Sujungtos bylos C‑473/19 ir C‑474/19

Föreningen Skydda Skogen ir kt.

prieš

Länsstyrelsen i Västra Götalands län ir kt.

(Vänersborgs tingsrätt, mark- och miljödomstolen prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

2021 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – 12 straipsnio 1 dalis – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – 5 straipsnis – Miškininkystė – Draudimai, skirti saugomų rūšių apsaugai užtikrinti – Projektas dėl galutinio miško iškirtimo – Teritorija, kurioje aptinkama saugomų rūšių“

1. Aplinka – Laukinių paukščių apsauga – Direktyva 2009/147 – Reikiamos priemonės sukurti bendrą apsaugos sistemą – Draudimai, skirti saugomų rūšių apsaugai užtikrinti – Taikymo sritis – Laukinių paukščių, natūraliai paplitusių valstybių narių europinėje teritorijoje, rūšys – Nacionalinė praktika, pagal kurią minėti draudimai taikomi tik toms rūšims, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija ilgainiui mažėja – Neleistinumas

   (SESV 191 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147 3–5 konstatuojamosios dalys, 1 straipsnio 1 dalis ir 2–5 straipsniai, 7, 9 straipsniai ir I priedas)

   (žr. 33–45 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43 – Į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežta apsauga – Draudimas tyčia gaudyti ar žudyti, trikdyti saugomas gyvūnų rūšis bei tyčia naikinti ar rinkti jų kiaušinius – Taikymo sąlygos – Neigiamų veiklos pasekmių atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklei rizika – Nereikšmingumas

   (Tarybos direktyvos 92/43 1 straipsnio i punktas, 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai ir IV priedo a punktas)

   (žr. 50–61, 75–77 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43 – Į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežta apsauga – Apimtis – Nacionalinė praktika, pagal kurią apsauga nebetaikoma gyvūnų rūšims, kai jų apsaugos būklė tampa palanki – Neleistinumas

   (Tarybos direktyvos 92/43 3 ir 6 konstatuojamosios dalys, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 1 dalis ir IV priedo a punktas)

   (žr. 62–66 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

4. Aplinka – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 92/43 – Į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežta apsauga – Draudimas pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas – Taikymo sąlygos – Neigiamų veiklos pasekmių atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklei rizika – Nereikšmingumas

   (Tarybos direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies d punktas ir IV priedo a punktas)

   (žr. 81–86 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Santrauka

Gavusi pranešimą apie Heridos savivaldybėje (Švedija) esančiame miško plote vykdomą medžių kirtimą Skogsstyrelsen (Nacionalinė miškų direkcija, Švedija) pateikė nuomonę, joje nurodė, kad, jeigu laikomasi rekomenduojamų atsargumo priemonių, galutinis beveik visų medžių iškirtimas atitinkamoje teritorijoje, kuri yra tam tikrų saugomų rūšių natūrali buveinė, neprieštarauja Švedijos teisės aktams dėl rūšių apsaugos.

Manydamos, kad numatytas kirtimas pažeidžia minėtus teisės aktus, kuriais į Švedijos teisės sistemą perkeliamos Paukščių ( 1 ) ir Buveinių ( 2 ) direktyvos, trys aplinkos apsaugos asociacijos paprašė Länsstyrelsen i Västra Götalands län (Vestra Jotalando regioninė administracinė valdyba, Švedija; toliau – regioninė administracija) imtis veiksmų. Vis dėlto ši regioninė administracija nusprendė nesiimti priežiūros priemonių ir iš esmės pritarė Nacionalinės miškų direkcijos pateiktai teigiamai nuomonei.

Asociacijos apskundė regioninės administracijos sprendimą Vänersborgs tingsrätt, mark-och miljödomstolen (Venešborgo pirmosios instancijos teismo nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos bylų kolegija, Švedija). Turėdamas nuspręsti dėl nagrinėjamos miškininkystės veiklos poveikio atitinkamoje teritorijoje esančių rūšių apsaugai, jis pateikė Teisingumo Teismui keletą prejudicinių klausimų dėl Paukščių ir Buveinių direktyvose šiuo klausimu numatytų draudimų taikymo sąlygų ir apimties.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma dėl Paukščių direktyvos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal jos 5 straipsnį valstybės narės įpareigojamos imtis reikiamų priemonių, kad sukurtų bendrą paukščių apsaugos sistemą, be kita ko, uždrausdamos tyčia žudyti, gaudyti ir trikdyti paukščius, taip pat naikinti ir rinkti jų kiaušinius ( 3 ).

