai veiklai. Valdančiosios tarybos nariai ir Investicijų komitetas gauna išsamią ESIF rizikos ribinių verčių apžvalgą. Valdančioji taryba reguliariai prižiūri ESIF portfelio rizikos profilio raidą ir prireikus imsis atitinkamų priemonių.

c)

Sandorius, kurių sumos didesnės nei konkrečios ESIF ribinės vertės, išimties tvarka, gavus Valdančiosios tarybos pritarimą, galima įtraukti į ESIF portfelį, jei jų papildomumas ir pridėtinė vertė akivaizdūs, o įtraukimas nepakenktų bendram portfelio rizikos lygio tikslui pasibaigus pradiniam investavimo laikotarpiui.

8.   Sektorių ir geografinis įvairinimas

ESIF grindžiamas paklausa, bet juo siekiama remti tinkamus Sąjungos ir tarpvalstybinius projektus, kuriems taikomas 8 straipsnis, iš anksto nepaskirstant lėšų pagal sektorius ar regionus. Tačiau reikia dėti visas galimas pastangas siekiant užtikrinti, kad pasibaigus pradiniam investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos.

a)   Sektorių koncentracija

Siekdama valdyti ESIF portfelio sektorinį įvairinimą ir koncentraciją, Valdančioji taryba pradinio investavimo laikotarpio pabaigoje nustato orientacines operacijų, kurios remiamos ES garantija, apimties koncentracijos ribines vertes. Orientacinės koncentracijos ribinės vertės skelbiamos viešai.

Valdančioji taryba, pasitarusi su Investicijų komitetu, gali nuspręsti pakeisti tas orientacines ribines vertes. Tokiu atveju Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai raštu pateikia savo sprendimo paaiškinimą.

b)   Geografinė koncentracija

Pasibaigus pradiniam investavimo laikotarpiui ESIF remiamos operacijos neturi būti sutelktos kurioje nors konkrečioje teritorijoje. Šiuo tikslu Valdančioji taryba patvirtina orientacines geografinio įvairinimo ir koncentracijos gaires. Valdančioji taryba, pasitarusi su Investicijų komitetu, gali nuspręsti pakeisti šias orientacines ribines vertes. Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai raštu pateikia savo sprendimo dėl orientacinių ribinių verčių paaiškinimą. ESIF turėtų būti skirtas visoms valstybėms narėms.


(1)  Tai nebaigtinis produktų, kurie gali būti teikiami per ESIF, sąrašas.

(2)  Sąvoka „operacija“ taikoma ir tiesioginėms investicijoms į projektą (skola ar nuosavas kapitalas), ir veiklai (projektai, programos ar priemonės) per finansinį ar kitą tarpininką, bet netaikoma, siekiant išvengti neaiškumų, susijusiems projektams, kurie remiami vykdant tokią tarpininkavimo veiklą.


 

1.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymo

„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutaria, kad ESIF nebus finansuojamas iš šių biudžeto eilučių: „Mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų stiprinimas vykdant Europos mokslinių tyrimų tarybos veiklą“, „Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai““, „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“. Likusi suma, susijusi su Komisijos pasiūlytą maržą viršijančios maržos naudojimu, proporcingai Komisijos siūlomiems asignavimų mažinimams bus vėl įrašyta į kitas programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutes. Orientacinis paskirstymas nustatomas ESIF reglamento I priede.“

2.   Komisijos pareiškimas dėl 2016 m. biudžeto projekto

„Komisija išnagrinės galimą įnašų iš įvairių programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilučių į ESIF poveikį atitinkamų programų įgyvendinimo veiksmingumui ir, esant reikalui, pasiūlys 2016 m. Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą, kad būtų pakoreguotas asignavimų paskirstymas programos „Horizontas 2020“ biudžeto eilutėms.“

3.   Komisijos pareiškimas dėl to, kaip ji vertina vienkartinius įnašus pagal ESIF iniciatyvą siekiant įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą

„Nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į ESIF arba į temines ar daugiašales investavimo platformas, sukurtas įgyvendinant Investicijų planą, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį.“


Top