Byla C‑564/19

IS

(Pesti Központi Kerületi Bíróság prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva 2010/64/ES – 5 straipsnis – Vertimo žodžiu ir raštu kokybė – Direktyva 2012/13/ES – Teisė į informaciją baudžiamajame procese – 4 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis – Teisė būti informuotam apie pareikštus kaltinimus – Teisė į vertimą žodžiu ir raštu – Direktyva 2016/343/ES – Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką teismą – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalis – SESV 267 straipsnis – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Priimtinumas – Įstatymo interesais pateiktas skundas dėl nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą – Drausmės byla – Aukštesnės instancijos teismo kompetencija pripažinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą neteisėtu“

1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Ribos – Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas – Nebuvimas

   (SESV 267 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

   (žr. 62, 63, 65, 66, 85, 87, 88 punktus)

2. Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinių teismų kompetencija – Apimtis – Įstatymo interesais pateiktas skundas dėl žemesnės instancijos teismo nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą – Aukštesnės instancijos teismo kompetencija pripažinti šią nutartį neteisėta nedarant poveikio jos teisiniams padariniams – Neleistinumas

   (SESV 258, 259 ir 267 straipsniai)

   (žr. 71–77, 82 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Nacionalinių teismų kompetencija kreiptis į Teisingumo Teismą – Viršenybė – Aukštesnės instancijos teismo kompetencija pripažinti žemesnės instancijos teismo nutartį pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą neteisėta nedarant poveikio jos teisiniams padariniams – Neleistinumas – Nacionalinio teismo pareigos ir įgaliojimai – Pareiga netaikyti tokio Sąjungos teisei prieštaraujančio aukštesnės instancijos teismo sprendimo – Galimas Teisingumo Teismo konstatavimas, kad žemesnės instancijos teismo pateikti prejudiciniai klausimai yra nepriimtini – Nereikšmingumas

   (SESV 267 straipsnis)

   (žr. 78–82 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

4. Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinių teismų kompetencija – Apimtis – Drausmės byla, iškelta nacionalinio teismo teisėjui dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą – Neleistinumas

   (SESV 267 straipsnis)

   (žr. 90–93 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5. Pagrindinės teisės – Teisė į gynybą – Įtvirtinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje – Vienoda reikšmė ir apimtis – Chartija užtikrinamas apsaugos lygis, nepažeidžiantis minėta konvencija suteikiamo apsaugos lygio

   (ESS 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnis ir 52 straipsnio 3 ir 7 dalys)

   (žr. 101 punktą)

6. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Teisė į vertimą žodžiu ir raštu per baudžiamąjį procesą – Vertimo žodžiu ir raštu kokybė – Valstybių narių pareigos – Apimtis – Konkrečios priemonės, užtikrinančios pakankamą vertimo žodžiu ir raštu kokybę – Priemonės, leidžiančios kaltinamajam suprasti jam pareikštus kaltinimus, o nacionaliniams teismams – įvertinti vertimo žodžiu kokybę

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64 2 straipsnio 5 bei 8 dalys ir 5 straipsnio 1 bei 2 dalys)

   (žr. 105, 106, 110–115, 117, 138 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

7. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Teisė į informaciją baudžiamajame procese – Teisė būti informuotam apie pareikštus kaltinimus – Teisė į vertimą žodžiu ir raštu per baudžiamąjį procesą – Apimtis – Informacijos nepateikimas suinteresuotojo asmens suprantama kalba – Tinkamos kokybės vertimo žodžiu nebuvimas arba negalėjimas patikrinti vertimo žodžiu kokybę – Baudžiamosios bylos nagrinėjimo tęsimas už akių – Neleistinumas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64 2 straipsnio 5 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13 27 konstatuojamoji dalis, 4 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 1 bei 3 dalys, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343 8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis)

   (žr. 123, 128–132, 135–138 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Santrauka

Pagal Sąjungos teisę nacionaliniam aukščiausiosios instancijos teismui draudžiama, gavus įstatymo interesais paduotą generalinio prokuroro skundą, pripažinti žemesnės instancijos teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą neteisėtu tuo pagrindu, kad pateikti klausimai nėra reikšmingi ir būtini ginčui pagrindinėje byloje išspręsti. Remdamasis Sąjungos teisės viršenybe, nacionalinis teismas turi nepaisyti jokios nacionalinės jurisprudencijos, kuri pažeidžia jo teisę kreiptis į Teisingumo Teismą.

Pesti Központi Kerületi Bíróság (Pešto centrinis apylinkės teismas, Vengrija) teisėjas nagrinėja Švedijos piliečiui iškeltą baudžiamąją bylą. Per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo institucijoje įtariamajam, kuris nemoka vengrų kalbos ir kuriam padėjo švedų kalbos vertėjas, buvo pranešta apie pareikštus įtarimus. Vis dėlto nėra jokios informacijos apie tai, kaip buvo pasirinktas šis vertėjas žodžiu, kaip patikrinta jo kvalifikacija, arba apie tai, ar jis ir įtariamasis vienas kitą suprato. Iš tiesų Vengrijoje nėra jokio oficialaus vertėjų raštu ir žodžiu registro, o Vengrijos teisės aktuose nenurodyta, kas baudžiamajame procese gali būti paskirtas vertėju raštu ar žodžiu ir pagal kokius kriterijus tai daroma. Todėl, bylą nagrinėjančio teisėjo teigimu, nei gynėjas, nei teismas negali patikrinti vertimo žodžiu kokybės. Tokiomis aplinkybėmis jis mano, kad gali būti pažeista įtariamojo teisė būti informuotam apie jo teises ir jo teisė į gynybą.

