EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 18

COM(2021) 66 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika

Prekybos politikos peržiūra

Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika

1.Europos prekybos politika ekonominės transformacijos ir geopolitinio nestabilumo laikais. Pasirengimas 2030 m.

Prekyba yra viena iš galingiausių ES priemonių. Tai pagrindinis Europos ekonominio klestėjimo ir konkurencingumo veiksnys, prisidedantis prie aktyvios vidaus rinkos ir ryžtingų išorės veiksmų. ES prekybos režimas yra atviras, todėl ji yra didžiausia pasaulio prekiautoja žemės ūkio ir pagamintomis prekėmis bei paslaugomis ir yra pirmoje vietoje pagal pritraukiamas tarptautines užsienio ir išorės investicijas. Dėl bendros prekybos politikos ES pasaulyje laikosi bendros pozicijos. Tai unikalus svertas.

Atsižvelgiant į naujus vidinius ir išorinius iššūkius ir visų pirma į naują, tvaresnį augimo modelį, nustatytą Europos žaliojo kurso komunikate ir Europos skaitmeninėje strategijoje, ES reikalinga nauja prekybos politikos strategija, kuri padėtų įgyvendinti jos vidaus ir išorės politikos tikslus bei skatintų didesnį tvarumą, įgyvendinant jos įsipareigojimus visapusiškai įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus. Gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos ir vykdant ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, taip pat kuriant atsparesnę Europą pasaulyje, turi būti išnaudotos visos prekybos politikos galimybės.

Kad būtų priimti teisingi politiniai sprendimai rengiant 2030 m. aplinkybes atitinkančią prekybos politiką, būtina atsižvelgti į naujausius politinius, ekonominius, technologinius, aplinkosauginius ir socialinius pokyčius bei jų nulemtas naujas tendencijas 1 .

Dėl politinės ir geoekonominės įtampos pasaulyje vis daugiau neapibrėžtumo. Tarptautinį bendradarbiavimą ir daugiašalį valdymą vis dažniau keičia vienašališki veiksmai, todėl sutrikdomas daugiašalių institucijų darbas arba jos apeinamos. Šias tendencijas lemia tam tikri pokyčiai.

Pirma, globalizacija, technologiniai pokyčiai ir besikuriančios pasaulinės vertės grandinės turėjo nevienodą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Viena vertus, dėl jų itin išaugo efektyvumas, paskatinęs tvarų, prekyba grįstą ekonomikos augimą daugelyje pasaulio šalių. Tai padėjo milijonams žmonių išbristi iš skurdo. Kita vertus, šie pokyčiai kartais lėmė didelį neigiamą poveikį, dėl kurio didėjo atskirtis ir dalis žmonių ir bendruomenių liko nuošalyje. Planuotos pereinamojo laikotarpio prisitaikymo sąnaudos kartais tapo nepataisoma žala gyvenimo kokybės, įsidarbinimo galimybių ar darbo užmokesčio ir kitų darbo sąlygų požiūriu. Dažnai manoma, kad vyriausybės nedėjo pakankamai pastangų prisitaikyti prie ekonominių koregavimų ir švelninti jų neigiamus padarinius 2 . Dėl to pasigirdo raginimų mažinti globalizaciją ir daugėjo nacionaliniais interesais ir izoliacija grindžiamų nuomonių.

Antra, dėl sparčiai iškilusios Kinijos, neslepiančios pasaulinių užmojų ir besilaikančios išskirtinio valstybės kapitalizmo modelio, iš esmės pasikeitė pasaulio ekonomikos ir politinė santvarka. Dėl to kyla vis daugiau iššūkių įsitvirtinusiai pasaulio ekonomikos valdymo sistemai ir daromas poveikis Europos bendrovių galimybei pasaulyje ir savo šalyje konkuruoti vienodomis sąlygomis 3 .

Trečia, atsižvelgiant į spartėjančią klimato kaitą, nykstančią biologinę įvairovę ir blogėjančią aplinkos būklę, taip pat į realius šių reiškinių sukeltų sunkių padarinių pavyzdžius, pripažinta, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra esminis mūsų laikų tikslas.

Europos žaliasis kursas yra nauja ES augimo strategija, kuri padeda pritaikyti mūsų ekonominę politiką, kad ji geriau atitiktų 21-ojo amžiaus iššūkius. Jos svarbiausias tikslas – iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios ir atsparios ekonomikos, kurios tikslas – iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., taip pat saugoti, išsaugoti ir stiprinti ES gamtinį kapitalą. Tai bus mūsų konkurencingumo varomoji jėga ir mūsų ekonomikos laipsniško, tačiau esminio pertvarkymo veiksnys, ir darys didelį poveikį mūsų prekybos pobūdžiui.

Pereinant prie žaliosios ekonomikos kartu turi būti užtikrinta socialinė lygybė. Pasaulio tiekimo grandinėse daugelyje pasaulio šalių vis dar juntamas didelis deramo darbo deficitas 4 , pradedant šiurkščiais asociacijų laisvės pažeidimais ir baigiant prastomis darbo sąlygomis 5 . Iš darbuotojų atėmus jų pagrindines teises blogėja socialinės sąlygos visame pasaulyje ir žmonės vis dažniau nusivilia globalizacija ir atvira prekyba.

Ketvirta, skaitmeninė transformacija yra dar viena svarbi darnaus vystymosi varomoji jėga, taip pat konkurencijos ir netinkamo daugiašalio valdymo erdvė. Pereinant prie skaitmeninio dešimtmečio, Europos skaitmeninės transformacijos rėmimas yra tiek vidaus, tiek išorės politikos, įskaitant prekybos politiką ir priemones, prioritetas. Taip pat toliau keisis prekybos pobūdis. Ji vis labiau bus grindžiama inovacijomis, sustiprintos intelektinės nuosavybės (IN) apsauga, vis didės prekybos paslaugomis vaidmuo, palyginti su prekyba prekėmis 6 . Paslaugos ne tik tiesiogiai suteikia naudos vertės grandinei (finansinės paslaugos, telekomunikacijos, IT, transportas ir logistika), bet, – ir tai dažnai būna dar svarbiau, – jos suteikia naudos todėl, kad yra įtraukiamos į produktų gamybą. Dėl paslaugų plėtros ekonomikoje ir skaitmeninių technologijų išpopuliarėjimo sukurtos gerai apmokamos ir aukštos kokybės darbo vietos bei paskatintas ekonomikos augimas.

COVID-19 pandemija paspartino šiuos pokyčius ir paskatino atkreipti į juos dėmesį, tačiau sukėlė ir tam tikrų sunkumų. Ji parodė, kad ekonomikos yra tarpusavyje susijusios, jos grindžiamos stabiliomis ir nuspėjamomis tarptautinėmis taisyklėmis ir atspariais transporto kanalais. Ji atskleidė, kad pasaulinis bendradarbiavimas ir pasitikėjimas gali žlugti. Dėl jos taip pat kilo klausimų, ar teisingai derinamos politikos priemonės, susijusios su vidaus ir išorės tiekimo išteklių įvairinimu ir strateginių gamybos pajėgumų ir rezervų kaupimu. Ji taip pat parodė, kad krizės sąlygomis svarbu plėsti sveikatos priežiūros produktų gamybą ir kad reikia bendradarbiauti siekiant užtikrinti lygias galimybes labiau pažeidžiamiems gyventojams. Be to, jai kilus labai padidėjo valdžios parama ekonomikai ir kišimasis į ją – to reikia siekiant išgelbėti mokias bendroves ir apsaugoti darbo vietas, tačiau tai nėra tvarus sprendimas ilguoju laikotarpiu ir dėl to gali kilti įtampa.

Galiausiai reikia atsižvelgti į ekonomines perspektyvas pasauliniu mastu. ES išliks pasaulinė ekonomikos jėga ir lydere tvaraus augimo srityje. Naujausios ilgalaikės EBPO prognozės rodo, kad per artimiausią dešimtmetį realusis BVP euro zonoje kasmet augs 1,4 proc. (bendras metinio augimo koeficientas) 7 . Vis dėlto šias augimo prognozes pablogins pokyčiai kituose regionuose ir Europos santykinė pozicija tarptautinėje ekonomikoje pasikeis. Manoma, kad jau 2024 m. 85 proc. pasaulio BVP augimo sudarys jo augimas ne ES. Nuolatinis Kinijos augimas per artimiausią dešimtmetį darys didelį poveikį pasaulio ekonomikos pokyčiams – EBPO prognozuoja, kad Kinijos BVP kasmet augs po 4,7 proc.

Siekiant įgyvendinti Stipresnės Europos pasaulyje politinius užmojus ES prekybos politikoje reikia atsižvelgti į šiuos pasaulinius pokyčius ir iššūkius 8 . Kaip matyti iš valstybių narių diskusijų, Europos Parlamento priimtos rezoliucijos 9 ir per viešas konsultacijas 10 pateiktų nuomonių, joje taip pat turėtų būti atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų lūkesčius.

2.Prekybos politika, kuria remiamas ES atviras strateginis savarankiškumas

2.1. Atviras strateginis savarankiškumas

Siekiant stipresnės ir atsparesnės ES reikia bendrų vidaus ir išorės veiksmų įvairiose politikos srityse, derinant ir naudojant visas prekybos priemones ES interesams ir politikos tikslams remti. Tam reikia išnaudoti savo pranašumus ir bendradarbiauti su partneriais. „Atviras strateginis savarankiškumas“ atitinka šį poreikį. Atviras strateginis savarankiškumas 11 aiškiai rodo, kad imdamasi lyderės vaidmens ir prisiimdama įsipareigojimus, atitinkančius jos strateginius interesus ir vertybes, ES geba savarankiškai priimti sprendimus ir formuoti ją supantį pasaulį. Jis atspindi esminį ES įsitikinimą, kad sprendžiant šiandienos problemas reikia daugiau, o ne mažiau pasaulinio bendradarbiavimo. Jis taip pat reiškia, kad ES ir toliau išnaudos tarptautines galimybes, tačiau kartu ryžtingai gins savo interesus, saugos ES ekonomiką nuo nesąžiningos prekybos praktikos ir užtikrins vienodas sąlygas. Galiausiai jis reiškia, kad reikia remti vidaus politikos priemones, kad būtų stiprinama ES ekonomika ir prisidedama prie ES, kaip pasaulinės lyderės, vaidmens įtvirtinimo, siekiant sukurti pasaulio prekybos valdymo sistemą, grindžiamą reformuotomis taisyklėmis.

Atviras strateginis savarankiškumas – tai politinis pasirinkimas, tačiau taip pat sprendimų priėmėjų požiūris. Jis grindžiamas atvirumo svarba, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą dėl atviros ir sąžiningos prekybos su gerai veikiančiomis, diversifikuotomis ir tvariomis pasaulinėmis vertės grandinėmis. Jis apima:

·atsparumą ir konkurencingumą, kad būtų stiprinama ES ekonomika;

·tvarumą ir sąžiningumą, kurie rodo, kad būtini atsakingi ir sąžiningi ES veiksmai;

·ryžtingumą ir taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimą, siekiant pabrėžti, kad ES pirmenybę teikia tarptautiniam bendradarbiavimui ir dialogui, tačiau taip pat parodyti, kad ji pasirengusi kovoti su nesąžiningais veiksmais ir prireikus naudotis autonominėmis priemonėmis siekiant savo tikslų.

2.2.Atvirumas ir bendradarbiavimas kaip strateginis sprendimas

ES grindžiama atvirumu vidaus ir išorės politikoje. Ji yra didžiausia prekių ir paslaugų eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje. Lyginant prekybos dalį ekonomikoje iš didžiųjų ekonomikų ši dalis didžiausia yra ES. ES eksporto išlaikomų darbo vietų nuo 20 mln. 2000 m. padaugėjo iki 35 mln. 12 ES ekonomikai taip pat svarbus importas, taip apsirūpinama esminėmis žaliavomis ir kitais medžiagų ištekliais. 60 proc. ES importo faktiškai naudojama ES prekėms gaminti ir dėl atviresnės ES importo politikos, taikomos nuo 1995 m., jos pajamos padidėjo maždaug 550 mlrd. EUR. ES taip pat yra viena pagrindinių eksporto iš mažas pajamas gaunančių šalių – visų pirma Afrikos ir ES kaimyninių šalių – krypčių, todėl padeda skatinti vystymąsi ir ekonomikos augimą pasauliniu mastu. Kaip ir po paskutinės ekonominės ir finansų krizės prekyba bus itin svarbi skatinant žaliąjį ES ekonomikos atsigavimą po COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio.

Tam, kad ES galėtų didinti savo įvairių ekonomikos sektorių atsparumą ir gerinti jų konkurencingumą, turime užtikrinti atvirą ir neribojamą patekimą į tarptautines rinkas, įskaitant patekimą į naujas rinkas ir atvirus prekybos srautus, siekiant naudos mūsų pramonės sektoriams, darbuotojams ir piliečiams. ES pramonės ekosistemos, apimančios visus vertės grandinės dalyvius, pradedant ūkininkais bei gamintojais ir baigiant paslaugų teikėjais, taip pat pradedant pasaulinėmis tarptautinėmis bendrovėmis ir baigiant mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis bei startuoliais, atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti ES ekonomikos tarptautinimą.

ES taip pat yra didžiausia pasaulyje pagalbos prekybai teikėja 13 . COVID-19 pandemija sustiprino poreikį visiškai įgyvendinti 2017 m. bendrą ES pagalbos prekybai strategiją. Iš tikrųjų ES strategiškai naudinga remti didesnę besivystančių šalių, kurių nemaža dalis yra geografiškai arti Europos, integraciją į pasaulio ekonomiką.

ES turi visapusiškai išnaudoti savo pranašumą, kurį lemia jos atvirumas ir jos bendros rinkos patrauklumas. ES yra atvira ir aktyvi tarptautiniu lygmeniu, todėl ji yra patikima tarptautinio bendradarbiavimo, daugiašališkumo ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos – šie aspektai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti ES interesus – šalininkė. ES bendradarbiauja su partneriais, kad būtų paisoma visuotinių vertybių, visų pirma – puoselėjamos ir saugomos žmogaus teisės. Be kita ko, siekiama užtikrinti pagrindinius darbo standartus ir socialinę apsaugą laikantis Europos socialinių teisių ramsčio, lyčių lygybę 14 , kovą su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu.

Kovoti su klimato kaita ir spręsti kitus aplinkos uždavinius galima tik laikantis atvirumo, aktyviai dalyvaujant pasauliniuose procesuose ir bendradarbiaujant. ES kovos su klimato kaita nelaimės veikdama viena. Tam, kad būtų pasiektas tikslas, svarbu gerinti mūsų partnerių supratimą, jog perėjimas prie žaliosios ekonomikos nėra tik vidutinės trukmės laikotarpio būtinybė, bet dabar tai jau yra išmintinga ekonomikos politika. ES turi išnaudoti savo atvirumą ir į procesą įtraukti savo partnerius, visų pirma didžiausius teršėjus, kad jie savo ruožtu prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo. Dar vienas pasaulinio masto uždavinys, kuriam spręsti reikia pasaulinių pastangų, yra biologinės įvairovės išsaugojimas.

