Byla C‑673/20

EP

prieš

Préfet du Gers
ir
Institut National de la Statistique et des Études Économiques (INSEE)

(Tribunal judiciaire d’Auch (Ošo teismas, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2022 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos pilietybė – Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės pilietis, gyvenantis valstybėje narėje – ESS 9 straipsnis – SESV 20 ir 22 straipsniai – Teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje – ESS 50 straipsnis – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos – Valstybės narės išstojimo iš Sąjungos pasekmės – Išbraukimas iš rinkėjų sąrašo gyvenamosios vietos valstybėje narėje – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 ir 40 straipsniai – Sprendimo (ES) 2020/135 galiojimas“

1. Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Valstybės narės pilietybė – Jungtinės karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Euratomo – Pasekmės – Sąjungos piliečio statuso praradimas – Jungtinės Karalystės piliečiai, pasinaudoję teise gyventi valstybėje narėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – Teisės balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje praradimas – Piliečiai, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus netekę teisės balsuoti šioje valstybėje – Poveikio nebuvimas

   (ESS 9 straipsnis ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalys; SESV 18 straipsnio pirma pastraipa, 20 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas, 21 straipsnio pirma pastraipa ir 22 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 ir 40 straipsniai; Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 2 straipsnio e punktas, 3 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio a ir b punktai, 13–39, 126 straipsniai, 127 straipsnio 1 dalies b punktas ir 185 straipsnio ketvirta pastraipa)

   (žr. 46–52, 55–61, 66–75, 80, 81, 83 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Valstybės narės – Išstojimas iš Europos Sąjungos – Valstybės narės sprendimas pradėti išstojimo procedūrą – Vienašalis pobūdis – Procedūra – Pasekmės

   (ESS 50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys)

   (žr. 53 ir 54 punktus)

3. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Institucijų priimti aktai – Prašymas išnagrinėti Sąjungos sudaryto tarptautinio susitarimo atitiktį Sutartims – Priimtinumas

   (ESS 19 straipsnio 3 dalies b punktas; SESV 267 straipsnio pirmos pastraipos b punktas)

   (žr. 84 ir 85 punktus)

4. Sąjungos pilietybė – Sutarties nuostatos – Valstybės narės pilietybė – Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Euratomo – Sprendimas 2020/135 – Galiojimas – Jungtinės Karalystės piliečiai, pasinaudoję teise gyventi valstybėje narėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – Teisės balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje nebuvimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas – Piliečiai, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus netekę teisės balsuoti šioje valstybėje – Poveikio nebuvimas

   (ESS 9 straipsnis ir 50 straipsnio 1 ir 3 dalys; SESV 18 straipsnis, 20 straipsnio 2 dalies b punktas, 21 ir 22 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 40 straipsnis; Tarybos sprendimas 2020/135)

   (žr. 91–102 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Jungtinės Karalystės pilietė EP, nuo 1984 m. gyvenanti Prancūzijoje, buvo išbraukta iš rinkėjų sąrašų Prancūzijoje po to, kai 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) ( 1 ).

EP ginčijo šį išbraukimą iš sąrašų tribunal judiciaire d’Auch (Ošo teismas, Prancūzija), motyvuodama tuo, kad nebegali balsuoti nei Prancūzijoje, nes jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos prarado Sąjungos piliečio statusą, nei Jungtinėje Karalystėje, nes šioje valstybėje nebeturi teisės balsuoti ir būti kandidate ( 2 ). EP teigia, kad toks praradimas pažeidžia teisinio saugumo ir proporcingumo principus ir kad tai taip pat yra diskriminacija tarp Sąjungos piliečių ir jos judėjimo laisvės pažeidimas.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Susitarimo dėl išstojimo nuostatų taikymas EP neproporcingai pažeidžia jos pagrindinę teisę balsuoti. Jam kyla klausimas, ar ESS 50 straipsnis ( 3 ) ir Susitarimas dėl išstojimo turi būti aiškinami kaip panaikinantys Jungtinės Karalystės piliečių, kurie, nors jiems ir toliau taikoma šios valstybės teisė, daugiau kaip 15 metų gyvena kitos valstybės narės teritorijoje ir dėl to neturi jokios balsavimo teisės, Sąjungos pilietybę. Jei atsakymas būtų teigiamas, jis klausia, kiek atitinkamos Susitarimo dėl išstojimo ( 4 ) ir SESV ( 5 ) nuostatos turi būti laikomos leidžiančiomis šiems piliečiams išsaugoti iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos jiems suteiktas teises į Sąjungos pilietybę. Jis taip pat kelia klausimą dėl Susitarimo dėl išstojimo galiojimo, taigi, ir dėl Tarybos sprendimo 2020/135 dėl šio susitarimo sudarymo ( 6 ) galiojimo.

