Byla T‑306/21

Falke KGaA

prieš

Europos Komisiją

2022 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Valstybės pagalba – Bendroji schema, kuria siekiama skirti paramą nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemija Vokietijoje – Sprendimas neteikti prieštaravimų – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema – Individualus pagalbos schemos, apie kurią pranešta, tyrimas – Pagalba, skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti – Proporcingumas“

1. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti – Proporcingumo principo paisymas – Pagalbos schema, kuria siekiama suteikti įmonėms paramą jų nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemija, padengti – Tinkamumo pasinaudoti pagalbos schema kriterijaus tinkamumas, reikalingumas ir proporcingumas

   (SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)

   (žr. 24, 42, 43 ir 50–75 punktus)

2. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima pripažinti suderinama su vidaus rinka – Pagalba, kuri skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti – Vienodo požiūrio principo paisymas – Pagalbos schema, kuria siekiama suteikti įmonėms paramą jų nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemija, padengti – Pagalbos schema, pagal kurią tam tikros įmonės vertinamos skirtingai – Pateisinimas – Tinkamumo pasinaudoti pagalbos schema kriterijaus tinkamumas, reikalingumas ir proporcingumas

   (SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas)

   (žr. 24 ir 44–75 punktus)

3. Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Papildomasis pobūdis – Implicitinė, tačiau aiški formuluotė ieškinyje – Priimtinumas

   (SESV 277 straipsnis)

   (žr. 30–33 punktus)

4. Institucijų aktai – Teisėtumo prezumpcija – Taikymo sritis – Elgesio taisyklės, kurias Komisija priėmė siekdama apriboti naudojimąsi savo diskrecija – Netaikymas

   (Komisijos komunikatas 2020/C 91 I/01)

   (žr. 34–38 punktus)

5. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komisijos priimti komunikatai – Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti atsižvelgiant į COVID 19 pandemiją, sistema – Teisinis pobūdis – Orientacinės elgesio taisyklės, kuriomis Komisija apriboja savo diskreciją – Komisijos pareiga individualiai išnagrinėti atitinkamą pagalbą atsižvelgiant į laikinąją sistemą – Apimtis

   (SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas; Komisijos komunikatas 2020/C 91 I/01)

   (žr. 36, 37 ir 78–86 punktus)

Santrauka

Bendrasis Teismas atmetė įmonių Breuninger ir Falke ieškinius dėl Komisijos sprendimo, patvirtinančio Vokietijos pagalbą įmonėms, kurių apyvarta COVID-19 pandemijos kontekste sumažėjo ne mažiau kaip 30 %

Komisijos sprendimas nepažeidė nei proporcingumo, nei vienodo požiūrio principų

2020 m. lapkričio 17 d. Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Europos Komisijai apie pagalbos schemą, kuria siekiama suteikti paramą įmonių nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms, susijusioms su COVID-19 pandemija Vokietijos teritorijoje. Pagal šią pagalbos schemą įmonėms, kurių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 %, galėjo būti suteikta iki 3 mln. EUR dydžio pagalba.

Remdamasi savo komunikatu „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ ( 1 ) Komisija pripažino pagalbos schemą, apie kurią pranešta, suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ( 2 ). Remiantis šia nuostata, pagalba, skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, tam tikromis sąlygomis gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

2021 m. vasario 2 d. Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Komisijai apie savo pagalbos schemos pakeitimą; pagal jį viršutinė pagalbos suma kiekvienai įmonei padidinta iki 10 mln. EUR, be to, ji pratęsta iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šis pakeitimas, kuris atspindėjo įvairius Komisijos padarytus laikinosios sistemos pakeitimus, buvo jos patvirtintas 2021 m. vasario 12 d. ( 3 )

Vokietijos bendrovės E. Breuninger GmbH & Co. ir Falke KGaA pareiškė ieškinius dėl iš dalies pakeisto Komisijos sprendimo pripažinti Vokietijos pagalbos schemą suderinama su vidaus rinka (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo. Atmesdamas šiuos ieškinius Bendrasis Teismas, be kita ko, patikslino Komisijos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą priimtų sprendimų proporcingumo kontrolės apimtį.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirmiausia Bendrasis Teismas išnagrinėjo ginčijamo sprendimo teisėtumą, atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

