Byla C‑255/19

Secretary of State for the Home Department

prieš

OA

(Upper Tribunal (Immigration and Asylum Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. sausio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai – Pripažinimas pabėgėliu – 2 straipsnio c punktas – Pabėgėlio statuso panaikinimas – 11 straipsnis – Aplinkybių pasikeitimas – 11 straipsnio 1 dalies e punktas – Galimybė pasinaudoti kilmės šalies apsauga – Vertinimo kriterijai – 7 straipsnio 2 dalis – Finansinė ir socialinė parama – Nereikšmingumas“

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas arba papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso panaikinimas – Sąlygos – Apsauga nuo persekiojimo veiksmų – Vertinimo kriterijai – Kriterijai, identiški taikytiesiems suteikiant statusą

   (Tarybos direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punktas, 7 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 11 straipsnio 1 dalies e punktas)

   (žr. 35–39 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas arba papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso panaikinimas – Sąlygos – Apsauga nuo persekiojimo veiksmų – Vertinimo kriterijai – Privačių subjektų, kaip antai šeimos ar klano, teikiama socialinė ir finansinė parama – Galima šeimos ar klano teikiama su saugumu susijusi apsauga – Netaikymas – Pasekmės – Tokios paramos ir minėtos apsaugos nereikšmingumas vertinant šios apsaugos veiksmingumą arba prieinamumą

   (Tarybos direktyvos 2004/83 7 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis bei 11 straipsnio 1 dalies e punktas)

   (žr. 44, 46–49, 52, 53, 63 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas arba papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Pabėgėlio statuso panaikinimas – Sąlygos – Baimės būti persekiojamam nebuvimas – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į apsaugą nuo persekiojimo veiksmų – Apsauga, kuri turi atitikti iš minėtos direktyvos kylančius reikalavimus

   (Tarybos direktyvos 2004/83 2 straipsnio c punktas, 7 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies e punktas)

   (žr. 56, 59–63 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

OA yra Somalio pilietis, priklausantis mažumos klanui (Reer Hamar). 1990 metais jį ir jo sutuoktinę persekiojo daugumos klano karinė grupuotė (Hawiye). Dėl šio persekiojimo 2001 m. jie pabėgo iš Somalio, o OA sutuoktinei Jungtinėje Karalystėje buvo suteiktas pabėgėlio statusas. 2003 m. OA atvyko pas sutuoktinę ir taip pat įgijo pabėgėlio statusą kaip savo sutuoktinės išlaikomas asmuo.

Vis dėlto 2016 m. rugsėjo mėnesį Secretary of State for the Home Department (vidaus reikalų ministras, Jungtinė Karalystė) panaikino OA pabėgėlio statusą, motyvuodamas tuo, kad smulkieji klanai nebebuvo persekiojami ir kad valstybė užtikrina veiksmingą apsaugą. Remiantis Direktyva 2004/83 (toliau – Priskyrimo direktyva) ( 1 ) pabėgėlio statusas panaikinamas, kai šio statuso suteikimą pateisinusios aplinkybės išnyksta, o suinteresuotasis asmuo nebegali „atsisakyti naudotis savo pilietybės valstybės apsauga“ ( 2 ). OA apskundė šį sprendimą, kurį šiuo metu turi nagrinėti Upper Tribunal (Immigration and Asylum Chamber) (Aukštesnysis teismas, Imigracijos ir prieglobsčio bylų skyrius, Jungtinė Karalystė). Jis tvirtina, kad vis dar bijo būti persekiojamas ir kad Somalio valdžios institucijos negali jo apsaugoti. Be to, jis teigia, kad pakankamos „apsaugos“ buvimas kilmės šalyje negali būti nustatytas remiantis šeimos ar kitų jo klano narių, kurie yra privatūs, o ne valstybiniai subjektai, teikiama socialine ir finansine parama.

Šiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, kad iš esmės nustatytų, ar privačių subjektų, kaip antai šeimos ar klano, užtikrinama socialinė ir finansinė parama gali leisti daryti išvadą, kad egzistuoja „apsauga“, kaip ji suprantama pagal Priskyrimo direktyvą, ir ar tokia parama yra reikšminga vertinant valstybės teikiamos apsaugos veiksmingumą ar prieinamumą arba siekiant nustatyti, ar vis dar egzistuoja pagrįsta persekiojimo baimė. Be to, tam teismui kilo klausimas, ar šios apsaugos nagrinėjimo kriterijai, taikomi analizuojant pabėgėlio statuso panaikinimą, yra tokie patys kaip ir kriterijai, taikomi suteikiant šį statusą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Priskyrimo direktyvos nuostatose dėl pabėgėlio statuso panaikinimo numatyta „apsauga“ turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kokie kyla iš nuostatų, susijusių su šio statuso suteikimu ( 3 ). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pabrėžė simetriją tarp pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo. Iš tiesų Priskyrimo direktyvoje numatyta, kad pabėgėlio statusas prarandamas, kai nebėra tenkinamos šio statuso suteikimo sąlygos. Taigi aplinkybės, parodančios kilmės valstybės negalėjimą arba, atvirkščiai, galėjimą užtikrinti apsaugą nuo persekiojimo veiksmų, yra lemiamas vertinimo kriterijus, kuriuo remiantis suteikiamas arba prireikus simetriškai panaikinamas pabėgėlio statusas. Taigi toks panaikinimas reiškia, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko priežastys, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėlio statusas.