Savo sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad atitinkamos ESS ( 7 ) ir SESV ( 8 ) nuostatos, siejamos su Susitarimu dėl išstojimo, turi būti aiškinamos taip, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos šios valstybės piliečiai, kurie pasinaudojo teise gyventi valstybėje narėje iki šiame susitarime numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos, nebeturi Sąjungos piliečio statuso. Konkrečiau kalbant, jie nebeturi teisės balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, įskaitant atvejus, kai pagal jų pilietybės valstybės teisę jie taip pat neturi teisės balsuoti tos valstybės organizuojamuose rinkimuose. Taip pat Teisingumo Teismas nenustatė nieko, kas galėtų paveikti Sprendimo 2020/135 galiojimą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismas priminė, kad pagal ESS 9 straipsnį ir SESV 20 straipsnio 1 dalį Sąjungos pilietybės sąlyga yra turėti valstybės narės pilietybę ir kad egzistuoja neatsiejamas ir išimtinis ryšys tarp valstybės narės pilietybės turėjimo ir Sąjungos piliečio statuso įgijimo ir jo išsaugojimo.

Sąjungos pilietybė suteikia teisių ( 9 ), be kita ko, pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Kalbant konkrečiai apie Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, pažymėtina, kad šios teisės apima teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena; ši teisė pripažįstama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ( 10 ). Vis dėlto nė vienoje iš šių nuostatų nėra įtvirtinta tokia trečiųjų šalių piliečių teisė. Taigi aplinkybė, kad asmuo tuo metu, kai valstybė, kurios pilietis jis yra, buvo valstybė narė, ir jis pasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje, nesuteikia jam galimybės išsaugoti Sąjungos piliečio statusą ir visas su juo susijusias teises pagal SESV, jeigu dėl jo kilmės valstybės išstojimo iš Sąjungos jis nebeturi valstybės narės pilietybės.

Antra, Teisingumo Teismas priminė, kad pagal ESS 50 straipsnio 1 dalį priėmusi suverenų sprendimą išstoti iš Sąjungos Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. vasario 1 d. nebėra jos narė, todėl jos piliečiai nuo šiol yra trečiosios valstybės, o nebe valstybės narės piliečiai. Netekęs valstybės narės pilietybės asmuo, kuris nėra ir kitos valstybės narės pilietis, automatiškai netenka Sąjungos piliečio statuso. Todėl toks asmuo nebeturi teisės balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino: kadangi Sąjungos piliečio statuso praradimas Jungtinės Karalystės piliečiui yra savaiminė Jungtinės Karalystės priimto suverenaus sprendimo išstoti iš Sąjungos pasekmė, nei valstybių narių kompetentingos institucijos, nei jų teismai negali būti įpareigoti atsižvelgdami į proporcingumo principą individualiai nagrinėti Sąjungos piliečio statuso netekimo pasekmių atitinkamam asmeniui.

Trečia, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Susitarime dėl išstojimo nėra jokios nuostatos, pagal kurią būtų išsaugota Jungtinės Karalystės piliečių, kurie pasinaudojo teise gyventi valstybėje narėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, teisė balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos.

Nors šiame susitarime numatytas principas, pagal kurį pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei taikoma Sąjungos teisė, jo 127 straipsnio 1 dalies b punkte, nukrypstant nuo šio principo, aiškiai draudžiama šiuo laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikyti SESV ir Chartijos nuostatas ( 11 ), susijusias su Sąjungos piliečių teise balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Tiesa, šis netaikymas apima būtent Jungtinę Karalystę ir „šios valstybės teritoriją“ ir aiškiai neminimi šios valstybės piliečiai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnio 6 dalį, minėtas netaikymas turi būti suprantamas kaip apimantis ir Jungtinės Karalystės piliečius, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pasinaudojo teise gyventi valstybėje narėje pagal Sąjungos teisę. Taigi nuo 2020 m. vasario 1 d. valstybės narės nebeprivalėjo jų teritorijoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių prilyginti valstybės narės piliečiams, kiek tai susiję su teise balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose.

