Byla C‑216/18 PPU

LM

(High Court (Irlande) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 1 straipsnio 3 dalis – Perdavimo tarp valstybių narių tvarka – Vykdymo sąlygos – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 straipsnis – Teisė, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas“

Santrauka – 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai–Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra–Sąlygos–Asmuo, kuriam atimta laisvė–Bylos baigtis, galinti turėti poveikį šiam laisvės atėmimui

   (Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnis)

2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose–Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos–Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms–Pareiga laikytis pagrindinių teisių ir teisės principų–Apimtis–Ribos

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis)

3. Valstybės narės–Įsipareigojimai–Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas–Apimtis

   (ESS 2 straipsnis ir ESS 19 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

4. Europos Sąjungos teisė–Principai–Teisė į veiksmingą teisminę gynybą–Teisėjų nepriklausomumo principas–Apimtis

   (ESS 19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

5. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose–Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos–Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms–Pareiga paisyti pagrindinių teisių ir teisės principų–Konstatavimo dėl pavojaus pažeisti teisę, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, pasekmės

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis)

6. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose–Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos–Nuteistų arba įtariamų asmenų perdavimas išduodančiosioms teisminėms institucijoms–Pareiga paisyti pagrindinių teisių ir teisės principų–Teisė, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas–Pavojus pažeisti šią teisę dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės institucijos nepriklausomumo trūkumų–Vykdančiosios teisminės institucijos atliekamas patikrinimas–Apimtis–Pasekmės

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 28–31 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41–45 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 48–52 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 53, 54, 63–67 punktus)

5.  Taigi didelis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo pagrįstas Europos arešto orderio mechanizmas, grindžiamas prielaida, kad kitų valstybių narių baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai, kurie dėl įvykdyto Europos arešto orderio turės pradėti baudžiamojo persekiojimo, bausmės vykdymo ar sprendimo dėl įkalinimo vykdymo procedūras arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės procesą, atitinka veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus, prie kurių, be kita ko, priskiriami šių teismų nepriklausomumas ir nešališkumas. Reikia konstatuoti, kad jeigu kyla realus pavojus, kad asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, perdavus išduodančiosios valstybės teisminei institucijai, bus pažeista jo pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, ir atitinkamai iš esmės pažeista jo pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, vykdančioji teisminė institucija gali išimtiniu atveju atsisakyti vykdyti šį Europos arešto orderį, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalimi.

   (žr. 58, 59 punktus)

6.  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad kai vykdančioji teisminė institucija, turinti nuspręsti, ar perduoti asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi duomenų, kaip antai pateiktų Europos Komisijos pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimtame pagrįstame pasiūlyme, rodančių, jog kyla realus pavojus, kad dėl sisteminių ar bendrų išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumo trūkumų bus pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje užtikrinama pagrindinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ji konkrečiai ir tiksliai turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į to asmens asmeninę situaciją, pažeidimo, už kurį jis persekiojamas, pobūdį, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas Europos arešto orderis, taip pat išduodančiosios valstybės narės pateiktą informaciją pagal šio pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalį, yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, jog, šį asmenį perdavus šiai valstybei, jam kils toks pavojus.

   Be to, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnio 2 dalimi, vykdančioji teisminė institucija turi paprašyti išduodančiosios teisminės institucijos bet kokios papildomos informacijos, kuri, kaip ji mano, būtina siekiant įvertinti, ar kyla toks pavojus. Tuo atveju, jeigu informacija, kurią išduodančioji teisminė institucija, prireikus prašiusi išduodančiosios valstybės narės centrinės institucijos arba vienos centrinių institucijų, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 7 straipsnį, pagalbos (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 5 d. Sprendimo Aranyosi ir Căldăraru, C‑404/15 ir C‑659/15 PPU, EU:C:2016:198, 97 punktą), perdavė vykdančiajai teisminei institucijai, pastarajai neleidžia atmesti galimybės, kad kyla realus pavojus, jog bus pažeista suinteresuotojo asmens pagrindinė teisė į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, taigi ir jo pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, vykdančioji teisminė institucija turi atsisakyti vykdyti dėl šio asmens išduotą Europos arešto orderį.

   (žr. 76, 78, 79 punktus ir rezoliucinę dalį)