Byla C‑598/21

SP
ir
CI

prieš

Všeobecná úverová banka a.s.

(Krajský súd v Prešove prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Vartojimo kredito sutartis – Direktyva 93/13/EEB – 1 straipsnio 2 dalis – Sąlyga, atspindinti privalomąją įstatymo nuostatą – 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis – Sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga – Teisminė kontrolė – Proporcingumas atsižvelgiant į vartotojo neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 38 straipsniai – Sutartis, kurios vykdymas užtikrintas nekilnojamuoju turtu – Vartotojo būsto pardavimas neteismine tvarka“

1. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Taikymo sritis – Išimtis, numatyta sutarčių sąlygoms, atspindinčioms privalomąsias įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas – Sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga – Direktyvos taikymas

   (Tarybos direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalis)

   (žr. 63–71 punktus)

2. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nesąžininga sąlyga, kaip ji suprantama pagal 3 straipsnį – Nacionalinio teismo atliekamas nesąžiningumo vertinimas – Kriterijai

   (Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 74–79 punktus)

3. Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas nesąžininga – Apimtis – Nacionalinės teisės normos dėl neteisminio išieškojimo iš nekilnojamojo turto, t. y. vartotojo būsto, kuriuo užtikrintas prievolių vykdymas – Teismui tikrinant, ar sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga yra nesąžininga, neatsižvelgimas į verslininkui suteiktos galimybės pasinaudoti iš šios sąlygos kylančia teise proporcingumą – Neleistinumas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 38 straipsniai; Tarybos direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 80–90 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

SP ir CI, ieškovai pagrindinėje byloje, sudarė sutartį dėl vartojimo kredito, grąžintino per 20 metų; jo grąžinimą jie užtikrino nekilnojamuoju turtu, t. y. šeimos namu, kuris buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Praėjus mažiau nei vieniems metams nuo nagrinėjamos kredito sutarties sudarymo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pagrindinėje byloje nesumokėjo įmokų, skolintojas pareikalavo grąžinti visas pagal kredito sutartį mokėtinas sumas, remdamasis šioje sutartyje įtvirtinta sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga. Vėliau jis nusprendė pradėti išieškojimą iš turto, kuriuo jam užtikrintas prievolių įvykdymas, parduodant neteisminio aukciono būdu kaip garantija pateiktą pastatą.

Okresný súd Prešov (Prešovo apylinkės teismas, Slovakija), gavęs prašymą sustabdyti šį pardavimą, jį atmetė pirmuoju sprendimu, ir, grąžinus bylą, tą sprendimą paliko galioti, nepaisydamas Krajský súd v Prešove (Prešovo apygardos teismas, Slovakija) sprendimo jį panaikinti. Ieškovai pagrindinėje byloje dėl šio antrojo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Prešovo apygardos teismui, t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Pasak pastarojo teismo, nacionalinės teisės normos, pagal kurias leidžiama neteismine tvarka išieškoti iš nekilnojamojo turto – vartotojo būsto, kuriuo užtikrintas prievolių vykdymas, jį parduodant aukciono būdu, gali prieštarauti Direktyvai 93/13 ir proporcingumo principui.

Savo sprendime Teisingumo Teismas aiškino Direktyvą 93/13 ( 1 ) ir konkrečiai vartojimo kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos nesąžiningumo teisminės kontrolės apimtį, kai pagal šią sąlygą leidžiama neteismine tvarka parduoti vartotojo šeimos būstą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma Teisingumo Teismas konstatavo, kad sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga, pagal kurią kreditorius gali reikalauti anksčiau laiko grąžinti mokėtiną sumą, kai skolininkas neįvykdo skolinių įsipareigojimų, patenka į Direktyvos 93/13 taikymo sritį. Taigi jis pažymėjo, kad su sąlyga, jog tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ši sąlyga neturi būti laikoma „sąlyga, atspindinčia įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų, nors toje sąlygoje pakartojamos kai kurios nacionalinės teisės nuostatos ( 2 ), jos nėra privalomos ir neatitinka antrosios sąlygos, kurią reikalaujama įvykdyti pagal šio 1 straipsnio 2 dalį, kad būtų galima taikyti joje numatytą išimtį.