Atvirumas ir bendradarbiavimas yra strateginis sprendimas, kuris taip pat padeda užtikrinti gerai suvokiamus Europos Sąjungos interesus. Atvirumu užtikrinamas klestėjimas, konkurencingumas ir dinamika. Taip pat atvira ekonomika turi būti derinama su ryžtingais veiksmais, kad būtų švelninama klimato kaita ir prie jos prisitaikoma, apsaugota aplinka ir užtikrinama tvirta socialinė ir darbo politika, taip reaguojant į ES piliečių lūkesčius. Tik taip galėsime sąžiningai skleisti atvirumo teikiamą naudą ir bus sudarytos sąlygos prisitaikyti prie pasaulio ekonomikos pertvarkos taip, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

2.3.Vertės grandinių atsparumo ir tvarumo didinimas

ES ekonomikos ir jos tiekimo grandinių atsparumo ir tvarumo didinimas yra pagrindinis ramstis siekiant Europos Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo 15 . COVID-19 pandemija – tai viso pasaulio ekonomikos atsparumo išbandymas. Krizė pirmiausia parodė, kad didžioji dauguma tiekimo grandinių yra itin atsparios. Jei sąlygos tinkamos, bendrovės gali padidinti gamybą ir platinimą pasauliniu mastu, ypač jei gali naudotis atviromis tiekimo grandinėmis, kuriose galioja stabilios, nuspėjamos ir skaidrios prekybos taisyklės 16 . Vyriausybėms tenka ypatinga atsakomybė ne tik už tokios aplinkos kūrimą, bet ir už tai, kad būtų remiamas sąžiningas ir teisingas prekių, kurių paklausa yra didesnė už pasiūlą, paskirstymas. Šiuo atžvilgiu labai svarbus šalių tarpusavio, taip pat vyriausybių ir privačiojo sektoriaus tarpusavio pasitikėjimas. Todėl ES tvirtai rėmė pasaulines pastangas Didžiajame dvidešimtuke, PPO ir dvišaliuose santykiuose stebėti svarbiausias tiekimo grandines, kad jos išliktų atviros ir nenutrūkę, taip pat užtikrinti sąžiningą ir lygiateisę prieigą prie svarbiausių prekių. Šios pastangos ypač svarbios atsižvelgiant į vakcinų nuo COVID-19 platinimą, kai gamyba tam tikrose šalyse turi patenkinti viso pasaulio paklausą. ES ketina stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir privačiuoju sektoriumi, kad būtų plečiama gamyba ir remiamos vienodos galimybės gauti vakcinų. Ji užtikrins, kad visos trumpalaikės priemonės, kuriomis siekiama gauti vakcinų, nesutrikdytų tiekimo pažeidžiamoms šalims ir būtų įgyvendinamos tikslingai, nešališkai ir skaidriai. Atsparus ir tvarus transportas yra itin svarbus sudarant sąlygas tarptautinei prekybai ir apsaugant ES tiekimo grandines. Plėtojant ES junglumą galima padidinti ES prekybos atsparumą ir išlaikyti ES kaip pasaulinį junglumo centrą, kaip pripažįstama darnaus ir išmanaus judumo strategijoje.

Atsižvelgiant į COVID-19 krizės mastą ir jos poveikį visiems ekonominio ir socialinio gyvenimo aspektams, įskaitant gamybą ir judumą, kai kuriuose sektoriuose ir dėl kai kurių produktų sutrikimai buvo neišvengiami. Tam tikrų su sveikata susijusių itin svarbių produktų eksponentinis paklausos didėjimas ir tiekimo sutrikimai, kuriuos lėmė izoliavimo arba ribojamųjų priemonių taikymas, atskleidė tam tikras sveikatos sektoriaus pažeidžiamas vietas. Jas reikia išsamiai išanalizuoti ir veiksmingai spręsti ateityje. Galima užtikrinti pasirengimą krizėms, įvairinti gamybą ir tiekimo grandines, užtikrinant strateginį atsargų kaupimą, taip pat skatinant gamybą ir investicijas, be kita ko, ir kaimyninėse bei Afrikos šalyse.

Vertinant rizikos veiksnius ir gamybą „pačiu laiku“ derinant su atitinkamomis apsaugos priemonėmis labai svarbus privataus sektoriaus vaidmuo. Tai esminis veiksnys siekiant užtikrinti atsparumą susidūrus su tiekimo sutrikimais arba paklausos sukrėtimais, ypač tada, kai bendrovės yra priklausomos nuo vienintelio tiekėjo.

Politikos formuotojai taip pat turi geriau suprasti pažeidžiamas vietas, dalytis informacija ir skatinti bendradarbiavimą. Komisijos nustatytais strateginės priklausomybės ryšiais, visų pirma jautriausiose pramonės ekosistemose, pavyzdžiui, sveikatos sistemoje, bus galima patikimai remtis apibrėžiant reikiamas politines priemones ir bendradarbiaujant su pramone. Tai padės, be kita ko, įgyvendinti naują vaistų strategiją 17 ir parengti atnaujintą pramonės politikos strategiją.

Prekybos politika – sukuriant stabilią, taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą, atveriant naujas rinkas tiekimo šaltiniams įvairinti ir kuriant bendradarbiavimo sistemas, kad būtų galima sąžiningai ir teisingai gauti ypatingos svarbos prekių – gali padėti užtikrinti atsparumą. Atsižvelgdama į tai, ES kartu su partneriais PPO plėtoja prekybos ir sveikatos iniciatyvą.

Tiekimo grandinių atsparumo didinimas atitinka ES tikslą užtikrinti didesnį tiekimo grandinių tvarumą, visų pirma skatinant laikytis tvarumo standartų visose pasaulio vertės grandinėse. Iš esmės paaiškėjo, kad tvaresnės tiekimo grandinės taip pat yra atsparesnės 18 . Prekybos politika, skatindama atsakingą verslo elgesį ir didesnį skaidrumą bei atsekamumą tiekimo grandinėse, taip pat gali padėti siekti šio tikslo. Šiuo atžvilgiu svarbūs etapai bus būsimi teisės aktai dėl tvaraus įmonių valdymo ir miškų naikinimo.

2.4.Prekybos politika, padedanti užtikrinti ES geopolitinius interesus

Remiant daugiašališkumą 19 ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką bus svarbu glaudžiai bendradarbiauti su partneriais. Šiuo metu esama tarptautinės ekonomikos valdysenos sistema yra apsunkinta. Jei padėtis nepasikeis, bus daromas poveikis ekonominiams ryšiams ir prekybai, taip pat saugumui ir stabilumui, kuriuos laikome savaime suprantamais. Dėl šių priežasčių veiksmingomis taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo rėmimas yra esminis geopolitinis ES interesas. Todėl PPO pertvarka turi būti vertinama platesniame ES prioritetų – užtikrinti, kad veikiančios pasaulinės institucijos remtų pasaulio ekonomikos atsigavimą, deramų darbo vietų kūrimą, darnų vystymąsi ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos – kontekste. ES turėtų dėti daugiau pastangų ieškodama sąjungininkų, remiančių veiksmingas daugiašales institucijas. Todėl bus intensyvinamas dialogas su JAV, Otavos grupe, Afrikos šalimis, Indija ir Kinija.

ES turės veikti naujoje daugiapolėje pasaulinėje tvarkoje, kurioje didėja įtampa tarp pagrindinių jos dalyvių. ES turėtų skatinti laikytis požiūrio mažinti įtampą ir ieškoti sprendimų, grindžiamų modernizuotomis taisyklėmis grindžiama sistema. Taip pat ES reikia apsirūpinti priemonėmis, kurių tam tikrais atvejais reikia norint veikti nepalankesnėje tarptautinėje aplinkoje.

Transatlantiniai santykiai yra didžiausio masto ir ekonominiu požiūriu reikšmingiausi partnerystės santykiai pasaulyje. Juose visapusiškai vadovaujamasi bendrais interesais ir vertybėmis 20 . Nauja JAV administracija yra proga bendradarbiauti siekiant pertvarkyti PPO, be kita ko, sustiprinant jos gebėjimus kovoti su konkurencijos iškraipymu ir prisidėti prie darnaus vystymosi. Tai taip pat reiškia naujas glaudaus bendradarbiavimo galimybes vykdant žaliąją ir skaitmeninę mūsų ekonomikos pertvarką. Todėl ES teiks pirmenybę savo partnerystės su JAV stiprinimui.

ES prekybos ir investicijų santykiai su Kinija yra svarbūs, tačiau sudėtingi 21 . ES politika grindžiama tiek aktyviu dalyvavimu dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis, tiek tuo pat metu kuriamomis ir įgyvendinamomis savarankiškomis priemonėmis, kurios būtinos ES pagrindiniams interesams ir vertybėms apsaugoti, ir ji visiškai atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. Sąžiningų ir taisyklėmis grindžiamų ekonominių santykių su Kinija kūrimas laikomas prioritetu. ES dedant pastangas vėl subalansuoti dvišalius prekybos santykius svarbiausia bus užtikrinti, kad Kinija prisiimtų daugiau įsipareigojimų tarptautinės prekybos srityje, ir kartu spręsti problemas, kylančias dėl jos valstybės kapitalizmu grindžiamos ekonomikos sistemos neigiamo šalutinio poveikio. Šiomis pastangomis neseniai pasiektas politinis susitarimas derybose dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų. Tam, kad susitarimas būtų patvirtintas, bus reikalingas aiškus įsipareigojimas veiksmingai įgyvendinti susitarimą patekimo į rinką, įsipareigojimų užtikrinti vienodas sąlygas ir darnaus vystymosi aspektais.

Kalbant apie platesnę strateginę perspektyvą, bus svarbu, kad ES stiprintų santykius su kitomis Europos ir kaimyninėmis šalimis ir glaudžiau bendradarbiautų su Afrikos žemynu ir Afrikos valstybėmis. Abu žemynus sieja daug kultūrinių, ekonominių ir politinių ryšių. Siekiant užtikrinti stabilumą ir gerovę ES labai svarbu užtikrinti gerovę ir stabilumą Afrikoje, todėl reikia skatinti glaudesnę abiejų žemynų ekonominę integraciją, kartu su Afrika skatinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Tam, kad ES įgyvendintų savo plačius geopolitinius užmojus pasaulyje, jai reikės plėsti savo santykių įvairovę ir kurti aljansus su bendraminčiais partneriais, be kita ko, pasinaudojant savo plačiu prekybos susitarimų tinklu. Šis tinklas, įskaitant kiekvieną galiojantį ir būsimą susitarimą, kuriais užmezgami santykiai su partneriais, yra itin svarbus. ES laisvosios prekybos susitarimai (LPS) yra glaudesnio bendradarbiavimo, grindžiamo mūsų vertybėmis ir interesais, priemonės. Jie yra patekimo į svarbias rinkas ir bendradarbiavimo su svarbiomis šalimis visame pasaulyje, visų pirma Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Lotynų Amerikoje ir Karibuose, pagrindas.

3.Vidutinės trukmės laikotarpio prekybos politikos kryptis

3.1.Trys pagrindiniai vidutinės trukmės laikotarpio prekybos politikos tikslai

ES prekybos politika turi būti sutelkta į tris pagrindinius tikslus:

Pirma, įgyvendinant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus remti ES ekonomikos atsigavimą ir esminę jos pertvarką.

Siekiant atgaivinti ekonomiką ES prekybos politika turėtų toliau atlikti savo esminį vaidmenį – padėti prekiauti prekėmis ir paslaugomis taip, kad būtų kuriamos galimybės ir ekonominė gerovė. Pirmiausia turėtų būti siekiama naudos piliečiams, darbuotojams ir įmonėms. Taip pat ES prekybos politika turėtų padėti pertvarkyti ES ekonomiką atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Ji neabejotinai turėtų prisidėti prie visų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, įskaitant užmojį iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Be to, ilgalaikis ES konkurencingumas, klestėjimas ir vaidmuo pasaulyje priklausys nuo jos gebėjimo vykdyti skaitmeninę pertvarką ir ja pasinaudoti. Todėl daugiašalėje ir dvišalėje prekybos politikoje žalioji ir skaitmeninė pertvarka turėtų būti svarbiausias prioritetas. Tam, kad ES galėtų išlaikyti ir padidinti savo įtaką rengiant šiuo atžvilgiu būtinas taisykles, ji turi laikytis strategiškesnio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje. Tam reikia didesnės prekybos politikos ir ES vidaus politikos integracijos.

Antra, rengti pasaulines taisykles siekiant užtikrinti tvaresnę ir sąžiningesnę globalizaciją.

Pasaulinės prekybos taisyklės turi būti nedelsiant atnaujintos, kad atitiktų šiandieninę ekonominę aplinką ir iššūkius, kurie kyla pasaulio bendruomenei. Tvaresnės ir sąžiningesnės globalizacijos tikslas turėtų būti prekybos politikos varomoji jėga ir taip būtų patenkinti europiečių ir kitų pasaulio gyventojų lūkesčiai. ES prekybos politikoje reikėtų išnaudoti visas turimas priemones, kad būtų remiamas socialinis sąžiningumas ir aplinkos tvarumas.

Siekdama šio tikslo ES pirmiausia turėtų imtis lyderės vaidmens pertvarkant Pasaulio prekybos organizaciją ir didinant prekybos valdymo daugiašalės sistemos veiksmingumą. Stabilumo didinimas ir taisyklėmis grindžiama prekyba bus pagrindinis ES veiksmų ramstis, nes tik tokiomis sąlygomis prekyba gali klestėti, o tarptautinis bendradarbiavimas gali vystytis siekiant tvarios pasaulio ateities. Taip pat reikia užtikrinti, kad taisyklės atitiktų dabartines ekonomines sąlygas ir būtų tinkamos konkurencijos iškraipymo problemoms spręsti ir vienodoms sąlygoms užtikrinti.

Trečia, gerinti ES gebėjimą ginti savo interesus ir užtikrinti savo teises, taip pat, kai reikia, savarankiškai.

Derybos dėl prekybos susitarimų – svarbi priemonė siekiant sukurti ekonomines galimybes ir skatinti tvarumą; šių susitarimų įgyvendinimas ir juose nustatytų teisių bei pareigų vykdymas bus kur kas reikšmingesnis. Tai reiškia, kad, be kita ko, reikės užtikrinti, kad ES turėtų reikiamas priemones, kad apsaugotų darbuotojus ir įmones nuo nesąžiningų veiksmų. Tai taip pat reiškia, kad reikės labiau stengtis, kad būtų veiksmingai užtikrintas į ES prekybos susitarimus įtrauktų darniam vystymuisi skirtų skyrių nuostatų įgyvendinimas ir vykdymas. Vykdant ES prekybos politiką stiprinamas šioje srityje sudarytų susitarimų įgyvendinimas ir vykdymas, todėl sudaromos sąlygos įmonėms vystytis, augti ir diegti inovacijas; taip pat užtikrinamas aukštos kokybės darbo vietų kūrimas Europoje ir už jos ribų. Daugiašališkumo rėmimas ir bendradarbiavimu grindžiamas požiūris netrukdo ES būti pasirengusiai imtis ryžtingų veiksmų ginant savo interesus ir teises. Prireikus ES, laikydamasi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, turėtų pasirūpinti turimų priemonių stiprinimu, kad užkirstų kelią nesąžiningai prekybos praktikai ar kitiems priešiškiems veiksmams.

3.2.Šešios svarbios sritys siekiant įgyvendinti vidutinės trukmės laikotarpio ES tikslus

Siekdama įgyvendinti tris pirmiau nurodytus tikslus Komisija sutelks dėmesį į šešias sritis. Toliau atitinkamuose punktuose išdėstyti tam tikri pagrindiniai veiksmai kiekvienoje šių sričių, kuriuos reikia įgyvendinti per šią Komisijos kadenciją.

3.2.1. PPO pertvarka

Nuo tada, kai 1995 m. PPO buvo įkurta, ji buvo labai naudinga savo nariams. Ji užtikrino stabilią ir nuspėjamą prekybos aplinką, kurioje buvo sudarytos sąlygos labai didelei pasaulio prekybos plėtrai ir nustatyta prekybos ginčų sprendimo tvarka priimant sprendimus. Vis dėlto dabar ji išgyvena krizę, nes neužtikrina, kad būtų susiderėta dėl sprendimų, kuriais būtų sprendžiamos pasaulio prekybos problemos. Jos gebėjimas spręsti prekybos ginčus yra neveiksmingas, o jos priežiūros sistema turi būti patobulinta, kad būtų užtikrintas skaidrumas ar užtikrinta prekybos kliūčių prevencija.