Priešingas Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas, pagal kurį šis susitarimas taikomas tik Jungtinės Karalystės teritorijoje, taigi tik Sąjungos piliečiams, kurie šioje valstybėje gyveno pereinamuoju laikotarpiu, sukurtų šiuo susitarimu Jungtinės Karalystės ir Sąjungos piliečiams suteikiamų teisių asimetriją. Tokia asimetrija prieštarautų šio susitarimo tikslui užtikrinti abipusę Sąjungos piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos naudojosi teise laisvai judėti, apsaugą.

Dėl laikotarpio, prasidėjusio pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Teisingumo Teismas patikslino, kad Jungtinės Karalystės piliečių teisė balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje nepatenka į Susitarimo dėl išstojimo antros dalies, kurioje numatytos taisyklės, skirtos po 2021 m. sausio 1 d. skirtos abipusiškai ir vienodai apsaugoti Sąjungos piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių ( 12 ), kurie pasinaudojo teisėmis laisvai judėti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, padėtį, taikymo sritį.

Galiausiai SESV 18 straipsnio pirma pastraipa ir 21 straipsnio pirma pastraipa ( 13 ), kurios pagal Susitarimą dėl išstojimo taikomos pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau, negali būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės įpareigojamos po 2020 m. vasario 1 d. ir toliau suteikti jų teritorijoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams teisę balsuoti ir būti kandidatais šioje teritorijoje organizuojamuose vietos savivaldos rinkimuose, kurią jos suteikia Sąjungos piliečiams.

Ketvirta, dėl Sprendimo 2020/135 galiojimo Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis sprendimas neprieštarauja Sąjungos teisei ( 14 ). Konkrečiai kalbant, nėra nieko, kas leistų manyti, jog Sąjunga, kaip Susitarimo dėl išstojimo šalis, palaikydama išorės santykius viršijo savo diskreciją, nes nereikalavo, kad būtų numatyta Jungtinės Karalystės piliečių, pasinaudojusių teise gyventi valstybėje narėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, teisė balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

( 1 ) Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7).

( 2 ) Pagal Jungtinės Karalystės teisės normą, pagal kurią šios valstybės pilietis, kuris daugiau kaip 15 metų gyvena užsienyje, nebeturi teisės dalyvauti rinkimuose Jungtinėje Karalystėje.

( 3 ) ESS 50 straipsnyje reglamentuojama valstybės narės teisė išstoti iš Europos Sąjungos ir išstojimo tvarka.

( 4 ) Susitarimo dėl išstojimo 2, 3, 10, 12 ir 127 straipsniai.

( 5 ) SESV 18, 20 ir 21 straipsniai.

( 6 ) 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020, p. 1).

( 7 ) ESS 9 straipsnis, susijęs su Sąjungos pilietybe, ir ESS 50 straipsnis, susijęs su valstybės narės teise išstoti iš Europos Sąjungos ir išstojimo tvarka.

( 8 ) SESV 20 straipsnis, susijęs su Sąjungos pilietybe, SESV 21 straipsnis, susijęs su Sąjungos piliečių laisve judėti ir įsikurti, ir SESV 22 straipsnis, susijęs su Sąjungos piliečių teise balsuoti ir būti kandidatais.

( 9 ) Pagal SESV 20 straipsnio 2 dalį, 21 ir 22 straipsnius.

( 10 ) Chartijos 40 straipsnis.

( 11 ) SESV 20 straipsnio 2 dalies b punktas ir 22 straipsnis, taip pat Chartijos 39 ir 40 straipsniai.

( 12 ) Susitarimo dėl išstojimo 10 straipsnio a ir b punktai.

( 13 ) SESV 18 straipsnyje įtvirtintas bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės draudimas, o SESV 21 straipsnyje – Sąjungos piliečių laisvė judėti ir įsikurti.

( 14 ) Nagrinėjamu atveju ESS 9 straipsniui, SESV 18, 20, 21 ir 22 straipsniams, taip pat Chartijos 40 straipsniui.