Byla C‑486/14

Baudžiamoji byla

prieš

Piotr Kossowski

(Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo — 54 straipsnis ir 55 straipsnio 1 dalies a punktas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 50 straipsnis — Principas ne bis in idem — Leidimas vykdyti kaltinamojo baudžiamąjį persekiojimą valstybėje narėje po to, kai kitoje valstybėje narėje jam iškeltą baudžiamąją bylą prokuratūra nutraukė neatlikusi išsamaus tyrimo — Bylos neišnagrinėjimas iš esmės“

Santrauka – 2016 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Prejudiciniai klausimai – Klausimas dėl ES sutarties VI antraštinės dalies pagrindu sudarytos konvencijos išaiškinimo – Prašymas išaiškinti, kuriame neminimas ES 35 straipsnis, o nurodytas tik SESV 267 straipsnis – Jurisdikcija pateikti tokį išaiškinimą

   (ES 35 straipsnis; SESV 267 straipsnis; Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo)

2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – Principas „ne bis in idem“ – Taikymo sąlyga – Negalėjimas tęsti baudžiamosios bylos – Apimtis – Prokuratūros nutarimas galutinai nutraukti baudžiamąją bylą – Įtraukimas – Bausmės neįvykdymas – Poveikio nebuvimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Protokolas dėl Šengeno „acquis“ integravimo – Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo – Principas „ne bis in idem“ – Taikymo sritis – Prokuratūros nutarimas galutinai nutraukti baudžiamąją bylą, priimtas neatlikus išsamaus tyrimo – Neįtraukimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis; Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsnis)

1.  Vien tai, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą dėl Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, t. y. iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikytos redakcijos ES sutarties VI antraštinės dalies pagrindu sudarytos konvencijos, išaiškinimo neminimas ES 35 straipsnis, o nurodomas tik SESV 267 straipsnis, negali lemti Teisingumo Teismo jurisdikcijos atsakyti į pateiktus klausimus nebuvimo.

   (žr. 27 punktą)

2.  Kad asmens teismo procesą dėl jam inkriminuojamų veikų būtų galima laikyti galutinai baigtu, kaip tai suprantama pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (KŠSĮ) 54 straipsnį, pirmiausia būtina, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajai bylai tęsti. Šią sąlygą reikia vertinti remiantis susitariančiosios valstybės, kurioje priimtas atitinkamas sprendimas baudžiamojoje byloje, teise. Iš tiesų, sprendimas, kuriuo pagal asmens baudžiamąjį persekiojimą pradėjusios susitariančiosios valstybės teisę nėra užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti nacionaliniu lygiu, iš esmės negali būti procesinė kliūtis pradėti ar tęsti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje.

   Be to, aplinkybės, kad, pirma, nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą priėmė prokuratūra ir, antra, bausmė nebuvo įvykdyta, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti. Iš tikrųjų, pirma, KŠSĮ 54 straipsnį taip pat galima taikyti sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma. Antra, dėl bausmės neskyrimo pažymėtina, kad KŠSĮ 54 straipsnyje sąlyga, kad bausmė jau būtų įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios susitariančiosios valstybės įstatymus nebegalėtų būti vykdoma, numatyta tik nuteisimo atveju. Taigi nuorodos į bausmę negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad, išskyrus nuteisimo atvejį, keliama papildoma KŠSĮ 54 straipsnio taikymo sąlyga.

   (žr. 34, 35, 38–41 punktus)

3.  Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (KŠSĮ) 54 straipsnyje įtvirtintas principas ne bis in idem, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį, turi būti aiškinamas taip, kad prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, nepaskyrus bausmės, negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, kai iš šio nutarimo motyvų matyti, kad ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo, nes nukentėjusiojo ir galimo liudytojo apklausos neatlikimas netiesiogiai rodo, kad tokio tyrimo nebuvo. Taip yra tuomet, kai toks nutarimas priimtas vien remiantis tuo, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, o nukentėjusysis ir netiesioginis liudytojas gyveno kitoje valstybėje narėje, todėl jų nebuvo galima apklausti per ikiteisminį tyrimą ir taip patikrinti nukentėjusiojo teiginių, tačiau neatlikus išsamaus tyrimo siekiant surinkti ir ištirti įrodymus.

   Šiuo aspektu konkrečiau pažymėtina, kad nors KŠSĮ 54 straipsnio tikslas yra užtikrinti, jog asmuo, kuris vienoje susitariančiojoje valstybėje buvo nuteistas ir atliko paskirtą bausmę arba tam tikrais atvejais buvo galutinai išteisintas, galėtų judėti Šengeno erdvėje, nebijodamas persekiojimo dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje, juo nesiekiama apsaugoti įtariamojo nuo galimos pareigos dalyvauti vykdant tolesnius tyrimus dėl tų pačių veikų keliose susitariančiosiose valstybėse. Taigi valstybėje narėje priimto baudžiamojo nuosprendžio galutinį pobūdį reikia aiškinti atsižvelgiant ne vien į būtinumą užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, bet taip pat į poreikį skatinti nusikalstamumo prevenciją ir kovoti su šiuo reiškiniu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

   Be to, KŠSĮ 54 straipsnį pritaikius tokiam nutarimui taptų dar sunkiau arba būtų sudaryta kliūčių bet kokiai konkrečiai galimybei atitinkamose valstybėse narėse nubausti kaltinamąjį už jam inkriminuojamą neteisėtą veiką.

   Galiausiai, KŠSĮ 54 straipsnį pritaikius tokiam nutarimui galėtų būti pakenkta valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui. Iš tiesų, šį tarpusavio pasitikėjimą galima užtikrinti tik jeigu antroji susitariančioji valstybė turi galimybę, remdamasi pirmosios susitariančiosios valstybės perduotais dokumentais, įsitikinti, kad pirmosios susitariančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų priimtas atitinkamas sprendimas iš tiesų yra galutinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės.

   (žr. 45, 47–49, 52–54 punktus ir rezoliucinę dalį)