Byla T‑721/14

Belgijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo — Internetinių lošimų paslaugos — Vartotojų ir lošėjų apsauga bei nepilnamečių dalyvavimo šiuose lošimuose prevencija — Komisijos rekomendacija — Aktas, dėl kurio negali būti pareikštas ieškinys — Nepriimtinumas“

Santrauka – 2015 m. spalio 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutartis

1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Vertinimas remiantis objektyviais kriterijais – Komisijos rekomendacija dėl internetinių lošimų paslaugų – Teisinių padarinių nesukeliantis aktas – Netaikymas

   (SESV 263 straipsnis, 288 straipsnio penkta pastraipa ir 292 straipsnis; Komisijos rekomendacija 2014/478)

2. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Atsižvelgimas į skirtingas kalbines versijas – Aiškinimas atsižvelgiant į priėmimo aplinkybes ir tikslą

   (Komisijos rekomendacija 2014/478)

3. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio L serijoje paskelbtas aktas – Poveikio kvalifikuojant aktą nebuvimas

   (SESV 263 straipsnis)

4. Institucijų aktai – Rekomendacijos – Tiesioginis veikimas – Netaikymas – Nacionalinio teismo atsižvelgimas – Pareiga – Apimtis – Aplinkybė, kuria remiantis dėl akto gali būti pateiktas ieškinys dėl panaikinimo – Netaikymas

   (SESV 263 straipsnis ir 288 straipsnio penkta pastraipa)

5. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Privalomų poveikių neturintys aktai – Netaikymas – Aktas, kuriuo pažeidžiama institucinė pusiausvyra ir lojalaus bendradarbiavimo pareiga – Poveikio nebuvimas

   (ESS 4 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 2 dalis ir SESV 258 ir 263 straipsniai)

6. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąlygos, kurią įvykdžius aktas gali būti apskųstas, aiškinimas priešingai teisės aktams – Nepriimtinumas

   (SESV 263, 267 ir 277 straipsniai)

7. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių padarinių – Rekomendacijos konstatuojamosios dalys – Netaikymas

   (SESV 263 straipsnis ir 288 straipsnio penkta pastraipa)

8. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Nepriimtinas pagrindinis ieškinys – Nutartis dėl nepriimtinumo, priimta prieš priimant sprendimą dėl prašymo leisti įstoti į bylą – Nereikalingumas nagrinėti minėtą prašymą

   (Bendrojo Teismo procedūros reglamento 144 straipsnio 3 dalis)

1.  Aktai, kuriuos galima ginčyti, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių. Tačiau SESV 263 straipsnyje numatyta teisminė kontrolė netaikoma visiems aktams, kurie asmeniui nesukelia privalomų teisinių padarinių, kaip antai parengiamiesiems dokumentams, sprendimą patvirtinantiems aktams ir jo vykdymo aktams, paprastoms rekomendacijoms ir nuomonėms, taip pat iš principo vidaus aktams. Tai, kad aktas gali sukelti teisinių padarinių, taigi, būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas pagal SESV 263 straipsnį, reiškia, kad reikia išnagrinėti jo tekstą, aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas, jo esmę bei aktą priėmusios institucijos tikslą ir galias.

   Kalbant apie Rekomendaciją 2014/478 dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų, vien tai, jog ji formaliai pavadinta rekomendacija, ir kad ji buvo priimta remiantis SESV 292 straipsniu, negali automatiškai reikšti, kad jos negalima laikyti skundžiamu aktu. Iš tiesų iš SESV 288 straipsnio penktos pastraipos matyti, kad rekomendacijos neturi privalomosios galios, tačiau formos pasirinkimas negali pakeisti akto pobūdžio, ir todėl reikia išsiaiškinti, ar akto turinys atitinka jam suteiktą formą. Šiuo klausimu, atsižvelgiant į Rekomendacijos 2014/478 formuluotę, turinį ir jos priėmimo kontekstą, reikia daryti išvadą, kad ji nei sukėlė, nei yra skirta sukelti privalomiems teisiniams padariniams, todėl negali būti laikoma skundžiamu aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis vien tas faktas, kad Komisija ragina valstybes nares jai pranešti apie priemones, kurių buvo imtasi taikant šioje rekomendacijoje nustatytus principus, ir pateikti duomenis apie toje pačioje rekomendacijoje paskelbtų principų taikymą, negali šio taikymo padaryti valstybėms narėms privalomo.