Taigi šis teisėjas nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Vengrijos teisės aktų atitikties Direktyvai 2010/64 ( 1 ) dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Direktyvai 2012/13 ( 2 ) dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese. Be to, jei būtų konstatuotas nesuderinamumas, jis taip pat klausia, ar baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas kaltinamajam nedalyvaujant, nes tokia procedūra tam tikrais atvejais numatyta Vengrijos teisėje, jeigu kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdį.

Po šio pirminio kreipimosi į Teisingumo Teismą Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija) priėmė sprendimą dėl skundo įstatymo interesais, kurį Vengrijos generalinis prokuroras padavė dėl nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir pripažino šią nutartį neteisėta, nors tai neturėjo poveikio jos teisiniams padariniams, iš esmės tuo pagrindu, kad pateikti klausimai nėra reikšmingi ir būtini ginčui pagrindinėje byloje išspręsti. Remiantis tais pačiais motyvais, kuriais grindžiamas Kúria (Aukščiausiasis Teismas) sprendimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teisėjui buvo iškelta drausmės byla, tačiau vėliau ji buvo nutraukta. Abejodamas dėl tokios bylos ir Kúria (Aukščiausiasis Teismas) sprendimo atitikties Sąjungos teisei, taip pat dėl šios bylos poveikio tolesniam pagrindinės baudžiamosios bylos nagrinėjimui, šis teisėjas pateikė papildomą prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismo didžioji kolegija nusprendė, kad pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo sistemą nacionaliniam aukščiausiosios instancijos teismui draudžiama, gavus įstatymo interesais paduotą skundą, pripažinti neteisėta žemesnės instancijos teismo nutartį pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, nors tai ir neturi poveikio jos teisiniams padariniams, tuo pagrindu, kad pateikti klausimai nėra reikšmingi ir būtini ginčui pagrindinėje byloje išspręsti. Iš tiesų tokia teisėtumo kontrolė prilygsta prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo kontrolei, kurią atlikti įgaliotas tik Teisingumo Teismas. Be to, toks neteisėtumo konstatavimas gali, pirma, susilpninti atsakymų, kuriuos pateiks Teisingumo Teismas, reikšmę ir, antra, apriboti nacionalinių teismų naudojimąsi jų kompetencija kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, o todėl gali būti suvaržyta iš Sąjungos teisės kylančių asmens teisių veiksminga teisminė gynyba.

Tokiomis aplinkybėmis pagal Sąjungos teisės viršenybės principą žemesnės instancijos teismas privalo neatsižvelgti į tokį atitinkamos valstybės narės aukščiausiosios instancijos teismo sprendimą. Šios išvados visiškai nepaneigia tai, kad vėliau Teisingumo Teismas gali pripažinti šio žemesnės instancijos teismo pateiktus prejudicinius klausimus nepriimtinais.

Antra, Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagal Sąjungos teisę draudžiama kelti drausmės bylą nacionalinio teismo teisėjui dėl to, kad šis kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, o vien tokios bylos iškėlimo galimybė gali pakenkti SESV 267 straipsnyje numatytam mechanizmui ir teisėjo nepriklausomumui, kuris būtinas, kad šis mechanizmas tinkamai veiktų. Be to, tokios bylos iškėlimo rizika gali atgrasyti visus nacionalinius teismus nuo prašymų priimti prejudicinį sprendimą teikimo, o tai galėtų pakenkti vienodam Sąjungos teisės taikymui.

Galiausiai, trečia, Teisingumo Teismas nagrinėjo valstybėms narėms pagal Direktyvą 2010/64 tenkančias pareigas, susijusias su vertimu žodžiu ir raštu baudžiamajame procese. Šiuo klausimu valstybės narės turi imtis konkrečių priemonių užtikrinti, pirma, kad vertimo žodžiu ir raštu kokybė būtų pakankama, kad įtariamasis ar kaltinamasis suprastų jam pareikštus kaltinimus. Nepriklausomų vertėjų raštu ir žodžiu registro sukūrimas yra viena iš priemonių, galinčių prisidėti prie tokio tikslo įgyvendinimo. Antra, valstybių narių nustatytos priemonės turi sudaryti sąlygas nacionaliniams teismams patikrinti tinkamą vertimo žodžiu kokybę, kad būtų užtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas ir teisės į gynybą įgyvendinimas.

Atlikęs šį patikrinimą, nacionalinis teismas gali padaryti išvadą, kad dėl netinkamos kokybės vertimo žodžiu arba negalėjimo nustatyti jo kokybės asmeniui jam suprantama kalba nebuvo pranešta apie jam pareikštą kaltinimą. Tokiomis aplinkybėmis pagal direktyvas 2010/64 ir 2012/13, aiškinamas atsižvelgiant į teisę į gynybą, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 2 dalį, draudžiama tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą už akių.

( 1 ) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010, p. 1).

( 2 ) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1).