Antra, iš pradžių priminęs bendrąsias taisykles, taikomas teismams tikrinant sutarties sąlygų, patenkančių į Direktyvos 93/13 taikymo sritį, nesąžiningumą, Teisingumo Teismas taip pat priminė kriterijus, kuriais remdamasis nacionalinis teismas gali nustatyti, ar galbūt yra nesąžininga ilgalaikės hipoteka užtikrintos paskolos sutarties, kurioje nustatytos sąlygos, kuriomis kreditorius gali reikalauti grąžinti paskolą anksčiau laiko, sąlyga, kaip antai sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga.

Taigi, atliekant šį vertinimą svarbu išsiaiškinti, pirma, ar verslininko teisė reikalauti grąžinti visą paskolą priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri, atsižvelgiant į aptariamus sutartinius santykius, yra esminė, ir, antra, ar ši teisė numatyta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai reikšmingas, atsižvelgiant į paskolos trukmę ir sumą. Be to, svarbu nustatyti, trečia, ar dėl verslininko teisės nukrypstama nuo šioje srityje taikytinų bendrųjų teisės normų, kai nėra specialių sutartinių nuostatų, ir, ketvirta, ar nacionalinėje teisėje numatyta tinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių pašalinti reikalavimo grąžinti visą paskolą pasekmes vartotojui, kai šiam taikoma tokia sąlyga.

Vadinasi, vertindamas sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos nesąžiningumą, nacionalinis teismas turi, be kita ko, išnagrinėti kreditoriui paliktos teisės pagal šią sąlygą reikalauti visų mokėtinų sumų proporcingumą. Dėl to šis teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, kiek vartotojas neįvykdo sutartinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, nesumokėtų įmokų sumą, palyginti su bendra kredito suma ir sutarties trukme.

Vis dėlto pirmiau nurodyti kriterijai nėra nei kumuliatyvūs, nei alternatyvūs, nei išsamūs. Todėl, pirma, vykdant teisminę sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos proporcingumo kontrolę, galima remtis papildomais kriterijais, kaip antai dėl tokios sąlygos galimai atsiradusiu disbalansu ir aplinkybe, kad šios sąlygos taikymas tam tikrais atvejais gali lemti, kad kreditorius išieškos pagal sutartį mokėtinas sumas, parduodamas vartotojo šeimos būstą ne teismo tvarka. Antra, vertindamas priemones, leidžiančias pašalinti pareigos sumokėti visas pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas pasekmes vartotojui, šis teismas turi atsižvelgti, visų pirma turėdamas mintyje pagrindinę teisę į būsto neliečiamybę ( 3 ), į pasekmes, kurias sukelia vartotojo ir jo šeimos iškeldinimas iš būsto, kuris yra jų pagrindinė gyvenamoji vieta. Vadinasi, taikydamas šiuos kriterijus ir atsižvelgdamas į visas sutarties sudarymo aplinkybes, nacionalinis teismas galėtų pripažinti sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygą nesąžininga, kai nustato, kad verslininkas pagal šią sąlygą gali reikalauti anksčiau laiko grąžinti sumą, kurią dar reikia sumokėti pagal nagrinėjamą kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartotojo neįvykdytų įsipareigojimų reikšmingumą, palyginti su suteiktos paskolos suma ir trukme.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Direktyvą 93/13, siejamą su Chartija ( 4 ), draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias, vykdant vartojimo kredito sutartyje numatytos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos nesąžiningumo teisminę kontrolę, neatsižvelgiama į tai, ar verslininkui numatyta galimybė įgyvendinti iš šios sąlygos kylančią teisę yra proporcinga, vertinant pagal kriterijus, susijusius, be kita ko, su vartotojo neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, kaip antai nesumokėtų įmokų suma, reikšmingumu, palyginti su bendra kredito suma ir sutarties trukme, taip pat su galimybe, kad šios sąlygos taikymas lemtų tai, jog verslininkas galėtų išieškoti pagal šią sąlygą mokėtinas sumas parduodant neteismine tvarka vartotojo šeimos būstą.

( 1 ) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį.

( 2 ) Nagrinėjamu atveju tai yra Slovakijos civilinio kodekso 53 straipsnio 9 dalis ir 565 straipsnis.

( 3 ) Žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnį.

( 4 ) Chartijos 7 ir 38 straipsniai.