Komisija siekia, kad būtų pertvarkytos visos PPO funkcijos.

PPO taisyklės ir praktika turi būti atnaujintos ir patobulintos, kad atitiktų šiandienines prekybos sąlygas. Tai turėtų būti daroma siekiant bendro jos narių sutarto tikslo – ekonominio atsigavimo ir augimo, aplinkos ir socialinio tvarumo. Siekiant kovoti su konkurencijos iškraipymais ir sukurti sutartą skaitmeninės ir tvarios prekybos sistemą itin svarbu modernizuoti taisykles ir pagerinti PPO veikimą, be kita ko, pasitelkiant daugiašalius susitarimus.

Taisyklėmis grindžiamos sistemos patikimumas iš esmės grindžiamas nepriklausoma ir visuotinai priimtina prekybos ginčų sprendimo sistema, todėl labai svarbu atkurti ginčų sprendimo sistemą.

I priede „PPO pertvarka – Tvarios ir veiksmingos daugiašalės prekybos sistemos kūrimas“ išdėstyta ES nuomonė dėl PPO pertvarkos prioritetų.

Komisija taip pat sieks, kad daugiašalė pertvarka būtų atlikta kitoje srityje, pavyzdžiui, susijusioje su daugiašalio investicinių ginčų teismo įsteigimu Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijoje.

3.2.2. Perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir atsakingų bei tvarių vertės grandinių rėmimas

Kaip nurodyta Europos žaliojo kurso komunikate, kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu yra svarbiausias ES prioritetas. To turi būti siekiama visomis ES politikos priemonėmis, tačiau pažanga priklausys nuo to, kiek pasauliniai partneriai, didieji teršėjai, yra pasirengę siekti platesnio užmojo tikslų. Prekybos politika atliks svarbų pagalbinį vaidmenį.

Per artimiausią dešimtmetį Komisija yra pasiryžusi užtikrinti, kad prekybos priemonėmis būtų padedama ir skatinama įgyvendinti visuotinį perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, įskaitant investicijų į švarią energiją spartinimą, ir jomis taip pat būtų skatinamos žiedinės, atsakingos ir tvarios vertės grandinės. Tai reiškia, kad, be kita ko, reikės skatinti įmones atsakingai elgtis ir laikytis reikalavimų aplinkosaugos, žmogaus teisių ir darbo srityse. Kartu tai reiškia, kad reikia sudaryti sąlygas ir galimybes tvariems gaminiams ir paslaugoms.

Siekiant įgyvendinti šią viziją bus reikalingi įvairaus lygmens veiksmai – daugiašaliai, dvišaliai ir savarankiški veiksmai.

Siekiant padėti pereiti prie žaliosios neutralaus poveikio klimatui, aplinką tausojančios ir atsparios ekonomikos turės būti sukurta geresnė daugiašalė sistema. Siekdama užtikrinti, kad PPO būtų siekiama aukštų aplinkosaugos tikslų, ES bendradarbiaus su bendramintėmis šalimis. Ji, be kita ko, imsis iniciatyvų ir veiksmų, įskaitant prekybos ir klimato iniciatyvą, kuriais skatinama atsižvelgti į klimato ir tvarumo aspektus vykdant įvairias PPO funkcijas. Šios iniciatyvos, be kita ko, apims tam tikrų prekių ir paslaugų liberalizavimą, skaidrumą ir ekologišką pagalbą prekybai. Jos taip pat turėtų apimti laipsnišką iškastinio kuro subsidijavimo taisyklių kūrimą. Taip pat bus skatinamos diskusijos PPO dėl to, kaip prekyba gali padėti užtikrinti deramą darbą ir socialinį sąžiningumą.

Platus ES dvišalių prekybos susitarimų tinklas palengvina prekybą ekologiškų technologijų, prekių, paslaugų ir investicijų srityse. Tvarumo aspektas įtraukiamas ne tik į plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, jis ir toliau bus atspindėtas daugelyje kitų ES prekybos ir investicijų susitarimų aspektų. Prekybos susitarimai padeda skatinti taikyti netaršius ir veiksmingesnius gamybos būdus ir technologijas ir suteikia galimybę ekologiškoms prekėms ir paslaugoms patekti į rinką. Jie padeda užtikrinti mūsų atsinaujinančiosios energijos pramonei galimybę patekti į trečiųjų šalių rinkas ir užtikrinti neiškraipytą prekybą žaliavomis ir energetikos prekėmis, kurių reikia norint užtikrinti reikiamą tiekimą, kad būtų remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Be to, prekybos susitarimai yra svarbi bendradarbiavimo su mūsų partneriais klimato kaitos, biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos, taršos, švarios energijos technologijų, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir efektyvų energijos vartojimą, taip pat perėjimo prie tvarių maisto sistemų srityse platforma. Į būsimus prekybos susitarimus Komisija pasiūlys įtraukti skyrių dėl tvarių maisto sistemų. ES pasiūlys, kad būsimuose prekybos ir investicijų susitarimuose Paryžiaus susitarimo laikymasis būtų laikomas esminiu elementu. Be to, su Didžiojo dvidešimtuko šalimis sudarant prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti vadovaujamasi bendru tikslu kuo greičiau neutralizuoti poveikį klimatui ir laikomasi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijų. Šis tikslas taip pat turėtų būti aiškiai matomas pagal Paryžiaus susitarimą teikiamuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose (NDC). Be to, ES prekybos ir investicijų susitarimuose teiks pirmenybę veiksmingam Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimui.

ES prekybos ir investicijų susitarimai bei bendroji lengvatų sistema (BLS) taip pat atliko svarbų vaidmenį skatinant pagarbą pagrindinėms žmogaus ir darbo teisėms, išdėstytoms JT pagrindinėse Tarptautinės daro organizacijos (TDO) konvencijose. Ypatingas prioritetas bus teikiamas šių įsipareigojimų vykdymui, įskaitant kovą su vaikų darbu kaip vieną iš Komisijos platesnio masto veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti visišką vaikų darbo netoleravimą. Vienas iš pagrindinių būsimos bendrosios lengvatų sistemos (BLS) peržiūros tikslų bus toliau didinti prekybos galimybes besivystančioms šalims, kad remiantis tarptautinėmis vertybėmis ir principais, pavyzdžiui, darbo ir žmogaus teisių, būtų mažinamas skurdas ir kuriamos darbo vietos.

Įgyvendindama kiekvieną iš galiojančių ir būsimų susitarimų skyrių Komisija toliau didins šių susitarimų tvarumą. Taip bus griežčiau vykdomi prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimai reaguojant į skundus, pateiktus už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam vyriausiajam pareigūnui (CTEO). 2021 m. atliekant 15 punktų plano dėl veiksmingo prekybos ir darnaus vystymosi skyrių (DVS) įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo ankstyvąją peržiūrą bus apsvarstyti papildomi veiksmai. Peržiūra apims visus svarbius DVS įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektus, įskaitant įsipareigojimų apimtį, stebėsenos mechanizmus, sankcijų už reikalavimų nesilaikymą galimybę, nuostatą dėl esminių elementų, taip pat institucinę struktūrą ir reikiamus išteklius.

Be to, autonominės priemonės padeda siekti tikslo užtikrinti, kad prekyba būtų tvari, atsakinga ir derėtų su bendrais mūsų tikslais ir vertybėmis. Tinkamas pavyzdys – pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM). Siekdama, kad anglies dioksido nutekėjimas netrukdytų veiksmingai įgyvendinti jos pačios klimato politikos priemonių, Komisija rengia pasiūlymą dėl CBAM. Dar vienas pavyzdys – Komisijos ketinimas pateikti pasiūlymą dėl teisės aktų, kuriais siekiama spręsti miškų naikinimo ir alinimo problemą. Siekiant užtikrinti, kad tiekimo grandinės būtų tvarios ir atsakingos, svarbus bus Komisijos pasiūlymas dėl tvaraus įmonių valdymo, įskaitant privalomą išsamų patikrinimą dėl aplinkosaugos reikalavimų, žmogaus ir darbo teisių. Atsižvelgiant į poveikio vertinimą, jis apims veiksmingas priemones ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES bendrovių vertės grandinėse nebūtų vietos priverčiamajam darbui.

Nauja visuotinė sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema taip pat bus svarbi siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių. Ją sukūrusi ES įgijo sistemą, suteiksiančią galimybę atsakomybėn traukti pavienius asmenis, subjektus ir įstaigas, įskaitant valstybinius ir nevalstybinius subjektus, atsakingus dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje, dalyvavusius tokiuose pažeidimuose arba su jais susijusius 22 .

Importuojamos prekės turi atitikti atitinkamus ES teisės aktus ir standartus. Iš pirmiau pateiktų pavyzdžių matyti, kad tam tikromis PPO taisyklėse apibrėžtomis aplinkybėmis ES gali pagrįstai reikalauti, kad importuojami gaminiai atitiktų tam tikrus gamybos reikalavimus. Pasaulinės prekybos taisyklėmis siekiama nustatyti nuspėjamą ir nediskriminacinę prekybos sistemą, kartu užtikrinant kiekvienos šalies teisę nustatyti reglamentavimą atsižvelgiant į jos visuomenės pageidavimus. Gamybos reikalavimų taikymas importui pagrįstas būtinybe apsaugoti pasaulio aplinką arba atsižvelgti į etines problemas. Visais atvejais, kai ES planuoja taikyti tokias priemones importuojamiems gaminiams, jos bus taikomos laikantis visų PPO taisyklių, visų pirma nediskriminavimo ir proporcingumo principo, kad būtų išvengta nebūtino prekybos trikdymo.

Komisija imsis iniciatyvos rengti tvaraus augimo standartus ir sukurs tarptautinius standartus, atitinkančius Europos žaliąjį kursą, ir bendradarbiaus su savo partneriais, kad būtų parengtos ir įgyvendintos panašaus masto užmojų taisyklės.

3.2.3.Skaitmeninės pertvarkos ir prekybos paslaugomis rėmimas

ES prekybos politika turi padėti sukurti aplinką, kurioje ES paslaugų teikėjai galėtų diegti inovacijas ir augti. Pirmiausia reikia atnaujinti bendrą tarptautinių taisyklių sistemą.

Skaitmeninėje srityje vyks didelė pasaulinė konkurencija, pakeisianti pasaulinius ekonominius santykius. ES skaitmeninė transformacija bus sėkminga tik tuo atveju, jei ji savo skaitmeninę darbotvarkę rengs laikydamasi atviro požiūrio, visapusiškai atsižvelgdama į pasaulinę aplinką, kurioje vis daugiau aršios konkurencijos ir kuri kartais kelia grėsmę vertybėmis grindžiamam ES požiūriui į skaitmeninimą. Prekybos politika bus labai svarbi siekiant ES tikslų, susijusių su skaitmenine pertvarka. Europos įmonės naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis ir tokio naudojimosi mastas tik didės. Duomenys yra itin svarbūs daugelio įmonių veikloje ir tai yra esminė ES tiekimo grandinių sudėtinė dalis. Skaitmeninės technologijos didina efektyvumą, kuris yra būtinas norint išlikti konkurencingam 23 , tačiau kartu keičia tradicinius pramonės sektorius, kuriuose Europos įmonės turės išlaikyti ir sustiprinti savo konkurencinę padėtį. Be to, skaitmeninė transformacija ir naujų technologijų atsiradimas Europai svarbus saugumo ir vertybių požiūriu, todėl reikalingas kruopščiai suderintas vidaus ir išorės politikos požiūris. Naujų skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, poveikio klausimą reikia spręsti pasauliniu mastu taikant platesnio užmojo pasaulinius standartus ir taisykles.

Europos skaitmeninės darbotvarkės rėmimas yra vienas iš ES prekybos politikos prioritetų. Tikslas – užtikrinti pirmaujančią ES poziciją skaitmeninėje prekyboje ir technologijų srityje, visų pirma skatinant inovacijas. ES turėtų ir toliau rodyti pavyzdį skaitmeninių standartų ir reguliavimo metodų srityje, visų pirma dėl duomenų apsaugos, nes šioje srityje ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas dažnai laikomas įkvėpimo šaltiniu 24 . Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, PPO turi nustatyti skaitmeninės prekybos taisykles, o jas kuriant pagrindinis vaidmuo turi tekti ES. Kai tik bus dėl jų susitarta, ES turėtų toliau remti daugiašales PPO derybas, kuriomis siekiama liberalizuoti prekybą paslaugomis ne tik elektroninės prekybos srityje.

ES taip pat turės stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir ieškoti patvaresnių bendradarbiavimo su bendraminčiais partneriais su prekyba susijusiais skaitmeniniais klausimais sistemų. Ji sieks stiprinti dialogus reguliavimo klausimais su bendraminčiais partneriais.

Su duomenimis susijęs klausimas bus laibai svarbus ES ateičiai. Atsižvelgdama į tarpvalstybinį duomenų perdavimą ir draudimą taikyti duomenų vietos reikalavimus Komisija laikysis lanksčios, tačiau ryžtingos pozicijos, grindžiamos Europos vertybėmis ir interesais. Komisija sieks užtikrinti, kad Europos įmonės, visapusiškai laikydamosi ES duomenų apsaugos taisyklių ir kitų viešosios politikos tikslų, įskaitant visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, galėtų pasinaudoti tarptautiniu laisvu duomenų judėjimu. Visų pirma ES toliau šalins nepagrįstas kliūtis duomenų srautams, kartu išlaikydama savo reguliavimo savarankiškumą duomenų apsaugos ir privatumo srityje.  25 Siekdama geriau įvertinti tarpvalstybinių duomenų srautų mastą ir vertę Komisija sukurs Europos analitinę duomenų srautų vertinimo sistemą.

3.2.4. ES reguliavimo poveikio didinimas

Galimybė daryti poveikį rengiant pasaulinės reikšmės teisės aktus ir standartus yra svarbus konkurencinis pranašumas.

Šioje srityje ES pirmauja ne vieną dešimtmetį. Ji vadovavo darbams tarptautinėse standartus nustatančiose organizacijose, pavyzdžiui, Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO), ir atskirų sektorių tarptautiniuose forumuose. Šios pastangos padėjo Europos bendrovėms patekti į pasaulines rinkas, jomis buvo panaikintos prekybos kliūtys ir prisidėta prie reguliavimo konvergencijos. Toks požiūris ir ES rinkos dydis leido jai daryti didelę įtaką tarptautinės standartizacijos srityje, o kartais net lėmė, kad jos taikomi aukšti standartai, reguliavimas ir politikos tikslai būtų savanoriškai taikomi pasaulinėse tiekimo grandinėse. Dėl didelio ES reguliavimo poveikio pasaulyje Europos eksportuotojai, įskaitant MVĮ, įgijo didelį konkurencinį pranašumą.

Santykinė ES svarba mažėja dėl atsirandančių naujų reguliavimo subjektų ir sparčios technologinės plėtros, kuri dažnai vyksta ne ES.