Antra, Teisingumo Teismas nurodė, kad privačių subjektų, kaip antai trečiosios šalies piliečio šeimos ar klano, teikiama socialinė ir finansinė parama neatitinka Priskyrimo direktyvoje nustatytų apsaugos reikalavimų. Taigi ši parama nėra svarbi nei vertinant valstybės teikiamos apsaugos veiksmingumą ir prieinamumą ( 4 ), nei siekiant nustatyti, ar atitinkamas pilietis vis dar pagrįstai baiminasi būti persekiojamas ( 5 ).

Siekdamas padaryti tokią išvadą Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad apsauga nuo persekiojimo veiksmų paprastai laikoma suteikta, jei valstybė ar didelę jos teritorijos dalį kontroliuojančios grupės ar organizacijos imasi pagrįstų priemonių užkirsti kelią tokiems veiksmams, visų pirma tada, kai turi veiksmingą teisminę sistemą, leidžiančią nustatyti tokius veiksmus, už juos persekioti ir bausti, o prašytojas turi galimybę pasinaudoti šia apsauga. Be to, Teisingumo Teismas priminė, jog tam, kad būtų pripažinti persekiojimo veiksmais, reikšmingų faktų savo pobūdis ar dažnumas turi būti pakankamai rimti, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba tai turi būti įvairių pakankamai sunkių priemonių sankaupa, kuri veiktų asmenį panašiai kaip sunkūs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai. Teisingumo Teismo teigimu, paprasta šeimos ar klano socialinė ir finansinė parama savaime negali užkirsti kelio persekiojimo veiksmams arba už juos nubausti, todėl negali būti laikoma užtikrinančia būtiną apsaugą nuo šių veiksmų. Taip visų pirma yra todėl, kad tokios socialinės ir finansinės paramos tikslas yra ne užtikrinti atitinkamos trečiosios šalies piliečio apsaugą nuo tokių veiksmų, bet jo įsikūrimą kilmės šalyje.

Taigi Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokia socialinė ir finansinė parama nėra reikšminga vertinant valstybės teikiamos apsaugos veiksmingumą ir prieinamumą. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad ekonominiai sunkumai iš principo nepatenka į sąvoką „persekiojimas“ ( 6 ), todėl parama, kuria siekiama pašalinti tokius sunkumus, neturėtų turėti įtakos vertinant, ar valstybės apsauga nuo persekiojimo veiksmų yra pakankama. Be to, Teisingumo Teismas pridūrė, kad net jei klanai, be tokios socialinės ir finansinės paramos, taip pat teikia su saugumu susijusią apsaugą, į šią apsaugą bet kuriuo atveju nebūtų galima atsižvelgti tikrinant, ar valstybės teikiama apsauga atitinka Priskyrimo direktyvos reikalavimus.

Galiausiai, Teisingumo Teismo teigimu, dėl šeimos ar klano teikiamos socialinės ir finansinės paramos negalima atmesti galimybės, kad egzistuoja persekiojimo baimė, nepriklausomai nuo Priskyrimo direktyvoje numatytų apsaugos reikalavimų. Iš tiesų Teisingumo Teismas nurodė, kad, pirma, baimės būti persekiojamam kilmės šalyje ir, antra, apsaugos nuo persekiojimo veiksmų sąlygos, pripažįstant pabėgėliu, yra glaudžiai susijusios. Todėl siekiant nustatyti, ar ši baimė yra pagrįsta, reikia atsižvelgti į apsaugos nuo tokių veiksmų buvimą ar nebuvimą. Vis dėlto tokia apsauga leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrįstos persekiojimo baimės, tik jeigu ji atitinka reikalavimus, kylančius iš Priskyrimo direktyvos ( 7 ). Iš tiesų, kadangi persekiojimo baimės ir apsaugos nuo persekiojimo veiksmų sąlygos yra glaudžiai susijusios, jos negali būti nagrinėjamos remiantis atskiru apsaugos kriterijumi, o turi būti vertinamos atsižvelgiant į reikalavimus, numatytus šioje direktyvoje. Teisingumo Teismo teigimu, aiškinimas, pagal kurį dėl šioje trečiojoje kilmės šalyje egzistuojančios apsaugos gali būti pašalinta pagrįsta baimė būti persekiojamam, net jei tokia apsauga neatitinka šių reikalavimų, galėtų prieštarauti minėtoje direktyvoje nustatytiems būtiniausiems reikalavimams.

( 1 ) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96). Nuo 2013 m. gruodžio 21 d. ši direktyva buvo panaikinta 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).

( 2 ) Žr. Priskyrimo direktyvos 11 straipsnio 1 dalies e punktą.

( 3 ) Žr. atitinkamai Priskyrimo direktyvos 11 straipsnio 1 dalies e punktą ir 2 straipsnio c punktą. Dėl nagrinėjamų reikalavimų žr. šios direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalis.

( 4 ) Žr. Priskyrimo direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

( 5 ) Žr. Priskyrimo direktyvos 11 straipsnio 1 dalies e punktą, siejamą su jos 2 straipsnio c punktu.

( 6 ) Žr. Priskyrimo direktyvos 9 straipsnį.

( 7 ) Žr., be kita ko, Priskyrimo direktyvos 7 straipsnio 2 dalį.