   (žr. 16–18, 20, 37, 66, 73 punktus)

2.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 28 punktą)

3.  Kiek tai susiję su ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį priimtinumu, kvalifikuojant atitinkamą aktą iš principo nesvarbu, ar jis atitinka tam tikrus formalius reikalavimus, t. y. konkrečiau kalbant, ar aktą priėmusi institucija jį tinkamai pavadino arba ar jame nurodytos teisinį pagrindą sudarančios nuostatos, taip pat, ar apie jį buvo pranešta, ar ne, ir taip buvo pažeistos taikomos taisyklės, nes tokie trūkumai negali pakeisti minėto akto esmės. Darytina išvada, kad vien akto paskelbimas atitinkamai Europos Sąjungos Oficialiojo leidinio C arba L serijoje neturi poveikio atsakant į klausimą, ar nagrinėjamas aktas gali sukelti privalomų teisinių padarinių.

   (žr. 40 punktą)

4.  Nors rekomendacijos ir neturi privalomosios galios poveikio ir nesukuria teisių, kuriomis privatūs asmenys gali remtis nacionaliniame teisme, jos nėra visiškai teisiškai nereikšmingos. Iš tiesų nacionaliniai teismai privalo į rekomendacijas atsižvelgti spręsdami jiems pateiktas bylas, be kita ko, aiškindami jų įgyvendinimą užtikrinančias nacionalines nuostatas arba kai šiomis nuostatomis siekiama papildyti įpareigojančias Sąjungos nuostatas. Tačiau vien atsižvelgiant į šiuos teisinius padarinius negalima daryti išvados, kad rekomendacija sukelia privalomų teisinių padarinių ir yra skundžiamas aktas pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Tas pats pasakytina apie tai, kad Sąjungos teismas į rekomendacijas atsižvelgia aiškinimo tikslais.

   (žr. 43, 46, 47 punktus)

5.  Tariamo atitinkamos institucijos įsipareigojimo neįvykdymo sunkumas arba dėl jo padaryto pagrindinių teisių pažeidimo svarba neleidžia atmesti galimybės taikyti Sutartyje numatytą viešosios tvarkos išlyga grindžiamą nepriimtinumo pagrindą. Taigi, remiantis nurodytu institucinės pusiausvyros pažeidimu negalima atmesti Sutartyje nustatytų ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygų. Taip pat negalima pritarti argumentui, kad aktams, kurie nesukelia privalomų teisinių padarinių ir kurie buvo priimti pažeidžiant lojalaus bendradarbiavimo pareigą, gali būti taikoma teisminė priežiūra. Šiuo klausimu, vien iš fakto, jog Teisingumo Teismas gali nagrinėti aktą arba veiksmus, kuriais nesukeliama privalomų teisinių padarinių, pagal ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo negalima daryti išvados, kad taip turėtų būti ir ieškinio dėl panaikinimo atveju, nes šiomis dviem teisių gynimo priemonėmis siekiama skirtingų tikslų ir joms taikomi skirtingi tik joms būdingi priimtinumo reikalavimai.

   (žr. 51, 53, 55 punktus)

6.  Nors iš tiesų pirmiausia pagal SESV 263 ir 277 straipsnius, paskui pagal SESV 267 straipsnį, Sutartyje nustatoma išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta užtikrinti institucijų aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui, vis dėlto, nors su privalomais teisiniais padariniais susijusi sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės gynybos principą, toks aiškinimas negali panaikinti šios sąlygos neperžengdamas pagal šią Sutartį Sąjungos teismams suteiktos kompetencijos ribų.

   (žr. 58 punktą)

7.  Kad ir koks būtų minėtų rekomendacijos konstatuojamųjų dalių turinys, kaip ir motyvai, kuriais ji grindžiama, šios konstatuojamosios dalys negali sukelti teisinių padarinių.

   (žr. 64 punktą)

8.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 85, 86 punktus)