Jeigu ES nori turėti daugiau įtakos šioje srityje, ji turi laikytis strategiškesnio požiūrio į tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo, visų pirma susijusio su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, srityje. Nustatydama naujas taisykles ES turi laikytis aktyvesnės pozicijos, kad turėtų geresnes galimybes skatinti visame pasaulyje taikyti ES reguliavimo metodus. To siekiant bus reikalinga geresnė sąsaja tarp vidaus ir išorės politikos priemonių, kad anksti būtų nustatytos strateginės sritys, į kurias turėtų būti nukreiptas tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje. Taip pat bus reikalingas dialogas ir bendradarbiavimas su ES standartus nustatančiomis institucijomis, kad būtų nustatyti su tarptautiniais standartais susiję strateginiai prioritetai. Komisija, atlikdama svarbių taisyklių poveikio vertinimą, geriau išanalizuos savo reguliavimo politikos išorės aspektus ir nustatys svarbiausius bendradarbiavimo reguliavimo srityje partnerius. Prekybos politika turėtų prisidėti prie reguliavimo subjektų vykdomo bendradarbiavimo ir šiuo tikslu reikėtų visapusiškai pasinaudoti prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis. Prekybos politika, tarptautiniai partnerystės ryšiai ir vystomasis bendradarbiavimas, įskaitant ir pagalbos prekybai priemonių taikymą, taip pat turėtų būti svarbūs skatinant besivystančiose šalyse partnerėse laikytis tarptautinių standartų ir padedant užtikrinti atitiktį naujiems reguliavimo reikalavimams. ES taip pat stiprins savo dialogus reguliavimo klausimais su bendramintėmis šalimis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Lotynų Amerikoje.

Siekiant užtikrinti, kad naujos taisyklės atitiktų demokratinės, atviros ir įtraukios visuomenės vertybes, labai svarbus bus bendradarbiavimas su JAV.

3.2.5. ES partnerystės su kaimyninėmis šalimis, šalimis kandidatėmis ir Afrikos šalimis stiprinimas

Svarbiausi yra mūsų santykiai su tais, kurie yra geografiškai arčiausiai mūsų. Politiniu ir ekonominiu požiūriu ES yra suinteresuota kaimyninių ES šalių ir Afrikos šalių stabilumu ir klestėjimu. ES dės visas pastangas, kad padėtų partneriams atsigauti po COVID-19 pandemijos ir pasiekti darnų vystymąsi. Tankus ES išplėtotas prekybos susitarimų su šiomis šalimis tinklas sudaro sąlygas glaudesnei ekonominei integracijai ir suteikia galimybę sukurti integruotus gamybos ir paslaugų tinklus. Tai būtų daroma įgyvendinant platesnio masto strategiją, kuria siekiama skatinti tvarias investicijas ir, naudojantis įvairiomis vertės grandinėmis, gerinti mūsų ekonomikos atsparumą, taip pat skatinti prekybos tvariais gaminiais plėtojimą, be kita ko, siekiant remti klimato ir energetikos transformaciją. Tai taip pat padės šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, nes tai dalis platesnio masto prekybos politikos indėlio į visapusiškas partnerystes, laikantis naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto 26 .

ES stiprins savo glaudžios ekonominės partnerystės ryšius Europos ekonominėje erdvėje. ES yra pasirengusi glaudžiai bendradarbiauti su Jungtine Karalyste, kad būtų išnaudotos visos prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo galimybės. ES taip pat yra pasirengusi modernizuoti prekybos ir ekonominius santykius su Šveicarija ir Turkija, jeigu tam bus sudarytos tinkamos sąlygos.

Ypač svarbu bus remti stipresnę ekonominę integraciją su Vakarų Balkanais ir Rytų partnerystės šalimis 27 . Kalbant apie Vakarų Balkanus, patobulinta plėtros metodika bei ekonomikos ir investicijų planas 28 yra spartesnio ES rinkos integravimo prieš stojimą sistema, kartu užtikrinanti vienodas sąlygas. Ši didesnė ekonominė integracija grindžiama pačių Vakarų Balkanų įsipareigojimais sukurti bendrą regioninę rinką, grindžiamą ES taisyklėmis ir standartais. ES remia Rytų partnerystės, visų pirma išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) partnerių (Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos) pastangas labiau derintis prie ES reguliavimo modelio, taip pat ir skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityje. Šių partnerių pastangas integruoti ES taisykles galima papildyti glaudžiu dialogu dėl jų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos, įskaitant dalyvavimą ekspertų grupėse ir glaudesnį bendradarbiavimą su ES standartizacijos organizacijomis. Taip pat reikėtų apsvarstyti papildomus prekybos lengvinimo veiksmus, įskaitant susitarimų dėl atitikties vertinimo taikymą.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą strateginiu požiūriu bus būtina pagerinti ES santykius ir ekonominę integraciją su pietinėmis kaimyninėmis šalimis 29 . ES yra geografiškai arti pietų Viduržemio jūros regiono šalių, su jomis turi kultūrinių ir kalbinių sąsajų, o tai palengvina strateginę ekonominę ir prekybinę integraciją. Prekybos politika gali būti svarbi strateginės priklausomybės ryšių tarp ES ir pietinių kaimyninių šalių skatinimo bei abipusiškai naudingų iniciatyvų, visų pirma susijusių su strateginėmis vertės grandinėmis, plėtojimo priemonė. Nuo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžios ES, įgyvendindama bendresnius asociacijos susitarimus, sudarė laisvosios prekybos susitarimus su aštuoniomis pietų Viduržemio jūros regiono šalimis. Keletą metų vyksta derybos su Maroku ir Tunisu dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE). Siekdama modernizuoti santykius prekybos ir investicijų srityse, geriau juos pritaikyti prie šiandieninių iššūkių ES yra pasirengusi aptarti galimybes su abiem partnerėmis.

ES kur kas aktyviau bendradarbiaus su Afrikos šalimis partnerėmis, kad būtų išnaudotas jų ekonominis potencialas, skatinamas ekonomikos įvairinimas ir integracinis augimas. Tai dar labiau sustiprins tvarios prekybos ir investicijų ryšius tiek tarp abiejų žemynų, tiek ir pačioje Afrikoje 30 . Tai atitinka ilgalaikę perspektyvą sudaryti tarpkontinentinį prekybos susitarimą, grindžiamą sėkmingu Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės (AfCFTA) veikimu. Ji visų pirma yra grindžiama Afrikos regioninėmis ekonominėmis bendruomenėmis ir ekonominės partnerystės susitarimais su ES. Tokie glaudesni santykiai su Afrikos šalimis turėtų būti skatinami visais lygmenimis, be kita ko, palaikant politinį dialogą su Afrikos Sąjunga ir jos nariais, išplečiant ir stiprinant ekonominės partnerystės susitarimus ir užmezgant dvišalius santykius su atskiromis šalimis, siekiant skatinti tvarias investicijas į žemės ūkį, pagamintas prekes ir paslaugas. Komisija taip pat pradės svarstyti galimybę palengvinti integraciją žemyne taikant suderintas kilmės taisykles, taikomas jų prekybai su ES.

Komisija pasiūlys naują tvarių investicijų iniciatyvą Afrikos ir pietinėms kaimyninėms šalims partnerėms arba regionams, kurie tuo suinteresuoti. Tai galėtų būti padaryta sudarant atskirus investicijų susitarimus arba modernizuojant galiojančius prekybos susitarimus. Siekiant užtikrinti, kad šių susitarimų poveikis būtų kuo didesnis, o įgyvendinimas lengvesnis, jie bus rengiami kartu su ES vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis, kad būtų remiamos investicijos, ir, kai įmanoma, taikant metodą „Europos komanda“ (angl. „Team Europe“), kad būtų užtikrinta sąsaja su ES valstybėmis narėmis, privačiuoju sektoriumi, pilietine visuomene ir visais susijusiais subjektais. Žinomiausia iš šių iniciatyvų yra Išorės investicijų planas (IIP), 2017 m. pradėtas įgyvendinti Užsachario Afrikos ir ES kaimyninių šalių atžvilgiu. Ji taip pat apima „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+), pradėtą visuotinai taikyti pagal naują 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Trys IIP ramsčiai padės remti tvarias investicijas Afrikoje ir kaimyninėse šalyse, kartu skatinant reformas, kuriomis siekiama gerinti verslo ir investicinę aplinką. Tai bus daroma siekiant tarpregioninės integracijos ir glaudesnių ES ir Afrikos prekybos santykių, kaip nurodyta AfCFTA.

3.2.6. ES dėmesio prekybos susitarimų įgyvendinimui ir vykdymui didinimas ir vienodų sąlygų užtikrinimas

Atsižvelgdama į tai, kad pastaraisiais metais buvo sudaryta daug naujų susitarimų, Komisija dės pastangas, kad būtų išnaudota ES prekybos susitarimų nauda ir ryžtingai užtikrintas patekimo į rinką ir darnaus vystymosi įsipareigojimų vykdymas. Europos suinteresuotieji subjektai turi žinoti ES prekybos susitarimų teikiamas galimybes ir būti užtikrinti, kad gali gauti ES suderėtą naudą. ES užbaigė arba tęsia derybas dėl prekybos susitarimų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Lotynų Amerikoje, atveriančių dideles ekonomines galimybes. Todėl svarbu sudaryti sąlygas ratifikuoti susitarimus su MERCOSUR ir Meksika ir užbaigti vykstančias derybas, visų pirma su Čile, Australija ir Naująja Zelandija, kurios vyksta sėkmingai. Su MERCOSUR šalimis vyksta dialogas siekiant stiprinti bendradarbiavimą susitarimo darnaus vystymosi aspekto srityje, sprendžiant Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir visų pirma miškų naikinimo klausimus.

Tai bus esminis veiksnys ES siekiant atviro strateginio savarankiškumo ir lengvesnio patekimo į rinkas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai taip pat padės kovoti su protekcionistinėmis tendencijomis ir iškraipymais, darančiais neigiamą poveikį ES eksportui. Šios veiklos srities svarba patvirtinta 2020 m. liepos mėn. paskyrus už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną.

Vadinasi bus siekiama:

·visapusiškai išnaudoti galimybes, atsiradusias įgyvendinant prekybos susitarimus. ES pasinaudos visomis jos sudarytuose prekybos susitarimuose esančiomis integruotojo lankstumo priemonėmis, kad jie atitiktų savo paskirtį ir padėtų spręsti naujus uždavinius, susijusius su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Taip pat ES toliau naudos savo teikiamą pagalbą prekybai, kad padėtų besivystančioms šalims įgyvendinti prekybos susitarimus ir laikytis taisyklių ir standartų, ypač darnaus vystymosi srityje;

·padėti ES suinteresuotiesiems subjektams išnaudoti visas ES susitarimų teikiamas galimybes. Komisija remsis sėkminga Access2Markets portalo patirtimi, diegs jame papildomas funkcijas ir susies jį su kitais svarbiais informacijos kanalais 31 , visų pirma skirtais MVĮ. Komisija taip pat toliau teiks pagalbą ES žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui, kurį daugiausia sudaro MVĮ, visų pirma siekdama skatinti jų produktų tvarumą ir kokybę, kad jos taptų ES maisto tvarumo sistemos lyderėmis; 

·vykdyti ES prekybos susitarimų tinkamo įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stebėseną, o skundus, susijusius su patekimo į rinką kliūtimis ir įsipareigojimų prekybos bei darnaus vystymosi srityje pažeidimais, nagrinėti taikant vieno langelio principą. Siekdama stebėti, kaip ES prekybos partneriai įgyvendina susitarimus, ir užtikrinti nuoseklumą, Komisija bendradarbiaus su ES valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais; ji pasiūlys konkretų teisės aktą, kuris būtinas siekiant užtikrinti, inter alia, su prekyba susijusių ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų vykdymą;

·įsipareigojimų nevykdymo atvejus nagrinėti PPO arba taikant dvišalę ginčų sprendimo sistemą, kai nepasiteisina kitos priemonės. Atnaujintu vykdymo užtikrinimo reglamentu 32 stiprinamos ES galimybės imtis veiksmų tais atvejais, kai ginčų sprendimas PPO arba pagal dvišalius susitarimus yra blokuojamas;

·Komisija ir toliau tvirtai naudosis prekybos apsaugos priemonėmis, kad Europos pramonė nesusidurtų su nesąžininga prekyba. Tai taip pat apima trečiųjų šalių naujų subsidijavimo formų, pavyzdžiui, investicijų finansavimo srityje, sekimą ir tinkamą reagavimą į jas kompensacinių muitų priemonėmis;

·saugumo srityje pagal TUI tikrinimo reglamentą Komisija pakartotinai ragina visas valstybes nares sukurti ir taikyti visapusišką TUI tikrinimo mechanizmą, siekiant išnagrinėti atvejus, kai tam tikros įmonės, infrastruktūros ar technologijos įsigijimas arba kontrolė keltų grėsmę saugumui arba viešajai tvarkai ES 33 . Komisija toliau taikys bendradarbiavimo su valstybių narių valdžios institucijomis mechanizmą, kad rizikingos tiesioginės užsienio investicijos nekeltų grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai, ir apsvarstys galimybę stiprinti TUI tikrinimo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo mechanizmą;

·Komisija bendradarbiaus su valstybių narių valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas veiksmingas modernizuoto Eksporto kontrolės reglamento 34 dėl padidintos rizikos dvejopo naudojimo prekių ir technologijų įgyvendinimas, siekiant remti saugias vertės grandines, skatinti tarptautinį saugumą, apsaugoti žmogaus teises ir užtikrinti vienodas sąlygas ES eksportuotojams.

Vis dėlto ES reikia sukurti savo priemones naujiems sunkumams spręsti ir apsaugoti Europos bendroves ir piliečius nuo nesąžiningos prekybos praktikos tiek ES viduje, tiek už jos ribų.

·Komisija pasiūlys naują prekybos politikos srities teisės aktą siekdama ES apsaugoti nuo galimų trečiųjų šalių prievartos veiksmų.

·Komisija pasiūlys naują teisės aktą siekdama spręsti iškraipymų, kuriuos lemia užsienio subsidijos ES vidaus rinkoje, problemą.

·Siekdama pagerinti ES veiklos vykdytojų abipusę prieigą prie viešųjų pirkimų Komisija sieks pažangos dėl tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės ir ragina Tarybą skubiai užbaigti savo darbą.

·Galiausiai, siekdama ES įmonėms užtikrinti vienodesnes sąlygas trečiųjų šalių rinkose, kuriose jos vis dažniau turi konkuruoti su finansine parama, kurią užsienio konkurentai gauna iš savo vyriausybių, Komisija išnagrinės galimybes dėl ES eksporto kreditų strategijos. Tai bus ES eksporto kreditų priemonė ir geresnis ES finansinių priemonių koordinavimas. Laikantis žaliojo kurso tikslo laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, ja taip pat bus skatinami klimatui nekenkiančių technologijų projektai ir siūloma nedelsiant nutraukti paramą anglimi kūrenamų elektrinių sektoriui, taip pat neskatinti jokių tolesnių investicijų į iškastiniu kuru grindžiamus energetikos infrastruktūros projektus trečiosiose šalyse, nebent jie visiškai atitiktų plataus užmojo, aiškiai apibrėžtas poveikio klimatui neutralumo gaires, grindžiamas ilgalaikiais Paryžiaus susitarimo tikslais ir geriausiais turimais moksliniais duomenimis.

Komisija toliau sieks ES prekybos susitarimuose suderinti preferencines kilmės taisykles, atsižvelgiant į ES suinteresuotųjų subjektų, visų pirma MVĮ, interesus.

Tam, kad pavieniai asmenys ir bendrovės galėtų pasinaudoti ES prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis, būtų sistemingiau kovojama su esamomis kliūtimis ir užkertamas kelias naujoms kliūtims, reikalingos bendros visų ES institucijų, valstybių narių, taip pat pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangos. Šiems veiksmams Komisija vadovaus, be kita ko, pasitelkdama ES delegacijas ir trečiosiose šalyse valstybių narių bei verslo asociacijų turimus tinklus.

4.Pagalba vykdant konstruktyvią diskusiją dėl prekybos politikos

Komunikate „Prekyba visiems“ 35 Komisija daug ryžtingiau įsipareigojo užtikrinti skaidrią ir įtraukią prekybos politiką. Komisija toliau eis šia kryptimi, kuri teigiamai vertinama atsiliepimuose, gautuose rengiant Prekybos politikos peržiūrą 36 . Naujausios 2019 m. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad žmonės palankiai vertina pastarųjų metų pastangas. Šeši iš dešimties apklaustųjų teigia, kad pasitiki ES, kuri savo prekybos politiką vykdo atvirai ir skaidriai.

Atsižvelgdama į tai, koks svarbus yra dialogas su suinteresuotaisiais subjektais, ir siekdama paskatinti konkrečius bendradarbiavimo veiksmus dėl pagrindinių klausimų Komisija aktyviau bendraus su pilietine bendruomene ir socialiniais partneriais vykdydama 2020 m. pradėtą dialogo su pilietine visuomene peržiūros tyrimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, visų pirma siekiant, kad visapusiškai būtų tenkinami ES interesai, kiek tai susiję su laukiama prekybos susitarimų nauda. PPO pertvarkai dėmesys bus skiriamas aktyviau keičiantis informacija šiais klausimais.

Siekdama užtikrinti tinkamą prekybos politikos vystymo pagrindą Komisija taip pat dės daugiau pastangų analizės ir duomenų rinkimo srityje ir ragins suinteresuotuosius subjektus teikti analitinius duomenis. Komisija atliks ES susitarimų poveikio pagrindiniams aplinkosaugos aspektams, įskaitant klimatą, ex post vertinimą. Komisija taip pat dės pastangas siekdama geriau suprasti įvairių prekybos politikos sričių poveikį lyčių lygybės aspektams ir pasinaudoti šiomis žiniomis imantis veiksmų, kad prekybos politikoje 37 , įskaitant pagalbą prekybai, būtų geriau atsižvelgta į lyčių aspektą. Taip pat toliau bus analizuojamas prekybos politikos poveikis užimtumui ir įvairiems socialinio vystymosi aspektams.

5.Išvada

ES prekybos politika turi būti pritaikyta ir atspindėti mūsų laikų iššūkius ir mūsų žmonių lūkesčius. Privalome užtikrinti, kad ji būtų naudinga siekiant užtikrinti ES interesus, padėtų įgyvendinti jos tikslus ir apsaugotų jos poziciją pasaulyje šiandien ir ateityje. Todėl itin svarbu ES prekybos politiką vykdyti nauja kryptimi, kad ja būtų siekiama prisidėti prie labai svarbios ES ekonomikos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kurti tvaresnę ir sąžiningesnę globalizaciją, grindžiamą modernizuotomis taisyklėmis ir ryžtingesniais vykdymo užtikrinimo veiksmais. Galiausiai tik tokiomis priemonėmis galime atsakingai ir tvariai kurti galimybes, kurių tikisi ES piliečiai, darbuotojai ir įmonės, ir kurių reikia planetai.

(1)

Komisijos 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje analizuojamas COVID-19 pandemijos poveikis kai kurių susijusių didžiųjų tendencijų dinamikai, COM(2020) 493 final. 2021 m. Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama atviram strateginiam savarankiškumui.

(2)

ES lygmeniu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – prisidėti prie tokių prisitaikymo išlaidų padengimo. Plg. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006. Priimamas naujas reglamentas, pagal kurį Fondas gali toliau remti veiklos netekusius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis.

(3)

Šis iššūkis ypač pastebimas energijai imlių pramonės šakų, visų pirma plieno sektoriaus, srityje, kur reikia pasaulinio masto sprendimų siekiant panaikinti didžiulius skirtumus pasaulio rinkoje, neigiamai veikiančius Europos įmones ir kenkiančius sėkmingam šios ekosistemos perėjimui prie žaliosios ekonomikos.

(4)

Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis apie 25 mln. žmonių vis dar dirba priverstinį darbą, 152 mln. yra vaikų darbo aukos, o 2,78 mln. darbuotojų visame pasaulyje kasmet miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų. Šaltiniai: „Šiuolaikinės vergijos visuotinis vertinimas: priverstinis darbas ir priverstinės santuokos“, TDO (2017 m.); „Vaikų darbo visuotinis vertinimas“, TDO (2017 m.) ir TDO interneto svetainė.

(5)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Deramo darbo skatinimas pasaulyje“, SWD(2020) 235 final.

(6)

2016 m. 80 proc. ES importo ir 82 proc. ES eksporto, vertinant prekes ir paslaugas kartu, vykdytas intensyvaus naudojimosi IN sektoriuose. „Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai ir ekonominės veiklos rezultatai Europos Sąjungoje“, Sektoriaus lygio analizės ataskaita, bendras EPT/EUIPO tyrimas, 3-as leidimas, 2019 m. rugsėjo mėn.

(7)

EBPO (2020), Realiojo BVP ilgalaikės prognozės (rodiklis).

(8)

Kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gairės.

(9)

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prekybos politikos peržiūros (2020/2761(RSP).

(10)

https://trade.ec.europa.eu/consultations/index.cfm?consul_id=266&utm_source=dlvr.it&utm_

(11)

„Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“, COM(2020) 456 final.

(12)

Prekybos GD vidaus skaičiavimai, pagrįsti Arto, I., Rueda-Cantuche, J.M., Cazcarro, I., Amores, A.F., Dietzenbacher, E. Kutlina-Dimitrova, Z. ir Román, M. V., „ES eksportas į pasaulį. Poveikis užimtumui“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, (2018 m.), ISBN 978-92-79-93283-0, doi:10.2760/700435, JRC113071. https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/november/tradoc_157516.pdf  

(13)

Pagalba prekybai siekiama padėti besivystančioms šalims pasinaudoti prekyba kaip skurdo mažinimo priemone. Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) 8.a uždavinyje minima pagalba prekybai, visų pirma skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims. DVT 17 apima, inter alia, pastangas didinti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, eksportą.

(14)

Žr. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją ir Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą.

(15)

Pirmoji Komisijos parengta strateginio prognozavimo ataskaita, kurioje pažymėta, kad atsparumas yra naujas visų ES politikos krypčių kelrodis įgyvendinant į pertvarką orientuotą šios kadencijos Komisijos darbotvarkę ir tragiškos koronaviruso pandemijos pasekmė.

(16)

EBPO atlikta analizė patvirtino, kad pasaulinės tiekimo grandinės ne tik didina ekonominį efektyvumą – atsparios tiekimo grandinės yra itin svarbios krizės laikotarpiu, kad atlaikytų sukrėtimus, suteiktų galimybių prisitaikyti ir paspartintų atsigavimą. Plg. „Shocks, risks and global value chains: insights from the OECD METRO model“, 2020 m. birželio mėn.

(17)

„ES vaistų strategija“, COM(2020) 761 final.

(18)

Žr. susijusį EBPO straipsnį apie COVID-19 ir atsakingą verslo elgesį http://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/covid-19-and-responsible-business-conduct-02150b06/  

(19)

Taip pat plg. Bendrą komunikatą dėl didesnio Europos įnašo į taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą.

(20)

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“, JOIN(2020) 22 final.

(21)

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“, JOIN(2019) 5 final.

(22)

 ES sankcijos yra labai svarbi priemonė, naudojama bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslams skatinti, kurią pasitelkusi ES gali imtis veiksmų, be kita ko, siekdama užkirsti kelią konfliktams ar reaguoti į kylančias ar esamas krizes (Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas, COM(2021) 32 final.

(23)

Prieiga prie duomenų ir naujos priemonės, pavyzdžiui, gaminių pasai, taip pat gali suteikti papildomos vertės gaminiams ir informacijos, kuri svarbi siekiant sukurti daugiau vertės žiedinėje grandinėje, tačiau pernelyg dažnai tokie duomenys vertės grandinėse neperduodami.

(24)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, COM(2020) 825 final, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas), COM(2020) 842 final, ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)).

(25)

Kaip nurodyta su JK sudaryto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Skaitmeninės prekybos antraštinėje dalyje.

(26)

„Naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas“, COM(2020) 609 final.

(27)

„Atsparumo stiprinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“, JOIN(2020) 7 final.

(28)

„Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“, COM(2020) 641 final.

(29)

„Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninės šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“, JOIN(2021) 2 final.

(30)

Kaip pažymėta 2020 m. kovo mėn. bendrame komunikate dėl ES ir Afrikos strategijos „Visapusiškos Afrikos strategijos kūrimas“, JOIN(2020) 4 final.

(31)

Visų pirma galima išnagrinėti galimybes dėl sąsajų su kitais informacijos šaltiniais, įskaitant Europos įmonių tinklą (EĮT), ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centrą, ES MVĮ centrą Kinijoje, Europos verslo organizacijų pasaulinį tinklą, Europos prekybos skatinimo organizacijas ir MVĮ skirtas INT srities pagalbos tarnybas.

(32)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/press/index.cfm?id=2204  

(33)

2020 m. kovo 25 d. Komunikatas dėl tiesioginių užsienio investicijų ir laisvo kapitalo judėjimo iš trečiųjų šalių ir Europos strateginio turto apsaugos, C(2020) 1981 final.

(34)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_2045  

(35)

„Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“, COM(2015) 497 final.

(36)

  https://trade.ec.europa.eu/consultations/index.cfm?consul_id=266&utm_source=dlvr.it&utm_  

(37)

2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusioje Pasaulio prekybos organizacijos ministrų konferencijoje priimta Bendra deklaracija dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 18

COM(2021) 66 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika

PRIEDAS

PPO PERTVARKA. TVARIOS IR VEIKSMINGOS DAUGIAŠALĖS PREKYBOS SISTEMOS KŪRIMAS

1.Kodėl PPO yra svarbi ir kodėl ji patiria krizę?

1.1PPO svarba

Nuo daugiašalės prekybos sistemos sukūrimo 1947 m. 1 pasaulio prekyba išaugo 300 kartų ir šiuo metu ji sudaro daugiau kaip 60 proc. pasaulio BVP, ji skatina darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas visame pasaulyje. Tokią padėtį iš dalies lemia laipsniškas tarifų mažinimas, susiderėtas pasinaudojus daugiašale sistema: 1947 m. taikyti tarifai svyravo nuo 20 iki 30 proc., o šiuo metu pasaulyje taikomi tarifai vidutiniškai sudaro apie 9 proc. Tokią padėtį lemia ir sistemos užtikrinamas stabilumas. Pagal PPO taikomą didžiausio palankumo statuso (MFN) principą ribojama įvairių prekybos partnerių gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų diskriminacija. Tai stabilus pagrindas atvirai ekonomikai, kuri skatina veiksmingumu ir inovacijomis grindžiamą konkurenciją pasaulio rinkose. 60 proc. ES prekybos vykdoma pagal MFN sąlygas, įskaitant mūsų prekybą su JAV, Kinija, Rusija ir Indija. Taikant PPO taisykles saugomi visų prekiaujančių šalių interesai kovojant su diskriminacija, veiksmais pasienyje ir užtikrinama, kad galima prekybos apsauga būtų grindžiama daugiašaliu susitarimu patvirtintomis taisyklėmis. Be to, apribojus tarifus sumažėjo tikimybė, kad šalys, reaguodamos į sukrėtimus 2 , padidins tarifus, o sukūrus ginčų sprendimo sistemą užtikrinta, kad būtų laikomasi taisyklių ir užkirstas kelias prekybos konfliktų kurstymui.

Nors to nepakanka, PPO taip pat prisidėjo prie darnaus vystymosi pasaulyje. Jos užtikrintas ekonomikos atvirumas padėjo į pasaulio ekonomiką integruoti daug besivystančių šalių, todėl šimtai milijonų žmonių išbrido iš skurdo ir sumažėjo nelygybė tarp šalių 3 . 

1.2Krizės priežastys

Šiandieninė krizė daro poveikį visoms trims PPO funkcijoms: derybomis nepavyko modernizuoti taisyklių, ginčų sprendimo sistema faktiškai vėl veikia taip, kaip GATT laikais, kai kolegijos ataskaitos gali būti blokuojamos, o prekybos politikos stebėsena yra neveiksminga. Be to, JAV ir Kinijos, t. y. dviejų iš trijų didžiausių PPO narių, prekybos santykiai šiuo metu dažniausiai valdomi ne pagal PPO taisykles.

Pagrindinis krizės veiksnys yra tai, kad Kinijai įstojus į PPO ji netapo rinkos ekonomika. Kinija savo rinką atvėrė ne tiek, kiek ji yra svarbi pasaulio ekonomikai, ir valstybė tebedaro lemiamą įtaką Kinijos ekonominei aplinkai, todėl joje esama konkurencijos iškraipymų, kuriems pašalinti nepakanka dabartinių PPO taisyklių. Vis dėlto PPO negalėjo susiderėti dėl naujų taisyklių šiai ar kitoms opioms problemoms (pvz., skaitmeninės prekybos ar tvarumo) spręsti. Šiuo metu, kai keičiasi pasaulinės galios pusiausvyra, 164 nariams labai sunku pasiekti bendrą sutarimą. Derybas taip pat apsunkina nesutarimai dėl besivystančioms šalims taikomų lankstumo priemonių. Netvaru, kai du trečdaliai narių, įskaitant kai kurias svarbiausias pasaulio valstybes, reikalauja specialaus ir diferencijuoto režimo. Be to, PPO stebėsenos ir svarstymo funkcijų vykdymą itin apsunkina nepakankamas skaidrumas narių prekybos teisės aktų ir praktikos klausimais ir tai, kad tokie klausimai kaip aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ar deramas darbas yra laikomi tabu. Galiausiai, tačiau tai tikrai ne ką mažiau svarbu, 2019 m. pabaigoje ginčų sprendimo sistema buvo faktiškai paralyžiuota, nes JAV blokavo Apeliacinio komiteto narių paskyrimo procesą.

1.3Skubiai reikalinga reforma

Stabili prekybos aplinka, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka PPO, dar niekada nebuvo tokia svarbi siekiant įveikti iškilusius sunkumus, pradedant nuo ekonomikos atgaivinimo po pandemijos. Sąlygos yra sudėtingos organizacijai, kuri, regis, prarado bendro tikslo pojūtį. Vis dėlto strateginiu požiūriu ES yra labai suinteresuota, kad būtų užtikrintas PPO veiksmingumas. Prekyba yra gyvybiškai svarbi mūsų ekonomikai, tačiau taip pat taisyklėmis grįstas bendradarbiavimas yra esminis Europos projekto elementas. Todėl ES turi imtis lyderės vaidmens, kad būtų inicijuota prasminga PPO reforma.

2.Pasitikėjimo ir bendro tikslo pojūčio atkūrimas – PPO indėlis į darnų vystymąsi

2008 m. Dohos vystymosi darbotvarkės žlugimas parodė, kad PPO narių nesieja bendras tikslas. Nepaisant Balyje vykusioje 9-oje PPO ministrų konferencijoje sėkmingai sudaryto susitarimo dėl prekybos lengvinimo ir sprendimo dėl konkurencijos žemės ūkio produktų eksporto srityje Nairobyje vykusioje 10-oje PPO ministrų konferencijoje, PPO narių lūkesčiai PPO vis labiau skiriasi. Dalis narių laikėsi nuomonės, kad „vystymosi lemiama svarba“ PPO reiškia, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas išimtims ir lankstumo priemonėms vykdant sutartus ir būsimus įsipareigojimus, tačiau kiti nariai reiškė vis didesnį nusivylimą dėl to, kad nebuvo pažangos PPO derybose, ir sutelkė dėmesį į dvišalius prekybos susitarimus. Be bendro tikslo pojūčio buvo labai sunku tęsti bet kokias iniciatyvas ir užtikrinti, kad PPO keistųsi kartu su besikeičiančia pasauline prekyba.