Teisingumo Teismas patikslino, kad šių draudimų taikymo sritis apima visas laukinių paukščių, natūraliai paplitusių valstybių narių teritorijoje, rūšis, todėl, priešingai Švedijos praktikai, minėti draudimai taikomi ne tik toms (t. y. išvardytoms šios direktyvos I priede) rūšims, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija ilgainiui mažėja. Šį aiškinimą patvirtina Paukščių direktyvos dalykas ir tikslas, taip pat jos 5 straipsnio kontekstas ( 4 ). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad paukščių rūšių apsauga yra būtina aukštam aplinkos apsaugos lygiui pasiekti bei Sąjungos tikslams, susijusiems su tvariu vystymusi ir gyvenimo sąlygų gerinimu, įgyvendinti. Be to, jis pabrėžė, kad Paukščių direktyvoje bendra visoms paukščių rūšims taikoma apsaugos sistema atskiriama nuo jos I priede išvardytoms paukščių rūšims nustatytos konkrečios tikslinės ir sustiprintos apsaugos sistemos.

Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad, kaip ir Paukščių direktyvoje, Buveinių direktyvoje numatyta sukurti griežtą saugomų gyvūnų rūšių apsaugos sistemą, grindžiamą, be kita ko, jos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytais draudimais tyčia gaudyti, žudyti ar trikdyti šių rūšių individus bei naikinti ar rinkti jų kiaušinius ( 5 ).

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad sąlyga dėl tyčinio pobūdžio, reiškia, kad atitinkamą veiką įvykdęs asmuo norėjo padaryti vieną iš minėtų pažeidimų arba bent jau, kad jis sutiko, jog yra tokia galimybė, todėl Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatyti draudimai gali būti taikomi veiklai, kaip antai miško eksploatavimo, kuria aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti gyvūnų rūšių ar tyčia naikinti arba rinkti jų kiaušinių. Atsižvelgiant į Buveinių direktyvos tikslus, minėtos nuostatos tekstą ir kontekstą ( 6 ), šių draudimų taikytinumas taip pat nepriklauso nuo to, ar yra rizika, kad atitinkama veikla turės neigiamų pasekmių atitinkamų rūšių apsaugos būklei. Priešingas aiškinimas galėtų lemti tai, kad bus apeita veiklos pasekmių gyvūnų rūšies apsaugos būklei rizikos peržiūra, kuri būtina siekiant taikyti nuo šių draudimų leidžiančias nukrypti nuostatas ( 7 ).

Kadangi, norint išsaugoti biologinę įvairovę, Buveinių direktyva siekiama atkurti ar palaikyti palankią natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę, jos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose numatyti draudimai taikomi net tokią apsaugos būklę pasiekusioms rūšims; jos turi būti apsaugotos nuo bet kokio šios būklės pablogėjimo.

Teisingumo Teismas priminė, kad siekdamos įgyvendinti Buveinių direktyvos tikslus kompetentingos institucijos turi imtis prevencinių priemonių ir iš anksto numatyti veiklą, kuri gali būtų žalinga saugomoms rūšims. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama miškininkystės veikla grindžiama prevenciniu požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į atitinkamų rūšių apsaugos poreikius, kartu paisant ekonominių, socialinių, kultūrinių, regioninių ir vietos reikalavimų.

Galiausiai dėl Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte ( 8 ) numatyto draudimo pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas Teisingumo Teismas pripažino, kad šioje nuostatoje numatyta griežta apsauga nepriklauso nuo atitinkamoje teritorijoje esančių rūšių individų skaičiaus. A fortiori ši apsauga negali priklausyti nuo neigiamų pasekmių atitinkamos rūšies apsaugos būklei rizikos, kai, nepaisant atsargumo priemonių, kurių imtasi, prarandamas nuolatinis ekologinis funkcionalumas šios rūšies natūralioje buveinėje.

( 1 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7) (toliau – Paukščių direktyva).

( 2 ) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) (toliau – Buveinių direktyva).

( 3 ) Paukščių direktyvos 5 straipsnis.

( 4 ) Paukščių direktyvos 5 straipsnis.

( 5 ) Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai.

( 6 ) Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai.

( 7 ) Buveinių direktyvos 16 straipsnis.

( 8 ) Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktas.