Byla C‑689/21

X

prieš

Udlændinge- og Integrationsministeriet

(Østre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2023 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos pilietybė – SESV 20 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis – Pilietis, turintis valstybės narės ir trečiosios šalies pilietybes – Valstybės narės pilietybės netekimas ex lege sulaukus 22 metų amžiaus dėl faktinio ryšio su ta valstybe nare nebuvimo, jeigu prieš sulaukiant šio amžiaus nepateikiama prašymo dėl pilietybės išsaugojimo – Sąjungos piliečio statuso netekimas – Šio netekimo pasekmių proporcingumo atsižvelgiant į Sąjungos teisę nagrinėjimas – Naikinamasis terminas“

1. Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Subjektinė taikymo sritis – Sąjungos pilietis, turintis tik vienos valstybės narės pilietybę ir netekęs jos „ex lege“ – Įtraukimas

   (SESV 20 straipsnis)

   (žr. 30 punktą)

2. Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Valstybės narės pilietybė – Šios pilietybės netekimas „ex lege“ dėl faktinio ryšio su šia valstybe nare nebuvimo – Netekimas sulaukus nustatyto amžiaus, nesant prašymo išsaugoti šią pilietybę, pateikto prieš sueinant šiam amžiui – Sąjungos pilietybės netekimas – Leistinumas – Sąlygos – Nacionalinių institucijų ir teismų galimybė išnagrinėti pilietybės netekimo pasekmių proporcingumą ir grąžinti šią pilietybę atitinkamam asmeniui „ex tunc“ – Protingo termino pateikti prašymą, kad pilietybė būtų išsaugota ar grąžinta, laikymasis – Terminas, pradedamas skaičiuoti nuo asmens informavimo datos

   (SESV 20 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis)

   (žr. 35, 40, 41, 43, 48, 50–52, 56, 57, 59 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

X gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose (jos motina yra Danijos pilietė, o tėvas – JAV pilietis) ir nuo gimimo turėjo Danijos ir JAV pilietybes. Sulaukusi 22 metų amžiaus ji pateikė Udlændinge- og Integrationsministeriet (Imigracijos ir integracijos ministerija, Danija) prašymą dėl Danijos pilietybės išsaugojimo.

2017 m. sausio 31 d. sprendimu Imigracijos ir integracijos ministerija pranešė X, kad ji neteko Danijos pilietybės sukakus 22 metams ir kad negalima jos išsaugoti, nes X pateikė prašymą jau sulaukusi šio amžiaus. Danijos teisės normose iš tiesų numatyta, kad, nesant prašymo išsaugoti pilietybę, pateikto prieš sueinant minėtam amžiui, Danijos piliečiai, gimę ne jos teritorijoje, niekada joje nuolat negyvenę ir negyvenę tokiomis sąlygomis, kurios įrodytų faktinį ryšį su Danija, praranda pilietybę ex lege. Vadinasi, X prarado Danijos pilietybę, taigi ir Sąjungos pilietės statusą, o Danijos valdžios institucijos nepatikrino šio praradimo pasekmių jos padėčiai proporcingumo atsižvelgiant į Sąjungos teisę.

2018 m. vasario 9 d. X kreipėsi į Danijos teismus su prašymu panaikinti minėtą sprendimą. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) kilo klausimas, ar tokios nacionalinės teisės normos, kaip Danijos teisės normos dėl pilietybės, atitinka SESV 20 straipsnį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu.

Teisingumo Teismo didžioji kolegija nusprendė, kad tokios normos atitinka Sąjungos teisę, jeigu suinteresuotasis asmuo turi galimybę per protingą terminą pateikti prašymą išsaugoti arba grąžinti pilietybę ir tai leidžia patikrinti pilietybės netekimo proporcingumą atsižvelgiant į Sąjungos teisę, taip pat prireikus pasiekti, kad ši pilietybė būtų išsaugota arba grąžinta ex tunc, o toks terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo to momento, kai kompetentingos institucijos tinkamai informavo asmenį apie pilietybės netekimą arba kad jis netrukus jos neteks ir apie jo teisę per minėtą terminą prašyti šią pilietybę išsaugoti arba grąžinti.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad Sąjungos teisė nedraudžia valstybei narei apibrėžiant pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas numatyti, kad vertinant faktinio ryšio su ja buvimą ar nebuvimą atsižvelgiama į tokius kriterijus, kaip atitinkamo asmens gimimo ir nuolatinė gyvenamoji vieta ir jo gyvenimo nacionalinėje teritorijoje sąlygos, arba apriboti šį vertinimą laikotarpiu iki tos dienos, kurią šiam asmeniui sukanka 22 metai.