Vis dėlto didžioji dalis narių vis dar palaiko daugiašališkumo idėją, puikiai žinodami taisyklėmis grindžiamos sistemos naudą pasaulio prekybai ir vystymuisi. Nestabilumas pastaraisiais keliais metais, klimato ir aplinkos krizė, vis dažniau taikomos vienašalės priemonės, o dabar ir COVID-19 pandemija leido aiškiai suprasti, kad PPO yra gyvybiškai svarbi gero pasaulio ekonomikos valdymo dalis, tačiau pertvarka yra būtina. Didžiojo dvidešimtuko vadovų Rijado pareiškimas 4 yra kol kas tvirčiausias įsipareigojimas dėl pertvarkos aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinių iššūkių daugėja, PPO nariai turėtų galėti bendrai siekti tikslo spręsti opiausias jiems iškilusias problemas: ekonomikos atsigavimo ir vystymosi be konkurencijos iškraipymų, taip pat aplinkosauginio ir socialinio tvarumo vykdant ekonomikų žaliąją pertvarką. Sprendžiant šias problemas būtų įgyvendinami JT darnaus vystymosi tikslai (DVT), kurių įsipareigojo siekti visi PPO nariai. Toks dėmesio sutelkimas galėtų suteikti bendro tikslo pojūtį, kurio pastaraisiais dešimtmečiais trūko PPO, ir atkurti narių tarpusavio pasitikėjimą. Taip galėtų atsirasti tikėjimas, kurio reikia siekiant PPO taisykles modernizuoti taip, kad jos būtų tinkamos skaitmeninimo ir žalinimo uždaviniams spręsti, taip pat siekiant užkirsti kelią konfliktams, kurie kyla dėl prekybą iškraipančio valstybės kišimosi į ekonomiką, ir juos spręsti.

2.1    Bendro tikslo pojūčio atkūrimas PPO – dėmesys darniam vystymuisi

Šio tikslo atkurti bendro tikslo pojūtį turi būti siekiama palaipsniui, pradedant nuo trumpalaikių pasitikėjimo stiprinimo priemonių. Derybų dėl žuvininkystės subsidijų užbaigimas būtų svarbus žingsnis didinant PPO indėlį siekiant tvarumo. Šis susitarimas svarbus ne tik dėl to, kad tai pirmas daugiašalis susitarimas po daugelio metų, bet taip pat dėl to, kad tai pirmas susitarimas, grindžiamas DVT įgyvendinimu (DVT 14.6). Atsižvelgiant į PPO narių nuomonių skirtumus ir sunkumus, kurie kyla siekiant bendro sutarimo daugiašalėse derybose (dažniausiai dėl pirmiau minėto specialaus ir diferencijuoto režimo klausimo), toks uždavinys nebus lengvai įvykdomas, tačiau derybos yra labiausiai pažengusios per jų ilgą istoriją. Jeigu bus pakankamai politinės valios, yra galimybė sudaryti susitarimą laukiant 12-osios PPO ministrų konferencijos (MK12).

ES kartu su Otavos grupe 5 pateikė prekybos ir sveikatos srities iniciatyvą, apimančią eksporto ribojimo taisykles ir tam tikras prekybos lengvinimo priemones bei veiksmus skaidrumui didinti. ES toliau bendradarbiaus su partneriais ir naujuoju generaliniu direktoriumi, siekdama užtikrinti, kad prekybos sistema būtų reaguojama į pandemijos keliamus iššūkius, be kita ko, susijusius su lankstumo priemonių, numatytų TRIPS sutartyje, įgyvendinimu.

Daug DVT yra susiję su aplinkos apsauga. Steigiant PPO, kai siekiant skatinti diskusijas ir imtis bendrų veiksmų buvo sukurtas Prekybos ir aplinkos komitetas, jau buvo pripažinta, kad itin svarbu apsaugoti aplinką. Šiuo metu dar svarbiau, kad prekybos politikoje būtų atsižvelgiama į klimato ir aplinkosaugos uždavinius, ir tokiai nuomonei pritaria daug PPO narių. Priešingai nei buvo nuogąstauta sukūrus PPO, dėl sprendimo, priimto pagal PPO ginčų sprendimo sistemą, nė viena šalis nebuvo priversta sumažinti savo pageidaujamą sveikatos ar aplinkos apsaugos lygį. Ateityje tarptautinėse diskusijose prekybos ir aplinkos klausimais ES rems tokį atitinkamų PPO nuostatų aiškinimą, kuriuo pripažįstama narių teisė veiksmingai reaguoti į pasaulines aplinkos problemas, visų pirma susijusias su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga.

Europos Sąjunga laikosi nuomonės, kad tvarumas yra dalis būtinos žaliosios ekonomikos pertvarkos ir į jį turės būti atsižvelgiama visose PPO veiklos srityse. Netrukus PPO pateiksime iniciatyvą dėl prekybos ir klimato. PPO nariams ir suinteresuotiesiems subjektams išplatintame neoficialiame dokumente 6 pateiktuose pirminiuose svarstymuose dėmesys iš esmės sutelktas į tam tikras sudedamąsias dalis, įskaitant tam tikrų prekių ir paslaugų liberalizavimą, skaidrumą (taip pat ir pasienio anglies dioksido korekcinių priemonių srityje), keitimąsi informacija ir analizę, kaip pirmą žingsnį siekiant parengti iškastinio kuro subsidijavimo taisykles, žalinimo pagalbą prekybai ir PPO institucinės struktūros, kurioje sprendžiami prekybos ir aplinkos klausimai, stiprinimą. Be to, ES taip pat dirba su kitais PPO nariais, siekdama įgyvendinti lygiagrečias aplinkosaugos iniciatyvas, susijusias su žiedine ekonomika (įskaitant plastiką).

PPO vaidmuo taip pat svarbus siekiant padėti įgyvendinti DVT dėl deramo darbo ir lyčių lygybės, kurie yra itin svarbūs tiek už ES ribų, tiek pačioje ES. Deramo darbo srityje PPO turėtų skatinti analizę ir keitimąsi patirtimi, kaip prekybos politika gali prisidėti prie socialinio vystymosi, kuo tvirtesnė darbuotojų teisių apsauga pasitarnauja augimui ir vystymuisi ir kaip užtikrinti, kad prekybos liberalizavimo naudą pajustų visi darbuotojai ir pažeidžiamos bendruomenės. Tokias užduotis galima padėti atlikti tęsiamu ir aktyvesniu PPO ir Tarptautinės darbo organizacijos bendradarbiavimu. ES turėtų bendradarbiauti su partneriais, siekdama dar labiau į PPO veiklą įtraukti šį socialinį globalizacijos aspektą. Lyčių lygybės srityje ES, įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip Buenos Airių deklaracija dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo, turėtų imtis lyderės vaidmens didinant informuotumą apie tai, kaip svarbu užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų neatsiejama prekybos politikos dalis.

2.2    Prekybos galimybės prisidėti prie vystymosi. Specialaus ir diferencijuoto režimo klausimu būtinas į ateitį orientuotas požiūris.

Vienas iš PPO steigiamųjų tikslų yra užtikrinti, kad besivystančios šalys ir visų pirma tos iš jų, kurios yra mažiausiai išsivysčiusios, taip pat gautų naudos iš tarptautinės prekybos, proporcingos jų ekonominės plėtros poreikiams. „Specialus ir diferencijuotas režimas“ (SDR) sukurtas siekiant suteikti galimybę besivystančioms šalims kuo geriau išnaudoti narystės PPO teikiamas vystymosi galimybes.

ES yra tvirta SDR šalininkė, tačiau mano, kad jo naudojimas turi būti grindžiamas tokia ekonomine realybe, kad prekyba yra ne grėsmė, o vystymosi varomoji jėga. Nuosekliausiai ekonomika augo tose besivystančiose šalyse, kurios stengėsi integruotis į pasaulio ekonomiką ir laipsniškai atverti savo rinką didesnei konkurencijai. Didysis vystymosi uždavinys PPO yra surasti būdą, kaip organizacija gali veiksmingai padėti šioms besivystančioms šalims, kurios dar nėra pakankamai integravęsi į pasaulio ekonomiką.

Siekiant atkurti PPO, kaip derybų forumo, patikimumą, taip pat reikalingas naujas požiūris į SDR. Pagal tokį požiūrį daugiau dėmesio turėtų būti skiriama klausimui, kaip padėti integruotis į prekybos sistemą, ir besivystančios šalys turėtų būti labiau diferencijuojamos, atsižvelgiant į nustatytus poreikius. Šie poreikiai susiję su mažų viešosios valdžios institucijų ribotais pajėgumais. Prie vystymosi PPO veiksmingai prisidėti gali tik visų pirma ieškodama būdų pagerinti šalių pajėgumus prisiimti įsipareigojimus, kurie skatina integraciją į pasaulio ekonomiką.

Kalbant apie procesą, atskirų susitarimų sudarymo metodas atrodo tinkamiausias realiai pažangai SDR srityje pasiekti. Nors būtų gerai, kad bendriesiems kriterijams dėl SDR pritartų visi PPO nariai, perspektyviau yra bandyti ieškoti sutarimo konkrečiose derybose. Bet kokiu atveju ES požiūris bus grindžiamas tam tikromis bendromis nuostatomis. ES tvirtai pritartų SDR nuostatoms, kurios yra veiksmingai pritaikytos atsižvelgiant į daugelio besivystančių šalių ribotus pajėgumus. Kita vertus, vykstančiose derybose ir būsimuose susitarimuose ES tikisi visapusiško įsipareigojimo iš a) EBPO narių (įskaitant EBPO šalių kandidačių); b) šalių, kurias Pasaulio bankas priskiria „dideles pajamas“ gaunančioms šalims, ir c) šalių, kurių eksportas sudaro pakankamai didelę bendro pasaulio eksporto arba eksporto sektoriuose, kuriuose vyksta tam tikros derybos, dalį. Dėl savo svarbos sistemoje Kinija turėtų imtis lyderės vaidmens rodydama pavyzdį, o ne kiekvienose vykstančiose derybose reikalauti SDR.

3.Visapusiškai veikiančios PPO ginčų sprendimo sistemos, kurioje būtų pertvarkytas Apeliacinis komitetas, atkūrimas

Privaloma ginčų sprendimo sistema yra ypač svarbi ne vien todėl, kad PPO narių interesai būtų apsaugoti nuo priemonių, kuriomis ribojamos patekimo į rinką teisės. Ji taip pat suteikia stabilumo bendrovėms, kad jos galėtų investuoti ir eksportuoti žinodamos, kad taisyklių bus paisoma ir kad pažeidimų atveju galima naudotis teisių gynimo priemonėmis. Ji vienodai saugo ir didelius, ir mažus PPO narius nuo vienašalių veiksmų ir neleidžia ginčams peraugti į politinius konfliktus. Nors tam tikri Apeliacinio komiteto veikimo ir jo sprendimų praktikos aspektai buvo kritikuojami, taip pat svarbu pripažinti, kad dėl Apeliacinio komiteto – be kita ko, jo didelių pastangų apsaugoti PPO narių teisę nustatyti taisykles sveikatos priežiūros, aplinkos sektoriuose ar kitais teisėtais politikos tikslais – labai padidėjo ginčų sprendimo sistemos teisėtumas ir numatomumas.

Pertvarkant PPO visų pirma reikia pasiekti sutarimą, kad būtų atkurta ginčų sprendimo sistema ir pradėta Apeliacinio komiteto narių paskyrimo procedūra. Šiam uždaviniui turėtų būti teikiama pirmenybė ir jis neturėtų būti siejamas su kitais PPO pertvarkos aspektais. Be veikiančios ginčų sprendimo sistemos sunku įžvelgti, koks galėtų būti šalių suinteresuotumas modernizuoti taisykles ir ištaisyti jų spragas.

JAV išreiškė pagrįstą susirūpinimą dėl tam tikrų atvejų, susijusių su Apeliacinio komiteto požiūriu sprendžiant ginčus, ir dėl konkrečių sprendimų tam tikrais atvejais. Europos Sąjunga pritaria nuomonei, kad ginčus sprendžiantys asmenys turėtų atsižvelgti į proceso ekonomiškumą ir neturėtų būti saistomi „precedentu“, tačiau turėtų atsižvelgti į ankstesnius sprendimus, kiek, jų nuomone, šie sprendimai yra svarbūs nagrinėjant konkretų ginčą. PPO ginčų sprendimo sistemoje kolegijos nustato faktines aplinkybes, o Apeliacinio komiteto vaidmuo turėtų būti griežtai apribotas tik teisinių klausimų, iškeltų pateikus apeliaciją, nagrinėjimu, kiek tai būtina siekiant išspręsti ginčą. Kolegijų ir Apeliacinio komiteto nepriklausomumas yra itin svarbus tam, kad sprendimai bylose būtų priimti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai dera su atskaitingumo nariams jo įsipareigojimų vykdymo srityje didinimu. Privalomų terminų turėtų būti laikomasi tiek ginčus nagrinėjant kolegijoje, tiek Apeliaciniame komitete – laiku neužtikrintas teisingumas nėra teisingumas – ir tam užtikrinti turėtų būti priimtos atitinkamos priemonės. Todėl Europos Sąjunga pritaria nuomonei, kad prasminga pertvarka yra reikalinga. Atliekant tokią pertvarką turėtų būti išsaugota neigiamo sutarimo sistema, Apeliacinio komiteto nepriklausomumas ir svarbus ginčų sprendimo sistemos vaidmuo, siekiant užtikrinti daugiašalės prekybos sistemos saugumą ir numatomumą.

Visų pirma nors į daugelį pirmiau nurodytų problemų atsižvelgta neformaliame procese, kuriam vadovavo Ginčų sprendimo tarybos pirmininkas, dėl Apeliacinio komiteto veikimo suformuluotuose principuose, ES yra pasirengusi svarstyti, kaip juos tvirčiau suformuluoti teisiškai, taip pat svarstyti papildomus patobulinimus. Anksti parodytas JAV pasirengimas pradėti sąžiningas derybas, siekiant daugiašalio susitarimo dėl pertvarkos ginčų sprendimo srityje, labai padidintų pasitikėjimą ir turėtų leisti pasiekti susitarimą, kad būtų atkurta privaloma ginčų sprendimo sistema ir Apeliacinio komiteto veikimas.

4.Veiksmingesnės derybų funkcijos užtikrinimas

Pagrindinis PPO krizės aspektas yra neveikianti jos derybų funkcija. PPO pertvarka turėtų būti siekiama atkurti PPO, kaip derybų prekybos taisyklių klausimais forumo, veiksmingumą ir patikimumą bei tęsti liberalizavimą. PPO taisyklės turi būti suderintos su XXI a. ekonominėmis ir prekybos sąlygomis. Iš esmės pirmiausia turėtų būti siekiama modernizuoti PPO taisykles dėl elektroninės prekybos, investicijų lengvinimo, paslaugų vidaus reguliavimo ir valstybės vaidmens ekonomikoje, taip pat vaidmens subsidijų srityje. Modernizavus taisykles taip pat galima svarstyti galimybę tęsti prekių ir paslaugų liberalizavimą taip, kad būtų užtikrinta geresnė įsipareigojimų pusiausvyra. Kalbant apie derybų būdus, vieno įsipareigojimų paketo principas nepasiteisino, todėl pažanga gali būti pasiekta tik naudojant įvairius procesus, visų pirma atvirus, keliašalius susitarimus. Lygiagrečiai esminėms deryboms PPO nariai turėtų apsvarstyti, kaip geriau į PPO sistemą integruoti keliašalius susitarimus.

