Sujungtos bylos C‑70/17 ir C‑179/17

Abanca Corporación Bancaria SA

prieš

Alberto García Salamanca Santos

ir

Bankia SA

prieš

Alfonso Antonio Lau Mendoza ir Verónica Yuliana Rodríguez Ramírez

(Tribunal Supremo ir Juzgado de Primera Instancia n o 1 de Barcelona prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

2019 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 93/13/EEB – 6 ir 7 straipsniai – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlyga dėl teisės reikalauti įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą – Sąlygos pripažinimas iš dalies nesąžininga – Nacionalinio teismo galios esant „nesąžininga“ pripažintai sąlygai – Nesąžiningos sąlygos pakeitimas nacionalinės teisės nuostata“

Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Sąlygos pripažinimas iš dalies nesąžininga – Apimtis – Sąlygos dalies, kuri nėra nesąžininga, palikimas galioti, lemiantis sąlygos turinio pasikeitimą – Neleistinumas – Nacionalinio teismo atliekamas nesąžiningos sąlygos pakeitimas nacionalinės teisės nuostata – Leistinumas – Sąlygos

(Tarybos direktyvos 93/13 6 ir 7 straipsniai)

(žr. 48, 53, 54, 56–58, 60, 64 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

2019 m. kovo 26 d. sprendimu sujungtose bylose Abanca Corporación Bancaria (C‑70/17) ir Bankia (C‑179/17) Teisingumo Teismo didžioji kolegija pateikė Direktyvos 93/13 dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ( 1 ) 6 ir 7 straipsnių išaiškinimą.

Pagrindinės bylos susijusios su ieškovais, Ispanijoje sudariusiais hipoteka užtikrintas paskolos sutartis su įtvirtinta sąlyga, pagal kurią galima reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta prieš terminą, be kita ko, kai nesumokama tik viena mėnesinė įmoka.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai į Teisingumo Teismą kreipėsi norėdami išsiaiškinti, ar Direktyvos 93/13 6 ir 7 straipsniai iš esmės turi būti aiškinami taip, kad, viena vertus, kai hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlyga dėl teisės reikalauti įsipareigojimų įvykdymo prieš terminą pripažįstama nesąžininga, ji gali būti iš dalies paliekama galioti, pašalinant aspektus, dėl kurių ji tampa nesąžininga, ir, kita vertus, kad, priešingu atveju, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra, pradėta taikant tokią sąlygą, gali būti tęsiama vietoj šios sąlygos taikant nacionalinės teisės normą, jeigu negalėjimas tęsti šios procedūros būtų nepalankus vartotojų interesams.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 93/13 6 ir 7 straipsniai visų pirma turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama hipoteka užtikrintos paskolos sutarties nesąžininga pripažintą sąlygą iš dalies palikti galioti, panaikinus aspektus, dėl kurių ji tampa nesąžininga, jei toks panaikinimas reikštų minėtos sąlygos turinio persvarstymą ir būtų daroma įtaka jos esmei. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tais pačiais straipsniais nedraudžiama nacionaliniam teismui ištaisyti tokios nesąžiningos sąlygos negaliojimą ją pakeičiant naujos redakcijos teisės nuostata, kuria remiantis minėta sąlyga buvo suformuluota ir kuri taikoma sutarties šalims su tuo sutinkant, jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjama hipoteka užtikrinta paskolos sutartis negali būti toliau vykdoma panaikinus minėtą nesąžiningą sąlygą ir jei visos sutarties panaikinimo padariniai būtų ypač nepalankūs vartotojui.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas iš tiesų priminė, kad jei pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytoje sutartyje esančią nesąžiningą sąlygą nacionalinis teismas pripažįsta negaliojančia, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias nacionalinis teismas gali papildyti šią sutartį, pakeisdamas šios sąlygos turinį. Jei nacionaliniam teismui būtų leidžiama keisti tokioje sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų turinį, tokia galimybė galėtų kliudyti siekti Direktyvos 93/13 7 straipsnyje nurodyto ilgalaikio tikslo. Iš tikrųjų ši galimybė padėtų panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį verslininkams sukuria visiškas tokių nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojui, nes jie vis dar būtų linkę naudoti šias sąlygas, žinodami, kad net jas pripažinus negaliojančiomis, nacionalinis teismas vis dėlto gali tiek, kiek būtina, papildyti sutartį, ir taip būtų užtikrinti šių verslininkų interesai.

Vis dėlto tais atvejais, kai pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, nedraudžiama panaikinti nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti tokių pasekmių, dėl kurių jis nukentėtų.

Toks pakeitimas visiškai pagrįstas atsižvelgiant į Direktyvos 93/13 paskirtį. Iš tiesų jis atitinka Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies tikslą, nes šia nuostata siekiama pakeisti sutartimi nustatytą formalią sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą realia pusiausvyra, galinčia atkurti šios sutarties šalių lygybę, o ne panaikinti visas sutartis, kuriose yra nesąžiningų sąlygų.

Jeigu nesąžiningą sąlygą būtų draudžiama pakeisti dispozityvia nacionalinės teisės nuostata ir dėl to teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį, vartotojui galėtų kilti ypač neigiamų padarinių, kurie galėtų sumažinti sutarties panaikinimo atgrasomąjį poveikį. Iš tiesų, kalbant apie paskolos sutartį, pažymėtina, kad dėl tokio panaikinimo likusi negrąžinta paskolos dalis, kurios dydis gali viršyti vartotojo finansines galimybes, iš principo taptų mokėtina nedelsiant, o tokia situacija neigiamai paveiktų veikiau vartotoją, o ne paskolos davėją, kuris dėl to nebūtų atgrasytas nuo tokių sąlygų įtraukimo į siūlomas sutartis.

Dėl analogiškų motyvų Teisingumo Teismas mano, kad, esant situacijai, kai hipoteka užtikrinta paskolos sutartis, sudaryta pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo, negali būti toliau vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, kuri suformuluota remiantis teisės nuostata, taikoma sutarties šalims su tuo sutinkant, pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį nacionaliniam teismui, siekiančiam išvengti šios sutarties negaliojimo, nedraudžiama pakeisti tokią sąlygą naujos redakcijos dispozityvia teisės nuostata, įtvirtinta po sutarties sudarymo, jeigu sutarties panaikinimo padariniai būtų ypač nepalankūs vartotojui.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai, remdamiesi nacionalinės teisės normomis, turi objektyviai patikrinti, ar, panaikinus šias sąlygas, hipoteka užtikrintos paskolos sutartys nebegali toliau galioti.

Tokiu atveju prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai turėtų patikrinti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjamų hipoteka užtikrintų paskolos sutarčių panaikinimo padariniai būtų ypač nepalankūs vartotojams. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodo, kad iš sprendimų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad toks panaikinimas daugiausia paveiktų nacionalinėje teisėje numatytą procedūrinę tvarką, pagal kurią bankai gali teisėtai reikalauti iš vartotojų grąžinti visą likusią paskolos sumą.

( 1 ) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).