Vis dėlto Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tuo atveju, kai valstybės narės pilietybė prarandama ex lege sulaukus tam tikro amžiaus ir dėl to prarandamas Sąjungos piliečio statusas ir su juo susijusios teisės, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos ir teismai turi turėti galimybę išnagrinėti tokio pilietybės netekimo pasekmes atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir prireikus leisti šiam asmeniui išsaugoti pilietybę arba susigrąžinti ją ex tunc.

Konkrečiau kalbant apie terminą pateikti prašymą dėl tokio nagrinėjimo siekiant išsaugoti arba susigrąžinti pilietybę, pažymėtina, kad, nesant Sąjungos teisėje šiuo tikslu nustatyto tikslaus termino, kiekviena valstybė narė turi nustatyti procedūrines taisykles, skirtas apsaugoti teisėms, kurios asmenims suteikiamos pagal Sąjungos teisę, su sąlyga, kad šios taisyklės visų pirma atitinka veiksmingumo principą, t. y. dėl jų naudojimasis Sąjungos teisės sistemos suteiktomis teisėmis netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Šiuo atžvilgiu valstybės narės, remdamosi teisinio saugumo principu, gali reikalauti, kad toks prašymas kompetentingoms institucijoms būtų pateiktas per protingą terminą.

Vis dėlto atsižvelgiant į sunkias pasekmes, kurias sukelia valstybės narės pilietybės netekimas, kai dėl to prarandamas Sąjungos piliečio statusas, veiksmingam šio piliečio teisių, turimų pagal SESV 20 straipsnį, įgyvendinimui negalima laikyti atitinkančiomis veiksmingumo principą nacionalinės teisės ar praktikos, dėl kurių atitinkamam asmeniui gali būti neleidžiama prašyti išnagrinėti šių pasekmių proporcingumo Sąjungos teisės atžvilgiu. Taigi, jeigu šis asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie teisę prašyti atlikti tokį nagrinėjimą ir apie terminą, per kurį jis turi pateikti tokį prašymą, jo prašymas negali būti laikomas nepriimtinu dėl to, kad šis terminas yra pasibaigęs.

Nagrinėjamu atveju, kadangi nagrinėjant Danijos pilietybės netekimo pasekmių proporcingumą pagal Sąjungos teisę atitinkamas asmuo, kaip antai X, turėtų turėti galimybę remtis visomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurių galėjo atsirasti iki jam sukako 22 metai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad terminas turi apimti protingą laikotarpį po to, kai šis asmuo sulaukia šio amžiaus. Be to, šis protingas terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik tuomet, jeigu kompetentingos institucijos tinkamai informavo šį asmenį apie pilietybės netekimą arba kad jis netrukus jos neteks ir apie jo teisę per šį terminą prašyti šią pilietybę išsaugoti arba grąžinti. Priešingu atveju kompetentingos nacionalinės institucijos ir teismai turi turėti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju atlikti pilietybės netekimo pasekmių proporcingumo nagrinėjimą, kai atitinkamas asmuo pateikia prašymą išduoti kelionės dokumentą ar bet kurį kitą jo pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Reikšminga data, į kurią reikia atsižvelgti atliekant tokį nagrinėjimą, būtinai turi atitikti dieną, kai suinteresuotajam asmeniui sukanka 22 metai, nes ši data yra sudedamoji teisėtų kriterijų, kuriuos ši valstybė narė nustatė ir nuo kurių priklauso jos pilietybės išsaugojimas ar netekimas, dalis.

Galiausiai Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tai, jog nacionalinėje teisėje nenumatyta galimybės Sąjungos teisę atitinkančiomis sąlygomis pasiekti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir tam tikrais atvejais nacionaliniai teismai išnagrinėtų atitinkamos valstybės narės pilietybės netekimo pasekmių proporcingumą atsižvelgiant į Sąjungos teisę, ir po tokio nagrinėjimo prireikus grąžintų šią pilietybę ex tunc, negali būti kompensuojama numatant galimą natūralizaciją, kad ir kokios palankios būtų sąlygos, kuriomis ji galėtų būti įvykdyta.