4.1PPO taisyklių modernizavimas

A.Naujos taisyklės dėl skaitmeninės prekybos, paslaugų ir investicijų

Vyksta aktyvios derybos dėl paslaugų vidaus reguliavimo, elektroninės prekybos ir investicijų lengvinimo. Visos trys derybos yra labai svarbios tam, kad tarptautinės prekybos taisyklėse būtų atsižvelgta į skaitmeninę ekonomikos pertvarką, didėjančią paslaugų svarbą ir būtinybę lengvinti investicijas, kaip pagrindinį vystymosi veiksnį.

ES aktyviai dalyvauja šiose derybose. MK12 yra galimybė gerokai pasistūmėti elektroninės prekybos ir investicijų lengvinimo iniciatyvų srityje ir sudaryti susitarimą dėl paslaugų vidaus reguliavimo. Siekiant pagrindiniams XXI a. prekybos plėtros ir investicijų skatintojams parodyti, kad PPO yra svarbi, ir padėti besivystančioms šalims integruotis į pasaulines vertės grandines, labai svarbu užbaigti derybas dėl plataus užmojo ir įtraukių susitarimų šiose trijose srityse. Tai taip pat leistų išvengti pasaulinės prekybos sistemos susiskaidymo, jeigu tokie klausimai gali būti reguliuojami tik dvišaliais susitarimais arba keliašaliais susitarimais ne PPO sistemoje.

B.Naujos taisyklės siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, kuriuos lemia valstybės kišimasis į ekonomiką – konkurencinis neutralumas

PPO taisyklės nėra pakankamai veiksmingos problemoms, kurios kyla dėl neigiamo valstybės kišimosi į ekonomiką, šalutinio poveikio, spręsti. Tai ypač taikytina, kai dėl valstybės kišimosi konkurencija iškraipoma nacionalinėje rinkoje arba net pasaulio rinkose. Dažnai toks kišimasis nėra skaidrus, o tai dar labiau apsunkina problemą. Problema kyla ne dėl pačios valstybės vaidmens. Valstybės įsikišimo gali reikėti, kad būtų pasiekti teisėti tikslai, ir PPO turėtų prisitaikyti prie įvairaus valstybės nuosavybės masto ekonomikoje. Problema veikiau kyla siekiant veiksmingai užkirsti kelią tokiam kišimuisi, kuris daro neigiamą šalutinį poveikį, kai vidaus įmonėms, prekėms ar paslaugoms sudarius palankesnes sąlygas nei užsienio įmonėms, prekėms ar paslaugoms iškraipoma konkurencija, ribojamas patekimas į rinką arba daromas poveikis pasaulio rinkoms.

Naujos taisyklės dėl pramonės subsidijų yra labai svarbios kovojant su tarptautinės prekybos didelio masto subsidijavimo neigiamais padariniais, dėl kurių gali atsirasti konkurencijos iškraipymų tiek tradiciniuose sektoriuose, tiek ir naujų technologijų srityje. Subsidijos taip pat gali lemti perteklinius pajėgumus. Svarbus griežtesnių taisyklių tikslas būtų užtikrinti kur kas geresnį skaidrumą ir nustatyti papildomas draudžiamų subsidijų kategorijas, taip pat subsidijų, kurios laikomos žalingomis, kategorijas. Aptariant tokius „draudžiamus“ ir „preziumuojamus“ atvejus taip pat reikėtų aptarti ir „leidžiamus“ atvejus, kurie apima tokias subsidijas, kuriomis padedama siekti teisėtų tikslų, o prekyba iškraipoma minimaliai. Tai visų pirma yra tam tikro pobūdžio subsidijos aplinkos ir MTP srityje, jeigu jos yra visiškai skaidrios ir joms taikomos sutartos taisyklės.

Tam tikrose šalyse valstybės valdomos įmonės (VVĮ) yra priemonė, kuria valstybė daro lemiamą įtaką ekonomikai, kartais iškraipydama rinką. Vis dėlto VVĮ svarbos dar neatsveria taisyklės, kurių pakaktų siekiant nustatyti bet kokius rinką iškraipančius veiksmus. Naujose tarptautinėse taisyklėse dėl VVĮ visų pirma turėtų būti skiriamas dėmesys VVĮ veiksmams šių įmonių komercinės veiklos srityje, laikantis taisyklių, dėl kurių jau susitarta tam tikruose susitarimuose laisvos prekybos ir investicijų srityje.

Reikia apgalvoti ne tik taisykles dėl pramonės subsidijų ir VVĮ, bet taip pat apsvarstyti, kokius kitus aspektus būtų galima įtraukti į naujas PPO taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti „konkurencinio neutralumo“ principo taikymą ir skatinti užtikrinti vienodas sąlygas. Tai turėtų apimti, pavyzdžiui, griežtas taisykles dėl praktikos, kuria įmonės verčiamos perduoti inovacijas ir technologijas valstybei arba savo konkurentams (priverstinis technologijų perdavimas), ir taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vidaus reglamentavimas būtų skaidrus ir palankus konkurencijai. Apskritai turėtų būti siekiama, kad bet koks valstybės kišimasis į ekonomiką būtų visiškai skaidrus ir neiškreiptų konkurencijos, siekiant sudaryti palankias sąlygas tam tikroms įmonėms. ES ketina tęsti diskusiją šiais klausimais pirmiausia vykdant trišalį bendradarbiavimą su JAV ir Japonija, taip pat su visais suinteresuotais PPO nariais, siekiant pradėti rengti PPO taisykles, kuriomis veiksmingai reaguojama į konkurencijos iškraipymus.

C.Narių įsipareigojimų dėl patekimo į rinką skirtumų šalinimas

Įsipareigojimai dėl patekimo į rinką nebuvo atnaujinti nuo Urugvajaus raundo pabaigos ir jie vis labiau neatitinka XXI a. ekonominių sąlygų. Dabartinė PPO įsipareigojimų dėl patekimo į prekių ir paslaugų rinkas struktūra neatitinka faktinio daugelio šalių atvirumo ir joje nematyti tam tikrų pagrindinių prekybos šalių (pvz., Kinijos) svarbos pasaulio ekonomikoje reikšmingų pokyčių.

Nors svarbu pagerinti bendrų muitų tarifų įsipareigojimų struktūrą, atliekant bet kokią PPO pertvarką reikėtų stengtis modernizuoti taisykles dėl konkurencinio neutralumo: dėl subsidijų, VVĮ, priverstinio technologijų perdavimo ir vidaus reguliavimo. Kai subsidijomis dirbtinai mažinamos prekių kainos, VVĮ piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkoje arba įmonės yra verčiamos atskleisti savo technologiją konkurentams, tarifų sumažinimas nepanaikins skirtumų tarp narių. Vis dėlto trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais siekiant toliau stiprinti pasitikėjimą sistema ES remia sektorines iniciatyvas, kai liberalizavimo nauda yra didesnė, kaip antai tarifų liberalizavimo sveikatos ir tam tikrų klimato kaitos švelninimo prekių ar aplinkosaugos paslaugų liberalizavimo atvejais.

Prekybos paslaugų srityje pirmiausia reikėtų pabaigti derybas dėl skaitmeninės ekonomikos taisyklių. Pabaigus šias derybas galėtų būti įvertinta galimybė pradėti derybas dėl paslaugų. Suinteresuotiems PPO nariams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tokiose derybose ir jos turėtų vykti PPO, remiantis pažanga, padaryta derybose dėl prekybos paslaugomis susitarimo.

D.Žemės ūkio vaidmuo

Siekiant atkurti pasitikėjimą PPO, kaip derybų forumu, jos nariai taip pat turės spręsti klausimą dėl derybų dėl žemės ūkio, kurios iš esmės yra įstrigę nepaisant teigiamų rezultatų ministrų konferencijoje Nairobyje. Žemės ūkis išlieka svarbiu – net svarbiausiu – interesu daugumai PPO narių ir nepasiekus pažangos gali būti padarytas neigiamas poveikis platesnei PPO pertvarkos darbotvarkei.

Atsižvelgiant į tai, kad daugėja prekybą iškraipančios politikos ir priemonių, derybose pirmiausia turėtų būti aptarti įsipareigojimai dėl vidaus paramos žemės ūkio sektoriuje. Vis dėlto, kad tokios derybos būtų sėkmingos, reikės visų arba bent didžiųjų narių indėlio. Kalbant apie ateitį, ES pritaria esminiam prekybą iškraipančios vidaus paramos mažinimui. ES žemės ūkio politikos pertvarka vykdyta pastaruosius 30 metų, prekybą iškraipančią paramą pakeičiant prekybos neiškraipančia parama. Kiti PPO nariai dar nėra įvykdę panašių pertvarkų.

Kol kas neatrodo, kad derybos dėl patekimo į žemės ūkio rinką, susijusios su tarifų sumažinimu arba kitais aspektais, galėtų būti atnaujintos. Jos priskirtinos platesnio masto deryboms dėl patekimo į rinką, įskaitant pramonės prekių rinką, kurioje pusiausvyros užtikrinimo sąlygų, atrodo, nėra.

Taigi derybose trumpuoju laikotarpiu pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas klausimams, kurie tapo svarbūs kilus pandemijai, ir kur yra tam tikros galimybės konvergencijai. 12-oje ministrų konferencijoje ES daugiausia dėmesio skirs eksporto ribojimams ir skaidrumo didinimui.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad reikalinga žalioji ekonomikos pertvarka, į derybas dėl žemės ūkio reikia įtraukti aplinkos tvarumo aspektus.

4.2 Atvirų keliašalių susitarimų integravimas į PPO

Nors PPO negali atkurti savo patikimumo ir veiksmingumo nemodernizavusi savo taisyklių, po 25 metų visiškai aišku, kad tokio modernizavimo negalima atlikti daugiašaliais susitarimais, grindžiamais vieno įsipareigojimų paketo principu. Kartu derimasi dėl daug dvišalių arba regioninių prekybos susitarimų, taip pat ir dėl klausimų, kuriais PPO nepavyko pasiekti daugiašalių rezultatų, pavyzdžiui, dėl skaitmeninės prekybos ar valstybės valdomų įmonių. Pastaraisiais metais palankiausiai vertintinas pokytis buvo tai, kad vis daugiau šalių yra suinteresuotos rengti tokias taisykles PPO sistemoje vykdant atviras, keliašales derybas. Jeigu nepavyks išsiaiškinti, kaip veiksmingai integruoti keliašalius susitarimus į PPO, nebus jokios kitos išeities, kaip tik tokias taisykles parengti už PPO sistemos ribų.

PPO susitarimo X straipsnio 9 dalyje, pagal kurią ministrų konferencija gali bendro sutarimo būdu PPO narių grupės sudarytus susitarimus įtraukti į PPO keliašalių susitarimų sąrašą 4 priede, numatyta, kad keliašaliai susitarimai įtraukiami į PPO teisinę struktūrą. Vis dėlto X straipsnio 9 dalis nebuvo taikyta nuo PPO įsteigimo. Bendras sutarimas dėl keliašalės iniciatyvos įtraukimo į 4 priedą buvo laikomas neįveikiamu sunkumu net jeigu valstybių, kurios nėra susitarimų šalys, teisės nėra apribojamos PPO narių grupės prisiimtais keliašaliais įsipareigojimais. Pagal iki šiol naudotą keliašalių susitarimų įtraukimo į PPO struktūrą metodiką kiekviena susitarimo šalis vienašališkai įtraukdavo papildomus įsipareigojimus į savo įsipareigojimų sąrašą – taip buvo padaryta Susitarimo dėl įsipareigojimų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, ir Rekomendacinio dokumento dėl telekomunikacijų atveju. Vis dėlto toks būdas turi savų trūkumų. Ne kiekvienas papildomas įsipareigojimas nepriekaištingai įsilieja į įsipareigojimų sąrašą. Be to, susitarimo nesudariusios valstybės gali pradėti ginčų sprendimo procedūrą prieš susitarimą sudariusią valstybę dėl šių papildomų įsipareigojimų nesilaikymo net jeigu joms, kaip susitarimo nesudariusioms valstybėms, tokie įsipareigojimai nėra privalomi.

Atliekant prasmingą PPO pertvarką reikės pripažinti tokią tikrovę ir Komisija ragins apsvarstyti, kaip nustatyti lengvesnį būdą keliašalius susitarimus įtraukti į daugiašalę struktūrą. ES pirmenybę teiktų integraciniam požiūriui į atvirus, keliašalius susitarimus, kurie sudaro besivystančioms šalims palankesnes sąlygas dalyvauti sudarant susitarimą ir leidžia joms nuspręsti dėl prisijungimo prie susitarimo, paliekant galimybę prisijungti ateityje. Tai nereiškia, kad PPO turėtų pritarti visiems keliašaliams susitarimams. Diskutuojant būtų galima nustatyti tam tikrus principus, kuriuos keliašaliai susitarimai turėtų atitikti, kad būtų įtraukti į PPO sistemą. Šie principai galėtų būti susiję su galimybe PPO nariams dalyvauti sudarant susitarimą ir prisijungti prie jo ateityje, palankesnėmis sąlygomis besivystančioms šalims dalyvauti sudarant susitarimą, taip pat susitarimo nesudariusių valstybių galiojančių teisių apsaugos priemonėmis, kartu vengiant piktnaudžiavimo.

 5. PPO sistemos veikimo gerinimas

5.1    PPO stebėsenos ir svarstymo funkcijų stiprinimas

Darbas įprastose PPO tarybose ir komitetuose – vykdyti kasdienę techninę veiklą, stebėti narių prekybos politiką, spręsti prekybos problemas ir suteikti nariams erdvę svarstyti prekybos pokyčius – yra labai svarbus siekiant apsaugoti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus praktiškai nepasiekta jokių rezultatų taisyklių nustatymo srityje, o ginčų sprendimo sistema buvo paralyžiuota, veiksminga stebėsena ir politikos svarstymas yra kaip niekad svarbūs siekiant, kad PPO išliktų patikima prekybos santykių plėtojimo vieta. Tenka apgailestauti, kad dėl tam tikrų neveiksmingų procedūrų, skaidrumo įsipareigojimų nesilaikymo ir dažno nepasitikėjimo veiksmingas bendradarbiavimas dažnai tampa sudėtingu uždaviniu.

Pastaraisiais metais ES rengė patobulinimus, ypač skaidrumo ir probleminių prekybos klausimų srityse. Kartu su JAV, Japonija ir kitais nariais ES pateikė pasiūlymą dėl skaidrumo didinimo ir taisyklių laikymosi gerinimo, nustatant pranešimų teikimo įpareigojimus prekybos prekėmis srityje. Reaguojant į didelius vėlavimus teikti pranešimus – įsisenėjusią problemą, kenkiančią skaidrumui – siūlomos paskatos ir administracinės priemonės. Tikimės, kad šis horizontalus siūlymas taip pat paskatins reikiamas diskusijas dėl skaidrumo didinimo konkrečiose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio srityje. Pasiūlyme dėl gairių PPO organams, nagrinėjantiems prekybos klausimus, ES, kartu su kitais nariais, pasiūlė, kaip gerinti darbą PPO organuose. Šiuo pasiūlymu siekiama palengvinti prekybos klausimų sprendimą tarp narių prieš jiems pereinant į ginčų nagrinėjimo etapą arba apkraunant darbotvarkes ne vieniems metams. Tikslas, kad šie pasiūlymai būtų priimti per MK12, lieka nepakitęs.