Šiuo klausimu ieškovės tvirtino, kad Komisija pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus, kai patvirtino Vokietijos pagalbos schemoje numatytą tinkamumo kriterijų. Pagal šį kriterijų pagalba pagal schemą teikiama tik toms įmonėms, kurių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Pirmiausia Bendrasis Teismas atmetė Komisijos pateiktą nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad ginčijamame sprendime teisingai taikytas laikinosios sistemos 87 punkte įtvirtintas tinkamumo finansuoti kriterijus, kurio teisėtumo ieškovės neginčijo. Šiuo klausimu iš jurisprudencijos, žinoma, matyti, kad laikantis Sąjungos teisės aktų teisėtumo prezumpcijos gali būti kliudoma nagrinėti sprendimo, kuriuo paprasčiausiai taikomas bendro pobūdžio aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, pagrįstumą, kai šio bendro pobūdžio akto galiojimas nebuvo ginčijamas. Vis dėlto taip nėra tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, Komisija taiko elgesio taisykles, kurias priėmė siekdama apriboti naudojimąsi savo diskreciją taikant SESV 107 straipsnio 3 dalį ir kurios savaime nesukelia privalomų teisinių padarinių.

Dėl Vokietijos pagalbos schemoje numatyto ir ginčijamu sprendimu patvirtinto tinkamumo kriterijaus atitikties proporcingumo principui Bendrasis Teismas priminė, kad šio principo laikymasis priimant priemonę apima tris sudedamąsias dalis. Pirmoji sudedamoji dalis susijusi su priemonės tinkamumu, t. y. jos teikiamomis galimybėmis pasiekti teisėtą tikslą. Antroji – su jos būtinumu; tai reiškia, kad minėtas teisėtas tikslas negali būti pasiektas mažiau ribojančiomis, bet vienodai tinkamomis priemonėmis. Galiausiai trečioji sudedamoji dalis susijusi su jos proporcingumu, t. y. su neproporcingų nepatogumų, palyginti su siekiamais tikslais, nebuvimu.

Be to, dėl priekaišto, grindžiamo vienodo požiūrio principo pažeidimu, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tai, jog dėl tinkamumo pasinaudoti Vokietijos pagalbos schema kriterijaus, kuris grindžiamas atitinkamų įmonių lygmeniu įvertintos apyvartos praradimu, įmonės vertinamos skirtingai, priklausomai nuo to, ar COVID-19 pandemija padarė poveikį visai jų veiklai, ar tik daliai jos, savaime nereiškia, kad tas kriterijus yra neteisėtas. Kita vertus, reikia patikrinti, ar šis skirtingas vertinimas yra pateisinamas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, o tai reiškia, kad šis kriterijus turi būti tinkamas, būtinas ir proporcingas atitinkamos valstybės narės dideliems ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Taigi priekaištas, grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu, iš esmės sutampa su priekaištais, grindžiamais proporcingumo principo pažeidimu, kiek tai susiję su skirtingomis jo sudedamosiomis dalimis.

Pateikęs šiuos patikslinimus Bendrasis Teismas atmetė įvairius priekaištus, kuriais ginčijamas tinkamumo pasinaudoti pagalbos schema kriterijaus, patvirtinto ginčijamu sprendimu, tinkamumas, būtinumas ir proporcingumas.

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, be kita ko, pabrėžė, kad, nors ieškovės gali ginčyti minėto tinkamumo kriterijaus, kylančio iš laikinosios sistemos, būtinumą ir pasiūlyti alternatyvų kriterijų, kurį Komisija taikė kituose sprendimuose, tokį priekaištą būtų galima pripažinti pagrįstu tik tuo atveju, jei šis alternatyvus kriterijus akivaizdžiai įrodytų, kad nėra būtinybės taikyti ginčijamą tinkamumo kriterijų. Be to, ieškovių pasiūlymas kaip alternatyvų tinkamumo kriterijų taikyti nuostolius, patirtus veiklos srityse, kurias paveikė COVID-19 pandemija, neatsižvelgiant į atitinkamos įmonės bendrą padėtį, turėtų didesnį poveikį Vokietijos biudžetui, palyginti su tuo, kuris kyla dėl Komisijos taikomo tinkamumo kriterijaus. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovių pasiūlytas alternatyvus kriterijus nėra „vienodai tinkama“ priemonė, galinti įrodyti, kad Komisijos taikytas tinkamumo kriterijus nebuvo būtinas.

Dėl konkurenciją ribojančio poveikio, kurį, ieškovių teigimu, tinkamumo pasinaudoti pagalbos schema kriterijus sukelia įmonėms, kurių tik tam tikrą veiklos dalį paveikė COVID-19 pandemija ir kurios dėl to buvo priverstos dalį savo išteklių, gautų iš veiklos, kuriai COVID-19 pandemija nepadarė jokio poveikio, skirti tai veiklai finansuoti, Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis kriterijus bet kuriuo atveju nesukelia konkurenciją ribojančio poveikio, kuris yra akivaizdžiai neproporcingas Vokietijos pagalbos schemos tikslui užtikrinti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, gyvybingumą.

Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, taip pat negalima tvirtinti, kad Komisija neįvykdė pareigos individualiai išnagrinėti pagalbos schemą, apie kurią pranešta. Šiuo klausimu ieškovės neįrodė, kad egzistuoja ginčijamos pagalbos schemai būdingos ypatingos aplinkybės, kurios pateisintų tai, kad Komisija ginčijamame sprendime netaikytų laikinojoje sistemoje nustatyto tinkamumo kriterijaus.

Antra, Bendrasis Teismas taip pat atmetė ieškovių pagrindą, grindžiamą SESV 108 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Jos iš esmės teigė, kad patvirtinusi pagalbos schemą, apie kurią pranešta, bet prieš tai nepradėjusi oficialios tyrimo procedūros, Komisija pažeidė ieškovėms pagal šią nuostatą suteiktas procesines teises.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šis pagrindas iš tikrųjų yra papildomas, skirtas tam atvejui, jei Bendrasis Teismas neišnagrinėtų paties pagalbos schemos, apie kurią pranešta, vertinimo pagrįstumo. Kadangi šie priekaištai buvo išnagrinėti, šis ieškinio pagrindas neteko jam keliamo tikslo. Be to, tiek, kiek šiame pagrinde glaustai pakartojami argumentai, pateikti su pagalbos vertinimo pagrįstumu susijusiuose priekaištuose, jo turinys nėra savarankiškas.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Bendrasis Teismas atmetė ieškovių ieškinius.

( 1 ) 2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (OL C 91 I, 2020, p. 1; toliau – laikinoji sistema); jis pirmą kartą iš dalies pakeistas 2020 m. balandžio 3 d. (OL C 112 I, 2020, p. 1), antrą kartą – 2020 m. gegužės 8 d. (OL C 164, 2020, p. 3), trečią kartą – 2020 m. birželio 29 d. (OL C 218, 2020, p. 3), ketvirtą kartą – 2020 m. spalio 13 d. (OL C 340 I, 2020, p. 1), o penktą kartą – 2021 m. sausio 28 d. (OL C 34, 2021, p. 6).

( 2 ) 2020 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas C(2020) 8318 final dėl valstybės pagalbos SA.59289 (2020/N) – Vokietija COVID-19 – Parama nepadengtoms pastoviosioms išlaidoms (OL C 124, 2022, p. 1).

( 3 ) 2021 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimas C(2021) 1066 final dėl valstybės pagalbos SA.61744 (2021/N) – Bendras pranešimas apie pagalbos schemų, patvirtintų pagal laikinąją sistemą, pakeitimus, be kita ko, atliktus po penktojo laikinosios sistemos pakeitimo (OL C 77, 2021, p. 18).