Neatsižvelgiant į šiuos pasiūlymus, reikia toliau dirbti, siekiant pagerinti PPO stebėsenos ir svarstymo funkcijas. Su skaidrumu susiję tiek laiku vykdomi įsipareigojimai dėl pranešimų teikimo, tiek pateiktos informacijos kokybė. Apskritai, komitetuose reikėtų veiksmingiau stebėti narių prekybos politiką. Be kita ko, PPO komitetuose galėtų būti išnagrinėta, kokių priemonių imtis, kad pranešimų peržiūros būtų veiksmingesnės. Taip pat galėtų būti apsvarstyti klausimai, kuriais sekretoriatas turėtų turėti galimybę pateikti stebėsenos ataskaitas, kurios grindžiamos viešai prieinamais informacijos šaltiniais.

Taip pat būtų naudinga išnagrinėti PPO organų veiklas, siekiant nustatyti, kurioms jų reikia daugiau išteklių (dėmesio), o kurių mastas turėtų būti sumažintas arba jų atsisakyta. Tai leistų PPO išteklius visų pirma naudoti tiems komitetams, kuriais nariai aktyviau ir veiksmingiau naudojasi, o kitų komitetų darbas galėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai į komiteto posėdį susirenkama konkrečiu nario prašymu (taip jau daroma daugelio Prekybos paslaugomis tarybai pavaldžių tarnybų atveju). Kai kurie komitetai, pavyzdžiui, Prekybos ir aplinkos komitetas, galėtų būti atgaivinti stiprinant jų vaidmenį politikos svarstymo procese. Be to, galėtų būti išplėstas Generalinės tarybos vaidmuo peržiūrint prekybos sistemai poveikį darančius pokyčius arba aptariant tyrimus, parengtus generalinio direktoriaus, bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

5.2    Generalinio direktoriaus ir PPO sekretoriato vaidmuo

Naujo generalinio direktoriaus skyrimas yra galimybė viską pradėti iš naujo. Tam, kad PPO pertvarka būtų sėkminga, generalinis direktorius turi joje dalyvauti aktyviai ir turi būti matomas. Nariai gali pasitikėti generaliniu direktoriumi ir turėtų jį skatinti jiems padėti spręsti pagrindines PPO problemas. Jie turėtų aktyviai jį remti imantis iniciatyvų, siekiant įgyvendinti PPO tikslus ir teikti pasiūlymus nariams aptarti. Nors dažnai pažymima, kad nariai atsako už PPO veiklos darbotvarkės nustatymą, toks pagalbinis generalinio direktoriaus vaidmuo yra suderinamas su organizacijos, kurios varomoji jėga yra jos nariai, pobūdžiu.

Generalinis direktorius ir sekretoriatas visų pirma gali sustiprinti PPO stebėsenos ir svarstymo funkcijas. Pirma, tam, kad galėtų veiksmingai dalyvauti narių svarstymuose, sekretoriatui turėtų būti suteiktas narių pasitikėjimas analitinių ataskaitų atitinkamais klausimais rengimo ir bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis stiprinimo klausimais, iš anksto nederinant šių klausimų su nariais. Antra, stipresnė sekretoriato vykdoma stebėsena būtų naudinga narių prekybos politikos skaidrumo požiūriu.

Nors paprastai PPO ir tarptautinių organizacijų, įskaitant JT institucijas, bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, generalinis direktorius turėtų vykdyti tikslingesnį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama bendrai prisidėti prie DVT tikslų įgyvendinimo.

5.3    Veiksmingesnis suinteresuotųjų subjektų – verslo ir pilietinės visuomenės atstovų – dalyvavimas

1996 m. PPO nariai jau pripažino „NVO galimą vaidmenį didinant visuomenės informuotumą apie PPO veiklą“ ir susitarė „didinti skaidrumą ir plėsti ryšius su NVO“, įpareigodami PPO sekretoriatą plėtoti tiesioginę komunikaciją su pilietinės visuomenės atstovais. Pagrindiniai bendradarbiavimo kanalai yra metinis viešas forumas, pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas ministrų konferencijose, sekretoriato teikiama informacija, taip pat galimybė pateikti pozicijų dokumentus ir dalyvauti teminėse diskusijose. Verslo atstovai taip pat dalyvauja teminėse diskusijose, o nuo 2016 m. taip pat ir prekybos dialoguose. konkrečiame puslapyje PPO interneto svetainėje pateikiama informacija, pritaikyta atsižvelgiant į verslo atstovų interesus.

Gali būti įmanoma modernizuoti ir toliau plėtoti konsultavimosi su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais būdus, siekiant, kad šie suinteresuotieji subjektai aktyviau dalyvautų diskusijose prekybos klausimais. Pirma, nors informacija, kurią sekretoriatas teikia NVO, šiuo metu teikiama tik registruotoms NVO, kurių buveinė yra Ženevoje ar šalia jos, pasinaudojus elektroninėmis priemonėmis ir virtualiomis platformomis informaciją taip pat galima teikti viso pasaulio NVO, taip sudarant galimybę dalyvauti NVO iš ribotas galimybes turinčių besivystančių šalių. Antra, taip pat gali būti įsteigtas konsultacinis ar patariamasis komitetas, kuriame būtų išlaikyta atrinktų verslo ir pilietinės atstovų pusiausvyra, skirtas iš suinteresuotųjų subjektų rinkti informaciją apie daugiašaliai prekybos sistemai poveikį darančius pokyčius ir perduoti ją į derybų ir svarstymo procesus. Trečia, bendradarbiavimas konkrečiomis temomis galėtų būti stiprinamas rengiant diskusijas dėl kompleksinių klausimų, susijusių, pavyzdžiui, su darniu vystymusi arba regioniniais prekybos susitarimais. Ketvirta, nariai turėtų išnagrinėti, kaip padidinti skaidrumą virtualiomis priemonėmis visuomenei leidžiant stebėti posėdžius arba jų dalis.

6.PPO pertvarkos įgyvendinimas

6.1Aljansų kūrimas PPO pertvarkai įgyvendinti

Siekiant užtikrinti šiame priede išdėstytų PPO pertvarkos elementų įgyvendinimą bus reikalingas reikšmingos dalies narių dalyvavimas ir parama. Siekiant įgyvendinti pertvarką reikės kurti aljansus, vengti poliarizacijos, taip pat, kad nariai būtų pasirengę dalyvauti laipsniškame procese, po kurio galiausiai bus pasiektas kompromisas. ES, kaip viena didžiųjų ekonominių galių, kuri tvirtai tiki daugiašale taisyklėmis grindžiama prekyba, turi toliau imtis lyderės vaidmens.

ES bendradarbiavimo su kitais bendraminčiais partneriais pavyzdys yra prekybos ir sveikatos srities iniciatyva, kuri buvo plėtojama Otavos grupėje. Panašiai ES, siekdama išnagrinėti, kaip PPO aktyviau dirbti prekybos ir aplinkos srityje, bendradarbiavo su „FAST“ (Pažangos tvarios prekybos srityje siekiantys draugai, angl. „Friends of Advancing Sustainable Trade“) grupe 7 .

Nors tokių bendraminčių šalių grupės kaip Otavos ir FAST grupės yra svarbios pirminei paramai įgyti, siekiant užsitikrinti platesnio masto PPO narių įsitraukimą, esminė PPO reformos sudėtinė dalis yra ypač derančios JAV ir ES pozicijos dėl reformos darbotvarkės. Istoriškai ES ir JAV bendradarbiavimas buvo pagrindinis GATT/PPO derybose pasiektos pažangos veiksnys. ES bendradarbiavo su JAV vykdant trišalę iniciatyvą su Japonija. Naujo JAV prezidento, kuris yra ištikimas daugiašalėms institucijoms, išrinkimas suteikia galimybę užtikrinti glaudesnį transatlantinį bendradarbiavimą visais PPO pertvarkos aspektais, įskaitant PPO ginčų sprendimo pertvarką. Tą labai palengvintų ankstyvas naujos JAV administracijos parodytas noras visapusiškai dalyvauti derybose, siekiant peržiūrėti Susitarimą dėl ginčų sprendimo ir nutraukti Apeliacinio komiteto narių paskyrimo blokavimą. Artėjant MK12 ES ir JAV galėtų aktyviau bendradarbiauti dėl visų PPO reformos aspektų, siekiant kuo didesnės jų atitinkamų pozicijų, taip pat ir dėl galimų bendrų pasiūlymų, konvergencijos. Taip pat turėtų būti aktyviau bendradarbiaujama trišalėje grupėje su Japonija, siekiant pateikti bendrą pasiūlymą dėl galimo PPO taisyklių rengimo būdo, kad būtų geriau atsižvelgta į konkurencijos iškraipymus, kuriuos lemia valstybės kišimasis.

ES taip pat planuoja teikti ypatingą prioritetą dialogui dėl PPO pertvarkos darbotvarkės su Afrikos šalimis užmegzti. Be kita ko, gali būti apsvarstyta, kaip geriau integruoti DVT į PPO veiklą, taip pat, kaip užtikrinti, kad visos atviros, keliašalės iniciatyvos būtų įtraukios ir atsižvelgti į besivystančių šalių, kurių viešosios valdžios institucijos yra mažos, ribotus pajėgumus. Taip pat gali būti aptartas specialaus ir diferencijuoto režimo klausimas ir apsvarstyta, kaip PPO gali remti integraciją pasinaudojant Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdve. Šiomis aplinkybėmis ES toliau pritaria, kad Afrikos Sąjungai būtų suteiktas stebėtojos statusas atitinkamuose PPO organuose.

ES tęs diskusijas su Kinija ir Indija dėl įvairių PPO pertvarkos darbotvarkės aspektų. Nuo Kinijos įstojimo į PPO jos BVP vienam gyventojui padidėjo 10 kartų ir vos per du dešimtmečius Kinija tapo didžiausia PPO eksportuotoja. Daugelis PPO narių mano, kad Kinijos patekimo į rinką ir kiti įsipareigojimai nepakankamai atitinka jos augimą, ir kad tolimesni Kinijos veiksmai liberalizavimo srityje suteiktų daugiau teisėtumo jos vaidmeniui organizacijoje. Indijos ekonomika labai dinamiška ir ji yra viena pirmaujančių Didžiojo dvidešimtuko narių, tačiau bendras jos išsivystymo ir konkurencingumo lygis negali būti lyginamas su Kinijos išsivystymu ir konkurencingumu. Abi šalys yra nepakeičiamos partnerės diskutuojant dėl PPO pertvarkos. Diskusijos su Kinija ir Indija turėtų leisti geriau suprasti kiekvienos mūsų požiūrį, taip pat ir dėl klausimų, kurių srityje turėtų būti pasistūmėta į priekį per MK12 ir po jos.

6.2 Galimi MK12 rezultatai – tolesni veiksmai

PPO pertvarkos darbotvarkė turi būti plačių užmojų, tačiau taip pat realistiška. Įvairios PPO pertvarkos darbo kryptys turi būti tinkamai suplanuotos. Ne visus elementus galima ar reikėtų įgyvendinti vienu metu, veikiau kiekvieną elementą reikėtų įgyvendinti laikantis tam tikro proceso ir imtis tolesnių veiksmų įvairiais formatais – daugiašaliais ar keliašaliais – ir įvairiose narių grupėse. Artimiausia PPO ministrų konferencija turės lemiamą reikšmę PPO pertvarkos procesui tiek dėl rezultatų, kurie gali būti pasiekti, tiek dėl naujų darbo procesų inicijavimo ir darbo naujose srityse pradžios – tai gali būti atskaitos taškas pertvarkos darbotvarkei.

Trys sritys, kuriose iki MK12 turėtų būti intensyviau dirbama, yra prekyba ir sveikata, žuvininkystės subsidijos ir ginčų sprendimo sistemos pertvarka.

Be to, MK12 galėtų pasiekti šiuos rezultatus:

1.Turėtų būti pasiektas susitarimas atgaivinti PPO darbą dėl prekybos ir aplinkos, kad į PPO veiklą būtų įtraukti tvarumo klausimai. Būtų geriausia tai padaryti daugiašaliu pagrindu, nors tam tikri elementai, pavyzdžiui, dėl tam tikrų klimato kaitą švelninančių prekių ir aplinkosaugos paslaugų, gali būti įgyvendinti tik suinteresuotų PPO narių pogrupiuose.

2.Reikėtų pradėti suinteresuotų šalių darbą rengiant taisykles dėl konkurencinio neutralumo, įskaitant modernizuotas taisykles dėl pramonės subsidijų.

3.Reikėtų gerokai pasistūmėti dėl keliašalių iniciatyvų dėl elektroninės prekybos ir investicijų palengvinimo. Bendros iniciatyvos pareiškimas dėl paslaugų vidaus reguliavimo galėtų būti pabaigtas MK12.

4.MK12 turėtų būti užtikrinta, kad būtų atnaujinti daugiašaliai elektroninės prekybos ir TRIPS moratoriumai.

5.Susitarus dėl pasiūlymų horizontalaus skaidrumo pranešimų teikimo ir prekybos klausimų srityje turėtų būti patobulinta PPO įprasto darbo funkcija.

6.Žemės ūkio srityje MK12 galėtų būti susitarta dėl skaidrumo didinimo visose srityse aspektų ir eksporto ribojimų. Taip pat galėtų būti susitarta dėl iniciatyvos, susijusios su eksporto ribojimų netaikymu įsigijimams humanitariniais tikslais pagal Pasaulio maisto programą. ES yra pasirengusi aptarti veiksmus po MK12, susijusius su pagrindiniais derybų aspektais, visų pirma su prekybą iškraipančia vidaus parama.

Neatsižvelgiant į šiuos rezultatus, svarbus papildomas aspektas darbui ateityje palengvinti būtų ministrų deklaracija, įtvirtinanti politinį įsipareigojimą dėl pertvarkos. Šioje deklaracijoje dėmesys galėtų būti sutelktas į tokius klausimus kaip PPO derybų, stebėsenos ir svarstymo funkcijų patobulinimai ir apsvarstyti organizacijos veikimo instituciniai patobulinimai. Pagal Ministrų deklaraciją galėtų būti įsteigta PPO pertvarkos darbo grupė, kuri šiuos klausimus nagrinėtų ir vadovautų nariams, kad būtų pasiekti rezultatai. Taigi MK12 turėtų būti nustatyta darbotvarkė tolesniam darbui pertvarkos vidutinio ir ilgojo laikotarpių srityse ir dalyje jų darbas turėtų būti užbaigtas iki kitos ministrų konferencijos (MK13).

(1)

   Iki PPO įsteigimo galiojęs susitarimas – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT).

(2)

     Jakubik, A. ir Piermartini, R. (2019). „How WTO commitments tame uncertainty!“, WTO Staff Working Papers ERSD-2019-06, Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

(3)

     Pasaulio banko grupė ir Pasaulio prekybos organizacija (2015 m.). „The Role of Trade in Ending Poverty“. Pasaulio prekybos organizacija: Ženeva. Taip pat žr. Commission on Growth and Development (2018 m.) „The Growth Report: Strategies for Sustained Growth and Inclusive Development“.

(4)

Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimas, Rijado viršūnių susitikimas, 2020 m. lapkričio 21–22 d.

(5)

   Otavos grupėje dalyvauja Australija, Brazilija, Kanada, Čilė, Europos Sąjunga, Japonija, Kenija, Pietų Korėja, Meksika, Naujoji Zelandija, Norvegija, Singapūras ir Šveicarija.

(6)

  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/november/tradoc_159117.pdf  

(7)

Iniciatyvą remia 23 valstybės ir organizacijos – Australija, Kanada, Čadas, Čilė, Kosta Rika, Europos Sąjunga, Gambija, Fidžis, Islandija, Japonija, Korėja, Lichtenšteinas, Maldyvai, Meksika, Moldova, Juodkalnija, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Senegalas, Šveicarija, Taivanas, Penghu, Dzinmenas ir Madzu, taip pat Jungtinė Karalystė.